Byla 2A-161-212/2017
Dėl sutarties nutraukimo. Teisėjų kolegija

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,

2kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės, Nijolės Danguolės Smetonienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Ramedis“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Ramedis“ ieškinį atsakovei G. V. D. dėl baudos priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl sutarties nutraukimo. Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės G. V. D. 3‘000 Eur baudos, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo teismo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  2. Nurodė, kad ieškovė UAB „Ramedis“ 2016-02-02 sudarė su atsakove G. V. D. nenukirsto miško pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė už nenukirstą mišką atsakovei sumokėjo 10‘000 Eur. Šalys susitarė, kad atsakovė parduoda ieškovei miško žemės sklypuose 4,05 ha; 3,0 ha ir 0,23 ha esančią medieną išsikirtimui pagal miškotvarkos projektus ir leidimus, kurių kadastriniai numeriai ( - ); ( - ) ir ( - ) ( - ).
  3. Atsakovė įsipareigojo pateikti ieškovei tvarkingus miško žemės sklypo nuosavybę patvirtinančius dokumentų kopijas ir pasirašyti ant parengtų miškotvarkos projektų ir išduotų leidimų kirsti mišką. Atsakovė nepasirašė ant paruošto pranešimo apie ketinimus kirsti mišką einamuoju kirtimu, kuris surašytas 2016-02-24 ir kuriuo numatytas kirtimas Panevėžio miškų urėdijos Gustonių girininkijoje ( - ) ( - ), ( - ), plote 1,7 ha. Šiame plote numatyta iškirsti einamuoju kirtimu ir medienos iš valksmų viso 100 kietmetrių medienos.
  4. Atsakovė iš esmės pažeidė 2016-02-02 sutartimi prisiimtus įsipareigojimus pasirašyti ant parengtų miškotvarkos projektų išduotų leidimų kirsti mišką, todėl turi sumokėti sutartyje numatytas baudas, kurios laikomos minimaliais ieškovės nuostoliais.
  5. Priešieškiniu atsakovė prašė nutraukti 2016-02-02 nenukirsto miško pirkimo – pardavimo sutartį. Nurodė, kad ieškovė savaip interpretavo šalių pasirašytą sutartį, nes mišką kirto ne 1,5 ha miško plote, o kitame 1,8 ha plote. Ieškovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, viršijo jai suteiktas teises atlikti miško kirtimus pagal sutarties 1.1 punktą, o darbų apimtis, pobūdis, nurodytas leidime kirsti mišką iš esmės neatitiko atsakovės tikrosios valios.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė, priteisė iš atsakovės G. V. D. 600 Eur teisinės pagalbos išlaidų ieškovei UAB „Ramedis“; priteisė iš ieškovės UAB „Ramedis“ 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų atsakovei G. V. D..
  2. Nustatė, kad ieškovė UAB „Ramedis“ ir atsakovė G. V. D. 2016-02-02 sudarė Nenukirsto miško pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė pardavė ieškovei miško žemės sklypuose 4,05 ha; 3,0 ha ir 0,23 ha esančią medieną išsikirtimui pagal miškotvarkos projektus ir leidimus, kurių kadastriniai numeriai ( - ); ( - ) ir ( - ) ( - ). Atsakovė sutarties 1.2 punktu įsipareigojo pateikti ieškovui tvarkingus miško žemės sklypo nuosavybę patvirtinančias dokumentų kopijas ir pasirašyti ant parengtų miškotvarkos projektų ir išduotų leidimų kirsti mišką, o ieškovas 2.1 punktu įsipareigojo už nenukirstą mišką sumokėti atsakovei miško kainą – 10‘000 Eur. Sutarties 3 punktas numatė, kad nesilaikant sutartyje numatytų sąlygų, pardavėjas sumoka pirkėjui gautą sumą už parduodamą nenukirstą mišką ir dar baudą už įsipareigojimų nesilaikymą 30 procentų nuo gautos sumos.
