Byla AN2-266-557/2018
Dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 15 d. nutarimo, kuriuo E. M. nubaustas pagal ANK 120 str. 1 d. 1400 Eur bauda

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal E. M. atstovo advokato R. Kairio skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 15 d. nutarimo, kuriuo E. M. nubaustas pagal ANK 120 str. 1 d. 1400 Eur bauda.

3Teismas

Nustatė

42018 m. gegužės 23 d. Klaipėdos apylinkės teisme buvo gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas, kuriuo prašoma E. M. pripažinti kaltu pagal ANK 120 straipsnio l dalį ir skirti jam administracinę nuobaudą už tai, jog UAB ,,( - )“, bendrovės kodas ( - ), registruota Klaipėdos miesto sav., kuriai laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. faktiškai vadovavo E. M., nesilaikė įstatymais nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo, be to, esant nemokumui, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokiu būdu E. M. pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – teises.

5Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. birželio 15 d. nutarimu pripažino E. M. kaltu pagal ANK 120 str. 1 d. dėl to, kad jis, nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. būdamas faktiniu UAB ,,( - )“, bendrovės kodas ( - ), registruota Klaipėdos miesto sav., vadovu ir atsakingu už šios įmonės veiklos organizavimą, nesilaikė įstatymais nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo, t. y. E. M., būdamas UAB „( - )“ faktiniu vadovu, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė CK 6.9301 str. numatytos atsiskaitymo su valstybe eiliškumo tvarkos. CK 6.9301 str. reglamentuoja skolininko – fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumą. CK 6.9301 str. 1 d. 3 p. imperatyviai numatyta, kad kai juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, tačiau E. M. atstovaujama bendrovė, nesilaikydama CK 6.9301 str. nuostatų, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Tokiu būdu E. M. pažeidė kreditoriaus – valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, teises. Tokį sprendimą apylinkės teismas motyvavo tuo, jog E. M., kaip įmonės vadovas, būdamas atsakingas už UAB „( - )“ finansinę veiklą, privalėjo užtikrinti ir kontroliuoti, kad atsiskaitymai būtų vykdomi įstatymo numatyta eiliškumo tvarka, tačiau to nepadarė. Mokestinė nepriemoka VMI susidarė iki 2015 m. birželio 1 d. VMI operatyvaus patikrinimo pavedimo išrašymo dieną 2017 m. rugsėjo 20 d. UAB „( - )“ įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė jau 42 217,65 Eur. Teismas nurodė, jog iš „Swedbank“ AB pateiktos informacijos apie UAB „( - )“ piniginių lėšų judėjimą matyti, kad E. M., būdamas atsakingas už UAB „( - )“ finansinę veiklą ir žinodamas apie įmonės skolą valstybės biudžetui, atliko mokėjimus kitiems kreditoriams (UAB „( - )“, „UAB „( - )“, UAB „( - )“, AB „( - )“ ir kt.). Vadovaujantis anksčiau paminėtu teisiniu reglamentavimu, kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau negu kitų kreditorių reikalavimai. Dėl to teismas nurodė, jog akivaizdu, kad E. M. turėjo žinoti ir žinojo apie savo vadovaujamos įmonės finansinę padėtį, t. y. kad gaunamų pajamų nepakanka atsiskaityti su visais kreditoriais, ir žinodamas apie įmonės skolą valstybės biudžetui suprato, jog pirmiau atsiskaitydamas su kitais įmonės kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.9301 str. 1 d. prasme yra žemiau nei VMI, o ne su VMI, nesilaikė CK 6.9301 str. nustatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos ir tuo pažeidė kreditorės VMI teises bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką.

6Apeliaciniu skundu E. M. atstovas adv. R. Kairys prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas ir administracinė byla nutrauktina dėl netinkamo ANK 120 str. l d. aiškinimo ir taikymo. Pažymi, kad ANK 120 str. 1 d. numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Teigia, jog sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad tiek iš ANK 120 str. 1 d. dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padarinių (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-429-397/2017). Be to, taip pat sutinka su teismo padaryta išvada, jog E. M. yra tinkamas subjektas administracinei atsakomybei taikyti pagal ANK 120 str. 1 d. už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimą. Tačiau teigia, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. M. nesilaikė CK 6.9301 str. nuostatos, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais ir tuo pažeidė kreditoriaus – valstybės, atstovaujamos Valstybės mokesčių inspekcijos – teises, yra nepagrįsta.

7Nurodo, jog šiuo atveju aktualios CK 6.9301 str. nuostatos, kur nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Pažymi, kad E. M. pripažįsta visas VMI pareiškime nustatytas aplinkybes, tačiau kartu akcentuotina, kad tik 2017 m. rugsėjo 5 d. buvo priimtas VMI sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrovės turto, todėl tik nuo tos dienos VMI oficialiai tapo UAB „( - )“ kreditore ir nuo to laiko jokių mokėjimų kreditoriams neatliko, paskutinis mokėjimas atliktas UAB „( - )“ 2017 m. liepos 1 d. (mokėjimo suma nedidelė), todėl negali būti taikomos CK 6.9301 straipsnio nuostatos.

8Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas šiuos E. M. atstovo teiginius, kad oficialiai VMI UAB „( - )“ kreditore tapo tik 2017 m. rugsėjo 5 d., o nuo to laiko jokių mokėjimų atlikta nebuvo, todėl negali būti taikomos CK 6.9301 str. nuostatos, atmetė. Tokį sprendimą motyvavo tuo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės vadovas, atstovaudamas juridiniam asmeniui, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą ir turi veikti rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 528/2009). E. M., kaip įmonės vadovas, būdamas atsakingas už UAB „( - )“ finansinę veiklą, privalėjo užtikrinti ir kontroliuoti, kad atsiskaitymai būtų vykdomi įstatymo numatyta eiliškumo tvarka, tačiau to nepadarė. Mokestinė nepriemoka VMI susidarė iki 2015 m. birželio 1 d. VMI operatyvaus patikrinimo pavedimo išrašymo dieną 2017 m. rugsėjo 20 d. UAB „( - )“ įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė jau 42 217,65 Eur. Iš „Swedbank“ AB pateiktos informacijos apie UAB „( - )“ piniginių lėšų judėjimą matyti, kad E. M., būdamas atsakingas už UAB „( - )“ finansinę veiklą ir žinodamas apie įmonės skolą valstybės biudžetui, atliko mokėjimus kitiems kreditoriams (UAB „( - )“, „UAB „( - )“, UAB „( - )“, AB „( - )“ ir kt.). Vadovaujantis anksčiau paminėtu teisiniu reglamentavimu, kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau negu kitų kreditorių reikalavimai. Teismas nusprendė, jog iš to akivaizdu, kad E. M. turėjo žinoti ir žinojo apie savo vadovaujamos įmonės finansinę padėtį, t. y. kad gaunamų pajamų nepakanka atsiskaityti su visais kreditoriais, ir žinodamas apie įmonės skolą valstybės biudžetui suprato, jog pirmiau atsiskaitydamas su kitais įmonės kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK6.9301 str. 1 d. prasme yra žemiau nei VMI, o ne su VMI, nesilaikė CK6.9301 str. nustatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos ir tuo pažeidė kreditorės VMI teises bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką. Pirmosios instancijos teismo nuomone, E. M. kaltė dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo pažeidimo, t. y. administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 str. 1 d., neabejotinai įrodyta VMI 2017 m. spalio 20 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR1042-7224 (b. l. 6–9), banko sąskaitos išrašais (b. l. 13–18), kita bylos medžiaga.

9Mano, jog ANK 120 str. normoje vartojama sąvoka „kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas“ atitinka CK 6.9301 str., pavadinto „Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas“, hipotezę ir pačią sąvoką. Pažymėtina, kad išskirtinai tik ĮBĮ 35 str., beje, taip ir pavadintame „Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka“, yra pateikiama konkreti būtent kreditinių reikalavimų (o ne eilinių atsiskaitymų) tenkinimo eilė ir tvarka. Pagal ĮBĮ 26 str. kreditorių reikalavimus tvirtina ir jų eilę sudaro teismas. Šiuo atveju pareiškėjas neturi ir negali pateikti į bylą teismo nutarties dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo. Bankroto byla UAB „( - )“ iškelta ir kreditiniai reikalavimai patvirtinti po 2017 m. liepos 31 d. Pirmiausia, pagal CK yra nustatytos net 5 atsiskaitymo eilės, o ĮBĮ yra tik 3 kreditorių reikalavimų eilės ir jos aiškiai nesutampa ne tik skaičiumi, bet ir savo turiniu. Todėl mano, jog įvertinant tai, kad UAB „( - )“ teismo nutartimi nebuvo iškelta bankroto byla ir nėra ĮBĮ nustatyta tvarka teismo nutartimi patvirtinta kreditinių reikalavimų eilė, ĮBĮ ir CK 6.9301 str. nuostatos UAB „( - )“ nėra ir negali būti taikomos, taip pat akivaizdu, kad negali būti taikomas ir ANK 120 str., numatantis atsakomybę už ĮBĮ numatytų atskirų veiksmų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Todėl teismo prašo administracinę bylą E. M. nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo požymių.

10Taip pat pažymi, kad mokestinė nepriemoka susidarė ne tuo laikotarpiu, už kurį traukiama administracinėn atsakomybėn, t. y. nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d., o iki 2015 m. birželio 1 d. (skundžiamo nutarimo 4 lapas). Po 2015 m. birželio 1 d. nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d. nepriemokų VMI nesusidarė, o tik buvo skaičiuojama nuo pagrindinės nepriemokos delspinigiai ir palūkanos, kurie apskaičiuoti 2017 m. rugsėjo 5 d. VMI sprendime. Teigia, jog nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. UAB „( - )“ buvo moki, todėl būtinybės laikytis CK 6.9301 str. nuostatos nebuvo teisinio pagrindo. Be to, UAB „( - )“ mokestines ataskaitas teikė VMI kas ketvirtį, jokių nepriemokų VMI nepastebėjo ir kreditinių reikalavimų nereiškė. Be to, už susidariusią 2015 m. birželio l d. nepriemoką E. M. yra nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, o mokestinė nepriemoka dėl skaičiuojamų delspinigių ir palūkanų savaime didėjo, todėl mano, kad skundžiamu nutarimu E. M. traukiamas administracinėn atsakomybėn antrą kartą.

11Apeliacinis skundas atmestinas.

12Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pažeidėjas nesutinka su jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymu, su tuo, jog jis nesilaikė įstatymais nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo ir taip pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – teises, nes tik 2017 m. rugsėjo 5 d. buvo priimtas VMI sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrovės „( - )“ turto, todėl teigia, jog tik nuo tos dienos VMI oficialiai tapo UAB „( - )“ kreditore, o nuo to laiko UAB „( - )“ neatsiskaitė su jokiais kreditoriais, todėl negali būti taikomos CK 6.9301 str. nuostatos. Skunde taip pat teigiama, jog UAB „( - )“ teismo nutartimi nebuvo iškelta bankroto byla ir nėra ĮBĮ nustatyta tvarka teismo nutartimi patvirtinta kreditinių reikalavimų eilė, todėl E. M. negalėjo pažeisti kreditorių teisių. Be to, apeliantas nurodo, jog už susidariusią 2015 m. birželio l d. nepriemoką E. M. yra nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl skundžiamu nutarimu jis už tą pačią veiką nubaustas antrą kartą. Būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

13Pagal ANK 652 str. 1 d. apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 569 str. 4 d. nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (LAT nutartis Nr. e2AT-18-648/2017). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. M. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, teismo išvados dėl pažeidėjo kaltės padarius inkriminuojamą administracinį nusižengimą pagrįstos ir atitinka teisinį reglamentavimą bei byloje esančius įrodymus.

14Apeliaciniame skunde nurodoma, jog UAB „( - )“ teismo nutartimi nebuvo iškelta bankroto byla ir nėra ĮBĮ nustatyta tvarka teismo nutartimi patvirtinta kreditinių reikalavimų eilė, todėl ĮBĮ ir CK 6.9301 str. nuostatos UAB „( - )“ neva negali būti taikomos, dėl to negali būti taikomas ir ANK 120 str., numatantis atsakomybę už ĮBĮ atskirų veiksmų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Aukštesnysis teismas negali sutikti su tokiu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateikiamu teisės aktų, numatančių pareigą laikytis kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės, aiškinimu.

15ANK 120 str. 1 d. numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Šio nusižengimo sudėtis yra formali. Objektyvieji administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. Skundžiamu nutarimu E. M. nubaustas už tai, jog nesilaikė įstatymais nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo. CK 6.9301 str. numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo arba gyvybės atėmimo atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

16CK 6.9301 str. įtvirtinta asmens atsiskaitymo eiliškumo tvarka yra imperatyvi, nes CK 6.9301 str. 1 d. įsakmiai nurodoma, kokia eilės tvarka asmuo turi atlikti atsiskaitymus reikalavimus jam pareiškusiems asmenims. Tačiau kad atliktas mokėjimas būtų pripažįstamas prieštaraujančiu imperatyviosioms įstatymo normoms ir atitinkamai niekiniu pagal aptartą normą, turi būti nustatyta CK 6.9301 str. nurodytų sąlygų visuma. Pirma, sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.9301 str. įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Antra, turi būti nustatyta, kad skolininkas atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.9301 str. 1 ar 2 d. nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.9301 str. reikalavimą (kasacinė nutartis Nr. e3K-3-351-611/2017). Aptarta kasacinio teismo praktika atskleidžia, jog tam, kad skolininkas būtų laikomas pažeidusiu kreditoriaus teises ir jam kiltų atsakomybė už CK 6.9301 str. 1 ar 2 d. nustatyto eiliškumo nesilaikymą, įmonei neturi būti iškelta bankroto byla ar ĮBĮ nustatyta tvarka teismo nutartimi patvirtinta kreditinių reikalavimų eilė – užtenka nustatyti, jog skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Pagal pateiktus bankų sąskaitų išrašus, kurių laikotarpis nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d., bendrovės gautos įplaukos 53 414,92 Eur, to paties laikotarpio patirtos išlaidos sudarė 54 680,38 Eur, o atliekant paskutinį apmokėjimą 2017-07-01 UAB „( - )“ (284,63Eur), skola VMI buvo 43 646,70 Eur, taigi šiuo laikotarpiu UAB „( - )“ mokėjo kitiems kreditoriams, nors atsiskaitymo metu neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir taip pažeidė VMI, kaip kreditorės, teises.

17Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog VMI interesai nebuvo pažeisti, nes tik 2017 m. rugsėjo 5 d. buvo priimtas VMI sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrovės turto, todėl tik nuo tos dienos VMI oficialiai tapo UAB „( - )“ kreditore, tačiau iš kasacinio teismo praktikos civilinėse bylose matyti, jog sprendžiant apie kreditoriaus teisių pažeidimą ir nustatant, ar ginčijamų mokėjimų atlikimo metu buvo pirmesnės eilės pareikštų reikalavimų, atitinkančių CK 6.9301 str. 1 d. įtvirtintų reikalavimų sampratą, inter alia reikia nustatyti, ar buvo suėję terminai sumokėti įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus (kasacinė nutartis Nr. e3K-3-351-611/2017). Taigi tam, jog VMI būtų galima pripažinti kreditore, kuriai turi būti atsiskaitoma laikantis CK 6.9301 str. 1 ar 2 d. nustatyto eiliškumo, pakanka nustatyti, jog buvo suėję terminai sumokėti įmokas į biudžetą. Nei įstatymas, nei šiuo klausimu gausi teismų praktika nereikalauja, jog mokesčių administratorius būtų priėmęs sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką, ir nenustato, jog tik nuo to momento jis laikomas įmonės kreditoriumi CK 6.9301 str. prasme. Šiuo atveju nustatyta, jog UAB „( - )“ mokėjo kitiems kreditoriams, nors jau buvo suėję terminai mokėti įmokas į biudžetą (skola VMI siekė 43 646,70 Eur) ir jai kilo pareiga pagal eiliškumą atsiskaityti su aukščiau CK 6.9301 str. nustatytoje eilėje esančiu kreditoriumi – VMI.

18Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog už susidariusią 2015 m. birželio l d. nepriemoką E. M. yra nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, o mokestinė nepriemoka dėl skaičiuojamų delspinigių ir palūkanų savaime didėjo, todėl skundžiamu nutarimu jis traukiamas administracinėn atsakomybėn antrą kartą. Apygardos teismas negali sutikti ir su šiuo apeliacinio skundo argumentu. Iš bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog iš tiesų Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. baudžiamuoju įsakymu E. M. nuteistas pagal BK 222 str. 1 d. už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą, dėl to laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-11-30 negalima iš dalies nustatyti UAB „( - )“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o pagal BK 220 str. 1 d. už tai, kad siekdamas išvengti 31 334 EUR pridėtinės vertės mokesčio ir 2417 EUR pelno mokesčio, iš viso 33 751 EUR sumos sumokėjimo į valstybės biudžetą, tyčia įrašė į deklaracijas aiškiai neteisingus duomenis apie UAB „( - )“ pajamas, pelną, turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai.

19ANK 591 str. 8 p. nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taigi ANK 591 str. 8 p. yra įtvirtintas non bis in idem principas, draudžiantis tą patį asmenį už tą pačią priešingą teisei veiką du kartus traukti administracinėn atsakomybėn arba administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn. Nuostatos dėl dvigubo baudimo negalimumo (non bis in idem) yra įtvirtintos ANK 2 str. 5 d., BK 2 str. 6 d. ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už vieną nusikaltimą antrą kartą. Ši nuostata tiesiogiai draudžia bausti antrą kartą dėl to paties nusikaltimo, palikdama neišspręstą klausimą dėl dvigubo baudimo už skirtingų rūšių teisės pažeidimus taikant skirtingų teisės šakų normas. Dvigubo baudimo draudimo principas įtvirtintas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 Protokolo 4 straipsnyje, kuris pavadintas ,,Teisė nebūti persekiojamam ar baudžiamam du kartus“, jis nustato, kad ,,niekas neturi būti vėl persekiojamas (tried – angl.) ar baudžiamas (punished – angl.) tos pačios valstybės už teisės pažeidimą (offence – angl.), už kurį jis jau buvo išteisintas ar nuteistas (lietuviškame teksto variante įrašyti žodžiai ,,galutiniu nuosprendžiu“, kurių nėra angliškame teksto variante) pagal tos valstybės įstatymą ir baudžiamąjį procesą“. Taigi Konvencija, kaip ir Lietuvos įstatymai, nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės apskritai, tačiau draudžiamas dvigubas baudimas. Be to, draudžiama už tą pačią veiką ne tik du kartus traukti baudžiamojon atsakomybėn, bet ir bausti asmenį traukiant jį už tą pačią veiką administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-696/2015).

20Minėta, kad non bis in idem principas Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktikoje aiškinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje, negalima kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų. Nustatant, ar teisiškai reikšmingi faktai, nagrinėjami abiejuose procesuose, laikytini identiškais, vertinami faktai, sudarantys visumą konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatskiriamai susijusių tarpusavyje laiko, erdvės ir objekto požiūriu. Pavyzdžiui, siekiant išvengti non bis in idem principo pažeidimo, svarbu, kad veikos laiko požiūriu būtų atskiros ir padarytos viena po kitos (Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje S. Z. prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; septynių teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 7 d. sprendimas byloje S. Z. prieš Rusiją; 2006 m. spalio 19 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Asci prieš Austriją, peticijos Nr. 4483/02; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-68/2009, 2K-174/2014, 2K-401-677/2016 ir kt.).

21Analizuojant nusikalstamas veikas, už kurias E. M. nuteistas 2017-07-04 baudžiamuoju įsakymu, ir veiką, už kurią jis patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, matyti, jog jos abi susijusios su jo, kaip UAB „( - )“ vadovo, atliekamomis funkcijomis, tačiau šios teisei priešingos veikos yra ne tik netapačios savo sudėčių požymiais, tačiau nesutampa ir jų padarymo laikotarpiai. E. M. buvo nuteistas už tai, jog jis laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-11-30 apgaulingai tvarkė UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą (BK 222 str. 1 d.), ir už tai, kad siekdamas išvengti 31 334 EUR pridėtinės vertės mokesčio ir 2417 EUR pelno mokesčio, iš viso 33 751 EUR sumos sumokėjimo į valstybės biudžetą, šiuo laikotarpiu tyčia įrašė į deklaracijas aiškiai neteisingus duomenis apie UAB „( - )“ pajamas, pelną, turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai (BK 220 str. 1 d.). Jis nuteistas už nusikalstamas veikas, nukreiptas į finansų sistemą (BK 32 skyrius), o šioje administracinio nusižengimo byloje jis traukiamas atsakomybėn už kreditoriaus teisių pažeidimą, kai laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. faktiškai vadovaudamas UAB „( - )“, nesilaikė įstatymais nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo, t. y. už nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais (ANK 13 skyrius). Atkreiptinas dėmesys, jog nusikalstamos veikos, už kurias nuteistas E. M., padaromos neteisingai (apgaulingai) tvarkant buhalterinę apskaitą ir patvirtinant nustatytos formos ataskaitas, kurios pateikiamos įgaliotai institucijai. Minimo administracinio nusižengimo atveju asmuo neatlieka jokių buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimų, nepateikia aiškiai melagingos informacijos, tiesiog suprasdamas, jog įmonė neturi pakankamai lėšų įvykdyti visus kreditorių reikalavimus, juos tenkindamas nesilaiko įstatymo numatytos tvarkos. Taigi nustatytas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų turinys patvirtina, kad nors jo nusikalstami veiksmai, už kuriuos jis nubaustas baudžiamuoju įsakymu ir už kuriuos jis nubaustas skundžiamu nutarimu, buvo susiję su vadovavimu įmonei, buhalterinės apskaitos tvarkymu ir įmokų į valstybės biudžetą mokėjimu, tačiau sudaro atskirų teisei priešingų veikų sudėtis. Pažymėtina ir tai, jog nusikaltimus, už kuriuos buvo nuteistas, E. M. padarė nuo 2014-01-01 iki 2016-11-30, o administracinį nusižengimą E. M. darė laikotarpiu nuo 2016-07-01 iki 2017-07-31. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog ir šiuo laikotarpiu E. M. skolą valstybės biudžetui sudarė mokestinė nepriemoka, susidariusi iki 2015 m. birželio l d., tačiau apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog ANK 120 str. 1 d., inter alia, numato atsakomybę ne už mokestinės nepriemokos susidarymą, tačiau už skolininko veiksmą, kai atsiskaitoma su kitu kreditoriumi, nesilaikant įstatymo nustatytos eilės. Paskutinį kartą E. M., nesilaikydamas kreditorių eilės, atsiskaitė su UAB „( - )“ 2017 m. liepos 1 d., t. y. jau pasibaigus laikotarpiui, už kurį jis buvo nuteistas 2017-07-04 baudžiamuoju įsakymu. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad E. M., kuris 2017-07-04 baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas už BK 220 str. 1 d. ir BK 222 str. 1 d. numatytų veikų padarymą, patraukus administracinėn atsakomybėn už ANK 120 str. numatytą pažeidimą, buvo pažeistas non bis in idem principas, o E. M. nepagrįstai du kartus nubaustas už tą pačią veiką.

22Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. M. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą, jo veikoje nustatyti visi privalomi subjektyvieji ir objektyvieji administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, todėl administracinėn atsakomybėn jis patrauktas teisėtai ir pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl E. M. kaltės, jam paskirtos nuobaudos individualizavimo, todėl priėmė pagrįstą nutarimą, apeliacinio skundo argumentai E. M. kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas. Priimdamas skundžiamą nutarimą pirmosios instancijos teismas non bis in idem principo, draudžiančio už tą pačią veiką bausti du kartus, nepažeidė. Patikrinus nutarimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų, konstatuotina, kad jis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

23Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

24E. M. atstovo advokato R. Kairio apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 15 d. nutarimą palikti nepakeistą.

25Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio... 3. Teismas... 4. 2018 m. gegužės 23 d. Klaipėdos apylinkės teisme buvo gautas Valstybinės... 5. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. birželio 15 d. nutarimu pripažino E. M.... 6. Apeliaciniu skundu E. M. atstovas adv. R. Kairys prašo panaikinti Klaipėdos... 7. Nurodo, jog šiuo atveju aktualios CK 6.9301 str. nuostatos, kur nustatyta... 8. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas šiuos E. M. atstovo teiginius, kad... 9. Mano, jog ANK 120 str. normoje vartojama sąvoka „kreditorių reikalavimų... 10. Taip pat pažymi, kad mokestinė nepriemoka susidarė ne tuo laikotarpiu, už... 11. Apeliacinis skundas atmestinas.... 12. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pažeidėjas nesutinka su jam... 13. Pagal ANK 652 str. 1 d. apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio... 14. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog UAB „( - )“ teismo nutartimi nebuvo... 15. ANK 120 str. 1 d. numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems... 16. CK 6.9301 str. įtvirtinta asmens atsiskaitymo eiliškumo tvarka yra... 17. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog VMI interesai nebuvo pažeisti, nes tik... 18. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog už susidariusią 2015 m. birželio... 19. ANK 591 str. 8 p. nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali... 20. Minėta, kad non bis in idem principas Europos Žmogaus Teisių Teismo ir... 21. Analizuojant nusikalstamas veikas, už kurias E. M. nuteistas 2017-07-04... 22. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, sutinka su... 23. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų... 24. E. M. atstovo advokato R. Kairio apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos... 25. Nutartis neskundžiama....