Byla e2S-299-340/2017
Dėl akcijų perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, akcininkų sprendimo paskirti vadovą panaikinimo, uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius žalos grėsmę

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Bulgarijos Respublikoje registruoto ribotos atsakomybės juridinio asmens „ENTRILIUM“ EOOD ieškinį atsakovams O. K., V. L., V. K., I. O., A. P., UAB „Eurelus“, D. G. dėl akcijų perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, akcininkų sprendimo paskirti vadovą panaikinimo, uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius žalos grėsmę,

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo Bulgarijos Respublikoje registruoto ribotos atsakomybės juridinio asmens „ENTRILIUM“ EOOD prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo D. G. atžvilgiu.

5Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra priimtas ieškovo Bulgarijos Respublikoje registruoto ribotos atsakomybės juridinio asmens „ENTRILIUM“ EOOD ieškinys atsakovams O. K., V. L., V. K., I. O., A. P., UAB „Eurelus“, D. G. dėl akcijų perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, akcininkų sprendimo paskirti vadovą panaikinimo, uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius žalos grėsmę. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) UAB „Eurelus“ 100 vienetų paprastųjų vardinių akcijų, esančių pas atsakovus areštą, neteisėtai atsakovų įgytų, sudarius ginčijamus sandorius; 2) uždrausti atsakovams priimti sprendimus su Bendrove: dėl Bendrovės įstatinio kapitalo pokyčių, akcijų emisijos kainos ir akcininkų pirmumo teisės įsigyti naujai išleidžiamas akcijas atšaukimo, konvertuojamų obligacijų išleidimo, Bendrovės savų akcijų įsigijimo dėl Bendrovės įstatų keitimo, Bendrovės pertvarkymo, restruktūrizavimo, reorganizavimo ir atskyrimo, likvidavimo bei reorganizavimo ir atskyrimo sąlygų patvirtinimo, Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto pardavimo ir/ar jo įkeitimo bei naudotis kitomis turtinėmis ir/arba neturtinėmis akcininkų teisėmis, numatytomis ABĮ ir/arba Bendrovės įstatuose; 3) uždrausti atsakovui D. G. imtis tam tikrų veiksmų, t.y. draudimą atlikti Bendrovės vadovo funkcijas bei paskirti Bendrovės turto paprastąjį administravimą bei skirti Bendrovės administratorių, pavedant jam administruoti Bendrovės turtą ir atlikti Bendrovės vadovo funkcijas; 4) prašė Bendrovės turtui paskirti administratorių.

6II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 14 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino: areštavo atsakovams O. K., V. I., V. K., I. O., A. P. priklausančias 100 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Eurelus“ akcijų, uždraudžiant jomis disponuoti; iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uždraudė atsakovams O. K., V. I., V. K., I. O., A. P. naudotis jų kaip UAB „Eurelus“ akcininkų turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis bei priimti sprendimus ir balsuoti šiais klausimais: dėl Bendrovės įstatinio kapitalo pokyčių, akcijų emisijos kainos ir akcininkų pirmumo teisės įsigyti naujai išleidžiamas akcijas atšaukimo, konvertuojamų obligacijų išleidimo, Bendrovės savų akcijų įsigijimo dėl Bendrovės įstatų keitimo, Bendrovės pertvarkymo, restruktūrizavimo, reorganizavimo ir atskyrimo, likvidavimo bei reorganizavimo ir atskyrimo sąlygų patvirtinimo, Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto pardavimo ir/ar jo įkeitimo bei naudotis kitomis turtinėmis ir/arba neturtinėmis akcininkų teisėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme ir UAB „Eurelus“ įstatuose; uždraudė atsakovui D. G. atlikti UAB „Eurelus“ vadovo funkcijas; paskyrė UAB „Eurelus“ turto paprastąjį administravimą, administratoriumi paskiriant UAB „Avere“ ir pavedant jam administruoti UAB „Eurelus“ turtą bei atlikti UAB „Eurelus“ vadovo pareigas. Teismas nurodė, kad ieškovo reiškiamas prevencinis ieškinys sutampa su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškiniu ieškovas prašo pripažinti negaliojančiais ieškovo ir atsakovų 2015-04-21 sandorius dėl atsakovo UAB „Eurelus“ akcijų pirkimo – pardavimo, pripažinti neteisėtu atsakovo UAB „Eurelus“ akcininkų 2016-09-19 sprendimą paskirti atsakovo UAB „Eurelus“ vadovu D. G., taikyti restituciją – pripažinti ieškovo nuosavybės teisę į 100 tariamai perleistų UAB „Eurelus“ akcijų, uždrausti atsakovui UAB „Eurelus“ atlikti veiksmus, keliančius žalos grėsmę – bet kokiu būdu ir forma perleisti tretiesiems asmenims UAB „Eurelus“ nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas iki tol, kol teismo paskirtas UAB „Eurelus“ turto administratorius faktiškai perims UAB „Eurelus“ turto administravimą, uždrausti atsakovui UAB „Eurelus“ atlikti veiksmus, keliančius žalos grėsmę. Teismas pažymėjo, kad, pasak ieškovo, atsakovai O. K., V. L., V. K., I. O., A. P., įgijo nuosavybės teise Bendrovės akcijas neteisėtu būdu, todėl yra tikimybė, jog gali perleisti bendrovės akcijas tretiesiems asmenims. Teismo nuomone, šiuo atveju egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 100 vienetų Bendrovės paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų areštą, kadangi ieškovas ginčija šių akcijų įsigijimo pagrindus, o nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, ir atsakovams leidžiant priiminėti sprendimus dėl Bendrovės ateities, pasunkėtų būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Pažymėjo, jog atsakovas D. G. sudarinėja sandorius su trečiaisiais asmenimis, todėl, sutiko su ieškovo argumentais, jog tokie vadovo veiksmai gali padaryti žalos Bendrovei.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

9Atskiruoju skundu atsakovas D. G. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-14 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:

101. Atsakovai yra teisėti UAB „Eurelus“ akcijų savininkai ir pirkėjai, kadangi nusipirko 100 proc. UAB „Eurelus“ akcijų dar prieš 1,5 metų 2015-04-21 Vilniuje sudarytomis Akcijų pirkimo-pardavimo sutartimis. Nuo 2016-09-29 įmonės akcininkų sąrašas ir direktoriaus D. G. paskyrimas įmonės vadovu yra įregistruoti viešajame Juridinių asmenų registre, todėl akivaizdu, kad atsakovai ir įmonės vadovas D. G. yra teisėtai įgiję savo teises įmonės dalyviai ir įmonės valdymo organas;

112. Prevenciniu ieškiniu nereiškiami jokie reikalavimai atsakovui D. G., kadangi ieškinio dalykas yra draudimas padaryti žalą ne fizinio asmens D. G. veiksmais, bet UAB „Eurelus“ veiksmais. D. G. byloje gali būti tik trečiuoju asmeniu. Negalint reikšti jokių prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių D. G. taikymo, ieškovė neturėjo pagrindo prašyti skirti ir įmonės administratorių, kadangi neuždraudus įmonės vadovui atlikti vadovo funkcijas, neįmanoma skirti kito asmens toms funkcijoms atlikti. Teismas buvo suklaidintas, kad D. G. gali atsakyti pagal ieškinį ir kad ieškinyje nurodyti kiti procesiniai prašymai nėra vienintelis ieškovo tikslas kuo greičiau atgal užvaldyti anksčiau jau jo parduotą įmonę;

123. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos ir neekonomiškos, pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą. Atsakovo įmonė UAB „Eurelus“ yra veikianti įmonė, dėl to įmonės veiklos stabdymas arba jos turto paprastojo administravimo nustatymas, uždraudžiant teisėtai paskirtam ir Juridinių asmenų registre įregistruotam įmonės vadovui atlikti savo funkcijas, sukelia neproporcingą žalą tiek akcininkams, tiek ir pačiai įmonei;

134. Priėmęs ieškinį, teismas galėjo pritaikyti mažiau laikinųjų apsaugos priemonių. Neatmestina, kad siekiant patikrinti ginčo akcijų įsigijimo teisėtumą, ieškovas gal ir turėjo formalų pagrindą prašyti areštuoti pačias ginčo akcijas, uždrausti jomis balsuoti kai kuriais svarbiais klausimais, nes šios priemonės neproporcingos žalos įmonei savaime nesukelia, tačiau tam, kad teismo prašyti sustabdyti kasdieninę įmonės veiklą, nušalinti įmonės vadovą nuo pareigų, skirti įmonės administratorių ir taip visiškai paralyžiuoti veikiančios įmonės veiklą ieškovas turėjo turėti įtikinamų įrodymų bei argumentų.

14Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, kuriuo prašė atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovė niekada neišdavė atsakovo nurodomo ir teismui pateikiamo įgaliojimo ir neįgaliojo Ukrainos pilietės V. M. parduoti bendrovės akcijų. Be to, yra požymių ir aplinkybių, kurios kelia pagrįstų įtarimų dėl šio dokumento klastojimo. Pažymėjo, kad bendrovės vardu veikia ir sandorius sudaro bendrovės vadovas (t.y. atsakovas), todėl siekiant užtikrinti palankaus teismo sprendimo įvykdymą prevencinio reikalavimo atžvilgiu yra būtina uždrausti būtent atsakovui atlikti bendrovės vadovo funkcijas, t.y. tik šios laikinosios apsaugos priemonės taikymas užtikrintų palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Ieškovės manymu, ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl teismas nutartimi pagrįstai ir teisėtai pritaikė prašomas laikinąsias apsaugos priemones atsakovų atžvilgiu.

152017 m. sausio 5 d. teisme gauti ieškovės rašytiniai paaiškinimai, kuriuo ieškovė pakartotinai prašė atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Pažymėjo, kad po atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo, paaiškėjo tam tikrų faktinių aplinkybių, patvirtinančių atskirojo skundo nepagrįstumą. Nurodė, kad nei atsakovo pateikiamas įgaliojimas, nei ginčijami sandoriai nebuvo patvirtinti notaro, todėl yra negaliojantys. Be to, atsakovų atžvilgiu dėl neteisėtų jų veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kas tik pagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

17Atskirasis skundas atmetamas.

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

19Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

20Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje bylos proceso stadijoje, todėl pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra faktiniai duomenys, leidžiantys teismui manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsiras įstatymo numatytos pasekmės (CPK 144 str.).

21Nagrinėjamoje byloje pateiktu ieškiniu ieškovė Bulgarijos Respublikoje registruotas ribotos atsakomybės juridinis asmuo „ENTRILIUM“ EOOD prašė pripažinti negaliojančiais ab initio ieškovės „ENTRILIUM“ EOOD ir atsakovų O. K., Vladyslav leromyn, V. K., I. O., A. P. 2015-04-21 sandorius dėl atsakovo UAB „Eurelus“ akcijų pirkimo - pardavimo; pripažinti neteisėtu atsakovo UAB „Eurelus“ akcininkų 2016-09-19 sprendimą paskirti atsakovo UAB „Eurelus“ vadovu D. G.; taikyti restituciją - pripažinti ieškovės „ENTRILIUM“ EOOD nuosavybės teisę į 100 (vieną šimtą) tariamai perleistų UAB „Eurelus“ akcijų; uždrausti atsakovui UAB „Eurelus“ atlikti veiksmus, keliančius žalos grėsmę - bet kokiu būdu ir forma perleisti tretiesiems asmenims UAB „Eurelus“ nekilnojamąjį, kilnojamąją turtą bei pinigines lėšas iki tol, kol teismo paskirtas UAB „Eurelus“ turto administratorius faktiškai perims UAB „Eurelus“ turto administravimą; uždrausti atsakovui UAB „Eurelus“ atlikti veiksmus, keliančius žalos grėsmę. Siekiant užtikrinti reikalavimo įvykdymą, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 1) UAB „Eurelus“ 100 vienetų paprastųjų vardinių akcijų, esančių pas atsakovus areštą, neteisėtai atsakovų įgytų, sudarius ginčijamus sandorius; 2) uždrausti atsakovams priimti sprendimus su Bendrove: dėl Bendrovės įstatinio kapitalo pokyčių, akcijų emisijos kainos ir akcininkų pirmumo teisės įsigyti naujai išleidžiamas akcijas atšaukimo, konvertuojamų obligacijų išleidimo, Bendrovės savų akcijų įsigijimo dėl Bendrovės įstatų keitimo, Bendrovės pertvarkymo, restruktūrizavimo, reorganizavimo ir atskyrimo, likvidavimo bei reorganizavimo ir atskyrimo sąlygų patvirtinimo, Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto pardavimo ir/ar jo įkeitimo bei naudotis kitomis turtinėmis ir/arba neturtinėmis akcininkų teisėmis, numatytomis ABĮ ir/arba Bendrovės įstatuose; 3) uždrausti atsakovui D. G. imtis tam tikrų veiksmų, t.y. draudimą atlikti Bendrovės vadovo funkcijas bei paskirti Bendrovės turto paprastąjį administravimą bei skirti Bendrovės administratorių, pavedant jam administruoti Bendrovės turtą ir atlikti Bendrovės vadovo funkcijas; 4) prašė Bendrovės turtui paskirti administratorių. Prašymą argumentavo tuo, kad šiuo metu atsakovai disponuoja akcijomis, kurias ieškovė prašo grąžinti jai, todėl neareštavus 100 vienetų Bendrovės akcijų, jos gali būti perleistos tretiesiems asmenims ir ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų faktiškai neįmanomas. Akcentavo, jog užtikrinti palankaus teismo sprendimo įvykdymą šio reikalavimo atžvilgiu yra įmanoma tik uždraudus atsakovui D. G. imtis tam tikrų veiksmų, t.y. atlikti vadovo funkcijas ir atitinkamai paskirti Bendrovės turto paprastąjį administravimą bei paskiriant Bendrovės turto administravimą bei turto administratorių.

22Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 14 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino visiškai. Savo sprendimą teismas argumentavo tuo, jog ieškovė ginčija šių akcijų įsigijimo pagrindus, o nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, ir atsakovams leidžiant priiminėti sprendimus dėl Bendrovės ateities, pasunkėtų būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Pažymėjo, jog atsakovas D. G. sudarinėja sandorius su trečiaisiais asmenimis, todėl, sutiko su ieškovo argumentais, jog tokie vadovo veiksmai gali padaryti žalos Bendrovei.

23Nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas atskirajame skunde nurodė, jog atsakovai yra teisėti UAB „Eurelus“ akcijų savininkai ir pirkėjai, kadangi nusipirko 100 proc. UAB „Eurelus“ akcijų dar prieš 1,5 metų 2015-04-21 Vilniuje sudarytomis Akcijų pirkimo-pardavimo sutartimis. Pasak apelianto, nuo 2016-09-29 įmonės akcininkų sąrašas ir direktoriaus D. G. paskyrimas įmonės vadovu yra įregistruoti viešajame Juridinių asmenų registre, todėl akivaizdu, kad atsakovai ir įmonės vadovas D. G. yra teisėtai įgiję savo teises įmonės dalyviai ir įmonės valdymo organas. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto teiginius vertina kritiškai.

24Akcentuotina, jog dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą. Kaip žinia, sprendžiant ieškinio reikalavimų užtikrinimo klausimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, tik preliminariai vertinamas ieškinio reikalavimo pagrįstumas – nustatoma tikimybė, ar gali būti priimtas šaliai palankus sprendimas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindinis tikslas yra ne reikalavimo pagrįstumo nustatymas (tai nustatoma išnagrinėjus ginčą iš esmės), o būsimo galimai šaliai palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1241/2014; 2014 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-924/2014; 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2647/2013).

25Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagal ieškovės pateiktus įrodymus bei išdėstytas aplinkybes, tik preliminariai vertino ieškovės pareikštus reikalavimus, taigi, nesprendė ir nevertino pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Pažymėtina ir tai, kad įstatymas įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 str.). Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. Apelianto atskirajame skunde nurodyti teiginiai apie tai, kad atsakovai yra teisėti UAB „Eurelus“ akcijų savininkai ir pirkėjai, o jis yra teisėtas įmonės direktorius, bus nagrinėjamos tik sprendžiant ginčą iš esmės, kadangi ieškovė būtent ir ginčija akcijų pirkimo-pardavimo sandorius, neigdama teisėtą jų perleidimą bei direktoriaus paskyrimą. Yra nepagrįstas apelianto argumentas, jog įmonės akcininkų sąrašo ir direktoriaus D. G. paskyrimo įmonės vadovu įregistravimas viešajame Juridinių asmenų registre per se reiškia, jog jie yra teisėtai įgiję savo teises įmonės dalyviai ir įmonės valdymo organas, kadangi būtent šias aplinkybes pateiktu ieškiniu ginčija ieškovė ir šiuos registre registruotus duomenis siekia užginčyti.

26Atskirajame skunde apeliantas pažymėjo, jog prevenciniu ieškiniu nereiškiami jokie reikalavimai atsakovui D. G., kadangi ieškinio dalykas yra draudimas padaryti žalą UAB „Eurelus“ veiksmais, todėl ieškovė neturėjo pagrindo prašyti skirti ir įmonės administratorių, kadangi neuždraudus įmonės vadovui atlikti vadovo funkcijas, neįmanoma skirti kito asmens toms funkcijoms atlikti. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto teiginius atmeta kaip nepagrįstus.

27Pažymėtina, jog CPK 145 straipsnio 1 dalyje nurodytos ir tokios laikinosios apsaugos priemonės, kaip turtinių teisių, priklausančių atsakovui, areštas bei draudimas atsakovui imtis tam tikrų veiksmų (CPK 145 str. 1 d. 3, 6 p.). Ieškovės prevencinio ieškinio reikalavimas – uždrausti bendrovei atlikti veiksmus, keliančius žalos grėsmę – bet kokiu būdu ir forma perleisti tretiesiems asmenims bendrovės nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas iki tol, kol teismo paskirtas administratorius faktiškai perims bendrovės ir jos turto valdymą. Byloje nėra ginčo dėl to, jog kol yra nenuginčyta, pagal įstatymą bendrovės vardu veikia ir sandorius sudaro bendrovės vadovas, t.y. apeliantas. Dėl išdėstyto, nors atsakovo atžvilgiu ieškovė ir nesuformulavo konkretaus ieškinio reikalavimo, tačiau siekiant užtikrinti palankaus teismo sprendimo įvykdymą prevencinio reikalavimo atžvilgiu, būtent atsakovui, kaip įmonės direktoriui, kuris veikia ir sudaro sandorius įmonės vardu, turi būti uždrausta vykdyti pareigas.

28Apeliantas nurodė, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos ir neekonomiškos, pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą. Pasak apelianto, atsakovo įmonė UAB „Eurelus“ yra veikianti įmonė, dėl to įmonės veiklos stabdymas arba jos turto paprastojo administravimo nustatymas, uždraudžiant teisėtai paskirtam ir Juridinių asmenų registre įregistruotam įmonės vadovui atlikti savo funkcijas, sukelia neproporcingą žalą tiek akcininkams, tiek ir pačiai įmonei.

29Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų teisių daugiau, negu būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Skundo argumentai, kad UAB „Eurelus“ yra veikianti įmonė, dėl to įmonės veiklos stabdymas arba jos turto paprastojo administravimo nustatymas, uždraudžiant teisėtai paskirtam įmonės vadovui atlikti savo funkcijas, sukelia neproporcingą žalą tiek akcininkams, tiek ir pačiai įmonei, nesudaro pagrindo naikinti skundžiama teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliantas šiuo atveju turėjo įrodyti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstumą bei neteisėtumą, tačiau įvertinus jo atskirajame skunde išdėstytus argumentus negalima daryti išvados, kad skundžiama nutartimi nustatyti apribojimai įmonei pritaikyti nepagrįstai.

30Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CK 4.240 straipsnis nustato turto paprastojo administravimo turinį, pagal kurį turto paprastojo administravimo atveju administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu. Kasacinės instancijos teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog administratorius pagal skubiai vykdomą teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių paskyrimo, kuria jis paskirtas turto administratoriumi, turi teisėtą pagrindą imtis priemonių ją vykdyti nedelsdamas ir spręsti dėl sutarčių sudarymo ar kitų priemonių, kurios reikalingos įmonės turtui apsaugoti. Sprendžiant, kokios priemonės administruojamam turtui apsaugoti yra būtinos, pvz., ar reikia sudaryti sutartis dėl turto saugojimo, turi būti atsižvelgta į konkrečias aplinkybes, pavyzdžiui, ar administruojamam turto saugumui yra iškilusi grėsmė, ar buvo sudarytos ir realiai bei veiksmingai vykdomos turto saugojimo sutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-319/2013) Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir paskyrus turto administratorių, bendrovės veikla nebus sustabdoma ar paralyžiuojama, todėl nei bendrovės akcininkai, nei bendrovė žalos nepatiria. Be to, bendrovės veikimas nėra išimtinai susijęs vien su įmonės direktoriaus vykdoma veikla.

31Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas galėjo pritaikyti mažiau laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi tam, jog sustabdyti kasdieninę įmonės veiklą, nušalinti įmonės vadovą nuo pareigų, skirti įmonės administratorių ir taip visiškai paralyžiuoti veikiančios įmonės veiklą ieškovė turėjo turėti įtikinamų įrodymų bei argumentų.

32Teismas pažymi, jog taikydamas atitinkamą laikinąją apsaugos priemonę, teismas turi pasirinkti tokią, kuri neprieštarautų ekonomiškumo principui, reikalaujančiam, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kurios konkrečiu atveju yra būtinos (pakankamos) būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui, taip pat teisingumo principui, įpareigojančiam teismą, parenkant laikinąsias apsaugos priemones, išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. nei vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina šioms priemonėms įstatymo leidėjo keliamam tikslui – užtikrinti teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą – pasiekti (CPK3 str. 7 d., 145 str. 2 d.). Kartu tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Kaip jau minėta prieš tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą ir paskyrė įmonės turto administratorių, todėl apeliacinės instancijos teismas pakartotinai nepasisako dėl apelianto motyvo, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas stabdo kasdieninę įmonės veiklą.

33Nurodytina ir tai, jog ieškovė pareikštais reikalavimais iš esmės siekia įgyvendinti nuosavybės teisę į UAB „Eurelus“ akcijas. Pagal tokį ieškinio pobūdį pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – konkrečių akcijų areštas bei draudimas jomis disponuoti – yra betarpiškai susijusios su ieškovės pareikštais reikalavimais. Netaikant tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai turėtų galimybę perleisti ginčo akcijas ir taip apsunkinti galimo būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Tarp šalių kilus ginčui dėl nuosavybės teisių į akcijas, egzistuoja ginčo akcijų perleidimo tretiesiems asmenims galimybė. Įvykus ginčo akcijų perleidimui, galimybė įvykdyti teismo sprendimą ieškinio patenkinimo atveju iš esmės pasunkėtų, nes tokio sprendimo nebūtų galima įvykdyti ieškovui nepareiškus papildomų reikalavimų dėl akcijų perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais bei jų pagrindu atsiradusios akcijų registracijos panaikinimo, taip pat nenuginčijus šių sandorių teisėtumo. Atsakovų akcijas įgiję tretieji asmenys tokiu atveju galėtų būti traktuojami kaip sąžiningi įgijėjai. Be to, nepritaikius disponavimo ginčo akcijomis, kaip finansiniu turtu, apribojimų, egzistuoja šių akcijų įkeitimo ar kitokio jų apsunkinimo tikimybė, o tai galės turėti įtakos akcijų vertei (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1442/2009). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nusprendė, kad tikslinga areštuoti atsakovams priklausančias ginčo akcijas, uždraudžiant jomis disponuoti. Konstatuotina, jog apeliantas neįrodė, kad pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės ir prieštarauja teisingumo bei sąžiningumo principams (CPK 178 straipsnis).

34Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

35Dėl nurodytų motyvų spręstina, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

36Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., teismas

Nutarė

37Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo Bulgarijos... 5. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra priimtas ieškovo... 6. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 14 d. nutartimi ieškovo... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai... 9. Atskiruoju skundu atsakovas D. G. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo... 10. 1. Atsakovai yra teisėti UAB „Eurelus“ akcijų savininkai ir pirkėjai,... 11. 2. Prevenciniu ieškiniu nereiškiami jokie reikalavimai atsakovui D. G.,... 12. 3. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos ir... 13. 4. Priėmęs ieškinį, teismas galėjo pritaikyti mažiau laikinųjų apsaugos... 14. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, kuriuo prašė... 15. 2017 m. sausio 5 d. teisme gauti ieškovės rašytiniai paaiškinimai, kuriuo... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 17. Atskirasis skundas atmetamas.... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis... 19. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą... 20. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali... 21. Nagrinėjamoje byloje pateiktu ieškiniu ieškovė Bulgarijos Respublikoje... 22. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 14 d. nutartimi prašymą... 23. Nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas... 24. Akcentuotina, jog dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų... 25. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymą dėl... 26. Atskirajame skunde apeliantas pažymėjo, jog prevenciniu ieškiniu... 27. Pažymėtina, jog CPK 145 straipsnio 1 dalyje nurodytos ir tokios laikinosios... 28. Apeliantas nurodė, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra... 29. Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju... 30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CK 4.240 straipsnis nustato turto... 31. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas galėjo pritaikyti mažiau... 32. Teismas pažymi, jog taikydamas atitinkamą laikinąją apsaugos priemonę,... 33. Nurodytina ir tai, jog ieškovė pareikštais reikalavimais iš esmės siekia... 34. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo... 35. Dėl nurodytų motyvų spręstina, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir... 36. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337... 37. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartį palikti...