Byla e2A-711-436/2018
Dėl kelio servituto nustatymo, tretieji asmenys R. I., D. N., A. P., išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracija

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių J. V. ir B. G. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3563-615/2017 pagal ieškovės L. J. M. ieškinį atsakovėms J. V. ir B. G. G. dėl kelio servituto nustatymo, tretieji asmenys R. I., D. N., A. P., išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracija.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ginčo esmė

4Ginčas kilęs dėl neterminuoto atlygintino servituto nustatymo. Ieškovė L. J. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė atsakovėms J. V. ir B. G. G. priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ), unikalus Nr. ( - ), (tarnaujantis daiktas) nustatyti 4 m pločio, 73 m2 ploto atlygintinį kelio servitutą (teisė tokiu keliu važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis juo kaip pėsčiųjų taku), skirtą ieškovei priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ), (viešpataujantis daiktas), pagal į bylą pateiktą UAB „TopoEra“ 2015 m. spalio 20 d. parengtą Pasiūlymų schemą „Dėl servituto nustatymo žemės sklype kad. Nr. ( - ) (notariniam veiksmui)“, numatant už visus dėl servituto nustatymo atsakovių patirsiamus turtinius ir neturtinius netekimus, suvaržymus ir nepatogumus vienkartinę, visą apimančią 500 Eur kompensaciją atsakovėms (t. y. po 250 Eur kiekvienai); priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės žemės sklypas ribojasi su trečiųjų asmenų R. I., D. N., A. P., su atsakovių žemės sklypais, ir su Marijampolės plentu. Parengtame ir patvirtintame Kauno miesto savivaldybės teritorijos Ateities plentui rekonstruoti ir Kauno pietrytiniam aplinkeliui tiesti detaliame plane yra suplanuotos visos galimos įvažos iš Marijampolės plento bei sankryžos, tačiau į ieškovei priklausanti žemės sklypą įvaža iš Marijampolės plento nėra suplanuota, todėl ir galimybės ją įrengti nėra. Iki nuosavybės teisių į atsakovių sklypą 2013 metais atkūrimo, atsakovių sklypas buvo nesuformuota valstybinė žemė, per kurią ieškovė netrukdomai patekdavo į savo sklypą. Atsakovėms atkūrus nuosavybės teises, ieškovės sklypas liko be įvažiavimo ir tokiomis sąlygomis jo naudojimas yra neįmanomas. Nacionalinė žemės tarnyba informavo ieškovę, kad dėl servituto nustatymo ji turi kreiptis į atsakoves. Ieškovė kreipėsi į atsakoves su raštišku pasiūlymu ir prašomo nustatyti servituto schema, tačiau šios atsisakė duoti sutikimą servituto nustatymui. Servitutą prašoma nustatyti atsakovių sklypo dalyje, kurioje yra ilgametė faktinė įvaža į ieškovės sklypą, naudojama nuo pat to momento, kai ieškovei buvo atkurtos nuosavybės teisės į jos sklypą (1995-1996 m.). Atsakovių sklype nėra gyvenamosios paskirties pastatų, atsakovės savo sklype negyvena. Atsakovės J. V. ir G. G. su ieškovės reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad ieškovė neprašė servituto nustatyti 20 metų, o prašomas nustatyti servitutas nėra vienintelė galimybė patekti ieškovei į savo žemės sklypą. Ieškovė galėtų nusistatyti kelio servitutą per Borutos gatvę, nes ten yra kelias, tinkamas pravažiuoti. Jis eina per žemės ūkio paskirties žemę. Atsakovėms priklausantis žemės sklypas yra namų valdos paskirties, o ieškovei priklausantis žemės sklypas ir gretimi žemės sklypai, tame tarpe ir sklypas, esantis Borutos gatvėje yra žemės ūkio paskirties, todėl mažiau vertingi ir jų sumažinimas kelio servituto sąskaita, turėtų mažesnę žalą jų savininkams. Atsakovėms priklausantis žemės sklypas yra mažas, todėl jame nustačius ieškovės prašomą kelio servitutą būtų ženklai apsunkinta statyba. Be to, atsakovės nurodė, kad ieškinys pateiktas šalims neišnaudojus ikiteisminio ginčo sprendimo būdo. Tik iš visų kaimynų negavus ieškovę tenkinančio atsakymo, būtų galima kreiptis į teismą, o ne teisme formuluoti vienokį ar kitokį pasiūlymą. Neišnaudojus ikiteisminio ginčo sprendimo būdo, ieškinys negali būti nagrinėjamas teisme.

5Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškovės L. J. M. reikalavimus tenkino, nustatė atsakovėms J. V. ir B. G. G. priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ), unikalus ( - ), (tarnaujantis daiktas), 4 m pločio, 73 m2 ploto atlygintinį kelio servitutą (teisę tokiu keliu važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis juo kaip pėsčiųjų taku), skirtą ieškovei L. J. M. priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ), (viešpataujantis daiktas), pagal į bylą pateiktą UAB „TopoEra“ 2015 m. spalio 20 d. parengtą Pasiūlymų schemą „Dėl servituto nustatymo žemės sklype kad. Nr. ( - ) (notariniam veiksmui). Teismas priteisė iš ieškovės L. J. M. atsakovei J. V. ir atsakovei B. G. G. po 250 Eur atlyginimą (kompensaciją) už kelio servitutą. Taip pat priteisė iš atsakovių ieškovei po 1 204,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendimą grindė šiais esminiais argumentais: Kelio servituto nustatymas per R. I., D. N., A. P. sklypus nepateisintų tarnaujančio daikto savininkui sukeliamų nuostolių masto lyginant su viešpataujančio daikto savininko nauda. Be to, per trečiųjų asmenų sklypus nėra ir niekada nebuvo tako, kuriuo naudotųsi ieškovė patekimui į savo sklypą. Faktiškai naudojamas takas yra susiformavęs per atsakovių sklypą ir juo daug metų naudojasi tiek ieškovė, tiek kiti gyventojai. Atsakovės, siūlydamos ieškovei nusistatyti servitutą per kitų asmenų sklypus, objektyviais įrodymais nepagrindė, kuo servituto nustatymas per atsakovių žemę ženkliai pažeistų atsakovių teises. Atsakovės byloje neginčijo faktinio tako buvimo jų sklype. Takas yra atsakovių sklypo pakraštyje, net jei atsakovės planuotų statybas savo sklype, jos būtų galimos. Kelio servituto nustatymas atsakovių sklype tik įteisintų ilgalaikę faktinę padėtį. Žemės sklypo aro vertė yra 517,3 Eur, todėl tinkama kompensacija už servituto nustatymą laikytina vienkartinė 500 Eur suma.

7Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8Atsakovės J. V. ir B. G. G. apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikinti, ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: Bylą nagrinėjant pirmą kartą ieškovės ieškinys buvo atmestas (civilinė byla Nr. e2-1692-717/2016). Kauno apygardos teismas sprendimą panaikino ir bylą grąžino nagrinėti iš naujo pasiūlydamas ieškovei apsvarstyti kitus galimus servituto nustatymo variantus. Ieškovė, bylą nagrinėjant iš naujo, jokių papildomų įrodymų nepateikė, ieškinio netikslino, tačiau teismas, įvertinęs lygiai tą pačią medžiagą antrą kartą priėmė kardinaliai priešingą teismo sprendimą, prieštaraujantį teisminei praktikai, kuri formuojama ta linkme, kad ieškovas turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad jo siūlomas servituto nustatymo būdas yra mažiausiai pažeidžiantis kitų asmenų teises. Teismas sprendimą grindė tik ieškovės paaiškinimais, nesant jokių įrodymų, nors buvo pripažinta, kad patekimas į ieškovės žemės sklypą galimas ne tik per atsakovių teritoriją. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad ieškovės žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, todėl jei ji sugalvotų verstis žemės ūkio veikla ir važinėtų su sunkia žemės ūkio technika per atsakovių namų valdos žemės sklypą, atsakovių interesai neabejotinai būtų pažeidžiami daug labiau, nei kitų žemės sklypų, pavyzdžiui, A. P., kurio žemės sklypo paskirtis taip pat yra žemės ūkio ir sklypas yra atitinkamai didesnio ploto. Teismas neįvertino tai, kad kelio servitutas iš atsakovių realiai atims galimybę naudotis 1,84 aro žemės sklypo dalimi, kadangi keliui reikalingas plotas užima ne tik kelią, bet ir dalį teritorijos iki jo (statiniai ir želdiniai gali būti ne arčiau nei 3 metrai iki kelio). Teismas, spręsdamas dėl kompensacijos teisingumo nepagrįstai rėmėsi 2012 metų duomenimis, be to, neįvertino to, kad kito kaimyno, t. y. A. P. žemės sklypo vertė yra 10 kartų mažesnė, todėl servituto nustatymas per tą sklypą būtų ekonomiškesnis. Tačiau ieškovė net nesikreipė į kitus kaimynus dėl servituto nustatymo, kurie galėtų svarstyti galimus mainų pasiūlymus. Šiuo metu žemės sklype yra susiformavęs tik takelis, tačiau ne kelias. Ieškovė nepagrindė, kokiu tikslu jai reikalingas kelias. Teismas nepagrįstai sprendė, kad bylinėjimasis užtruko dėl atsakovių kaltės ir dėl to priteisė visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovių. Turėtų būti įvertinta tai, kad yra galimi ir kiti susidariusios situacijos variantai (mainai, servitutų nustatymas kituose žemės sklypuose), be to, mokėtina kompensacija atsakovėms nustatyta ženkliai mažesnė nei priteistos bylinėjimosi išlaidos ieškovei. Ieškovė L. J. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą nesutinka su jame išdėstytais motyvais, prašo jo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Apeliantė nepagrįstai teigia, kad galimi kiti patekimo į žemės sklypą variantai, kadangi Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi buvo nustatyta, kad servituto būtinybė pateikimui į ieškovės žemės sklypą yra, nes jis buvo „uždarytas“ atkūrus nuosavybės teises atsakovėms (suformavus atkurtą žemės sklypą nebuvo nustatytas servitutas). Atsakovės nepagrįstai teigia, kad kiti kaimynai galėtų sudaryti mainų sutartis, kadangi ji tokių įrodymų nepateikė, jog jie sutinka su tokiu sprendimu ir to pageidauja. Apeliantės nepagrįstai teigia, kad ieškovė privalėjo tikslinti ieškinį numatydama kitus servituto nustatymo variantus, kadangi Kauno apygardos teismas, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo ieškovei tik pasiūlė apsvarstyti kitus variantus, ką ieškovė ir padarė bei nustatė, kad optimaliausias yra iki šiol nusistovėjęs patekimas į ieškovės žemės sklypą per atsakovių žemės sklypą. Atsakovės bylos nagrinėjimo metu neginčijo tos aplinkybės, kad per jų žemės sklypą eina takas. Aplinkybes dėl keliuko pramynimo nagrinėjant bylą teisme atsakovės nurodė tik apeliaciniame skunde. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovės joms priklausančiame žemės sklype niekuo neužsiima, ten esantys daržai ir vaismedžiai yra gretimo žemės sklypo savininko dirbami ir prižiūrimi, todėl atsakovių teiginiai apie jų teisių suvaržymus yra iš principo neteisingi ir nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Kompensacija už servituto nustatymą yra pasiūlyta atsižvelgiant į turto vertę, kuri nurodyta VĮ Registrų centre, be to, apeliantės vertės bylos nagrinėjimo metu neginčijo ir kitokios vertės neįrodinėjo. Apeliantės nepagrįstai teigia, kad bylinėjimosi išlaidos iš jų priteistos nepagrįstai, kadangi ieškovė į jas kreipėsi ikiteismine tvarka, taikos sutarties galimybę siūlė ir bylos nagrinėjimo metu, tačiau atsakovėms nesutikus dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo kaltė tenka joms pačioms.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Civiliniame procese esant įtvirtintam ribotos apeliacijos modeliui, apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylą patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, ir toliau bylą apeliacine tvarka nagrinėja tik apeliacinio skundo ribose. Byloje nustatyta, kad ieškovė L. J. M. yra žemės ūkio paskirties žemė sklypo unikalus Nr. ( - ) savininkė. Trečiasis asmuo R. I. yra komercinės paskirties žemės sklypo unikalus Nr. ( - ) savininkas. Trečiasis asmuo A. P. yra žemės ūkio paskirties žemės sklypo unikalus Nr. ( - ) savininkas. Trečiasis asmuo D. N. yra vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų žemės sklypo unikalus Nr. ( - ) savininkė. Atsakovės J. V. ir B. G. G. yra paveldėjusios B. I. priklausiusį vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų žemės sklypą unikalus Nr. ( - ). Ieškovės žemės sklypas ribojasi su trečiųjų asmenų R. I., D. N., A. P. žemės sklypais, atsakovių žemės sklypu ir Marijampolės plentu (elektroninės bylos 1 t. b. l. 5-6, 7, 17-18, 22-23, 24, 82-87, 105-111, 136-138, 159-160, 162). Ieškovė teigia, kad patekimui į savo žemės sklypą nuo pat jo įgijimo 1995 metais, naudojusis tuomet dar valstybiniame žemės sklype