Byla 1A-337-106-2012
Dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. nuosprendžio, kuriuo K. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje (4 nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 4 dalyje (5 nusikalstamos veikos), ir nubaustas:

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės, teisėjų Violetos Miliuvienės ir Remigijaus Preikšaičio, sekretoriaujant Irinai Fiodorovai, dalyvaujant prokurorei Vaidai Pužauskienei, nuteistajam K. K., nuteistojo gynėjai advokatei Danguolei Žilinskienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. nuosprendžio, kuriuo K. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje (4 nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 4 dalyje (5 nusikalstamos veikos), ir nubaustas:

2pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (dėl A. Ž. turto vagystės) laisvės apribojimu penkiems mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val.;

3pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl M. A. turto vagystės) laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val.;

4pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl B. M. turto vagystės) laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val.;

5pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (dėl B. B. turto vagystės) laisvės apribojimu penkiems mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val.;

6pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (dėl N. O. turto vagystės) laisvės apribojimu penkiems mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val.;

7pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (dėl V. B. turto vagystės) laisvės apribojimu penkiems mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val.;

8pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl R. A. turto vagystės) laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val.;

9pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl P. R. turto vagystės) laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val.;

10pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (dėl J. Š. turto vagystės) laisvės apribojimu penkiems mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val.

11Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtos laisvės apribojimo bausmės subendrintos apėmimo būdu su pagal BK 178 straipsnio 4 dalį paskirtomis laisvės apribojimo bausmėmis ir dalinio sudėjimo būdu tarpusavyje, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės apribojimas 1 metams 3 mėnesiams įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val.

12Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir H. M., T. K., L. P., kurie nuosprendžio neapskundė.

13Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Nustatė

14K. K. nuteistas už tai, kad kartu su H. M., T. K., veikdami bendrininkų grupe:

151) 2011 m. spalio 10 d., laikotarpiu nuo 03.00 val. iki 03.30 val., tikslus laikas nenustatytas, iš A. Ž. priklausančio sodo sklypo, esančio „( - )”, Gručeikių k., Klaipėdos rajone, pagrobė vieną 200 Lt vertės ketaus vonią. Tokiu būdu pagrobė nedidelės 200 Lt vertės A. Ž. turtą;

162) 2011 m. spalio 10 d., laikotarpiu nuo 03.30 val. iki 04.00 val., tikslus laikas nenustatytas, perlipę per tvorą, įsibrovė į aptvertą M. A. sodo sklypą, esantį „( - )”, Gručeikių k., Klaipėdos r., ir pagrobė vieną 180 Lt vertės ketaus vonią. Tokiu būdu, įsibrovę į saugomą teritoriją, pagrobė 180 Lt vertės M. A. turtą;

173) 2011 m. spalio 10 d., laikotarpiu nuo 04.00 val. iki 04.30 val., tikslus laikas nenustatytas, pro neužrakintus vartus įsibrovė į aptvertą B. M. priklausantį sodo sklypą, esantį „( - )”, Gručeikių k., Klaipėdos r., pagrobė tris bendros 500 Lt vertės ketaus vonias. Tokiu būdu, įsibrovę į saugomą teritoriją, pagrobė 500 Lt vertės B. M. turtą.

18Be to, K. K. nuteistas už tai, kad kartu su H. M., T. K., L. P., veikdami bendrininkų grupe:

191) 2011 m. spalio 10 d., laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 23.00 val., tikslus laikas nenustatytas, iš B. B. priklausančio sodo sklypo, esančio „( - )”, Gručeikių k., Klaipėdos r., pagrobė vieną 170 Lt vertės ketaus vonią. Tokiu būdu pagrobė nedidelės 170 Lt vertės B. B. turtą;

202) 2011 m. spalio 10 d., laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 23.45 val., tikslus laikas nenustatytas, iš N. O. priklausančio sodo sklypo, esančio „( - )”, Gručeikių k., Klaipėdos r., pagrobė vieną 180 Lt vertės ketaus vonią. Tokiu būdu pagrobė nedidelės 180 Lt vertės N. O. turtą;

213) laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 10 d. 23.45 val. iki 2011 m. spalio 11 d. 02.00 val., tikslus laikas nenustatytas, iš V. B. priklausančio sodo sklypo, esančio „( - )”, Gručeikių k., Klaipėdos r., pagrobė dvi bendros 340 Lt vertės ketaus vonias. Tokiu būdu pagrobė nedidelės 340 Lt vertės V. B. turtą;

224) 2011 m. spalio 11 d., laikotarpiu nuo 02.00 val. iki 03.30 val., tikslus laikas nenustatytas, perlipę per tvorą įsibrovė į aptvertą R. A. sodo sklypą, esantį „( - )”, Gručeikių k., Klaipėdos r., ir pagrobė tris bendros 500 Lt vertės ketaus vonias. Tokiu būdu, įsibrovę į saugomą teritoriją, pagrobė 500 Lt vertės R. A. turtą;

235) 2011 m. spalio 11 d., laikotarpiu nuo 03.30 val. iki 04.00 val., tikslus laikas nenustatytas, pro neužrakintus vartus įsibrovė į aptvertą P. R. priklausantį sodo sklypą, esantį „( - )”, Dumpių k., Klaipėdos r., ir pagrobė vieną 180 Lt vertės ketaus vonią. Tokiu būdu, įsibrovę į saugomą teritoriją, pagrobė 180 Lt vertės P. R. turtą.

246) 2011 m. spalio 11 d., laikotarpiu nuo 04.00 val. iki 05.00 val., tikslus laikas nenustatytas, iš J. Š. priklausančio sodo sklypo, esančio „( - )”, Dumpių k., Klaipėdos r., pagrobė vieną 220 Lt vertės ketaus vonią. Tokiu būdu pagrobė nedidelės 220 Lt vertės J. Š. turtą.

25Apeliaciniu skundu K. K. prašo pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. nuosprendį ir nusikalstamas veikas dėl R. A. ir B. M. turto vagystės iš BK 178 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 4 dalį. Visas devynias nusikalstamas veikas pripažinti tęstinėmis ir kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (M. A. ir P. R. epizodai) bei pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (A. Ž., B. M., B. B., N. O., V. B., R. A., J. Š. epizodai). Prašo taikyti BK 38 straipsnį, baudžiamąją bylą nutraukti ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiaisiais.

26Nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai padarytas turto vagystes kvalifikavo kaip atskiras nusikalstamas veikas. Nuosprendyje, remiantis teismų praktika, nurodyta, kad tęstine veika pripažįstama, kurią „lemia kaltininko vieningos tyčios buvimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-454/2008, 2K-649/2006, 2K-307/2007, 2K-146/2008)“. Teigiama, kad „jo su bendrininkais veiksmai buvo vienodi - eidami sodo bendrijoje keliuku dairėsi į atskirus sodo sklypus, pamatę ten stovinčias vonias jas išnešdavo ir pakraudavo į automobilio priekabą, po to vėl grįždavo, kituose sodo sklypuose vėl ieškodavo vonių ir, jas radę, išnešdavo ir t.t.“ Tačiau teismas jų padarytas vienodas veikas kvalifikavo kaip atskirus nusikaltimus, motyvuodamas tuo, kad jie suvokė, jog grobia skirtingiems asmenims priklausančias vonias, t. y. paima turtą ne iš vieno šaltinio. Tokia teismo išvada yra neteisinga ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

27Visas nusikalstamas veikas jis padarė turėdamas bendrą tyčią — vogė, norėdamas padėti H. M. atiduoti skolas už degalus. Visi veiksmai buvo vienodi, ėjo per sodus ir pamatę vonias jas pagrobė. Visos vagystės buvo įvykdytos per trumpą laiką, tuo pačiu būdu, praktiškai iš vienos vietos – sodininkų bendrijoje greta esančių sodų sklypų. Taigi jo nusikalstami veiksmai turi būti vertintini kaip tęstinė nusikalstama veika, nes ji susideda iš kelių tapačių veiksmų, kurie padaryti tuo pačiu būdu, per nedidelį laikotarpį, iš greta esančių turto buvimo vietų. Eidami vogti, turėjo vieningą sumanymą pavogti tiek vonių, kurias pardavus galėtų padengti H. M. skolas.

