Byla eAN2-525-468/2019
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-02 nutarimo, kuriuo R. V. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 400 Eur bauda

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo R. V. atstovės advokatės Jolitos Urbienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-02 nutarimo, kuriuo R. V. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 400 Eur bauda,

Nustatė

21.

3R. V., būdamas UAB „K( - )“ vadovu ir žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad UAB „K( - )“ neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. iš UAB „K( - )“ priklausančios „Swedbank“, AB sąskaitos Nr. ( - ) ir AB „Mano bankas“ sąskaitos Nr. LT45030020260018728 buvo atlikti šie mokėjimai kreditoriams: 1) 2019-02-28 atliktas mokėjimas kreditoriui UAB „I( - )“, atsiskaitymo suma – 2 000 Eur, kai atsiskaitymo dieną bendrovė buvo skolinga VMI 16 569,65 Eur; 2) 2019-03-04 atliktas mokėjimas kreditoriui UAB „I( - )“, atsiskaitymo suma – 5 000 Eur, kai atsiskaitymo dieną bendrovė buvo skolinga VMI 40 029,10 Eur; 3) 2019-03-05 atliktas mokėjimas kreditoriui UAB „I( - )“, atsiskaitymo suma – 2 000 Eur, kai atsiskaitymo dieną bendrovė buvo skolinga VMI 40 029,10 Eur; 4) 2019-03-08 atliktas mokėjimas kreditoriui UAB „I( - )“, atsiskaitymo suma – 20 000 Eur, kai atsiskaitymo dieną bendrovė buvo skolinga VMI 40 029,10 Eur; 5) 2019-03-18 atliktas mokėjimas kreditoriui UAB „I( - )“, atsiskaitymo suma – 12 000 Eur, kai atsiskaitymo dieną bendrovė buvo skolinga VMI 39 987,80 Eur; 6) 2019-03-14 atliktas mokėjimas kreditoriui UAB „L( - )“, atsiskaitymo suma – 32 000 Eur, kai atsiskaitymo dieną bendrovė buvo skolinga VMI 39 987,80 Eur; 7) 2019-03-07 atliktas mokėjimas kreditoriui AB „Mano bankas“, atsiskaitymo suma – 30 Eur, kai atsiskaitymo dieną bendrovė buvo skolinga VMI 40 029,10 Eur; 8) 2019-03-19 atliktas mokėjimas kreditoriui AB „Mano bankas“, atsiskaitymo suma – 4 344,57 Eur, kai atsiskaitymo dieną bendrovė buvo skolinga VMI 40 184,80 Eur. Tokiu būdu R. V. pažeidė kreditorės VMI teises ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

42.

5Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-10-02 nutarimu R. V. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskyrė 1 400 Eur baudą.

63.

7Skunde administracinėn atsakomybėn traukiamo R. V. atstovė advokatė Jolita Urbienė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-02 nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

83.1.

9Atstovės teigimu, apylinkės teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, teismas nepašalino byloje esančių įrodymų prieštaravimų, R. V. pateiktus įrodymus atmetė, argumentų, dėl kurių šie įrodymai atmetami, nenurodė, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą liko nenustatyti ir nepatikrinti esminiai duomenys, patvirtinantys ar paneigiantys aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, todėl nepagrįstai pripažino, jog R. V. kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

103.2.

11Dėl CK 6.9301 straipsnio nuostatų taikymo. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, iš vienos pusės pažymėjo, jog šioje byloje negalima vadovautis R. V. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, kuriose aiškinama CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, kadangi teisės aiškinimas pateiktas kitokio pobūdžio civiliniuose ginčuose, kurių šalis nebuvo VMI. Iš kitos pusės pripažino, jog svarbu nustatyti, ar bendrovė atsiskaitymo su kitais kreditoriais metu neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, bei, ar tuo metu bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką. Tokiu būdu, atstovės nuomone, nutarimo motyvai yra prieštaraujantys vieni kitiems, iš vienos pusės teigiant, jog negalima vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, kuriuose aiškinama, kokios aplinkybės turi būti nustatytos, kad pripažįstant, jog pažeista minėtame straipsnyje įtvirtinta teisės norma, iš kitos pusės pripažindamas, jog visgi teismas turi nustatyti, ar bendrovė neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams patenkinti. Pagal visuotinai pripažintą principą negalima to paties kartu ir teigti, ir neigti (allegans contraria non est audiendus).

123.3.