  3. Ieškovė vykdydamas sutartį, savo sąskaita parengė miško žemės sklypams miškotvarkos projektą, kurio pagrindu gavo leidimus kirsti mišką Nr. 025146, Nr. 025144 ir Nr. 025143. Mišką buvo leista kirsti plynu ir atrankiniu kirtimu, o einamasis kirtimas projekte nenumatytas, be to 2,1 ha biržės leista kirsti ne anksčiau kaip 2027 m. Nesant projekto kirsti mišką einamuoju kirtimu, atsakovė neprivalėjo pasirašyti Pranešimą apie ketinimus kirsti mišką einamuoju kirtimu. Atsisakydama pasirašyti Pranešimo apie ketinimus kirsti mišką einamuoju kirtimu atsakovė 2016-02-02 pasirašytos šalių sutarties sąlygų nepažeidė, todėl ieškinį atmetė.
  4. Atsakovė nurodydama, kad ieškovė miško kirtimus atliko kitame plote nei buvo išduoti leidimai, šios aplinkybės neįrodinėjo. Atsakovė teigė, kad ieškovė išveždama nukirstą mišką sugadino miško kelius, tačiau ši aplinkybė nėra bylos nagrinėjimo dalykas. Kadangi atsakovė nenurodė ir neįrodė CK 217 straipsnio numatytų sutarties nutraukimo pagrindų, priešieškinį atmetė.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Ramedis“ prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. sprendimo dalį, kuriuo ieškinys yra netenkintinas panaikinti ir ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, sprendimą priėmė neatsižvelgdamas, kad Miškotvarkos projekte 2016-2035 metams, registracijos Nr.54159, yra numatytas einamasis kirtimas. Miškotvarkos projekte III skyriaus Miško kirtimų žiniaraštis, puslapio pabaigoje ir tęsinyje kito puslapio pradžioje, grafoje „Einamasis kirtimas“ nurodyta, kad galima iškirsti 1,9 ha ploto biržės, iškertamas tūris: 75 m3 žalių medžių – 61 m3 likvido. Šioje grafoje „Pastabos“ nėra atžymos, kad einamasis kirtimas vyks ne anksčiau kaip 2027 metais, o tai reiškia, kad toks kirtimas turėjo būti vykdomas 2016 metais iki gruodžio 31 dienos.
  3. Iš miškotvarkos projekto svarbiausi reikalavimai matyti, kad miško kirtimo terminas nustatomas ne ilgesnis kaip iki gruodžio 31 d. Leidimo galiojimas gali būti pratęstas iki 6 mėn., tačiau einamajam kirtimui pratęsimas yra negalimas. Atsakovei atsisakius pasirašyti ant leidimo dėl einamojo kirtimo, ieškovė patyrė nuostolių – nepasiėmė iš miško bendrovės nusipirktos 100 ktm medienos, kurios kiekis, rūšys nurodyti G.V. D. Pranešime apie ketinimus kirsti mišką einamuoju kirtimu. Atsakovė iš esmės pažeidė sutartį ir turi sumokėti sutarto dydžio baudą.
  4. Pranešime apie ketinimus kirsti mišką einamuoju kirtimu, nurodytas kiekis kirsti medžių iš esmės sutampa su Miškotvarkos projekte numatytu iškirsti einamuoju kirtimu medienos kiekiu, t. y. jis yra mažesnis negu numatyta projekte. Pranešimas atitinka Miškotvarkos projekte keliamus reikalavimus kirstinam miškui.
  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. sprendimo dalį, kuriuo ieškinys atmestas palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad teismas iškilusį ginčą tarp ieškovės ir atsakovės išsprendė teisingai. Ieškovės pateiktą pranešimą dėl einamojo kirtimo atsisakė pasirašyti todėl, kad 2016-02-02 sutarties sudarymo tikslas buvo atitinkamoje miško sklypo vietoje leisti apeliantei iškirsti miško žemės sklype medieną tik plynu kirtimu. Apeliantė neteisėtai reikalavo, kad atsakovė pasirašytu pranešimą apie ketinimą kirsti mišką einamuoju kirtimu. Apeliantė pati pažeidė sutartį, nes iškirto mišką ne toje vietoje kur atsakovė buvo nurodžiusi ir nepagrįstas plečiamai aiškina Miškotvarkos projekto ribas dėl einamojo kirtimo.
  2. Pagal sutartį, atsakovė įsipareigojo apeliantei parduoti miško žemės sklypuose 4,05 ha, 3,0 ha ir 0,23 ha esančią medieną iškirtimui pagal miškotvarkos projektus ir leidimus. Sutarties sąlygose nėra nurodyta, kad atsakovė įsipareigojo apeliantei parduoti miško žemės sklypuose esančią medieną iškirtimui pagal miškotvarkos projektus ir pranešimus apie ketinimą kirsti mišką.
