Byla 2A-196-381/2015
Dėl kreditorių interesus pažeidžiančių mokėjimų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Egidijaus Žirono,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ERP“, atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Bull Baltija“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3893-392/2014 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ERP“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Bull Baltija“ dėl kreditorių interesus pažeidžiančių mokėjimų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi iškėlė ieškovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „ERP“ bankroto bylą“.

6Ieškovo administratorius, patikrinęs įmonės sandorius, kreipėsi į teismą su actio Pauliana ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiais ab initio ieškovo 2011 m. spalio 18 d. ir 2011 m. gruodžio 28 d. atsakovui UAB „Bull Baltija“ atliktus mokėjimus ir taikyti restituciją – iš atsakovo ieškovui priteisti 1 620 387,80 Lt, 6 procentų dydžio procesines palūkanas. Šių reikalavimų pagrindu įvardytos aplinkybės, kad mokėjimų atlikimo metu ieškovas buvo nemokus, todėl ginčo sandoriais atsakovui buvo suteikta pirmenybė prieš kitus įmonės kreditorius. Atliktais mokėjimais buvo sumažintas ieškovo turtas ir kitų ieškovo kreditorių galimybė gauti savo reikalavimų patenkinimą. Nebuvo jokio teisinio pagrindo ar būtinybės mokėjimus atlikti būtent atsakovui. Ieškovas galėjo ginčo sumą proporcingai paskirstyti visiems savo kreditoriams. Kadangi ieškovas ir atsakovas turėjo ilgametę bendradarbiavimo patirtį, akivaizdu, kad jiems buvo žinomi vienas kito atsiskaitymai, patiriami finansiniai sunkumai. Tai sudaro pagrindą konstatuoti atsakovą buvus nesąžiningą.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.

9Teismas nustatė, kad ieškovas su Prancūzijos bendrove Bull SAS buvo sudaręs dvi Jungtinės veiklos sutartis (2008 m. gruodžio 2 d. ir 2011 m. balandžio 6 d.), kuriomis šalys susitarė kaip partneriai dalyvauti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir valstybės įmonės Registrų centro paskelbtuose viešuose pirkimuose. Jungtinėse veiklos sutartyse buvo numatyta, kad ieškovas veikia kaip pagrindinis atstovas ir koordinatorius pagal sutartis vykdomoje veikloje. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas ir Bull SAS pasirašė priedus prie Jungtinės veiklos sutarčių, kuriuose susitarė dėl partnerių indėlio dalių, vykdant sutartis, bei jas atitinkančių pajamų dydžio. Teismas pažymėjo, kad Bull SAS savo įsipareigojimų vykdymui pasitelkė atsakovą UAB „Bull Baltija“, į kurio banko sąskaitą turėjo būti pervedama Bull SAS indėlio jungtinėje veikloje dalis. Atsiskaitymai tarp šalių buvo vykdomi per sąlyginio indėlio sąskaitas, atidarytas trišalių sutarčių su Nordea Bank Finland Plc pagrindu. Teismas nurodė, kad pagal sąlyginio indėlio sąskaitos sutartis Nordea Bank Finland Plc prisiėmė prievolę į sąskaitą perkančiosios organizacijos pervestas lėšas paskirstyti tarp bylos šalių pagal jų nustatytą tvarką. Įvertinęs Jungtinės veiklos sutarčių, jų priedų nuostatas teismas padarė išvadą, kad ieškovo ginčijamais mokėjimais atsakovui pervestos lėšos buvo ieškovo partnerio Bull SAS darbo užmokesčio dalis, pajamos, gautos už jų indėlį jungtinėje veikloje. Dėl to teismas sprendė, kad šios lėšos nebuvo ieškovo turtas, iš kurio galėjo būti tenkinami kitų ieškovo kreditorių reikalavimai. Remdamasis tuo, teismas sprendė, kad nėra CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumos ieškinio tenkinimui, nes ieškovas neturi reikalavimo teisės į atsakovą.

10Atmetęs ieškinį, teismas nutarė atsakovo prašymo priteisti 8 989,25 Lt atstovavimo išlaidų netenkinti, nes nėra pateikti jas pagrindžiantys mokėjimo dokumentai, o 2014 m. birželio 30 d. sąskaita 4 095 Lt sumai nėra pasirašyta.

11III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

12Apeliaciniame skunde ieškovas bankrutavusi UAB „ERP“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

131. Konstatuodamas, kad ieškovo atsakovui pervestos lėšos yra ieškovo partnerio Bull SAS įnašo dalis jungtinėje veikloje, teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias partnerių bendrąją dalinę nuosavybę (CK 6.971 straipsnis). Jungtinės veiklos sutartyse ir prie jų sudarytuose papildomuose susitarimuose šalys aiškiai susitarė, kad pakeičia CK 6.976 straipsnio 1 dalyje nustatytą jungtinės veiklos sutarčių pagrindu gauto rezultato teisinį režimą. Šalys nutarė, kad iš jungtinės veiklos gautos pajamos pirmiau tampa ieškovo nuosavybe, ir po to ieškovas jas perveda atsakovui apmokėdamas už suteiktas paslaugas, t. y. už atsakovo, kaip Bull SAS subrangovo, indėlį jungtinėje veikloje (2008 m. gruodžio 12 d. jungtinės veiklos sutarties priedo Nr. 3 5 punktas ir 2011 m. birželio 6 d. papildomo susitarimo 3 punktas). Kitoks šalių susitarimų nuostatų aiškinimas neatitiktų jų tikrosios valios ir ketinimų: santykiuose su trečiaisiais asmenimis išimtinai veikė tik ieškovas ir visi užsakovų apmokėjimai už suteiktas paslaugas įskaityti tik ieškovo banko sąskaitoje.

142. Teismas neatskleidė bylos esmės, nes nenagrinėjo actio Pauliana instituto taikymo pagrindų. Be to, remdamasis iš esmės tik jungtinės veiklos institutu, teismas pasisakė dėl Bull SAS materialiųjų teisių ir pareigų, nors šis asmuo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą. Ieškinio reikalavimų tenkinimas neabejotinai turėtų įtakos Bull SAS teisėms ir / arba pareigoms.

15Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsikirsdamas į ieškovo argumentus, atsakovas nurodo, kad šalys Jungtinės veiklos sutarčių 1.9 punkte susitarė, jog jungtinės veiklos metu gautos pajamos visiems partneriams priklausys bendrosios nuosavybės teise, proporcingai kiekvieno jų indėlio, vykdant viešojo pirkimo sutartį, vertei. Nors mokėjimai už visų partnerių suteiktas paslaugas buvo atliekami per ieškovą, tai nepaneigia fakto, kad iš jungtinės veiklos gautos pajamos partneriams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovo bankroto administratorius neturi teisės ginčyti mokėjimų pagal CK 6.66 straipsnį, nes mokėjimus atliko ne ieškovas, o bankas Nordea Bank Finland Plc., vykdydamas sąlyginio indėlio sąskaitos sutartimis prisiimtus įsipareigojimus. Kadangi atsakovas nebuvo ieškovo kreditoriumi, o ieškovas atsakovo skolininku, ginčijami mokėjimai negalėjo pažeisti ieškovo kreditorių teisių. Teismas nesprendė dėl Bull SAS teisių ir pareigų, todėl ieškovas nepagrįstai teigia esant absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą.

16Apeliaciniame skunde atsakovas UAB „Bull Baltija“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir priimti naują sprendimą – atsakovo prašymą tenkinti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas ir priimti naujus įrodymus. Atsakovas teigia, kad teismo reikalavimas pateikti papildomus mokėjimo dokumentus, kai byloje buvo pateiktos už suteiktas teisines paslaugas išrašytos PVM sąskaitos faktūros ir advokatė patvirtino, kad jos yra apmokėtos, yra nepagrįstas ir ribojantis atsakovo teisę į patirtų išlaidų atlyginimą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Gargždų komunalinės paslaugos“ prieš Plungės rajono savivaldybės administraciją, bylos Nr. 2A-1196/2014). Teismas nepagrįstai nurodė, kad 2014 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra turėjo būti pasirašyta (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 straipsnis). Kartu su apeliaciniu skundu pateikiami mokėjimo nurodymai patvirtina atsiskaitymą už teisines paslaugas, ir jie teismo turėtų būti priimti.

17Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo jo netekinti. Atsikirsdamas į atsakovo argumentus, ieškovas nurodo, kad atsakovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra aiškiai per didelė ir turėtų būti mažinama. PVM sąskaitos faktūros išrašymas nepatvirtina bylinėjimosi išlaidų buvimo ir jų realumo. Iš prie apeliacinio skundo pridėtų mokėjimo nurodymų matyti, kad bylinėjimosi išlaidas atsakovas šioje byloje patyrė po apskųsto teismo sprendimo priėmimo. Tikėtina, kad teismui atmetus ieškinį, atsakovas taip bando pasipelnyti ieškovo sąskaita. Naujų įrodymų apeliacinės instancijos teismas neturėtų priimti, nes jie turėjo būti pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Civilinis procesas paremtas dispozityvumo principu, pagal kurį teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga (CPK 12 straipsnis). Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 320 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacijos funkciją (lot. revisio prioris instantiae), neįskaitant išimties dėl absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimo ir viešojo intereso gynimo poreikio situacijų, vykdo neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Dėl to peržiūrėdamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliaciniame skunde išdėstytų faktinio ir teisinio pagrindų, t. y. apelianto nurodytų faktinių aplinkybių nustatymo, materialiosios ir proceso teisės normų aiškinimo ar taikymo pažeidimų (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

20Šioje byloje paduotuose apeliaciniuose skunduose teigiama, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai išsprendė tiek materialiuosius, tiek procesinius tarp šalių kilusio ginčo teisinius aspektus. Ieškovas įrodinėja, kad teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles, vertindamas šalių sudarytų jungtinės veiklos sutarčių nuostatas dėl taikytino bendrosios nuosavybės teisinio režimo (CK 6.193, 6.971 straipsniai) ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, esą nėra actio Pauliana instituto taikymo sąlygų (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovo apeliacinio skundo argumentų aišku, kad jis kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą neatlyginti jo turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šie teisės ir fakto klausimai sudaro apeliacinio nagrinėjimo dalyką. Prieš atsakydama į juos, teisėjų kolegija akcentuoja, kad absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų pagal bylos medžiagą nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). Teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens – Bull SAS, teisių ir pareigų, ieškovas nedetalizuoja, kokios teisės ir pareigos minėtam asmeniui teismo sprendimu buvo nustatytos. Pagal ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką Bull SAS veiksmų teisėtumas ar neteisėtumas nėra bylos įrodinėjimo bei tyrimo dalyku. Ieškinio pagrindą sudaro ginčas ne dėl Jungtinės veiklos sutartyse, sudarytose tarp ieškovo ir Bull SAS ar ieškovo, Bull SAS ir atsakovo, nustatytų sutarčių dalyvių, vykdant bendrą veiklą, gauto pelno dydžio ar dėl kiekvienai iš sutarties šalių tenkančios pelno dalies. Priešingai, dėl šių aplinkybių ieškovas ginčo nekelia. Ginčo faktiniu pagrindu nurodomos aplinkybės, kad ieškovas nepagrįstai 2011 m. spalio 18 d. ir 2011 m. gruodžio 28 d. atliko mokėjimus pagal trišales sąlyginio indėlio sutartis, pasirašytas tarp ieškovo, atsakovo ir Nordea Bank Finland Plc. Bendrovė Bull SAS nebuvo pastarųjų sutarčių šalimi, o lėšų pervedimai buvo atlikti atsakovui. Taigi teismo sprendimu, kuriuo būtų patenkinti ieškinio reikalavimai, teisės ir pareigos būtų nustatytos tik atsakovui.

21Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), konstatuojamas ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Įstatymo sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys atskleistas kasacinio teismo praktikoje: nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje O. L.prieš E. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-391/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje IĮ „Du broliai“ prieš UAB „Baltic express“, bylos Nr. 3K-3-346/2009). Apeliaciniame skunde minimas Jungtinės veiklos sutarčių sąlygų turinio aiškinimas nėra tiesiogiai susijęs su ginčo dalyku ir tik papildomai atskleidžia sąlyginio indėlio sutarčių, kuriomis remiantis atlikti ginčo mokėjimai, sudarymo pagrindą. Nei Jungtinės veiklos, nei Sąlyginio indėlio sąskaitos sutarčių sąlygų turinio aiškinimas, atliktas pirmosios instancijos teismo, Bull SAS neįpareigoja ir jokių teisių ar pareigų šiai bendrovei nesukuria. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti ieškovo įvardijamo proceso teisės normų pirmosios instancijos teisme pažeidimo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

22Dėl actio Pauliana instituto taikymo sąlygų, jungtinės veiklos partnerių bendrosios nuosavybės teisinio režimo ir sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo

23Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Remiantis kasacinio teismo praktika, actio Pauliana yra sandorių negaliojimo instituto išimtis, nes suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, siekiant apsiginti nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais siekiama nevykdyti ar netinkamai vykdyti kreditorių reikalavimus. Dėl šio kreditorių teisių apsaugos būdo išskirtinumo jį galima taikyti tik esant taikymo sąlygų visetui: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012, ir jame nurodytą teismo praktiką). Actio Pauliana, kaip vieno iš kreditoriaus teisių gynimo būdo, taikymo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad actio Pauliana instituto paskirtis – užtikrinti kreditoriaus teisių į skolininko turtą išsaugojimą. Kaip teisių gynimo būdas, actio Pauliana ieškinys gali būti naudojamas tais atvejais, kai ginčijami skolininko asmeniškai atlikti veiksmai (sudaryti sandoriai), kuriais perleistas jam priklausantis turtas ar / ir turtinė teisė trečiajam asmeniui. Šios taisyklės taikomos ir actio Pauliana ieškinį reiškiant bankrutuojančios įmonės administratoriui, ginančiam įmonės ir jos kreditorių interesus.

24Ieškovo apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindai implikuoja, kad actio Pauliana sąlygų buvimas grindžiamas dviem savarankiškais materialiojo teisinio pobūdžio juridiniais faktais: pirma, tuo, kad atsakovui ginčo mokėjimais pervestos lėšos buvo ieškovo nuosavybė, antra, mokėjimo pavedimai atlikti pagal ieškovo nurodymą. Šių aplinkybių, reikšmingų įrodinėjimo dalykui, nustatymas yra tiesiogiai susijęs su sutarčių t. y. jungtinės veiklos ir sąlyginio indėlio (deponavimo) sąskaitos, turinio aiškinimu (CK 6.193 straipsnis). Dėl šių sutarčių teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bylos svarstymui pateiktus faktinius duomenis (sutarčių, mokėjimo pavedimų kopijas) nustatyta, jog ieškovas, Bull SAS ir atsakovas, kaip partneriai, vykdė su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos bei valstybės įmone (toliau – VĮ) Registrų centru sudarytas viešojo pirkimo sutartis. Šalių partnerystės sąlygos, tarpusavio įsipareigojimai buvo nustatyti jų 2008 m. gruodžio 2 d. ir 2011 m. balandžio 6 d. pasirašytose Jungtinės veiklos sutartyse (b. l. 9–16; 75–79). Pastebėtina, kad atsakovas nebuvo 2008 m. gruodžio 2 d. Jungtinės veiklos sutarties šalimi, bet jį savo įsipareigojimams įvykdyti pasitelkė Bull SAS. Siekdami išspręsti lėšų, gautų iš perkančiųjų organizacijų, paskirstymo tarp jų klausimus ieškovas ir atsakovas su Nordea Bank Finland Plc 2011 m. birželio 28 d. ir 2011 m. gruodžio 22 d. pasirašė Sąlyginio indėlio sąskaitos sutartis (b. l. 19–23; 25–27). Pagal šias sutartis, ieškovo vardu buvo atidarytos dvi sąlyginio indėlio (deponavimo) sąskaitos, į kurias perkančiosios organizacijos turėjo pervesti apmokėjimus už suteiktas paslaugas ar patiektas prekes ir iš kurių bankas įsipareigojo, įvykus sutartyse numatytoms sąlygoms, į ieškovo ir atsakovo sąskaitas pervesti sutartyse įrašytas sumas.

25Ieškovo teigimu, Jungtinės veiklos sutartyse buvo nustatytas kitoks, nei įtvirtintas įstatyme, partnerių bendrosios nuosavybės ir pelno paskirstymo režimas (CK 6.971 straipsnio 1 dalis, 6.976 straipsnio 1 dalis). Pagal šias įstatymo normas, jungtinės veiklos metu gautos pajamos yra bendroji dalinė partnerių nuosavybė, o iš tokios veiklos gautas pelnas tarp partnerių paskirstomas proporcingai kiekvieno jų indėlio į bendrą veiklą vertei. Nuo šių sąlygų šalims, sudarant jungtinės veiklos sutartį, nėra draudžiama nukrypti ir susitarti dėl individualiai taikytino įnašų nuosavybės režimo bei veiklos rezultato paskirstymo taisyklių (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Toks susitarimas turi būti aiškus ir nedviprasmiškas (CK 6.156 straipsnio 5 dalis). Ištyręs Jungtinės veiklos sutarčių turinį pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad šalys susitarė, jog jų tarpusavio santykiuose bus taikomas toks pat, koks nustatytas įstatyme, bendrosios nuosavybės, sukurtos vykdant jungtinę veiklą, ir pelno paskirstymo režimas. Nesutikdamas su tuo, ieškovas teigia esą iš jungtinės veiklos gautos pajamos ir pelnas pagal sutarčių sąlygas buvo jo asmeninė nuosavybė. Teisėjų kolegija tokį sutarčių aiškinimą atmeta kaip akivaizdžiai klaidingą.

26Sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Sutarčių aiškinimas yra grindžiamas konsensualizmo principu, t. y. pagrindinė reikšmė teikiama sutarties šalių ketinimų (valios) nustatymui, bet ne rėmimusi pažodiniu sutarties tekstu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Vis dėlto, jeigu šalių ketinimai nesutampa, svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad aplinkybė, jog įstatyme neteikiamas prioritetas pažodiniam sutarties aiškinimui, nereiškia, kad subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas gali būti absoliutinamas, ypač tada, kai šalys skirtingai argumentuoja savo tikruosius ketinimus dėl sutarties ar atskiros jos sąlygos. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Peata“ prieš UAB „Virginijus ir Ko“, bylos Nr. 3K-3-36/2014). Ieškovo ir atsakovo pozicijos, koks yra tikrasis Jungtinės veiklos sutarčių sąlygų, reglamentuojančių jungtinės veiklos metu gautų pajamų ir pelno paskirstymą, turinys, nesutampa.

272008 m. gruodžio 2 d. Jungtinės veiklos sutarties 1.9 punkte buvo numatyta, kad „[b]bendras užmokestis už suteiktas Paslaugas tarp Šalių, atsižvelgiant į kiekvieno Partnerio įnašo dalį, bus pasidalinamas tokiomis dalimis, kaip nurodyta šios Sutarties priede Nr. 2“. Kalbinės konstrukcijos požiūriu iš esmės analogiška nuostata buvo įtraukta ir į 2011 m. balandžio 6 d. Jungtinės veiklos sutarties 1.9 punktą: „[i]š Jungtinės veiklos gautas pelnas turi būti dalijamas atsižvelgiant į kiekvienos Šalies įsipareigojimų vykdant Viešojo pirkimo sutartį paskirstymą numatytą Priede Nr. 1 ir į patirtas išlaidas“. Šiuose Jungtinės veiklos sutarčių sąlygas detalizuojančiuose susitarimuose, t. y. 2008 m. gruodžio 2 d. Jungtinės veiklos sutarties prieduose Nr. 1 ir Nr. 2 (b. l. 17–18) bei 2011 m. birželio 6 d. Papildomame susitarime prie 2011 m. balandžio 6 d. Jungtinės veiklos sutarties (b. l. 81–82), išskirtos konkrečios ieškovo, Bull SAS ir atsakovo dalys bendroje partnerių veikloje, jų vertė. Akivaizdu, kad šalys aiškiai aptarė jungtinės veiklos rezultate sukurto turto nuosavybės klausimus, t. y. šalys nesusitarė dėl kitokių sutarties sąlygų, nei nustatytų įstatyme (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Cituotų Jungtinės veiklos sutarčių sąlygų ir sutarčių priedų turinio aiškinimas ieškovo siūlomu būdu neatitiktų bendrojo tiesiogiai formuluojant sąlygas pavartotų žodžių konstrukcijų turinio supratimo. Sutarties nuostatų aiškinimo, taikant subjektyvųjį ir lingvistinį (semantinį) būdus, rezultatai negali vienas kito paneigti. Būtent tokią situaciją suponuoja ieškovo pozicija. Šių aplinkybių visumos kontekste, be kita ko, pažymėtina, kad iš Jungtinės veiklos sutarčių sąlygų visumos, jų sudarymo aplinkybių, matyti, jog sutarčių sudarymo tikslas – kooperuojant įmonių patirtį, įgūdžius ir išteklius pateikti geriausią pasiūlymą viešųjų pirkimų konkursuose bei įvykdyti viešųjų pirkimų sutartis, o veiklos rezultatas (iš bendros jungtinės veiklos gautos pajamos ir pelnas) tarp partnerių dalinamas pagal jų įnašus. Priešingai, nei įrodinėja ieškovas, atsiskaitymų tarp partnerių ir perkančiosios organizacijos vykdymas per ieškovo vardu atidarytas sąlyginio indėlio (deponavimo) sąskaitas, kaip vienas iš Jungtinės veiklos sutarčių realizavimo veiksmų, patvirtina, kad ginčo teisiniame santykyje taikytinas būtent įstatyme įtvirtintas partnerių bendrosios nuosavybės ir pelno tvarkos paskirstymo modelis.

28Prieš tai minėta, kad 2011 m. spalio 18 d. ir 2011 m. gruodžio 28 d. mokėjimo pavedimai buvo atlikti iš ieškovo vardu atidarytų sąlyginio indėlio sąskaitų (angl. escrow account), kurios atidarytos trišalių sutarčių, sudarytų tarp jungtinės veiklos partnerių (ar jų pasitelktų asmenų) ir banko, pagrindu. Teisėjų kolegija pažymi, kad sąlyginio indėlio (deponavimo) sąskaitos sutarčių bendras ypatumas, jog bankui, administruojančiam sąlyginio indėlio sąskaitą, nustatomos aiškios instrukcijos, kokias lėšų sumas ir kokiomis sąlygomis pervesti vienai ar kelioms sutarties šalims arba grąžinti jas įmokėjusioms šalims. Deponuotų lėšų išmokėjimą bankas vykdo, kai įvyksta sutartyje nustatyta sąlyga. Bylos šalių su Nordea Bank Finland Plc sudarytose sąlyginio indėlio sąskaitos sutartyse buvo numatytos būtent tokios standartinės nuostatos, t. y. aptarta į sąskaitas pervedamų lėšų paskirstymo tvarka, nustatytos sąlygos, kurioms įvykus bankas turi prievolę atlikti mokėjimus. Sutartyse įrašytos sumos, jų dalys, skirtos Bull SAS ir atsakovui, atitiko pastarųjų indėlį jungtinėje veikloje, kuris konkrečiais dydžiais įvardytas Jungtinės veiklos sutartyse ir jų prieduose. Pasirinkdamos tokią pajamų ir pelno, gauto iš jungtinės veiklos, paskirstymo tvarką, šalys užtikrino, kad nurodytos lėšos pagal iš anksto suderintą valią bus paskirstytos proporcingai jų indėliui bendroje veikloje. Banko, kaip trečiojo asmens, įtraukimas į lėšų paskirstymo procesą garantavo, kad ieškovas iš perkančiųjų organizacijų gautos atsakovo ar / ir Bull SAS pajamų bei pelno dalies nepanaudos kitiems tikslams, nei atsiskaitymui su partneriais.

29Remdamasi nustatytų faktinių aplinkybių visetu bei Jungtinės veiklos ir Sąlyginio indėlio sąskaitos sutarčių analize, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ginčo mokėjimo pavedimais pervestos lėšos buvo Bull SAS ir / ar atsakovo įnašo dalis bendroje jungtinėje veikloje. Nors atsiskaitymas vyko per ieškovo vardu atidarytą sąlyginio indėlio (deponavimo) sąskaitą, tačiau tai nereiškia, kad reikalavimo teisė į sąskaitose esančias lėšas priklausė išimtinai ieškovui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Rausidas“ prieš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrių, bylos Nr. 3K-3-481/2014, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pagal sąlyginio indėlio sąskaitos sutarčių nuostatas, sąskaitoje deponuotos lėšos galėjo būti panaudotos tik sutartyse numatyta tvarka ir tikslais – atlikti kitokias operacijas ieškovas būtų galėjęs tik gavęs atsakovo sutikimą. Kadangi ginčo mokėjimais atsakovui pervestos lėšos, į kurias ieškovas de jure neturėjo reikalavimo teisės, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad mokėjimais nebuvo pažeisti nei ieškovo, nei jo kreditorių interesai ar teisės. Be to, nėra ir dar dviejų actio Pauliana taikymo sąlygų, o būtent, šalių nesąžiningumo ir neprivalėjimo atlikti mokėjimus. Per sąlyginio indėlio sąskaitas vyko jungtinės veiklos rezultato dalinimas, bet ne ieškovo turtinių aktyvų mažinimas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nurodymą bankui atlikti lėšų pavedimą į atsakovo banko sąskaitą bendrai suformulavo ieškovas ir atsakovas. Pagal trišales sąlyginio indėlio sąskaitos sutartis bankas privalėjo atlikti mokėjimus pagal šių sutarčių šalių susitarimą. Sąlyginio indėlio sąskaitos sutartys, kurių pagrindu mokėjimai atlikti, neginčijamos ir yra galiojančios.

30Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs ieškovo reikalavimus neįrodytais, tinkamai taikė CK 6.66 straipsnį, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nagrinėjamu teisės klausimu, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ginčo esmės paliktina galioti, o ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas.

31Dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priteisimo sąlygų

32Pirmosios instancijos teismas nusprendė nepriteisti atsakovo išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, nes, teismo nuomone, atsakovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė jų apmokėjimą patvirtinančių įrodymų. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

33Tokia teisės normos formuluotė implikuoja, kad nurodytos išlaidos šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, gali būti priteisiamos iš priešingos šalies, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikiami iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Taigi, turėtų išlaidų atlyginimo siekianti šalis turi pateikti ne tik prašymą dėl jų priteisimo, bet ir išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas, siaurinamai aiškindamas CPK 98 straipsnio 1 dalį, išlaidų dydį patvirtinančiais įrodymais įvardijo išimtinai mokėjimo dokumentus. Pagal tokį teisės aiškinimą šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, galėtų būti atlyginamos tik tokios advokato suteiktos teisinės pagalbos išlaidos, kurios ne tik buvo realiai patirtos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, apmokant jas teisinę pagalbą suteikusiam asmeniui, bet ir pateikiant apmokėjimo faktą patvirtinančius mokėjimo dokumentus. Teisėjų kolegija su tokiu nurodytos proceso teisės normos aiškinimu nesutinka.

34Teisėjų kolegijos nuomone, CPK 98 straipsnio 1 dalyje vartojama formuluotė – „išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai“, neturėtų būti aiškinama taip, kad jos turinį atitiktų tik mokėjimo faktą patvirtinantys įrodymai, nevertinant teisinių paslaugų realaus suteikimo fakto ir jį bei paslaugų kainą patvirtinančių įrodymų. Išlaidų teisinei pagalbai dydis neturi būti besąlygiškai siejamas vien tik su faktiniu atsiskaitymu už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, bet turi būti siejamas su realiu šių paslaugų gavimu ir apmokėjimo už jas dydžio deklaravimu bei pagrindimu iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Priešingas aiškinimas reikštų nepagrįstą teisę į įvardytų išlaidų atlyginimą turinčios šalies teisinės padėties pabloginimą. Teisinių paslaugų realaus suteikimo faktą ir paslaugų kainą patvirtinantys įrodymai turėtų būti pakankami. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pagal CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą išlaidų teisinei pagalbai apmokėti dydžio apibrėžtį teismas tarp šalių privalo paskirstyti išlaidas, patirtas už iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos realiai suteiktas teisinės pagalbos paslaugas, kai išlaidų faktą ir dydį patvirtina prie šalies prašymo priteisti išlaidas pateiktų įrodymų visuma (teisinės pagalbos teikimo sutartis, atlyginimo už atliktas teisines paslaugas dydžio paskaičiavimas ir pagrindimas (atliktų teisinių paslaugų rūšys, teisinių paslaugų kaina pagal jų rūšis ir pan.), klientui išrašytos sąskaitos-faktūros, mokėjimo grynaisiais ir pavedimu dokumentai, paslaugas suteikusio asmens apmokėjimo fakto patvirtinimas teisme ir kt.).

35Kita vertus, Advokatūros įstatymas ir kiti teisės aktai neriboja kliento ir advokato teisės susitarti dėl atsiskaitymo už paslaugas tvarkos ir terminų, taip pat leidžiami vadinamieji pacta de quota litis susitarimai, pagal kuriuos advokato užmokesčio dydis gali priklausyti nuo bylos baigties (Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 2 dalis). Atsiskaitymas už suteiktas teisines paslaugas taip pat gali užtrukti dėl proceso šalies sunkios turtinės padėties ar kitų priežasčių, kurios nepriklauso nuo jų valios. Taigi, klientui ir advokatui nedraudžiama susitarti, kad visą ar dalį atlyginimo už teisines paslaugas klientas advokatui ar advokato padėjėjui sumokės per tam tikrą terminą, kuris gali sueiti vėliau, nei išnagrinėjama byla. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų turėjęs asmuo, turintis teisę gauti jų atlyginimą, gali kreiptis į sprendimą priėmusį teismą ir prašyti priimti byloje papildomą sprendimą dėl tokių išlaidų atlyginimo (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tokiu atveju svarbu, kad prašymą priteisti būsimas išlaidas ir jų dydį patvirtinančius įrodymus šalis pateiktų teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Skirtumas tarp faktinių ir būsimų išlaidų yra apibrėžtas kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Kasyba“ prieš AB Lietuvos taupomąjį banką, bylos Nr. 3K-7-861/2001).

36Iš bylos svarstymui pateiktų dokumentų matyti, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovas advokato suteiktos teisinės pagalbos dydžiui pagrįsti pateikė bylinėjimosi išlaidų ataskaitą, sąskaitas už teisines paslaugas ir PVM sąskaitą faktūrą (b. l. 158–161). Pagal bylos medžiagą, atsakovo prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įvardytus procesinius dokumentus rengė advokatas, kuris teismo posėdžio metu patvirtino ir teisinių paslaugų apmokėjimo faktą. Pateiktų įrodymų pirmosios instancijos teismui turėjo pakakti nustatyti ne tik teisinių paslaugų suteikimo faktą, bet ir advokato užmokesčio už jas dydį, taip pat įvertinti, ar atsakovas, teikdamas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir minėtus dokumentus, veikia sąžiningai. Dėl to vien mokėjimo dokumentų nepateikimas negalėjo būti procesine kliūtimi spręsti atsakovo turėtų išlaidų atlyginimo klausimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktų mokėjimo nurodymų kopijos patvirtina, jog su advokatu iš dalies buvo atsiskaityta iki apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, o likusi užmokesčio dalis sumokėta netrukus po sprendimo priėmimo (b. l. 190–191). Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas, uždelsdamas atsiskaityti už dalį advokato suteiktų teisinės pagalbos paslaugų, būtų nesąžiningai siekęs, kaip teigia ieškovas, pasipelnyti jo sąskaita. Jeigu teismui atsakovo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateiktų įrodymų nepakako įsitikinti, ar visos suteiktos teisinės paslaugos faktiškai jau apmokėtos, teismas turėjo išsiaiškinti šį faktą ir paprašyti šalies pateikti mokėjimo dokumentus arba nurodyti priežastis, kodėl už paslaugas dar nėra sumokėta. Esant tokiai procesinei situacijai, kai šalis yra įvykdžiusi CPK 98 straipsnio 1 dalies reikalavimus (pateikusi prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas ir jų dydį patvirtinančius įrodymus), teismas neturėjo pagrindo atmesti teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turinčio asmens prašymą, neišsiaiškinęs teisinių paslaugų realaus apmokėjimo fakto, tokiu būdu suvaržydamas šaliai įgyvendinti teisę prašyti būsimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismui priimant papildomą sprendimą byloje.

37Remdamasi tuo, teisėjų kolegija sprendžia esant teisinį pagrindą tenkinti atsakovo apeliacinį skundą ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsisakyta priteisti atsakovui jo turėtų advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Bylos duomenimis pirmosios instancijos teisme atsakovui buvo suteikta dviejų atskirųjų skundų, vieno prašymo, atsiliepimo į ieškinį ir tripliko parengimo teisinė pagalba. Atsižvelgusi į bylos sudėtingumą, suteiktos teisinės pagalbos pobūdį, teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.2–8.3, 8.15–8.16 punktais, atsakovui iš ieškovo priteisia 1 700,07 Eur (5 870 Lt) advokato teisinės pagalbos išlaidų, kurios turi būti atlyginamos iš ieškovo administravimo išlaidų (žr. mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. V. prieš BAB banką „Snoras“, bylos Nr. 3K-3-381/2013).

38Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje paskirstymo

39Netenkinus ieškovo apeliacinio skundo ir patenkinus atsakovo skundą, pastarajam priteisiamas jo turėtų išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Įvertinusi tai, kad apeliaciniame skunde atsakovas skundė tik teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ieškovo apeliaciniame skunde nebuvo keliami sudėtingi teisės ir fakto klausimai, atsakovui teisinę pagalbą teikiantis advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija iš ieškovo atsakovui priteisia 579,24 Eur (2 000 Lt) advokato teisinės pagalbos išlaidų (Rekomendacijų 8.10–8.11, 8.15 punktai).

40Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

41Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

42Priteisti iš ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ERP“ (juridinio asmens kodas 126079924) administravimui skirtų lėšų atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Bull Baltija“ (juridinio asmens kodas 300047572) 1 700,07 (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų ir 7 ct) Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.

43Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

44Priteisti iš ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ERP“ administravimui skirtų lėšų atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Bull Baltija“ 579,24 (penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus ir 24 ct) Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi iškėlė... 6. Ieškovo administratorius, patikrinęs įmonės sandorius, kreipėsi į teismą... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 9. Teismas nustatė, kad ieškovas su Prancūzijos bendrove Bull SAS buvo sudaręs... 10. Atmetęs ieškinį, teismas nutarė atsakovo prašymo priteisti 8 989,25 Lt... 11. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 12. Apeliaciniame skunde ieškovas bankrutavusi UAB „ERP“ prašo panaikinti... 13. 1. Konstatuodamas, kad ieškovo atsakovui pervestos lėšos yra ieškovo... 14. 2. Teismas neatskleidė bylos esmės, nes nenagrinėjo actio Pauliana instituto... 15. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį... 16. Apeliaciniame skunde atsakovas UAB „Bull Baltija“ prašo panaikinti... 17. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo jo netekinti.... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. Civilinis procesas paremtas dispozityvumo principu, pagal kurį teisminio... 20. Šioje byloje paduotuose apeliaciniuose skunduose teigiama, kad pirmosios... 21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad absoliutus teismo sprendimo... 22. Dėl actio Pauliana instituto taikymo sąlygų, jungtinės veiklos partnerių... 23. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko... 24. Ieškovo apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindai implikuoja, kad... 25. Ieškovo teigimu, Jungtinės veiklos sutartyse buvo nustatytas kitoks, nei... 26. Sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties sąlygų turinio, tokios... 27. 2008 m. gruodžio 2 d. Jungtinės veiklos sutarties 1.9 punkte buvo numatyta,... 28. Prieš tai minėta, kad 2011 m. spalio 18 d. ir 2011 m. gruodžio 28 d.... 29. Remdamasi nustatytų faktinių aplinkybių visetu bei Jungtinės veiklos ir... 30. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 31. Dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priteisimo... 32. Pirmosios instancijos teismas nusprendė nepriteisti atsakovo išlaidų... 33. Tokia teisės normos formuluotė implikuoja, kad nurodytos išlaidos šaliai,... 34. Teisėjų kolegijos nuomone, CPK 98 straipsnio 1 dalyje vartojama formuluotė... 35. Kita vertus, Advokatūros įstatymas ir kiti teisės aktai neriboja kliento ir... 36. Iš bylos svarstymui pateiktų dokumentų matyti, kad iki bylos išnagrinėjimo... 37. Remdamasi tuo, teisėjų kolegija sprendžia esant teisinį pagrindą tenkinti... 38. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje paskirstymo ... 39. Netenkinus ieškovo apeliacinio skundo ir patenkinus atsakovo skundą,... 40. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 41. Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimo dalį dėl... 42. Priteisti iš ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ERP“... 43. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 44. Priteisti iš ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ERP“...