Byla e2-1234-433/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, sekretoriaujant Anai Usačiovai, dalyvaujant ieškovo atstovui A. R., atsakovei R. T.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo G. R. ieškinį atsakovei R. T. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

3ieškovo ieškinyje nurodoma, kad 2014 m. lapkričio 17 d. dėl bute, esančiame adresu ( - ), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei R. T. (toliau – atsakovė), trukusios karšo vandens maišytuvo žarnos, buvo užlietas ieškovui G. R. (toliau – ieškovas), nuosavybės teise priklausantis butas, esantis adresu ( - ). Dėl šio įvykio ieškovo turtui buvo padaryta materialinė žala, kurios dydis sudaro 2 570,09 Eur (8 874,00 Lt). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio, reglamentuojančio statinio savininko (valdytojo) atsakomybę, 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Minėta teisės norma nurodo griežtąją civilinę atsakomybę, t. y. atsakomybę be kaltės. Tai reiškia, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, 1) valdymo faktą, 2) žalos asmeniui padarymą ir 3) objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas) (CK 6.266 straipsnio 2 dalis). Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (kopija pridedama) žalos atsiradimo dieną (2014 m. lapkričio 17 d.), buto, esančio adresu ( - ), savininkė buvo atsakovė, todėl būtent ji yra atsakinga už ieškovo turtui padarytą žalą. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žalos dydį (nuostolius) sudaro turtui pataisyti reikalingos lėšos pagal pateiktą sąmatą būsimo remonto kaštai (sąnaudos) arba nuostoliais pripažįstamos išlaidos, jeigu remontas jau atliktas. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (7 str.) numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Ieškinyje pažymima, jog ieškovo turtui padarytą žalą įrodo 2014 m. lapkričio 19 d. Žalos remonto kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 141119 (toliau – Atskaita), kurią apskaičiavo VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ ekspertas T. M. (2014 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-344 įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą). Minėtoje Ataskaitoje pateikti duomenys bei nuotraukos patvirtina, kad dėl iš viršuje esančio atsakovės buto pratekėjusio vandens buvo užlietas ieškovo butas, dėl ko ieškovo buto virtuvės lubose atsirado pasibangavimai bei vandens dėmės, nuo sienų atšoko dažai, susidarė vandens nutekėjimo žymės, koridoriaus šviestuve susikaupė vandens, lubose ties plokščių siūlėmis atsirado pasibangavimai, o kambariuose nuo sienų atšoko tapetai, atsirado vandens nubėgimo žymės, lubose ties plokščių sujungimu susidarė vandens dėmes. Ataskaitoje nustatyta, jog siekiant panaikinti dėl vandens užliejimo kilusius padarinius yra reikalingas buto lubų (48,80 m2) bei sienų (54,09 m2) dažymas; senų tapetų nuplėšimas, sienų vidinių paviršių paruošimas tapetų klijavimui bei tapetų klijavimas (71,39 m2); šviestuvų montavimas ir demontavimas (5 vnt.); sieninės spintos demontavimas ir montavimas (4,78 m2), grindų apsaugos padengimas polietileno plėvele (60,00 m2). Taigi ieškovo patirta žala dėl atsakovės neteisėtų veiksmų šiuo atveju pasireiškė kaip ieškovo turto sugadinimas, kurio atkūrimo (remonto) kaštai, apskaičiuoti pagal žalos atsiradimo dieną taikomas darbų technologijas bei kainas, viso sudaro 2 570,09 Eur. CK 6.251 straipsnio 1 dalis numato visiško nuostolių atlyginimo principą, todėl 2 570,09 Eur dydžio žala iš atsakovės yra priteistina pilna apimtimi. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluota taisyklė, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Aplinkybę, kad ieškovo buto užpylimo židinys yra atsakovės butas, esantis virš ieškovo, įrodo ne tik faktas, jog užpilti ieškovo buto kambario plotai yra tose vietose, kur ribojamasi su aukščiau esančio atsakovės buto patalpomis bet ir namą, kuriame yra šalių butai (( - )), žalos padarymo metu administravusios UAB „Šilėja“ Eksploatavimo ir remonto tarnybos Defektinis aktas Nr. 37139. Šį defektinį aktą 2014 m. lapkričio 17 d. surašė namo administratoriaus santechnikas, kuris buvo iškviestas dėl atsakovės bute įvykusios vandentiekio avarijos. Iškvietimo metu santechnikas nustatė, kad atsakovės bute trūko vandens maišytuvo žarna, dėl ko buvo užpiltas ieškovui priklausantis butas. Siekiant sustabdyti tolimesnį vandens tekėjimą į žemiau esančius butus, santechnikas užsuko atsakovės bute esantį ventilį. Kiekvienas asmuo privalo naudotis savo turtu taip, kad nepadarytų žalos kitam asmeniui, turi elgtis rūpestingai ir atidžiai, prižiūrėti savo santechnikos prietaisus, jų priedus, kad jie būtų kokybiški, nekeltų grėsmės apačioje gyvenantiems asmenims (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Faktas, jog dėl atsakovės bute trukusios karšo vandens maišytuvo žarnos buvo užlietas ieškovo butas, patvirtina, jog atsakovė nevykdė savo, kaip buvo savininkės, pareigos tinkamai rūpinti savo butu bei jame esančiai įrenginiais, t. y. atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė neveikimu (pasyviu elgesiu) – nepakankama jai nuosavybės teise priklausančiame bute esančių santechnikos įrenginių ir prietaisų priežiūra, siekiant apsaugoti nuo galimos žalos ir kitų neigiamų pasekmių, t. y. neatlikto savo kaip savininkės pareigų, o tai reiškia neteisėtą neveikimą (CK 1.5 straipsnis, 6.122 straipsnio 1 dalis). Atsakovės neveikimą bei dėl to kilusius neigiamus padarinius sieja tiesioginis priežastinis ryšys. Ieškovo butas buvo aplietas dėl atsakovės nesugebėjimo tinkamai naudotis jos bute esančiais prietaisais, t. y dėl trūkusios karšto vandens maišytuvo žarnos. Dėl šio santechnikos prietaiso gedimo iš ketvirtame aukšte esančio atsakovės buto vanduo pratekėjo į apačioje, po atsakovės butu, esantį ieškovo butą, dėl ko buvo sugadintos ieškovo buto lubos bei sienos. Jeigu atsakovė būtų tinkamai prižiūrėjusi jos bute esančius santechnikos įrenginius, t. y. stebėjusi jų techninę būklę, atnaujinusi / pakeitusi susidėvėjusias santechnikos dalis ar vykdydama kitokią jai priklausančio bei valdomo turto priežiūrą, vandentiekio avarija atsakovės bute nebūtų įvykusi, bei ieškovo butas nebūtų užlietas, o kilusių neigiamų padarinių būtų išvengta. Nurodytas neteisėtas atsakovės neveikimas nulėmė žalos atsiradimą ir buvo tiesioginė priežastis, dėl kurios buvo padaryta žala. Atsakovės neatidumas, netinkamas savininko pareigų vykdymas sukūrė teisines pasekmes ir prievolę atsakovei atlyginti 2 570,09 Eur dydžio padarytą žalą, kaip savo neveikimo rezultatą (CK 6.247 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės yra priteistinos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 2 570,09 Eur žalos, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.

4Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kuriame nurodė, jog „preziuomuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas) (CK 6.266 straipsnio 2 dalis). Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu „<...> žalos atsiradimo dieną (2014 m. lapkričio 17 d.) buto, esančio adresu ( - ), savininkė buvo atsakovė, todėl būtent ji yra atsakinga už ieškovo turtui padarytą žalą“. Tokia ieškovo išvada yra visiškai nepagrįsta ir nemotyvuota, kadangi ieškovas nepateikė objektyvių šią versiją patvirtinančių įrodymų. Pažymi, kad ieškovas tik konstatavo faktą, kad atsakovei priklausantis butas buvo užlietas iš aukščiau esančio buto Nr. ( - ), tačiau neatliko tinkamos vietos apžiūros ir nenustatė tikrosios užliejimo priežasties ir asmenų, kurie už tai atsakingi. Ieškovas be jokio pagrindo nustatė, kad dėl tokio įvykio yra kalta atsakovė. Ieškovas, grįsdamas savo poziciją, teismui teikia 2014 m. lapkričio 19 d. Žalos remonto kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 141119 (toliau – Ataskaita), kurią skaičiavo VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“. Akivaizdu, kad ši nuostolių įvertinimo ataskaita nėra pakankamas įrodymas padarytai žalai ir jos padarymo aplinkybėms, o ypač užpylimo priežastims nustatyti ir pagrįsti, nes ji pasirašyta vienašališkai, t. y. patikrinime nebuvo kviečiama dalyvauti Atsakovė, be to, joje net nenurodyta kada ir dėl kokių būtent priežasčių atsirado užpylimas. Ataskaitoje tik nurodomas skaičiavimo tikslas: „pažeidimų, padarytų buto apdailai dėl vandens užpylimo, pastebėto 2014 m. lapkričio 17 d. iš viršuje esančio buto Nr. ( - ), atstatymo kaštų skaičiavimas. Tokia pati pozicija išreiškiama ir Pastato apžiūrėjimo akto Nr. 141119 2 dalyje „Apžiūros aplinkybės“. Tačiau, kaip matyti iš šios Ataskaitos, nėra detalizuojama, o tuo labiau įrodoma, kokiais duomenimis remiantis yra sprendžiama, kad pažeidimai padaryti būtent dėl atsakovės kaltės. Akcentuotina, kad minėtoje Ataskaitoje nėra nustatyta, kokia buvo vandens nutekėjimo priežastis. Tai suponuoja išvadą, kad ieškovas tiesiog remiasi tam tikromis savo nepagrįstomis prielaidomis, kad jo butas, esantis ( - ), neva buvo užlietas būtent dėl atsakovės kaltės ir dėl jos neteisėtų veiksmų, todėl negalima sutikti su ieškovo pozicija, kad „minėtoje Ataskaitoje pateikti duomenys bei nuotraukos patvirtina. kad dėl iš viršuje esančio atsakovės buto pratekėjusio vandens buvo užlietas ieškovo butas <...>“. Be to, ieškovas, grįsdamas savo poziciją dėl atsakovės tariamos kaltės, teismui teikia ir UAB „Šilėja“ Eksploatavimo ir remonto tarnybos Defektinį aktą Nr. 37139. Kaip nurodo ir pats ieškovas „šį defektinį aktą 2014 m. lapkričio 17 d. surašė namo administratoriaus santechnikas, kuris buvo iškviestas dėl atsakovės bute įvykusios vandentiekio avarijos. Iškvietimo metu santechnikas nustatė, kad atsakovės bute trūko vandens maišytuvo žarna, dėl ko buvo užpiltas ieškovui priklausantis butas“. Pažymi, kad UAB „Šilėja“ Eksploatavimo ir remonto tarnybos Defektinis aktas Nr. 3139 (toliau – Defektinis aktas) teismo negali būti pripažintas leistinu įrodymu CK 6.266 straipsnio 1 dalies ir 6.122 straipsnio 1 dalies prasme, nes šiuo atveju, kilus ginčui dėl CK 6.266 straipsnio 1 dalies ir 6.122 straipsnio 1 dalies taikymo, teismas turi paskirti ekspertizę pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 212 straipsnio 1 dalį. Pažymi, kad atsakovės tvirtinimu, nėra teisingos Defektinio akto išvados, nurodytos prie nustatytų defektų ir išvados prie nustatytų defektų priežasčių. Šioms išvadoms pagrįsti, AB „Šilėja“ darbuotojas santechnikas E. P. (toliau – Santechnikas) šiai išvadai pateikti neužfiksavo konkrečių matavimų, trukusios karšto vandens maišytuvo žarnos nuotraukų ir (ar) kitų duomenų, galinčių įrodyti, jog ieškovo buto užpylimo židinys būtent ir yra atsakovės bute esanti trūkusi karšto vandens maišytuvo žarna. Tai tik patvirtina anksčiau nurodytą atsakovės teiginį, kad ieškovas tiesiog remiasi tam tikromis savo nepagristomis prielaidomis, kad jo butas, esantis ( - ), neva buvo užlietas būtent dėl atsakovės kaltės ir dėl jos neteisėtų veiksmų. Be to, turi būti keliamas klausimas ir dėl ieškovo iškviesto Santechniko kompetencijos. Byloje nėra pateikiami įrodymai, kad Santechnikas turi kompetenciją (išsilavinimą) teikti tokias išvadas ir nustatyti Defektiniame akte nurodytas aplinkybes. Be to, ieškovas vienašališkai išsikvietė nurodytą santechniką, apie tai nepranešęs atsakovei ir nesudarydamas galimybės jai dalyvauti objekto apžiūroje. Todėl, pagrįstai keliamas klausimas, ar santechnikas gali būti vertinamas, kaip objektyvus vertintojas ir išvados teikėjas. Remiantis nurodytu ir CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi, daro išvadą, kad ieškovo teismui pateikti įrodymai, nepagrindžia jo reikalavimų ir įrodinėjamų aplinkybių. Atsakovo poziciją dėl ieškovo nepagrįstų reikalavimų įrodo ir tai, kad dar 2017 m. lapkričio 28 d. atsakovės atstovas (sutuoktinis) A. T. registruota pašto siunta ieškovo atstovui A. R. išsiuntė prašymą suteikti galimybę 2017 m. gruodžio 6 d. 18 val. apžiūrėti ieškovui priklausantį butą, esantį ( - ), ir jame padarytą žalą (prideda 2017 m. lapkričio 28 d. kvitą Nr. 049591, 2017 m. lapkričio 28 d. prašymą). Ieškovui ir jo atstovui nepateikus jokio atsakymo, atsakovės atstovas A. T. savo ruožtu kreipėsi į antstolį I. G. dėl faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (toliau – Protokolas) sudarymo ieškovo bute (prideda 2017 m. gruodžio 6 d. antstolio I. G. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą). Atsakovės atstovas A. T. kartu su antstoliu I. G. bei UAB „Irteka statyba“ komercijos direktoriumi D. M. 2017 m. gruodžio 6 d. nuvyko į ieškovo butą, kuriame buvo apžiūrėtas buto koridorius, vienas kambarys ir virtuvė. Iš teismui teikiamo Protokolo nuotraukų matyti, kad matomi buto apgadinimai ir būklė neatitinka ataskaitos priedo – 2014 m. lapkričio 19 d. lokalinėje sąmatoje Nr. 141119 (toliau - Sąmata) nurodytų darbų ir išlaidų aprašymo. Pateiktoje Sąmatoje nurodyti darbai ir ypatingai šių darbų kainos neatitinka tikrosios prarasto turto atkuriamosios vertės ir yra akivaizdžiai neproporcingos. Tokiu būdu ieškovas siekia suklaidinti Teismą dėl realiai esančių nuostolių ieškovo bute ir pažeidžia Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų principų reikalavimus t. y. Sąmatoje nurodytos kainos neatitinka nei rinkoje esančių kainų, nei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų nei vertinimo objektyvumo. Šiuos atsakovės argumentus pagrindžia ir teikiamas UAB „Irteka statyba“ komercijos direktoriaus D. M. (toliau - Direktorius) 2017 m. gruodžio 8 d. pateiktas raštas „Sąmata – komercinis pasiūlymas“ (toliau – Pasiūlymas, prideda 2017 m. gruodžio 8 d. sąmatą – komercinį pasiūlymą) Direktorius ieškovo bute realiai padarytos žalos nuostolius įvertino dalyvaudamas 2017 m. gruodžio 6 d. ieškovo buto apžiūros metu. Pasiūlyme Direktorius nurodo, kad reikia atlikti koridoriaus (16-1 ir 16-2) ir virtuvės (16-5) lubų paruošimo ir perdažymo darbus, kurių kainą sudarytų 125,72 Eur, o ne 2 215,59 Lt (641,68 Eur), kaip yra nurodoma Sąmatos 1 ir 2 punktuose. Be to, realiai perdažyti reikia tik 17,96 m2, o ne 102,89 m2 (Sąmatos 1 ir 2 punktas). Pasiūlyme taip pat nurodoma, kad kambarių (16-3 ir 16-4) lubų perdažymo