  3. Leidimai kirsti mišką išduodami plynam kirtimui, o pranešimo apie ketinimą kirsti mišką plynu kirtimu neužtenka. Apeliantė elgiasi nesąžiningai, siekia praturtėti atsakovės sąskaita. Sutarties sudarymo data ir miškotvarkos projekto parengimo bei patvirtinimo datos nesutampa, sutartis buvo sudaryta 2016-02-02, o miškotvarkos projektas patvirtintas tik 2016-02-13. Nesutinka, kad buvo susitarta pagal miškotvarkos projektą parduoti, o apeliantei pagal miškotvarkos projektą pirkti miško ginčo žemės sklype medieną išsikirtimui.
  4. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovė yra įvykdžiusi visas sutarties sąlygas, teismas pagrįstai konstatavo, kad sutarties sąlygos nėra pažeistos. Atsakovė negalėjo numatyti tokių sąlygų ir leisti apeliantei šeimininkauti jai priklausančiuose miškuose net iki 2035 m, t. y. iki miškotvarkos projekto pabaigos.
  5. Sutartį parengė apeliantė ir jos sąlygos labiau panašios į preliminarios sutarties sąlygas. Apeliantė, būdama profesionalė savo srityje privalėjo parengti aiškią sutartį, nurodyti kokius kirtimus perka, plynus ar einamuosius, o miškotvarkos projektus parengti iki sutarties sudarymo. Apeliantė sutarties galiojimo terminą numatė tol, kol neiškirs viso miško. Mano, kad tokio pobūdžio sutartys turi būti terminuotos, nes leidimai miško kirtimui išduodami metams, jų galiojimo terminas gali būti pratęsiamas 6 mėnesiams, o savininkė turi teisę nuosavybės teise valdomu miško žemės sklypu disponuoti laisvai savo nuožiūra.
  6. Be to, apeliantė sutartyje numatė baudą už sutarties sąlygų nevykdymą tik atsakovei, tuo tarpu savo atžvilgiu baudų ir sankcijų už sutarties sąlygų pažeidimą nenustatė ir nenumatė. Mano, kad tai įrodo, jog apeliantė atsakovės atžvilgiu elgiasi galimai nesąžiningai.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą esant absoliučiam skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindui, nurodytam CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, t. y. konstatavus, kad teismo sprendimas yra be motyvų.
  2. Bylos šalys, ieškovė UAB „Ramedis“ ir atsakovė G. V. D., 2016 m. vasario 2 d. sudarė Nenukirsto miško pirkimo – pardavimo sutartį. Šia sutartimi atsakovė įsipareigojo parduoti miško žemės sklypuose 4,05 ha; 3,0 ha ir 0,23 ha esančią medieną išsikirtimui pagal miškotvarkos projektus ir leidimus, kurių kadastriniai numeriai ( - ); ( - ) ir ( - ) ( - ).
  3. Atsakovė įsipareigojo pasirašyti ant parengtų miškotvarkos projektų ir išduotų leidimų kirsti mišką. Ieškovė įsipareigojo sumokėti už nenukirstą mišką sutartą 10‘000 Eur sumą. Taip pat įsipareigojo vadovaujantis LR finansų ministerijos, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymu, 15 proc. pajamų mokesčio nuo šios sumos, t. y. 1‘500 Eur pervesti į VMI sąskaitą pagal atsakovės gyvenamąją vietą, o 8‘500 Eur sumokėti pardavėjui (atsakovei) grynais sutarties pasirašymo dieną.
  4. Nesilaikant sutartyje numatytų sąlygų, pardavėjas (atsakovė) sumoka pirkėjui gautą sumą už parduodamą nenukirstą mišką ir dar baudą už įsipareigojimų nesilaikymą 30 procentų nuo gautos sumos. Sutarties galiojimo laikas numatytas nuo pasirašymo datos iki miško sklypų, kad. Nr. ( - ); ( - ) ir ( - ) iškirtimo pabaigos (b. l. 6).
  5. Ieškovė UAB „Ramedis“ teigia, kad atsakovė G. V. D. iš esmės pažeidė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus pasirašyti ant parengtų miškotvarkos projektų ir išduotų leidimų kirsti mišką, todėl turi sumokėti sutartyje numatytą baudą.
  6. Atsakovė su reikalavimu nesutiko ir atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sudarydama sutartį, kurią parengė ieškovė, turėjo ketinimą ir tikslą parduoti medieną iškirtimui nuosavybės teise valdomame 4,05 ha miško žemės sklype, kad. Nr. ( - ), 1,5 ha plote ir šį plotą asmeniškai ieškovei nurodė. Atsakovė nurodė, kad ieškovė savaip aiškina sutarties sąlygas, kad ieškovės nurodytos aplinkybės neatitinka tiesos, todėl turi būti išaiškinti tikrieji sutarties šalių ketinimai. Vėliau atsakovė pareiškė priešieškinį ir iš esmės remdamasi atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, prašė nutraukti Nenukirsto miško pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą 2016 m. vasario 2 d.
  7. Pirmosios instancijos teismas ir ieškinį, ir priešieškinį atmetė, nurodydamas, kad nesant projekto kirsti mišką einamuoju kirtimu, atsakovė neprivalėjo pasirašyti Pranešimą apie ketinimus kirsti mišką einamuoju kirtimu, o atsakovė, nurodydama, kad ieškovė miško kirtimus atliko kitame plote nei buvo išduoti leidimai, šios aplinkybės neįrodinėjo.
  8. Kaip žinia, teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes, ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 straipsnis). CPK 270 straipsnyje yra įtvirtinti teismo sprendimo turiniui keliami reikalavimai. Motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai (CPK 270 straipsnio 4 dalis).
  9. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, aukščiau nurodyto įstatymo reikalavimų nesilaikė, skundžiamas teismo sprendimas iš esmės yra be motyvų. Iš Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimo neaišku, kokiais įrodymais ir argumentais remdamasis teismas netenkino reikalavimų. Teigdamas, kad nesant projekto kirsti mišką einamuoju kirtimu, atsakovė neprivalėjo pasirašyti Pranešimą apie ketinimus kirsti mišką einamuoju kirtimu. Tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino ir neargumentavo atsakovės pasirašyto analogiško 2016.02.24 Pranešimo dėl 0,2 ha miško ploto kirtimo einamuoju kirtimu (b. l. 11).
  10. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei byloje pateiktus įrodymus daro išvadą, kad šalių sudarytos Nenukirsto miško pirkimo – pardavimo sutarties teisėtumas kelia pagrįstų abejonių. Sutartis labai dviprasmiška ir nelogiška, akivaizdu, kad sutarties šalys skirtingai aiškina sąlygas ir sutarties sudarymo aplinkybes.
  11. Sutartis aiškinama tada, kai kyla ją sudariusių šalių ginčas dėl sutarties sąlygų turinio, šalių teisių bei pareigų apimties, sutarties pakeitimo, pasibaigimo, galiojimo, jos pobūdžio, ir pan. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.
  12. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartį ir prisiimant iš tokios sutarties kylančius įsipareigojimus. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2010; kt.).
  13. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netaikė sutarčių aiškinimo taisyklių, pažeisdamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nenustatė šalių ginčui išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių, tinkamai neištyrė ir neįvertino byloje esančių duomenų visumos (CPK 176 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Teismas iš esmės nesiaiškino sutarties šalių tikrųjų ketinimų, sudarant Nenukirsto miško pirkimo – pardavimo sutartį, nenustatinėjo, ko realiai siekė šalys, sudarydamos sutartį, kuriam terminui ją sudarė, nevertino ir nepasisakė dėl šalių nurodytų aplinkybių.
  14. Apibendrindama išvardintus argumentus, kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų, o tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, bylos faktinės aplinkybės neištirtos ir to pasekoje bylos esmė neatskleista. Dėl to, kas pasakyta, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
  15. Sprendimą panaikinus dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų, atsakovės sumokėtas žyminis mokestis – 90 Eur grąžintinas ieškovei CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (b. l. 99).

11Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

12Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

13UAB „Ramedis“, JAK 302818440, grąžinti 90 Eur (devyniasdešimt eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2016 m. lapkričio 18 d. Swedbank, AB. Mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Proceso dalyviai
Ryšiai