unikalus Nr. ( - ) (šiuo metu priklausančiame atsakovėms) esančiu praėjimu (pravažiavimu). Tai, kad šis pravažiavimas (takas) buvo susiformavęs senai, byloje neginčijo ir pačios atsakovės. Versiją, kad takas buvo išmintas iškėlus bylą teisme, atsakovės iškėlė tik apeliaciniame skunde. Tako buvimas matomas ir pateiktose fotonuotraukose, kurios patvirtina ir tai, kad jokio kito tako ar kelio, patekti į ieškovės žemės sklypą, nėra (elektroninės bylos 1 t. b. l. 142-155, 157-162). Kauno miesto savivaldybės teritorijos Ateities plentui rekonstruoti ir Kauno pietrytiniam aplinkkeliui tiesti detaliame plane į ieškovei priklausantį žemės sklypą įvaža iš Marijampolės plento nėra suplanuota, todėl ir galimybės ją įrengti nėra. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2015 m. balandžio 27 d. į ieškovės užklausą atsakė, kad ji dėl atlygintinio servituto turi kreiptis į atsakoves. Kauno miesto savivaldybės administracijos išvada dėl kelio servituto patvirtina, kad reali galimybė formuoti įvažą į ieškovės žemės sklypą yra iš ( - ) gatvės. Atsakovės, raštu pasiūlius susitarti dėl servituto, tą daryti atsisakė. Apeliaciniame skunde atsakovės nurodo, kad ieškovė turi galimybę savo interesus patenkinti kita tvarka, nei servituto nustatymas. Teisėjų kolegija sutinka, kad kaimyninių žemės sklypų savininkų interesai galėtų būti derinami ir kitais įstatymui neprieštaraujančiais būdais, tarp jų tais, kuriuos nurodė atsakovės (mainai, pirkimas ir kt.), tačiau kartu pažymi, kad kiti žemės sklypo savininko teisės patekti į savo nuosavybę įgyvendinimo būdai nepaneigia servituto priverstinio nustatymo galimybės. Laisvai disponuodami subjektinėmis teisėmis nekilnojamojo turto savininkai gali susitarti dėl žemės sklypo dalių mainų, žemės sklypo dalies nuomos, tačiau sprendžiant dėl šių civilinių teisių įgyvendinimo būdų santykio su įstatyminėmis servituto nustatymo teismo sprendimu prielaidomis svarbu yra tai, kad, priešingai nei servituto atveju, suinteresuotiems asmenims dėl jų nesusitarus, teismas neturi diskrecijos arba turi labai siaurą diskreciją spręsti dėl jų taikymo. Sutarčių teisėje galioja sutarties laisvės principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnis), reiškiantis šalių teisę laisvai spręsti, ar sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Šiuo atveju nėra duomenų, kad ieškovė iki bylos užvedimo teisme derėjosi su kaimyninių žemės sklypų savininkais (trečiaisiais asmenimis), tačiau ši aplinkybė negali būti vertinama kaip nepagrįstas ieškovės, šalims nesutariant gera valia nustatyti neterminuotą atlygintinį servitutą, siekiant tinkamai naudotis ieškovei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kuris šiuo metu yra izoliuotas, prašymas. Kolegija, spręsdama dėl servituto nustatymo teismo keliu, pažymi, kad šalys gera valia nesutaria dėl teisėto naudojimosi būdo žemės sklypo dalimi nustatymo, ką patvirtina nuo 2015 m. tarp šalių besitęsiantys teisminiai ginčai. Apeliantės teigia, kad ieškovė nepagrįstai ikiteismine tvarka kreipėsi tik į atsakoves, tačiau nederino pozicijų su kitais aplinkinių žemės sklypų savininkais, todėl byla apskritai negalėjo būti nagrinėjama teisme neišnaudojus visų galimybių išspręsti susidariusią situaciją iki teismo. Nors CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta sąlyga, kad servitutas nustatomas teismo sprendimu, jeigu savininkai nesusitaria, tačiau ši sąlyga negali būti vertinama kaip išankstinio ginčo sprendimo ne teisme reikalavimas. Savininkų nesusitarimo faktas konstatuotinas ne tik tada, kai įrodoma, kad siekiantis servituto asmuo teikė tarnaujančiuoju pripažintino daikto savininkui konkrečius pasiūlymus ir šis su jais visai ar iš dalies nesutiko, bet ir tada, kai įrodymai patvirtinta, kad susitarimas neįmanomas dėl esminio šalių požiūrių skirtumo į susidariusias situacijas ir jų sprendimo būdų, konflikto, nesantaikos ir pan., t. y. esant patikimų duomenų, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl teisės spręstinas teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2010). Taigi, įstatymui nenumatant reikalavimo aktyviais veiksmais siekti susitarimo ir įrodyti, jog šalys padarė viską, kad toks sandoris įvyktų, o iš bylos proceso matant, kad šalims susitarti nepavyko, akivaizdu, kad ginčo atveju susitarimas tarp šalių neįmanomas ir ginčas dėl servituto turi būti išspręstas teismo. Šalys byloje nekelia ginčo dėl to, kad ieškovė neturi įvažiavimo į savo žemės sklypą, ginčas kyla tik dėl to, kuriuo žemės sklypu (atsakovių ar trečiųjų asmenų), kaip tarnaujančiu daiktu, būtų užtikrinta ieškovės teisė tinkamai naudotis savo sklypu, kaip viešpataujančiu daiktu. Apeliantės nurodo, kad teismas sprendimą grindė tik ieškovės paaiškinimais, nesant jokių įrodymų, nors buvo pripažinta, jog patekimas į ieškovės žemės sklypą galimas ne tik per atsakovių teritoriją. Apeliantės mano, kad teismas nepagrįstai priėmė priešingą sprendimą nei buvo priimtas bylą nagrinėjant pirmąjį kartą, nors ieškovė nepateikė nei daugiau įrodymų, nei patikslino ieškinio reikalavimus. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-2367-343/2016) panaikino Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys buvo atmestas, kadangi nustatė, jog objektyvi būtinybė nustatyti servitutą, užtikrinantį patekimą į ieškovės žemės sklypą, egzistuoja. Bylą nagrinėjant iš naujo trečiaisiais asmenimis buvo įtraukti ir kitų gretimų žemių sklypų savininkai, tačiau ieškovė nepateikė kitų servituto nustatymo galimų variantų projektų ir ieškinio nepatikslino. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš ieškovės paaiškinimų, pateiktų fotonuotraukų, žemės sklypo plano, pasiūlymo schemos, kadastro žemėlapio, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti apie tai, jog ieškovės siūlomas servituto nustatymo būdas per atsakovių žemės sklypą yra optimaliausias ir mažiausiai pažeidžiantis šalių interesus. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatant servitutą svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą pagal paskirtį, t. y. suvaržymas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui ir užtikrinti viešpataujančiojo daikto savininkui galimybę juo naudotis (CK 4.111 straipsnio 1 dalis, 4.113 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009; 2012 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012). Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, išnagrinėjęs apeliančių apeliacinio skundo ir ieškovės atsiliepimo į jį argumentus daro išvadą, kad apeliantės nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, jog ieškovės projektinis kelio servituto siūlymas labiausiai atitinka šalių pusiausvyros principo taikymą, užtikrina galimybę ieškovei naudotis taku (keliu) pagal iki tol susiformavusią faktinę padėtį, ir nepagrįstai nevaržo atsakovių teisėtų interesų naudotis žemės sklypu pagal jų poreikius. Kartu sutiktina su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad atsakovės byloje nepagrindė, kaip jų teisės bus labiau pažeidžiamos servituto nustatymu, nei iki šiol buvusi padėtis: nepagrindė nei būsimų statybų, nei aplinkybės, kad žemės sklype esantys vaismedžiai ar daržas negalės būti eksploatuojami kaip iki tol, be to, jų nuogąstavimai apie tai, kad jeigu kažkada ieškovė sumanytų verstis žemės ūkio veikla ir per atsakovių žemės sklypą pradėtų važiuoti žemės ūkio technika, trikdanti privatumą (kaip minėta, pastatų ten nėra ir tai, kad juos ketina atsakovės statyti duomenų byloje taip pat nėra), yra pagrįsti tik prielaidomis. Be to nurodytina, kad pasikeitus situacijai, servituto klausimas gali būti sprendžiamas iš naujo (pakeičiamas servituto turinys ar panaikinamas servitutas). Byloje be ieškovės pateikto projektinio pasiūlymo nebuvo pateikta daugiau servituto nustatymo galimų variantų, tačiau pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo visas galimybes įrengti įvažą aplinkinių sklypų ribose ir tinkamiausiu pripažino ieškovės pateiktąjį projektą, susijusį su atsakovių žemės sklypo suvaržymu (arčiausias atstumas iki gatvės, faktinis naudojimasis). Byloje nėra duomenų, paneigiančių ieškovės poziciją apie tai, kad taku (keliu) nuo seno naudojosi ne tik ieškovė, kiti aplinkiniai gyventojai, tačiau ir pačios atsakovės. Kartu pažymėtina, kad nustačius servitutą pagal ieškovės siūlymą, atsakovės papildomų apribojimų nepatirs. Nors atsakovės siūlė įrengti įvažą per kito atsakovo A. P. žemės sklypą, tačiau įvertintina tai, kad keliui įrengti kitoje vietoje, reikėtų išpjauti toje teritorijoje esančius medžius ir krūmus (kad žemės sklypas apaugęs krūmais, patvirtina byloje pateiktos foto nuotraukos), bei įrengti naują įvažiavimą šiuo metu esančioje pievoje, be to, jo apimtis būtų šiek tiek didesnė (ilgesnis atstumas). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo kelio (pėsčiųjų tako) servitutą – teisę naudotis 4 m pločio ir 73 kv. m ploto keliu (taku) atsakovėms nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nustatė pagal ieškovės pateiktą UAB „TopoEra“ 2015 m. spalio 10 d. parengtą projektinį pasiūlymą. Šis projektinis pasiūlymas parengtas dėl atsakovių žemės sklypo dalies naudojimo servituto teise be investicijų į jų nuosavybę ir toje pačioje vietoje, kurioje taku buvo naudojamasi iki šalių ginčo ir kuriuo ieškovė naudojasi lig šiol.

12Dėl servituto atlygintinumo Apeliantės nesutinka su skundžiamu teismo sprendimu ir dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostolių atlyginimo dalyje (CK 4.129 straipsnis). Nagrinėjamu atveju skundžiamu teismo sprendimu ieškovei yra nustatyta prievolė mokėti atsakovei vienkartinę 500 Eur kompensaciją. Nustatydamas kompensacijos dydį teismas įvertino žemės sklypo dalies vertę, kuri atitiko iš esmės kompensacijos dydį. Koks dydis apeliančių teigimu būtų protingas, atsakovės apskritai nenurodė ir neįrodinėjo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas mokėti nuostolių kompensaciją dėl servituto nustatymo yra su nuosavybės teisės suvaržymu susiję tarnaujančiojo daikto savininko nuostoliai. Tai turtiniai ar neturtiniai netekimai: galimybės naudotis daikto dalimi netekimas, nepatogumų atsiradimas dėl bendro naudojimosi daiktu ar jo dalimi ir kita, įvertinta pinigais. Jeigu šios aplinkybės įrodytos, tai yra pagrindas teismui konstatuoti, kad tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti sumokėta nuostolių kompensacija pagal CK 4.129 straipsnį, jos dydį nustatant pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį. Teismas, nustatydamas dėl servituto nustatymo skiriamos kompensacijos dydį, vadovaujasi jam suteikta nuožiūros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis, teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009). Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų padaryti išvadą, jog atsakovės yra patyrę nuostolių dėl ieškovės faktiškai naudojamo tako (kelio). Atsakovių žemės sklype auga keli vaismedžiai, įrengtas daržas, kaip nustatyta byloje, juo naudojasi net ne pačios atsakovės, o pašaliniai asmenys (kaimyninio žemės sklypo savininkas), servitutas nustatytas žemės sklypo dalyje, kurioje nevykdoma ir neįrodyta, kad planuojama vykdyti kažkokia veikla, todėl 500 Eur nuostolius dėl teisių suvaržymo naudotis nepilnai 1 aro žemės sklypo dalimi, teisėjų kolegija laiko pagrįstais ir tinkamais. Nors apeliantės laiko, kad atlyginimo dydis nepagrįstai nustatytas pagal 2012 metų vertes, pažymėtina, kad VĮ Registro centro duomenimis (žr. http://www.registrucentras.lt/masvert/paieska) (CPK 179 straipsnio 3 dalis) atsakovėms priklausančio žemės sklypo vertė pagal 2018 m. sausio 1 d atliktą masinį vertinimą, be miško medynų vertės, yra 8 260 Eur. Todėl imant šią vertę, 0,73 aro rinkos vertė sudarytų 948,1 Eur (8 260 Eur / 636 m2 x 73 m2) (CK 4.129 straipsnis). CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuotoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka; įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. CK 4.129 straipsnio prasme nuostolių atlyginimas reiškia teisingą atlyginimą savininkui dėl patiriamų jo teisių ribojimo, mokamą vienkartine ar periodine kompensacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; kt.). Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, turi atsižvelgti į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011). Bylą nagrinėjęs teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už atsakovių sklypui nustatytą servitutą dydžio, vertino šias aplinkybes: servituto plotą, tai, kad nustatytinas neterminuotas servitutas, kad kompensacija – vienkartinė. Ir nors teismas rėmėsi 2012 metų duomenimis, ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, kad kompensacijos dydis nustatytas neteisingai. Įvertinus tai, kad servitutu apsunkinama tik dalis žemės sklypo, kurioje ir šiaip yra nusistovėjęs faktinis takas (kelias), laikytina, kad 500 Eur kompensacija (beveik pusė žemės sklypo vertės) yra tinkama ir pakankama. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog teismas, spręsdamas dėl atsakovėms mokėtinų vienkartinių kompensacijų dydžio, pažeidė įstatymo ar teismų praktikos nuostatas, be to, apeliantės jų manymu tinkamos kompensacijų sumos apskritai nenurodė.

13Dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio Atsakovės apeliaciniu skundu nesutinka ir su teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nurodydamos, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad bylinėjimasis užtruko dėl atsakovių kaltės. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Nagrinėjamu atveju atsakovės byloje laikytinos pralaimėjusia šalimi, bylinėjimosi išlaidų susidarymą iš esmės lėmė atsakovių neveikimas (nesutikimas tartis dėl servituto apimties ir sąlygų iki teismo), dėl kurių ginčas buvo pradėtas nagrinėti teisme, be to, atsakovių nesutikimas teisme pasirašyti taikos sutartį. Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato teiktą teisinę pagalbą dydžio, vadovaujamasi CPK 98 straipsnio nuostatomis, t. y. išlaidos priteisiamos, jei prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, jos turi būti proporcingos bylos sudėtingumui, advokato darbo ir laiko sąnaudoms ir neviršyti Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (nauja redakcija nuo 2015-03-20) (toliau – Rekomendacijos). Ginčo atveju nustatyta, kad byla buvo nagrinėjama du kartus, ieškinys buvo tikslinamas, bylos nagrinėjimas užtruko beveik 3 metus. Todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apimtį, jos pobūdį, darytina išvada, jog ieškovės patirtos 2 409 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą yra pagrįstos, būtinos, mažesnės nei Rekomendacijų numatytas maksimalus dydis. Dėl jų susidarymo yra tik atsakovių kaltė. Todėl ieškovės ieškinį patenkinus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos viso proceso metu, pagrįstai ieškovei priteistos iš atsakovių lygiomis dalimis (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Vien tik aplinkybė, jog bylinėjimosi išlaidų suma yra didesnė nei ginčo dalykas, neleidžia spręsti apie tai, kad jos yra nepagrįstos ir nepriteistinos.

14Dėl bylos procesinės baigties Nustačius, kad bylą nagrinėjęs teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymo teismo sprendimu sąlygas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos taikant servituto nustatymą teismo sprendimu, pagrįstai konstatavo servituto nustatymo būtinumą ir nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, vertindamas pateikq projektinį pasiūlymą dėl servituto nustatymo ir šalių paaiškinimus dėl kitų įvažos suformavimo galimybių, atsakovių apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovių (po 250 Eur).

15Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Nutarė

16Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

17Priteisti iš atsakovės J. V., a. k. ( - ) ieškovei L. J. M., a. k. ( - ) 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.

18Priteisti iš atsakovės B. G. G., a. k. ( - ) ieškovei L. J. M., a. k. ( - ) 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.

19Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai