Byla A-492-2829-14
Dėl įsakymų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Virginijos Volskienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės, apeliacine ir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ferteksos transportas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ferteksos transportas“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei „Klaipėdos nafta“, uždarosioms akcinėms bendrovėms „Ardynas“, „Sweco Lietuva“ dėl įsakymų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ferteksos transportas“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu, kurį patikslino (I t., b. l. 6-15; II t., b. l. 43-56), prašydamas panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus (toliau – ir Klaipėdos skyrius) vedėjo 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymus Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1093, 12 VĮ-(14.12.2)-1094 ir 12 VĮ-(14.12.2)-1095 (toliau – ir skundžiami įsakymai, Įsakymai).

5Pareiškėjas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, esantys ( - ) (kadastro Nr. ( - ), plotas – 2,0 ha; kadastro Nr. ( - ), plotas – 4,9962 ha ir kadastro Nr. ( - ), plotas – 2,8006 ha) (toliau – ir Žemės sklypai). Paaiškino, kad skundžiamais įsakymais atsakovas pareiškėjo Žemės sklypams nepagrįstai nustatė žemės servitutus, suteikiančius teisę tiesti, aptarnauti ir naudoti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas. Pažymėjo, kad Žemės sklypams skundžiamais įsakymais servitutai nustatyti gavus trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Klaipėdos nafta“ prašymą, kuris grindžiamas tuo, jog servitutai suprojektuoti Suskystintų gamtinių dujų (toliau – ir SGD) terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialiajame plane (toliau – ir Specialusis planas), patvirtintame Lietuvos Respublikos Energetikos ministro 2013 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 1-130. Mano, kad administraciniais aktais Žemės sklypams servitutai nustatyti neteisėtai, nes Specialiuoju planu numatytas tiesti magistralinis dujotiekis negali būti priskiriamas prie bendrojo naudojimo inžinerinės infrastruktūros tinklų. Nurodė, kad SGD terminalo projekto įgyvendinimui reikalingi privačios žemės sklypai, nesusitarus dėl jų naudojimo su žemės savininku, turi būti išperkami, o jau po to šiuose, tapusiuose valstybiniais, sklypuose gali būti nustatomi servitutai. Teigė, kad skundžiami įsakymai neteisėti ir dėl to, kad infrastruktūros objektų statyba žemės ūkio paskirties sklypuose negalima. Nurodė, kad skundžiamuose įsakymuose nėra aiškiai apibrėžtas servitutų turinys, todėl nėra galimybės įsitikinti, ar servituto turėtojo teisės netampa didesnės už žemės savininko teises. Mano, kad atsakovas privalėjo nustatyti servitutus plote ne po 25 m abipus dujotiekio vamzdžio ašies, bet visame specialiųjų sąlygų taikymo plote, kuris yra žymiai didesnis. Teigė, kad pareiškėjo nuosavybės teisės į žemės sklypus suvaržymai yra tokios apimties, kad jie paneigia pačią nuosavybės teisės esmę – juos nustačius nuosavybės teisė iš esmės nebegali būti įgyvendinama. Pažymėjo, kad skundžiamų įsakymų 2.3 punktu atsakovas nustatė pareiškėjo prievolę tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą, tačiau mano, jog žemės sklypo tinkamo naudojimo ir priežiūros pareiga įsakymais turėjo būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininkui – trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Klaipėdos nafta“. Mano, kad skundžiami įsakymai nepagrįsti ir dėl to, kad pareiškėjo nuostolių apskaičiavimas atliktas vadovaujantis teisės aktu – metodika, aiškiai prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) ir net taikant šio akto reikalavimus, mokėtina pareiškėjui kompensacija apskaičiuota neteisingai. Prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) ištirti, šio akto nuostatų atitiktį Konstitucijai.

6Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atsiliepimu (II t., b. l. 85-91) į pareiškėjo patikslintą skundą nurodė, kad su šiuo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti.

7Tarnyba nurodė, kad SGD terminalo jungiamojo dujotiekio statybos teisei privačiuose žemės sklypuose realizuoti nustatomi servitutai sandoriu su žemės sklypo savininku, o nepavykus susitarti – administraciniu aktu po Specialiojo plano patvirtinimo. Konkretus servituto dydis ir vieta, taip pat reikalinga SGD terminalo infrastruktūra suprojektuota Specialiajame plane. Paaiškino, kad siekiant sklandžios žemėtvarkos sureguliavimo procedūros, buvo vykdomos derybos su žemės sklypų savininkais dėl servitutų nustatymo. Buvo nustatyti žemės sklypai, kuriems servitutai gali būti nustatomi administraciniu aktu. Nurodė, kad privačios žemės sklypams, kai jų savininkai nesutinka su servituto nustatymu, servitutas gali būti nustatomas administraciniu aktu bei sumokama kompensacija, apskaičiuota pagal specialiąją Vyriausybės nustatytą metodiką. Tarnybai nustatant servitutus administraciniu aktu, teisės aktai nenumato pareigos ar teisės nagrinėti servituto būtinumo ir tikslingumo klausimą, nes tai sprendė teritorijų planavimo dokumentas – Specialusis planas. SGD tiekimo objektai ir juos valdančios įmonės tenkina ypatingas visuomenės reikmes, todėl ši ūkinė veikla grindžiama viešuoju interesu, o tai pateisina nekilnojamojo daikto, naudojamo SGD perdavimo ir (ar) skirstymo įrenginiams, nuosavybės teisės ribojimus. Teigė, kad servitutų ribos sutampa su tiesiamo dujotiekio apsaugos zonos ribomis, todėl apribojimus naudotis žemės sklypais toje dalyje, kurioje nustatytas servitutas, nustato teisės aktai ir Specialusis planas, o ne skundžiami įsakymai. Nurodė, kad pareiškėjo pareiga išlaikyti žemės sklypą nėra siejama su jo galimybėmis naudotis teise tiesti, aptarnauti ar naudoti aukšto slėgio dujotiekį, kadangi tokios teisės jam skundžiamais įsakymais nėra suteikiamos, tačiau pareiškėjas, kaip protingas ir rūpestingas asmuo neturėtų imtis veiksmų, kurie akivaizdžiai trukdytų servituto turėtojui prižiūrėti ir naudotis infrastruktūros objektais. Paaiškino, kad nuostolius dėl administraciniu aktu nustatyto žemės servituto apskaičiuoja teritorijų planavimo dokumento, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengėjas. Nenustatyta, jog kompensacija pareiškėjui būtų apskaičiuota nesilaikant teisės aktų, todėl priėmė skundžiamus įsakymus. Nurodė, kad pareiškėjas turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl likusių neatlygintų nuostolių priteisimo.

8Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco Lietuva“ (Specialiojo plano rengėjas) atsiliepimu (II t., b. l. 92-95) nurodė, kad su šiuo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti.

9Teigė, kad SGD terminalas su dujų jungtimi yra nacionalinis, visos valstybės piliečiams bei ekonomikai svarbus objektas, todėl negali būti traktuojamas kaip vieno ūkio subjekto valdomas ir tik tam subjektui ekonominę naudą duodantis objektas. SGD terminalo jungiamasis dujotiekis yra priskirtinas bendro naudojimo inžinerinėms komunikacijoms, kurioms servitutas, be kitų būdų, gali būti nustatomas administraciniu aktu. Teigė, kad nėra pagrįstų motyvų, kodėl servitutas turėtų apimti didesnę teritoriją nei apsaugos zona magistralinio dujotiekio atkarpose, kuriose nėra įrengtos uždarymo įtaisų aikštelės. Mano, kad pareiškėjo argumentai, jog servitutas tiesti antžemines komunikacijas, kai pats magistralinis dujotiekis bus tiesiamas tik po žeme, yra nustatytas nepagrįstai, prieštarauja galiojančioms teisės normoms. Teigė, kad apskaičiuodamas žemės savininkų nuostolius laikėsi visų teisės aktų reikalavimų, siekdamas maksimaliai teisingai įvertinti galimus žemės savininkų nuotolius.

10Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos nafta“ atsiliepimu (I t., b. l. 60-68) į pareiškėjo pirminį skundą nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

11AB „Klaipėdos nafta“ atsiliepimą į pareiškėjo skundą iš esmės grindė analogiškais motyvais kaip ir atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco Lietuva“ atsiliepimuose į pareiškėjo patikslintą skundą. Be to, nurodė, kad prieš rengiant Specialųjį planą, buvo įvertinta ir žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams alternatyva, tačiau šio nuosavybės paėmimo būdo buvo atsisakyta, kaip labiau ribojančio ir varžančio savininkų teises. Paaiškino, kad paėmus žemės sklypą visuomenės poreikiams, būtų išperkama tik dalis sklypo reikalinga dujotiekio statybai, aptarnavimui ir naudojimui, o ne visas sklypas, be to, išpirktame sklype būtų negalima bet kokia pareiškėjo ūkinė veikla, tuo tarpu nustačius servitutus ūkinė ir tam tikra kita veikla yra galimos, taip mažiau ribojant savininkų interesus. Taip pat teigė, kad nagrinėjamu atveju servitutai nustatyti Specialiojo plano pagrindu, kuris yra galiojantis. Nurodė, kad Specialiajame plane yra suprojektuoti ginčo servitutai, numatyta jų apimtis, dydis ir ribos, todėl atsakovas nustatydamas servitutus turėjo vadovautis Specialiojo plano sprendiniais ir negali šių sprendinių vienašališkai pakeisti. Servituto sutapatinimas su dujotiekio apsaugos zona yra racionalus ir teisiškai pagrįstas sprendinys, sukuriantis prielaidas saugiai dujotiekio eksploatacijai bei greta esančių žemės sklypų savininkų turto apsaugai.

12II.

13Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimu (II t., b. l. 42-47) Pareiškėjo UAB „Ferteksos transportas“ skundą tenkino iš dalies: panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1093 „Dėl servituto nustatymo UAB „Ferteksos transportas“ žemės sklype (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - )“ 2.3 punktą; panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1094 „Dėl servituto nustatymo UAB „Ferteksos transportas“ žemės sklype (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - )“ 2.3 punktą; panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1095 „Dėl servituto nustatymo UAB „Ferteksos transportas“ žemės sklype (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - )“ 2.3 punktą. Kitą pareiškėjo UAB „Ferteksos transportas“ skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

14Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministras 2013 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 1-130 ,,Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtino Suskystintų gamtinių dujų terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialųjį planą.

15Pareiškėjas UAB „Ferteksos transportas“ yra žemės ūkio paskirties žemės sklypų, kadastro Nr. ( - ) (plotas 2 ha), ( - ) (plotas 4,9962 ha) ir ( - ) (plotas 2,8006 ha), esančių ( - ), kurių dalys patenka į Specialiojo plano galiojimo zoną, savininkas. Skundžiamais įsakymais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868; 2004, Nr. 167-6098; 2010, Nr. 72-3616) 23 straipsniu, Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo (Žin., 2012, Nr. 68-3466) 3 straipsniu, Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 (Žin., 2004, Nr. 153-5579; 2010, Nr. 107-5518), Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 (Žin., 2004, Nr. 175-6486; 2010, Nr. 102-5244) bei atsižvelgiant į specialiojo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 1-130 (Žin., 2013, Nr. 65-3269) sprendinius, AB „Klaipėdos nafta“ 2013 m. liepos 15 d. gautą prašymą Nr. (22.3)A6-432 ir veikiant pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. spalio 15 d. įgaliojimą Nr. 1Į-(1.9)-1239 „Dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo, planavimo sąlygų išdavimo, sprendimų priėmimo ir duomenų teikimo“, buvo nustatyti žemės servitutai pareiškėjo Žemės sklypams, suteikiantys teisę tiesti, aptarnauti ir naudoti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas bei vienkartinės kompensacijos.

16Teismas nevertino pareiškėjo skundo argumentų dėl jo žemės sklype nustatytų servitutų pagrįstumo, ar jų apimties, nustatęs, kad servitutų turinys (apimtis) apibrėžtas Specialiajame plane, kurio teisėtumą administracinėje byloje Nr. A502-1748/2014 tyrė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pažymėjo, kad argumentų ir įrodymų, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius būtų nesilaikęs Specialiojo plano sprendinių ir nustatęs didesnio ar mažesnio ploto ir apimties, nei numatyta Specialiajame plane, servitutus, pareiškėjas nepateikė. Atitinkamai pareiškėjo skundo argumentai dėl jo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams pripažinti neturinčiais juridinės reikšmės, kadangi jo nuosavybės teisės ribojimo būdas – servitutų nustatymas, jau yra įtvirtintas galiojančiame ir nenuginčytame teritorijų planavimo dokumente.

17Spręsdamas dėl skundžiamais įsakymais nustatytų servitutų teisėtumo teismas konstatavo, jog skundžiamų įsakymų 2.3 punktuose nepagrįstai įtvirtinta prievolė žemės savininkui (pareiškėjui) tinkamai išlaikyti tarnaujantį daiktą. Šią išvadą grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.114 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 16.9 punktu, pagal kuriuos tarnaujančiojo žemės sklypo savininko pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį žemės sklypą nustatoma tik tais atvejais, kai servituto turinį sudarančiomis teisėmis naudojasi ir pats tarnaujančiojo žemės sklypo savininkas. Teismas vertino, jog nurodytomis servitutą sudarančiomis teisėmis naudosis išimtinai viešpataujančio daikto savininkas, t. y. AB „Klaipėdos nafta“, o ne UAB „Ferteksos transportas“, todėl darė išvadą, kad skundžiamų įsakymų 2.3 punktai yra juridiškai nepagrįsti.

18Teismas nenustatė, jog ginčijamais aktais nustatytos kompensacijos (2 550,78 Lt, 9 772,90 Lt, 6 465,88 Lt) pareiškėjui būtų apskaičiuotos nesilaikant tokios kompensacijos apskaičiavimo tvarkos, numatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu patvirtintos Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikoje (toliau – ir Metodika).

19Teismas nurodė neturintis pagrindo abejoti Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalies bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. 1541 ir juo patvirtintos Metodikos nuostatų atitiktimi Konstitucijai, todėl į Konstitucinį Teismą nesikreipė.

20III.

21Pareiškėjas (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 119-126), kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo skundas ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

22Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą, su prašymu, kuris buvo nurodytas pirmosios instancijos teismui.

23Pareiškėjas mano, kad teismas neteisingai išaiškino LVAT 2014 m. gegužės 27 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje Nr. A502-1748/2014, motyvus, todėl nepagrįstai nenagrinėjo aplinkybių, dėl kurių, pareiškėjo nuomone, nustatyti servitutus jo žemės sklypuose nebuvo pagrindo, nevertino pareiškėjo nuosavybės teisių suvaržymo, jų masto ir trukmės. Pažymi, kad servitutų suprojektavimas teritorijų planavimo dokumente nesuponuoja būtinumo nustatyti servitutą administraciniu aktu. Mano, kad teismas nepagrįstai vadovavosi Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punktu, kadangi jis nereglamentuoja servituto nustatymo administraciniu aktu valstybei svarbiems ekonominiams projektams įgyvendinti galimybės, jame nepažymėta servitutų nustatymo magistraliniams dujotiekiams tiesti galimybė. Tvirtina, kad teismas nepagrįstai nepasisakė dėl pareiškėjo argumento, jog servitutą nustatantys įsakymai prieštarauja Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punktui, reikalaujančiam naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir būdą. Pažymi, kad teismas neturėjo pagrindo pasisakyti dėl aplinkybės, kad AB „Klaipėdos nafta“ teikė pirmenybę servituto nustatymo sandoriais, kadangi pasiūlytos servituto nustatymo sutarties sąlygos teismui nebuvo žinomos, o remtis neištirtais įrodymais nėra teisėta. Akcentuoja, kad pasiūlytos sutarties sąlygos buvo naudingos išimtinai atsakovui.

24Mano, kad teismo sprendimas neteisėtas ir dėl to, kad teismas pasirėmė aiškiai prieštaraujančia Konstitucijai Metodika. Teigia, kad teismas nepasisakė dėl pareiškėjo skundo argumentų, patvirtinančių, jog teisingas nuostolių paskaičiavimas pagal Metodiką neįmanomas ir, kad realūs nuostoliai dėl servitutų yra nepalyginamai didesni, nei paskirta kompensacija. Mano, kad teismas turėjo tiesiogiai vadovautis Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalimi ir panaikinti sprendimus prieštaraujančius Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalies normai – nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Pažymi, kad Metodikoje nereglamentuotas periodinių kompensacijų apskaičiavimas ir šis trūkumas neleidžia įvertinti nuostolių pasikeitus žemės sklypo paskirčiai, naudojimo būdui ar kitiems pagal Metodiką taikomiems rodikliams. Mano, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus dėl planuojamo Žemės sklypų paskirties keitimo. Pažymi, kad pakeitus Žemės sklypų paskirtį servituto turėtojas naudotis ne žemės ūkio paskirties sklypu, nors kompensacija apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad sklypai yra žemės ūkio paskirties. Apeliantas nesutinka ir su teismo išvada, kad kompensacija jam paskaičiuota laikantis Metodikos reikalavimų. Nurodo nesuprantantis, kodėl kompensacija apskaičiuota už pasėlius, kai jokių pasėlių ginčo sklypuose pareiškėjas niekada neaugino. Tvirtina, kad skaičiavimai atlikti remiantis negaliojančiu teisės aktu. Reiškia nesutikimą dėl Metodikos 9.1 taikymo ir nepagrįsto Metodikos 9.2 punkto netaikymo.

25UAB „Ferteksos transportas“ prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas turėtų tirti aplinkybes, dėl kurių nepasisakė pirmosios instancijos teismas. Mano, kad apelianto dalyvavimas teismo posėdyje padėtų teismui ištirti bylos aplinkybes.

26Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas šį skundą atmesti (II t., b. l. 141-146).

27Atsakovas pažymi, kad ginčijamų įsakymų dalis, kuria nustatyti servitutai, jų pagrįstumas, apimtis atitinka Specialųjų planą. Mano, kad kompensacija pareiškėjui apskaičiuota remiantis Metodikoje įtvirtinta tvarka. Pažymi, kad Metodika, be kita ko, įtvirtina galimybę atlyginti nuostolius už prarastą galimybę naudoti žemės sklypą pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Tvirtina, kad dėl nuostolių, kurie viršija pareiškėjui nustatytą kompensaciją, atlyginimo jis gali kreiptis į teismą.

28Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos nafta“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas šį skundą atmesti (II t., b. l. 133-139).

29AB „Klaipėdos nafta“ vertinimu, pareiškėjas pateiktame apeliaciniame skunde, nenurodo jokių teisės normų, kurios leistų priimtus įsakymus pripažinti neteisėtais. Iš esmės pareiškėjas, ignoruodamas galiojančius teisės aktus, apeliacinį skundą grindžia subjektyvia savo pozicija ir noru esamiems santykiams taikyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.

30Mano, kad teismas, priimdamas sprendimą, negalėjo ir neturėjo nuspręsti dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pareiškėjo Žemės sklypams taikymo, kadangi tokiu atveju ne tik būtų pažeista ABTĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinio teismo kompetencija, Žemės įstatymo 46 straipsnyje įtvirtinta žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarka, bet taip pat priimtas sprendimas prieštarautų įsiteisėjusiai aukštesnės instancijos teismo nutarčiai administracinėje byloje Nr. A502-1748/2014.

31Tvirtina, kad pareiškėjas teismo išsakytą poziciją dėl konkretaus žemės servituto nustatymo būdo, aiškina pernelyg plečiamai, iškreipdamas jo esmę ir bandydamas įteigti, kad Specialusis planas nepaneigia galimybės pareiškėjo Žemės sklypams taikyti paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.

32Pažymi, kad žemės paėmimą visuomenės poreikiams reglamentuoja Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybės svarbos projektus įstatymas, kuris nustato specialią žemės paėmimo procedūrą, todėl tai nėra ir negali būti tapatinama su žemės servitutų nustatymo būdu, kaip apeliaciniame skunde nurodo pareiškėjas.

33Nurodo, kad, priešingai nei nurodo pareiškėjas, nei atsakovas, nei pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimą, negalėjo kvestionuoti galiojančio teritorijų planavimo dokumento – Specialiojo plano sprendinių ir viršijant savo kompetenciją priimti sprendimą, kurį remiantis galiojančiais teisės aktais turėjo priimti Vyriausybė, pradėti taikyti Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.

34Pareiškėjo argumentus, jog AB „Klaipėdos nafta“, siekdama sudaryti sutartis dėl servitutų nustatymo, siekė savanaudiškų tikslų laiko neteisingais ir neįrodytais, o tai, kad pareiškėjo netenkina, remiantis galiojančiais teisės aktais, paskaičiuota bei padidinta kompensacija, nepaneigia AB „Klaipėdos naftos“ pastangų sudaryti sutartis su žemės savininkais.

35AB „Klaipėdos nafta“ mano, kad pareiškėjas klaidingai interpretuoja, kas yra priskiriama prie centralizuotų (bendrojo naudojimo) inžinerinių infrastruktūros tinklų. Mano, kad sprendžiant dėl SGD terminalo jungties priskyrimo vienokiems ar kitokiems inžineriniams tinklams, reikalinga vadovautis ir atsižvelgti į galiojančius teisės aktus bei įvertinti paties SGD terminalo reikšmę Lietuvos valstybei.

36Mano, kad teismas pagrįstai atsisakė kreiptis į Konstitucinį Teismą tikslu tirti Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalies, 2004 m. gruodžio 2 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1541 ir jo pagrindu patvirtintos Metodikos nuostatų atitiktį Konstitucijai. Pažymi, kad Metodika reglamentuoja nuostolių už nustatomą servitutą atlyginimą bei paskaičiavimo pagrindą, o ne suvaržo ir/ar kitaip kaip nors apriboja pačią pareiškėjo nuosavybę. Metodika yra tik įstatymą įgyvendinantis teisės aktas, nustatantis kompensacijos už servitutą paskaičiavimo tvarką. Pažymi, kad Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalies nuostatose ir Metodikoje nurodytas baigtinis objektų, už kuriuos atlyginami nuostoliai, sąrašas (baigtinis kompensuojamų nuostolių sąrašas), tuo atveju, kai dėl žemės servituto administraciniu aktu nustatymo tarnaujančiojo daikto savininkas patirs nuostolių ir dėl kitų objektų jis turi teisę vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, kreiptis į teismą su ieškiniu prieš viešpataujančio daikto savininką dėl likusių, neatlygintinų nuostolių priteisimo, pateikdamas savo nurodomą nuostolių dydį patvirtinančius faktinius ir teisinius argumentus.

37AB „Klaipėdos nafta“ nesutinka su pareiškėjo prašymu nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

38Teisėjų kolegija

konstatuoja:

39IV.

40Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymų Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1093, 12 VĮ-(14.12.2)-1094 ir 12 VĮ-(14.12.2)-1095, kuriais pareiškėjui UAB „Ferteksos transportas“ nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, esančiuose ( - ) (kadastro Nr. ( - ), plotas – 2,0 ha; kadastro Nr. ( - ), plotas – 4,9962 ha ir kadastro Nr. ( - ), plotas – 2,8006 ha) nustatyti žemės servitutai, suteikiantys teisę tiesti, aptarnauti ir naudoti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas.

41Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 1 dalis numato bendrą taisyklę, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Pareiškėjo apeliaciniame skunde pateiktas prašymas nagrinėti jo apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka motyvuojamas būtinybe jam pateikti išaiškinimus dėl tirtinų faktinių aplinkybių bei grafinės medžiagos. Teisėjų kolegijos nuomone, nurodyti argumentai nepagrindžia būtinybės nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, teismas turi galimybę įvertinti esamus įrodymus, žodiniai šalių paaiškinimai nagrinėjamoje byloje nėra būtini. Todėl teisėjų kolegija nagrinėja apeliacinį skundą įprasta rašytinio proceso tvarka.

42Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą ABTĮ 136 straipsnio nustatyta apimtimi, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė bylą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su padarytomis išvadomis jų nekartoja, o tik jas papildo atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus.

43Dėl servituto nustatymo pagrįstumo

44Pareiškėjas ginčija Įsakymais nustatytus servitutus, nurodydamas, kad šie servitutai pareiškėjo nuosavybės teises riboja tokia apimtimi, jog ši teisė iš esmės paneigiama. Teisėjų kolegija, siekdama įvertinti šių pareiškėjo teiginių pagrįstumą, vertina servitutais nustatytų ribojimų turinį servitutų nustatymo pagrįstumo aspektu.

45Teisėjų kolegija pabrėžia, kad bylos dalykas yra ginčijamų įsakymų pagrįstumas, įskaitant servitutų nustatymo klausimą, kompensacijos už servitutus, jei servitutai nustatyti pagrįstai, klausimą ir servitutų atitiktį specialiojo planavimo dokumentams. Pareiškėjas byloje remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-1748/2014. Administracinėje byloje Nr. A502-1748/2014 buvo išspręstas ginčas dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. birželio 13 d. įsakymo Nr. 1-130 teisėtumo, kuriuo buvo patvirtintas Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialusis planas. Sprendimas priimtas minėtoje byloje turi prejudicinę reikšmę šiam ginčui ir faktai nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu iš naujo neįrodinėjami nagrinėjamoje administracinėje byloje (ABTĮ 58 straipsnio 2 dalis). Minėta nutartimi neatliktas individualus vertinimas dėl suprojektuotų servitutų nustatymo pagrįstumo žemės sklypų savininkų nuosavybės teisės įgyvendinimo kontekste, toks vertinimas, konstatuota, turi būti atliekamas priimant konkretų sprendimą dėl servituto nustatymo. Klausimas dėl to, ar atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, teisėtai ir pagrįstai administraciniu aktu nustatė byloje nagrinėjamus servitutus – šios bylos dalykas.

46Pabrėžtina, kad bet koks nuosavybės teisių ribojimas, o tokio pobūdžio priemonė yra ir žemės servitutas, turi neprieštarauti konstituciniam reguliavimui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, kad savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Negali būti nustatyta tokio teisinio reguliavimo, kuriuo ne valstybės nuosavybės subjektams būtų nustatyta nuolatinė pareiga savo nuosavybę naudoti valstybės funkcijoms, kurios turi būti finansuojamos valstybės lėšomis, vykdyti (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d. nutarimai).

47Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją pažymėtina ir tai, kad pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti ir tuo atžvilgiu, jog ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir/arba dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Taigi pagal Konstituciją nuosavybės teisės ribojimas nėra negalimas, tačiau visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: nuosavybės teisė ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir/arba konstituciškai svarbius tikslus; yra laikomasi proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus. Pagal Konstituciją bet kokiu nuosavybės teisės ribojimu negalima paneigti nuosavybės teisės esmės. Konstitucinis Teismas 1996 m. balandžio 18 d. nutarime konstatavo, kad jeigu teisė apribojama taip, kad ją įgyvendinti pasidaro neįmanoma, jeigu ji suvaržoma peržengiant protingai suvokiamas ribas arba neužtikrinamas jos teisinis gynimas, tai būtų pagrindo teigti, jog pažeidžiama pati teisės esmė, o tai tolygu šios teisės neigimui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas).

48Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.111 straipsnio 1 dalį, servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Atitinkamai Žemės servitutas – teisė į svetimą žemės sklypą ar jo dalį, suteikiama naudotis tuo svetimu žemės sklypu ar jo dalimi (tarnaujančiuoju daiktu), arba žemės savininko teisės naudotis žemės sklypu apribojimas siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (Žemės įstatymo 2 straipsnio 13 dalis). Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius servitutai administraciniu aktu nustatomi išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti (Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

49Servituto nustatymo administraciniu aktu sąlygas ir tvarką reglamentuoja Žemės įstatymo 23 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu, o to paties straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius servitutai nustatomi išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti. Teisinio santykio subjektas, kuriam suteikta teisė priimti tokio pobūdžio sprendimus, yra Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas; objektas – žemės naudojimo sąlygų nustatymas konkrečiam žemės sklypui; dalykas – servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1820/2013). Nagrinėjamu atveju žemės naudojimo sąlygos yra aptartos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 1-130 „Dėl suskystintųjų gamtinių dujų (toliau – ir SGD) terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtintu Specialiuoju planu.

50SGD terminalo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad SGD terminalo įstatymu suskystintų gamtinių dujų terminalo projektas pripažįstamas ypatingos valstybinės svarbos ekonominiu projektu, kurio įgyvendinimui taikomas Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas, išskyrus pastarojo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytą reikalavimą pateikti projekto galimybių studiją. Pagal SGD terminalo įstatymo 13 straipsnio 4 dalį, jeigu Vyriausybė priima nutarimą patvirtinti projekto specialųjį planą ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, projekto įgyvendinimui reikalinga žemė gali būti paimama visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų arba valstybinės žemės nuomos ir (ar) panaudos sutartys gali būti nutraukiamos prieš terminą Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis.

51Teisėjų kolegija pažymi, kad nors SGD terminalo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintas SGD terminalo ypatingos valstybinės svarbos ekonominio projekto statusas, kuris suteikia teisę atlikti žemės paėmimą visuomenės poreikiams pagal Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymą, tokia teisė savaime nereiškia pareigos tokį statusą turintį projektą vykdyti tik pagal minėtą Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymą. Pagal SGD terminalo įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, teritorijai, kurioje turi būti įrengta SGD terminalo infrastruktūra ir (ar) gamtinių dujų sistemos įrenginiai, susiję su SGD terminalo projekto įgyvendinimu, ir kuri nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nėra valdoma bendrovės ar perdavimo sistemos operatoriaus, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis nustatomas žemės servitutas. Tiek žemės paėmimas visuomenės poreikiams, tiek servituto nustatymas administraciniu aktu yra skirtingo pobūdžio institutai, kuriais ribojamos savininko teisės. Abu institutai taikomi įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Tačiau jų taikymo būtinybė kyla iš būtinybės ypatingais atvejais atlikti nuosavybės socialinę funkciją. Kaip 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarime yra nurodęs Konstitucinis Teismas, ši socialinė funkcija suponuoja, kad ne valstybės nuosavybės subjektams gali būti nustatyta pareiga savo nuosavybe prie ypatingų visuomenės reikmių prisidėti tiek, kiek pareiga prisidėti prie šių reikmių užtikrinimo esant nepaprastoms sąlygoms išplaukia iš Konstitucijos. Sekant konstitucine jurisprudencija, esminėmis nuosavybės ribojimo sąlygomis tampa proporcingumo principo laikymasis, pagal kurį įstatymuose numatytos nuosavybė ribojančios priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus.

52Kaip matyti iš SGD įstatyme įtvirtinto reguliavimo, įstatymų nustatytose ribose, esant įstatymuose įtvirtintoms sąlygoms ir pagrindams, SGD terminalo infrastruktūros projektų vykdymas gali būti nukreiptas skirtingomis kryptimis, t. y. tiek paimant žemę visuomenės poreikiams, tiek nustatant nuosavybės teises ribojančius servitutus. Abiem atvejais ribojimas – nuosavybės paėmimas arba ribojimas servitutu – kyla iš visuomenės poreikio. Nagrinėjamos bylos kontekste visuomenės poreikį pagrindžia infrastruktūros, dėl kurios nustatomas servitutas, priklausomybės SDG terminalo projektui, kuris yra pripažintas ypatingos valstybinės svarbos ekonominiu projektu. Ginčo byloje dėl SGD projekto svarbos nėra.

53Įstatymų numatytais atvejais viena ar kita nuosavybės ribojimo priemonė gali būti prioretizuojama ir tinkamesnė individualiu atveju. Pavyzdžiui, analizuojamos situacijos kontekste, kaip administracinėje byloje Nr. A502-1748/2014 nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, SGD terminalo projekto įgyvendinimui reikalinga žemė gali būti paimama visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Atitinkamai ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. spalio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014, išanalizavęs susiklosčiusią situaciją, konstatavo, kad statytojo ir žemės sklypų savininkų interesus labiausiai atitiktų ir jų pusiausvyrą užtikrintų viešosios teisės normų reglamentuojamas žemės paėmimas visuomenės poreikiams. Tačiau nei viename iš nurodytų procesinių aktų žemės paėmimas visuomenės poreikiams nebuvo nurodytas kaip vienintelis teisių gynimo ir, atitinkamai, teisių ribojimo būdas. Vertinant tam tikro nuosavybės teisių ribojimo būdo parinkimą esminiais klausimais lieka konkrečios priemonės taikymo prielaidų tenkinimas ir tinkamas (ekvivalentis) iš ribojimų kylančios žalos kompensavimas, kuris atitiktų ir iš Konstitucijos kylantį reikalavimą dėl nuosavybės teisių ribojimo proporcingumo.

54Nurodytu aspektu SGD terminalo įstatymas įtvirtina sprendimus priimančios valstybės valdymą įgyvendinančios institucijos diskreciją rinktis tą metodą, kurį ji laiko tinkamiausiu konkrečiu atveju, siekiant įgyvendinti SGD terminalo įstatyme įtvirtintus tikslus. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į galimybes ir procesų ypatumus, buvo pasirinktas servituto nustatymas. Teisėjų kolegija pažymi, kad servitutas iš esmės yra mažesnio nuosavybės ribojimo laipsnio priemonė už nuosavybės paėmimą. Nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams instituto taikymo atveju visa paimama nuosavybė tampa kito savininko nuosavybe. Tuo tarpu servitutas, net ir esant dideliam daiktinių teisių suvaržymui, nelemia tarnaujančio daikto tapimo viešpataujančio daikto nuosavybe. Be to, žemės paėmimas visuomenės poreikiams yra išskirtinė, ypatinga procedūra. Ji turi būti taikoma tik ypatingais atvejais. Tai lemia ne tik įstatymuose įtvirtintos šios procedūros taikymo sąlygos, bet ir sudėtinga šios procedūros vykdymo tvarka. Pavyzdžiui, pagal SGD terminalo įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą pradeda Vyriausybė. Tuo tarpu servitutą administraciniu aktu nustato Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinis skyrius. Tad procedūrų priėmimo ir vykdymo lygmenys ypač skiriasi ir tai taip pat gali iš dalies lemti tam tikros procedūros prioretizavimą konkrečiu atveju.

55Kaip savo jurisprudencijoje servituto nustatymo bylose yra nurodęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011, 2014 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014), šiems teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas, kuris reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip. Atitinkamai ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nustačius servitutą privačios žemės sklypui, įstatymas nustato tarnaujančio žemės sklypo savininkui kompensacinio pobūdžio teisines garantijas – nuostolių atlyginimą, vienkartines ar periodines išmokas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-93/2014). Ši praktika tiesiogiai susijusi ir su konstituciniu reikalavimu užtikrinti ribojamų nuosavybės teisių gynimą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas). Todėl nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, servitutų taikymo apimtis tarnaujančiam daiktui (pareiškėjo žemės sklypams) turi būti vertinama per ekvivalentinės naudos kriterijų, t. y. ar pareiškėjas, atsižvelgiant į taikomus ribojimus, nepraranda teisės į teisingą, ekvivalentį atlyginimą.

56Dėl kompensacijos nustatymo

57Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui (Civilinio kodekso 4.129 straipsnis). Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad žemės savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis dėl nuostolių, patiriamų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto, atlyginimo turi teisę kreiptis į viešpataujančiojo daikto savininką, o kai nustatytas servitutas prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, – į valstybės ar savivaldybės instituciją, atsakingą už šių kompleksų ir objektų apsaugą. Nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų ar valstybinės žemės patikėtinių susitarimu, o tais atvejais, kai servitutas nustatytas prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, – valstybės ar savivaldybės institucijos, atsakingos už tokių kompleksų ir objektų apsaugą, ir tarnaujančiojo daikto savininko ar valstybinės žemės patikėtinio susitarimu. Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių dydžio ir atlyginimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas. Kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą praradimo. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką tvirtina Vyriausybė.

58Nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo tarp asmenų, nesutikusių servituto sudaryti sutarties pagrindu (I t., 105), todėl servitutas nustatytas administraciniu aktu. Pareiškėjas pažymi, kad viešpataujančiojo daikto savininkas pasiūlė sudaryti sutartį nenaudingomis sąlygomis, nes nėra įvertinti nuostoliai dėl žemės rinkos vertės netekimo, kurie pareiškėjo teigimu sudaro 4 587 497 Lt. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios bylos dalykas – administracinio akto teisėtumas. Pareiškėjo nuomonė dėl galimai netinkamo kompensavimo dydžio yra aplinkybė, kuri turi būti pagrįsta. Tai, kad viešpataujančiojo daikto savininkas pateikė sutartį, kuri, pareiškėjo nuomone, yra mažiau naudinga pareiškėjui nei vėlesnis administracinis aktas, neturi reikšmės teismui vertinant ginčijamų įsakymų pagrįstumą. Pareiškėjo atsisakymas sudaryti sutartis dėl servitutų ir servitutų administraciniu aktu nustatymas nedaro įtakos jo teisei į teisingą atlyginimą dėl daiktinių teisių suvaržymo servitutais.

59Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintos Metodikos 10 punkte pateikta nuostolių dėl žemės ūkio paskirties žemėje sunaikinamų žemės ūkio naudmenų formulė. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo teiginiais, kad Metodikoje įtvirtinta ir jo atžvilgiu pritaikyta formulė nebūtinai kompensuoja realiai dėl servituto nustatymo patiriamus nuostolius. Nagrinėjamos bylos kontekste Metodikos tikslas neatsiejamas nuo pasirinkimo nagrinėjamu atveju taikyti servitutą, kaip daiktinių teisių suvaržymą – tai sąlyginis paprastumas ir efektyvumas, vykdant didelę visuomeninę reikšmę turintį projektą (SGD terminalo ir jo infrastruktūros parengimą). Metodika yra pagalbinė priemonė, kuri leidžia nestabdyti tam tikros procedūros, nustatyti bent minimalius standartus atitinkantį kompensavimą. Kartu Metodika neužkerta kelio asmeniui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka reikalauti atlyginti realiai patirtus nuostolius (pvz., rinkos vertės sumažėjimą, praradimą) tiek, kiek jų nepadengia Metodikos pagrindu nustatytas atlyginimas.

60Teisėjų kolegija sutinka, kad servituto atlygintinumo klausimą racionalu išspręsti nustatant servitutą, nes taip užtikrinamas proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, siekio kuo greičiau atkurti teisinę taiką principų įgyvendinimas (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2009 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010). Tačiau nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad Metodika įtvirtinta kompensacija yra nepakankama, pareiškėjo turi būti įrodyta. Kaip pažymima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, dėl turto nuvertėjimo atsirandantys nuostoliai yra turto vertės sumažėjimas. To priežastis yra savininko teisių naudotis daiktu varžymas. Nuostoliai (turto vertės netekimas) gali būti įrodinėjami buvusio iki servituto ir po servituto nustatymo turto vertės palyginimu. Turto nuvertėjimo faktą ir dydį privalo įrodyti asmuo, kuris šiomis aplinkybėmis remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009, Teismų praktika Nr. 31, 2009). Pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti (įrodyti) savo teisę į ekvivalentį atlyginimą, kylantį dėl jo teisių ribojimo turi teisę pateikti reikalaujamų atlyginti nuostolių dydį patvirtinančius skaičiavimus, kurie turi būti pagrįsti (pavyzdžiui, turto vertinimo išvada).

61Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo teisę į nepakankamą kompensacijos dydį (nuostolių dėl žemės rinkos vertės netekimo atlyginimą) grindžia skirtumu tarp buhalterinių išlaidų, kurias jis patyrė įsigydamas ginčo žemės sklypus, ir jų vertės sumažėjimo po specialiajame plane numatytų servitutų ir specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nustatymo (I t., b. l. 49-51). Teisėjų kolegija, vertindamas šiuos skaičiavimus, sprendžia, kad jie neįrodo realaus galimai patiriamų nuostolių dydžio, nes išlaidos žemės sklypų įsigijimui savaime neatspindi jų rinkos vertės, į bylą nėra pateikta duomenų, kokiu būdu buvo nustatytas bei apskaičiuotas žemės sklypų rinkos vertės sumažėjimas, be to, šioje byloje turi būti sprendžiama tik dėl servitutų nustatymo patiriamų nuostolių atlyginimo klausimas, su specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nustatymu susiję aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

62V.

63Pareiškėjas teigia, kad atsakovas, priimdamas ginčijamus įsakymus, kompensaciją jo žemės sklypams turėjo skaičiuoti ne pagal žemės ūkio naudojimo paskirtį, nes objektyviai žemė tai paskirčiai negali būti naudojama, 2013 m. liepos 23 d. buvo patvirtintos planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti, kurios numatė pagrindinę žemės sklypų naudojimo paskirtį į kitos paskirties žemę, naudojimo būdą – inžinerinės infrastruktūros teritorijos, pobūdį – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos, padalyti sklypus (II t., b. l. 60). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalį, sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priima detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, sprendimą pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas, priima savivaldybės administracijos direktorius. Nagrinėjamu atveju sprendimai dėl servitutų nustatymo ir atlyginimo už juos buvo priimti esant nepakeistai žemės sklypų pagrindinei naudojimo paskirčiai ir naudojimo būdui, tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašai (I t., b. l. 19-24) ir atsakovas pagrįstai vadovavosi ta pareiškėjo žemės sklypų pagrindine naudojimo paskirtimi, kuri ginčijamo įsakymo priėmimo metu buvo įrašyta Nekilnojamojo turto registre. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje ginčijamais įsakymais nustatyti servitutai iš esmės atitinka Specialiajame plane numatytas sąlygas. Kaip administracinėje byloje Nr. A502-1748/2014 pažymėjo teismas, nėra pagrindo pripažinti ginčo (magistralinio) dujotiekio trasos vietos suprojektavimą neteisėtu, o planuojami servitutai yra suprojektuoti būtent išilgai šios trasos, šie servitutai yra būtini siekiant įgyvendinti SGD terminalo projektą (nutiesti magistralinį dujotiekį bei vėliau jį eksploatuoti). Todėl vertinant konkretaus Įsakymo pagrįstumą ir servitutu įtvirtinamus daiktinių teisių ribojimus, būtina pabrėžti, kad byloje nėra pateikta duomenų, kurie pagrįstų žymų servitutų nukrypimą nuo Specialiojo plano sprendinių.

64Pareiškėjas pateikė prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalies atitikties Konstitucijai, ir Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintos Metodikos atitikties Konstitucijai ir įstatymams. ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Nagrinėjamu atveju teisėjui kolegijai nekyla abejonių dėl būtinybės kreiptis į Konstitucinį Teismą. Nagrinėjamu atveju teismui abejonių šioje byloje tirtinu aspektu dėl minėtų teisės aktų nekyla. Metodikoje pateikti kompensacijos apskaičiavimo principai (formulė) neužkerta kelio asmeniui reikalauti teisingo, realaus atlyginimo dėl servituto nustatymo. Šis atlyginimas priklausytų nuo individualaus turto vertinimo, pateiktų įrodymų pagrįstumo. Bendro pobūdžio formulės pateikimas turi kitus tikslus nei apimti visus idealius turto vertės nustatymo atvejus – tai preliminarus apskaičiavimas, leidžiantis vykdyti visuomenei svarbias procedūros paprastai ir efektyviai.

65Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir palieka pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

66Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

67Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ferteksos transportas“ apeliacinį skundą atmesti.

68Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

69Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ferteksos... 5. Pareiškėjas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypai,... 6. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau... 7. Tarnyba nurodė, kad SGD terminalo jungiamojo dujotiekio statybos teisei... 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco Lietuva“ (Specialiojo plano... 9. Teigė, kad SGD terminalas su dujų jungtimi yra nacionalinis, visos valstybės... 10. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos nafta“ atsiliepimu (I t., b.... 11. AB „Klaipėdos nafta“ atsiliepimą į pareiškėjo skundą iš esmės... 12. II.... 13. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimu... 14. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministras 2013 m.... 15. Pareiškėjas UAB „Ferteksos transportas“ yra žemės ūkio paskirties... 16. Teismas nevertino pareiškėjo skundo argumentų dėl jo žemės sklype... 17. Spręsdamas dėl skundžiamais įsakymais nustatytų servitutų teisėtumo... 18. Teismas nenustatė, jog ginčijamais aktais nustatytos kompensacijos (2 550,78... 19. Teismas nurodė neturintis pagrindo abejoti Žemės įstatymo 23 straipsnio 8... 20. III.... 21. Pareiškėjas (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (II t.,... 22. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą, su prašymu,... 23. Pareiškėjas mano, kad teismas neteisingai išaiškino LVAT 2014 m. gegužės... 24. Mano, kad teismo sprendimas neteisėtas ir dėl to, kad teismas pasirėmė... 25. UAB „Ferteksos transportas“ prašo nagrinėti bylą žodinio proceso... 26. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas šį... 27. Atsakovas pažymi, kad ginčijamų įsakymų dalis, kuria nustatyti servitutai,... 28. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos nafta“ pateikė atsiliepimą... 29. AB „Klaipėdos nafta“ vertinimu, pareiškėjas pateiktame apeliaciniame... 30. Mano, kad teismas, priimdamas sprendimą, negalėjo ir neturėjo nuspręsti... 31. Tvirtina, kad pareiškėjas teismo išsakytą poziciją dėl konkretaus žemės... 32. Pažymi, kad žemės paėmimą visuomenės poreikiams reglamentuoja Žemės... 33. Nurodo, kad, priešingai nei nurodo pareiškėjas, nei atsakovas, nei pirmos... 34. Pareiškėjo argumentus, jog AB „Klaipėdos nafta“, siekdama sudaryti... 35. AB „Klaipėdos nafta“ mano, kad pareiškėjas klaidingai interpretuoja, kas... 36. Mano, kad teismas pagrįstai atsisakė kreiptis į Konstitucinį Teismą tikslu... 37. AB „Klaipėdos nafta“ nesutinka su pareiškėjo prašymu nagrinėti bylą... 38. Teisėjų kolegija... 39. IV.... 40. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl Nacionalinės žemės tarnybos... 41. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 1... 42. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą ABTĮ 136 straipsnio... 43. Dėl servituto nustatymo pagrįstumo... 44. Pareiškėjas ginčija Įsakymais nustatytus servitutus, nurodydamas, kad šie... 45. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad bylos dalykas yra ginčijamų įsakymų... 46. Pabrėžtina, kad bet koks nuosavybės teisių ribojimas, o tokio pobūdžio... 47. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją pažymėtina ir tai,... 48. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.111 straipsnio 1 dalį,... 49. Servituto nustatymo administraciniu aktu sąlygas ir tvarką reglamentuoja... 50. SGD terminalo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad SGD terminalo... 51. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors SGD terminalo įstatymo 3 straipsnyje... 52. Kaip matyti iš SGD įstatyme įtvirtinto reguliavimo, įstatymų nustatytose... 53. Įstatymų numatytais atvejais viena ar kita nuosavybės ribojimo priemonė... 54. Nurodytu aspektu SGD terminalo įstatymas įtvirtina sprendimus priimančios... 55. Kaip savo jurisprudencijoje servituto nustatymo bylose yra nurodęs ir Lietuvos... 56. Dėl kompensacijos nustatymo... 57. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai... 58. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo tarp asmenų, nesutikusių servituto... 59. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541... 60. Teisėjų kolegija sutinka, kad servituto atlygintinumo klausimą racionalu... 61. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo teisę į nepakankamą kompensacijos... 62. V.... 63. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas, priimdamas ginčijamus įsakymus,... 64. Pareiškėjas pateikė prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Žemės... 65. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sutinka su... 66. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 67. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ferteksos transportas“... 68. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimą... 69. Nutartis neskundžiama....