darbai kainuotų 91,89 Eur, o ne 1 783,75 Lt (516,60 Eur) ir realiai remontuoti reikia tik 30,63 m2, o ne 214,17 m2, kaip tai yra nurodoma Sąmatos 3, 4 ir 5 punktuose. Taip pat Pasiūlyme nurodoma, kad 1 medžiagų komplektas kainuotų 83,80 Eur. Iš viso Pasiūlyme pateikta remonto darbų kaina sudarytų 364,71 Eur (su PVM), kas įrodo, kad ieškovo bute reikiamų atlikti darbų kaina būtų 7 kartus mažesnė. Be to, kaip ir nurodoma Pasiūlyme, remonto darbus sudarytų tik koridoriaus (16-1 ir 16-2) ir virtuvės (16-5) lubose esančių nubėgimo dėmių išvalymas, apdirbimas gruntais ir glaistais, ir perdažymas baltais matiniais dažais. Kambarių (16-3) ir (16-4) lubų atstatymo darbai būtų padaryti jas išvalius, nugruntavus ir perdažius baltais matiniais dažais ir sienų tapetus priklijuojant, o ne juos nulupant, kaip nurodyta Sąmatoje. Iš pateiktų argumentų matyti, kad ieškovo reikalaujama suma yra nepagrįstai didelė, neatitinkanti jokių sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų reikalavimų. Kaip ir nurodyta Pasiūlyme bei iš Protokolo nuotraukų matyti, kad ieškovo bute nėra padarytas euroremontas, sienų tapetai labai seni ir nusidėvėję. Daro prielaidą, kad ieškovas atsakovės sąskaita siekia perdaryti viso buto remontą, o ne realiai pašalinti esamą žalą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Pažymi, kad jokių įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų būtent atsakovės bute esančių santechnikos įrenginių defektus ar tokių įrenginių, kurie keltų pavojų kitų asmenų valdomam turtui, ar tyčinius atsakovės veiksmus, lėmusius ieškovo buto užliejimą, - teismui nebuvo pateikta, todėl daro išvadą, kad ieškovas remiasi tik savo subjektyviu vertinimu ir niekuo nepagrįstomis prielaidomis. Taigi, ieškovas, reikšdamas reikalavimą atlyginti susidariusius nuostolius, nepateikė jokių realybėje egzistuojančių įrodymų, pagrindžiančių faktą, kad būtent iš atsakovų buto (kaip užpylimo židinio) užliejęs vanduo pratekėjo ir skverbėsi būtent iš atsakovei priklausančio buto, esančio ( - ), o ne iš kitų aukščiau esančių butų ar bendro naudojimo vamzdyno. Užliejimas įvyko ne dėl atsakovų nerūpestingumo, netinkamos jų buto santechnikos prietaisų ir įrenginių priežiūros ar naudojimo, o dėl kitų priežasčių, tikrai nesusijusių su atsakovų tiesioginiais veiksmais ar aplaidumu. Tinkamą atsakovės santechnikos įrenginių priežiūrą įrodo ir tai, kad dar 2014 metais atsakovės bute buvo atliekamas remontas, kurio metu buvo remontuojami ir santechnikos įrenginiai. Pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovas padarė tik akivaizdžiai nepagrįstą prielaidą, kad jo buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovų butas, todėl atsakovų manymu būtų tikslinga skirti ekspertizę tam, kad kompetentingas asmuo (ekspertas) tinkamai ištirtų gyvenamojo namo bendrojo naudojimo vamzdynų būklę, nustatytų dėl įvykio kaltus asmenis, atsakingus už vamzdynų defektus, ir pateiktų kompetentingą išvadą. Tokiu būdu būtų paneigtos visos ieškovo nepagrįstos prielaidos dėl neva neteisėtų atsakovės veiksmų, t. y. netinkamo jai priklausančio turto valdymo ir naudojimo, neva tai sukeliant žalą kitiems asmenims. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta aukščiau, daro išvadą, kad visi ieškovo reikalavimai atsakovei, kurie išdėstyti ieškinyje, yra nepagrįsti ir neteisėti, kadangi ieškovas nepateikia jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų faktą, jog būtent atsakovės veiksmai (neveikimas) ar aplaidumas lėmė tai, kad buvo užlietas ieškovui priklausantis butas, esantis ( - ). Prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti visiškai. Iš esmės pakartojo ieškinyje išdėstytus argumentus.

6Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog užliejimas įvyko būtent iš jos buto, be to, ieškiniu priteisti prašoma suma yra per didelė, ieškovas siekia jos sąskaita susiremontuoti savo butą.

7Ieškinys tenkintinas iš dalies.

8Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 17 d. dėl bute, esančiame adresu ( - ), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei R. T., trūkusios karšo vandens maišytuvo žarnos, buvo užlietas ieškovui G. R., nuosavybės teise priklausantis butas, esantis adresu ( - ). Šias aplinkybes patvirtina teismui pateiktas 2014 m. lapkričio 17 d. UAB „Šilėja“ Eksploatavimo ir remonto tarnybos defektinis aktas Nr. 37139, kuriame nurodyta, kad ( - ) bute trūko karšto vandens maišytuvo žarna, už pylė ( - ) butą ir kad galimai užpilti apatiniai butai. Šiame akte taip pat nurodyta, kad gedimas ( - ) buto savininkų atsakomybės ribose bei, kad ( - ) bute atlikti darbai – užsuktas ventilis. Dėl šio įvykio, ieškovo teigimu, jo turtui buvo padaryta turtinė žala, kurios dydis sudaro 2 570,09 Eur (8 874,00 Lt). Šiai aplinkybei pagrįsti ieškovas pateikė 2014 m. lapkričio 19 d. Žalos remonto kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 141119, kurią sudarė VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ ekspertas T. M. (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. 1R-344 įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą). Šioje ataskaitoje pateikti duomenys bei nuotraukos patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, t. y., kad dėl iš viršuje esančio atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto pratekėjusio vandens buvo užlietas ieškovo butas. Dėl minėtos avarijos ieškovo buto virtuvės lubose atsirado pabangavimai, vandens dėmės, nuo sienų atšoko dažai, susidarė vandens nutekėjimo žymės, koridoriaus šviestuve susikaupė vandens, lubose ties plokščių siūlėmis atsirado pabangavimai, kambariuose nuo sienų atšoko tapetai, atsirado vandens nubėgimo žymės, lubose ties plokščių sujungimu susidarė vandens dėmės. Ataskaitoje taip pat nustatyta, jog siekiant panaikinti dėl vandens užliejimo kilusius padarinius yra reikalingas buto lubų (48,80 m2) bei sienų (54,09 m2) dažymas; senų tapetų nuplėšimas, sienų vidinių paviršių paruošimas tapetų klijavimui bei tapetų klijavimas (71,39 m2); šviestuvų montavimas ir demontavimas (5 vnt.); sieninės spintos demontavimas ir montavimas (4,78 m2), grindų apsaugos padengimas polietileno plėvele (60,00 m2). Taigi, ieškovo patirti nuostoliai, pasireiškę kaip ieškovo turto sugadinimas, kurio atkūrimo (remonto) kaštai, apskaičiuoti pagal žalos atsiradimo dieną taikomas darbų technologijas bei kainas, iš viso sudaro 2 570,09 Eur. Ieškovo teigimu, jis mėgino gražiuoju susitarti su buto, esančio adresu ( - ), savininke dėl padarytos žalos atlyginimo, tačiau susitarti nepavyko. Ieškovas taip pat tvirtina, kad 2014 m. lapkričio 19 d. Žalos remonto kaštų skaičiavimo ataskaitoje Nr. 141119 nurodyta suma yra pagrįsta, nes tiek kainuotų atstatyti butą po užliejimo ir prašo šią sumą priteisti iš atsakovės.

9Nagrinėjamu atveju byloje tarp šalių kilo ginčas dėl 2017 m. lapkričio 17 d. įvykio – buto, esančio adresu ( - ), – užliejimo metu ieškovo patirtų nuostolių (žalos) fakto, jų dydžio ir atlyginimo.

10Teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Teismų praktika šios kategorijos bylose įrodo, jog žalos padarymo faktas paprastai yra įrodinėjamas remiantis įvykio vietos apžiūros protokolais, nuotraukomis, padarytomis įvykio vietoje, liudytojų parodymais ir kt.

11Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; etc.).

12Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad CK nuostatose įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga visiems asmenims elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad savo veiksmais ar neveikimu nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų ir nepadarytų žalos; už neteisėtus veiksmus ar neveikimą, inter alia (tarp kitko, be kita ko) pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nesilaikymą, numatyti tam tikri teisiniai padariniai – civilinės atsakomybės taikymas.

13Taigi, iš esmės ieškovas savo ieškinį grindžia 2014 m. lapkričio 17 d. UAB „Šilėja“ Eksploatavimo ir remonto tarnybos defektiniu aktu Nr. 37139 ir 2014 m. lapkričio 19 d. Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 141119. Nagrinėjamu atveju, atsakovė ginčija ieškovo nurodytą patį įvykį – jo buto užliejimą bei dėl to kilusius nuostolius. Šioje vietoje teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje, įrodinėjant faktą dėl įvykusios avarijos, yra atsižvelgtina į tai, jog dėl 2014 m. lapkričio 17 d. įvykio (užpylimo) ieškovas kreipėsi į daugiabučio namo administratorių – UAB „Šilėja“, dėl ko buvo surašytas Defektinis aktas Nr. 37139 (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. P., kuris 2014-11-17 surašė Defektinį aktą Nr. 37139, visiškai patvirtino akte nurodytas aplinkybes. Be to, ir pati atsakovė (tiksliau, jos sutuoktinis) kreipėsi į antstolį I. G. dėl faktinių aplinkybių konstatavimo ir antstolis protokolu užfiksavo faktą, jog buto, esančio ( - ), lubose yra matyti užliejimo žymės, tiek sienų dažai, tiek tapetai – atšokę, matyti kiti nelygumai. Todėl, konstatuotina, jog faktas, – kad užliejimas įvyko; ieškovo butui buvo padaryta žala; ir, šio įvykio priežastis – atsakovei priklausančiame bute trūkusi karšto vandens maišytuvo žarna, – yra įrodytas (CPK 185 straipsnis). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad užliejimas įvyko iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto, darytina išvada, kad ji yra atsakinga už įvykusį įvykį, taigi – ji privalo atlyginti ieškovo patirtus nuostolius.

14Taigi nagrinėjamoje byloje reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Nagrinėjamo ginčo atveju, ieškovo patirtą žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) privalėjo įrodyti ieškovas (CPK 199 straipsnis). Kadangi skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), tai ją paneigti privalėjo atsakovė. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai), kurias, nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, ieškovas įrodė.

15Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau paminėtus šalių paaiškinimus ir rašytinius įrodymus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimą – akivaizdu, jog ieškovas patyrė nuostolių dėl 2014 m. lapkričio 17 d. įvykio – buto, esančio adresu ( - ), – užliejimo metu padarytą žalą (CK 6.249 straipsnis). Šioje vietoje paminėtina, kad nors atsakovė ginčija patį įvykio faktą, tačiau įrodymų, patvirtinančių priešingą, į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis). Vertinant žalos dydį, pažymėtina, kad ieškovo nuostoliai vertintini pagal buto remontui realiai reikalingas išlaidas, be kita ko, nustatytas tiek 2014 m. lapkričio 17 d. UAB „Šilėja“ Eksploatavimo ir remonto tarnybos defektiniu aktu Nr. 37139, tiek 2014 m. lapkričio 19 d. Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 141119, kurią teismas vertintina kaip rašytinį įrodymą, tiek pagal byloje esančius ir aukščiau paminėtus kitus įrodymus, šalių paaiškinimus, be kita ko, įvertinus ir atsakovės pateiktą 2017 m. gruodžio 6 d. antstolio I. G. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. FA-0008-17-1947. Dar kartą primintina, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi, žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju yra turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Nors atsakovė ginčija ir padarytos žalos dydį, tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis), paneigiančių ieškovo nurodytą žalos dydį, kuris teismo vertinimu, yra 2 124,07 Eur, ir kurį sudaro ieškovo buto remontui reikalingos išlaidos, apskaičiuotos pagal ieškovo pateiktą žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitoje Nr. 141119 esančią lokalinę sąmatą, kritiškai įvertinus į ją įtrauktą Pridėtinės vertės mokestį (PVM), kuris negali būti skaičiuojamas iki kol nėra realiai atliktas remontas. Byloje nustatyta, kad butą ieškovas neremontavo. Teismas atkreipia dėmesį, kad žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitoje Nr. 141119 bei esančioje lokalinėje sąmatoje nurodyta kokiais dokumentais remiantis apskaičiuota butui padaryta žala, išsamia nurodyta darbų apimtis. Ieškovė pateikė teismui 2017-12-08 Sąmatą-komercinį pasiūlymą, pasirašytą įmonės „Irteka statyba“ komercijos direktoriaus, kurioje nurodyta, kad pagal kliento pageidavimą įmonė gali padaryti buto, esančio ( - ), remonto darbus už 364,71 Eur kainą. Tačiau iš sąmatos-komercinio pasiūlymo visiškai neaišku kaip buvo apskaičiuota buto remonto kaina, kokiomis statybinėmis medžiagomis būtų atliktas remontas, nėra išsamiai nurodyti visi reikalingi remonto darbai. Dėl šių priežasčių šis rašytinis įrodymas vertintinas kritiškai.

16Taigi, atsižvelgiant į faktines byloje nustatytas aplinkybes, kad 2014 m. lapkričio 17 d. įvykio – buto, esančio adresu ( - ), – užliejimo metu, buvo padaryta žala bei CK 6.263 straipsnyje esant įtvirtintai atsakovės pareigai atlyginti padarytą žalą, ieškovui iš atsakovės priteistinas 2 124,07 Eur dydžio žalos atlyginimas. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas kaip neįrodytas.

17CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2 124,07 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2017 m. spalio 16 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

18Ieškovas už ieškinį sumokėjo 58,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, t. y. 85,65 proc. ieškovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y. ieškovui iš atsakovės priteistinas 47,94 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

19Atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos iš ieškovo atsakovei nepriteisiamos.

20Valstybė patyrė 7,43 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2011 m. lapkričio 11 d.) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur, todėl atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau bei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, 7,43 Eur suma apvalinama iki artimiausio sveiko skaičiaus, t. y. – 7,00 Eur. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (ieškinį patenkinus 82,65 proc.) 6,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos priteistinos į valstybės biudžetą iš atsakovės. Kadangi iš ieškovo valstybei priteistinų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma neviršija 3,00 Eur, šios išlaidos iš ieškovo valstybei nepriteisimos

21Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriau teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

22Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas

Nutarė

23Ieškinį patenkinti iš dalies.

24Priteisti iš atsakovės R. T., asmens kodas ( - ) ieškovui G. R., asmens kodas ( - ) 2 124,07 Eur (du tūkstančiai vienas šimtas dvidešimt keturi eurai 07 ct) žalos atlyginimo, 5 (penki) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (2 124,07 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2017 m. spalio 16 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 47,94 Eur (keturiasdešimt septyni eurai 94 ct) žyminio mokesčio.

25Kitą ieškinio dalį atmesti.

26Priteisti iš atsakovės R. T., asmens kodas ( - ) valstybei 6,00 Eur (šeši eurai) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660). Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

27Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo G. R.... 3. ieškovo ieškinyje nurodoma, kad 2014 m. lapkričio 17 d. dėl bute,... 4. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka.... 5. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti visiškai.... 6. Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.... 7. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 8. Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2014 m.... 9. Nagrinėjamu atveju byloje tarp šalių kilo ginčas dėl 2017 m. lapkričio 17... 10. Teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas... 11. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių... 12. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad CK nuostatose įtvirtinta bendro... 13. Taigi, iš esmės ieškovas savo ieškinį grindžia 2014 m. lapkričio 17 d.... 14. Taigi nagrinėjamoje byloje reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę... 15. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau paminėtus šalių paaiškinimus... 16. Taigi, atsižvelgiant į faktines byloje nustatytas aplinkybes, kad 2014 m.... 17. CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės... 18. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 58,00 Eur dydžio žyminį mokestį.... 19. Atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi... 20. Valstybė patyrė 7,43 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų... 21. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų... 22. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 23. Ieškinį patenkinti iš dalies.... 24. Priteisti iš atsakovės R. T., asmens kodas ( - ) ieškovui G. R., asmens... 25. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 26. Priteisti iš atsakovės R. T., asmens kodas ( - ) valstybei 6,00 Eur (šeši... 27. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas...