Byla 3K-3-5/2014
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais; trečiasis asmuo – notaras V. L

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Rimvydo Norkaus (pranešėjas) ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. T. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. T. ieškinį atsakovams N. S., E. A. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais; trečiasis asmuo – notaras V. L.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių sandorio, kaip sudaryto dėl apgaulės, pripažinimą negaliojančiu, aiškinimo ir taikymo klausimai.

6Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento ir nesudaryta jos ir atsakovo N. S. 2010 m. lapkričio 16 d. pasirašytą sutartį, patvirtintą Kauno miesto 21-ojo notaro biuro notaro V. L.; 2) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento ieškovės ir atsakovo E. A. 2010 m. gruodžio 29 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtintą Kauno miesto 21-ojo notaro biuro notaro V. L., pagal kurią ieškovė pardavė atsakovui jai asmeninės nuosavybės teise priklausančias patalpas – 15/100 dalių pastato– gyvenamojo namo, unikalus Nr. 1993-2010-7017, esančio adresu: ( - ), už 15 000 Lt; 3) taikyti vienašalę restituciją – grąžinti ieškovės nuosavybėn nurodytas patalpas.

7Ieškovė nurodė, kad 2010 m. rugsėjo mėnesį sužinojo, jog jos vaikaitis T. G. vairavo atsakovui N. S. priklausantį automobilį būdamas neblaivus ir už tai nubaustas 2000 Lt bauda. T. G. prašė ieškovės pinigų baudai sumokėti, bet ji pinigų neturėjo; tada jis atsivedė į ieškovės namus atsakovą N. S., kuris pasakė, kad gali paskolinti 2000 Lt, tačiau prašė, jog ieškovė parašytų sutikimą iškirsti už šią sumą jai nuosavybės teise priklausančio miško. Ieškovė sutiko ir nuvyko su atsakovu N. S. į notaro kontorą, kurioje pasirašė jai pateiktą sutartį, šios neskaičiusi, manydama, kad pasirašo sutikimą miškui už 2000 Lt iškirsti; sutarties egzemplioriaus negavo, tik vėliau sužinojo, kad pasirašė sutartį, pagal kurią ji neva pasiskolino iš atsakovo N. S. 60 000 Lt, kuriuos įsipareigojo iki 2011 m. vasario 1 d. grąžinti. Ieškovės teigimu, šie pinigai jai nebuvo perduoti, ji jų niekada nematė. Be to, 2010 m. gruodžio 29 d. ji su atsakovu E. A., kuris yra atsakovo N. S. giminaitis, sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausančias patalpas – 15/100 dalių pastato–gyvenamojo namo, esančio adresu: ( - ), už 15 000 Lt. Ieškovės teigimu, abu šie sandoriai sudaryti, pasinaudojant prasta jos sveikatos būkle (ieškovei nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis), apgaule (nei pagal paskolos, nei pagal pirkimo–pardavimo sutartį ji pinigų niekada negavo, atsakovai buvo nesąžiningi), jais neišreikšta tikroji ieškovės valia (ieškovė niekada neketino skolintis 2000 Lt, nekilnojamasis turtas parduotas už per mažą kainą).

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) esmė

9Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. liepos 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento ieškovės ir atsakovo N. S. 2010 m. lapkričio 16 d. sudarytą sutartį; kitą ieškinio dalį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

10Teismas nustatė, kad 2008 m. balandžio 8 d. ieškovė patyrė insultą, po kurio jai buvo nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, ieškovė yra neįgali ir jai reikalinga nuolatinė priežiūra. Bendra būklė ypač pablogėjo nuo 2011 metų: ieškovė nesuvokia laiko ir aplinkos, sunkiai vaikšto, dūsta, mažai bendrauja, neaiškiai kalba, atmintis sutrikusi. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 1 d. nutarimu už administracinius teisės pažeidimus T. G. yra paskirta 4500 Lt, 2010 m. spalio 18 d. nutarimu – 300 Lt bauda. Atsakovo N. S. draudžiamosios pajamos 2007 m. sausio 1 d. – 2011 m. gegužės 4 d. buvo 5285,40 Lt, atsakovo E. A. – 8334,09 Lt.

11Teismas nurodė, kad atsakovai pripažino, jog notaro kontoroje pinigai abiejų sandorių sudarymo metu ieškovei neperduoti; atsakovų tvirtinimu, jie perduoti ieškovei sandorių sudarymo dieną jos namuose. Teismas, remdamasis notaro V. L. vaizdo įrašu, padarytu 2010 m. lapkričio 16 d. paskolos sutarties sudarymo metu, nustatė, kad ieškovė sutarties neskaitė, tačiau nurodė, jog gavo 60 000 Lt; atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė ginčija pinigų gavimo faktą ir kad paskolos sutartyje aiškiai nepatvirtinta, jog pinigai jai perduoti, sprendė, kad pareiga įrodyti tas aplinkybes, kuriomis šalys remiasi, tenka abiem šalims. Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus – ieškovės paaiškinimus, liudytojo T. G. parodymus, aplinkybes, patvirtinančias, kad N. S. paskolos sutarties sudarymo metu neturėjo galimybės paskolinti 60 000 Lt (tvirtino, jog juos davė atsakovas E. A., paėmęs iš banko sąskaitos, tačiau šios aplinkybės nepatvirtina atsakovo E. A. 2010 m. rugsėjo 1 d.–2011 m. balandžio 1 d. banko sąskaitos išrašas), teismas sprendė, kad 60 000 Lt ieškovei neperduoti ir paskolos sutartis realiai nesudaryta; aplinkybes, jog atsakovai turi verslą Norvegijoje, todėl turėjo lėšų paskolai, atmetė kaip neįrodytas. Teismas nurodė, kad atsakovas N. S., žinodamas apie T. G. skolas, pasinaudojo ligotos ir senyvo amžiaus ieškovės patiklumu, įtikino ją pasirašyti paskolos sutartį, todėl toks sandoris pripažintinas sudarytu dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis) ir negaliojančiu.

12Reikalavimą pripažinti negaliojančia ieškovės ir atsakovo E. A. 2010 m. gruodžio 29 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį teismas atmetė kaip neįrodytą.

13Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės ir atsakovų apeliacinius skundus, 2013 m. gegužės 8 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimą pakeitė: panaikino sprendimo dalį, kuria pripažinta negaliojančia ieškovės ir atsakovo N. S. 2010 m. lapkričio 16 d. sudaryta paskolos sutartis ir šį ieškovės reikalavimą atmetė; kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą; perskirstė bylinėjimosi išlaidas.

14Teisėjų kolegija sutiko su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas jos reikalavimą panaikinti ginčijamą 2010 m. gruodžio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį, to tinkamai nemotyvavo, tačiau, ištyrusi ir įvertinusi byloje pateiktus įrodymus (duomenis apie ieškovės sveikatos būklę, ieškovės ir T. G. paaiškinimus, kad ginčo butas parduotas dėl T. G. skolų, ieškovės 2010 m. spalio 28 d. notaro kontoroje pasirašytus pareiškimus, jos kreipimąsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, atsakovo E. A. finansines galimybes įsigyti turtą, kt.) sprendė, jog nėra pagrindo panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.

15Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria pripažinta negaliojančia 2010 m. lapkričio 16 d. sudaryta paskolos sutartis, teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė paskolos sutartį bei jos pripažinimą nesudaryta ar negaliojančia, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas; pažymėjo, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai skolos dokumente neužfiksuotas pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui, tačiau kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. N. v. S. Petkevičius ir kt., bylos Nr. 3K-3-564/2010; 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Š. v. H. A. P., bylos Nr. 3K-3-145/2012; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-192/2012). Jeigu įrodoma, kad pinigai iš tikrųjų nebuvo perduoti paskolos gavėjui, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad paskolos sutarties pripažinimas negaliojančia ir jos pripažinimas nesudaryta yra du skirtingi civilinių teisių gynimo būdai. Tik sudaryta sutartis gali būti ginčijama bei pripažįstama negaliojančia (priklausomai nuo negaliojimo pagrindų – niekine arba nuginčijama). Nesudaryta paskolos sutartis (nesant įvykusio pinigų ar daiktų perdavimo fakto) nėra sandorio pripažinimo negaliojančiu objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009).