28Teismų praktikoje tęstinė laikoma tokia veika, kai atskiri nusikalstami veiksmai padaromi tuo pačiu būdu, per nedidelį laikotarpį, iš tos pačios ar greta esančios vietos, to paties šaltinio bei juos vienija vieninga tyčia, t. y. kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikaltimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, vieninga tyčia pagrobti tiek turto, kurį pardavus būtų galima padengti H. M. skolą, susiformavo iš karto, todėl atsižvelgiant į tai ir kitus jo padarytų atskirų nusikalstamų veikų tęstinumo požymius, teismas netinkamai kvalifikavo jo nusikalstamas veikas kaip atskirus nusikaltimus.

29Taip pat teismas nepagrįstai jo veikas dėl R. A. ir A. M. turto vagystės kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Nukentėjusieji R. A. ir A. M. patvirtino, kad jų sodo sklypai yra aptverti daline tvora: R. A. – iš dviejų pusių, o A. M. – iš trijų pusių, kita pusė, kuri ribojasi su kaimynais, neaptverta. Teismas nurodo, jog jų parodymai patvirtina, kad į sodą pateko nuo kelio pusės, perlipdami tvorą, ir tokiu būdu įsibrovė į saugomą teritoriją, todėl veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Apeliantas mano, kad jų parodymai negali būti laikomi neginčijamu įrodymu, nes per trumpą laikotarpį jie įvykdė devynias vagystės iš skirtingų sklypų, naktį buvo tamsu, todėl kategoriškai teigti, jog lipo per tvorą į R. A. ar kitą sodą, negalima. R. A. ir B. M. sklypai tik iš dalies aptverti, todėl teismo teiginys, jog sklypas turi aiškiai apibrėžtas ribas ir yra saugoma teritorija, yra neteisingas.

30Apelianto nuomone, teismas, skirdamas jam bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tačiau nesvarstė klausimo dėl BK 38 straipsnio taikymo jo atžvilgiu. Jis anksčiau neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalstamas veikas padarė pirmą kartą, mokymosi įstaigos charakterizuojamas gerai, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi, atlygino nusikalstamomis veikomis padarytą žalą (teismas tai pripažino lengvinančiomis aplinkybėmis), atsiprašė nukentėjusiųjų ir jie jam atleido bei teismo prašo jam bylą nutraukti (prašymai pridedami). Visos šios aplinkybės patvirtina, jog yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

31Apeliantas ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.

32Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

33Apeliacinis skundas atmestinas.

34Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistojo K. K. apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo K. K. veiksmus kaip atskiras nusikalstamas veikas ir skyrė teisingą bausmę.

35Dėl pavienės ir tęstinės nusikalstamos veikos atribojimo.

36Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką tęstine nusikalstama veika pripažįstama tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių laiko požiūriu vienas nuo kito paprastai nenutolusių, padarytų analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis veiksmų, kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau visus juos sieja vienas nusikalstamas sumanymas (vieninga tyčia) dėl to paties dalyko. Neteisėto turto užvaldymo atveju turtas paprastai grobiamas iš to paties šaltinio, tuo pačiu būdu ir padarant žalą tam pačiam savininkui (kasacinės nutartys Nr. 2K-451/ 2006, 2K-307/2007, 2K-58/2008 ir kt.).

37Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo pavienio nusikaltimo, yra bendras kaltininko sumanymas, kuris sujungia keletą veiksmų, kurių kiekvienas atskirai, nesant vieningo sumanymo neteisėtai užvaldyti apibrėžto dydžio svetimą turtą, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus. Tęstinės veikos padarymo atveju visi atskiri nusikalstamos veikos epizodai laikomi vienos nusikalstamos veikos sudėtinėmis dalimis.

38Skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija byloje nenustatė netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo atvejo. Kolegijos vertinimu, nuteistojo K. K. įvykdytos veikos pagrįstai pripažintos padarytos pakartotinai ir sudarančios realią nusikalstamų veikų sutaptį.

39Apeliaciniame skunde nuteistojo keliama vieningo sumanymo versija, remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pačių nuteistųjų parodymais, yra paneigta.

40Byloje nustatyta, kad K. K. kartu su H. M., T. K., K. K. ir L. P. pagrobė vonias, priklausančias skirtingiems savininkams, jos buvo pagrobtos iš skirtingų vietų. Nustatytos faktinės bylos aplinkybės rodo, kad vonios buvo vagiamos veikiant tiesiogine apibrėžta tyčia, t. y. kiekvieną kartą siekiant užvaldyti konkretų, skirtingiems savininkams priklausantį turtą. Byloje nustatyti epizodai turi panašumų, tačiau, kolegijos vertinimu, negali būti pripažinti padaryti bendra tyčia siekiant bendro ir konkrečiai apibrėžto rezultato.

41Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje Nr. 2K-649/2006 išaiškinta, jog „...tęstinė veika yra tada, kai kaltininkas veikia turėdamas konkretų sumanymą, siekdamas pagrobti apibrėžto dydžio turtą“. H. M. teismo posėdyje parodė, jog vonias vogdavo ekspromtu, radę susikraudavo ir išveždavo į mišką. Pamatę pirmąsias vonias sugalvojo atsivaryti priekabą. Buvo sutarę likusius pinigus pasidalyti, būtų likę 1000 Lt (t. 4, b. l. 75–76). K. K. teisme parodė, jog buvo suskaičiavę, jog už parduotas vonias gautų pinigų būtų užtekę žalai atlyginti ir dar atliktų po 200–300 Lt kiekvienam (t. 4, b. l. 80). L. P. teisiamajame posėdyje parodė, jog jam paskambino K. ir pasakė, kad reikia pagalbos vagiant vonias (t. 4, b. l. 80). Taigi iš apelianto ir kitų nuteistųjų parodymų matyti, kad prieš atlikdami svetimo turto pagrobimus jie neturėjo konkretaus išankstinio sumanymo pagrobti apibrėžto dydžio turtą.

42Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad nusikaltimų nuosavybei bylose tęstinė veika nuo nusikaltimų daugeto atribojama remiantis nustatyta tęstinei veikai būdingų požymių visuma, o ne vien kaltinamųjų parodymais. Nuteistųjų sumanymas per dvi naktis pagrobti iš skirtingų vietų skirtingiems savininkams priklausančias vonias, nepaisant to, kad vonios yra vienodos ir pagrobiamos analogišku būdu, nėra pakankamas pagrindas vagystes pripažinti viena tęstine nusikalstama veika. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos buvo daromos dvi naktis iš eilės, neturint sumanymo pagrobti aiškiai apibrėžto dydžio turto.

43Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apylinkės teismas teisingai vadovavosi teismų praktika, todėl tenkinti nuteistojo K. K. prašymą padarytas vagystes laikyti viena tęstine veika nėra jokio pagrindo.

44Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

45Apeliaciniame skunde K. K. nurodo, kad teismas nepagrįstai jo veikas dėl R. A. ir A. M. turto vagystės kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apeliacinio skundo argumentu ir jį atmeta kaip nepagrįstą.

46Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį vagystę kvalifikuojantis požymis yra vagystė, padaryta įsibraunant į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Taigi „įsibrovimo“ bei „patalpos“, „saugyklos“ ir „saugomos teritorijos“ sąvokų aiškinimas yra esminis dalykas tinkamam padarytos veikos kvalifikavimui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką saugoma teritorija yra apibrėžtas žemės ar vandens plotas, specialiai įrengtas ar skirtas nuolat ar laikinai saugoti materialines vertybes, saugomas fizinėmis, mechaninėmis, specialiomis elektrinėmis ar elektroninėmis apsaugos priemonėmis. Saugoma teritorija bus ne bet koks plotas, o tik toks, kuris yra išskirtas iš kitų vietų, pavyzdžiui, pažymėtas kuoliukais, tvora ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-403/2009). Bylos duomenimis nustatyta, kad K. K. kartu su H. M., T. K. 2011 m. spalio 10 d., laikotarpiu nuo 04.00 val. iki 04.30 val., tikslus laikas nenustatytas, pro neužrakintus vartus įsibrovė į aptvertą B. M. priklausantį sodo sklypą, esantį „( - )”, Gručeikių k., Klaipėdos r., pagrobė tris bendros 500 Lt vertės ketaus vonias bei nustatyta, kad K. K. kartu su H. M., T. K., K. K. ir L. P. 2011 m. spalio 11 d., laikotarpiu nuo 02.00 val. iki 03.30 val., tikslus laikas nenustatytas, perlipę per tvorą įsibrovė į aptvertą R. A. sodo sklypą, esantį „( - )”, Gručeikių k., Klaipėdos r., ir pagrobė tris bendros 500 Lt vertės ketaus vonias. H. M. teisme parodė, jog vonias perkeldavo per tvorą (t. 4, b. l. 78). T. K. parodė, kad keletas sklypų buvo su tvoromis (t. 4, b. l. 79). Nukentėjusysis A. M. teisme parodė, jog sklypas aptvertas iš trijų pusių ir viena pusė neaptverta (t. 4, 82). Nukentėjusysis R. A. teisme paliudijo, kad jo sklypas atitvertas iš dviejų pusių, o nuo kelio pusės sodą skiria apsodinti krūmai (t. 4, b. l. 81). Be to, šiuos nukentėjusiųjų parodymus patvirtina ir byloje esantys apžiūros protokolai (t. 1, 39–45, 99–106). Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. M. ir R. A. sodo sklypai, iš kurių K. K. pagrobė svetimą turtą, buvo iš dalies aptvertoje teritorijoje. Be to, įsibrovimas yra ne tik tada, kai įveikiamos kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (kasacinės nutartys Nr. 2K-116/2007, 2K-153/2007). Nuteistasis matydamas, jog A. M. ir R. A. sodo sklypai dalinai aptverti, suprato, kad įsibrauna į saugomą teritoriją. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas nuteistojo K. K. nusikalstamas veikas dėl R. A. ir A. M. turto vagystės, kvalifikuodamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

47Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo.

48Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai nesvarstė klausimo dėl BK 38 straipsnio taikymo. Teisėjų kolegija pažymi, jog teisiamajame posėdyje apeliantas K. K. atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės neprašė, nukentėjusieji dėl to savo nuomonės nepareiškė, todėl apylinkės teismas galimybės atleisti nuteistąjį K. K. nuo baudžiamosios atsakomybės nesvarstė.

49Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai (BK 38 str. 2 d.). Net ir esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms teismas gali atsisakyti atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi tai yra teismo teisė, o ne pareiga. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius nėra kaltininko teisė, kuri realizuojama besąlygiškai.

50Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje, analizuodamas sąvokos „pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“ supratimo problemą, pažymėjo, kad gramatinis ir sisteminis baudžiamojo įstatymo aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą. Plenarinė sesija, įgyvendindama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetenciją formuojant vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką, išaiškina, kad asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-85/2008).

51Vadinasi, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai jis yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką, o ne keletą nusikalstamų veikų. Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodyta, kad K. K. kartu su H. M., T. K. veikdami bendrininkų grupe padarė kelias nusikalstamas veikas ir tai neleidžia daryti išvados, kad K. K. nusikalto pirmą kartą. Apeliantą K. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nėra įstatymų numatyto pagrindo, todėl šis apelianto prašymas atmestinas. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę K. K. už padarytas nusikalstamas veikas atsižvelgė į K. K. skunde nurodytas aplinkybes, t.y. į tai, kad nėra teistas, nusikalto pirmą kartą, gerai charakterizuojamas, kaltu prisipažino, atlygino padarytą žalą, atsiprašė nukentėjusiųjų ir šie jiems atleido, ir esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, skyrė vieną švelnesnių bausmių- laisvės apribojimą, nustatant mažesnius nei sankcijos vidurkis jų dydžius. – už visas padarytas nusikalstamas veikas skyrė subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams ir 3 mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 06 val. Daryti išvadą, jog ši bausmė, paskirta už 9 nusikalstamas veikas, yra aiškiai per griežta, nėra jokio pagrindo.

52Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

53Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

54nuteistojo K. K. apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (dėl A. Ž. turto vagystės) laisvės... 3. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl M. A. turto vagystės) laisvės... 4. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl B. M. turto vagystės) laisvės... 5. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (dėl B. B. turto vagystės) laisvės... 6. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (dėl N. O. turto vagystės) laisvės... 7. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (dėl V. B. turto vagystės) laisvės... 8. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl R. A. turto vagystės) laisvės... 9. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl P. R. turto vagystės) laisvės... 10. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (dėl J. Š. turto vagystės) laisvės... 11. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi,... 12. Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir H. M., T. K., L. P., kurie nuosprendžio... 13. Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija... 14. K. K. nuteistas už tai, kad kartu su H. M., T. K., veikdami bendrininkų... 15. 1) 2011 m. spalio 10 d., laikotarpiu nuo 03.00 val. iki 03.30 val., tikslus... 16. 2) 2011 m. spalio 10 d., laikotarpiu nuo 03.30 val. iki 04.00 val., tikslus... 17. 3) 2011 m. spalio 10 d., laikotarpiu nuo 04.00 val. iki 04.30 val., tikslus... 18. Be to, K. K. nuteistas už tai, kad kartu su H. M., T. K., L. P., veikdami... 19. 1) 2011 m. spalio 10 d., laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 23.00 val., tikslus... 20. 2) 2011 m. spalio 10 d., laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 23.45 val., tikslus... 21. 3) laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 10 d. 23.45 val. iki 2011 m. spalio 11 d.... 22. 4) 2011 m. spalio 11 d., laikotarpiu nuo 02.00 val. iki 03.30 val., tikslus... 23. 5) 2011 m. spalio 11 d., laikotarpiu nuo 03.30 val. iki 04.00 val., tikslus... 24. 6) 2011 m. spalio 11 d., laikotarpiu nuo 04.00 val. iki 05.00 val., tikslus... 25. Apeliaciniu skundu K. K. prašo pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo... 26. Nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai padarytas turto vagystes... 27. Visas nusikalstamas veikas jis padarė turėdamas bendrą tyčią — vogė,... 28. Teismų praktikoje tęstinė laikoma tokia veika, kai atskiri nusikalstami... 29. Taip pat teismas nepagrįstai jo veikas dėl R. A. ir A. M. turto vagystės... 30. Apelianto nuomone, teismas, skirdamas jam bausmę, vadovavosi bendraisiais... 31. Apeliantas ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.... 32. Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.... 33. Apeliacinis skundas atmestinas.... 34. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. nuosprendis yra... 35. Dėl pavienės ir tęstinės nusikalstamos veikos atribojimo.... 36. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką tęstine... 37. Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę... 38. Skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija byloje... 39. Apeliaciniame skunde nuteistojo keliama vieningo sumanymo versija, remiantis... 40. Byloje nustatyta, kad K. K. kartu su H. M., T. K., K. K. ir L. P. pagrobė... 41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 42. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad nusikaltimų nuosavybei bylose tęstinė... 43. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apylinkės teismas teisingai... 44. Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.... 45. Apeliaciniame skunde K. K. nurodo, kad teismas nepagrįstai jo veikas dėl R.... 46. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį vagystę kvalifikuojantis požymis yra... 47. Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo.... 48. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai nesvarstė klausimo dėl BK 38... 49. Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų... 50. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje, analizuodamas sąvokos „pirmą... 51. Vadinasi, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai jis... 52. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį... 53. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 54. nuteistojo K. K. apeliacinį skundą atmesti....