Byla e2A-104-436/2018

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MG Holding“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. sprendimo, 2017 m. rugpjūčio 4 d. ir 2017 m. rugsėjo 12 d. papildomų sprendimų, trečiojo asmens KAYDO B.V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1705-877/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MG Holding“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vykom“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų, KAYDO B.V., bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „MG Transport“, uždaroji akcinė bendrovė „EV prekyba“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5Byloje kilęs ginčas dėl atsiskaitymo už tarptautinį pervežimą, ieškinio senaties pateikti ieškinį dėl pervežimų taikymo, bei papildomais sprendimais priteistų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo. Ieškovė UAB „MG Holding“kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Vykom“ 13 886,22 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Skolą grindė atsakovės įsipareigojimų apmokėti už ieškovės įvykdytą tarptautinį pervežimą nevykdymu. Atsakovė UAB „Vykom“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovė vežimo paslaugas užsakė iš Olandijos Karalystėje registruoto juridinio asmens KAYDO B.V. pagal bendradarbiavimo sutartį ir už šias paslaugas ji atsiskaitė. Nors atsakovė neginčija, kad ieškovė atliko krovinio ekspedijavimo paslaugas, t. y. ji dalyvavo pervežimo grandinėje, su ieškove atsakovės jokie sutartiniai santykiai nesaisto, todėl atsakovė ieškovei neprivalo mokėti už suteiktas vežimo paslaugas. Jeigu ieškovė ir turi teisę reikalauti su ja atsiskaityti, tai tik iš asmens, kuris yra tiesioginis jos teikiamų paslaugų užsakovas - UAB „MG Transport“. Be to, ieškovės reikalavimas pareikštas praleidus vienerių metų ieškinio senaties terminą, kurio pradžia turi būti skaičiuojama nuo krovinio pristatymo dienos (2015 m. balandžio 24 d.), kas sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti. Trečiasis asmuo KAYDO B.V. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, taikyti ieškinio senatį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad su atsakove sudarė bendradarbiavimo sutartį atliekant tarptautinius ir vietinius krovinių vežimus automobilių keliais. Vėliau su trečiuoju asmeniu UAB „MG Transport“ sudarė ilgalaikio darbo sausumos keliais sutartį. Atsakovė užsakė pas KAYDO B.V. pervežti krovinius, savo ruožtu KAYDO B.V. užsakė ginčo krovinių pervežimą iš UAB „MG Transport“. Kadangi atsakovė, kaip krovinių siuntėja, turėjo informaciją apie su krovinių pervežimu susijusias detales, atsakovė ir trečiasis asmuo susitarė, kad dėl krovinių pakrovimo ar iškrovimo su UAB „MG Transport“ bendraus atsakovė. Pagal šalių bendradarbiavimo praktiką po atliktų pervežimų buvo sudaromos preliminarios sąskaitos, kurių pagrindu UAB „MG Transport“ išrašydavo PVM sąskaitas – faktūras KAYDO B.V., o ši atsiskaitydavo už paslaugas. Preliminarios sąskaitos buvo pateikiamos UAB „MG Transport“, bet ne ieškovei.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomų sprendimų esmė

7Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 19 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės UAB „MG Holding“ atsakovei UAB „Vykom“ 1 291,96 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei – 5,05 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Teismas sprendimą grindė šiais esminiais argumentais: Byloje nėra duomenų, pagal kuriuos būtų pagrindas konstatuoti, jog atsakovė su ieškove buvo sudariusi tiesioginį susitarimą ir užsakė krovinių pervežimą. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „Vykom“ už ginčo pervežimus yra atsiskaičiusi su KAYDO B.V. pagal bendradarbiavimo sutartį. O tai, ar KAYDO B.V. su UAB „MG transport“, pagal tarp jų buvusius sutartinius santykius, yra atsiskaičiusi, yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Ieškinį ieškovė pareiškė pasibaigus Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) (toliau – ir CMR konvencija) 32 straipsnio 1 dalies c punkte numatytam ieškinio senaties terminui, o ši aplinkybė sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti. Ieškovės nurodomos ieškinio senaties termino atnaujinimo priežastys (atsakovė prašė neišrašyti sąskaitų, nes tuo metu neturėjo lėšų jas apmokėti) nelaikytinos svarbiomis, kadangi ieškovė yra tarptautinio krovinių pervežimo paslaugas teikiantis juridinis asmuo, kuriam yra žinomos tarptautinės teisės normos, todėl jos negalima pripažinti silpnesniąja sandorio šalimi. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, dėl kurių įrodymai yra pateikti, laikytinos protingomis bei atitinkančiomis bylos sudėtingumą išlaidomis, todėl priteistinos iš ieškovės, kaip ir realiai patirtos dokumentų vertimo išlaidos. Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 4 d. papildomu sprendimu patenkino trečiojo asmens KAYDO B.V. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šiam pateikus patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus: buhalterinę pažymą apie 3 678,62 Eur patirtas išlaidas, tačiau, prašomą priteisti sumą sumažino iki 800 Eur, atsižvelgiant į advokatės darbo ir laiko sąnaudas, į tai, kad byla nėra sudėtinga, teismų praktika panašaus pobūdžio bylose yra nusistovėjusi. Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. papildomu sprendimu patenkino atsakovės UAB ,,Vykom” prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šiai pateikus patirtas 200 Eur bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus – 200 Eur atstovavimo išlaidų apmokėjimo patvirtinimą. Nurodė, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos už dalyvavimą teismo posėdyje.

8Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

9Ieškovė UAB „MG Holding“ apeliaciniais skundais prašo: panaikinti 2017 m. liepos 19 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ir ieškinį patenkinti visiškai; panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą, atmesti trečiojo asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo; panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Skunduose nurodo šiuos esminius argumentus: Teismas neįvertino, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta žodinė tarptautinio gabenimo sutartis, jos egzistavimą patvirtina el. paštu siųsti užsakymai, CMR važtaraščiai, pakrovimo ir iškrovimo lapai, liudytojų parodymai. Trečiojo asmens ir atsakovės sudaryta bendradarbiavimo sutartis nieko bendro su šia byla neturi. Nors atsakovė pateikė duomenis apie tai, kad su trečiuoju asmeniu atsiskaitė, tačiau tuose įrodymuose yra daug prieštaravimų. Teismas be pagrindo sprendė, kad ieškovė nepateikė svarbias ieškinio senaties termino praleidimo priežastis patvirtinančių įrodymų. Teismo posėdyje ieškovės atstovė paaiškino, kad iš karto po suteiktų krovinio pervežimo paslaugų suteikimo atsakovė prašė neišrašyti sąskaitų dėl sunkios įmonės finansinės padėties. Šiuos paaiškinimus patvirtino ir liudytoju apklaustas G. K.. Tačiau vėliau paaiškėjo, ji šitaip elgėsi siekdama išvengti prievolės įvykdymo. Ieškinio senatis praleista 4 mėnesius, kas verslo požiūriu yra labai nedidelis laiko tarpas, atsakovės įsiskolinimo ieškovei suma yra didelė (13 886,20 Eur), ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai, todėl paneigus ieškovės teisę į atlyginimą, atsakovė nepagrįstai praturtės ieškovės sąskaita, o tai yra nesąžininga. Teismas be pagrindo papildomu sprendimu trečiajam asmeniui priteisė atstovavimo išlaidas, kadangi jas patvirtinančius įrodymus pateikti trečiasis asmuo turėjo galimybę ir anksčiau. Be to, remiantis vien pateikta buhalterine pažyma sunku atskirti, už kokias konkrečiai paslaugas trečiojo asmens atstovei buvo sumokėta ir kokioje byloje. Teismas be pagrindo atsakovei papildomu sprendimu priteisė atstovavimo išlaidas pagal pavėluotai pateiktus įrodymus, nors atsakovė pateikti juos turėjo galimybę ir anksčiau: byla nagrinėjama ilgai, teismo posėdis baigiamosioms kalboms buvo atidėtas, todėl be svarbios priežasties pateikti įrodymai apie patirtas bylinėjimosi išlaidas neturėtų būti vertinami. Trečiasis asmuo KAYDO B.V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. papildomą sprendimą ir iš ieškovo trečiojo asmens naudai priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus: Bylos sudėtingumas yra vertinamas ir pagal byloje esančių duomenų gausą, šiuo atveju bylos medžiagą sudaro 8 tomai, byla buvo nagrinėjama du metus, byloje sprendžiami teisiniai klausimai buvo gana sudėtingi (ar ieškinį užvedė tinkamas ieškovas ir, ar ieškinį pareiškė tinkamam atsakovui). Atsiliepimo į ieškinį parengimas užtruko, kadangi iki tol pateikta bylos medžiaga sudarė 6 tomus, reikėjo išanalizuoti visus dokumentus ir išdėstyti savo poziciją, kas išsamiai atsiliepimu ir buvo padaryta. Prašomas priteisti už atsiliepimo parengimą maksimalus dydis yra 2 057 Eur, tuo tarpu trečiasis asmuo prašė priteisti tik 1 760 Eur. Teismas neįvertino advokato darbo laiko sąnaudų, patirtų besirengiant teismo posėdžiams, todėl be pagrindo vertino tik įvykusių teismo posėdžių trukmę. Be to, teismas vieno teismo posėdžio trukmės apskritai neįvertino. Teismas neįvertino ir to, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė ir didėjo tik dėl ieškovės kaltės: ji netinkamai vykdė savo pareigas susijusias su savalaikiu įrodymų pateikimu ir jų išreikalavimu. Dėl to teismo posėdžiai buvo atidedami, o advokatei reikėjo vykti iš vieno miesto į kitą. Teismas, nepriteisdamas visų trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų, pažeidė visiško nuostolių atlyginimo principą. Ieškovė UAB „MG Holding“ atsiliepimu prašo atmesti trečiojo asmens KAYDO B.V. apeliacinį skundą. Nurodo, kad bylinėjimosi išlaidos, kurias pagrindžiantys įrodymai yra pateikiami pavėluotai, gali būti priteisiamos tik įrodžius, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šiuo atveju tretįjį asmenį atstovavo advokatė, kuri turėjo galimybę pateikti išlaidas pagrindžiančius įrodymus iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Be to, pateikta buhalterinė pažyma nėra pakankamas įrodymas identifikuoti išlaidų priskirtinumą konkrečiai bylai. Byla nėra nei didelė, nei sudėtinga, todėl prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra akivaizdžiai per didelės. Atsakovė UAB ,,Vykom” atsiliepimais į ieškovės apeliacinius skundus prašo jų netenkinti, priteisti 1 397,55 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad byloje nėra įrodymų apie tai, kad ieškovę su atsakove siejo žodinė sutartis. Šiuo atveju akivaizdu, kad ieškinys pareikštas netinkamo ieškovo netinkamam atsakovui. Teismui manant, kad atsakovė turi sumokėti ieškovei, taikytina ieškinio senatis, kurios pasibaigimo priežasčių svarbos ieškovė neįrodė. Be to, byla? nagrine?je?s pirmosios instancijos teismas pagri?stai ir teise?tai sprende? byline?jimosi išlaidu? priteisimo klausima?, taikydamas papildomo sprendimo instituta?. ?

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo sprendimo ir dviejų papildomų teismo sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo. Absoliučių teismo sprendimų negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teismas bylą nagrinėja tik apeliacinių skundų ribose, atskirai pasisakydamas dėl kiekvieno iš skundžiamų teismo sprendimų.

13Dėl ginčo esmės ir 2017 m. liepos 19 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareikštu ieškiniu prašė priteisti skolą už įvykdytus tarptautinius pervežimus šiais maršrutais: 1) Lietuva, Galinės km. – Vokietija, DE20539; Vokietija, DE23568 – Vokietija, DE91522; Vokietija, DE90451 – Vokietija, DE17087; Vokietija, DE16909+20539 – Vokietija, DE20539+16909; Vokietija, DE16816 – Olandija, NL5428 ir Liuksemburgas, LU8471; 2) Liuksemburgas LU4243 – Vokietija DE32839; Vokietija DE33378 – Olandija NL6136; Olandija NL6422 – Lietuva, Kaunas; Lietuva, Kaunas – Rusija, Vsevolzsk; 2) Lietuva, Baltoji Vokė – Lietuva, Gargždai; Lietuva, Gargždai – Vokietija, DE44791; Vokietija, DE45881 – Vokietija, DE86720; Vokietija, DE73441 – Vokietija, DE51107 + DE50321; Vokietija, DE41468 – Lietuva, Kaunas; Lietuva, Kaunas – Rusija, Kurilovo; Rusija, Kurilovo – Lietuva, Baltoji Vokė. Kroviniai buvo vežami transporto priemone Renault, valstybinis Nr. ( - ) kuri yra registruota UAB „Miksva“ vardu. Licencija tarptautiniam krovinių vežimui už atlygį Nr. LIC-002927-EBKR nuo 2013 m. lapkričio 18 d. iki 2023 m. lapkričio 7 d. suteikė teisę UAB „MG Holding“ verstis tarptautiniu krovinių vežimu už atlygį transporto priemone RENAULT Magnum 440.18, valst. Nr. ( - ) Ieškovė teigia, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė krovinių gabenimo tarptautiniais maršrutais sutartis, tą esą patvirtina jai 2015 m. vasario 20 d., 2015 m. vasario 26 d., 2015 m. kovo 3 d., 2015 m. kovo 4 d., 2015 m. kovo 5 d., 2015 m. kovo 10 d., 2015 m. kovo 11 d., 2015 m. kovo 12 d., 2015 m. balandžio 9 d., 2015 m. balandžio 15 d., 2015 m. balandžio 22 d. elektroniniu paštu pateikti užsakymai Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė įvykdė pateiktus užsakymus, pretenzijų dėl jų negavo, 2016 m. liepos 14 d. atsakovei išrašė PVM Sąskaitą – faktūrą Serija MG Nr. 2016 – 0052 8 696,45 Eur sumai, bei 2016 m. liepos 14 d. PVM Sąskaitą – faktūrą Serija MG Nr. 2016 – 0053 5 189,75 Eur sumai ir registruota pašto siunta šias sąskaitas 2016 m. liepos 18 d. įteikė atsakovei. Neapmokėjus nurodytų sąskaitų, ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės skolą pagal nurodytas PVM sąskaitas – faktūras. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovę, kadangi šalių nesiejo sutartiniai santykiai, be to, ieškovė yra praleidusi senaties terminą reikalavimams, kylantiems iš vežimo sutarties. Su tokiu teismo sprendimu nesutinka ieškovė, apeliacinį skundą grįsdama procesinės teisės normų pažeidimu – netinkamu faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimu (CPK 185 straipsnis), bei materialinės teisės normų pažeidimu – netinkamu ieškinio senatį reguliuojančių nuostatų taikymu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.126 straipsnis, 1.131 straipsnis, CMR konvencijos 32 straipsnis). Teisėjų kolegija, vertindama byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismo sprendimo, ieškovės apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus pirmiausia pažymi, kad byloje esminis ginčas kyla dėl šalių (ieškovės ir atsakovės) tinkamumo procese. Atsižvelgiant į tai nurodytina, kad pirmiausia byloje turi būti įvertintas šalių dalyvavimo procese tikslas, kuris turėtų būti iš esmės pasiekti, kad teismo sprendimas įgytų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. gegužės 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009 yra nurodžiusi, kad ieškovas, ieškinyje suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką), pasirenka, jo manymu, tinkamą antrąją atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, šalį ir šiai nukreipia savo reikalavimą. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas). Nurodytoje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Teismui sprendžiant klausimą, kokia konkretaus asmens procesinė padėtis – kaip atsakovo ar kaip trečiojo asmens atsakovo pusėje, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, – byloje yra tinkama, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialinio teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialinio teisinio santykio tiesioginiai subjektai, kuris subjektas turi pareigą atsakyti pagal pareikštą ieškinį. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė, vykdant tarptautinius pervežimus, dėl kurių ginčo nėra (nutarties 13 punkte nurodytais maršrutais ir laikotarpiais), ieškovei elektroniniu paštu teikdavo inforamciją apie numatomą krovinių pakrovimo ir iškrovimo laiką ir vietą. Nors ieškovė teigia, kad tai yra užsakymai, įrodantys buvus žodinę sutartį tarp šalių, vien šie elektroniniai laiškai su siauro pobūdžio informacija apie vykdytiną pervežimą, negali būti vertinami atsietai nuo kitos byloje surinktos medžiagos. Byloje esantys atsakovės UAB ,,Vykom” trečiajam asmeniui KAYDO B.V teikti užsakymai patvirtina atsakovės ir trečiojo asmens byloje dėstomą poziciją, kad kroviniai buvo gabenami ne pagal sutartinius įsipareigojimus tarp ieškovės UAB ,,MG Holding” ir atsakovės UAB ,,Vykom”, o pagal 2014 m. sausio 3 d. bendradarbiavimo sutartį Nr. 2014/01/03, sudarytą tarp atsakovės UAB ,,Vykom” ir trečiojo asmens KAYDO B.V., kuri 2015 m. vasario 6 d. sudarė ilgalaikio darbo sausumos keliais sutartį RT-AM su trečiuoju asmeniu UAB „MG Transport“, o ši, neturint pajėgumų įvykdyti visus užsakymus, naudojosi ieškovės, su kuria buvo susijusi, teikiamomis transporto priemonėmis. Pavyzdžiui, 2015 m. balandžio 9 d. UAB ,,Vykom” pateikė KAYDO B.V. užsakymą Nr. KAYTR-002268, dėl krovinio pervežimo maršrutu Gargždai – Vokietija (44791 DE), už 554,74 Eur sumą. Iš ieškovės pateikto elektroninio susirašinėjimo su atsakove matyti, kad atsakovė tą pačią dieną informavo ieškovę apie numatomo pervežimo detales. Atitinkamai buvo vykdomi ir visi kiti užsakymai. Tai, kad pervežimai buvo įvykdyti, kaip jau nurodyta, ginčo nekyla, tačiau už juos pagal bendradarbiavimo sutartį atsakovė atsiskaitė su KAYDO B.V. (patvirtina KAYDO B.V. išrašytos sąskaitos, apskaitytos UAB ,,Vykom” buhalterijoje, tarptautiniai pavedimai, mokėjimo nurodymai). Teisės aktai nedraudžia pervežimo paslaugoms atlikti pasitelkti kitus asmenis, todėl faktiškai atsakovės užsakymu pervežimą vykdžiusi ieškovė neįgijo į atsakovę reikalavimo teisės, kadangi užsakymus vykdė trečiųjų asmenų pavedimu, iš kurių būtent ir turėjo reikalauti atlyginti už atliktas paslaugas. Nurodytų aplinkybių nepaneigia ieškovės atstovo paaiškinimai ir liudytojų parodymai, kurie nėra patvirtinami jokiais kitais, didesnę įrodomąją reikšmę turinčiais, duomenimis. CPK 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Šioje įstatymo normoje nustatyta ieškovo teisė pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu (atsakovais). To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Šioje įstatymo normoje taip pat įtvirtinta ieškovo teisė atsakovą pakeisti kitu asmeniu. Ši įstatymo nuostata taip pat reiškia, kad tik ieškovas turi teisę į atsakovo pakeitimą. Šias įstatymo normas aiškinant kartu su CPK 43 straipsnio 2 dalies norma, kurioje nustatyta, kad jeigu nagrinėjant bylą paaiškėja, kad ieškinio reikalavimas gali būti nukreiptas dar kitiems byloje nedalyvaujantiems asmenims, teismas ieškovo prašymu gali patraukti šiuos asmenis dalyvauti byloje atsakovais, teismas, nagrinėdamas bylą ir nustatęs, kad byloje atsakovu gali būti kitas asmuo, turi išaiškinti ieškovui teises prašymo tokį asmenį patraukti dalyvauti byloje atsakovu (CPK 43 straipsnis) ar jį pakeisti tinkamu atsakovu CPK 45 straipsnis). Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovei bylos nagrinėjimo metu ėmus įrodinėti nutarties 17 punkte jau aptartas aplinkybes, ieškovė nepageidavo keisti atsakovės ir tokių prašymų nereiškė. UAB ,,MG transport” byloje yra įtraukta trečiuoju asmeniu, todėl laikytina, kad ieškovė, atsakovei nesant ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyve, pati pasirinko jos manymu tinkamą antrąją atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, šalį ir šiai nukreipė savo reikalavimą, nors atsakovė neturi pareigos atsakyti pagal jai pareikštą ieškinį (netinkama atsakovė). Atsižvelgiant į tai teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkinęs ieškovės ieškinio, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurį apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais naikinti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija nepasisako dėl ieškinio senaties termino taikymo pagrįstumo, kadangi konstatavus, jog ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas, ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas, o ne taikant ieškinio senatį. Todėl nagrinėjamu atveju netenka teisinės reikšmės ir neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui aplinkybės, susijusios su ieškinio senaties taikymo pagrįstumu. Kolegija taip pat pažymi, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

14Dėl papildomų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį, iš ieškovės priteisė atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, o 2017 m. rugpjūčio 4 d., 2017 m. rugsėjo 12 d. papildomais sprendimais iš ieškovės priteisė atsakovės likusių bylinėjimosi išlaidų ir trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį. Su šiais papildomais teismo sprendimais nesutinka ieškovė savo apeliacinius skundus grįsdama netinkamu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis), bei pagrindų priimti papildomą sprendimą netinkamu taikymu (CPK 277 straipsnis). Trečiasis asmuo taip pat skundžia 2017 m. rugpjūčio 4 d. papildomą teismo sprendimą argumentuodama jo nepagrįstumą dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo (CPK 93 straipsnis). Nustatyta, kad iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos atstovavimo išlaidas patvirtinančius įrodymus pateikė tik atsakovė ir jos sudarė 1 200 Eur. Apie tai, kad buvo apmokėta paskutinė 200 Eur vertės sąskaita, teismui įrodymų nepateikta. Trečiasis asmuo pateikė tik išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir prašymą priteisti patirtas išlaidas, tačiau įrodymų apie tai, kad šios išlaidos yra realiai patirtos (sąskaitos apmokėtos) iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė. Atsižvelgiant į tai teismas 2017 m. liepos 19 d. sprendimu išsprendė tik 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, priteisdamas jas iš pralaimėjusios šalies – ieškovės, nustatęs, kad bylinėjimosi išaldių dydis yra protingas ir pagrįstas. Atsakovė su trečiuoju asmeniu kreipėsi į teismą dėl papildomų sprendimų priėmimo, kadangi neturėjo galimybės bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą patvirtinančius įrodymus pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Teismas priėmė skundžiamus papildomus sprendimus, kuriais tenkino atsakovės prašymą priteisti 200 Eur išlaidas už atsakovės atstovės dalyvavimą paskutiniame posėdyje, o trečiojo asmens prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas tenkino iš dalies, sumažindamas jas nuo 3 678,62 Eur iki 800 Eur. Su 2017 m. rugpjūčio 4 d., ir 2017 m. rugsėjo 12 d. papildomais sprendimais nesutinka ieškovė nurodydama, kad šalys turėjo galimybę įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pateikti anksčiau, todėl pavėlavę be pateisinančių priežasčių prarado tokią teisę. Trečiasis asmuo skundžia Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. papildomą sprendimą nurodydamas, kad teismas turėjo pagrindą priteisti visas trečiojo asmens pagrįstas išlaidas jų nemažindamas. Pažymėtina, kad CPK 265 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato teismo pareigą priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Neišsprendus kurio nors reikalavimo, pripažįstama, kad toks sprendimas yra su trūkumais, kurie gali būti pašalinti byloje dalyvaujančių asmenų pareiškimu ar teismo iniciatyva, priimant papildomą sprendimą CPK 277 straipsnio pagrindais ir tvarka. CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatytas baigtinis papildomo sprendimo priėmimo pagrindų sąrašas. Tik nesant tokių pagrindų papildomas sprendimas negalimas. Pirmosios instancijos teismas priėmė papildomus sprendimus nustatęs trūkumus dėl nepilno bylinėjimosi išlaidų atsakovės ir trečiojo asmens naudai išsprendimo. Ieškovė skunduose nurodo, kad papildomas sprendimas negalėjo būti priimtas, nes įstatymas numato, jog išlaidos advokato pagalbai apmokėti negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnis). Ieškovė skundais neginčija prašomų priteisti ir priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymo nuostata, kuria remiasi apeliantė, sudaro prielaidas nepriteisti atstovavimo išlaidų nustačius dvi aplinkybes: 1) prašymas dėl jų priteisimo nebuvo pareikštas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos; ir 2) išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šiuo atveju matyti, kad atsakovė ir trečiasis asmuo buvo pareiškę prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat pateikę sąskaitas už atstovavimą. Tačiau šių išlaidų apmokėjimą patvirtinantys įrodymai teismui pateikti po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kasacinio teismo praktikoje įstatyminis draudimas priteisti bylinėjimosi išlaidas į bylą laiku nepateikus jų faktą bei dydį pagrindžiančių įrodymų, aiškinamas kaip nepaneigiantis asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisės gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą ir pasibaigus procesui byloje, kurioje teikta teisinė pagalba, jeigu jis neturėjo galimybės patirtų išlaidų įrodymus pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015). Taigi, byloje nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų priteisimo ir (arba) jų dydį patvirtinančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyti ribojimai gali būti netaikomi (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013). Byloje nustatyta, kad paskutinio posėdžio metu atsakovė dar nebuvo apmokėjusi sąskaitos už iki tol suteiktas teisines paslaugas byloje, tą padarė tik likus vienai dienai iki teismo sprendimo priėmimo. Pateikti duomenys patvirtina, kad sąskaita apmokėta 2017 m. liepos 18 d. (priedai prie atsakovės prašymo priimti papildomą sprendimą, DOK-27613). Teismo sprendimas priimtas 2017 m. liepos 19 d. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atstovavimo išlaidos buvo patirtos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, taip pat nenustačius atsakovės ir jos atstovės veiksmuose procesinio piktnaudžiavimo bei vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, jog buvo pakankamas pagrindas užtikrinti atsakovės procesinę teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. papildomas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Byloje taip pat nustatyta, kad trečiasis asmuo KAYDO B.V. į bylą iki teismo sprendimo priėmimo buvo pateikusi PVM sąskaitas faktūras: 2017 m. vasario 28 d. Nr. 0637/17LT 360 Eur sumai, 2017 m. kovo 27 d. Nr. 0913/17LT 1 628 Eur sumai, 2017 m. gegužės 31 d. Nr. 1954/17LT 972,84 Eur sumai, 2017 m. birželio 29 d. Nr. 1235/17LT 765,78 Eur sumai, taip pat suteiktu? teisiniu? paslaugu? ataskaitas, tačiau dokumentų, patvirtinančių, kad trečiasis asmuo minėtas sąskaitas apmokėjo, t. y. patyrė prašomas priteisti iš ieškovės išlaidas, į bylą nepateikė. Trečiajam asmeniui paprašius priimti papildomą sprendimą ir pateikus buhalterinę pažymą apie patirtų išlaidų sumokėjimo realumą ir laiką, ieškovė apeliaciniu skundu nurodė nesutinkanti su papildomo sprendimo priėmimu dėl nesavalaikio įrodymų pateikimo, be to, nesutinkanti dėl buhalterinės pažymos, kaip netinkamo išlaidų realumą patvirtinančio įrodymo, vertinimo. Savo ruožtu trečiasis asmuo, teismui papildomu sprendimu sumažinus priteistinas bylinėjimosi išlaidas, nesutinka su tokiu sprendimu ir prašo priteisti visas išlaidas, dėl kurių yra pateikti įrodymai. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrindžiant išlaidas advokato pagalbai apmokėti nebūtina pateikti pirminių įrodymų (mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ir kt.), pakankamu įrodymu laikoma advokato, advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo (toliau visi apibendrintai vadinami advokatų kontora) atsakingo asmens (pvz., vyr. finansininko) pasirašytas patvirtinimas – pažyma, kurioje turi būti nurodyti šie duomenys: 1) teismas, kuriam adresuojama pažyma; 2) bylos, kurioje teikta advokato ar advokato padėjėjo pagalba, numeris; 3) sumos (atskirai) už kiekvieną iš advokato ar advokato padėjėjo suteiktų paslaugų (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą); 4) patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos trečiojo asmens atstovė advokatė suteiktos teisinės pagalbos dydžiui pagrįsti pateikė bylinėjimosi išlaidų ataskaitą, sąskaitas už teisines paslaugas, PVM sąskaitas faktūras. Trečiojo asmens prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įvardytus procesinius dokumentus rengė advokatas, kuris dalyvavo ir teismo posėdžiuose, kartu patvirtindamas ir teisinių paslaugų apmokėjimo faktą. Pateiktų įrodymų pirmosios instancijos teismui pakako nustatyti ne tik teisinių paslaugų suteikimo faktą, bet ir advokato užmokesčio už jas dydį, taip pat įvertinti, ar trečiasis asmuo, teikdamas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir minėtus dokumentus, veikia sąžiningai. Kartu su prašymu dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikta buhalterinė pažyma atiitnka nutarties 33 punkte įvardytus reikalavimus: joje yra nurodytas teismas, kuriam adresuojama pažyma; bylos, kurioje teikta advokato ar advokato padėjėjo pagalba, numeris; sumos (atskirai) už kiekvieną iš advokato suteiktų paslaugų (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą); patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs, taip pat nurodytos atsiskaitymo datos. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad iki teismo sprendimo byloje priėmimo nepateikus mokėjimo dokumentų, ši aplinkybė negali būti procesine kliūtimi spręsti atsakovo turėtų išlaidų atlyginimo klausimo. Be to, iš pateiktų duomenų matyti, kad trečiasis asmuo su advokate atsiskaitė dar iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, tačiau daugumą išlaidų sumokėjo jau išėjus teismui į pasitarimų kambarį, todėl konstatuoti jo nesąžiningumo taip pat nėra pagrindo. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (žr. pvz. 2015 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-196-381/2015). Atsižvelgiant į tai netenkintinas ieškovės apeliacinis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. papildomo sprendimo panaikinimo. Pasisakant dėl trečiojo asmens apeliacinio skundo, kuriuo skundžiamas 2017 m. rugpjūčio 4 d. papildomas sprendimas ir papildomu sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis, nurodytina, kad trečiasis asmuo, veikęs atsakovės pusėje, ieškinį atmetus, laikytinas laimėjusia šalimi, kuriai priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi klausimas kyla tik dėl vienos iš bylinėjimosi išlaidų rūšių – atstovavimo išlaidų dydžio, pažymėtina, kad tokios išlaidos priteistinos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys). Nurodyta teisės nuostata patvirtina trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentų, kad bylinėjimosi išlaidos turėtų būti atlyginamos visiškai, kitaip būtų prieštaravimas visiškam nuostolių atlyginimo principui, nepagrįstumą. Nagrinėjamoje byloje trečiojo asmens atstovė teikė atsiliepimą, dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose, kurie bendrai ruko beveik 4 valandas, rinko įrodymus, ruošė tris procesinius prašymus. Vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), t. y. už 2017 m. II ketvirtį – 822,8 Eur, 2017 m. III ketvirtį - 817,6 Eur koeficientas. Už atsiliepimo ir vieno prašymo parengimą apmokėta 2017 m. gegužės mėn., už jų parengimą rekomenduojama maksimali priteistina suma pagal Rekomendacijų 8.3 punktą yra 2 057 Eur Eur (822,8 x 2,5), 8.16 punktą - 329,12 Eur (822,8 x 0,4). Už dalyvavimą beveik 3 val. trukmės teismo posėdyje šiuo laikotarpiu, maksimali priteistina suma sudarytų pagal Rekomendacijų 8.19 punktą – 345,58 Eur (822,8 x 0,1 x 3). Už dar dviejų prašymų, dalyvavimo 1 val. trukmės teismo posėdžiuose, už kuriuos buvo apmokėta 2017 m. liepos 14 d. ir 2017 m. liepos 19 d., pagal Rekomendacijų 8.16 punktą maksimali priteistina suma sudarytų 654,08 Eur (817,6 x 0,4 x 2), pagal Rekomendacijų 8.19 punktą – 81,76 Eur (817,6 x 0,1 x 1). Iš viso maksimali priteistina suma už nurodytus veiksmus sudarytų 3 467,54 Eur. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad čia nėra įskaičiuotas pasirengimas teismo posėdžiams, įrodymų rinkimas ir kitos sąnaudos, kurios įeina į priteistinų bylinėjimosi išlaidų sudėtį vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punktu. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, trečiojo asmens patirtos ir prašomos priteisti 3 678,62 Eur atstovavimo išlaidos, įvertinus bylos apimtį, tarptautinio pervežimo dokumentų specifiką, teismo posėdžių skaičių, bylos dalyvių skaičių, nors ir leidžia teigti, kad ši byla priskirtina sudėtingesnių bylų kategorijai, reikalaujančiai specifinių žinių, tarptautinių teisės aktų išmanymo, tačiau, nepaisant to, teisėjų kolegijos vertinimu 3 678,62 Eur atstovavimo išlaidų suma laikytina per didele, todėl turėtų būti mažinama iki 2 600 Eur, kuri ginčo atveju atitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus. Teisėjų kolegija atmeta ieškovės argumentus apie tai, kad trečiasis asmuo be pagrindo į sąskaitą įtraukė kelionės išlaidas, kadangi, kaip matyti iš pateiktos buhalterinės pažymos, į šias išlaidas įtrauktas liudytojos atvykimas į 2 teismo posėdžius, kas atitinka CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir tokios išlaidos būti atlyginamos. Nustačius, kad teismas trečiojo asmens išlaidas sumažino iki 800 Eur dydžio, Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. papildomas sprendimas keistinas padidinant iš ieškovės trečiajam asmeniui priteistą sumą iki 2 600 Eur dydžio (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atmetus ieškovės apeliacinius skundus atsakovei priteistinos 1 397,55 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (už dviejų atsiliepimų parengimą), kurios atitinka Rekomenduojamus dydžius (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Rekomendacijų 7, 8.11 punktai).

15Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, teisėjų kolegija

Nutarė

16Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

17Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. papildomą sprendimą pakeisti, padidinti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MG Holding“, juridinio asmens kodas 301572943, trečiajam asmeniui KAYDO B. V., juridinio asmens kodas TL17285662, priteistas bylinėjimosi išalidas nuo 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) iki 2 600 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų eur).

18Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.

19Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MG Holding“, juridinio asmens kodas 301572943, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Vykom”, juridinio asmens kodas 300132204, 1 397,55 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt septynis eurus, 55 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

20Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai