Byla e2A-1185-232/2018
Dėl avanso grąžinimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Venckaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. Š. ir atsakovo UAB „Solveiga“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. Š. ieškinį atsakovams UAB „Solveiga“ ir S. P., trečiasis asmuo AB SEB bankas, dėl avanso grąžinimo ir

Nustatė

3I.Ginčo esmė

41.

5Ieškovas E. Š. (toliau tekste ieškovas) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Solveiga“ ir subsidiariai iš S. P. 18 353,68 Eur sumokėto avanso, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki eismo sprendimo visiško įvykdymo.

62.

7Nurodė, kad 2008-11-04 šalys sudarė preliminariąją sutartį dėl buto, esančio ( - ), pirkimo. Pagal šios sutarties sąlygas ieškovas sumokėjo atsakovui 64000 Lt (18 353,68 Eur) pradinę įmoką.

83.

9Atsakovas trejus metus vilkino pagrindinės sutarties sudarymą ir galiausiai pasiūlė pirkti kitą butą, esantį ( - ). Šalys sudarė kitą preliminariąją sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo iki 2013-02-03 sudaryti pagrindinę sutartį, paliekant tą patį piniginį įnašą. Vėliau pagrindinės sutarties sudarymo terminas buvo pratęstas iki 2016-07-25. Tačiau atsakovai ir toliau vilkino pagrindinės sutarties sudarymą.

104.

11Vėliau paaiškėjo, kad butas, esantis ( - ) buvo parduotas kitiems asmenims dar galiojant pirmajai preliminariajai sutarčiai, o butas, esantis ( - ), parduotas kitiems asmenims 2016-07-25.

125.

13Sumokėto avanso, nežiūrint į reikalavimą grąžinti, atsakovai jam negrąžino. Atsakovo UAB „Solveiga“ turtas jau suvaržytas kitų kreditorių – VMI ir AB SEB banko naudai ir galimai jis nėra pajėgus atsiskaityti pagal piniginę prievolę su ieškovu, todėl skola turi būti priteista solidariai ir iš UAB „Solveiga“ dalyvio S. P. CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu.

146.

15Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovo sumokėti pinigai – 64 000 Lt (18 535,68 Eur) buvo tuojau pat pervesti UAB „Solveiga“ kreditoriui AB SEB bankui vykdant paskolos sutartį. Ieškovas pats iki 2016 m. balandžio mėnesio vis prašė pratęsti preliminarios sutarties terminą motyvuodamas tuo, kad neturi pinigų buto pirkimui. Atsakovas neatsisakė grąžinti ieškovui jo sumokėtų pinigų. Šalys kreipėsi į banką, kur susitarė, kad ieškovui bus grąžinta pusė jo sumokėto avanso sumos. Šią sumą ieškovui grąžino ginčo buto pirkėjas, pagal susitarimą su UAB „Solveiga“ dalį sumos už perkamą butą pervesdamas ieškovui. Nurodė, kad šalys laisvai disponuoja savo teisėmis ir gali tartis dėl ko nori. Todėl šalims susitarus dėl pusės sumokėto avanso sumos grąžinimo, ieškovas nebeturi teisės reikalauti kitos dalies.

167.

17Trečiasis asmuo SEB bankas (toliau bankas arba trečiasis asmuo) atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2005-08-02 tarp jo ir atsakovo UAB „Solveiga“ buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. 1740506011957-19 (toliau tekste kreditavimo sutartis). Kredito lėšos buvo skirtos kredito refinansavimui ir pastato, esančio ( - ), rekonstrukcijai į gyvenamuosius butus ir ofisus.

188.

19Aukščiau nurodytą pastatą rekonstravus, jis buvo išskaidytas į atskirus turtinius vienetus – butus bei ofisus. Siekiant tinkamai vykdyti kreditorinius įsipareigojimus, kredito grąžinimas buvo vykdomas dalimis parduodant pastato dalis, išskaidytas į atskirus nekilnojamojo turto objektus. Ginčo butas, hipotekos kreditoriui bankui davus sutikimą, buvo parduotas, pardavimo lėšomis padengiant dalį kredito.

20II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

219.

22Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies priteisė E. Š. iš UAB „Solveiga“ 11 145,74 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 11 145,74 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017-04-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 742,51 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

2310.

24Teismas nustatė, kad 2008-11-04 šalys, sudarė ginčo buto ( - ), preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį pagal kurią sumokėjo 64 000 Lt (18 535,68 Eur) pradinę įmoką. Pagrindinės sutarties sudarymo terminą šalys tęsė kelis kartus, o 2012-02-03 sudarė naują preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį dėl kito buto, esančio ( - ), pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, kuri buvo pratęsta iki 2013-07-25, tačiau pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis, nebuvo sudaryta.

2511.

26Teismas remdamasis CK 6.315 straipsnio 3 dalimi sprendė, jog šalims nesudarius pagrindinės sutarties, ieškovas iš anksto sumokėjęs dalį ketinamo pirkti daikto sumos, turi teisę reikalauti avansu sumokėtos sumos gražinimo, o atsakovui UAB „Solveiga“, kuris įsipareigojo parduoti butą, šalims nesudarius pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, kyla prievolė grąžinti sumokėtą avanso sumą atsakovui, neatsižvelgiant į priežastis, dėl kurių nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis. Nurodė, kad šalių kaltinimų viena kitai dėl nesudarytos pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties, nevertina, nes šios aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos, kaip ir atsakovo UAB „Solveiga“ santykiai bei susitarimai su trečiaisiais asmenimis, nes jie nešalina ir nekeičia atsakovo prievolės grąžinti sumokėtą avansą ieškovui.

2712.

28Nustatęs, kad dalis avanso pagal atsakovo UAB „Solveiga“ susitarimą su banku, pastarajam leidus parduoti jam įkeistą turtą su sąlyga, kad pirkimo pardavimo sutartyje bus numatyta sąlyga pirkėjui ne mažiau kaip 7 389,94 Eur sumokėti ieškovui pradinio įnašo grąžinimui ir kad šią sumą ieškovui ginčo buto pirkėjas yra pervedęs ieškovui, teismas pripažino tai tinkamu dalies prievolės įvykdymu už atsakovą UAB „Solveiga“, tačiau nurodė jog ši aplinkybė, neatleidžia atsakovo nuo likusios prievolės dalies įvykdymo ieškovui. Nurodė jog atsakovo teiginys, kad ieškovas sutikdamas, jog bankas ar buto pirkėjas jam sumokėtų pusę sumos, tuo pačiu atsisakė kitos skolos dalies, yra niekuo nepagrįstas ir teismo vertinamas kaip samprotavimas, siekiant vilkinti prievolės vykdymą, o ne įrodymais pagrįstas faktas.

2913.

30Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo teismo posėdyje išsakytus teiginius, jog jam nedavus sutikimo, trečiojo asmens už atsakovą sumokėtos skolos negalima laikyti tinkamu prievolės įvykdymu. Nurodė, jog šiuo atveju trečiasis asmuo, realiai įvykdęs, nesiejamą su skolininko asmeniu prievolę ieškovui (kreditoriui), jo teisių nepažeidė.

3114.

32Teismas konstatavo, kad ieškovo nurodytos, bet įrodymais nepagrįstos, aplinkybės, kad UAB „Solveiga“ turinė padėtis yra sunki, įmonė turi mokestinių skolų, turtas yra suvaržytas, neduoda pagrindo išvadai, kad įmonė nėra pajėgi įvykdyti prievolę ieškovui, ir kad to negali padaryti dėl jo vadovo S. P. nesąžiningų veiksmų. Todėl pagal ieškinį atsako tik UAB „Solveiga“, ieškinį dalyje dėl solidariosios S. P. atsakomybės atmetė kaip nepagrįstą.

33III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo teisiniai argumentai

3415.

35Apeliaciniu skundu ieškovas E. Š. prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir iš atsakovų: UAB „Solveiga“, kaip pagrindinio skolininko, ir S. P., kaip subsidiaraus skolininko, ieškovo naudai subsidiariai priteisti: 18.535,68 Eur, penkių procentų dydžio metinių palūkanų nuo visos priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; turėtas bylinėjimosi išlaidas pilna apimtimi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

3616.

37Nurodė, jog dėl galimai nesąžiningų ketinimų atsakovą atstovaujantis direktorius S. P. po 2008 11 03 preliminariosios sutarties sudarymo ir piniginio įnašo nepagrįstai daugiau nei trejus vilkino ginčo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą, vis žadėdamas atlikti buto ( - ) nuosavybės teisių perdavimo įforminimą, tačiau jokių realių veiksmų nevykdė. Tuomet apeliantas ėmė atsakovams reikšti pretenzijas dėl preliminarios sutarties nevykdymo. Galiausiai jam buvo nurodyta, jog buto atsakovai parduoti negali, tačiau konkrečių priežasčių nenurodė. Apeliantui buvo pasiūlytas kitas butas ir sandėliukas, adresu ( - ). Turėdamas viltį įgyti nuosavybę bei suviliotas patrauklesnio pasiūlymo, apeliantas 2012 02 03 pasirašė antrąją preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, paliekant tą patį pirminį piniginį įnašą. UAB “Solveiga“ įsipareigojo iki 2013 m. vasario 3 d. (pratęsta iki 2013 m. liepos 25 d.) sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį. Tačiau vėlgi nepagrįstai ėmė vilkinti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą ir savo įsipareigojimų nevykdė (vengė).

3817.

39Butas, esantis ( - ), be apelianto sutikimo buvo parduotas tretiesiems asmenims, pagal 2011 m. lapkričio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartį, tebegaliojant sudarytai su apeliantu pirminei preliminariajai buto pirkimo-pardavimo sutarčiai. Taip pat tapo žinoma, jog parduotas ir butas, dėl kurio susitarta antrąja preliminaria pirkimo - pardavimo sutartimi. Įtardamas, jog atsakovas UAB “Solveiga” bei bendrovės direktorius atsakovas S. P. galimai nusikalstamai pasisavino apelianto pirminį piniginį įnašą, apeliantas pareikalavo gražinti įmokėtas lėšas. Nors butas, adresu ( - ) parduotas 2016 m. liepos 25 d., tačiau piniginės lėšos apeliantui nebuvo gražintos, nepaisant, atsakovo S. P. žodinių pažadų.

4018.

41Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, remdamasis prielaidomis, jog UAB “Solveiga” yra pajėgi įvykdyti prievolę ieškovui visa apimtimi konstatavo nesant pagrindo atsakovo S. P. subsidiariai atsakomybei CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu atsirasti. Tačiau nesiekė nustatyti esminių bendrovės vadovo civilinės atsakomybės sąlygų, jų nustatymu. Nepagrįstai atmetė apelianto prašymus, susijusius su šių sąlygų nustatymų. Todėl buvo užkirstas kelias apeliantui įrodinėti atsakovo S. P. nesąžiningų veiksmų buvimą, neatsižvelgė į apelianto teikiamus ištirti įrodymus, kviesti liudytojus, kurių parodymai leistų nustatyti bendrovės vadovo ir akcininko nesąžiningumą ir atsakomybės už bendrovės prievoles buvimą. Toks teismo sprendimas yra tendencingas ir neobjektyvus, apribojantis apelianto teisę lygiateisiškumo ir rungimosi pagrindais įgyvendinti teisę įrodinėti ieškinio reikalavimų pagrįstumą bei naudotis procesinėmis teisėmis visa apimtimi.

4219.

43Teismas visiškai neatsižvelgė į byloje reikštinus apelianto reikalavimus nustatyti bendrovės mokumą, kad bendrovės turtui uždėtas areštas Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimo pagrindu kita dalis yra įkeista bankui. Tai įrodo ir antstolio D. J. 2017-04-06 patvarkymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kai antstolis įvertinęs kad laikinosios apsaugos priemonės dėl minėtų aplinkybių negali būti pritaikytos pagrindiniam skolininkui, nesant jo turto, kurį būtų galima areštuoti, užtikrinant teismo sprendimo įvykdymą, šias priemones pritaikė subsidiariajam skolininkui S. P..

4420.

45Teismas taip pat neatsižvelgė į S. P. parodymus teisme, kad bet kokios piniginės lėšos, gautos už nekilnojamojo turto pardavimą iš karto patenka į SEB banką UAB “Solveiga” paskolos dengimui, kad bankas griežtai kontroliuoja (prižiūri) UAB “Solveiga” ūkinę veiklą ir tarpusavio bendradarbiavimas yra nulemtas finansine atskaitomybe (teismo posėdžio garso įrašas 2/2), kas rodo jog visi išieškojimai nukreipimai į bendrovės turtą, patenkinus turtinio pobūdžio reikalavimus, nėra įmanomi ir nėra užtikrinti.

4621.

47S. P. teisme pripažino, kad pagal 2008 m. lapkričio 04 d. sudalytą preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį butas, esantis adresu ( - ) yra realizuotas per antstolį, nors preliminarioji sutartis buvo pratęsta iki 2012 m. rugsėjo 2 d. kas įrodo bendrovės vadovo nesąžiningą elgesį. Apelianto atžvilgiu, tolesnį pagrindinės sutarties sudarymo vilkinimą iš atsakovų pusės. Byloje yra pateiktas 2009 m. lapkričio 26 d. turto perdavimo išieškotojui aktas, pagal kurį iš UAB “Solveiga” perleidžiamas bendroves turtas kitam subjektui. Tai rodo, jog atsakovai jau pirmosios preliminariosios sutarties sudarymo metu turėjo rimtų finansinių problemų S. P. nesąžiningumą rodo ir teismo turima informacija apie kitas bylas.

4822.

49Teismas sprendime pažymėjęs, jog apeliantas neįrodė, kad UAB “Solveiga” yra pajėgi įvykdyti prievolę, užkirto kelią atsakovui S. P. pateikti viešųjų registrų duomenis apie UAB “Solveiga” mokumą, skolų valstybei nebuvimą, pažymėjo, kad aplinkybės, susijusios su bendrovės vadovo, kalte neturi jokios reikšmės ginčo sprendimui, nors tai buvo įrodinėjimo dalykas byloje, remiantis CK 2.50 straipsnio 3 dalimi susijęs su atsakovo S. P. kaltės dėl nesąžiningumo įrodinėjimu.

5023.

51Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į minėtos skolos perkėlimo

5224.

53faktines aplinkybes, pažeidžiančias šį institutą reguliuojančias teisės normas, bei teismų praktiką.

5425.

55Nurodė, kad teismas į bylą neįtraukė trečiuoju asmeniu ginčo buto pirkėjo R. S.. Prašė skirti žodinį bylos nagrinėjimą ir apklausti liudytojus, kuriuos apklausti atsisakė pirmosios instancijos teismas. Pažymėjo, kad žodinis procesas iš esmės nesudarytų sąlygų proceso vilkinimui, o papildomų duomenų surinkimas šioje byloje, siekiant tenkinti pirminį ieškinį visa apimtimi, yra neatsiejamai būtinas, pabrėžė, kad bylos grąžinimas nagrinėti pirmąją instancija, kaip alternatyva, nėra tiek tikslingas, nes apeliacinio teismo teisės ir galimybės leidžia išspręsti pirminio ieškinio reikalavimų tenkinimą visa apimtimi. O tai sąlygotų proceso ekonomiškumą.

5626.

57Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas UAB „Solveiga“ nurodė, jog ne atsakovas, o ieškovas vilkino pagrindinės sutarties pasirašymą, vis atsisakydavo pasirašyti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, iki 2016 m. balandžio mėnesio vis prašė pratęsti preliminarios sutarties terminą motyvuodamas tuo, kad neturi pinigų buto pirkimui. Galiausiai šalys, dalyvaujant banko atstovei V. D., susitarė dėl sandorio užbaigimo ir pradinės įmokos grąžinimo, įvertinus abiejų šalių patirtus nuostolius, abipusių nuolaidų būdu susitarta, kad UAB „Solveiga“ dėl patirtų nuostolių grąžins tik dalį pradinio įnašo, 7389,94 Eur sumą. Likusi pradinio įnašo suma liks atsakovui, kaip nuostolių padengimo suma.

5827.

59Pasisakydamas dėl subsidiariosios atsakomybės taikymo įmonės vadovui S. P. nurodė, jog įmonės yra steigiamos, siekiant įgyvendinti pasirinktą verslo modelį ir gauti ekonominę naudą - pelną, todėl jų veikla visada siejasi su tam tikra verslo rizika. Ši aplinkybė lemia tai, kad teismų praktikoje nėra plačiai taikoma asmeninė bendrovės vadovo atsakomybė prieš kreditorius, bendrųjų atsakomybę nustatančių teisės normų pagrindu. Įmonės valdymo organai, atlikdami tiek konkrečias įstatyme nustatytas, tiek fiduciarines pareigas, turi veikti taip, kad įmonė gautų kuo didesnę ekonominę naudą iš verslo veiklos ir kad jai nebūtų padaryta žalos. Tačiau tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos ir didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Todėl svarbu nustatyti, ar įmonės vadovas veikė neapgalvotai ir nesuderinamai su įprastine ūkine veikla.

6028.

61Pažymėjo, kad bylos duomenimis, pagal UAB „Solveiga“ vadovo parodymus, nustatyta, kad bendrovė nėra nemoki, jos nuostoliai ne tik kad nedidėjo, bet sumažėjo, atsiskaitymas su ieškovu buvo suderintas, pradėtas vykdyti, todėl nėra atsakovo S. P. neteisėtų veiksmų - privalomos atsakomybės sąlygos.

6229.

63Pažymėjo, jog teismas savo sprendime teisingai nurodė, kad buto pirkėjas, realiai įvykdęs skolininko prievolę, nesiejamą su skolininko asmeniu, kreditoriaus teisių nepažeidė.“ Todėl apelianto argumentai, kad trečiojo asmens už atsakovą sumokėtos skolos jis negali laikyti atsakovo prievolės įvykdymu, atmetami kaip nepagrįsti.

6430.

65Kadangi S. P. dėl pirmame punkte nurodytų aplinkybių negali būti atsakovu šioje byloje, o pagal 2017-04-06 sudarytą turto aprašą vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo aprašytas tik Atsakovo S. P. turtas, Trakų rajono apylinkės teismas priėmė teisingą ir pagrįstą išvadą, panaikinti jo atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

6631.

67Apeliaciniame skunde nurodyti liudytojai negali duoti parodymų dėl bylos esmės (skolos priteisimo), nes šių aplinkybių paprasčiausiai nežino. Manytina, kad liudytojai gali duoti parodymus susijusius tik su preliminarios sutarties sudarymo aplinkybėmis. Šios aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos bylai, toks ieškovo prašymas yra perteklinis, todėl atmestinas.

6832.

69Apeliaciniu skundu apeliantas atsakovas UAB „Solveiga“ prašė Trakų rajono apylinkės teismo 2017-10-11 sprendimą dalyje, kurioje iš jo ieškovui E. Š. priteista 11145,74 Eur skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 11 145,74 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 742,51 Eur bylinėjimosi išlaidų panaikinti, šioje dalyje priimti naują sprendimą E. Š. ieškinį atmesti.

7033.

71Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, todėl naikintinas. Nurodė, jog pats ieškovas vis atsisakydavo pasirašyti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, iki 2016 m. balandžio mėnesio vis prašė pratęsti preliminarios sutarties terminą motyvuodamas tuo, kad neturi pinigų buto pirkimui. Galiausiai šalys, dalyvaujant banko atstovei, susitarė dėl sandorio užbaigimo ir pradinės įmokos grąžinimo. Įvertinus abiejų šalių patirtus nuostolius, abipusių nuolaidų būdu šalys susitarė, kad UAB „Solveiga“ dėl patirtų nuostolių gražins tik dalį 7 389,94 Eur sumą. Likusi pradinio įnašo suma negrąžinama ir lieka atsakovui, kaip nuostolių padengimo suma. Tokiam susitarimui neprieštaravo nei UAB „Solveiga“, nei ieškovas, minėta suma ieškovui grąžinta.

7234.

73Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėjo išvados, kad byloje nėra įrodymų pagrindžiančių, kad toks susitarimas buvo pasiektas, nevertino banko atstovės V. D. parodymų patvirtinančių tą aplinkybę, kad ieškovas ir UAB „Solveiga“ direktorius S. P. dalyvaujant banko atstovei V. D. ir visi kartu, derybų būdu nusprendė dėl pradinio įnašo grąžinimo sumos – 7 389,94 Eur, sutarė, kad likusi pradinio įnašo suma negrąžinama ir lieka atsakovui, kaip nuostolių padengimo suma. Toks susitarimas ir tokia sutarta suma tenkino abi šalis. Šie liudytojos parodymai yra labai svarbūs, nes patvirtina faktą, kad ieškovas sutiko su pradinio įnašo dalies gražinimu, o jo reikalavimas grąžinti visą pradinį įnašą prieštarauja gerai moralei ir esamam žodiniam susitarimui.

7435.

75Pirmos instancijos teismas, spręsdamas dėl faktinių aplinkybių - susitarimo dėl pradinio įnašo grąžinimo sumos - netinkamai tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus, taip pažeisdamas CPK 179, 183 ir 185 straipsnių nuostatas.

76Teisėjų kolegija

konstatuoja:

77IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7836.

79Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

8037.

81Atsakovas prašė bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, konstatuoti atitinkamas faktines bylos teisingam išnagrinėjimui reikalingas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Taip pat nėra būtina papildomai apklausti liudytojus.

8238.

83Ginčas byloje kilo iš šalių sutartinų nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo santykių, šalims sudarius nekilojamojo turto pirkimo preliminarią sutartį, kurios tikslas nebuvo pasiektas pagrindinė buto pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, šalys nurodo skirtingas to priežastis bei skirtingai traktuoja pasekmes, atsakovas UAB „Solveiga“ kvestionuoja pirmosios instancijos pateiktą įrodymų vertinimą.

8439.

85Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką preliminarioji sutartis – tai iki sutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 15 punktas).

8640.

87Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pvz., pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį. Tai savaime nereiškia, kad avansu sumokėti pinigai turi būti grąžinti. Reikia įvertinti, ar avansu sumokėti pinigai nebuvo šalių susitarimu ar kitu pagrindu numatyti panaudoti pagal kitą paskirtį, pvz., kaip netesybos prievolės įvykdymui užtikrinti. Nuostatos dėl avanso mokėjimo gali būti įtrauktos į preliminariąją sutartį, todėl kad ji susijusi su būsimu pagrindinės sutarties sudarymu ateityje, o pagal pagrindinę sutartį gali būti vykdomi mokėjimai.

8841.

89Sudarant preliminariąją sutartį prisiimama prievolė ateityje sudaryti pagrindinę sutartį. Ši prievolė gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis). Jeigu iki sutartiniuose santykiuose sumokamas avansas, tai Civilinis kodeksas nedraudžia susitarti, kad avanso suma būtų naudojama kaip netesybos. Tokia sutarties nuostata yra pagrindas civilinėms teisėms ir pareigoms atsirasti (CK 1.136 straipsnio 1 dalis), nes neprieštarauja įstatymams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. gegužės 10 d. Civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018).

9042.

91Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad šalys buvo sudarę dvi preliminariąsias sutartis dėl butų pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo ateityje. Šių sutarčių turinys skirtingas. Pirmąja preliminaria sutartimi pasirašyta 2008 11 04 ieškovas įsipareigojo sumokėti avansą sutartyje įvardijamą pradine įmoka per 5 d. nuo sutarties pasirašymo, o visą kainą sumokėti po notarinės sutarties pasirašymo ne vėliau kaip iki 2009 10 05, atsakovas pagal šią preliminariąją sutartį jokių įsipareigojimų nebuvo prisiėmęs, išskyrus aplinkybę, kad sutartyje jis (UAB „Solveiga“) įvardijamas pardavėju. Ieškovas yra sumokėjęs atsakovui sutartą 64 000 Lt pradinį įnašą. Netesybų dėl nustatytu laiku nesudarytos notarinės pirkimo – pardavimo sutarties ar kainos nesumokėjimo ši preliminarioji sutartis nenumatė. Iki 20 10 05 pagrindinės notarinė sutarties šalims nesudarius sutarties, terminas jai sudaryti buvo pratęsiamas tris kartus, nurodant, jog pratęsiamas preliminarios sutarties galiojimo laikas, iš pradžių iki 2010 09 02, vėliau iki 2011 09 02, dar vėliau iki 2012 09 02.

9243.

932012 09 03 šalys pasirašė antrąją preliminarią sutartį, kurios 1 punktu abi šalys įsipareigojo sudaryti kito buto ( - ) pirkimo pardavimo sutartį. Šios preliminarios sutarties 3 punktu pardavėjas (atsakovas UAB „Solveiga“) įsipareigojo pagrindine sutartimi parduoti pirkėjo (ieškovo) nuosavybėn minėtą nekilnojamąjį turtą, o pirkėjas (ieškovas E. Š.) priimti minėtą nekilnojamąjį turtą ir sumokėti už jį pardavėjui 487 890 Lt sumą. Sutarties 6 punktu pardavėjas įsipareigojo šalims iki 2013 02 03 sudarius pagrindinę sutartį perduoti turtą pirkėjui. Bendru susitarimu ir ši preliminarioji sutartis buvo pratęsta iki 2013 07 25. Tačiau pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta ir iki šios datos.

9444.

95Šalys skirtingai aiškina priežastis, dėl kurių pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta. Ieškovas teigia, kad sutartį sudaryti vengė atsakovai, pastarieji aiškino, jog sutartis nesudaryta ieškovui prašant palaukti, nes jis neturėjo reikalingos pinigų sumos. Todėl šios aplinkybės yra įrodymų vertinimo objektas.

9645.

97Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 28 punktą; ir kt.).

9846.

99Kolegija pažymi, kad remiantis įrodymų vertinimo tikėtinumo taisyklėmis vertinant pateiktus rašytinius bylos duomenis, jų visumoje, visų byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, remiantis logika labiau tikėtina, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl paties ieškovo delsimo. Tokios išvados kolegija priėjo atsižvelgdama į tai, kad, kaip matyti iš byloje trečiojo asmens AB SEB banko atsiliepimo į ieškinį turinio ir su juo pateiktos 2005 08 02 kreditavimo sutarties kopijos.

10047.

101Iš banko į bylą pateiktos 2005 08 02 kreditavimo sutarties Nr. 1740506011957-19 sąlygų matyti, kad bankas atsakovui UAB „Solveiga“ buvo suteikęs 4 000 000 Lt kreditą refinansuojant anksčiau suteiktą kreditą gamybinio pastato ( - ) rekonstrukcijai. Kredito gražinimui užtikrinti, bankui buvo įkeistas pastatas ( - ) ir nuomos teisė į sklypą, kuriame stovi pastatas. Parduodant butus dalis gautų lėšų turėjo būti nukreipiama kredito gražinimui. Akivaizdu, jog atsakovas UAB „Solveiga“ buvo suinteresuotas kaip galima greičiau parduoti butus ir gražinti kreditą, nes už naudojimasi pinigais mokėjo bankui palūkas pagal kreditavimo sutartį. Todėl labiau tikėtina, jog ne dėl atsakovo UAB „Solveiga“ kaltės, bet ieškovui delsiant ją sudaryti nebuvo sudarytos pagrindinės sutartys tiek pagal pirmąją, tiek pagal antrąją preliminariąją sutartį. Tačiau ir pats atsakovas UAB „Solveiga“ eilę kartų tęsdamas iš pradžių vienos po to kitos preliminariosios sutarčių galiojimo terminus prisidėjo prie to, kad preliminari sutartis nebuvo vykdoma ilgą laiką.

10248.

103Kaip jau minėta preliminariojoje sutartyje šalys nebuvo numatę jokių netesybų baudos ar delspinigių, mokėtinų vienai iš šalių vengiant sudaryti pagrindinę buto pirkimo - pardavimo sutartį. CK 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas įsakmiai numato, jog preliminari sutartis turi būti sudaroma paprasta rašytine forma, šis formos reikalavimas galioja ir susitarimams, kuriais keičiamos preliminarios sutarties sąlygos, tame tarpe ir susitarimams dėl preliminarioje sutartyje neaptartų, netesybų ar nuostolių įskaitymo, kai preliminarios sutarties tikslas nebuvo pasiektas. CK 1.93 straipsnio 2 dalis numato jog įstatymo numatytos paprastos raštinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo vykdymo remtis liudytojų parodymais, šiam faktui įrodyti. Todėl nesant rašytinio susitarimo dėl preliminarios sutarties sąlygų keitimo (papildymo) tas faktas, kad pirmosios instancijos teismas nevertino liudytojos, banko darbuotojos parodymų nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, toje dalyje, kurioje ieškovui priteista likusioji avanso dalis, o apeliacinis skundas nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

10449.

105Ieškovas teisingai nurodė, jog remiantis CK 6. 116 straipsnio nuostatomis, perkeliant skolą trečiajam asmeniui reikalingas kreditoriaus sutikimas. Šiuo atveju, nors ieškovas ir tvirtina nedavęs tokio sutikimo, tačiau mokėjimus, kuriuos atliko buto pirkėjo R. N., per tris kartus į ieškovo sąskaitą mokėjimo paskirtimi nurodydamas buto pirkimo – pardavimo sutartį su UAB „Solveiga“, yra priėmęs ir nėra pateikęs įrodymų, kad sumokėtas lėšas būtų gražinęs, kas reiškia, jog su tokiais mokėjimais jis sutiko. Be to reikia pažymėti, jog minėtos CK 6.116 straipsnio nuostatos šiuo atveju netaikytinos, nes skola nebuvo perkelta jos dalis buvo sumokėta už skolininką, skolininko piniginė prievolė, nesusieta su skolininko asmeninėmis savybėmis, įvykdyta už jį. Todėl ieškovo apeliacinis skundas šioje dalyje taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

10650.

107Apeliaciniu skundu ieškovas taip pat nurodo, jog teismas be pagrindo atmetė jo reikalavimą taikyti subsidiariąją bendrovės vadovo S. P. atsakomybę. Remiantis CK 2.50 straipsnio 3 dalimi.

10851.

109Civilinė atsakomybė taikoma tik nustačius visas keturias jos taikymo sąlygas, numatytas CK 245 – 249 straipsniuose asmens neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp žalos (nuostolių) ir neteisėtų veiksmų bei asmens kaltę.

11052.

111Ieškovas neteisėtais atsakovo S. P. veiksmais įvardija tai, jog S. P. žadėdavo jam sudaryti pagrindinę sutartį arba gražinti lėšas, bet pažadų nevykdė. Šie apelianto teiginiai neatitinka tikrovės, nes kaip jau nurodyta labiau tikėtina, jog pats ieškovas delsė sudaryti sutartį dėl ko ginčo butas buvo parduotas kitam pirkėjui ir dalis pradinio ieškovo įnašo jam gražinta. Be to tarp bendrovės ir ieškovo buvo kilęs ginčas dėl gražintinos pradinio įnašo (avanso) dalies. Tai, kad UAB „Solveiga“ turtas buvo įkeistas bankui, finansavusiam pastato rekonstrukciją padalijant patalpas į atskirus butus, dar prieš preliminariųjų sutarčių sudarymą turėjo būti žinoma ieškovui, nes hipotekos duomenys yra vieši.

11253.

113Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad neva vadovas S. P. nuslėpė žinias apie bendrovės nemokumą, taip pat neįrodyta, kaip neįrodytas ir įmonės nemokumas. Be to atmestini ir ieškovo argumentai, kuriais jis skundžia pirmosios instancijos teismo veiksmus nesudarant jam galimybės įrodinėti, jog atsakovas UAB „Solveiga“ nemokus, nes netgi tuo atveju jei būtų surinkti įrodymai apie bendrovės įmonės nemokumą, ši aplinkybė nebūtų pakankamas pagrindas taikyti vadovo atsakomybę ir juo labiau pagal vieno iš kreditorių ieškovo tiesioginį ieškinį, nes ieškovas nėra įvardijęs jokių bendrovės vadovo kaltų veiksmų, galėjusių lemti bendrovės nemokumo būseną, išskyrus tai, kad pastato rekonstrukcijai buvo paimtas banko kreditas, byloje nėra duomenų, jog bendrovė būtų privesta prie nemokumo būsenos ir kad tokią jos būseną sąlygotų kokie nors kalti vadovo S. P. veiksmai. Verslo kreditavimas yra įprasta praktika, ir verslo rizika.

11454.

115Be to. kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovas ar dalyvis padaro žalą bendrovei, pvz., vadovas pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.74 straipsnyje įtvirtintas fiduciarines pareigas ir dėl to bendrovė patiria nuostolių, ir dėl to bendrovė negali įvykdyti prievolės (CK 2.50 straipsnio 3 dalis), kreditoriams padaryta žala laikoma išvestine iš įmonės patirtos žalos, nes ji pasireiškia tuo, kad dėl išaugusių įmonės skolų ar sumažėjusio turto atitinkamai sumažėja kreditorių galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo. Tokiais atvejais visų kreditorių teisės ginamos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ir ĮBĮ) nustatyta tvarka, taip pat ir kreditoriui reiškiant netiesioginį ieškinį akcininkui (-ams) bankrutuojančios įmonės vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017, 38 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

11655.

117Kasacinio teismo išaiškinta, kad tuo atveju, kai įmonė yra nemoki ir negali įvykdyti savo prievolių, konkretus kreditorius į teismą dėl žalos atlyginimo vadovui galėtų kreiptis su netiesioginiu ieškiniu (CK 6.68 straipsnis), pareikšdamas ieškinį skolininko (bankrutuojančios įmonės) vardu, jei pati bankrutuojanti įmonė (jos administratorius) savo teisės reikalauti žalos atlyginimo neįgyvendintų. Tokiu atveju, patenkinus netiesioginį ieškinį, išreikalautas turtas būtų įskaitomas į skolininko turtą ir naudojamas visų skolininko kreditorių reikalavimams tenkinti (CK 6.68 straipsnio 5 dalis). Priešingas aiškinimas, kad žalos atlyginimas galėtų būti priteisiamas pavieniams kreditoriams, pareiškusiems ieškinį savo vardu, neužtikrintų kreditorių lygiateisiškumo principo, pažeistų ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytas kreditorių reikalavimų tenkinimo taisykles ir prieštarautų bankroto teisės paskirčiai – sustabdyti kreditorių lenktynes dėl nemokios įmonės turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

11856.

119Aktualioje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais.

12057.

121Pirma, tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų. Tokiam individualiam kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius. Antra, kreditoriai turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį įmonės vadovui ir (ar) dalyviui tais atvejais, kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2015).

12258.

123Apibendrinant tai kas pasakyta kolegija konstatuoja jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįsta sprendimą, kurio nėra pagrindo keisti ar naikinti ar keisti, remiantis apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais.

12459.

125Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir taip pat nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

12660.

127Kadangi atsakovų apeliaciniai skundai atmetami, remiantis CPK 93, 98 straipsniais šalių apeliacinėje instancijoje turėto išlaidos joms nepriteisiamos.

128Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Nutarė

129Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. I.Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovas E. Š. (toliau tekste ieškovas) ieškiniu prašė priteisti iš... 6. 2.... 7. Nurodė, kad 2008-11-04 šalys sudarė preliminariąją sutartį dėl buto,... 8. 3.... 9. Atsakovas trejus metus vilkino pagrindinės sutarties sudarymą ir galiausiai... 10. 4.... 11. Vėliau paaiškėjo, kad butas, esantis ( - ) buvo parduotas kitiems asmenims... 12. 5.... 13. Sumokėto avanso, nežiūrint į reikalavimą grąžinti, atsakovai jam... 14. 6.... 15. Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovo sumokėti pinigai –... 16. 7.... 17. Trečiasis asmuo SEB bankas (toliau bankas arba trečiasis asmuo) atsiliepime... 18. 8.... 19. Aukščiau nurodytą pastatą rekonstravus, jis buvo išskaidytas į atskirus... 20. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė ... 21. 9.... 22. Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 11 d. sprendimu ieškinį... 23. 10.... 24. Teismas nustatė, kad 2008-11-04 šalys, sudarė ginčo buto ( - ),... 25. 11.... 26. Teismas remdamasis CK 6.315 straipsnio 3 dalimi sprendė, jog šalims... 27. 12.... 28. Nustatęs, kad dalis avanso pagal atsakovo UAB „Solveiga“ susitarimą su... 29. 13.... 30. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo teismo posėdyje išsakytus... 31. 14.... 32. Teismas konstatavo, kad ieškovo nurodytos, bet įrodymais nepagrįstos,... 33. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo teisiniai argumentai... 34. 15.... 35. Apeliaciniu skundu ieškovas E. Š. prašė panaikinti pirmosios instancijos... 36. 16.... 37. Nurodė, jog dėl galimai nesąžiningų ketinimų atsakovą atstovaujantis... 38. 17.... 39. Butas, esantis ( - ), be apelianto sutikimo buvo parduotas tretiesiems... 40. 18.... 41. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, remdamasis prielaidomis, jog UAB... 42. 19.... 43. Teismas visiškai neatsižvelgė į byloje reikštinus apelianto reikalavimus... 44. 20.... 45. Teismas taip pat neatsižvelgė į S. P. parodymus teisme, kad bet kokios... 46. 21.... 47. S. P. teisme pripažino, kad pagal 2008 m. lapkričio 04 d. sudalytą... 48. 22.... 49. Teismas sprendime pažymėjęs, jog apeliantas neįrodė, kad UAB... 50. 23.... 51. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į minėtos... 52. 24.... 53. faktines aplinkybes, pažeidžiančias šį institutą reguliuojančias teisės... 54. 25.... 55. Nurodė, kad teismas į bylą neįtraukė trečiuoju asmeniu ginčo buto... 56. 26.... 57. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas UAB „Solveiga“... 58. 27.... 59. Pasisakydamas dėl subsidiariosios atsakomybės taikymo įmonės vadovui S. P.... 60. 28.... 61. Pažymėjo, kad bylos duomenimis, pagal UAB „Solveiga“ vadovo parodymus,... 62. 29.... 63. Pažymėjo, jog teismas savo sprendime teisingai nurodė, kad buto pirkėjas,... 64. 30.... 65. Kadangi S. P. dėl pirmame punkte nurodytų aplinkybių negali būti atsakovu... 66. 31.... 67. Apeliaciniame skunde nurodyti liudytojai negali duoti parodymų dėl bylos... 68. 32.... 69. Apeliaciniu skundu apeliantas atsakovas UAB „Solveiga“ prašė Trakų... 70. 33.... 71. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, todėl... 72. 34.... 73. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėjo išvados, kad... 74. 35.... 75. Pirmos instancijos teismas, spręsdamas dėl faktinių aplinkybių - susitarimo... 76. Teisėjų kolegija... 77. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 78. 36.... 79. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)... 80. 37.... 81. Atsakovas prašė bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.... 82. 38.... 83. Ginčas byloje kilo iš šalių sutartinų nekilnojamojo turto pirkimo -... 84. 39.... 85. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame... 86. 40.... 87. Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant... 88. 41.... 89. Sudarant preliminariąją sutartį prisiimama prievolė ateityje sudaryti... 90. 42.... 91. Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad šalys buvo sudarę dvi... 92. 43.... 93. 2012 09 03 šalys pasirašė antrąją preliminarią sutartį, kurios 1 punktu... 94. 44.... 95. Šalys skirtingai aiškina priežastis, dėl kurių pagrindinė sutartis nebuvo... 96. 45.... 97. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų... 98. 46.... 99. Kolegija pažymi, kad remiantis įrodymų vertinimo tikėtinumo taisyklėmis... 100. 47.... 101. Iš banko į bylą pateiktos 2005 08 02 kreditavimo sutarties Nr.... 102. 48.... 103. Kaip jau minėta preliminariojoje sutartyje šalys nebuvo numatę jokių... 104. 49.... 105. Ieškovas teisingai nurodė, jog remiantis CK 6. 116 straipsnio nuostatomis,... 106. 50.... 107. Apeliaciniu skundu ieškovas taip pat nurodo, jog teismas be pagrindo atmetė... 108. 51.... 109. Civilinė atsakomybė taikoma tik nustačius visas keturias jos taikymo... 110. 52.... 111. Ieškovas neteisėtais atsakovo S. P. veiksmais įvardija tai, jog S. P.... 112. 53.... 113. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad neva vadovas S. P. nuslėpė žinias apie... 114. 54.... 115. Be to. kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai... 116. 55.... 117. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tuo atveju, kai įmonė yra nemoki ir negali... 118. 56.... 119. Aktualioje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditorius gali... 120. 57.... 121. Pirma, tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK... 122. 58.... 123. Apibendrinant tai kas pasakyta kolegija konstatuoja jog pirmosios instancijos... 124. 59.... 125. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir... 126. 60.... 127. Kadangi atsakovų apeliaciniai skundai atmetami, remiantis CPK 93, 98... 128. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 129. Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimą palikti...