13Nurodo, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma – blanketinė, kuri nukreipia į CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintą teisės normą, todėl nustatant, ar buvo administracinio nusižengimo sudėtis, ar ne, turi būti nustatyta tiek objektyviųjų, tiek subjektyviųjų požymių visuma. Objektyvieji požymiai nustatomi remiantis CK 6.9301 straipsnyje nurodyta norma, kuri aiškinama būtent Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. Nesvarbu, kokioje byloje, ir kokioms šalims dalyvaujant, kokius reikalavimus pareiškus buvo nagrinėjami ginčai, CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinta norma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinama vienodai, būtent taip, kaip nurodė R. V. rašytiniuose paaiškinimuose, tai yra 1) sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Nustatant pirmos sąlygos buvimą / nebuvimą, turi būti nustatyta, jog buvo pažeista atsiskaitymo tvarka su reikalavimą pareiškusiais asmenimis; 2) turi būti nustatyta, kad skolininkas atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.9301 str. 1 ar 2 d. nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.9301 straipsnio reikalavimus. Pažymi, kad teisiškai reikšmingu taip pat pripažįstamas atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo mastas (ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė įmonės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais). Sprendžiant dėl atsiskaitymo eiliškumo pažeidimo masto bei nustatant, ar nebuvo palikta galimybių atsiskaityti su kitais kreditoriais, vertinamos ne tik bendrovės turimos lėšos (grynieji, negrynieji pinigai), bet ir visas turtas.

143.4.

15Atstovės teigimu, kitoks teisės normos, įtvirtintos CK 6.9301 straipsnyje, aiškinimas prieštarautų teisinės valstybės principui – teisiniam aiškumui. Konstitucinėje doktrinoje nurodyta, kad vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra ir teisinis aiškumas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (Konstitucinio Teismo 2003-05-30, 2004-01-26, 2008-12-24, 2009-06-22 nutarimai, 2010-04-20 sprendimas). Konstitucinis Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja reikalavimus įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris, inter alia, suteiktų galimybę teisinių santykių subjektams žinoti, ko iš jų reikalauja teisė, kad jie galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus, teisės normos būtų nustatomos iš anksto, įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas būtų aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktuose nebūtų nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius. Ūkio subjektams yra žinoma CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, ir kaip ji taikoma bei aiškinama, bendrovės privalo atsiskaityti šiame straipsnyje nustatyta eile tuo atveju, jei ji neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, jei ji lėšų turi pakankamai (tiek grynųjų, tiek negrynųjų pinigų, kito turto), akivaizdu, jog šios atsiskaitymo eilės neprivalo laikytis, kadangi nėra CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų. Vadovaujantis apylinkės teismo argumentais, darytina išvada, jog vien ta aplinkybė, kad, bendrovė turi nepriemoką, reiškia, kad visus atsiskaitymus ji turi vykdyti išimtinai VMI, nepaisant to, kad bendrovei pakanka lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, kurie pareiškė reikalavimus. Jei laikytis nutarime nurodytų teismo motyvų, darytina išvada, jog jei bendrovė nesumoka visos nepriemokos VMI, reiškia ji neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, o vertinant administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius, nesvarbu, koks yra bendrovės turimų lėšų ir pradelstų įsipareigojimų kreditoriams santykis. Toks skirtingas tos pačios normos ir atsiskaitymo su VMI interpretavimas, atstovės nuomone, reiškia ne ką kitą, kaip teisinio aiškumo principo pažeidimą.

163.5.

17Pažymi, kad Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis nustato, jog Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovaujantis šio straipsnio 3 dalimi į Aukščiausiojo Teismo nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracinio nusižengimo bylų nagrinėjimas priskirtas bendrosios kompetencijos teismams, todėl nesivadovauti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintos teisės normos aiškinimais (kas turi būti nustatoma ir vertinama, sprendžiant ar ši norma pažeista) nėra jokio pagrindo.

183.6.

19ANK 120 straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo bylas nagrinėjantys teismai pripažįsta, jog teismas turi nustatyti, ar bendrovei nepakako lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, ir tik tada sprendžiama, ar buvo pažeista atsiskaitymo tvarka, nustatyta CK 6.9301 straipsnyje. Pavyzdžiui, 2019-02-05 Klaipėdos apygardos teismas nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-75-255/2019 pažymėjo, jog: „ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ji kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų“. 2018-09-04 Klaipėdos apygardos teismas nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-266-557/2018 ne tik nustatydamas administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius vadovavosi ir citavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą c. b. Nr. e3K-3-351-611/2017, bet ir pabrėžė, jog „ANK 120 str. 1 d., inter alia, numato atsakomybę ne už mokestinės nepriemokos susidarymą, tačiau už skolininko veiksmą, kai atsiskaitoma su kitu kreditoriumi, nesilaikant įstatymo nustatytos eilės“. 2019-04-05 nutartyje priimtoje administracinio pažeidimo byloje Nr. AN2-171-935/2019 Vilniaus apygardos teismas taip pat pažymėjo, jog: „Sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir ar, esant šiai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.9301 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-504-1075/2018)“.

203.7.

21Dėl teismo pareigos nustatyti administracinio nusižengimo požymius. Atkreipia dėmesį į tai, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Konstitucinio Teismo 2008-05-28 nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-6/2012). Administracinėje teisenoje yra numatyta teisė teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilus neaiškumams dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme. Kartu pažymėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi būti parengta kokybiškai. Remiantis ANK 567 straipsnio 3 dalimi, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nei institucijai, nei teismui nesant pakankamai aktyviems, nesurinkus būtinų įrodymų nusižengimo sudėčiai nustatyti, nepašalinus iškilusių abejonių, nevertinus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytų aplinkybių, netyrus ir kitų bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, laikoma, jog yra pažeisti ANK 566, 567, 569 straipsniai, taip pat pažeistas in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-20 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018).

223.8.

23Pažymi, jog apylinkės teismas padarė išvadą, jog R. V. padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, iš esmės remdamasis aplinkybe, kad VMI laiku nebuvo sumokėti mokesčiai, tačiau nenustatęs, jog bendrovė turėjo kitų kreditorių (be VMI), su kuriais atsiskaitymo terminai buvo suėję, taip pat nenustatęs, ar bendrovei nepakako lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais. Priešingai, nors nutarime teismas pripažino, jog visgi turi būti nustatyta, ar bendrovė neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriais, kurių reikalavimai pareikšti, tačiau vėliau pažymėjo, jog tiksliai nustatyti, kiek lėšų bendrovė turėjo nurodytomis dienomis ir kiek kreditorių reikalavimų turėjo patenkinti, yra pakankamai sudėtinga. Tokius duomenis galėtų pateikti nebent pati bendrovė. VMI turi ribotas galimybes ir tokias bylai reikšmingas faktines aplinkybes paprastai nustato atlikdama mokesčių mokėtojo operatyvų patikrinimą. Atstovės nuomone, tokia išvada reiškia, jog pirmosios instancijos teismas ne tik nenustatė būtinojo požymio, kad bendrovė laikotarpiu nuo 2019-02-28 iki 2019-03-31 neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, bet ir tai, jog esant abejonėms, šios abejonės buvo aiškinamos ne R. V., bet VMI naudai. Atstovės teigimu, vadovaujantis ANK 567 straipsnio 3 dalimi, ne bendrovė, o VMI turėjo pareigą įrodyti pareiškime nurodytas aplinkybes. Bendrovė, VMI vykdant patikrinimą, pateikė visus VMI prašomus duomenis. VMI bet kada galėjo paprašyti bendrovės pateikti papildomus duomenis (jei jų trūko), tačiau teismui VMI pateikė tik selektyviai parinktus duomenis.

243.9.

25Apylinkės teismas, pripažindamas, jog R. V. nepadarė administracinio nusižengimo laikotarpiu nuo 2019-02-12 iki 2019-02-27, pažymėjo, jog VMI atstovė pripažino, jog Balanse už laikotarpį nuo 2019-02-12 iki 2019-02-13 yra sistemos klaida, tačiau vertindamas kitus VMI pateiktus balansus laikė, jog čia sistemos klaidos negali būti, nors R. V. pateikė eilę rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog VMI sistemoje yra nuolatinės klaidos ir neatitikimai, dėl kurių dažnai bendrovei teko aiškintis, kodėl sistema rodo nepriemoką, jei jos nėra. Pažymi, jog apylinkės teismas atmetė R. V. pateiktus rašytinius įrodymus apie tai, kokius duomenis bendrovė mato suformavusi ataskaitas konkrečiomis datomis, ir jog šie duomenys visiškai nesutampa su VMI pateiktais balansais (pavyzdžiui, pagal bendrovės ataskaitas 2019-02-25 bendrovė turėjo prievolę VMI sumokėti 278,80 Eur iki 2019-03-12, o 2019-03-31 dieną bendrovė turėjo sumokėti 197 Eur iki 2019-06-17 ir 16 488 Eur iki 2019-03-31. Apylinkės teismas atmetė R. V. paaiškinimus, jog tiriamuoju laikotarpiu bendrovės VMI paskyroje nerodė, jog yra bendrovės mokestinė nepriemoka. Nesant atitinkamos informacijos, R. V. negalėjo žinoti, jog ji yra. Teigia, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suvokė, jog jei yra sustabdytas prievolės vykdymas, bendrovė gali vykdyti atsiskaitymus ne tik su VMI, juolab, jog bendrovei netrūko lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais. Taip pat apylinkės teismas atmetė R. V. pateiktus rašytinius įrodymus - 2018 m. lapkričio mėn. bendrovės buhalterės susirašinėjimą su VMI atstove, jog neaišku, kodėl VMI sistemoje padidėjo prievolės, kad jos nesutampa su pateiktomis deklaracijomis, vėliau - 2019 m. vasario mėn. elektroninį susirašinėjimą, kur VMI atstovė pažada pasiaiškinti, kodėl rodo PVM nepriemoką, kai jos nėra. Argumentų, kodėl šie įrodymai atmetami, o nėra aiškinami R. V. naudai, teismas nenurodė. Atstovės nuomone, šie rašytiniai įrodymai, kartu su VMI atstovės pripažinimu, jog sistemoje yra/būna klaidų, taip pat su aplinkybe, jog VMI atstovė pripažino, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bendrovė neturi neįvykdytų prievolių VMI, tik patvirtina R. V. paaiškinimus, jog bendrovė visada tinkamai ir laiku vykdė įsipareigojimus, turėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, o VMI pateikti duomenys apie tariamą jos, kaip kreditorės teisių pažeidimą, yra nepagrįsti.

263.10.

27Atstovės teigimu, apylinkės teismas nevertino ir nepasisakė, dėl kokių priežasčių atmeta byloje esančius rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog bendrovė neturėjo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, turėjo ne tik negrynųjų pinigų banko sąskaitose, bet ir gautinų sumų, 159 423 Eur dydžio terminuotą indėlį. Tokiu būdu, net jei sutikti su VMI ir teismo išvada, jog bendrovė turėjo nepriemoką VMI laikotarpiu nuo 2019-02-28 iki 2019-03-31 ir konkrečiai, 2019-02-28 tariama skola VMI – 16 569,65 Eur; 2019-03-04 – 40 029,10 Eur; 2019-03-05 – 40 029,10 Eur; 2019-03-08 – 40 029,10 Eur; 2019-03-18 - 39 987,80 Eur; 2019-03-14 – 39 987,80 Eur; 2019-03-07 - 40 029,10 Eur; 2019-03-19 – 4 344,57, įvertinus, jog bendrovė neturėjo pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams, o laikotarpiu nuo 2019-02-01 iki 2019-03-29 į Swedbank banko sąskaitą gavo 115 435,13 Eur pajamų, Mano bankas sąskaitą 37 153,74 Eur pajamų, turėjo gautinų sumų 23 403,22 Eur ir terminuotą indėlį 159 423,00 Eur darytina išvada, jog bendrovė turėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais. Pažymi, jog teismas, vertindamas, ar bendrovė pažeidė atsiskaitymo su VMI tvarką, iš Mano bankas sąskaitos atliktus pavedimus laikė kaip atsiskaitymą su kitais kreditoriais, tačiau Mano bankas sąskaitoje nurodytų pajamų nevertino, kaip Bendrovės turimų lėšų. Mano, kad aplinkybė, jog bendrovė nesumokėjo VMI nepriemokos, kai ji turėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, nereiškia, jog yra ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodyta administracinio nusižengimo sudėtis (2017-09-04 Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-266-557/2018).

283.11.

29Atstovės nuomone, apylinkės teismas nevertino ir tos aplinkybės, jog VMI atstovė patvirtino, jog visuose VMI pateiktuose balansuose nurodyta nesugretinta suma reiškia, kad mokesčiai VMI yra sumokėti, tačiau pačioje sistemoje šie mokesčiai nesudengti (nepriskirti) vienam ar kitam mokesčiui, tai taip pat gali reikšti, jog yra bendrovės permoka VMI. Tokiu būdu, teismas, priėjęs prie išvados, jog bendrovė buvo skolinga VMI, nustatydamas nepriemokos dydį, atmetė pačios VMI pripažintą faktą, jog VMI balansuose nurodyti duomenys apie bendrovės sumokėtus mokesčius (nepriemoką) yra neteisingi, jog ne visi bendrovės sumokėti mokesčiai VMI pateiktuose balansuose nurodyti ir jais nesumažinta bendrovės skola VMI, todėl ji iš esmės neatitinka VMI nurodytą tariamą bendrovės nepriemoką. VMI pripažinus, jog pateikti duomenys dėl sistemos klaidų nėra teisingi, visos abejonės turi būti aiškinamos R. V. naudai. Pažymi, jog apylinkės teismas atmetė R. V. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytus argumentus, jog PVM nepriemokos nebuvo, ji tariamai atsirado dėl 2019-03-06 atlikto mokestinio tyrimo ir būtent po jo bendrovė turėjo tikslinti PVM deklaracijas ir VMI sistemoje atsirado daug klaidų ir neatitikimų, nors VMI atstovė bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino, jog sistemos klaidos atsirado būtent dėl tos priežasties, jog bendrovė tikslino PVM deklaracijas, kad balanse nurodyta informacija gali būti ne visai teisinga, nes pavyzdžiui, gavus mokėjimą, jis nebuvo suvestas VMI darbuotojo, yra permoka ir pan.

303.12.

31Teigia, jog apylinkės teismas iš esmės sutiko su VMI išsakyta pozicija, jog VMI nevertina ir nenustatinėja įsipareigojimų kitiems kreditoriams, o aplinkybę, jog VMI nesumokėta visa nepriemoka, preziumuoja, kaip įrodytą faktą, kad bendrovė neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais. Tokia VMI pozicija reiškia, jog institucija, privalanti nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, to nedaro, teismas tokį VMI elgesį iš esmės toleruoja, kas yra visiškai nesuderinama su ANK 566, 567, 569 straipsniais.

323.13.

33Atstovės nuomone, apylinkės teismas neobjektyviai ir nevisapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, nutarimą grindė ne įrodymais, o išankstiniu įsitikinimu ar nuojauta apie tariamą R. V. administracinį nusižengimą. Motyvuojamoji teismo sprendimo dalis yra pati svarbiausia, todėl, jei sprendimas yra be motyvų, tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu. Teismo sprendimo motyvavimo svarba yra pabrėžta ir Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) praktikoje, nurodant, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT 2001-09-27 sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30); nacionalinių teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami, kad atsakytų į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (EŽTT 1994-12-09 sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91, par. 29–30).

344.

35Atsiliepime į apeliacinį skundą Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjas Jonas Čebelis prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-02 nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad, įvertinus UAB „K( - )“ konkrečią dieną prievolės VMI prie FM mokėjimo terminą ir tos prievolės dydį be vėlesnių duomenų pakeitimų, galima nustatyti, kokie duomenys apeliantui buvo žinomi būtent tą dieną, kai jis bendrovės vardu vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais. Teigia, kad nevienkartinis UAB „K( - )“ siekis gauti mokestines lengvatas, sudarant mokestinės paskolos sutartis, savo esme suponuoja prielaidą, kad UAB „K( - )“ 2018-2019 m. turėjo finansinių sunkumų. Vis tik laikinas prievolių išieškojimo sustabdymas VMI prie FM iniciatyva, negali būti aiškinamas išplėstai, t. y. UAB „K( - )“ vadovas R. V. neturi jokio teisinio pagrindo teigti, kad mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūrų stabdymas naikina pačią mokestinę nepriemoką ir kad toks prievolės stabdymas suteikė teisę UAB „K( - )“ vadovui vykdyti atsiskaitymus ne tik su VMI prie FM, bet ir su kitais, žemesnės eilės nei VMI prie FM bedrovės kreditoriais. Mano, kad VMI prie FM atstovės 2019-09-18 teismo posėdžio metu pateikta informacija dėl 2019-02-12 VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenų apie UAB „K( - )“ mokestinės prievolės sumą neturi įtakos sprendžiant dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-02 nutarimo pagrįstumo, nes Vilniaus apylinkės teismas priėmė sprendimą nesivadovauti VMI prie FM 2019-02-12 balanso išrašo duomenimis. Teigia, kad UAB „K( - )“ mokestinė nepriemoka negali būti mažinama galimai susidariusia mokesčių permokos suma, kol teisės aktų nustatyta tvarka nėra nustatyta faktinė mokestinės permokos suma. Taigi, R. V., būdamas bendrovės vadovu ir atskaitingu asmeniu, žinodamas, kad bendrovė turi neįvykdytų mokestinių prievolių valstybės biudžetui, vykdydamas atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais (2019-02-26 - 2019-03-31), nesilaikė CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, t. y. atsiskaitymo prioritetą teikė ne VMI prie FM, o kitiems bendrovės kreditoriams, taip pažeisdamas kreditoriaus VMI prie FM teises.

36Administracinėn atsakomybėn traukiamo R. V. atstovės advokatės J.Urbienės skundas atmestinas.

375.

38Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą, be kita ko, lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

396.

40Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs R. V. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka su apylinkės teismo padarytomis išvadomis, kad jis, būdamas bendrovės UAB „K( - )“ vadovu, privalėjo užtikrinti ir kontroliuoti, kad atsiskaitymai kreditoriams būtų vykdomi įstatymo numatyta eiliškumo tvarka, tačiau to nepadarė.

417.

42ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos ir eilės pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur.

438.

44Taigi pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla juridinio asmens vadovui. Aptariamo nusižengimo sudėtis yra formali. Objektyvieji aptariamo administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kurį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. Nagrinėjamu atveju R. V. nubaustas už tai, kad jis, būdamas UAB „K( - )“ vadovu, pažeidė CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, t. y. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems bendrovės kreditoriams, o ne Valstybinei mokesčių inspekcijai. Taigi aptariamiems ginčo teisiniams santykiams yra aktualios CK 6.9301 straipsnio nuostatos, kuriose nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka. Pagal komentuojamo straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

459.

46Kaip pagrįstai skunde pažymėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. V. atstovė, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar bendrovės vadovas inkriminuotu laikotarpiu, o būtent laikotarpiu nuo 2019-02-28 iki 2019-03-19, neužtikrino, kad būtų laikomasi atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, jei įmonė neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti.

4710.

48Skunde administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė nurodo, jog tai, kad minėtu laikotarpiu bendrovė turėjo pakankamai lėšų, patvirtina duomenys: bendrovė neturėjo pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams, laikotarpiu nuo 2019-02-01 iki 2019-03-29 į Swedbank banko sąskaitą gavo 115 435,13 Eur pajamų, į Mano bankas sąskaitą gavo 37 153,74 Eur pajamų, turėjo gautinų sumų 23 403,22 Eur ir terminuotą indėlį 159 423,00 Eur. Skundą nagrinėjančio teismo manymu, bendrovės vadovo R. V. atstovė skunde nepagrįstai prie lėšų, naudotinų atsiskaitymams, priskiria gautinas sumas, kurias iš esmės sudaro būsimi mokėjimai bendrovei, nesant jų apibrėžtumui bei garantijoms, kad mokėjimai, atsiskaitymo su kreditoriais dieną, bus įvykdyti. Skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, jog VMI prie FM, atlikdama operatyvų patikrinimą, bei apylinkės teismas, vertindamas byloje esančius duomenis, pagrįstai prie lėšų, atsiskaityti su kreditoriais, nepriskyrė 159 423,00 Eur dydžio terminuotų indėlio, nesant jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie tokių lėšų laikymo sąlygas ar galimybes indėlį naudoti einamiems mokėjimams atlikti. Iš 2019-05-14 operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (21.222) FR1042-1765 matyti, kad operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, jog bendrovė turi dvi banko sąskaitas, iš kurių išrašų nustatytas lėšų judėjimas nuo 2019-02-01 iki 2019-03-31. Lėšų likutis bendrovės sąskaitose 2018-02-01 buvo 47 980,69 Eur, o likutis 2019-03-31 – 106,60 Eur. Pajamos per šį laikotarpį sudarė 152 429,59 Eur, išlaidos – 200 303,68 Eur, iš jų VMI ir Sodrai tik 22 024,37 Eur, o tiekėjams – 126 127,71 Eur, darbo užmokesčiui – 679,64 Eur, kitos išlaidos skirtos paskolos ir pradinio įnašo grąžinimui pagal sutartis. Esant šiems duomenims, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad operatyvaus patikrinimo metu surinktais duomenimis, minėtu laikotarpiu bendrovė iš tiesų neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, kadangi lėšų likutis 2019-03-31 buvo tik 106,60 Eur. Sutiktina su apylinkės teismo argumentus, jog aplinkybę, kad bendrovė bylai aktualiu laikotarpiu neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, patvirtino ir pats R. V., pateikdamas VMI savo 2019-05-03 paaiškinimą. Jame nurodė, kad pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka susidarė dėl to, jog pardavus nekilnojamąjį turtą, laiku bendrovė negavo pajamų, turi nuolat bankui mokėti palūkanas ir pagrindinė priežastis yra tai, jo 2019-01-01 jų kredito įstaiga iš kredito unijos tapo banku ir negali grąžinti sumokėto pajinio įnašo (b. l. 26-27). Sprendžiant apie bendrovės finansines galimybes, atsiskaityti su kreditoriais, svarbu įvertinti ir bendrovės nuolatinius prašymus, 2019 m. teikiamus VMI prie FM, išdėstyti mokestinės nepriemokos sumas bei tai, kad 2018 m. bendrovei VMI prie FM buvo suteikti du mokestiniai kreditai, kas iš tiesų kelia pagrįstų abejonių skunde akcentuojama stabilia bendrovės finansine padėtimi. Skundo argumentą dėl įsipareigojimų kitiems kreditoriams nebuvimo, paneigia byloje esantys duomenys. Iš 2019-05-14 operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad pagal pateiktas sąskaitų 4430 ir 2410 „Skolos datai 2019-03-31 Eur“ kopijas nustatyta, jog bendrovės skolos tiekėjams 2019-03-31 sudarė 62 120,40 Eur (b. l. 8-9).

4911.

50Dėl nesumokėtų nepriemokų sumų skunde nurodoma, kad tiriamuoju laikotarpiu VMI paskyroje nebuvo rodoma bendrovės mokestinė nepriemoka, todėl, nesant atitinkamos informacijos, R. V. apie pareigą, sumokėti nepriemoką, negalėjo žinoti. Sutikti su tokiu skundo argumentu nėra pagrindo. Pažymėtina, jog VMI portalo e.VMI autorizuotų elektroninių paslaugų srityje Mano VMI juridiniams asmenims pateikiama visa to asmens turima mokestinės nepriemokos suma, įskaitant ir tas prievoles, kurių išieškojimas yra sustabdytas, nagrinėjant prašymą sudaryti mokestinę paskolos sutartį. Į Mano VMI juridiniam asmeniui rodomą mokestinę nepriemoką nėra įtraukiamos mokestinių prievolių sumos, dėl kurių jau yra sudarytos mokestinių prievolių sutartys ir kurių mokėjimo terminas pagal tokias sutartis nėra suėjęs. Niekuo nepagrįstas ir toks skundo argumentas, jog R. V. suvokė, kad VMI prie FM pateikto prašymo nagrinėjimo laikotarpiu yra sustabdytas prievolės vykdymas, todėl bendrovė gali vykdyti atsiskaitymus ne tik su VMI. Pažymėtina, kad laikinai sustabdžius prievolių išieškojimą, prašymų išnagrinėjimo laikotarpiui, pati mokestinė nepriemoka nėra panaikinama, kaip ir savaime bendrovei nėra suteikiama teisė neatsiskaičius su pirmesnės eilės kreditoriais, mokėjimus vykdyti kitiems kreditoriams, kas, nagrinėjamu atveju, ir buvo padaryta.

5112.

52Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė, pasisakydama dėl nepriemokų dydžio, atkreipia dėmesį į bendrovės matomus duomenis pagal suformuotas ataskaitas konkrečiomis datomis. Tačiau svarbu paminėti, kad siekiant įvertinti, ar konkretaus atsiskaitymo su žemesnės eilės kreditoriais momentu buvo suėjęs prievolės, mokėtinos VMI prie FM, mokėjimo terminas ir koks tos prievolės dydis, vertinami tos dienos duomenys – be vėlesnių pakeitimų. Skunde akcentuojamos VMI prie FM padarytos klaidos, nustatant UAB „K( - )“, mokestinės nepriemokos dydžius. Teismo posėdžio metu VMI atstovė I. B. paaiškino, kad pateiktame 8 priede 2019-02-12 susidariusi mokestinės nepriemokos 183 524 Eur dydžio suma yra galimai klaidinga dėl pateiktų deklaracijų patikslinimo, taip pat dėl mokestinių nepriemokų išieškojimo sustabdymo, nepasibaigus prieš tai buvusiam sustabdymui, kas savaime nepaneigia mokestinės nepriemokos egzistavimo (b. l. 121-122). Esant šioms aplinkybėms, VMI atstovei pateikus 2019-02-13 balanso išrašą, iš kurio matyti, kad nepriemoka yra tik 6 411,19 Eur, apylinkės teismas, vadovaudamasis in dubio pro reo principu, pagrįstai nevertino 2019-02-12, 2019-02-15, 19, 21, 22 d. balanso išrašų, būtent dėl pateiktų prieštaringų duomenų, susijusių su mokestinės nepriemokos pradžia.

5313.

54Skunde pažymima, jog neatmestina ir tokia situacija, kad pateikus patikslintas deklaracijas, UAB „K( - )“ gali atsirasti neįskaityti sumokėjimai, nesugretinta suma – permoka. Vis tik nenustačius galimai susidariusios mokesčių permokos sumos, t. y. neatlikus tikslinio mokestinio patikrinimo, galinčio patvirtinti susidariusios permokos faktą bei jos dydį, mokestinė nepriemoka nėra mažinama. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad susidarius tokiai situacijai, kai permoka iš tiesų susiformuoja, permoką atitinkanti suma grąžinama mokesčių mokėtojui. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, aptartos aplinkybės nepaneigia to, kad bendrovė laikotarpiu 2019-02-28 iki 2019-03-19 neturėdama pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriais, jų reikalavimus tenkino, nesilaikydama atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

5514.

56Administracinėn atsakomybėn patraukto R. V. atstovės manymu, apylinkės teismas nepagrįstai nevertino pateiktų rašytinių įrodymų - 2018 m. lapkričio mėn. bendrovės buhalterės susirašinėjimo su VMI atstove, jog neaišku, kodėl VMI sistemoje padidėjo prievolės, kad jos nesutampa su pateiktomis deklaracijomis, vėliau - 2019 m. vasario mėn. elektroninį susirašinėjimą, kur VMI atstovė pažada pasiaiškinti, kodėl rodo PVM nepriemoką, kai jos nėra. Įvertinus tai, kad iš pateikto susirašinėjimo matyti, jog bendrovės buhalterė elektroniniu paštu su VMI atstove bendravo būtent dėl 2016 m. susidariusios pridėtinės vertės mokesčio nepriemokos, minėtas susirašinėjimas, spendžiant dėl bendrovės vadovo veiksmų teisėtumo laikotarpiu 2019-02-28 iki 2019-03-19, reikšmės neturi, todėl šiuo klausimu pasisakyti plačiau, analizuojant elektroninių laiškų turinį, nėra pagrindo.

5715.

58Skunde akcentuojama, kad bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu VMI atstovė patvirtino, jog bylos nagrinėjimo dieną bendrovė neturi neįvykdytų prievolių VMI. Vis tik, ta aplinkybė, kad susidariusios nepriemokos buvo sumokėtos, R. V. kaltės nešalina.

5916.

60Pažymėtina, kad CK 6.9301 straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, tai reiškia, kad teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto, todėl R. V., neužtikrindamas, kad bendrovėje būtų laikomasi CK 6.9301 straipsnio 1 dalies nuostatų, padarė administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-266/2006, Nr. 3K-3-130/2011), tačiau, nagrinėjamu atveju, jis to nepadarė.

6117.

62Esant aptartoms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-02 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, R. V. nuobauda paskirta nepažeidžiant ANK 34 straipsnio nuostatų, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nustatant įstatymo sankcijoje numatytą minimalų baudos dydį. Naikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-02 nutarimą dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo R. V. atstovės advokatės J.Urbienės apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo.

63Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

64Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-02 nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo R. V. atstovės advokatės Jolitos Urbienės apeliacinio skundo netenkinti.

65Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva... 2. 1.... 3. R. V., būdamas UAB „K( - )“ vadovu ir žinodamas apie bendrovės... 4. 2.... 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-10-02 nutarimu R. V. pripažino kaltu... 6. 3.... 7. Skunde administracinėn atsakomybėn traukiamo R. V. atstovė advokatė Jolita... 8. 3.1.... 9. Atstovės teigimu, apylinkės teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas,... 10. 3.2.... 11. Dėl CK 6.9301 straipsnio nuostatų taikymo. Pažymi, kad pirmosios instancijos... 12. 3.3.... 13. Nurodo, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma – blanketinė, kuri... 14. 3.4.... 15. Atstovės teigimu, kitoks teisės normos, įtvirtintos CK 6.9301 straipsnyje,... 16. 3.5.... 17. Pažymi, kad Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis nustato, jog... 18. 3.6.... 19. ANK 120 straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo bylas... 20. 3.7.... 21. Dėl teismo pareigos nustatyti administracinio nusižengimo požymius.... 22. 3.8.... 23. Pažymi, jog apylinkės teismas padarė išvadą, jog R. V. padarė ANK 120... 24. 3.9.... 25. Apylinkės teismas, pripažindamas, jog R. V. nepadarė administracinio... 26. 3.10.... 27. Atstovės teigimu, apylinkės teismas nevertino ir nepasisakė, dėl kokių... 28. 3.11.... 29. Atstovės nuomone, apylinkės teismas nevertino ir tos aplinkybės, jog VMI... 30. 3.12.... 31. Teigia, jog apylinkės teismas iš esmės sutiko su VMI išsakyta pozicija, jog... 32. 3.13.... 33. Atstovės nuomone, apylinkės teismas neobjektyviai ir nevisapusiškai... 34. 4.... 35. Atsiliepime į apeliacinį skundą Valstybinė mokesčių inspekcijos prie... 36. Administracinėn atsakomybėn traukiamo R. V. atstovės advokatės J.Urbienės... 37. 5.... 38. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio... 39. 6.... 40. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs R. V. administracinio... 41. 7.... 42. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas... 43. 8.... 44. Taigi pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla... 45. 9.... 46. Kaip pagrįstai skunde pažymėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. V.... 47. 10.... 48. Skunde administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė nurodo, jog tai,... 49. 11.... 50. Dėl nesumokėtų nepriemokų sumų skunde nurodoma, kad tiriamuoju laikotarpiu... 51. 12.... 52. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė, pasisakydama dėl... 53. 13.... 54. Skunde pažymima, jog neatmestina ir tokia situacija, kad pateikus patikslintas... 55. 14.... 56. Administracinėn atsakomybėn patraukto R. V. atstovės manymu, apylinkės... 57. 15.... 58. Skunde akcentuojama, kad bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu VMI atstovė... 59. 16.... 60. Pažymėtina, kad CK 6.9301 straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, tai... 61. 17.... 62. Esant aptartoms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, jog... 63. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų... 64. Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-02 nutarimą nepakeistą ir... 65. Nutartis neskundžiama....