Byla e2A-482-227/2018
Dėl skolos, materialinių ir procesinių palūkanų priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. K. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-139-732/2018 pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovui R. V. dėl skolos, materialinių ir procesinių palūkanų priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovo priteisti 1288,81 Eur skolos, 259,57 Eur materialinių palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad laikotarpyje nuo 2011-10-18 iki 2014-05-09 atsakovui bankiniais pavedimais viso paskolino 1288,81 Eur (4450 Lt). Ieškovas ne vieną kartą kreipėsi į atsakovą dėl skolos grąžinimo. Atsakovas iš pradžių žadėjo, jog grąžins ir mokės dalimis, bet jokių konkrečių veiksmų neatliko, o pastaruoju laikotarpiu apskritai vengė bendrauti su ieškovu, slapstėsi, nekėlė ragelio, todėl ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5

  1. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinys atmestas.
  2. Teismas nustatė, kad ieškovas į atsakovo sąskaitą bankiniais pavedimais pervedė: 2011-10-18 100 Lt, 2012-02-13 200 Lt, 2013-05-13 300 Lt, 2013-05-26 1000 Lt, 2013-06-06 2200 Lt, 2013-06-20 100 Lt, 2013-07-01 200 Lt, 2014-03-13 250 Lt, 2014-05-09 100 Lt, t. y. viso 1288,81 Eur (4450 Lt). Įvertino, kad šalys ginčija pinigų pervedimo paskirtį: ieškovas teigia, kad tai buvusi paskola, kurią reikalauja grąžinti, o atsakovas – kad pinigai buvo pervedami jo sutuoktinei – ieškovo motinai, būtent ji juos ir naudojo.
  3. Teismas vadovavosi Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870, 6.871 straipsnių nuostatomis, kasacinio teismo išaiškinimais, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, todėl būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą
  4. Teismas pažymėjo, kad atsakovas ir liudytoja N. V. – sutuoktiniai, šiuo metu Utenos apylinkės teisme nagrinėjama byla dėl jų santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokinio turto padalijimo (Nr. e2-748-732/2018). Išrašas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2011-10-18 iki 2014-05-09, kuomet ieškovas į atsakovo sąskaitą pervedinėjo lėšas, liudytoja dirbo epizodiškai, pervedimai padaryti tais laikotarpiais, kai liudytoja nedirbo. Teismas atsižvelgė į šį faktą, atsakovo paaiškinimą, kad jo banko kortelę, jam neprieštaraujant, sutuoktinė turėjo savo žinioje bei darė išvadą, jog ieškovo pervedami pinigai buvo skiriami motinai, neturinčiai pajamų, finansiškai paremti. Teismas įvertino aplinkybę, kad ieškovas 6 metus atsakovui nereiškė pretenzijų dėl paskolos grąžinimo, o reikalavimus pradėjo kelti tik tada, kai galutinai pašlijo atsakovo ir liudytojos santykiai. Ieškovas teigia skolinęs pinigus atsakovui ir pagal vekselius, kas įrodo, kad jis nusimano apie paskolų įforminimo galimybes, tuo tarpu 2011-10-18 ir 2012-02-13 pavedimai, atlikti per AB SEB banką, įvardinti kaip „sąskaitos papildymas“, o pavedimų, atliktų per Swedbank AB laikotarpiu nuo 2013-05-13 iki 2014-05-09, mokėjimo paskirtis nenurodyta. Teismas sprendė, kad neįrodyta, jog piniginių lėšų pervedimo pagrindas buvo būtent paskola, bei to, kad atsakovas šias sumas įsipareigojo grąžinti. Nenustačius paskolinių sutartinių santykių tarp šalių, atsakovui nėra ir pareigos grąžinti ieškovui reikalaujamą pinigų sumą.

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

7

  1. Apeliaciniu skundu ieškovas S. K. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra paskolos teisinių santykių, neteisingai aiškino ir taikė paskolos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos. Ieškovas bankiniais pavedimais į atsakovo asmeninę banko sąskaitą perdavė atsakovui pinigus, todėl tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai turi būti kvalifikuojami kaip paskolos teisiniai santykiai. Teismas nesivadovavo CK 6.871 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad paskolos teisinių santykių formą atitinka ir kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko (pinigų) perdavimą paskolos gavėjui, neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes dėl to, kad paskolos teisinių santykių dalykas buvo perduotas atsakovui per jo asmeninę banko sąskaitą. Tai, kad ieškovas 6 metus nereiškė pretenzijų dėl paskolos grąžinimo, niekaip atsakovo neatleidžia nuo pareigos grąžinti skolą. Nurodo, kad bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad: kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas - kad ją grąžino.
  3. Teismas vertino, kad visi bankiniai pervedimai padaryti tais laikotarpiais, kai liudytoja nedirbo, taip pat atsakovo žodžius, kad jo banko kortelę, jam neprieštaraujant, sutuoktinė turėjo savo žinioje bei darė nepagrįstą išvadą, jog ieškovo pervedami pinigai buvo skiriami motinai, neturinčiai pajamų, finansiškai paremti. Ši išvada priimta tik vieno atsakovo žodinių paaiškinimų pagrindu. Liudytoja paneigė aplinkybę, kad ji apskritai turėjo savo žinioje atsakovo korteles, jau nekalbant apie jų panaudojimą, ypač be atsakovo sutikimo, ji tik žinojo, jog ieškovas skolina ir perveda į atsakovo asmeninę banko sąskaitą pinigines lėšas, kad atsakovas galėtų užbaigti savo darbus. Liudytoja patvirtino, kad pinigai, ieškovo pervesti atsakovui į sąskaitą, buvo naudojami atsakovo asmeniškai. Ieškovas pervesdavo pinigų ir jai, bet jau į jos sąskaitą arba per paštą gaudavo perlaidas. Todėl, liudytojos darbas ir/ar nedarbas tuo laikotarpiu, kuomet ieškovas skolino atsakovui pinigus, negali sukelti ieškovui neigiamų teisinių pasekmių. Be to, 2011 metais sudegė atsakovo turtas, visi skulptoriaus darbo įrankiai ir medžiagos, atsakovui paūmėjo ligos, jis gydėsi, ilgą laiką negalėjo dirbti, dėl to ieškovas ir skolino pinigus, kad atsakovas įsigytų tiek darbo įrankius, tiek medžiagas ir kt. Atsakovas nesikreipė į teisėsaugos institucijas dėl jo asmeninės kortelės panaudojimo be jo žinios, nors yra protingas asmuo, su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu.
  4. Atsakovas R. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą su skundu nesutinka. Nurodo, kad ieškovas, manydamas kad skolina atsakovui 2200 Lt, turėjo sudaryti rašytinę sutartį, tačiau, būdamas apdairus asmuo, verslininkas, tokios sutarties nepasirašė. Savaime pinigų pervedimą (įnešimą grynaisiais) į banko sąskaitą patvirtinantys įrodymai, kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai neįtvirtinta mokėjimo paskirtis kilus lėšas pervedusios ir jas gavusios šalies ginčui, nepakankami spręsti dėl šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo. Kadangi lėšos pervestos atsakovui mokėjimų pavedimais, kuriuose nėra aiškių ir nedviprasmiškų duomenų apie pervestų lėšų paskirtį, teismas pagrįstai sprendė, kad būtina remtis kitais byloje esančiais įrodymais, siekiant nustatyti, ar atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovui jam perduotas lėšas. Teismas įvertino tai, jog atsakovas ir liudytoja yra sutuoktiniai, šiuo metu Utenos apylinkės teisme nagrinėjama byla dėl jų santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokinio turto padalijimo, jų konfliktiški santykiai. Banko kortele naudojosi ieškovo motina, kadangi tuo metu ji savo sąskaitos neturėjo. Ji prašydavo pinigų, tvarkėsi dantis. Atsakovas kategoriškai neigė prašęs pinigų įrankiams ar darbams užbaigti, nes turėjo pakankamai darbo ir pajamų. Per 8 mėnesius atsakovas atsistatė sudegusią dirbtuvę, tam pinigų suaukojo 2011 metų kovo mėnesį VšĮ Užupio angelo klubas, įrankiai darbui jam taip pat buvo suaukoti ir tai yra viešai žinomas faktas, už medžiagas darbams apmokėdavo užsakovai. Todėl atsakovui nebuvo jokio poreikio prašyti sutuoktinės sūnaus paskolinti pinigų.
Teismas

konstatuoja:

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9

  1. Apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
  3. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo atmestas jo pareikštas ieškinys dėl skolos, palūkanų priteisimo pripažinus, kad tarp šalių nesusiklostė paskoliniai sutartiniai santykiai.
  4. Byloje nustatyta, kad ieškovas į atsakovo sąskaitą 9 bankiniais pavedimais laikotarpiu nuo 2011-10-18 iki 2014-05-09 viso pervedė 1.288,81 Eur (4.450 Lt). Taip 2011-10-18 pervedė 100 Lt, 2012-02-13 - 200 Lt, 2013-05-13 - 300 Lt, 2013-05-26-- 1000 Lt, 2013-06-06- 2200 Lt, 2013-06-20 -100 Lt, 2013-07-01 -200 Lt, 2014-03-13 -250 Lt, 2014-05-09 -100 Lt. Byloje ginčo dėl to, kad atsakovas pinigus į savo sąskaitą gavo, nėra. Tačiau šalys laikėsi skirtingos pozicijos dėl to, kokiu tikslu šios piniginės lėšos pervestos, t.y. ieškovas teigė, kad pinigus atsakovui paskolino, o atsakovas, kad pinigai buvo skirti ieškovo mamai (atsakovo sutuoktinei) kaip finansinė parama jos nedarbingumo laikotarpiu ir jie neturėjo būti grąžinti, t.y. nėra vienos iš būtinųjų paskolos sutarties sudarymą patvirtinančių sąlygų (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).
  5. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė paskolos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir vien tik iš atsakovo paaiškinimų sprendė, kad pervedami pinigai buvo skirti ieškovo motinai, neturinčiai pajamų, ją finansiškai paremti, nors šį teiginį paneigė apklausta liudytoja. Nurodo, kad atsakovo pareiga buvo įrodyti, kad jis grąžino suteiktą paskolą.
  6. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo, pažymėta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-29 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011; 2012-07-12 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2012; 2014-02-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014; 2015-05-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015; kt.).
  7. Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 600 Eur (straipsnio redakcijoje galiojusioje nuo 2001-07-01 iki 2014-12-31 – 2000 litų; CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 str. 3 d.). Įstatyme nedetalizuojama, kokie kiti dokumentai, be paskolos raštelio, galėtų būti prilyginami rašytinei paskolos sutarčiai. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad esminės paskolos teisinių santykių buvimą patvirtinančios sąlygos – paskolos dalyko paskolos gavėjo nuosavybėn perdavimas ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos dalyką sudarančią pinigų sumą ar kiekį daiktų paskolos davėjui, darytina išvada, jog tam, kad būtų pripažinta, jog šalys buvo sudariusios rašytinę paskolos sutartį, joje turi būti aptartos šios sąlygos. Pažymėtina, kad įstatymo reikalaujamos paskolos sutarties formos nesilaikymas nedaro jos negaliojančios, tačiau atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl paskolos sutarties sudarymo ar jos įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šiam faktui įrodyti (CK 1.93 str. 2 d.).
  8. Pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu. Dėl to, kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą. Kartu pažymėtina, kad, sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, nepakanka remtis vien pažodiniu (gramatiniu) banko dokumentuose, patvirtinančiuose pinigų perdavimą, atliktų vienašališkų įrašų aiškinimu. Būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų. Savaime pinigų pervedimą (įnešimą grynaisiais) į banko sąskaitą patvirtinantys įrodymai, kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai neįtvirtinta mokėjimo paskirtis, kilus lėšas pervedusios ir jas gavusios šalies ginčui, nepakankami spręsti dėl šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo.
  9. Bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Taigi, šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai).
  10. Ieškovas paskolos suteikimo faktą įrodinėjo piniginių lėšų pavedimais, liudytojos N. V. parodymais bei savo paaiškinimais, tačiau pirmosios instancijos teismas pripažino, kad paskoliniai sutartiniai santykiai nesusiklostė.
  11. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013). Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008).
  12. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog 2011-10-18 ir 2012-02-13 pavedimai, atlikti per AB SEB banką, įvardinti kaip „sąskaitos papildymas“, o pavedimų, atliktų per Swedbank AB laikotarpiu nuo 2013-05-13 iki 2014-05-09, mokėjimo paskirtis nenurodyta, todėl šie rašytiniai įrodymai nepatvirtina pinigų pervedimo paskirties, sąlygų. Pripažintina, kad vien tik ieškovo pateikti duomenys apie lėšų pervedimą negali būti vertinami kaip paskolinių santykių dalis, priešingai nei teigia apeliantas. Todėl pagrįstai teismas, vadovaudamasis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, vertino reikšmingų aplinkybių visumą.
  13. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybes, kad atsakovą ir ieškovo mamą (apklausta liudytoja) sieja santuokiniai ryšiai, lėšų pervedimo metu jie drauge vedė bendrą ūkį, o šiuo metu yra nagrinėjama jų santuokos nutraukimo byla. Todėl manytina, kad lėšų pavedimų atlikimo metu tarp ginčo šalių taip pat egzistavo artimi santykiai, grįsti tarpusavio pasitikėjimu, o šiuo metu santykiai yra tapę konfliktiški dėl šeiminių santykių nutrūkimo, kas galimai ir įtakojo ieškinio pareiškimą. Atitinkamai dėl nagrinėjamos santuokos nutraukimo bylos, kurioje atsakovo ir liudytojos N. V. pozicijos yra priešingos, liudytojos parodymai apie tai, kad pinigai pavedimais buvo paskolinti atsakovui asmeniškai, negali būti vertinami kaip objektyvūs bei galintys patvirtinti ieškovo teiginius. Be to, aplinkybė, kad liudytoja nurodė žinojusi apie ieškovo atliktus pavedimus atsakovui, leidžia manyti, kad jai tokie duomenys buvo prieinami, dėl ko nepaneigta, kad ji galėjo ir išgryninti ieškovo pervestus pinigus, juos naudoti savo nuožiūra.
  14. Apelianto teiginiai dėl to, kad atsakovas nesikreipė į teisėsaugos institucijas dėl neteisėto disponavimo banko kortele nevertintini, kadangi atsakovas neneigia leidęs sutuoktinei naudotis jo banko kortele.
  15. Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2011-10-18 iki 2014-05-09, kuomet ieškovas į atsakovo sąskaitą pervedinėjo lėšas, liudytoja dirbo epizodiškai: nuo 2013-02-26 iki 2013-03-05, nuo 2013-03-25 iki 2013-04-26 ir nuo 2013-08-08 iki 2014-01-27, byloje neginčytas faktas, kad ieškovas rėmė savo mamą finansiškai, pervesdamas lėšas kitais būdais, todėl labiau tikėtina, kad ieškovas ir į atsakovo sąskaitą pervesdavo pinigus, skirtus mamos poreikių tenkinimui ir tai negali būti vertinama kaip paskolos atsakovui suteikimas. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, jog ieškovas byloje neįrodinėjo kokiam terminui paskolino atsakovui nurodomą ieškinyje sumą, o į teismą su ieškiniu kreipėsi tik tada, kai atsakovo ir jo sutuoktinės- ieškovo mamos santykiai pablogėjo. Be to, ieškovas kitoje byloje įrodinėja aplinkybes, kad yra skolinęs pinigus atsakovui pagal vekselius, todėl nesuprantama, kodėl ir šiuo atveju nebuvo tinkamai įforminamas paskolos suteikimas, jeigu buvo suteikta paskola, kaip tvirtina apeliantas.
  16. Apeliantas teigia, kad aplinkybę, jog atsakovui buvo reikalingi pinigai darbo įrankių, medžiagų įsigijimui, nes 2011 metais sudegė visas atsakovo turtas, taip pat ir skulptoriaus darbo įrankiai, medžiagos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas vertindamas šį teiginį tuo pačiu įvertina ir tai, jog atsakovui buvo aukojamos piniginės lėšos, iš atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomo straipsnio, paskelbto internete, matyti, kad 2011 metų kovo mėnesį labdaros aukciono metu buvo surinkta 35.000 Lt, šis aukcionas buvo tęsiamas ir toliau. Be to, gaisras kilo dar 2011 metų kovo mėnesį, o pavedimai buvo atliekami ženkliai vėliau, todėl abejotina, kad pervedami pinigai galėjo būti skirti darbo įrankių, medžiagų įsigijimui, juo labiau, kaip pats ieškovas nurodo, kad jie (darbo įrankiai) būtini skulptoriui, gaunančiam pajamas iš darbo pragyvenimui ir yra reikalingi darbų atlikimui neatidėliotinai. Esant šioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir nurodomų motyvų pagrindu teismas sprendžia, kad pagrįstai buvo atmestas ieškovo ieškinys dėl skolos, palūkanų priteisimo kaip neįrodytas (CPK 178 str.).
  17. Dėl paminėtų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog, priimdamas skundžiamą, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, skundžiamas procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir jo keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).

10Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

11palikti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. kovo 9 d. sprendimą nepakeistą.

Ryšiai