16Atsižvelgdama į formuojamą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija sprendė, kad aplinkybės, jog teismui pateiktoje šalių pasirašytoje notaro patvirtintoje paskolos sutarties 1 punkte nurodyta ne tik tai, kad ieškovė pasiskolino iš atsakovo N. S. 60 000 Lt, bet ir ieškovės patvirtinimas, jog ji pinigus gavo, yra pakankamas pagrindas preziumuoti, kad sutartis buvo sudaryta ir pinigus ieškovė tikrai gavo. Paskolos sutartis yra pinigų perdavimą įrodantis dokumentas, patvirtintas abiejų sutarties šalių parašais. Ieškovė, neigdama paskolos sudarymo ir pinigų gavimo faktus, turėjo nuginčyti paskolos sutarties sudarymo prezumpciją, tačiau jokių įrodymų savo reikalavimams pagrįsti nepateikė ir jos pasirašytos paskolos sutarties 1 punkte nurodyto pinigų gavimo fakto nepaneigė. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė neįrodė ir aplinkybės, kad, sudarydama paskolos sutartį, suklydo ar buvo atsakovo N. S. suklaidinta, t. y. galvojo, jog pasirašo sutikimą miškui už 2000 Lt iškirsti, o apie paskolos sutartį sužinojo tik gavusi Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-7779-528/2011 išieškoti skolą. Ieškovės argumentus, kad ji neturėjo pasiėmusi akinių, neperskaitė paskolos sutarties, nežinojo jos turinio, pinigų negavo, paneigia notaro V. L. pateiktas 2010 m. lapkričio 16 d. tvirtinant ieškovės ir atsakovo pasirašytą paskolos sutartį padarytas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip ieškovė užsideda akinius, bendrauja su notaru, yra orientuota, rišliai, prasmingai atsakinėja į jo pateiktus klausimus. Ieškovė notarui patvirtino, kad sudaroma sutartimi skolinasi pinigus ir sumos dydį – 60 000 Lt. Į notaro klausimą, ar gavo pinigus, ieškovė atsakė, kad gavo juos namuose. Notaras perskaitė sutartį, paklausė, ar ieškovės vaikai žino apie skolinimosi faktą ir kaip ji grąžins pasiskolintus pinigus; ieškovė atsakė, kad jie bus vaikams, jog ji turi mišką ir atsiskaitys su kreditoriumi. Notaras ne tik perskaitė visą paskolos sutartį, bet ir išaiškino, kokia tvarka turi būti įforminamas paskolos grąžinimo faktas. Byloje nustatyta, kad ieškovės vaikaitis T. G. turėjo finansinių sunkumų (turėjo sumokėti beveik 5000 Lt baudą); jo paaiškinimai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog ieškovė negavo pinigų, prieštaringi, ieškovės nurodomas sutarties sudarymo tikslas – sutikimo kirsti mišką už 2000 Lt davimas – abejotinas. Dėl to teisėjų kolegija konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti, jog ieškovė, sudarydama sutartį, buvo suklaidinta. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumento, kad paskolos sutarties sudarymo metu atsakovas N. S. neturėjo tiek lėšų, teisėjų kolegija nurodė, jog byloje pateikti įrodymai (bankų sąskaitų išrašai ir atliktos finansinės operacijos) patvirtina, kad N. S. dirbo Norvegijoje ir disponavo pakankamai didelėmis pinigų sumomis, todėl nėra pagrindo daryti išvados, jog negalėjo paskolinti ieškovei 60 000 Lt.

17II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

18Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 8 d. nutartį ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo

192012 m. liepos 9 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

201. Kasatorės įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 2010 m. lapkričio 16 d. paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, pažeidė CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalis, 6.875 straipsnio 3 dalį, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 177, 178, 185 straipsniai), nukrypo nuo ginčo klausimais suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog paskolos sutartį galima būtų pripažinta sudaryta, paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente turi būti aiškiai, nedviprasmiškai ir (ar) neabejotinai tiksliai užfiksuotas paskolos davėjo – pinigų – perdavimo paskolos gavėjui momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. v. K. Ž., bylos Nr. 3K-3-187/2008; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-156/2009; kt.); įrodyti, kad paskolos dalykas yra perduotas paskolos gavėjui ir kad paskolos sutartis sudaryta, tenka paskolos davėjui. Paskolos sutarties tekste nurodytas žodis „pasiskolino“ nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti paskolos dalyko perdavimo momento patvirtintu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. U. v. D. R., bylos Nr. 3K-3-107/2011). Kasatorės teigimu, jos ir atsakovo N. S. 2010 m. lapkričio 16 d. sudarytos paskolos sutarties pagrindu pinigai jai neperduoti, todėl sutartis negali būti pripažinta sudaryta. Tai patvirtina tokie byloje pateikti įrodymai ir aplinkybės. Pirma, atsakovas N. S. sutarties sudarymo metu neturėjo paskolintos pinigų sumos (60 000 Lt); 2012 m. kovo 27 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad šiuos jam perdavė atsakovas E. A., paėmęs pinigus iš savo sąskaitos banke. Iš atsakovų bankų sąskaitų išrašų matyti, kad nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. balandžio 1 d. atsakovo E. A. sąskaitoje AB „Swedbank“ neatlikta jokių operacijų; 78 581 Lt į jo sąskaitą pervesti tik 2010 m. gruodžio 29 d., (t. y. praėjus daugiau kaip mėnesiui po sandorio sudarymo). Kasatorės nuomone, šie duomenys neginčytinai patvirtina, kad paskolos sutarties sudarymo dieną (2010 m. lapkričio 16-ąją) atsakovas N. S. neturėjo 60 000 Lt, todėl negalėjo jų paskolinti; teigdamas, kad kasatorei pinigai perduoti jos namuose, negalėjo patvirtinti, kaip konkrečiai, kokio dydžio kupiūromis jie perduoti. Tai reiškia, kad kasatorei pinigai neperduoti ir paskolos sutartis nesudaryta. Antra, ginčo paskolos sutartyje nurodyta, kad ja paskolinama kasatorei 60 000 Lt, tačiau nenurodyta, jog jie perduoti kasatorės nuosavybėn. Tai, kad sutarties skiltyje „pinigus gavau“ yra kasatorės parašas, nepatvirtina

2160 000 Lt jai perdavimo; tai yra standartinis rengiamos sutarties punktas. Dėl to apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad paskolos sutartyje yra nurodyta, jog kasatorė gavo 60 000 Lt, nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Trečia, apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino vaizdo įrašą. Šis patvirtina, kad kasatorė neskaitė sutarties ir elgėsi taip, kaip nurodė atsakovas N. S., siekdama suteikti pagalbą vaikaičiui, t. y. duodama sutikimą iškirsti jai priklausantį mišką. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai ir nevisapusiškai įvertino byloje pateiktus įrodymus, netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą.

222. Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 1.91 straipsnio 1 dalį ir nukrypo nuo šios normos aiškinimo bei taikymo klausimais formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Ginčijama paskolos sutartis sudaryta apgaule ir dėl susidėjusių sunkių aplinkybių,

23t. y. atsakovas N. S., pasinaudodamas tuo, kad kasatorės vaikaitis turi finansinių sunkumų, veikdamas nesąžiningai ir suklaidindamas bei apgaudamas kasatorę, privertė ją sudaryti paskolos sutartį, neatitinkančią tikrosios kasatorės valios. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką apgaulė suprantama kaip sandorį sudarančio asmens suklaidinimas dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių. Ginčijamų sandorių sudarymo metu kasatorė siekė paskolinti 2000 Lt savo vaikaičiui baudai sumokėti ir skoloms grąžinti, dėl būtinybės tai padaryti kasatorę savo nesąžiningais veiksmais įtikino atsakovai. Tai, kad paskolos sandoris neatitiko kasatorės valios, jos nuomone, patvirtina tai, jog kasatorei nebuvo būtinybės skolintis iš atsakovo N. S., ji turi nekilnojamojo turto, kurį galima parduoti, be to, kasatorė yra senyvo amžiaus ir iš savo senatvės pensijos negalėtų grąžinti tokios didelės (60 000 Lt) paskolos; ji buvo suklaidinta, todėl sandoris turi būti panaikintas. Be to, kasatorės teigimu, šiuo atveju reikšmingos aplinkybės, patvirtinančios sunkią jos sveikatos būklę – kasatorė yra neįgali, jai nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis, kasatorei reikalinga nuolatinė priežiūra, todėl ji negalėjo tinkamai suprasti sudaromo sandorio esmės.

24Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai prašo jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

251. Atsakovų teigimu, kasatorė tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijose teismuose pareiškė du vienas kitam prieštaraujančius reikalavimus – pripažinti paskolos sutartį negaliojančia ir nesudaryta. Tik sudaryta sutartis gali būti pripažinta negaliojančia CK nurodytais konkrečiais pagrindais, kurių buvimą turi įrodyti ieškovas. Būtent nuo ieškinio reikalavimų formulavimo priklauso įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje ir įrodinėjimo pareigos šalims paskirstymas. Kasatorei remiantis dviem skirtingais civilinių teisių gynimo būdais, pasunkinama atsakovo

26N. S. galimybė atsikirsti į jam pareikštus reikalavimus.

272. Atsakovų nuomone, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus pateiktus leistinus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad paskolos sutartis buvo sudaryta ir kasatorė pinigus gavo, nustatytų faktinių aplinkybių kontekste tinkamai taikė CK 6.870, 6.871, 6.875 straipsnius, pagrįstai konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą, taip pat kad ieškovė, neigdama paskolos sudarymo ir pinigų gavimo faktus, turėjo nuginčyti paskolos sutarties sudarymo prezumpciją, tačiau jokių įrodymų savo reikalavimams pagrįsti nepateikė ir jos pasirašytos paskolos sutarties 1 punkte nurodyto pinigų gavimo fakto nepaneigė; nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti nepakanka vien šalių susitarimo dėl pinigų perdavimo, tam būtinas sutarties dalyko – pinigų – perdavimas, kuris yra esminė sutarties sąlyga (CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalys); kai sutartyje aiškiai patvirtinamas pinigų perdavimas, kilus ginčui, įrodinėjimo našta dėl šio fakto tenka skolininkui (CPK 12, 178 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-192/2012; 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Š. v. H. A. P., bylos Nr. 3K-3-145/2012). Atsakovų teigimu, ginčijama paskolos sutartis turi visus būtinus paskolos sandoriui požymius, t. y. joje nurodyta sutarties sudarymo data, paskolos suma ir grąžinimo terminas – 2011 m. vasario l d. Sutartis parengta ir patvirtinta notaro, kasatorė, pasirašydama paskolos sutarties 1 punkte, kuriame atskirai įrašyta „pinigus gavau“, patvirtino, kad pinigus gavo, savo ranka įrašė vardą, pavardę bei pasirašė. Nors, kasatorės nuomone, paskolos sutarties tekste nurodytas žodis „pasiskolino“ nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti paskolos dalyko perdavimą, tačiau, atsakovų teigimu, šios bylos aplinkybės (notaro V. L. pateiktas vaizdo įrašas) patvirtina, kad kasatorė, sudarydama paskolos sutartį, notarui pati patvirtino, jog 60 000 Lt jai buvo perduoti kasatorės namuose. Šios aplinkybės paneigia kasatorės parodymus, kad ji nesuprato pasirašomos sutarties esmės. Kasatorė bendravo su notaru, buvo orientuota, rišliai, prasmingai atsakinėjo į jo pateiktus klausimus dėl pasirašomos sutarties esmės, ji patvirtino notarui, kad skolinasi pinigus ir sumą – 60 000 Lt, į notaro klausimą, ar ji pinigus gavo, du kartus atsakė teigiamai. Byloje yra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas N. S. turėjo galimybę paskolinti nurodytą pinigų sumą: jis dirba (turi verslą) Norvegijoje, paskolos sutarties sudarymo metu turėjo ne vieną sąskaitą bankuose bei disponavo gana didelėmis pinigų sumomis, todėl pagrįsta manyti, kad uždirbo, sutaupė ar kitais būdais įgijo paskolintas lėšas.

28Teisėjų kolegija

konstatuoja:

29IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

30Dėl pinigų perdavimo, kaip paskolos sutarties sudarymą patvirtinančios sąlygos

31Paskolos sutarties sampratą reglamentuojančio CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo, pažymėta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. R. v. L. P., bylos Nr. 3K-3-544/2011; 2012 m. liepos 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. P. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-375/2012). Nustačius, kad paskolos dalykas (daiktai, pinigai) paskolos gavėjui nebuvo perduotas, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). Taigi, sprendžiant, ar konkrečiu atveju buvo sudaryta paskolos sutartis, turi būti nustatomas pinigų (daiktų) perdavimo (neperdavimo) pagal sutartį faktas.

32Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, koreguodamas ir plėtodamas paskolos sutartinius teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad paprastai paskolos sutartyje ar kitame skolos dokumente turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „ <...> pinigus gavau <...>“, „ <...> ši sutartis yra pinigų perdavimo-priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotus terminus, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. L. B., bylos Nr. 3K-7-430/2013).

33Aplinkybes, kad pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, privalo įrodyti paskolos gavėjas (CK 6.875 straipsnio 1 dalis). Kai ginčas kyla dėl paskolos sutarties, kuri turi būti sudaryta paprasta rašytine forma, ir ginčijama sutartis yra rašytinė paskolos sutartis, tai, atsakovui teigiant, kad jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, šios aplinkybės gali būti įrodinėjamos visomis CPK 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje

34V. M. v. L. B., bylos Nr. 3K-7-430/2013).

35Nagrinėjamu atveju byloje teismų nustatyta, kad 2010 m. lapkričio 16 d. Kauno miesto 21-ajame notarų biure kasatorė ir atsakovas N. S. sudarė sutartį. Jos 1 punkte nurodyta, kad kasatorė pasiskolino iš atsakovo N. S. 60 000 Lt ir įsipareigoja juos grąžinti iki 2011 m. vasario 1 d. Prie šio punkto esančioje skiltyje „Pinigus gavau“ yra įrašyti kasatorės vardas, pavardė ir kasatorės pasirašyta. Šios faktinės aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad sutartyje yra aptartos esminės paskolos sutarties sąlygos: pinigų perdavimas ir įsipareigojimas juos nustatytu terminu grąžinti (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Kadangi sutartyje ne tik yra žodis „pasiskolinau“, bet atskiroje sutarties eilutėje kasatorės patvirtinta, kad pinigus ji gavo, tai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, jog kasatorės ir atsakovo N. S. sudarytoje sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtintas pinigų perdavimo momentas. Tai reiškia, kad, remiantis kasacinio teismo suformuluotomis įrodinėjimo naštos tokios kategorijos bylose paskirstymo taisyklėmis, kasatorei neigiant pinigų perdavimo pagal sutartį faktą, tenka našta įrodyti, kad pinigai jai nebuvo perduoti ir kad paskolos sutartis nesudaryta.

36Tiek nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, tiek skundžiant apeliacinės instancijos teismo nutartį kasacine tvarka kasatorė pinigų neperdavimą pagal sutartį iš esmės įrodinėjo dviem aplinkybėmis. Pirma, kad ginčo sutarties sudarymo metu atsakovas

37N. S. neturėjo finansinių galimybių paskolinti kasatorei sutartyje nurodytos lėšų sumos (60 000 Lt). Antra, sutarties skiltyje „Pinigus gavau“ esantis kasatorės parašas nepatvirtina 60 000 Lt jai perdavimo, juolab kad pinigai pas notarą kasatorei neperduoti. Pažymėtina, kad bylą nagrinėję teismai skirtingai vertino nurodytas aplinkybes: pirmosios instancijos teismas sprendė, jog jas pagrindžia byloje pateikti įrodymai, todėl ieškinio reikalavimą pripažinti ginčo sutartį nesudaryta tenkino; apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su tokiu byloje nustatytų aplinkybių teisiniu įvertinimu, konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti, jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta ir pinigai pagal ją kasatorei neperduoti.

38Pasisakydama dėl pirmojo kasatorės įrodinėjamo aspekto, kad ginčo sutarties sudarymo metu atsakovas N. S. neturėjo pakankamai lėšų, todėl negalėjo jų kasatorei paskolinti, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog šią aplinkybę kasatorė įrodinėjo remdamasis atsakovo N. S. paaiškinimais, kad pinigus paskolai jam davęs atsakovas E. A. ir šio atsakovo banko sąskaitos išrašais, kuriuose neužfiksuotas kasatorei paskolintos lėšų sumos paėmimo faktas. Pažymėtina, kad įrodinėjimo civiliniame procese specifika lemia tai, jog bylai reikšmingos aplinkybės gali būti laikomos nustatytos tada, kai yra ištirti visi šias aplinkybes galintys patvirtinti ar paneigti įrodymai ir iš jų visumos susiformuoja vidinis teismo įsitikinimas šių aplinkybių buvimu (nebuvimu) (CPK 176, 185 straipsniai). Nagrinėjamu atveju teismų byloje nustatyta, kad kasatorės vaikaitis T. G. prašė atsakovo N. S. padėti sumokėti gautas administracines baudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus; paskolos sutarties sudarymo metu tiek atsakovas N. S., tiek E. A. dirbo ir gaudavo pajamų; tai, kad prieš sudarant sutartį ar jos sudarymo dieną atsakovai neatliko grynųjų pinigų paėmimo iš banko sąskaitos operacijos, nepaneigia galimybės, jog atsakovai turėjo lėšų ne banke. Nurodytų aplinkybių visuma nepatvirtina kasatorės argumento, kad atsakovas N. S. neturėjo finansinių galimybių paskolinti kasatorei sutartyje nurodytas lėšas, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas šį argumentą kaip nepagrįstą, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 176, 185 straipsniai).

39Kitas kasatorės nurodytas argumentas, kad ginčo sutarties skiltyje „Pinigus gavau“ pateiktas kasatorės parašas vertintinas tik kaip formalumas ir nepatvirtina realaus pinigų kasatorei perdavimo, vertintinas atsižvelgiant į visų kitų sutarties sudarymo aplinkybių visumą. Byloje pateiktas ir bylą nagrinėjusių teismų kaip vienas iš įrodymų, reikšmingų sprendžiant dėl ginčo paskolos sutarties sudarymo, įvertintas notaro V. L., tvirtinusio ginčo sutartį, vaizdo įrašas, padarytas 2010 m. lapkričio 16 d. paskolos sutarties sudarymo metu. Iš šio įrašo ir teismų atlikto jo įvertinimo matyti, kad kasatorė, prieš sudarydama sutartį, jos neskaitė, tačiau, notarui paklausus, ar pinigus gavo, patvirtino, jog gavo, ir nurodė, kiek – 60 000 Lt; paklausta, kaip ketina šią paskolą grąžinti, ar apie ją žino vaikai, atsakė, kad paskola jiems ir skirta. Atsakovas N. S. patvirtino, kad pinigai perduoti kasatorės namuose. Nors byloje pateikta duomenų, kad šiuo metu kasatorės sveikatos būklė nėra gera, tačiau ginčo sutarties sudarymo metu nei atsakovui N. S., nei notarui V. L. nekilo abejonių dėl kasatorės sugebėjimo įvertinti sudaromos sutarties reikšmę ir prisiimti iš sutarties kylančius įsipareigojimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių aplinkybių visuma apeliacinės instancijos teismo pagrįstai pripažinta paneigiančia kasatorės teiginius, kad jos pasirašymas sutarties skiltyje „Pinigus gavau“ tik formalus, ir sudaro pagrindą spręsti, jog kasatorė neįrodė, kad pinigai jai neperduoti ir paskolos sutarties realiai nesudaryta.

40Teisėjų kolegija, remdamasi byloje teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertinusi jų teisinio kvalifikavimo atitiktį teisės aktų reikalavimams ir formuojamai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo išvados, jog 2010 m. lapkričio 16 d. kasatorės ir atsakovo N. S. sudaryta sutartis atitinka paskolos sutarčiai keliamus reikalavimus (paskolos dalykas – lėšos – perduotos kasatorei), todėl pripažintina paskolos sutartimi, yra teisėtos ir pagrįstos.

41Dėl paskolos sutarties, kaip sudarytos dėl apgaulės, pripažinimo negaliojančia

42Sudarytos paskolos sutarties teisėtumas gali būti ginčijamas bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje, kurioje inter alia nustatyta, kad sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu jis sudarytas dėl apgaulės, nedetalizuojama apgaulės sampratos ir sandorio pripažinimo negaliojančiu šiuo pagrindu sąlygų, tačiau šios normos aiškinimo ir taikymo klausimais plačiai pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Apgaulė CK 1.91 straipsnio prasme – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. T. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-264/2013; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. K. v. K. S., bylos Nr. 3K-3-429/2013; kt.).

43Kasaciniame skunde paskolos sutartis, be kita ko, ginčijama tuo aspektu, kad kasatorė buvo suklaidinta, t. y. siekė paskolinti savo vaikaičiui 2000 Lt baudai sumokėti ir skoloms grąžinti, o dėl būtinybės tai padaryti kasatorę savo nesąžiningais veiksmais įtikino atsakovai; kasatorei nebuvo būtinybės skolintis iš atsakovo N. S., ji turi nekilnojamojo turto, kurį galima parduoti, be to, kasatorė yra senyvo amžiaus ir iš savo senatvės pensijos negalėtų grąžinti tokios didelės (60 000 Lt) paskolos.

44Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl nurodytų kasacinio skundo argumentų, pažymi, kad juos paneigia byloje surinktų ir teismų ištirtų įrodymų visuma bei teismų nustatytos toliau aptariamos faktinės aplinkybės. Pirma, minėta, byloje neginčijama aplinkybė, kad kasatorės vaikaitis T. G. turėjo skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims ir prašė kasatorės padėti jam šiuos įvykdyti. Kasatorei nurodžius, kad ji neturi finansinių galimybių, pagalbą pasiūlė atsakovas N. S. Ši aplinkybė paneigia kasatorės aiškinimą, kad jai nebuvo būtinybės skolintis, nes ji turi nekilnojamojo turto, todėl galėjo jį parduoti. Antra, byloje nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 1 d. nutarimu už administracinius teisės pažeidimus T. G. yra paskirta 4500 Lt, 2010 m. spalio 18 d. nutarimu – 300 Lt bauda, t. y. daugiau nei dvigubai didesnė suma, nei ta, kurią, kasatorės teigimu, ji ketino paskolinti. Trečia, minėta, byloje pateiktas vaizdo įrašas paneigia kasatorės tvirtinimą, kad ji buvo suklaidinta dėl paskolos dydžio – ji patvirtino, jog pinigus pagal sutartį gavo ir nurodė jų sumą, t. y. ne 2000 Lt, o 60 000 Lt, be kita ko, paaiškino, kad jie bus skirti vaikams. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys į tai, kad netrukus po paskolos sutarties sudarymo kasatorė 2010 m. gruodžio 29 d. su atsakovu E. A. sudarė jai priklausiusios pastato–gyvenamojo namo dalies pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pardavė atsakovui 15/100 dalių pastato–gyvenamojo namo, esančio adresu: ( - ), už 15 000 Lt. Remiantis kasatorės ir jos vaikaičio T. G. paaiškinimais, tikrasis pastato dalies savininkas buvo T. G., kuris ir nusprendė ją parduoti. Tai sudaro pagrindą daryti prielaidą, kad šis sandoris taip pat sudarytas, siekiant T. G. įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Penkta, byloje nėra duomenų, kad atsakovas N. S. kasatorei prieš sandorio sudarymą buvo suteikęs klaidinamos informacijos apie sudaromo sandorio esmę, sąlygas, juolab kad pasirašytos sutarties tekstas nesudėtingas, susideda tik iš keleto sąlygų. Pirmiau aptarti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimai įpareigoja asmenį, prieš sudarant sandorį, pasidomėti jo turiniu, o, kilus abejonių, atsisakyti jį sudaryti. Šios aplinkybės ir jas patvirtinančių argumentų visuma nesudaro pagrindo spręsti, kad kasatorė, sudarydama ginčo sandorį, buvo suklaidinta, todėl apeliacinės instancijos teismo išvados, kuriomis atmestas kasatorės reikalavimas pripažinti paskolos sutartį negaliojančia šiuo pagrindu, pripažintina teisėta ir pagrįsta,

45Kasacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamas sudaryto sandorio teisėtumas inter alia tuo pagrindu, kad jis sudarytas dėl susidėjusių sunkių aplinkybių ir ekonominio atsakovo

46N. S. spaudimo (CK 1.91 straipsnis), nebuvo nagrinėti, nustatinėjant reikšmingas faktines aplinkybes, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų, todėl kasacinis teismas dėl šių argumentų nepasisako (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

47Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė paskolos sutarties sudarymą, sandorių pripažinimą negaliojančiais ir įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti (CPK 346 straipsnis).

48Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

49Atsakovai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasacinės instancijos teisme, atlyginimą. Kasaciniame teisme atsakovams atstovavo advokatė Ina Kurauskienė; už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą atsakovai sumokėjo kiekvienas po 500 Lt (jų sumokėjimą patvirtinantys įrodymai pridėti). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.14 punktą, sprendžia, kad atsakovų prašymas tenkintinas ir jiems priteistina iš kasatorės po 500 Lt advokato pagalbai apmokėti turėtų išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

50Kasacinis teismas turėjo 65,87 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas, netenkinus kasacinio skundo, priteistinas iš kasatorės (CPK 96 straipsnis).

51Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

52Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

53Priteisti iš ieškovės I. T. (a. k. ( - ) atsakovui N. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 500 (penkis šimtus) Lt ir atsakovui E. A. (a. k. ( - ) 500 (penkis šimtus) Lt atstovavimo išlaidų, turėtų kasaciniame teisme, atlyginimą.

54Priteisti valstybei iš ieškovės I. T. (a. k. ( - ) 65,87 Lt (šešiasdešimt penkis litus 87 ct) su bylos nagrinėjimu kasaciniame teisme susijusių išlaidų atlyginimo. Priteista suma mokėtina į išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

55Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių sandorio, kaip sudaryto... 6. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti negaliojančia nuo... 7. Ieškovė nurodė, kad 2010 m. rugsėjo mėnesį sužinojo, jog jos vaikaitis... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) esmė... 9. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. liepos 9 d. sprendimu ieškinį tenkino... 10. Teismas nustatė, kad 2008 m. balandžio 8 d. ieškovė patyrė insultą, po... 11. Teismas nurodė, kad atsakovai pripažino, jog notaro kontoroje pinigai abiejų... 12. Reikalavimą pripažinti negaliojančia ieškovės ir atsakovo E. A. 2010 m.... 13. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 14. Teisėjų kolegija sutiko su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad... 15. Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria... 16. Atsižvelgdama į formuojamą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija... 17. II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 18. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių... 19. 2012 m. liepos 9 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais... 20. 1. Kasatorės įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas... 21. 60 000 Lt jai perdavimo; tai yra standartinis rengiamos sutarties punktas. Dėl... 22. 2. Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK... 23. t. y. atsakovas N. S., pasinaudodamas tuo, kad kasatorės vaikaitis turi... 24. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai prašo jį atmesti ir skundžiamą... 25. 1. Atsakovų teigimu, kasatorė tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijose... 26. N. S. galimybė atsikirsti į jam pareikštus reikalavimus.... 27. 2. Atsakovų nuomone, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus... 28. Teisėjų kolegija... 29. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 30. Dėl pinigų perdavimo, kaip paskolos sutarties sudarymą patvirtinančios... 31. Paskolos sutarties sampratą reglamentuojančio CK 6.870 straipsnio 1 dalyje... 32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, koreguodamas ir plėtodamas paskolos... 33. Aplinkybes, kad pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu... 34. V. M. v. L. B., bylos Nr. 3K-7-430/2013).... 35. Nagrinėjamu atveju byloje teismų nustatyta, kad 2010 m. lapkričio 16 d.... 36. Tiek nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, tiek... 37. N. S. neturėjo finansinių galimybių paskolinti kasatorei sutartyje nurodytos... 38. Pasisakydama dėl pirmojo kasatorės įrodinėjamo aspekto, kad ginčo... 39. Kitas kasatorės nurodytas argumentas, kad ginčo sutarties skiltyje „Pinigus... 40. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje teismų nustatytomis faktinėmis... 41. Dėl paskolos sutarties, kaip sudarytos dėl apgaulės, pripažinimo... 42. Sudarytos paskolos sutarties teisėtumas gali būti ginčijamas bendraisiais... 43. Kasaciniame skunde paskolos sutartis, be kita ko, ginčijama tuo aspektu, kad... 44. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl nurodytų kasacinio skundo argumentų,... 45. Kasacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamas sudaryto sandorio teisėtumas... 46. N. S. spaudimo (CK 1.91 straipsnis), nebuvo nagrinėti, nustatinėjant... 47. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 48. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 49. Atsakovai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasacinės... 50. Kasacinis teismas turėjo 65,87 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu... 51. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 52. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m.... 53. Priteisti iš ieškovės I. T. (a. k. ( - ) atsakovui N. S. (a. k. (duomenys... 54. Priteisti valstybei iš ieškovės I. T. (a. k. ( - ) 65,87 Lt (šešiasdešimt... 55. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...