Byla 2-2647/2013
Dėl juridinio asmens vadovo padarytos žalos atlyginimo, pareikštą atsakovams A. K. ir S. M

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Marytė Mitkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „SAAS įranga“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-5573-464/2013 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „SAAS įranga“ ieškinį dėl juridinio asmens vadovo padarytos žalos atlyginimo, pareikštą atsakovams A. K. ir S. M. .

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas BUAB „SAAS įranga“ kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovų A. K. ir S. M. 993591,37 Lt žalos, padarytos dėl laiku nepaduoto pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti solidariai A. K. ir S. M. priklausantį turtą ir pinigines lėšas 993591,37 Lt dydžio ieškinio sumai padengti.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 18 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas 993591,37 Lt dydžio reikalavimo sumą, prašomą priteisti iš dviejų atsakovų fizinių asmenų, laikė didele, tačiau nesant duomenų apie atsakovų turimą turtą, negalėjo nustatyti minėtos sumos reikšmingumo atsakovams. Be to, teismas nustatė, jog ieškovas prašomą priteisti turtinę žalą sulygino su bendra kreditorinių reikalavimų suma (993591,37 Lt), patvirtinta įmonės bankroto administravimo laikotarpiu, kilusią dėl bankrutuojančios įmonės veiklos nuostolingumo bei neigiamų finansinių rodiklių laikotarpiu, kai atsakovai buvo įmonės vadovais. Minėtų aplinkybių pagrindu teismas negalėjo daryti išvados dėl reikalavimo pagrįstumo, kadangi nebuvo išnagrinėtos visos bylos aplinkybės. Be to, teismas nurodė, jog ieškovas kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepateikė įrodymų apie grėsmės sprendimo įvykdymui egzistavimą.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti solidariai atsakovams A. K. ir S. M. priklausantį turtą ir pinigines lėšas 993591,37 Lt dydžio ieškinio sumai padengti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

91. Teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimo pagrįstumą, pažeidė teismų praktikoje formuojamą nuostatą, jog laikinosios apsaugos priemones turi būti skiriamos tik preliminariai nustačius, ar yra tikimybė, kad bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Teismo motyvai, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės, kol kas neleidžia padaryti tikėtinos išvados dėl šio reikalavimo pagrįstumo, yra nepagrįsti ir netinkami sprendžiant dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinimo.

102. Teismas nurodė, jog ieškovas nepateikė įrodymų apie grėsmės sprendimo įvykdymui egzistavimą. Nors teismas pripažino, kad ieškinio suma yra didelė, tačiau prašymo netenkino. Tuo tarpu, vertinant būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, didelė ieškinio suma turėjo būti pakankamu pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

113. Ieškovas, vadovaujantis įrodinėjimo našta priklausančiomis taisyklėmis, neprivalėjo teismui pateikti duomenų apie atsakovo turtinę padėtį bei ieškinio sumos reikšmingumą atsakovams.

12Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovai prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartį, ieškovo atskirąjį skundą atmesti visiškai. Nusprendus, jog yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įpareigoti ieškovą galimų 993591,37 Lt nuostolių atlyginimą.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Atskirasis skundas netenkintinas.

15Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tikimybė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, tam, kad teismas taikytų laikinąsias apsaugos priemones, jas taikyti prašantis asmuo turi tikėtinai pagrįsti savo ieškinio reikalavimą (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

17Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog teismas nepagrįsti ir netinkami sprendė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi skundžiamojoje nutartyje nurodė nesant aplinkybių, patvirtinančių reikalavimo pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokiais apelianto argumentais. Teismų praktikoje vyrauja pozicija, kad CPK normos nereikalauja sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą įvertinti ieškinio reikalavimo pagrįstumą. Ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, ar gali būti priimtas šaliai palankus sprendimas. Jei preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus, teismas susidaro nuomonę, kad yra reikalavimo tenkinimo tikimybė, tai sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindinis tikslas yra ne reikalavimo pagrįstumo nustatymas (tai nustatoma išnagrinėjus ginčą iš esmės), o būsimo, galimai šaliai palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas. Todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tik preliminariai įvertino ieškovo pareikštus reikalavimus, tačiau iš esmės nesprendė reikalavimų pagrįstumo.

18Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodo, jog teismas, atsižvelgdamas į didelę ieškinio sumą, vien tik šiuo pagrindu privalėjo tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tik didelė ieškinio suma nėra pakankamas pagrindas apsprendžiantis reikalingumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apelianto teisė keiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo negali nepagrįstai suteikti apeliantui pranašumo atsakovų atžvilgiu ir tokiu būdu galimai pažeisti atsakovų teises. Nors apeliantas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių motyvuoja didele ieškinio suma, tačiau nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui palankus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų negalimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais apelianto argumentus dėl būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones vien tik didelės ieškinio sumos pagrindu.

19Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis - užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Apeliantas neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių realios grėsmės sprendimo įvykdymui egzistavimą ar turinčių įtakos sprendžiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis ekonomiškumo, proporcingumo ir teisingumo principais, atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovams.

20Dėl kitų atskirtajame skunde išdėstytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie nėra susiję su ginčijama nutartimi.

21Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį.

22Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

23Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Marytė... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas BUAB „SAAS įranga“ kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 18 d. nutartimi ieškovo prašymą... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m.... 9. 1. Teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimo pagrįstumą, pažeidė teismų... 10. 2. Teismas nurodė, jog ieškovas nepateikė įrodymų apie grėsmės sprendimo... 11. 3. Ieškovas, vadovaujantis įrodinėjimo našta priklausančiomis... 12. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovai prašo palikti nepakeistą... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 14. Atskirasis skundas netenkintinas.... 15. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d.... 16. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tikimybė, kad nesiėmus... 17. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog teismas nepagrįsti ir netinkami... 18. Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodo, jog teismas, atsižvelgdamas į didelę... 19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių... 20. Dėl kitų atskirtajame skunde išdėstytų argumentų, apeliacinės... 21. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog dėl... 22. Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 23. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą....