Byla 2A-428-227/2013
Dėl kelio servituto nustatymo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Margaritos Dzelzienės,

2kolegijos teisėjų: Romualdo Januškos, Ramunės Čeknienės,

3viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Z. M. ir J. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-324-828/2013 pagal ieškovų Z. M. ir J. M. ieškinį atsakovams V. N. ir A. N., trečiajam asmeniui AB „Swedbank“ dėl kelio servituto nustatymo.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

5Ieškovai prašė nustatyti atsakovams priklausančiame žemės sklype, kurio kadastro Nr. ( - ), esančiame adresu ( - ), kelio servitutą, suteikiantį jiems teisę važiuoti transporto priemonėmis per atsakovų žemės sklypo dalį, pagal planą esančią tarp taškų: 2, 12, 11, 7, 6, 10, užimančią 39 kv.m., viešpataujančiam daiktui, t.y. ieškovų sklypui, kurio kadastro Nr. ( - ), esančiam adresu ( - ), tinkamai naudoti ir nustatyti ieškovų mokamą vienkartinę kompensaciją 3 000 Lt, mokamą atsakovams dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostolių atlyginimui. Nurodė, kad ieškovai neturi kito įvažiavimo iš ( - ) g. į savo trinkelėmis išklotą kiemą.

6Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 13 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų po 889 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. N. ir iš kiekvieno po 37,97 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

7Teismas nustatė, kad atsakovai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 2007-01-19 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. DM-90 įsigijo 0,0350 ha žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. ( - ), unik. Nr. ( - ), su jame esančiu gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu, esančius ( - ). Ieškovai Valstybinės žemės sklypo 2002-05-08 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 5676 įsigijo žemės sklypą, kurio kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), ir 2001-05-03 Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2713, 2002-12-18 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto bei 2002-12-23 Susitarimo pagrindu šiame sklype esančius statinius – gyvenamąjį namą bei kitus statinius esančius adresu ( - ). Šalių sklypai ribojasi, o riba eina bendro įvažiavimo viduriu. Šiam įvažiavimui servitutas nenustatytas. Įvažiavimas įrengtas iki šalims įsigyjant sklypus ankstesnių savininkų lėšomis ir buvo naudojamas ankstesnių sklypų savininkų. Šiuo metu juo naudojasi ieškovai. Teismas sutiko su atsakovų argumentais, jog ieškovai nepagrindė objektyvaus būtinumo nustatyti jų reikalaujamą servitutą, jo nustatymas nėra vienintelis būdas išspręsti ieškovų interesų įgyvendinimą, ieškovai neišnaudojo visų įmanomų galimybių, kad savo nuosavybės teisę galėtų įgyvendinti, neapribodami atsakovų teisių. Ankstesnių sklypų savininkų įvažiavimo įrengimas ir naudojimasis juo, nepagrindžia ieškovų reikalaujamo nustatyti servituto būtinumo. Ieškovai turi objektyvią galimybę įsirengti atskirą įvažiavimą į savo žemės sklypą iš ( - ) g., ir tokiu būdu naudotis savo sklypu, neribodami atsakovų teisių. Bylos įrodymai dėl įvažiavimo įrengimo darbų kainos prieštaringi (apie 128 000 Lt ir apie 68 000 Lt), tačiau teismas darė išvadą, kad pripažinus ieškovų nurodytą tokių darbų kainą (apie 128 000 Lt) realia, tai būtų normalios sąnaudos, lyginant su ieškovų reikalaujamu nustatyti atsakovų teisių ribojimo į jų sklypo dalį mastu. Tokią išvadą darė, atsižvelgęs į vienkartinį nurodytų išlaidų pobūdį bei tai, jog atsakovų sklypo plotas yra tik 0,035 ha (kai ieškovų 0,0628 ha), o servitutu būtų apribotos atsakovų teisės į dar 39 kv.m. jų sklypo; sklypo vertė, kai jį įgijo atsakovai, buvo 245 000 Lt; t. p. į atsakovų sklypo konfigūraciją, statinių išdėstymą sklype (viena atsakovų gyvenamojo namo siena ribojasi su sklypo riba, atstumas nuo priešingos namo sienos iki kitos sklypo ribos yra mažesnis nei teisės aktuose numatytas minimalus (3 m.)) bei jų poziciją dėl statinių ir žemės sklypo naudojimo ateityje; svarbus ir hipotekos kreditoriaus prieštaravimas servituto nustatymui. Teismas vertino, kad servituto nustatymas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų teisėtų lūkesčių, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo, o tuo pačiu ir teisingumo principams. Pažymėjo, jog šią bylą nagrinėjęs kasacinis teismas taip pat padarė išvadą, kad ieškovai nepagrindė servituto nustatymo objektyvaus būtinumo (2012-10-23 LAT nutartis), o jokių naujų argumentų, kurie nebūtų buvę nagrinėti kasacinio teismo, ieškovai nepateikė.

8Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-03-13 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad būtų galima prašyti atlikti vietos apžiūrą, iš kurios būtų matyti šalių pozicijų pagrįstumas ar nepagrįstumas.

9Nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant materialines ir procesines teisės normas, todėl yra naikintinas. Įvažiavimas į sklypus, esančius ( - ) jau egzistavo daugybę metų, nes pagal apklaustus liudytojus, juo naudojosi ne tik buvę savininkai, bet ir kitų sklypų, buvusių toliau į rytų pusę, naudotojai. Atsakovų sklypo ribų perkėlimas į bendro įvažiavimo kelio vidurį atsirado po 1994 m. neaiškiomis aplinkybėmis ir galimai neteisėtai. Buvę sklypų savininkai naujo įvažiavimo neįrengė, o tik išgrindė esamą įvažiavimą. Atsakovai įvažiavimu naudojasi kol kas nežymiai, nes jie ten negyvena, tačiau kito įvažiavimo į vidinį atsakovų kiemą jie neturi. Vykdant namo rekonstrukciją atsakovai neišvengiamai dar ilgai naudosis esamu bendru įvažiavimu ir tuo pačiu ieškovų žemės sklypo dalimi. Ieškovai atsižvelgdami į kasacinio teismo nutartį patikslino ieškinį ir pateikė naujus įrodymus, t. y. pateikė Panevėžio specialiosios mokyklos raštą, kuriame aiškiai nurodyta, jog per mokyklos teritoriją pro avarinius vartus gali važiuoti tik specialios paskirties avarinių tarnybų transportas ir kelio servituto ieškovams nebus nustatytas. Be to, pagal pateiktą planą matyti, jog važiuojant pro mokyklos teritoriją neįmanoma patekti nei į ieškovų garažą, nei į grįstą kiemo aikštelę nenugriovus dalies ieškovų gyvenamo namo. Pirmosios instancijos teismas šių pateiktų įrodymų netyrė ir nevertino, o savo sprendime neteisingai nurodė, kad jokių naujų argumentų ieškovai nepateikė. Faktiškai teismas neįvykdė kasacinio teismo nurodymo nustatyti svarbias bylai faktines aplinkybes. Ieškovai su patikslintu ieškiniu pateikė naujo įvažiavimo įrengimo darbų kainas, iš viso – 128 131,75 Lt, tačiau atsakovai atsiliepime jau nebesiūlė jokio prisidėjimo prie naujo įvažiavimo įrengimo darbų. Mano, jog atsakovų siūlymas kompensuoti naujo įvažiavimo įrengimo darbus tėra apgaulingas ir niekuo neįpareigojantis pareiškimas. Ieškovai, atsižvelgdami į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuomonę dėl kompensacijos, pasiūlė kompensaciją už servituto nustatymą ir pateikė jos dydžio paskaičiavimą. Atsakovai nors ir tam prieštaravo – savo prieštaravimo nepagrindė jokiais įrodymais. Teismas atsakovų žemės sklypo vertę laikė – 245 000 Lt, remdamasis hipotekos lakšte šalių susitarimu nustatyta įkeičiamo daikto verte., tačiau šiai dienai VĮ Registrų centro duomenimis atsakovų sklypo vertė – 38 800 Lt. Atsakovai turėdami bendrą įvažiavimą su ieškovais sutaupo savo sklypo dalį, nes bendras įvažiavimas yra įrengtas ir dalyje ieškovų sklypo (sklypo riba eina bendro įvažiavimo viduriu). Nesutinka su teismo išvadomis, jog naujo įvažiavimo įrengimo sąnaudos yra normalios lyginant su atsakovų teisių ribojimu. Naujo įrengimo sąnaudas patirs ieškovai, o ne atsakovai, todėl nesuprantama, kodėl teismas lygina ieškovų naujo įvažiavimo įrengimo sąnaudas su atsakovų teisių ribojimo į jų sklypo dalį mastu. Be to, dėl servituto nustatymo ieškovai pasiūlė 3 000 Lt kompensaciją atsakovams. Prašomas nustatyti servitutas 39 kv.m. atsakovų žemės sklypo daliai sudaro 11 proc. viso atsakovų žemės sklypo ploto. Todėl ieškovų paskaičiavimu, piniginė atsakovų teisių ribojimo į jų sklypo dalį masto išraiška – 4 268 Lt, t. y. 30 kartų mažesnė už ieškovų galimas išlaidas naujo įvažiavimo įrengimui. Net jei paėmus, jog atsakovų sklypo vertė – 245 000 Lt, vis tiek atsakovų teisių ribojimo mastas būtų beveik 5 kartus mažesnis negu ieškovų galimos išlaidos naujo įvažiavimo iš ( - ) g. įrengimui. Teismo sulyginimas, jog ieškovai turi daugiau žemės sklypo prieštarauja bendriesiems teisės principams ir negali turėti jokios teisinės reikšmės servituto nustatymui. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė atsakovų teisių pažeidimu, tačiau nenurodė kokios konkrečiai atsakovų teisės yra pažeidžiamos. Atsakovai savo pažeidimą laiko negalėjimu pagal projektą namą rekonstruoti, jį apšildyti, apeiti bei aptverti tvora, tačiau rekonstravimui nėra dar išduotas leidimas ir projektai nėra suderinti nuolatinėje statybos komisijoje. Mano, kad projektas parengtas tik dėl šios civilinės bylos, prašymo atmesti ieškinį pagrindimui. Bylai pasibaigus atsakovams palankiu sprendimu, jie turi pilną galimybę pakeisti projektą ir vykdyti visai kitokią rekonstrukciją ar statybą. Be to, namo apšildymo negalimumas neparemtas kokiais nors argumentais, o namo apėjimas naudojantis bendru įvažiavimu – nelaikytinas atsakovų teisių pažeidimu. Be to, atsakovai galimybę apsitverti žemės sklypą tvora jau šiuo metu neturi ir neturės ne dėl bendro įvažiavimo, o dėl to, kad jų gyvenamojo namo siena pietinėje pusėje ribojasi su mokyklos teritorija. Architektė Z. M. klysta arba bando sąmoningai klaidinti, kad nustačius servitutą sumažėja atsakovų žemės sklypas. Nustačius servitutą nėra keičiamos atsakovų žemės sklypo ribos ir jis nesumažėja. Naujo įvažiavimo didelę kainą sudaro jau įrengtų statinių griovimo bei ardymo darbai. Tai negali būti laikoma normaliomis sąnaudomis, nes yra neproporcingos ir neprotingos išlaidos, kurias ieškovai uždirbtų per 3,4 metus, neskaičiuojant pragyvenimui būtinų išlaidų. Vien dėl šios priežasties vertinti naujo įvažiavimo įrengimo išlaidas kaip normalias sąnaudas yra negalima. Teismas savo išvadoms pagrįsti svarbiu laikė hipotekos kreditoriaus prieštaravimus, tačiau įstatymas nereikalauja kreditoriaus sutikimo nustatant servitutą. Be to, atsakovai žemės sklypą pirko per patį nekilnojamojo turto piką, šiuo metu kainos yra smarkiai sumažėjusios, todėl kreditoriaus pagrindiniai praradimai yra susiję ne su servituto nustatymo, o dėl kainų pasikeitimo rinkoje. Atsakovai daugiau kaip 20 metų gyvena priešais ieškovų sklypą ir prieš įsigyjant žemės sklypą ( - ) g. 20, žinojo, kad tas įvažiavimas ieškovams yra vienintelis kelias įvažiuoti iš gatvės įvairiomis transporto priemonėmis į savo garažą ir grįstą kiemo aikštelę. Atsakovai tikisi, jog privertus ieškovus įsirengti naują atskirą įvažiavimą, dabartinė sklypo kapitalinė tvora ties bendru įvažiavimu nebus griaunama ir atsakovai faktiškai prisijungs ieškovų žemės sklypo dalį, kurią dabar užima bendras įvažiavimas, nes ieškovams jis taptų nereikalingas. Atsakovų faktiniai veiksmai, kad nuo įsigijimo iki šių dienų žemės sklypu ir gyvenamuoju namu nesinaudoja, projektavimo užduotį rekonstrukcijai pateikė tik 2012-11-05, rodo, jog jie nekilnojamuosius daiktus įsigijo ne savo gyvenimo poreikiams, o kitiems tikslams. Mano, kad nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis naudoti daikto pagal paskirtį, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-03-13 sprendimas naikintinas.

10Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 203-03-13 sprendimą. Nurodo, jog nepagrįsti apeliantų teiginiai apie galimai neteisėtą atsakovų žemės sklypo ribų perkėlimą. Tokie teiginiai neturi reikšmės šiai bylai, nes jokių ginčų dėl žemės sklypo ribų nėra ir nebuvo. Atsakovai turi tikslą ant savo žemės sklypo ribų pasistatyti tvorą ir naudotis jiems priklausančiu turtu, todėl visiškai nepagrįstai apeliantai nurodo, jog atsakovai vykdant namo rekonstrukciją naudosis bendru įvažiavimu. Tai, kad Panevėžio specialioji mokykla formaliai nesutiko nustatyti kelio servituto, nesukuria pagrindo konstatuoti objektyvios kelio servituto per atsakovų žemės sklypo būtinybės. Palyginus kokiu mastu apeliantų prašomas nustatyti kelio servitutas riboja atsakovų teises ir kokias sukelia pasekmes, su tuo kokiu mastu kelio servitutas ribotų Panevėžio specialiosios mokyklos teises, yra akivaizdu, kad visiškai teisingesnis ir protingesnis apeliantų sprendimas būtų naudotis įvažiavimu per mokyklos teritoriją ir joje įrengtais vartais į jų žemės sklypą. Be to, naujo kelio įvažiavimą galima įrengti per pus mažesne kaina, negu pateikė ieškovai, nes pagal atsakovų pateiktus paskaičiavimus – 67 932,86 Lt. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neteigė, kad sklypo įsigijimo kaina yra 245 000 Lt, o nurodė, kad tokia yra sklypo vertė kaip jį įsigijo atsakovai. Apeliantai nurodo, jog žemės sklypo vertė yra 38 000 Lt, tačiau vidutinė rinkos vertė ir rinkos vertė nėra tapačios sąvokos. Šiai dienai atsakovų žemės sklypo rinkos vertė sudaro apie 120 000 Lt. Apeliaciniame skunde daug vietos skiriama naujo įvažiavimo į apeliantų žemės sklypą įrengimo iš ( - ) gatvės kainos analizei bei matematiniam jos palyginimui su atsakovų teisių ribojimu nustatant prašomą kelio servitutą. Pažymi, jog naują įvažiavimą galima įrengti už žymiai mažesnę kainą nei nurodo apeliantai. Be to, nuosavybių teisės ribojamas servitutu negali būti nustatinėjamas remiantis vien tik kelio servitutui reikalingos žemės sklypo dalies vertės palyginimu su alternatyviomis patekimo į kitą žemės sklypą įrengimo sąnaudomis. Nustačius servitutą, atsakovams priklausančio statinio siena taps faktine dviejų naudojamų žemės sklypų valdų riba; atsakovai neturės galimybės rekonstruoti statinio, nes taps negalimas statinio sienų bei pamato apšiltinimas, kas sąlygotų statinio išplėtimą į važiuojamąją įvažiavimo į apeliantų kiemą kelio dalį; atsakovai negalėtų apeiti aplink savo namą, nebūtų žalios zonos. Mano, jog vertinant kito įvažiavimo įrengimo išlaidas apeliantų turtinė padėtis neturi tokios reikšmės, kokią savo apeliaciniame skunde jie bando pateikti, nes tarnaujančio daikto savininko teisių ribojimo negalima vertinti pagal jo ir viešpataujančio daikto savininkų turtinę padėtį. Apeliantai nurodė, kad teismas nenurodė konkrečių atsakovų teisių pažeidimus, tačiau iš sprendimo turinio akivaizdu kokias aplinkybes teismas vertino esmines ir reikšmingas. Jau vien tas faktas, kad dėl kelio servituto sumažėtų žemės sklypo vertė yra akivaizdus atsakovų teisių pažeidimas ir yra tiesiogiai susiję su atsakovų galimybėmis naudotis žemės sklypu. Nesutinka su apeliantų argumentais, jog trečiojo asmens nuomonė ginčo klausimu yra nereikalinga. Priešingai, tretysis asmuo yra suinteresuotas atsakovams priklausančiu žemės sklypu bei kaip įmanoma didesnės jos vertybės išsaugojimu, kadangi šis sklypas yra jam įkeistas. Be to, CK 4.127 str. 2 d. draudžia nustatyti servitutą hipotekos tvarka įkeistam turtui. Teismas visiškai pagrįstai ir teisingai atsižvelgė į trečiojo asmens nuomonę dėl servituto nustatymo. Apeliantų išvedžiojimus susijusius su tariamais atsakovų ketinimais faktiškai prisijungti apeliantams priklausančio žemės sklypo dalį, tariamu rekonstrukcijos projekto apsimestinumu, atsakovai vertina kaip visiškai spekuliatyvius, neobjektyvius ir neturinčius nieko bendro su ginčo dalyku. Apeliantai į savo sklypą gali patekti: 1) naudodamiesi kitu įvažiavimu iš Panevėžio specialiosios mokyklos teritorijos; 2) įsirengti kitą įvažiavimą, kurio įrengimo sąnaudos yra visiškai normalios. Apeliantai nepagrindė objektyvaus būtinumo nustatyti jų reikalaujamą servitutą.

11Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo AB „Swedbank“ prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-03-13 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog nesutinka su servituto nustatymu, nes žemės sklypas ir namas yra įkeistas hipotekos lakštu, o servituto nustatymas bankui įkeistam turtui suvaržytų banko daiktines teises. Mano, kad teismas turėtų atsižvelgti į banko kaip sąžiningo įkaito turėtojo interesus išlaikyti bankui įkeistą turtą vertingą ir be papildomų suvaržymų.

12Apeliacinis skundas atmetamas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str.1d.1 p.).

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (LR CPK 329 str.).

14Apeliantai prašymą nagrinėti jo apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka, grindžia tuo, jog jie posėdžio metu prašytų nuvykti į vietos apžiūrą. Kadangi ieškovai ieškinį įrodinėjo, o atsakovai atsikirtinėjo planais, fotonuotraukomis, paaiškinimais, kurie yra byloje, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

15Byloje nustatyta, kad ieškovai J. M. ir Z. M. bendrosios nuosavybės teise Valstybinės žemės sklypo 2002-05-08 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 5676 įsigijo žemės sklypą, kurio kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), ir 2001-05-03 Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2713, 2002-12-18 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto bei 2002-12-23 Susitarimo pagrindu šiame sklype esančius statinius – gyvenamąjį namą bei kitus statinius esančius adresu ( - ), (1 t., b. l. 6-10). Atsakovai A. N. ir V. N. bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise 2007-01-19 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. DM-90 įsigijo 0,0350 ha žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. ( - ), unik. Nr. ( - ), su jame esančiu gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu, esančius ( - ) (1 t., b. l. 43-49).

16Iš byloje esančio ( - ) namų valdos žemės sklypo ribų plano matyti, jog ieškovai patenka į savo namų valdą per įvažiavimą tarp sklypų ( - ) ir ( - ) (1 t., b. l. 17). Šis įvažiavimas ribojasi su atsakovų gyvenamojo namo siena (atsakovų sklypas Nr. 1 atribotas taškais 5, 6, 7). Iš žemės sklypo topografinės nuotraukos matyti, jog atsakovų žemės sklypo, esančio ( - ), riba baigiasi ties įvažiavimo kelio viduriu (2 t., b. l. 78). Šalys nesutaria dėl kelio servituto nustatymo, todėl klausimas spręstinas teismine tvarka.

17CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutas gali būti nustatomas įstatymais, sandoriais, teismo sprendimais.

18Nagrinėjamoje civilinėje byloje spręstinas šalių ginčas dėl kelio servituto objektyvaus būtinumo. Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Šiame straipsnyje yra įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tai: savininkų nesutarimas ir būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, todėl nagrinėjant bylą dėl servituto nustatymo pirmiausia turi būti įvertinta, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. J. J. , bylos Nr. 3K-3-210/2012).

19Ieškovai, prašydami nustatyti servitutą, savo reikalavimą grindė aplinkybe, jog šiuo įvažiavimu naudojosi senai, juo naudojasi ankstesni namo savininkai ir kito įvažiavimo jie neturi, t. y. Panevėžio specialioji mokykla per savo teritoriją neleis važinėti, o naujo kelio įrengimas iš ( - ) g. kainuotų neprotingai daug – 128 131,75 Lt. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ankstesnių žemės sklypo savininkų ginčijamo įvažiavimo įrengimas ir naudojamasis juo, nepagrindžia būtinumo nustatant servitutą bei konstatavo, jog ieškovai turi realią galimybę įsirengti naują įvažiavimą iš ( - ) g. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šią aplinkybę, sprendžia, kad pirmosios instancijų teismas pagrįstai aiškinosi aplinkybę, ar daikto savininkas, siekiantis, kad būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias galimybes dėl nuosavybės teisių tinkamo įgyvendinimo, kad nereikėtų apriboti kitų savininkų teisių, ar jiems (ieškovams) tinkamai naudotis jų nuosavybe trukdo subjektyvios priežastys.

20Iš 2012-11-06 Panevėžio specialiosios mokyklos rašto matyti, jog mokykla leido įvažiuoti pro mokyklos teritoriją avarinių – gelbėjimo tarnybų transportui, kilus gaisrui arba įvykus komunikacijų avarijai ieškovų namų valdos rytinėje ir pietinėje dalyse, besiribojančiose su mokyklos teritorija. Jokiais kitais atvejais įvažiuoti į mokyklos teritoriją su lengvaisiais ar krovininiais automobiliais ieškovams yra draudžiama. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai svarstė bei vertino galimybę ieškovams įsirengti naują įvažiavimą iš ( - ) g., o ne apie įvažiavimą per mokyklos kiemą, kaip nepagrįstai teigia apeliantai.

21Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apeliantų argumentus, jog naujo kelio įrengimu būtų neprotingai didelės išlaidos lyginant su kelio servituto nustatymu panaudojant tik 39 kv. m. atsakovų žemės sklypo, kurio vertė nėra didelė. Iš byloje esančių pateiktų sąmatų dėl naujo kelio įrengimo matyti, jog ieškovo pateiktos ir atsakovų pateiktos sąmatos ženkliai skiriasi – 128 131,75 Lt ir 67 932,86 Lt (2 t., b. l. 25-26, 111-112). Pažymėtina, kad sąmatas sudarė skirtingi asmenys, kurie iš esmės skaičiavo tuos pačius atliktinus darbus, tačiau taikė skirtingus įkainius., kaip pvz.: apšvietimo, signalizacijos, maitinimo kabelių iškasimas ir demontavimas atitinkamai įvertinta 334,98 Lt ir146,92 Lt ir kt. Ieškovas neteigė ir neįrodinėjo, jog atsakovo pateikta sąmata, sudaryta UAB „Aukštaitijos ranga“, yra neteisinga. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pateiktas sąmatas bei darbų kainas, daro išvadą, jog ieškovams yra reali galimybės įsirengti naują kelią ir realiai mažesnėmis kainomis negu jie patys tai nurodo, juo labiau, kad, kaip nurodė atsakovai kasaciniame skunde, jie sutinka finansiškai prisidėti prie naujo įvažiavimo iš ( - )gatvės įrengimo darbų ir šio siūlymo atsakovai neatsisakę. Todėl apeliantų nurodyta aplinkybė, jog naujo įvažiavimo įrengimas ieškovams pagal jų nurodytas pajamas yra didelė suma, nesudaro pagrindo suvaržyti atsakovų nuosavybės teises ir nustatyti kelio servitutą, nes naujo įvažiavimo įrengimas būtų tik vienkartinės išlaidos, o įvažiavimas ieškovams tarnautų visą laiką. Be to, naujo įvažiavimo įrengimo vienkartinės išlaidos negali būti laikomos lygiavertėmis su atsakovų nuosavybės teisių apribojimais. Kita vertus, tenkinant ieškovų ieškinį, šalių padėtis taptų aiškiai nelygiavertė atsakovų nenaudai, nes faktiškai atsakovai netektų dalies nekilnojamojo turto, kuri yra žymiai vertingesnė atsakovams kaip nuosavybės teisė lyginant su naujo įvažiavimo įrengimo išlaidomis. Teisėjų kolegija sutinka, jog kelio servituto nustatymas realiai nesumažintų atsakovų turimo žemės sklypo dydį, tačiau faktiškai atsakovams būtų atimta teisė savo nuožiūra tvarkyti savo nuosavybę, t. y. iš atsakovų būtų atimta galimybė rūpintis bei tvarkyti 39 kv. m. žemės sklypo, kas sudaro daugiau nei 1/10 dalį viso sklypo, taip, kaip jie nori, ir iš esmės tokiu spendimu būtų pažeista Konstitucinė teisė į nuosavybę. Taip pat pažymėtina, jog atsakovų siūloma kompensacija 3 000 Lt nėra lygiavertė kompensacija už atsakovų nuosavybės teisių apribojimą į 39 kv. m. žemės sklypo, kuomet visas jų žemės sklypas yra 0,035 ha, ir, kaip pirmiau minėta, atsakovų namas iš dviejų pusių yra įrėmintas pravažiavimais: viena namo siena ribojasi su ginčo pravažiavimu, o kita siena- riba su gretimo žemės sklypo savininkais.

22Apeliantų argumentai, jog: a) atsakovams ginčo kelias bus reikalingas ateity ir juo atsakovai dar ilgai naudosis atlikdami savo namo rekonstrukciją ir b) atsakovai tikisi, jog privertus ieškovus įsirengti naują atskirą įvažiavimą, dabartinė sklypo kapitalinė tvora ties bendru įvažiavimu nebus griaunama ir atsakovai faktiškai prisijungs ieškovų žemės sklypo dalį, kurią dabar užima bendras įvažiavimas, nes ieškovams jis taptų nereikalinga, jokiais įrodymais nepagrįsti ir vertintini kaip jų spėliojimai, samprotavimai. Todėl juos teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.

23Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktika, aiškinant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymo sąlygas, nuosekliai plėtojama ta linkme, kad servitutas gali būti nustatomas tik esant būtinumui, kai daikto neįmanoma naudoti kitokiu būdu nei nustačius servitutą, todėl, sprendžiant dėl servituto nustatymo, esminis klausimas yra jo būtinumas; konstatavus, kad servitutas būtinas, atsiranda pagrindas jį nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. P. v. V. M. , bylos Nr. 3K-3-246/2005; 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeG. C. v. A. C. , bylos Nr. 3K-3-234/2007; 2012 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno miesto apylinkės prokuratūra v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-126/2012). Teismo nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovų prašymas pagrįstas siekiu naudotis namų valda patogiau, nors jie neišnaudojo visų techninių galimybių pašalinti patekimo į namų valdą kliūtis; ieškovų prašomas nustatyti toks servitutas neleistinai suvaržytų atsakovų teises, apribotų jų teises. Ieškovų noras kuo patogiau naudotis namų valda įvažiuojant į ją jau esamu keliu ir neperkeliant pastatytos tvoros yra visiškai suprantamas, tačiau tokio noro negalima įgyvendinti kito asmens teisių apribojimo sąskaita. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovai žemės sklypą ir jame esančius statinius įgijo pirkimo - pardavimo sutartimis. Jose nenurodytas servitutas . Tokio įrašo nėra ir atsakovų žemės sklypo su pastatais pirkimo -pardavimo sutartyje. Todėl ieškovai turėjo žinoti, kokios yra įsigyto žemės sklypo ir šalia esančio kaimyno žemės sklypo ribos ir sklypų naudojimo sąlygos.

24Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra esminės servituto nustatymo sąlygos – būtinumo, todėl apeliantų reikalavimas leisti jiems naudotis svetimu daiktu tik dėl to, kad jiems taip naudingiau ir patogiau, nesudaro pagrindo nustatyti servitutą.

25CK 4.127 straipsnio 2 dalis numato, jog hipotekos tvarka įkeistam nekilnojamajam daiktui nustatyti servitutą leidžiama tik visų kreditorių sutikimu, išskyrus atvejus, kai servitutas nustatomas įstatymu, administraciniu aktu arba teismo sprendimu. Pažymėtina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas sprendimą atmesti ieškinį grindė ne tik hipotekos turėtojo AB „Swedbank“ nuomone dėl kelio servituto nustatymo, bet iš visų pirmiau nurodytų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visumos.

26Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovai neįrodė, kad ji išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, jog nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti, neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Todėl šiuo atveju servituto nustatymas reikštų nepagrįstą atsakovų nuosavybės teisių ribojimą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad servituto nustatymas pirmiau nurodytomis aplinkybėmis prieštarautų teisėtų lūkesčių, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo, o tuo pačiu ir teisingumo principams.

27Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti, kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis. Be to, įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008).

28Tai, kad atsakovai negyvena ( - ) ir šiuo metu mažai naudojasi ginčo keliu bei neturi jokio kito įvažiavimo, nesuteikia ieškovams teisinių privilegijų, kadangi teismas nagrinėja ginčą pagal byloje esančius įrodymus, nustatant aplinkybes, ar ieškovai išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti, neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų, tuo tarpu šalių ketinimai neturi teisinės reikšmės servituto nustatymo poreikio objektyvumui. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje esančius įrodymus bei pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, konstatuoja, kad teismas ištyrė ir įvertino šiai bylai reikšmingus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad bylos įrodymais nepatvirtintas kelio servituto objektyvus būtinumas.. Apeliacinio skundo argumentai iš esmės yra susiję su įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimu, t. y. grindžiami atskirų įrodymų turinio analize, tačiau vien ta aplinkybė, kad byloje priimtas apeliantams nepalankus teismo sprendimas, nereiškia, jog tai padaryta neįvertinus įrodymų visumos.

29Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad ieškovų skundo argumentai yra teisiškai nepagrįsti, nes pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas pagal byloje nustatytas aplinkybes, nepažeidė teisės normų, todėl nėra pagrindo naikinti teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

30Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

31Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos teisėjų: Romualdo Januškos, Ramunės Čeknienės,... 3. viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 5. Ieškovai prašė nustatyti atsakovams priklausančiame žemės sklype, kurio... 6. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 13 d. sprendimu ieškinį... 7. Teismas nustatė, kad atsakovai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės... 8. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės... 9. Nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas... 10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo apeliacinį skundą atmesti... 11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo AB „Swedbank“ prašo... 12. Apeliacinis skundas atmetamas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m.... 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis... 14. Apeliantai prašymą nagrinėti jo apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka,... 15. Byloje nustatyta, kad ieškovai J. M. ir Z. M. bendrosios nuosavybės teise... 16. Iš byloje esančio ( - ) namų valdos žemės sklypo ribų plano matyti, jog... 17. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į... 18. Nagrinėjamoje civilinėje byloje spręstinas šalių ginčas dėl kelio... 19. Ieškovai, prašydami nustatyti servitutą, savo reikalavimą grindė... 20. Iš 2012-11-06 Panevėžio specialiosios mokyklos rašto matyti, jog mokykla... 21. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apeliantų argumentus, jog... 22. Apeliantų argumentai, jog: a) atsakovams ginčo kelias bus reikalingas ateity... 23. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktika, aiškinant... 24. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad... 25. CK 4.127 straipsnio 2 dalis numato, jog hipotekos tvarka įkeistam... 26. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovai... 27. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos... 28. Tai, kad atsakovai negyvena ( - ) ir šiuo metu mažai naudojasi ginčo keliu... 29. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad... 30. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 31. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. sprendimą palikti...