Byla e2-1686-370/2016
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-4633-866/2016 pagal pareiškėjo BUAB „Gera žuvis“ bankroto administratorės UAB „Sprendimų parkas“ įgalioto asmens K. P. pareiškimą pripažinti UAB „Gera žuvis“ bankrotą tyčiniu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens R. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-4633-866/2016 pagal pareiškėjo BUAB „Gera žuvis“ bankroto administratorės UAB „Sprendimų parkas“ įgalioto asmens K. P. pareiškimą pripažinti UAB „Gera žuvis“ bankrotą tyčiniu,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. BUAB „Gera žuvis“ bankroto administratorės UAB „Sprendimų parkas“ įgaliotas asmuo K. P. (toliau administratorius) kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas pripažinti UAB „Gera žuvis“ bankrotą tyčiniu, priteisti iš atsakovo (suinteresuoto asmens) R. R. 43 947, 38 Eur žalos atlyginimo. Prašomą priteisti žalą sudaro: 28 066, 99 Eur – teismo patvirtinta kreditorių finansinių reikalavimų suma, 12 374, 79 Eur – negautų pajamų už 2015 metus, 3 505, 60 Eur vertės neperduotas bendrovės turtas.
  1. Administratorius nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi UAB „Gera žuvis“ iškelta bankroto byla. Pagal 2015 m. rugpjūčio 28 d. ilgalaikio turto sąrašą (žiniaraštį) bendrovė turėjo ilgalaikio turto už 3 844,16 Eur (13 273, 13 Lt) sumą. Pagal sąrašą buvęs BUAB „Gera žuvis“ direktorius R. R. bankroto administratoriui perdavė tik kasos aparatus, tačiau turto už 3 505, 60 Eur sumą neperdavė iki šiol. Atsižvelgęs į pateiktus įmonės balanso duomenis, bankroto administratorius sprendė, kad jau 2012 metais bendrovė tapo nemoki. 2015 m. gegužės mėnesį UAB „Gera žuvis“ iš įmonės „Angvila“ įsigijo 715 kg žuvies už 11 678, 82 Eur sumą. Už šią produkciją UAB „Gera žuvis“ su tiekėju neatsiskaitė. Žuvis buvo pirkta perparduoti kitam asmeniui, tačiau bankroto administratorius, patikrinęs įmonės dokumentus nustatė, kad nėra duomenų, jog prekės būtų parduotos kitam asmeniui, nebuvo išrašyta nei PVM sąskaitų faktūrų, nei priėmimo–perdavimo aktų. Pažymėjo, kad nėra jokių duomenų apie sandorio, kurį sudarė UAB „Gera žuvis“ ir UAB „Angvila“ dėl 715 kg šaldytos žuvies už 11 678, 82 Eur sumą, naudingumą ir reikalingumą. Tokio didelio kiekio produkcijos įsigijimas bendrovei realiai esant nemokiai buvo ekonomiškai nenaudingas, iš šio sandorio UAB „Gera žuvis“ negavo apskaitytų pajamų ir ekonominės naudos, o dėl jo sudarymo padidėjo bendrovės skolos ir įsipareigojimai kreditoriams. Pažymėjo, kad atgauti skolą iš neva žuvį pirkusio asmens, bendrovė neturi galimybių, kadangi įmonės vadovas nežino, kas yra skolininkas. Įvertinęs bendrovės dokumentus, administratorius nustatė, jog 2015 m. UAB „Gera žuvis“ turėjo parduoti produkcijos už 36 828, 28 Eur sumą, tačiau pagal dokumentus pardavė produkcijos ir paslaugų už 24 453, 49 Eur sumą, bendrovėje liko neapskaityta pajamų už 12 374, 79 Eur sumą.
  1. Bankroto administratorius taip pat nurodė, kad VĮ Registro centro duomenimis 2015 m. rugsėjo 7 d. buvo įteigta UAB „Karališka žuvis“, kai BUAB „Gera žuvis“ bankroto byla iškelta 2015 m. rugpjūčio 28 d. UAB „Karališka žuvis“ užsiima analogiška veikla, kaip ir BUAB „Gera žuvis“, t. y. žuvies konservavimas, perdirbimas, mažmeninė prekyba. Be to, naudoja tą patį „Rimo rūkykla“ ženklą, kaip ir vykdydama veiklą naudojo BUAB „Gera žuvis“. Kadangi bendrovės direktorius iki šiol neperdavė bendrovės „Gera žuvis“ ilgalaikio turto bankroto administratoriui, neaišku, kur tas turtas yra, administratorius jo neranda, todėl labai tikėtina, kad šiuo turtu naudojasi UAB „Karališka žuvis“. Atitinkamai BUAB „Gera žuvis“ dėl tokių bendrovės direktoriaus veiksmų patiria nuostolius, kadangi negali šio turto realizuoti ir bent iš dalies patenkinti kreditorių finansinių reikalavimų. BUAB „Gera žuvis“ jau 2012-2014 metais buvo nemoki ir jos vadovas bei akcininkas R. R. privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Vadovas ne tik savalaikiai nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, bet didino bendrovės įsipareigojimus.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 21 d. nutartimi (2 t., e. b. l. 158–161) pareiškėjo BUAB „Gera žuvis“ bankroto administratorės UAB „Sprendimų parkas“ įgalioto asmens K. P. prašymą patenkino ir pripažino UAB „Gera žuvis“ bankrotą tyčiniu; įpareigojo bankroto administratorių ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos arba nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos, jeigu šie dokumentai perduoti po nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos, patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais; ieškovo BUAB „Gera žuvis“ ieškinį dėl žalos atlyginimo pareikštą atsakovui R. R. išskyrė į atskirą bylą.
  1. Teismas nustatė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog UAB „Gera žuvis“ laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. liepos 31 d. iš UAB „Angvila“ įsigijo 765 kg ungurio už 10 326, 88 Eur sumą be PVM. Pagal byloje pateiktą Atsargų suvestinę įmonė minėtu laikotarpiu įsigijo atsargų už 21 842, 86 Eur sumą. Pagal atsargų pardavimo suvestinę nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. liepos 31 d. įmonė realizavo atsargų už

    64 467, 16 Eur sumą. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsargų minėtu laikotarpiu įmonė įsigijo už ženkliai didesnę sumą negu jų realizavo. Kitų įrodymų, kaip buvo panaudota įsigyta produkcija, byloje nėra. Pateiktas išrašas suvestinės už 2015 m. byloje patvirtino, jog įmonė laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. liepos 31 d. nurašė produkcijos už 20 922, 53 Eur, tai, pirmosios instancijos teismo nuomone, patvirtino, jog įmonės sudaryti sandoriai buvo nuostolingi. Pagal pateiktą Turto sąrašo išrašą apie ilgalaikį įmonės turtą nustatė, kad įmonei priklauso šis ilgalaikis turtas: šaldymo vitrina AHT, šaldiklis, plovimo įrenginys Karcher, kasa, vartai, oro kondicionierius.

  1. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi UAB „Gera žuvis“ valdymo organai buvo įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. BUAB „Gera žuvis“ vadovas R. R. įvykdė tik dalį teismo įpareigojimo – perdavė bankroto administratoriui įmonės dokumentus, tačiau minėto ilgalaikio turto administratoriui neperdavė, nenurodė, kur šis turtas yra. Bankroto administratoriaus nuomone, šį turtą galbūt naudoja UAB „Karališka žuvis“.
  1. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad bankroto administratoriaus pateikti įrodymai patvirtina, jog 2015 m. rugsėjo 7 d. įregistruota įmonė UAB „Karališka žuvis“. Pagal administratoriaus pateiktus duomenis iš internetinių svetainių matyti, kad tiek UAB „Karališka žuvis“, tiek UAB „Gera žuvis“ naudojo prekės ženklą „Rimo rūkykla“. ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad preziumuojama, jog bankrotas yra tyčinis, jeigu veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys.
  1. CPK 182 straipsnio 4 punktas numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, preziumuojamų pagal įstatymus ir nepaneigtų bendra tvarka. Taigi, nustačius bet kurią iš ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje įvardytų aplinkybių, minėtas prezumpcijas paneigiančius įrodymus pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą turi teikti buvę juridinio asmens valdymo organai ar dalyviai (CPK 12 ir 178 straipsnis). Dėl šių aplinkybių teismas, kad nustatyti teisės aktų pažeidimai yra tyčinio bankroto požymiai, kuriuos paneigiančių įrodymų suinteresuotas asmuo nepateikė (CPK 12, 178 straipsnis). Įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu, teismui pakanka nustatyti tam tikrų veiksmų nuoseklią eigą, kurių sistema objektyviai patvirtina blogą įmonės valdymą, privedusį prie bankroto.
  1. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs faktines bylos aplinkybes konstatavo, kad byloje nustatyti Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyti tyčinio bankroto požymiai – nuostolingų sandorių sudarymas bei ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta tyčinio bankroto prezumpcija – įmonės veiklos perkėlimas į kitą įmonę, todėl yra pagrindas pripažinti BUAB „Gera žuvis“ bankrotą tyčiniu.

7III. Atskirojo skundo argumentai

8

  1. Suinteresuotas asmuo R. R. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-4633-866/2016; išreikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 02-2-00696-2015 iš Vilniaus miesto kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų valdybos 1-ojo skyriaus ir nutraukti arba stabdyti nutarties vykdymą, kol nebus baigtas ikiteisminis tyrimas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Apeliantas kategoriškai nesutinka su skundžiamoje nutartyje išdėstytais motyvais. Jokio sutikimo parduoti tretiesiems asmenims žuvį suinteresuotas asmuo, būdamas UAB „Gera žuvis“ vadovu, nedavė ir apskritai nieko nežinojo apie perkamą ungurį iš UAB „Angvila“. Šiuo metu Vilniaus miesto Kriminalinė policijos ekonominių nusikaltimų valdybos 1-ajame skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl UAB „Gera žuvis“ darbuotojo V. K. veiksmų, t. y. paimtos žuvies ir nesumokėjimo už ją. V. K., apeliantui nežinant ir neduodant sutikimo, pasiėmė didelį kiekį žuvies iš UAB „Angvila“ UAB „Gera žuvis“ vardu ir už produkciją nesumokėjo. Duomenų, kur yra realizuota nupirkta žuvis nėra, vyksta ikiteisminis tyrimas.
    1. Pareiškėjas nesukėlė įmonės bankroto, o stengėsi, kad UAB „Gera žuvis“ veikla nesustotų. Skundžiama nutartis negali būti vykdoma ir turi būti sustabdyta, kol vyksta ikiteisminis tyrimas dėl technologo V. K. veiksmų.
    1. Tyčinio bankroto egzistavimą bankroto administratorius įrodinėja, nurodydamas, kad įmonės valdymo organai, įmonei esant nemokiai, sudarinėjo įmonei nenaudingus sandorius, vadovas nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės veiklą galimai perkėlė į kitą įmonę UAB „Karališka žuvis“. Tačiau apeliantas pats jokių sandorių nesudarinėjo, sandoriai įmonėje buvo sudaromi apeliantui nežinant, vyksta ikiteisminis tyrimas ir jis nėra užbaigtas, todėl apeliantas negali būti kaltinamas dėl tyčinio bankroto.
  1. Pareiškėjas BUAB „Gera žuvis“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Sprendimų parkas“, pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atmesti apelianto atskirąjį skundą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 21 d. nutarties dalis dėl bankroto pripažinimo tyčiniu per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos galėjo būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, t. y. iki 2016 m. birželio 29 d. Suinteresuotas asmuo R. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo nutarties 2016 m. birželio 21 d. pateikė tik 2016 m. liepos 13 d., t. y. praėjus 22 dienoms nuo jos priėmimo dienos ir 14 dienų nuo skundžiamos nutarties paskelbimo dienos, todėl praleido apskundimo terminą. Bylos duomenys patvirtina, kad apie procesą suinteresuotas asmuo R. R. sužinojo (turėjo sužinoti), kai teismas jo gyvenamosios vietos adresu išsiuntė šaukimus apie 2016 m. birželio 13 d. įvyksiantį teismo posėdį bei pranešimą suinteresuotam asmeniui pateikti atsiliepimą į bankroto administratoriaus pareikštą prašymą dėl UAB „Gera žuvis“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Teismas procesinius dokumentus išsiuntė tuo pačiu adresu, kurie yra nurodyti ne tik bankroto administratoriaus prašyme, bet ir paties suinteresuoto asmens atskirajame skunde. Atsižvelgiant į tai, suinteresuotas asmuo R. R. privalėjo domėtis procesu ir savalaikiai pateikti procesinius dokumentus teismui. Suinteresuoto asmens atskirasis skundas negali būti nagrinėtinas, kadangi pateiktas praleidus nustatytą terminą, o byloje nėra objektyvių duomenų, kad terminas pateikti atskirajam skundui buvo praleistas dėl teismo nustatytų svarbių priežasčių.
    1. Apeliantas skundžiamos nutarties neteisėtumą argumentuoja ir tuo, kad suinteresuotam asmeniui nebuvo žinoma, kad BUAB „Gera žuvis“ darbuotojas V. K. pirko žuvį iš UAB „Angvila“, o vėliau ją kažkur padėjo ir dėl tokių jo veiksmų vyksta ikiteisminis tyrimas. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi įpareigojo bankrutuojančios įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsitesėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsitesėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. 2015 m. lapkričio 20 d. BUAB „Gera žuvis“ buvęs direktorius R. R. dokumentų priėmimo–perdavimo aktu perdavė bendrovės dokumentus, tarp kurių buvo ir kreditorės UAB „Angvila“ 2015 m. gegužės 15 d. UAB „Gera žuvis“ išrašyta PVM sąskaita faktūra. Taigi šis pirkimas (pirkimo dokumentas) buvo įtrauktas į bendrovės buhalterinę apskaitą kaip įmonės sudarytas sandoris.
    1. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, jog visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. To paties įstatymo 16 straipsnis nustato, kad visi ūkio subjekto ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą. Kadangi kreditorės UAB „Angvila“ 2015 m. gegužės 15 bendrovei „Gera žuvis“ išrašyta PVM sąskaita faktūra buvo apskaityta bendrovės „Gera žuvis“ buhalterinėje apskaitoje, todėl laikytina, jog bendrovė „Gera žuvis“ užsakė sąskaitoje nurodytą produkciją ir ją gavo. Suinteresuoto asmens R. R. teiginiai, kad neva įmonės vardu pasinaudojęs darbuotojas V. K. užsakė ir nupirko didelį kiekį žuvies, o bendrovės direktorius apie tai nieko nežinojo, yra neteisingi, nes pagal administratoriui perduotus bendrovės dokumentus ir juose užfiksuotus duomenis būtent bendrovė ir užsakė produkciją iš UAB „Angvila“. Be to, UAB „Angvila“ direktorė V. S. patvirtino, kad su V. K. dėl produkcijos pardavimo bendravo kaip su UAB „Gera žuvis“ atstovu, kurį rekomendavo pats įmonės direktorius R. R., todėl apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl ikiteisminio tyrimo ne paneigia, o tik patvirtina aplinkybes dėl BUAB „Gera žuvis“ tyčinio bankroto.
    1. Svarbia aplinkybe laikytina ir tai, jog 2016 m. birželio 21 d. Vilniaus apygardos teismo priimta nutartis, kuri įsiteisėjo 2016 m. birželio 29 d., buvo išsiųsta Vilniaus apygardos prokuratūrai ir pagal šią nutartį jau yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.

9Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių apskųstosios nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalautų viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
  1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 21 d nutarties, kuria BUAB „Gera žuvis“ bankrotas pripažintas tyčiniu, pagrįstumas ir teisėtumas.
  1. Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad apeliantas pateikė atskirąjį skundą, praleidęs terminą atskirajam skundui pateikti.

10Dėl terminio atskirajam skundui pateikti praleidimo

  1. Pagal įstatymą ir teismų praktiką, asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 str. 1 d.; CPK 5 str. 1 d.), tačiau šios teisės įgyvendinimas įmanomas tik tada, jeigu į teismą kreipiamasi įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2013, 2010 kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010). Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, todėl įstatymo leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą bei turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 str.1 d.). Vadovaujantis CPK 335 straipsniu, atskirieji skundai paduodami per septynias dienas nuo teismo nutarties priėmimo dienos, o jeigu skundžiama teismo nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo teismo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Taigi, praleidus procesinį terminą, išnyksta teisė paduoti atskirąjį skundą (CPK 75 str. 1 d.), tačiau tai nereiškia, kad asmuo iš viso prarado galimybę atlikti tą procesinį veiksmą. Vadovaujantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi bei CPK 307 straipsnio 2 dalimi, kuriame nustatytos taisyklės taikomos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis), praleistas terminas atskirajam skundui paduoti gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (nagrinėjamu atveju turėtų būti paduodamas atskirasis skundas), kuriam atlikti praleistas terminas (LR CPK 78 str. 1 d., 3 d.). Sutiktina su atsiliepimo argumentu, kad apeliantas pateikė atskirąjį skundą pažeisdamas CPK 78 straipsnio 1 dalies, CPK 307 straipsnio 2 dalies terminus, prašymo pratęsti terminą atskirajam skundui pateikti nepateikė, tačiau pirmosios instancijos teismas 2016 m. liepos 15 d. teisėjos rezoliucija apelianto atskirąjį skundą priėmė (CPK 179 str. 3 d.). Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškimas dėl BUAB „Gera žuvis“ bankroto pripažinimo tyčiniu, teismo pranešimas dėl atsiliepimo į pareiškimą pateikimo ir šaukimas į 2016 m. birželio 21 d. įvyksiantį teismo posėdį apeliantui įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 133 str.). Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad apeliantui turėjo būti žinoma apie įvyksiantį teismo posėdį, kai jam buvo išsiųsti procesiniai dokumentai gyvenamosios vietos adresu, nurodytu suinteresuoto asmens procesiniuose dokumentuose. Su tokiais pareiškėjo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kadangi procesinių dokumentų išsiuntimas gyvenamosios vietos adresu patvirtina išsiuntimo, o ne procesinių dokumentų įteikimo faktą. 2016 m. birželio 21 d. įvykusiame teismo posėdyje suinteresuotas asmuo nedalyvavo. Apeliantui Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 21 d. nutarties kopija paštu išsiųsta tik 2016 m. birželio 27 d., įteikta 2016 m. birželio 29 d. Tai tvirtinama ne suinteresuoto asmens, bet pašto darbuotojo parašu. Atskirasis skundas surašytas 2016 m. liepos 12 d., tvirtinant, kad nutartį gavo 2016 m. liepos 7 d., ir tą pačią dieną paštu išsiųstas pirmosios instancijos teismui, gautas teisme 2016 m. liepos 13 d., teisėjos 2016 m. liepos 15 d. rezoliucija priimtas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad apeliantas nedalyvavo 2016 m. birželio 21 d. vykusiame teismo posėdyje, procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 179 str. 3 d.), apeliantas bylą vedė pats, skundžiamosios nutarties kopiją išsiųsta pažeidžiant CPK 292 straipsnio nuostatas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė apelianto atskirąjį skundą, neužkirsdamas apelianto teisės į apeliaciją.

11Dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos išreikalavimo

  1. Apeliantas atskiruoju skundu prašo išreikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 02-2-00696-2015 iš Vilniaus miesto Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų valdybos 1-ojo skyriaus ir nutraukti arba stabdyti skundžiamos nutarties vykdymą, kol nebus išnagrinėta baudžiamoji byla. Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad 2016 m. birželio 21 d. priimta nutartis, kuri įsiteisėjo 2016 m. birželio 29 d., buvo išsiųsta Vilniaus apygardos prokuratūrai ir pagal šią nutartį yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje 2016 m. liepos 18 d. buvo gautas apelianto prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą. 2016 m. liepos 21 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje priimtas nutarimas Nr. M-01-1-56359-16 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl UAB „Gera žuvis“ tyčinio bankroto. Konstatuota, kad apelianto prašomos medžiagos sujungimas su atliekamu ikiteisminiu tyrimu Nr. 02-2-00969-15 vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 170 straipsnio 4 dalimi nėra galimas. Taip pat 2016 m. rugpjūčio 2 d. Vilniaus apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus rašte Nr. 2S-(204)-34960 konstatuota, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negalima tiksliai įvertinti suinteresuotojo asmens procesinio statuso, todėl tai bus padaryta tik atlikus visus būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Apie tai suinteresuotas asmuo bus informuotas papildomai (3 t., e . b. l. 7). Pažymėtina, kad pateikdamas atskirąjį skundą, apeliantas nepateikė duomenų apie savo statusą atliekamame ikiteismine tyrime Nr. 02-2-00969-15, dėl kurio apeliacinės instancijos teismas galėtų spręsti, kad ikiteisminio tyrimo medžiagos išreikalavimas turi įtakos sprendžiant 2016 m. birželio 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria BUAB „Gera žuvis“ bankrotas pripažintas tyčiniu, pagrįstumą ir teisėtumą. Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad civilinėje byloje dėl tyčinio įmonės bankroto pripažinimo teismas nesprendžia žalos atlyginimo iš kaltų asmenų klausimo ir nenustatinėja kiekvieno iš kaltų asmenų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos padarymo ir jos dydžio, kaltės ir jos formos, priežastinio ryšio tarp neteisėtais pripažintų veiksmų ar neveikimo ir padarytos žalos). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla ar įmonės valdymo organų ir / ar dalyvių sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių, o bankroto pripažinimui tyčiniu nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, o turi būti vertinama aplinkybių visuma. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, apelianto prašymas dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 02-2-00696-2015 išreikalavimo ir Vilniaus apygardos 2016 m. birželio 21 d. nutarties sustabdymo atmestinas.

12Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu

  1. Apelianto atskirajame skunde nurodoma, kad apeliantas nedavė sutikimo pirkti žuvį iš UAB „Angvila“ ir ją perduoti tretiesiems asmenims. Pareiškėjas atsiliepime nurodė, kad UAB „Angvila“ direktorė V. S. patvirtino, kad dėl produkcijos pirkimo–pardavimo ji bendravo su UAB „Gera žuvis“ direktoriumi R. R., kuris patvirtino, kad su įmonės darbuotoju V. K. galima dirbti.
  1. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tyčiniu bankrotu laikomas įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Esant šioje normoje nurodytiems požymiams, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalis). ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje apibrėžti požymiai, kurių bent vieno nustatymas, jei yra pagrindas pripažinti, kad jis turėjo įtakos (priežastinis ryšys) įmonės bankroto būsenai kilti, suponuoja galimybę pripažinti bankrotą tyčiniu. To paties straipsnio 3 dalis nustato atvejus, kai šioje dalyje nurodytų veiksmų atlikimas reiškia tyčinio bankroto prezumpciją. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2015 m. lapkričio 20 d. BUAB „Gera žuvis“ direktorius R. R. dokumentų priėmimo–perdavimo aktu perdavė įmonės dokumentus, tarp kurių buvo ir kreditorės UAB „Angvila“ 2015 m. gegužės 15 d. UAB „Gera žuvis“ išrašyta PVM sąskaita faktūra (2 t. e. b. l. 98). UAB „Gera žuvis“ laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. liepos 31 d. iš UAB „Angvila“ įsigijo 765 kg ungurio už 10 326, 88 Eur sumą be PVM. Atsargų suvestinė byloje patvirtina, kad įmonė laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. liepos 31 d. įsigijo atsargų už 21 842, 86 Eur sumą. Laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. liepos 31 d. UAB „Gera žuvis“ realizavo atsargų už 4 467,16 Eur sumą (2 t., e. b. l. 107–109). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. liepos 31 d. įmonė įsigijo atsargų už ženkliai didesnę sumą, nei jų realizavo. Su tokia padaryta pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka. Taip pat sutinka, kad kitų įrodymų, kaip panaudota įsigyta produkcija, byloje nėra, o pateiktas išrašas apie atsargų apskaitą patvirtina, jog įmonė laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. liepos 31 d. nurašė produkcijos už 20 922, 53 Eur (2 t., e. b. l. 107–109). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą apie įmonės sudarytus nuostolingus sandorius. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnį juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu privalo veikti sąžiningai ir protingai. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalį, bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų nustatytų jos veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014, 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2014 ir kt.). Todėl apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis nieko nežinojo apie įmonės sudaromus sandorius neatleidžia jo nuo atsakomybės už įmonės sudarytus sandorius, kurie buvo įmonei nuostolingi. Vien tik apelianto teiginiai, jog savo veiksmais jis siekė didinti įmonės vykdomų darbų apimtis, gauti didesnį pelną, nepateikiant jokių šiuos argumentus patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis) vertintini kaip deklaratyvūs. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje apibrėžti požymiai, kurių bent vieno nustatymas, jei yra pagrindas pripažinti, kad jis turėjo įtakos (priežastinis ryšys) įmonės bankroto būsenai kilti, suponuoja galimybę pripažinti bankrotą tyčiniu. To paties straipsnio 3 dalis nustato atvejus, kai šioje dalyje nurodytų veiksmų atlikimas reiškia tyčinio bankroto prezumpciją. Kadangi suinteresuotas asmuo atskiruoju skundu neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad UAB „Gera žuvis“ įmonės veikla buvo perkelta į UAB „Karališka žuvis“, nepateikė šią prezumpciją paneigiančių įrodymų (CPK 12 str., 178 str.), todėl apeliacinės instancijos teismas dėl BUAB „Gera žuvis“ bankroto pripažinimo tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies pagrindu nepasisako.
  1. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė klausimą dėl BUAB „Gera žuvis“ bankroto pripažinimo tyčiniu, padarydamas teisingą išvadą dėl tyčinio bankroto požymių egzistavimo, todėl naikinti skundžiamą teismo nutartį apelianto atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

13Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,

Nutarė

14Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai