Byla 2A-390-186/2015
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Nijolės Piškinaitės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. A. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimo ir 2014 m. spalio 31 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje Nr. 2-1347-460/2014 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ALFINAS“ ieškinį D. A. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „ALFINAS“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiais sandorius, pagal kuriuos ieškovas perleido atsakovui D. A. ieškovui nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y. transporto priemonę Volkswagen Sharan (12 000 Lt vertės), prekių atsargas (101 640 Lt vertės) ir 49 160 Lt grynųjų pinigų; taikyti restituciją ekvivalentu pinigais ir priteisti ieškovui iš atsakovo 162 800 Lt, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad atsakovas, būdamas įmonės vadovu ir akcininku, suteikė įmonei 160 000 Lt paskolą (nuo 2008 m. spalio 16 d. iki 2011 m. gegužės 20 d.), kurią vėliau, įmonei esant nemokiai, susigrąžino (nuo 2012 m. balandžio 6 d. iki 2012 m. gruodžio 5 d.), paimdamas lėšas grynais pinigais, asmenine nuosavybe iš įmonės sau perleisdamas transporto priemonę ir prekių atsargas. Direktorius dalį skolos susigrąžino, kai įmonė jau ilgą laiką buvo nemoki (ieškovas su finansiniais sunkumais susidūrė 2009 metais) ir turėjo kitų kreditorių.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškinį tenkino, t. y. pripažino negaliojančiais ginčo sandorius, pagal kuriuos ieškovas perleido atsakovui D. A. jam nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y. transporto priemonę Volkswagen Sharan (12 000 Lt vertės), prekių atsargas (101 640 Lt vertės) ir 49 160 Lt grynųjų pinigų, taikė restituciją ekvivalentu pinigais ir priteisė ieškovui iš atsakovo D. A. 162 800 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (162 800 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. birželio 10 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisė valstybei iš atsakovo D. A. 3 182 Lt žyminio mokesčio.

7Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gegužės 7 d. nutartimi UAB „ALFINAS“ iškėlė bankroto bylą. Atsakovas yra ieškovo UAB „ALFINAS“ akcininkas ir buvęs vadovas. Atsakovas, kaip ieškovo akcininkas, 2008–2011 metais suteikė ieškovui 160 000 Lt paskolą. Suteiktą paskolą atsakovas susigrąžino, paimdamas lėšas grynais iš kasos, asmeninėn nuosavybėn perleisdamas ieškovui priklausančią transporto priemonę ir prekių atsargas. Ieškovo turtą 2012 metais sudarė 34 234 Lt, o įsipareigojimai 752 448 Lt. Įsipareigojimai turimą turtą viršijo 21,9 karto. 2012 metais ieškovo nuosavas kapitalas buvo minusinis ir lygus – 718 214 Lt. Ieškovo turėto turto 2012 metais nepakako padengti turimų jo įsipareigojimų, įsipareigojimai turimą turtą viršijo 718 214 Lt.

8Teismas visų pirma pažymėjo, kad pirmiau nurodyto turto perleidimas atsakovui pripažintinas prievolės grąžinti paskolą įvykdymu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.39 straipsnis), o prievolės įvykdymas yra laikytinas sandoriu.

9Ginčo sandorių sudarymo metu ieškovas turėjo kreditorių, kurie jais buvo iškeliant ieškovui bankroto bylą ir yra šiuo metu, t. y. ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę.

10Faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovas ginčo sandorių sudarymo metu buvo nemokus ir ginčo sandoriai pažeidė jo bei jo kreditorių interesus. Tiek 2011, tiek 2012 metais ieškovo turimo turto nepakako įsiskolinimams padengti; ieškovo vykdoma veikla buvo nuostolinga; ieškovas visą 2012 metų laikotarpį, įskaitant ir sandorių sudarymo laikotarpį, negebėjo atsiskaityti su kreditoriais. Ginčo sandorių sudarymo metu ieškovas turėjo kreditorių (visą ginčo sandorių sudarymo laikotarpį ir yra iki šiol), be to, šių kreditorių reikalavimai iš esmės visuomet buvo pradelsti. Tuo atveju, jeigu ieškovas būtų buvęs pajėgus su kreditoriais atsiskaityti, t. y. būtų buvęs mokus, šie asmenys nebūtų likę ieškovo kreditoriais iki šiol, be to, ieškovui iš viso nebūtų iškelta bankroto byla (CK 1.5 straipsnis). Ginčo sandoriais ieškovo kreditoriams buvo sudarytos kliūtys patekinti jų reikalavimus; turtas buvo perleistas nepaisant to, kad ieškovas turėjo kitų kreditorių, kurių reikalavimo teisės į ieškovą buvo atsiradusios anksčiau ir su jais nebuvo atsiskaityta, t. y. ginčo sandoriais atsakovui nepagrįstai buvo suteikta pirmenybė prieš kitus kreditorius. Ginčo sandoriai pažeidė ieškovo ir jo kreditorių teises ir teisėtus interesus (CK 6.66 straipsnis).

11Ieškovas neturėjo jokios pareigos sudaryti ginčo sandorių. Atsakovas ginčo sandorių sudarymo metu buvo tiek ieškovo akcininkas, tiek vadovas. Be to, atsakovo žmona V. A. sandorių sudarymo metu dirbo ieškovo buhaltere. Šios aplinkybės teismui sudarė pagrindą daryti vienareikšmišką išvadą, kad ieškovas neabejotinai žinojo, jog ginčo sandoriai pažeis ieškovo kreditorių teises ir teisėtus interesus – tokia išvada buvo pagrįsta tuo, kad atsakovui neabejotinai buvo visapusiškai žinoma ieškovo finansinė padėtis ir ją pagrindžiantys dokumentai. Be to, atsakovo nesąžiningumas yra preziumuojamas (CK 6.67 straipsnio 3 punktas).

12Teismas nurodė, kad ieškovo interesus pažeidžiantys dokumentai ieškovo bankroto administratoriui buvo perduoti tik 2013 m. birželio 6 d., Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi terminas ieškiniams pareikšti ieškovui buvo pratęstas iki 2014 m. birželio 19 d. Šios aplinkybės teismui sudarė pagrindą spręsti apie tai, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino ieškiniui pareikšti.

13Teismas nustatęs, kad egzistuoja visos sąlygos actio Pauliana institutui taikyti, taikė restituciją. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas atsakovui išmokėjo 49 160 Lt pagal kasos išlaidų orderius, sprendė, jog šios lėšos turi būti grąžintos tiesiogiai ieškovui. Kadangi transporto priemonė ir prekių atsargos buvo perleistos iš esmės prieš dvejus metus, šis turtas yra nuvertėjęs arba iš viso nebeegzistuoja, už atsakovui perleistą transporto priemonę ir prekių atsargas teismas atsakovą įpareigojo sumokėti ieškovui ekvivalentą pinigais, t. y. 113 640 Lt (CK 6.66 straipsnio 4 dalis, 6.146 straipsnis), nes, teismo nuomone, esamu atveju tai yra teisingiausia, sąžiningiausia ir protingiausia (CK 1.5 straipsnis).

14Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. spalio 31 d. papildomu sprendimu ieškovo prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo tenkino, priteisė ieškovui iš atsakovo 2 982,83 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad priimant Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimą nebuvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 277 straipsnio 1 dalies 3 punktą priėmė papildomą sprendimą. Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.2, 8.15, 8.16, 8.17 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteistino užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalių dydžių, ieškovo prašymą dėl 2 982,83 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino.

15III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

16Apeliantas (atsakovas) D. A. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti, priimti papildomai su apeliaciniu skundu pateikiamą įrodymą, t. y. 2012 m. vasario 29 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, nes nagrinėjant bylą apeliantas neturėjo atstovo, pats nesugebėjo tinkamai pasiruošti bylai ir teikti reikalingus dokumentus, nors apie protokole nurodytas aplinkybes paaiškino teismo posėdyje, taip pat prašė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 31 d. papildomą sprendimą ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

17Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.66 straipsnį, nurodydamas, kad egzistavo galiojančios ir neabejotinos reikalavimo teisės.
  2. Teismas nevisiškai ištyrė ir išsiaiškino bankrutuojančios įmonės skolų apimtį ir dėl to padarė išvadas, neatitinkančias faktinių aplinkybių. Ieškovas atsakovui buvo skolingas 322 000 Lt, todėl atsakovas buvo faktiškai didžiausias ieškovo kreditorius, tačiau atsakovas nėra įtrauktas į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą. Bankroto administratorius pateikė teismui tvirtinti ir teismas patvirtino S. G. (pagrindinio bankrutuojančios įmonės akcininko) finansinį reikalavimą 233 760 Lt, nors atsakovas yra nurodęs, jog 200 000 Lt buvo ne S. G. paskola įmonei, o negrąžintina investicija į įmonę, dėl kurios buvo susitarta sudarant vertybinių popierių pirkimo–pardavimo sutartį. Taigi bankroto administratorius nevienodai gina visų akcininkų teises ir interesus.
  3. Automobilis Volkswagen Sharan buvo perduotas atsakovui dėl to, kad taip nusprendė 2012 m. vasario 29 d. visuotinis akcininkų susirinkimas, t. y. buvo atliktas priešpriešinis įskaitymas už skolą. Šis sprendimas nebuvo ginčijamas, todėl turėjo būti įvykdytas. Sprendimą priėmė ne tik atsakovas, bet ir kiti akcininkai. Perduotos už skolą prekės buvo „užsigulėjusios“, nepaklausios, ankstesnių metų kolekcijų, prekių niekas nepirko, todėl jų perdavimas atsakovui už skolą nepažeidė kitų kreditorių interesų, nes norinčių vietoje lėšų gauti tokias prekes natūra nebuvo. Atsakovas nebuvo išskirtas iš kitų kreditorių, nes daugumai tiekėjų, kuriems ieškovas buvo skolingas ir kurie su tuo sutiko, skolos taip pat buvo grąžintos perduodant jiems prekes. Prie ieškinio pateiktos suminių skolų suvestinės rodo, kad 2012 metais buvo mažinami ir kitų kreditorių kreditoriniai reikalavimai. Apeliantas negali pateikti duomenų, patvirtinančių atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nes visi dokumentai yra perduoti bankroto administratoriui.
  4. Teismas tik nurodė, kad buvo ir kitų kreditorių, su kuriais buvo neatsiskaityta, tačiau netyrė ir nevertino faktų, kokiu mastu buvo atsiskaityta su kiekvienu iš kreditorių ginčo laikotarpiu, nesiaiškino, kiek procentine išraiška reikalavimų buvo patenkinta kiekvienam iš jų ir kokias galiojančias reikalavimo teises turėjo kiti kreditoriai ginčo sandorių sudarymo metu. Kadangi buvo atsiskaitoma su įvairiais kreditoriais, o apeliantas buvo didžiausias kreditorius, todėl įvertinus atsiskaitymo proporcijas bei jų būdą (nepaklausiomis prekėmis), ginčijami sandoriai nesuteikė atsakovui pirmenybės prieš kitus kreditorius ir jų interesų nepažeidė.
  5. Teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties, nors ieškovas ją praleido. Byloje nustatyta, kad visos sutartys bankroto administratoriui buvo perduotos 2013 m. birželio 6 d., pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą (toliau – ir ĮBĮ) ir kasacinio teismo praktiką nuo šio momento bankroto administratoriui skaičiuojamas vienerių metų terminas actio Pauliana ieškiniams pareikšti. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą bankroto administratorius turi peržiūrėti įmonės sudarytus sandorius ir pareikšti ieškinius per 6 mėnesius nuo sutarčių gavimo dienos (šiuo atveju iki 2013 m. gruodžio 6 d.). Teismui pratęsus terminą, terminas baigėsi 2014 m. birželio 6 d. Tiek pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį, tiek pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą terminas negali būti ilgesnis nei vieneri metai. Kadangi ieškinys teismui buvo pateiktas 2014 m. birželio 9 d., yra praleistas įstatymo nustatytas vienerių metų terminas ieškiniams pareikšti.
  6. Teismas, taikydamas ne dvišalę, o vienašalę restituciją, netinkamai taikė restituciją reglamentuojančias teisės normas. Skolos dydis ir jį pagrindžiančios paskolos sutartys yra byloje, todėl iš atsakovo priteisus 162 800 Lt, bent jau šiai sumai turėtų būti pripažinta atsakovo reikalavimo teisė į ieškovą.
  7. Teismo priimtas papildomas sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas, nes priteistos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, be to, jos iš viso neturėtų būti priteistos, nes ieškinys buvo patenkintas nepagrįstai.

18Ieškovas BUAB „ALFINAS“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apelianto prašymą dėl papildomų rašytinių įrodymų priėmimo, atmesti apelianto apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimo ir 2014 m. spalio 31 d. papildomo sprendimo, svarstyti dėl baudos apeliantui skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

19Atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

  1. Teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 6.66 straipsnį, pasisakydamas dėl ieškovo galiojančios ir neabejotinos reikalavimo teisės.
  2. Ieškovas ginčo sandorių sudarymo metu buvo nemokus. Ieškovas šiuo metu taip pat yra nemokus juridinis asmuo, kurio bendra kreditorinių reikalavimų suma sudaro 515 107,18 Lt. Ginčo sandoriais perleidus ieškovui priklausantį turtą, jo turima turto masė sumažėjo 162 000 Lt verte, kreditorių sudėtis nepakito. Ginčo sandoriais turtas buvo perleistas nepaisant to, kad ieškovas turėjo kitų kreditorių, kurių reikalavimo teisės į ieškovą buvo atsiradusios anksčiau ir su jais nebuvo atsiskaityta, t. y. ginčo sandoriais atsakovui nepagrįstai buvo suteikta pirmenybė prieš kitus kreditorius. Atsakovas sandorių sudarymo metu buvo ieškovo akcininkas bei direktorius ir puikiai žinojo šias aplinkybes.
  3. Skundo argumentai dėl apelianto reikalavimų kilmės, sudėties ir pagrįstumo, taip pat argumentai dėl kito ieškovo akcininko S. G. kreditorinio reikalavimo nepagrįstumo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
  4. Apelianto argumentai, kad atsakovui perleistos prekės buvo „užsigulėjusios“, nepaklausios ir pan., nėra pagrįsti objektyviais duomenimis.
  5. 2012 m. vasario 29 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas ieškovo bankroto administratoriui nebuvo pateiktas ir tapo žinomas tik apeliantui pateikus apeliacinį skundą. Tai kelia abejonių dėl apelianto pateikto akcininkų sprendimo sudarymo savalaikiškumo. Be to, apeliantas galėjo sprendimą pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Faktas, kad apeliantas nebuvo atstovaujamas advokato per se nesudaro pagrindo spręsti, jog šios aplinkybės ribojo apelianto galimybę pateikti tokį įrodymą pirmosios instancijos teisme. Atsakovas nėra paprastas civilinių santykių dalyvis, nes yra verslininkas (buvęs ieškovo vadovas ir akcininkas), kuriam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Kadangi apeliantas sąmoningai klaidina teismą, nurodydamas tikrovės neatitinkančias aplinkybes dėl jo atstovavimo aplinkybių ir tokiu būdu nesąžiningai siekia naudos sau, t. y. sudaryti aplinkybes pridėti prie bylos jo pateiktus rašytinius įrodymus, svarstytinas klausimas dėl baudos pagal CPK 95 straipsnį skyrimo. Nepaisant šių aplinkybių, 2012 m. vasario 29 d. visuotinio akcininkų susirinkimo spendimo faktas ir aplinkybė, kad jis nėra pripažintas negaliojančiu, nesudaro pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas. Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu mokėjimą, įformintą kasos išlaidų orderiu Nr. ALF0004, kaip vienašalį sandorį, sudarytą pažeidžiant ieškovo ir jo kreditorių teises ir teisėtus interesus. Tai, kad mokėjimo sandoriu buvo įgyvendintas 2012 m. vasario 29 d. visuotinio akcininkų sprendimas, nedaro įtakos ieškovo teisei ginčyti mokėjimą, pagal kurį apeliantui buvo perleistas automobilis, nes šie sandoriai yra savarankiški.
  6. Teismas, netaikydamas ieškinio senaties, priėmė teisėtą sprendimą. Priešingai nei nurodo apeliantas, ieškinys buvo pareikštas ne 2014 m. birželio 9 d., o 2014 m. birželio 6 d. elektroninių ryšių priemonėmis. Apeliantas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme net neprašė taikyti ieškinio senaties.
  7. Pripažinus ginčo sandorius negaliojančiais ir pritaikius restituciją, yra laikytina, jog apeliantas nėra gavęs 162 000 Lt dydžio prievolės įvykdymo iš ieškovo. Tai automatikai lemia apelianto reikalavimo į ieškovą padidėjimą 162 000 Lt suma.
  8. Teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktą, priėmė teisėtą ir pagrįstą papildomą sprendimą.

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą patikrina neperžengdamas apelianto D. A. apeliacinio skundo ribų.

22Byloje kilo ginčas dėl galiojančios reikalavimo teisės ir kitų kreditorių interesų pažeidimo, kaip actio Pauliana taikymo sąlygų, ieškinio senaties termino actio Pauliana ieškiniui pareikšti bei dėl restitucijos, kaip negaliojančio sandorio, pasekmės taikymo.

23Dėl naujų įrodymų priėmimo

24CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad apeliantas apeliaciniame skunde prašo priimti naują įrodymą, t. y. 2012 m. vasario 29 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, prašymą motyvuoja tuo, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo atstovaujamas advokato, todėl nesugebėjo tinkamai pasiruošti bylai ir pateikti reikalingus dokumentus. Apeliantas taip pat į bylą pateikė du papildomus prašymus dėl papildomų dokumentų pateikimo, prašydamas: priimti 2008 m. spalio 10 d. vertybinių popierių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2, sudarytą tarp ieškovo, akcininko D. A. ir sutuoktinės V. A. bei S. G., nes elektroninėje byloje yra tik sutarties dalis (pirmas sutarties lapas), o apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su sutartimi; D. A. pareiškimą dėl kreditorinių reikalavimų patikslinimo, kuriame prašoma patikslinti 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi nustatytą kreditorinių reikalavimų sąrašą ir S. G. įsiskolinimą sumažinti nuo 233 760 Lt iki 33 760 Lt; Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-798-123/2015, iš kurios matyti, kad buvo patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp ieškovų D. A. ir V. A. bei atsakovo BUAB „ALFINAS“, pagal kurią BUAB „ALFINAS“ pripažino D. A. ir V. A. teisę į 159 200 Lt reikalavimą (46 107,51 Eur) ir įsipareigojo pateikti jį į bankroto bylą tvirtinti per 15 dienų nuo taikos sutarties pasirašymo.

25Kadangi, priešingai nei nurodo apeliantas, 2008 m. spalio 10 d. visa (o ne tik pirmas puslapis) vertybinių popierių pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2 yra byloje (I t., b. l. 169), teisėjų kolegija mano esant netikslinga pakartotinai priimti tapatų dokumentą. Tačiau, atsižvelgiant į pareiškimo dėl kreditorinių reikalavimų patikslinimo ir nutarties, kuria buvo patvirtina taikos sutartis, surašymo ir priėmimo datas (po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo), taip pat į tai, kad šiuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis apeliantas remiasi apeliaciniame skunde, pareiškimą dėl kreditorinių reikalavimų patikslinimo ir nutartį priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Taip pat teisėjų kolegija priima ir vertina apelianto kartu su apeliaciniu skundu pateiktą 2012 m. vasario 29 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą. Nors, įvertinus paminėto dokumento turinį pagal jo surašymo datą, yra akivaizdu, kad protokolas galėjo būti pateiktas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau apeliantas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atstovaujamas kvalifikuoto teisininko, o ši aplinkybė galėjo turėti įtakos tam, jog protokolas yra pateikiamas ne savalaikiai.

26Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

27Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gegužės 7 d. nutartimi UAB „ALFINAS“ iškėlė bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2013 m. gegužės 20 d. Bankroto byla iškelta teismui nustačius, kad 2013 metų balanso duomenimis įmonė turėjo turto už 34 234 Lt (trumpalaikis turtas sudarė 31 467 Lt), patyrė 237 569 Lt nuostolių, o įmonės mokėtinos sumos sudarė 1 077 582 Lt, įmonė veiklos nevykdė, t. y. kad atsakovas yra nemokus (I t., b. l. 64-65).

28Byloje nustatyta, kad BUAB „ALFINAS“ buvęs direktorius ir akcininkas, nuo 2008 m. spalio 16 d. iki 2011 m. gegužės 20 d įnešė dalimis į įmonės kasą 322 000 Lt (ūkinės operacijos pagrindas – akcininko įnašas – beprocentinė paskola įmonei) (I t., b. l. 14-20). Dalį įmonei suteiktos paskolos (162 800 Lt) atsakovas susigrąžino 2012 metais. Iš 2012 m. balandžio 6 d. kasos išlaidų orderio Nr. ALF00004 matyti, kad 12 000 Lt skolos dalis akcininkui buvo grąžinta automobiliu Volkswagen Sharan (I t., b. l. 21), 2012 m. liepos 31 d. kasos išlaidų orderiu Nr. ALF00009 akcininkui buvo grąžinta 15 000 Lt skola, 2012 m. rugpjūčio 30 d. kasos išlaidų orderiu Nr. ALF00011 – 15 000 Lt skola, 2012 m. rugsėjo 30 d. kasos išlaidų orderiu Nr. ALF00012 – 6 000 Lt skola, 2012 m. spalio 31 d. kasos išlaidų orderiu Nr. ALF00014 – 6 000 Lt skola, 2012 m. lapkričio 29 d. kasos išlaidų orderiu Nr. ALF00016 akcininkui buvo grąžinta 7 160 Lt skola, iš viso grynais pinigais akcininkui buvo grąžinta 49 160 Lt. 101 640 Lt skola akcininkui buvo grąžinta, perleidžiant prekių atsargas (I t., b. l. 27-30, 119-121).

29Dėl galiojančios reikalavimo teisės, kaip actio Pauliana, taikymo sąlygos

30Kreditorius, siekdamas pasinaudoti įstatymo suteikiamais savo teisių gynybos būdais, tam turi įrodyti teisinį pagrindą – turimą neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui. Pagrįsdamas ieškinį savo teisių pažeidimu, kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų), tačiau ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Kasacinio teismo konstatuota, kad ši actio Pauliana sąlyga yra privaloma nepriklausomai nuo to, ar ieškinį reiškia kreditorius, ar kreditoriui atstovaujantis bankroto administratorius. Jos nepašalina ir ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte įtvirtinta administratoriaus bendra pareiga ginti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010). Nagrinėjamoje byloje išvadą, kad kreditoriai turėjo neabejotiną ir galiojančią teisę skolininkui, pirmosios instancijos teismas padarė įvertinęs tai, kad sandorių sudarymo metu ieškovas turėjo kreditorių, kurie jais buvo iškeliant ieškovui bankroto bylą ir kreditoriais yra iki šiol. Šios pirmosios instancijos teismo išvados neneigia ir apeliantas, t. y. neteigia ir neįrodinėja, kad įmonė ginčo sandorių sudarymo metu kitų nei apeliantas kreditorių neturėjo. Apeliantas akcentuoja ne tai, kad nebuvo kitų kreditorių, bet tai, jog ir jis buvo kreditorius su galiojančia reikalavimo teise. Šiuo atveju teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog ir atsakovas kartu su kitais asmenims buvo ieškovo kreditoriumi tuo metu, kai ieškovas iš dalies jam padengė įsiskolinimą, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės skolininkui egzistavimo.

31Apeliantas skunde didelį dėmesį skiria ieškovo įsiskolinimo jam dydžiui, pagrindui paaiškinti, nurodo, kad ieškovas yra skolingas apeliantui, tačiau apeliantas nėra įtrauktas į bankrutuojančios įmonės sąrašą. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacine tvarka apskųstame sprendime nebuvo sprendžiama dėl ieškovo įsiskolinimo apeliantui pagrindo, jo dydžio. Įmonei iškėlus bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus (ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalis), kurie tvirtinami ĮBĮ 26 straipsnyje nustatyta tvarka. Be to, į bylą apeliantas pateikė Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartį, kuria buvo patvirtina taikos sutartis ir BUAB „ALFINAS“ pripažino D. A. ir V. A. teisę į 159 200 Lt dydžio reikalavimą (46 107,51 Eur) ir įsipareigojo pateikti jį į bankroto bylą tvirtinti per 15 darbo dienų nuo taikos sutarties pasirašymo.

32Apeliantas taip pat nurodo, kad bankroto administratorius pateikė tvirtinti S. G. (pagrindinio įmonės akcininko) finansinį reikalavimą, nors apeliantas bankroto administratoriui nurodė, kad 200 000 Lt buvo ne S. G. paskola įmonei, o negrąžintina investicija į įmonę. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybės, susijusios su S. G. finansiniu reikalavimu, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kaip jau minėta, kreditorių reikalavimų pateikimą tvirtinti, jų tvirtinimą, apskundimą reglamentuoja ĮBĮ nuostatos.

33Apeliantui nepaneigus, kad kreditoriai turėjo galiojančias reikalavimo teises skolininkui tiek ginčijamų sudarymo metu, tiek bankroto bylos iškėlimo metu (I t., b. l. 45-46, 47-59) (iš Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria buvo patvirtinti ieškovo finansiniai reikalavimai, turinio matyti, kad pirmos eilės kreditorių reikalavimai sudarė 20 337,64 Lt, antros eilės (Valstybininko socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) – 51 871,28 Lt), trečios eilės – 607 660,53 Lt (I t., b. l. 45-46). Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad šiuo metu bendra kreditorinių reikalavimų suma sudaro 515 107,18 Lt.

34Dėl kreditorių teisių pažeidimo

35Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas ginčo sandorių sudarymo metu buvo nemokus ir sandoriai pažeidė ieškovo ir jo kreditorių interesus, nes ginčo turtas buvo perleistas nepaisant to, kad ieškovas turėjo kitų kreditorių, kurių reikalavimo teisės į ieškovą buvo atsiradusios anksčiau ir su jais nebuvo atsiskaityta, t. y. nes ginčo sandoriais atsakovui nepagrįstai buvo suteikta pirmenybė prieš kitus kreditorius. Apeliantas neginčija, kad ginčo sandorių sudarymo metu ieškovas buvo nemokus, tačiau nesutinka, kad sandoriai pažeidė ieškovo ir jo kreditorių teises ir teisėtus interesus.

36Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditoriaus teisių pažeidimu laikomi atvejai, kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Net ir būdamas nemokus, jeigu įstatymai nedraudžia, skolininkas turi teisę sudaryti sandorius ir vykdyti atsiskaitymus, bet neturi teisės sudaryti pranašumo nė vienam kreditoriui.

37Apeliantas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010, 2012 m. gegužės 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012, pateiktais išaiškinimais, kad sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, jog kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno kreditoriaus reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytų įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Teisėjų kolegija šiuo atveju pažymi, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog toks teisės aiškinimas taikytinas tiems atvejams, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko kaip verslo subjekto – protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo mėn. 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013). Nagrinėjamu atveju esant tokioms ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybėms, kai atsakovas, būdamas ne tik ieškovo kreditoriumi, bet ir vadovu bei akcininku, įmonei esant nemokiai (kaip jau minėta, aplinkybės, kad įmonė ginčo sandorių sudarymo metu buvo nemokumo būsenoje, neneigia ir apeliantas), patenkina savo reikalavimą pirmiau kitų kreditorių, kai įmonė turi įsiskolinimų kreditoriams, nesudaro pagrindo spręsti dėl apelianto sąžiningumo prieš kitus įmonės kreditorius, taip pat dėl to, kad dalies skolos grąžinimas, kurią sudarė net 162 800 Lt, buvo protingo asmens elgesio standartus atitinkantis veiksmas sąžiningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka.

38Apeliantas, siekdamas paneigti pirmosios instancijos teismo konstatuotą aplinkybę, kad ginčijamais sandoriais buvo pažeistos kitų kreditorių teisės, nurodo, jog perduotos už skolą prekės buvo „užsigulėjusios, nepaklausios, senesnių metų kolekcijų, jų niekas nepirko“, tačiau tai yra tik deklaratyvūs apelianto teiginiai, nepagrįsti objektyviais duomenimis. PVM sąskaitose–faktūrose, kuriose nurodytos atsakovui skolai padengti perleidžiamos prekės (I t., b. l. 119-121), nėra jokių žymų, kurios galėtų patvirtini apelianto nurodomas aplinkybes. Taip pat neįrodyti ir teiginiai, kad kreditorių, kurie būtų norėję, jog ieškovas jiems prievolę įvykdytu perleidžiant prekes natūra, nebuvo, kad daugumai tiekėjų, kuriems įmonė buvo skolinga ir kurie sutiko, buvo grąžintos prekės. Šalių lygiateisiškumo užtikrinimui proceso įstatyme yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareigą civiliniame procese turi proceso šalys, o ne teismas. Nors apeliantas nurodo, kad negali pateikti atsiskaitymų su kitais kreditoriais patvirtinančių duomenų, nes visi dokumentai yra perduoti bankroto administratoriui, bet nepateikė dokumentų, kad kreipėsi į bankroto administratorių, prašydama pateikti konkrečius šias aplinkybes patvirtinančius duomenis, tačiau administratorius būtų atsisakęs tą padaryti.

39Apeliantas nurodė, kad automobilis jam buvo perduotas dėl to, kad taip buvo nuspręsta 2012 m. vasario 29 d. visuotiniame akcininkų susirinkime, o akcininkų sprendimas nėra ir nebuvo ginčijamas. Teisėjų kolegija šiuo atveju sutinka su ieškovo atsiliepime į ieškinį nurodytu argumentu, kad vien 2012 m. vasario 29 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo buvimo faktas ir aplinkybė, jog jis nėra pripažintas negaliojančiu, nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo sprendimą neteisėtu. Iš kartu su apeliaciniu skundu pateikto 2012 m. vasario 29 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo matyti, kad buvo nutarta parduoti ieškovui priklausantį automobilį įmonės direktoriui D. A. už jo likutinę vertę, tačiau šiuo atveju automobilis buvo perleistas apeliantui, sumažinant ieškovo įsipareigojimus, t. y. realiai jokio mokėjimo atsakovas ieškovui nėra atlikęs, mokėtina kaina už automobilį buvo užskaityta kaip dalinis įmonės skolos padengimas. Negaliojančiu, kaip pažeidžiantis kreditorių teises, buvo pripažintas dalies skolos padengimas (grąžinimas) apeliantui perduodant ieškovui nuosavybės teise priklausantį automobilį Volkswagen Sharan. Dalinis skolos grąžinimas buvo įformintas kasos išlaidų orderiu Nr. ALF0004. Vien tai, kad dalis skolos buvo grąžinta vykdant akcininkų sprendimą, nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuotos aplinkybės, kad automobilio perleidimu, kaip dalies skolos grąžinimu, buvo pažeistos kreditorių teisės. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad minėtas visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas buvo priimtas tik bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Duomenų, kad bankroto administratoriui buvo žinoma apie tokį protokolą ir šis jo neginčijo, nėra. BUAB „ALFINAS“ direktoriaus 2013 m. birželio 6 d. dokumentų perdavimo–priėmimo akte, kuriuo buvo perduoti įmonės dokumentai bankroto administratoriui, nėra nurodyta, kad perduodamas ir 2012 m. vasario 29 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas (I t., b. l. 37-38, 39). Dėl to ir ginčyti tokį akcininkų sprendimą bankroto administratorius neturėjo galimybės.

40Dėl termino actio Pauliana ieškiniui pareikšti

41Pirmosios instancijos teismas apeliacine tvarka apskųstame sprendime konstatavo, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino ieškiniui pareikšti, tokią išvadą pirmosios instancijos teismas darė atsižvelgdamas į tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi terminas ieškiniams pareikšti ieškovo vardu buvo pratęstas iki 2014 m. birželio 19 d., taip pat į tai, jog dokumentai ieškovo bankroto administratoriui buvo perduoti tik 2013 m. birželio 6 d. ir tik nuo to momento jis galėjo sužinoti apie kreditorių pažeidimą. Apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka, teigia, kad nagrinėjamu atveju ieškovas praleido ieškinio senaties terminą actio Pauliana ieškiniui pareikšti.

42Iš bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi pratęsė terminą BUAB „ALFINAS“ bankroto administratoriui bankroto procedūroms atlikti 6 mėnesiams (I t., b. l. 40). Teisėjų kolegija pažymi, kad ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte (šiuo metu galiojančios ĮBĮ redakcijos 11 straipsnio 5 dalies 8 punktas) nustatytas 6 mėnesių terminas taikytinas tik bankroto administratoriaus pareigai patikrinti įmonės sandorius per paskutinius trejus metus iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau tai nėra ieškinio senaties terminas. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostata nekeičia ieškinio senaties termino eigos, jos pradžios skaičiavimo taikylės. Šis laikotarpis ne apibrėžia ieškinio senaties termino eigos pradžią, bet juo siekiama užtikrinti operatyvią ir sklandžią įmonės bankroto proceso eigą, sudaryti galimybę tinkamai vykdyti įstatymu administratoriui nustatytas funkcijas. Ieškinio senaties terminas išlieka priklausomas nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią administratorius sužinojo apie įmonės sandorius. Dėl šios priežasties aplinkybė, kad terminas bankroto administratoriui bankroto procedūroms atlikti buvo pratęstas 6 mėnesiams, t. y. iki 2014 m. birželio 19 d., nėra reikšminga sprendžiant dėl ieškinio senaties termino ieškinio reikalavimams pareikšti. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties, akcentavo, kad dokumentai, patvirtinantys ieškovo interesų pažeidimą, bankroto administratoriui buvo perduoti 2013 m. birželio 6 d. ir būtent nuo šios datos buvo galima sužinoti apie ieškovo kreditorių pažeidimą. Apeliantas sutinka, kad visos sutartys bankroto administratoriui buvo perduotos 2013 m. birželio 6 d. ir kad nuo šio momento bankroto administratoriui skaičiuojamas vienerių metų terminas actio Pauliana ieškiniams pareikšti, tačiau pažymi, kad ieškinį ieškovas pareiškė tik 2014 m. birželio 9 d.

43Iš BUAB „ALFINAS“ direktoriaus 2013 m. birželio 6 d. dokumentų perdavimo–priėmimo akto bankroto administratoriui matyti, kad dokumentai bankroto administratoriui iš tikrųjų buvo perduoti 2013 m. birželio 6 d. Kaip jau minėta, šios aplinkybės neginčija ir apeliantas. Ieškinys, pagal kurį buvo iškelta civilinė byla, Kauno apygardos teisme elektroninių ryšių priemonėmis buvo gautas 2014 m. birželio 6 d. Šią aplinkybę patvirtina ieškinio pirmame lape esantis Klaipėdos apygardos teismo spaudas, iš kurio matyti, kad ieškinys teisme gautas 2014 m. birželio 6 d. Be to, ieškovas atsiliepime į apelianto apeliacinį skundą pateikė dokumento kortelę, kuri atitinka teismų informacinės sistemos Liteko duomenis (konkrečiai, civilinės bylos Nr. 2-1347-460/2014, teisminio proceso 2-57-3-00386-2014-1, dokumento Nr. C-9661), iš kurios matyti, kad ieškinys buvo pasirašytas 2014 m. birželio 6 d. (I t., b. l. 2, II t., b. l. 31). Taigi šios bylos atveju nustačius, kad įmonės dokumentai administratoriui buvo perduoti 2013 m. birželio 6 d. aktu, o ieškinys teisme pareikštas 2014 m. birželio 6 d., vienerių metų ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.

44Dėl restitucijos taikymo

45Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui iš atsakovo piniginį ekvivalentą, taikė vienašalę restituciją, tačiau, apelianto nuomone, net ir tuo atveju, jeigu ieškinys būtų buvęs patenkintas pagrįstai, nagrinėjamoje byloje turėjo būti taikoma dvišalė restitucija.

46Pirmosios instancijos teismas sprendė restitucijos, pripažinus negaliojančiais sandorius, pagal kuriuos ieškovas perleido atsakovui D. A. jam nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y. transporto priemonę Volkswagen Sharan (12 000 Lt vertės), prekių atsargas (101 640 Lt vertės) ir 49 160 Lt grynųjų pinigų CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu, taikymo klausimą. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad yra visos sąlygos ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais ab initio, taikė restituciją, įpareigodamas apeliantą sumokėti ieškovui ekvivalentą pinigais. Apeliantas su tokiu restitucijos būdu iš esmės sutinka, t. y. sutinka su tuo, kad restitucija taikyta ne natūra, o priteisiant ekvivalentą pinigais, tačiau teigia, kad iš apelianto ieškovui priteisus 162 800 Lt, bent jau tokiai pačiai sumai turėtų būti pripažinta jo reikalavimo teisė į ieškovą. Teisėjų kolegija šiuo atveju pažymi, kad pritaikius restituciją atsakovui yra grąžinama reikalavimo teisę į ieškovą 162 800 Lt sumai, kurią jis turi įgyvendinti ĮBĮ nustatyta tvarka, t. y. pareikšdamas finansinį reikalavimą BUAB „ALFINAS“ bankroto byloje.

47Dėl papildomo sprendimo priėmimo

48Pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškovo pareiškimą, priėmė papildomą sprendimą, kuriuo ieškovui iš atsakovo priteisė 2 982,83 Lt bylinėjimosi išlaidų, pagrindą priimti papildomą sprendimą sudarė tai, kad teismas, priimdamas sprendimą, neišsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo. Apeliantas neginčija to, kad nagrinėjamu atveju egzistavo aplinkybė, nurodyta CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte, dėl kurios teismas galėjo priimti papildomą sprendimą, tačiau teigia, jog bylinėjimosi išlaidos neturėjo būti priteistos, nes ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, be to, bylinėjimosi išlaidos yra per didelės. Pirmoji aplinkybė, t. y. kad ieškinys yra nepagrįstas, yra paneigta, nes apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas iš atsakovo prašė priteisti 2 982,83 Lt bylinėjimosi išlaidų ir pateikė apmokėjimą patvirtinančius duomenis, užmokesčio apskaičiavimo pažymoje nurodyta, jog išlaidas sudarė ieškinio parengimas (I t., b. l. 156-159). Pirmosios instancijos teismas priteisė visas ieškovo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgdamas į tai, kad išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių. Už ieškinį Rekomendacijoje nustatytas koeficientas 3 (Rekomendacijų 8.2 punktas). Ieškinio parengimo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtina minimali mėnesinė alga buvo 1 000 Lt, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Apeliantas kitų argumentų (išskyrus tai, kad priteistos išlaidos yra per didelės), dėl kurių būtų pagrindas sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas, nepateikia, todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo išvadą priteisti ieškovui iš atsakovo 2 982,83 Lt (863,89 Eur) bylinėjimosi išlaidų laiko pagrįsta.

49Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo

50Ieškovo nuomone, apeliantas sąmoningai klaidina teismą, nesąžiningai siekia, kad apeliacinės instancijos teisme būtų priimti nauji įrodymai, todėl prašo svarstyti dėl baudos apeliantui už piktnaudžiavimą skyrimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad 2012 m. vasario 29 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, kurį apeliantas pateikė kartu su apeliaciniu skundu, buvo priimtas, o ieškovas baudos skyrimą apeliantui sieja būtent su naujo įrodymu teikimu į bylą, sprendžia, jog nenustatyti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymiai, dėl kurių būtų pagrindas apeliantui skirti baudą pagal CPK 95 straipsnį.

51Esant pirmiau šioje nutartyje nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė actio Pauliana institutą reglamentuojančias teisės normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir papildomą sprendimą panaikinti ar pakeisti, todėl sprendimas ir papildomas sprendimas paliekami nepakeisti.

52Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

53Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir 2014 m. spalio 31 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB)... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškinį... 7. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gegužės 7 d.... 8. Teismas visų pirma pažymėjo, kad pirmiau nurodyto turto perleidimas... 9. Ginčo sandorių sudarymo metu ieškovas turėjo kreditorių, kurie jais buvo... 10. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovas ginčo sandorių sudarymo metu... 11. Ieškovas neturėjo jokios pareigos sudaryti ginčo sandorių. Atsakovas ginčo... 12. Teismas nurodė, kad ieškovo interesus pažeidžiantys dokumentai ieškovo... 13. Teismas nustatęs, kad egzistuoja visos sąlygos actio Pauliana institutui... 14. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. spalio 31 d. papildomu sprendimu ieškovo... 15. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 16. Apeliantas (atsakovas) D. A. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos... 17. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    18. Ieškovas BUAB „ALFINAS“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti... 19. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
      20. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 21. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo... 22. Byloje kilo ginčas dėl galiojančios reikalavimo teisės ir kitų kreditorių... 23. Dėl naujų įrodymų priėmimo... 24. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako... 25. Kadangi, priešingai nei nurodo apeliantas, 2008 m. spalio 10 d. visa (o ne tik... 26. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės... 27. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gegužės 7 d. nutartimi UAB „ALFINAS“... 28. Byloje nustatyta, kad BUAB „ALFINAS“ buvęs direktorius ir akcininkas, nuo... 29. Dėl galiojančios reikalavimo teisės, kaip actio Pauliana, taikymo sąlygos... 30. Kreditorius, siekdamas pasinaudoti įstatymo suteikiamais savo teisių gynybos... 31. Apeliantas skunde didelį dėmesį skiria ieškovo įsiskolinimo jam dydžiui,... 32. Apeliantas taip pat nurodo, kad bankroto administratorius pateikė tvirtinti S.... 33. Apeliantui nepaneigus, kad kreditoriai turėjo galiojančias reikalavimo teises... 34. Dėl kreditorių teisių pažeidimo... 35. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas ginčo sandorių... 36. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditoriaus teisių pažeidimu laikomi... 37. Apeliantas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus... 38. Apeliantas, siekdamas paneigti pirmosios instancijos teismo konstatuotą... 39. Apeliantas nurodė, kad automobilis jam buvo perduotas dėl to, kad taip buvo... 40. Dėl termino actio Pauliana ieškiniui pareikšti... 41. Pirmosios instancijos teismas apeliacine tvarka apskųstame sprendime... 42. Iš bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gruodžio... 43. Iš BUAB „ALFINAS“ direktoriaus 2013 m. birželio 6 d. dokumentų... 44. Dėl restitucijos taikymo... 45. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui iš atsakovo piniginį... 46. Pirmosios instancijos teismas sprendė restitucijos, pripažinus... 47. Dėl papildomo sprendimo priėmimo... 48. Pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškovo pareiškimą, priėmė... 49. Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo... 50. Ieškovo nuomone, apeliantas sąmoningai klaidina teismą, nesąžiningai... 51. Esant pirmiau šioje nutartyje nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija... 52. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 53. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir 2014 m. spalio...