Byla 2-924/2014
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. R. ir I. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 12 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovo akcinės bendrovės „Swedbank“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-3934-392/2014 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Swedbank“ ieškinį atsakovams V. R. ir I. R. dėl skolos priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo V. R. ir I. R. solidariai priteisti 94 289,10 EUR skolą, kintamas metines palūkanas, 5 proc. dydžio įstatymines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki pilno teismo sprendimo įvykdymo, taip pat priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovams priklausančius kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 12 d. nutartimi nutarė ieškovo AB „Swedbank“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti – areštuoti atsakovams V. R. ir I. R. priklausančius kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, 94 289,10 EUR arba 325 561,40 Lt sumai.

7Teismas nustatė, kad šalims iškilusio ginčo išspręsti gera šalių valia nepavyko, todėl ieškovas kreipėsi į teismą. Teismas reikalavimo sumą – 94 289,10 EUR arba 325 561,40 Lt – laikė didele, todėl darė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui priimto palankaus teismo sprendimo atveju, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Atsakovai V. R. ir I. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartį ir atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

101) Atsakovai turi pakankamai turto ieškiniui patenkinti, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamoje byloje netikslingas, prieštaraujantis ekonomiškumo, teisingumo principams. Atsakovai bendrai turi nekilnojamojo ir kito turto, kurio vertė gerokai viršija ieškinio sumą, t. y. žemės sklypą, esantį ( - ) (šalių sutarta vertė 2007 m. - 2 800 000 Lt); gyvenamąjį namą, esantį ( - ) (šalių sutarta vertė 2007 m. – 1 680 000 Lt); UAB „Naktigonė“ akcijas – nominali vertė 315 000 Lt (3 150 akcijų po 100 Lt); UAB „Nordimpeksas“ akcijas – nominali vertė 10 000 Lt (100 akcijų po 100 Lt); automobilį Ford, Escort; kito kilnojamojo turto ir lėšų banko sąskaitose. Nurodyto turto vertė daugiau kaip 4 805 000 Lt – ji ženkliai viršija ieškinio sumą (325 561,40 LT), todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nagrinėjęs teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad nepritaikius turto arešto teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, o tuo labiau taptų neįmanomas;

112) Ieškovas nesąžiningai nutylėjo, kad kitoje byloje yra sustabdytas išieškojimas pagal kredito sutartį. Nebuvo pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, kol neišspręsta kita Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. ( - ), kurioje vykdymo procesas yra sustabdytas, nes tikėtinai išieškojimas pagal kredito sutartį buvo pradėtas neteisėtai. Skundą patenkinus būtų pripažinta, kad vykdymo procesas pagal kredito sutartį pradėtas neteisėtai;

123) Teismas vertindamas ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą turėjo įvertinti ir tą aplinkybę, kad prie ieškinio nėra pridėti įrodymai apie atsakovų informavimą apie kredito sutarties nutraukimą – būtiną prielaidą ieškovo reikalavimo teisėtumui ir ieškinio tenkinimui. Prie ieškinio pridėta 2013 m. spalio 10 d. pretenzija SR/13-34482, kurioje numatyta kredito sutarties nutraukimo galimybė, kuri atsakovui V. R. nebuvo įteikta.

13Ieškovas AB „Swedbank“ atsiliepimu į atsakovų atskirąjį skundą prašo priimti naujai pateikiamus įrodymus, atmesti atsakovo V. R. atskirąjį skundą bei Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį palikti galioti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

141) Atsakovams yra pareikštas turtinis reikalavimas dėl 94 289,10 EUR sumos priteisimo. Tokia suma laikytina didele, todėl pirmosios instancijos teismas, net neturėdamas duomenų apie atsakovų turtinę padėtį, turėjo pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad yra poreikis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Aplinkybė, jog atsakovai neįvykdė ieškovo 2013 m. sausio 8 d. pranešimų Nr. SR/13-971 ir Nr. SR/13-972, 2013 m. spalio 10 d. pranešimų Nr. SR/13-34482 ir Nr. SR/13-34483, taip pat patvirtina laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo reikalingumą ir įrodo, kad jų turtinė padėtis nėra gera ir jie nėra pajėgus vykdyti pagal kredito ir laidavimo sutartis prisiimtų įsipareigojimų;

152) Atsakovai kartu su skundu nepateikė jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį. Be to, atsakovai nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad išnyko teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, t. y. nepateikti įrodymai, patvirtinantys gerą atsakovų finansinę padėtį ir tai, kad ieškinio suma atsakovams nėra didelė;

163) Kredito sutarties šalys 15.2. p. susitarė, kad paštu išsiųsta korespondencija bus laikoma gauta 5 (penktą) kalendorinę dieną nuo jos išsiuntimo dienos. Ieškovas atsakovui registruotu paštu 2013 m. sausio 8 d. ir 2013 m. spalio 10 d. išsiuntė pranešimus dėl susidariusių įsiskolinimų ir vienašališko sutarties nutraukimo, skolininkų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir kredito sutartyje nurodytu adresu, tačiau 2013 m. vasario 11 d. ir 2013 m. lapkričio 14 d. pranešimai grįžo neįteikti su užrašu „neatsiėmė“. 2013 m. vasario 19 d. V. R. pateikė prašymą dėl kredito grąžinimo atidėjimo. Vadinasi, ieškovo pranešimai registruotu paštu buvo siųsti tinkamu adresu bei skolininkai pranešimus gaudavo ir tik nesiekdami kooperuotis su kreditoriumi piktavališkai nepasiimdavo iš Lietuvos pašto registruotų pranešimų iš ieškovo. Taip pat skolininkai neatsiėmė ir jiems siųstų ieškovo atsakymų 2014 m. sausio 8 d. ir 2014 m. vasario 14 d., nes jie taip pat grįžo neįteikti su užrašu „neatsiėmė“;

174) Atsakovams nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, ieškovas nuo 2013 m. lapkričio 21 d. nutraukė kredito sutartį ir pareikalavo grąžinti visą skolą. Atsakovai per nustatytą terminą skolos negrąžino, todėl ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto 2 -ojo notaro biurą dėl vykdomojo įrašo išdavimo pagal hipotekos lakšte nurodytą sumą. 2014 m. sausio 8 d. Vilniaus miesto 2-ojo notaro biure buvo išduotas vykdomasis įrašas Nr. 2-63, tačiau tik 720 167,92 EUR negrąžinto kredito sumai, kuris užtikrintas hipotekos lakštu. 2014 m. kovo 7 d. ieškovas pateikė Vilniaus apygardos teismui ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovų. 2014 m kovo 12 d. ieškovas gavo Vilniaus m. apylinkės teismo pranešimą dėl atsiliepimo į skundą pateikimo civilinėje byloje Nr. ( - ). Todėl ieškovas, pateikdamas ieškinį, ne tik negalėjo žinoti, bet ir pateikti teismui atsakovo skunde įvardijamos, kaip nuslėptos, informacijos.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartis paliktina nepakeista.

20Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 338 str.).

21Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.) nėra nustatyta. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria teismas patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).

22CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. Dėl šios priežasties kiekvienu konkrečiu atveju prieš parenkant taikytinos laikinosios apsaugos priemonės rūšį ir taikymo mastą, visada turi būti įvertinamas konkretaus ieškinio materialinio reikalavimo, kurio įvykdymą prašoma užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, pobūdis.

23Apeliantai teigia, kad teismas turėjo įvertinti aplinkybę, kad atsakovai nebuvo informuoti apie kredito sutarties nutraukimą, tačiau ieškovas nepateikė tai paneigiančių įrodymų, tuo tarpu, minėta aplinkybė sudaro prielaidą ieškovo reikalavimo teisėtumui ir ieškinio tenkinimui. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokiais apelianto argumentais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK normos nereikalauja sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą įvertinti ieškinio reikalavimo pagrįstumą. Ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, ar gali būti priimtas šaliai palankus sprendimas. Jei preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus, teismas susidaro nuomonę, kad yra reikalavimo tenkinimo tikimybė, tai sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindinis tikslas yra ne reikalavimo pagrįstumo nustatymas (tai nustatoma išnagrinėjus ginčą iš esmės), o būsimo, galimai šaliai palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas. Todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tik preliminariai įvertino ieškovo pareikštus reikalavimus, tačiau iš esmės nesprendė reikalavimų pagrįstumo.

24Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vienas iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų egzistavimą patvirtinančių kriterijų yra didelė ieškinio suma. Pagal šią prezumpciją teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimas arba negalimumas įvykdyti preziumuojamas tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių kyla dėl didelės pinigų sumos. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo (atsakovų) finansines galimybes, t. y. ar jam (jiems) ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1535/2013).

25Nagrinėjamu atveju, apeliantai nurodo turintys turto, kurio užtektų ieškiniui patenkinti, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamoje byloje netikslingas, prieštaraujantis ekonomiškumo, teisingumo principams. Apeliantai nurodo turintys žemės sklypą, esantį ( - ) (šalių sutarta vertė 2007 m. - 2 800 000 Lt); gyvenamąjį namą, esantį ( - ) (šalių sutarta vertė 2007 m. – 1 680 000 Lt); UAB „Naktigonė“ akcijas – nominali vertė 315 000 Lt (3 150 akcijų po 100 Lt); UAB „Nordimpeksas“ akcijas – nominali vertė 10 000 Lt (100 akcijų po 100 Lt); automobilį Ford, Escort; kito kilnojamojo turto ir lėšų banko sąskaitose. Nurodyto turto vertė daugiau kaip 4 805 000 Lt. Tačiau apeliantai nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių minėtas aplinkybes, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių stabilią atsakovų finansinę padėtį (Nekilnojamojo turto registro, bankų, Valstybinio socialinio draudimo pažymų, turto ir pajamų deklaracijų, kitų dokumentų). Nors apeliantai kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė 2014 m. kovo 24 d. antstolės B. P. sudarytą turto aprašą, tačiau jame yra nurodytos tik UAB „Naktigonė“ bei UAB „Nordimpeksas“ akcijos, kurių bendra vertė yra 325 000 Lt, bei transporto priemonė FORD ESCORT, kurios nėra laikytinos sprendimo įvykdymo užtikrinimo garantu. Kitų įrodymų patvirtinančių atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes apeliantai nepateikė, todėl darytina išvada, kad apeliantai neįrodė, kad pastariesiems ieškinio suma nėra didelė, taip pat nepaneigė galimos grėsmės dėl tesimo sprendimo neįvykdymo. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovų turimą turtą gali perleisti tretiesiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė ieškinio sumą apeliantams esant didele, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui priimto palankaus teismo sprendimo atveju, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

26Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

27Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 263 str. 1 d.).

28Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirasis skundas nepagrįstas ir netenkintinas, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

29Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

30Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo V. R. ir... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 12 d. nutartimi nutarė ieškovo AB... 7. Teismas nustatė, kad šalims iškilusio ginčo išspręsti gera šalių valia... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Atsakovai V. R. ir I. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 10. 1) Atsakovai turi pakankamai turto ieškiniui patenkinti, todėl laikinųjų... 11. 2) Ieškovas nesąžiningai nutylėjo, kad kitoje byloje yra sustabdytas... 12. 3) Teismas vertindamas ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą turėjo... 13. Ieškovas AB „Swedbank“ atsiliepimu į atsakovų atskirąjį skundą prašo... 14. 1) Atsakovams yra pareikštas turtinis reikalavimas dėl 94 289,10 EUR sumos... 15. 2) Atsakovai kartu su skundu nepateikė jokių įrodymų apie savo turtinę... 16. 3) Kredito sutarties šalys 15.2. p. susitarė, kad paštu išsiųsta... 17. 4) Atsakovams nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, ieškovas nuo 2013 m.... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. Atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 12 d.... 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 21. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK... 22. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, dalyvaujančių byloje ar... 23. Apeliantai teigia, kad teismas turėjo įvertinti aplinkybę, kad atsakovai... 24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vienas iš laikinųjų apsaugos... 25. Nagrinėjamu atveju, apeliantai nurodo turintys turto, kurio užtektų... 26. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės... 27. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad... 28. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad... 29. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 30. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą....