Byla 2A-527-178/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vilnista“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vilnista“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“ dėl išankstinių mokėjimų įskaitymo pripažinimo neteisėtais ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Sweco Lietuva“ ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl šalių tarpusavio atsiskaitymo teisėtumo.
  2. Ieškovė BUAB „Vilnista“ (ieškinio padavimo metu RUAB „Vilnista“) pareiškė ieškinį atsakovei UAB „Vilniaus vandenys“, prašydama: 1) pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais atsakovės pagal 2011 m. lapkričio 18 d. Rangos sutartį Nr. 2011-11/18 „Vandentiekio ir nuotekų renovacija ir statyba Salininkuose“ (toliau – Sutartis 1) atliktus išankstinio mokėjimo įskaitymus laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. lapkričio 25 d. pagal 2013 m. gegužės mėn. suvestinį (supaprastintą) atliktų darbų aktą Nr. 8, 2013 m. liepos mėn. suvestinį (supaprastintą) atliktų darbų aktą Nr. 9, 2013 m. rugsėjo mėn. suvestinį (supaprastintą) atliktų darbų aktą Nr. 10, 2013 m. spalio mėn. suvestinį (supaprastintą) atliktų darbų aktą Nr. 11, 2013 m. lapkričio mėn. suvestinį (supaprastintą) atliktų darbų aktą Nr. 12, iš viso 212 562,57 Eur sumai; 2) pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais atsakovės pagal 2011 m. lapkričio 23 d. Rangos sutartį Nr. 2011-11/23 „Vandentiekio ir nuotekų sistemų išvystymas Buivydiškėse, vandentiekio ir nuotekų tinklų prijungimas prie Vilniaus miesto tinklų“ (toliau – Sutartis 2) atliktus išankstinio mokėjimo įskaitymus laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. lapkričio 25 d. pagal 2013 m. liepos mėn. suvestinį (supaprastintą) atliktų darbų aktą Nr. 6, 2013 m. spalio mėn. suvestinį (supaprastintą) atliktų darbų aktą Nr. 7, iš viso – 238 501,82 Eur sumai; 3) iš atsakovės priteisti 451 207,75 Eur nuostolius, 6 proc. procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas.
  3. Nurodė, kad ieškovė kaip rangovė ir atsakovė kaip užsakovė sudarė Sutartį 1 (kaina 9 046 221,92 Lt) ir Sutartį 2 (kaina 6 397 222,82 Lt). Pagal Sutarčių Bendrųjų sąlygų 14.2 punktą atsakovė atliko 30 proc. sutarties kainos be PVM dydžio išankstinius mokėjimus, t. y. pagal Sutartį 1 – 2 242 864,94 Lt (649 578,59 Eur) ir pagal Sutartį 2 – 1 586 088,30 Lt (459 362,92 Eur). Šalys susitarė, kad išankstinis mokėjimas bus grąžinamas išskaitant iš tarpinių mokėjimų ne daugiau kaip 40 proc. tarpinio mokėjimo pažymos sumos (Bendrųjų sutarties sąlygų 14.2 (a) ir 14.2 (b)). Už atliktus darbus atsakovė su ieškove atsiskaitinėjo taip, kaip buvo numatyta Sutartyse. Nespėjus galutinai įvykdyti Sutarčių, ieškovė susidūrė su finansiniais sunkumais, dėl ko akcininkai priėmė sprendimą dėl jos reorganizavimo. 2013 m. balandžio 23 d. nutartimi UAB „Vilnista“ iškelta restruktūrizavimo byla (įsiteisėjo 2013 m. gegužės 1 d.). Po restruktūrizavimo bylos iškėlimo ieškovė tęsė veiklą, taip pat ir Sutarčių su atsakove vykdymą. Laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. lapkričio 25 d. (iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo) atsakovė, atlikdama tarpinius mokėjimus už pagal Sutartį 1 ir Sutartį 2, panaudojo (užskaitė) buvusias išankstinio mokėjimo sumas, taip patenkindama savo kaip kreditorės reikalavimus. Tokiu būdu atsakovė einamąsias sąskaitas apmokėjo 60 proc. Ieškovės teigimu, atsakovė laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. lapkričio 25 d. be teismo leidimo atliko Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte draudžiamą veiksmą – mokėjimų įskaitymą, taip sumažindama savo kreditorinį reikalavimą, pažeisdama ĮRĮ normą bei kitų įmonės kreditorių interesus. Dėl minėtų atsakovės veiksmų ieškovė patyrė 451 207,75 Eur nuostolių.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinio netenkino.
  2. Teismas sprendė, kad kvalifikuojant šalių teisinius santykius svarbu nustatyti, ar ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. lapkričio 25 d.) atsakovės atlikti veiksmai atitiko priešpriešinių prievolių įskaitymą. Teismas nurodė, kad šalių abipusiai sutartiniai santykiai atsirado iki ieškovei restruktūrizavimo bylos iškėlimo Sutarties 1 ir Sutarties 2 pagrindu, bei nustatė, kad ieškovei iškėlus restruktūrizavimo bylą šalių sutartiniai santykiai tęsėsi.
  3. Sutarties 1 ir Sutarties 2 Pasiūlymo priede Nr. 1.1, be kita ko, nustatytos darbų apmokėjimo sąlygos: išankstinis užsakovo mokėjimas – iki 30 proc. nuo priimtos sutarties sumos, skirtas iš anksto apmokėti dalį pagal Sutartį numatytų darbų; išankstinio mokėjimo grąžinimo suma – 40 proc. tarpinio mokėjimo. Sutarties sąlygų 14.2 punktas nustato reikalavimus ir rangovei – išankstinis mokėjimas galimas tik rangovei pateikus garantiją ar laidavimą; tuo atveju, jei rangovė nepateiktų (nepratęstų) išankstinio mokėjimo garantijos tam tikru sutarties vykdymo laikotarpiu, nustatyta, kad išmokėtas išankstinis mokėjimas bus dengiamas sąskaitoje/ sąskaitose už atliktus Rangos darbus nurodyta mokėtina suma, t. y. rangovei mokėjimai bus atliekami tik visiškai padengus jai pervesto išankstinio mokėjimo sumą. Atsakovė vykdė avansinius mokėjimus tol, kol buvo avanso grąžinimo laidavimas. Šios aplinkybės neneigia ir ieškovė. Pati ieškovė patvirtino, kad, jai iškėlus restruktūrizavimo bylą, draudimo bendrovė atsisakė pratęsti avanso grąžinimo laidavimą. Todėl pasibaigus laidavimo galiojimui (2013 m. balandžio 30 d.), atsakovė nebeatliko avansinių mokėjimų (Sutarties sąlygų 14.2 punktas) bei vykdė avansinio mokėjimo grąžinimus (40 proc.). Ieškovė nepaneigė atsakovės argumentų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu ji vykdė Sutartimis nustatytus darbus, kurie jau buvo atsakovės apmokėti avansiniais mokėjimais.
  4. Ieškovė neįrodinėjo, kad atliko darbų daugiau negu jai buvo apmokėta avansiniais mokėjimais. Todėl teismas sprendė, kad laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. lapkričio 25 d. reikalavimo teisę turėjo tik avansą sumokėjusi šalis – atsakovė. Nenustačius tarp ginčo šalių priešpriešinių reikalavimų, teismas ieškovės argumentus dėl atsakovės atliktų įskaitymų laikė nepagrįstais, taip pat atmetė ieškovės argumentus ir dėl ĮRĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei restruktūrizuojamos įmonės kitų kreditorių interesų pažeidimo. Teismui nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, teismas taip pat atmetė ir ieškovės reikalavimą dėl 451 207,75 Eur nuostolių priteisimo.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų teisiniai argumentai

8

  1. Ieškovė (toliau ir - apeliantė) apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus bei nepagrįstai sprendė, kad šalys viena kitos atžvilgiu neturėjo priešpriešinių reikalavimų.
    2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad draudimo bendrovė atsisakė pratęsti avanso grąžinimo laidavimą. Išankstinio mokėjimo grąžinimo laidavimo draudimo rašto terminas pagal Sutartį 2 baigėsi 2013 m. balandžio 30 d., o pagal Sutarties 1 šis terminas nebuvo pasibaigęs ir toliau galiojo. Sprendžiant, ar išankstinio mokėjimo užskaitymai buvo atlikti teisėtai, apeliantės 2013 m. gegužės 17 d. raštas atsakovei neturi teisinės galios, nes atsakovė nesuteikė leidimo tęsti darbus pagal Sutartį 2 be laidavimo rašto; darbai pagal Sutartį 2 nebuvo aktuojami ir mokėjimai nebuvo vykdomi iki kol nebus pateiktas naujas laidavimo raštas; apeliantė 2013 m. rugpjūčio 9 d. pateikė atsakovei išankstinio mokėjimo grąžinimo laidavimo draudimo raštą, kuris įsigaliojo nuo 2013 m. rugpjūčio 9 d., ir tik tada atsakovė aktavo darbus - 2013 m. liepos 25 d. suvestinis aktas Nr. 6 pasirašytas 2013 m. rugpjūčio 12 d.
    3. Sutarties sąlygų 14.2 punktas numato, kad „Rangovui mokėjimai bus atliekami tik visiškai padengus jam pervesto išankstinio mokėjimo sumą“, o šiuo atveju mokėjimai buvo atliekami ir tik iš dalies dengiami avanso suma.
    4. Pagal Sutartį 1 nebuvo pagrindo tiesiogiai vykdyti mokėjimų ir užskaityti 40 proc. avanso sumos tol, kol nebus pateikta garantija. Todėl nebuvo teisinio pagrindo pagal Sutartį 1 atsiskaitinėti už darbus, kol darbais nebus padengta visa avansinio mokėjimo suma. Tas ir nebuvo padaryta. Mokėjimai nebuvo atliekami ir aktai netvirtinami iki tol, kol apeliantė nepateikė naujo laidavimo rašto.
    5. Sprendime nenurodoma jokių argumentų, dėl kurių teisėtais ir pagrįstais būtų laikytini atsakovės vykdyti mokėjimai įskaitant avansu sumokėtas sumas pagal Sutartį 1, pagal kurią išankstinio mokėjimo grąžinimo laidavimo draudimo rašto terminas nebuvo pasibaigęs ir toliau galiojo. Todėl nebuvo Sutartyje numatytos sąlygos, kuria remdamasi atsakovė galėjo dalimis įskaityti avansinio mokėjimo sumas.
    6. Ginčui aktualiu laikotarpiu apeliantė buvo atlikusi darbų už ženkliai didesnę sumą nei nepanaudotų avansinių mokėjimų suma. Pagal Sutartį 1 2013 m. gegužės mėn. nepanaudota išankstinio mokėjimo suma sudarė 733 936,03 Lt (212 562,60 Eur), o pagal Sutartį 2 – 823 994,10 Lt (238 645,20 Eur). Iki 2013 m. gegužės mėn. pagal Sutartį 1 atlikta darbų viso už 3 772 322,26 Lt (1 092 240,05 Eur), liko atlikti 3 703 894,20 Lt (1 072 721,92 Eur) vertės darbų; pagal Sutartį 2 darbų buvo atlikta 2 871 195,38 Lt (831 555,66 Eur) vertę, o liko atlikti už 2 229 797,20 Lt (645 793,91 Eur) vertę. Tai patvirtina suvestiniai aktai Nr. 8 ir Nr. 6.
    7. Šalys viena kitos atžvilgiu turėjo priešpriešinius reikalavimus. Atsižvelgiant į faktiškai atliktų darbų kiekį, apeliantė turėjo teisę už juos reikalauti apmokėjimo, nes buvo atlikusi darbų daugiau nei sudarė nepanaudota išankstinio mokėjimo suma. Apeliantė atsakovės atžvilgiu ginčo laikotarpiu turėjo pareigą ne tik grąžinti išankstinio mokėjimo sumas, bet ir vykdyti darbus pagal Sutartis, taip pat turėjo teisę reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus. Atitinkamai atsakovė turėjo pareigą priimti ir apmokėti už faktiškai atliktus darbus bei reikalauti toliau tinkamai vykdyti sutartį.
    8. Atsakovė pažeidė imperatyvias ĮRĮ nuostatas, nes laikotarpiu nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo dienos apeliantės dispozicijoje buvusias išankstinių mokėjimų sumas įskaitė faktiškai atliktiems darbams apmokėti, negavusi tokiems įskaitymams teismo leidimo.
    9. Jei atsakovė būtų paisiusi įstatyme įtvirtinto draudimo, tai teikiamas einamąsias sąskaitas būtų apmokėjusi ne 60 proc., bet 100 proc. Tokiu būdu apeliantės dispozicijoje būtų išlikusios nurodytos išankstinio mokėjimo sumos ir apeliantė ginčui aktualiu laikotarpiu būdų gavusi 40 proc. daugiau pajamų negu realiai gavo. Būtent iš gaunamų sumų buvo tenkinami visų kreditorių reikalavimai.
    10. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad šalių sutartyje nustatyta aplinkybė dėl avanso užskaitymo momento nekeičia avanso paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).
  2. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Atsakovė neginčija aplinkybių dėl išankstinio mokėjimo grąžinimo laidavimo draudimo rašto galiojimo terminų, todėl visus mokėjimus atliko pagal Sutarčių reikalavimus. Visi mokėjimai ginčijamu laikotarpiu pagal Sutartį 2 buvo atlikti šioje sutartyje nustatyta tvarka. Apeliantė teikė atsakovei atliktų darbų aktą Nr. 7 ir PVM sąskaitą – faktūrą Nr. MEL 1705, kurioje buvo minusuojamas avansinio mokėjimo grąžinimas (40 proc.) – 386 383,96 Eur bei tuo pagrindu buvo atliktas mokėjimas Sutartyje 2 nustatyta tvarka.
    2. Apeliantė klaidingai teigia, kad mokėjimai Sutarties 1 pagrindu vyko priešingai nei joje numatyta. Visi mokėjimai vyko tokia pat tvarka: apeliantė teikė atliktų darbų aktą Nr. 9 ir PVM sąskaitą – faktūrą Nr. MEL 1704, kurioje buvo minusuojamas avansinio mokėjimo grąžinimas (40 proc.) – 221 654,92 Eur. Tokia pat tvarka ginčijamu laikotarpiu vyko ir kiti mokėjimai.
    3. 2013 m. gegužės 17 d. rašte apeliantė nurodė, kad „gegužės mėn. aktavimu padengs nesugrąžinto avanso dalį“, kas parodo, kad pati apeliantė pritarė tokiam apmokėjimui už darbus ir pripažino, kad išankstinis mokėjimas yra ne vienarūšių prievolių įskaitymas, o Sutartimi 1 ir Sutartimi 2 numatytas avansinis mokėjimas. Todėl išankstinio mokėjimo grąžinimo laidavimo draudimo raštų galiojimo terminai neturėjo įtakos atsiskaitymas pagal Sutartį 1 ir Sutartį 2 vykdyti. Visi mokėjimai atlikti Sutartyse nustatyta tvarka.
    4. Nesutiktina su apeliante dėl atliktų darbų kiekio ir avansinių mokėjimų už juos. Apeliantė lygina skirtingų laikotarpių ir skirtingų sutarčių suvestinius atliktų darbų aktus. Suvestiniai darbų aktai pasirašomi tik tada, kai darbai yra tinkamai atlikti pagal sutartį, iki tol nėra pagrindo jų priimti ir surašyti darbų perėmimo akto bei atlikti mokėjimų. Apeliantė neginčija ir neįrodinėja, kad terminai sumokėti už atliktus darbus buvo pradelsti ir buvo atsiradusi reikalavimo teisė. Apeliantė reiškia reikalavimus dėl to, kad 40 proc. darbų vertės buvo apmokama iš avansinio mokėjimo, tačiau neginčija paties mokėjimo fakto. Tai nepagrindžia, kad apeliantė buvo atlikusi daugiau darbų nei likusi avansinio mokėjimo suma ir tuo pagrindu buvo atsiradę priešpriešiniai reikalavimai.
    5. Teismas pagrįstai nurodė, kad ginčo laikotarpiu reikalavimo teisę turėjo tik avansą sumokėjusi šalis – atsakovė. Todėl nepagrįstas apeliantės argumentas, kad atsakovė įvykdė įskaitymą. Atsakovės iš anksto apmokėti apeliantei statybos darbai (avansas) nesukelia šalių vienarūšių kreditorinių reikalavimų įskaitymo teisinio santykio, todėl apeliantės reikalavimas atmestinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

10

  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
  2. Teisėjų kolegija CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, jų nenurodė ir apeliantė, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).
  3. Byloje nustatyta, kad šalis siejo statybos rangos teisiniai santykiai Sutarties 1 ir Sutarties 2 pagrindu. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartimi apeliantei iškelta restruktūrizavimo byla, nutartis įsiteisėjo 2013 m. gegužės 1 d., restruktūrizavimo planas patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartimi. Apeliantė kreipėsi į teismą su ieškiniu, nes atsakovė, vykdydama atsiskaitymus pagal minėtas Sutartis, laikotarpiu nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo (nutarties įsiteisėjimo) iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos, negavusi tam teismo leidimo, apeliantės dispozicijoje buvusias išankstinių mokėjimų sumas neteisėtai užskaitė atliktiems darbams apmokėti, tuo pažeisdama imperatyvias ĮRĮ 8 straipsnio 1 punkto nuostatas. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs nei sąlygų įskaitymo institutui taikyti, nei neteisėtų atsakovės veiksmų, ieškinio netenkino. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.
  4. Apeliacinis skundas netenkintinas.
  5. Apeliantė prašė pripažinti negaliojančiais laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. lapkričio 25 d., neteisėtai atliktus atsakovės išankstinių mokėjimų įskaitymus bei priteisti šiais atsakovės neteisėtais veiksmais apeliantei padarytą 451 207,75 Eur žalą.
  6. Vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų yra priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu. Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos sąlygos, kurias turi atitikti įskaitomos prievolės: 1) prievolės šalis turi sieti abipusės, nebūtinai tuo pačiu teisiniu pagrindu atsiradusios, teisės ir pareigos; 2) šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat; 3) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. nukreipti viena kitai, o ne trečiajam asmeniui, ir visiškai ar iš dalies padengti vienas kitą; 4) abu reikalavimai turi būti galiojantys ir vykdytini (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2010; 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2011, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012, 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2013 ir kt.). Pažymėtina, kad įskaitymui, kaip prievolės (ar jo dalies) pasibaigimo pagrindui, būtina nustatyti pirmiau nurodytas sąlygas atitinkančias šalių prievoles, kurios gali būti pabaigtos (ar sumažintos) įskaitant jas tarpusavyje.
  7. Nagrinėjamu atveju aptartas prievolės pasibaigimo pagrindas aktualus dėl to, kad pagal ĮRĮ 8 straipsnio 1 punktą nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos draudžiama vykdyti visas pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų ir privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą, įskaityti reikalavimus, įkeisti, parduoti ar kitaip perduoti įmonės turtą, reikalingą įmonės veiklai tęsti. Šio punkto apribojimai netaikomi gavus teismo leidimą šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais. Taigi, šiuo atveju sprendžiant apeliantės pareikštų reikalavimų teisėtumą ir pagrįstumą bei kvalifikuojant šalių teisinius santykius, visų pirma, nustatytina, ar ginčijamu laikotarpiu atsakovės atlikti veiksmai (mokėjimai) atitiko aukščiau aptartą teisės institutą – įskaitymą.
  8. Restruktūrizavimo bylos apeliantei iškėlimas nesustabdė, nekeitė, t. y. niekaip neįtakojo jos įsipareigojimų vykdymo atsakovei pagal Sutartis. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, jog apeliantei iškėlus restruktūrizavimo bylą šalių sutartiniai santykiai tęsėsi.
  9. Sutarties 1 ir Sutarties 2 Pasiūlymo priede 1.1, be kita ko, nustatytos darbų apmokėjimo sąlygos: išankstinis užsakovo (atsakovės) mokėjimas – iki 30 proc. nuo priimtos sutarties sumos (14.2 p.), išankstinio mokėjimo grąžinimo pradžia – pirmas tarpinis mokėjimas (14.2 (a) p.) ir išankstinio mokėjimo grąžinimo norma – 40 proc. tarpinio mokėjimo pažymos sumos (14.2 (b) p.) (1 t., b.l. 11-14, 19-22). Apeliantei pateikus išankstinio mokėjimo grąžinimo laidavimo draudimo raštus, atsakovė atliko 30 proc. sutarties kainos išankstinius mokėjimus, t. y. avansiniai mokėjimai buvo skirti iš anksto apmokėti dalį pagal Sutartį 1 ir Sutartį 2 numatytų darbų (1 t., b.l. 15, 23) . Kaip matyti, šalys susitarė, kad išankstinis mokėjimas bus grąžinamas išskaitant iš tarpinių mokėjimų ne daugiau kaip 40 proc. tarpinio mokėjimo pažymos sumos (14.2 (a) ir 14.2 (b) punktai). Iš nurodytų sutarčių nuostatų spręstina, kad dar apeliantei nepradėjus Sutartyje 1 ir Sutartyje 2 numatytų darbų, atsakovė jai pervedė avansą (30 proc. sutarties vertės) tikslu apmokėti dalį pagal minėtas sutartis numatytų atlikti darbų. Taip pat spręstina, kad apeliantė, pateikdama atsakovei sąskaitas už jau atliktus darbus, turėjo minusuoti avansinio mokėjimo grąžinimo sumą (40 proc.). Šiuos argumentus patvirtina ir į bylą apeliantės pateiktos PVM sąskaitos – faktūras, kurios išrašytos už Sutartyje 1 ir Sutartyje 2 numatytų darbų atlikimą (t. 1, b.l. 42, 45, 48, 51, 54, 57). Pavyzdžiui, vykdant Sutartį 1, apeliantė pateikė atsakovei 2013 m. liepos 25 d. PVM sąskaitą – faktūrą, iš kurios matyti, kad už atliktus darbus išrašyta 554 137,30 Lt (be PVM) suma, tačiau iš šios sumos minusuotas 40 proc. avansinis mokėjimas (t. 1, b.l. 42), tuo pačiu principu išrašytos visos kitos byloje esančios PVM sąskaitos faktūros.
  10. Pažymėtina ir tai, kad būtent pati apeliantė, išrašydama atsakovei PVM sąskaitas – faktūras už atliktų darbų apmokėjimą, iš nurodytos sumos minusuodavo 40 proc. sumokėto avansinio mokėjimo sumos, t. y. pati apeliantė mokėtiną suma sumažindavo dar prieš darbų atlikimą pervesta avansinio mokėjimo dalimi. Todėl vien dėl to laikytinas nepagrįstu apeliantės teiginys, kad atsakovė atliko įskaitymą.
  11. Nors įskaitymui ir pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, tačiau įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai (CK 6.130 str. 1 d., 2 d.). Nagrinėjamu atveju nebuvo gautas joks atsakovės pareiškimas apie atliktą įskaitymą, nors tai yra būtinoji įskaitymo taikymo sąlyga. Priešingai, apeliantė 2013 m. gegužės 17 d. raštu atsakovei nurodė, kad „...gegužės mėn. aktavimu padengs nesugrąžinto avanso dalį...“ (1 t., b.l. 75). Taigi, šis raštas patvirtina, kad pati apeliantė ginčo atliktus mokėjimus laikė avanso grąžinimu, atsiskaitymu už darbus, o ne įskaitymu, t. y. laikė Sutartimi 1 ir Sutartimi 2 numatytais avansiniais mokėjimais. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakove, kad išankstinio mokėjimo grąžinimo laidavimo draudimo raštų galiojimo terminai neturėjo įtakos atsiskaitymams pagal Sutartį 1 ir Sutartį 2 vykdyti, nes visi mokėjimai atlikti Sutartyse nustatyta tvarka.
  12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad avansas yra išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – apmokėti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį, jis paprastai atlieka mokėjimo funkciją bei yra įskaitomas į būsimas įmokas. Avansas yra pinigų suma, kuria rangos sutarties pagrindu viena šalis iš anksto sumoka kitai šaliai už sutartimi sulygtus darbus. Vykdant sutartį, avansu sumokėti pinigai sutartyje nustatytomis sąlygomis naudojami atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus. Įvertinus pirmiau šioje nutarties 15 punkte nurodytus įskaitymo, kaip prievolės pasibaigimo pagrindo, ir avanso, kaip išankstinio mokėjimo pagal sutartį, bruožus ir paskirtį, spręstina, kad tuo atveju, kai viena šalis pagal sutartį sumoka avansą, turi būti laikoma, jog ji atsiskaitė už darbus avanso sumai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2011 konstatuota, kad avansas, kaip išankstinis mokėjimas už darbus, ir įskaitymas, kaip prievolės pasibaigimo pagrindas, yra atskiri ir skirtingomis aplinkybėmis taikytini teisės institutai. Įskaitymui atlikti reikalingos pirmiau nurodytas sąlygas atitinkančios šalių priešpriešinės prievolės, t. y. kiekviena iš šalių kitos atžvilgiu turi tiek reikalavimo teisę, tiek prievolę. Šios priešpriešinės prievolės gali pasibaigti ar sumažėti jas įskaičius tarpusavyje. Tuo tarpu avansas atlieka mokėjimo funkciją ir yra vienos šalies iš anksto pagal sutartį kitai šaliai sumokama suma už būsimus darbus. Dėl to reikalavimo teisė atsiranda tik vienai iš šalių: arba avansą sumokėjusiai šaliai (jei avansas yra didesnis už realiai kitos šalies pagal sutartį atliktų darbų, už kuriuos jis mokėtas, vertę), arba darbus atlikusiai šaliai (jei avansas yra mažesnis už realiai atliktų darbų kainą). Atitinkamai ir prievolę turi tik viena iš šalių.
  13. Atsižvelgiant į šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus, spręstina, kad apeliantė atsiskaitinėjo su atsakove ne įskaitymu CK 6.130 straipsnio prasme, o apeliantei už atliktus darbus buvo iš dalies sumokėta išankstiniu apmokėjimu – avansu. Kaip minėta, avansas kaip išankstinis mokėjimas už darbus, ir įskaitymas, kaip prievolės pasibaigimo pagrindas, yra atskiri ir skirtingomis aplinkybėmis taikytini teisės institutai (žr. nutarties 21 p.), todėl konstatuotina, kad atsakovės iš anksto apmokėti apeliantei darbai (avansas) nesukelia šalių vienarūšių kreditorinių reikalavimų įskaitymo teisinio santykio. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė neįrodė, kad ji turėjo priešpriešinį vienarūšį reikalavimą, kurį buvo galima įskaityti. Todėl atmestini jos argumentai dėl imperatyvios teisės normos – ĮRĮ 8 straipsnio 1 punkto, pažeidimo.
  14. Iš byloje esančių Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros procesinių dokumentų matyti, kad ši institucija, atsakovei atsiskaitant už apeliantės pagal Sutartis atliktus darbus, Sutartyje 1 ir Sutartyje 2 numatytų sąlygų pažeidimų nenustatė.
  15. Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius ir pagrįstai, nenustatęs tarp ginčo šalių priešpriešinių reikalavimų, sprendė, kad nepagrįsti apeliantės reikalavimai dėl atsakovės atliktų mokėjimų laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. lapkričio 25 d. pripažinimo neteisėtais. Taip pat pagrįstai pirmosios instancijos teismo laikytas nepagrįstu ir apeliantės reikalavimas dėl nuostolių priteisimo.
  16. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą, todėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
  17. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie esminės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

12Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai