Byla 2YT-463-732/2016
Dėl nuosavybės teisės pripažinimo, suinteresuoti asmenys Molėtų rajono savivaldybės administracija, VĮ Turto bankas

1Molėtų rajono apylinkės teismo teisėjas Liudvikas Myško,

2sekretoriaujant Sigitai Saugūnienei,

3dalyvaujant pareiškėjui T. K., jo atstovas advokatas Stasys Kavoliūnas,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo T. K. patikslintą pareiškimą dėl nuosavybės teisės pripažinimo, suinteresuoti asmenys Molėtų rajono savivaldybės administracija, VĮ Turto bankas,

Nustatė

5pareiškėjas kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, prašydamas pripažinti jo nuosavybės teisę į dalį ūkinio pastato plane pažymėto 2J1p, 4,08 m ilgio, 3,29 m pločio, unikalus Nr. ( - ), registro Nr. 90/18963, kaip buto ( - ), priklausinį. Nurodė, kad pagal privatizavimo komisijos susitarimą 1991 m. lapkričio mėn. susitarta, kad pareiškėjas perka butą ( - ) su sandėliuku rūsyje, ūkiniu pastatu. Pagal 1992-03-03 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-1538, pagrindas 1991-05-28 Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. I-1374, buvo įregistruotas butas, unikalus Nr. ( - ) su rūsiu, esantis ( - ). Šis nekilnojamasis turtas įregistruotas kaip pareiškėjo asmeninė nuosavybė. Pagal 1991 m. lapkričio mėn. susitarimą, prie šio perkamo buto buvo ir ūkinis pastatas, vadinamas sandėliuku, tačiau jo priklausomumas butui ( - ), nekilnojamojo turto registre įregistruotas nebuvo, nors juo T. K. naudojosi. Jame buvo laikomos malkos, įvairus namų apyvokos daiktai ir kt. Šia patalpa naudojosi nuo pat buto įsigijimo, tai yra nuo 1992-03-03. Pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centro Utenos filialą dėl nekilnojamojo turto objektų kadastro darbų atlikimo. Atlikus kadastrinius matavimus, nustatyta, kad ( - ) yra ūkio pastatas, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėta 2I1 p, kurio dalimi (sandėliuku), plane pažymėta - ( - ), naudojasi butas Nr. ( - ). Sandėliuko išmatavimai: 4,08 m x 3,2 m. Pareiškėjui žinoma, kad 1962 - 1967 metais Molėtų mieste buvo statomas gyvenamasis kvartalas, vadinamieji „Žirmūnai“ ir prie gyvenamų namų kvartalų, tuo metu, buvo pastatyti sandėliukai, kuriais naudojosi kiekvieno buto gyventojai. Įregistruojant nuosavybės teisę į butą pagal įstatymą, sandėliukas įregistruotas nebuvo. Pareiškėjas 2016-02-22 prašymu kreipėsi dėl nuosavybės teisių į sandėliuką įregistravimo, tačiau VĮ Registrų centro Utenos filialas 2016-02-29 sprendimu atsisakė tenkinti šį prašymą, nes Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas pats daiktas - ūkio pastatas. Be to, pareiškėjas nepateikė nuosavybės teisę į ūkinio pastato dalį patvirtinančių dokumentų. Sprendime nurodoma, kad pagrindas įregistruoti nuosavybės teisę į prašomą objektą gali būti teismo sprendimas. Iš nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos, šiam butui priskirta ūkinio pastato 2Ilp dalis – 4,08 m ilgio ir 3,29 m pločio, kurio paskirtis yra laikyti kietą kurą ir kaip nekilnojamasis daiktas yra tiesiogiai susijęs su pagrindiniu daiktu - butu, tarnauja buto funkcijų atlikimui.

6Teismo posėdyje pareiškėjas ir pareiškėjo atstovas patvirtino patikslintame pareiškime išdėstytus motyvus.

7Suinteresuotas asmuo Molėtų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškimą su jame išdėstytu reikalavimu sutiko (b. l. 49-50). Į teismo posėdį atstovas neatvyko, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

8Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į patikslintą pareiškimą nurodė, kad pareiškėjo pareiškimas galėtų būti patenkintas, jei teismas konstatuotų, kad yra aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą. Į teismo posėdį atstovas neatvyko, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b. l. 52-53).

9Pareiškimas tenkintinas.

10Bylos dokumentai patvirtina, kad 1992-03-03 pardavimo – pirkimo sutartimi pareiškėjas nusipirko butą su rūsiu, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), kurie Nekilnojamojo turto registre registruoti pareiškėjo vardu (b. l. 22). Nuo 1992-03-03 pareiškėjas naudojasi patalpa/ sandėliuku, esančiu ( - ). Iš 1991-11-29 pareiškimo, kuriuo prašoma parduoti privatizuojamą butą, matyti, kad buvo prašoma parduoti butą, esantį ( - ) su priklausiniais – rūsiu ir pastatu (b. l. 19). 1991 m. lapkričio mėn. susitarimu pirkti privatizuojamą butą, susitarta, kad pareiškėjas perka butą su priklausiniais - sandėliuku rūsyje ir ūkiniu pastatu (b. l. 20-21). Patalpa – sandėliukas, nebuvo inventorizuota ir teisiškai įregistruota Nekilnojamojo turto registre, todėl pareiškėjas negalėjo jos įsigyti. T. K. kreipėsi į VĮ Registrų centrą ir sudarė 2013-12-03 Nekilnojamojo turto objektų kadastro darbų atlikimo sutartį Nr. UGA-1378, dėl sandėliuko 2I1p, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) kadastro darbų atlikimo (b. l. 8-9). Buvo atlikti statinio kadastriniai matavimai ir parengta Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla (b. l. 10-18). Iš kadastrinių matavimų bylos matyti, kad tai yra pagalbinio ūkio pastatas ir pareiškėjo butui naudoti yra priskirta ūkinio pastato dalis 2I1p, plane žymima indeksu 19-1, 4,08 m ilgio ir 3,29 m pločio (b. l. 13). VĮ Registrų centro Utenos filialas 2016-02-29 sprendimu atmetė T. K. prašymą įregistruoti jo nuosavybės teises į ūkinio pastato dalį, nes jis neįregistruotas nekilnojamojo turto registre (b. l. 5), taip pat 2016-02-26 sprendime nurodyta, kad nepateiktas teismo sprendimas ar kitoks statybos teisėtumo faktą patvirtinantis dokumentas, dėl ko ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), kadastro duomenų įrašymui į Nekilnojamojo turto kadastrą nėra tinkamo teisinio pagrindo (b. l. 6-7).

11CK 4.12 straipsnyje pagrindiniai daiktai apibūdinami kaip daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Jie turi atitikti daiktams keliamus reikalavimus ir neturi būti draudimo jiems savarankiškai būti civilinėje teisinėje apyvartoje. Pagal CK 4.13 straipsnio 1 dalį antraeiliais daiktais laikomi trijų rūšių daiktai: 1) egzistuojantys tik su pagrindiniais daiktais; 2) pagrindiniams daiktams priklausantys; 3) kitaip su pagrindiniais daiktais susiję daiktai. Šios, t. y. trečiosios, rūšies daiktams nekeliama reikalavimų egzistuoti tik su pagrindiniu daiktu ir priklausyti tik pagrindiniam daiktui. Su pagrindiniu daiktu kitaip susiję daiktai gali būti ir savarankiški, ir pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai. Savarankišku daiktu laikytinas daiktas, kuris savo naudingomis savybėmis ar paskirtimi gali būti atskirai naudojamas ir gali atskirai būti civilinėje teisinėje apyvartoje. Pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalį priklausiniai yra savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Remiantis CK 4.14 straipsnio 1 dalimi antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Panaši nuostata buvo įtvirtinta ir 1964 m. CK 153 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią priklausinį, t. y. daiktą, skirtą tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijusį su juo bendra ūkine paskirtimi, ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu įstatymas arba sutartis nenustato ko kita.

12Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi. Konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, taip pat tenkinti pagrindinio daikto poreikiams. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. J. v. B. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-561/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. U. v. UAB „IJO“, bylos Nr. 3K-3-453/2006; 2008 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje visuomeninė organizacija „Vilnoja“ v. AB „Enifas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-134/2008; kt.).

13Šioje byloje nustatyta, kad daugiabutis namas, esantis ( - ) buvo statomas statytas 1962-1967 metais. Pagal pateiktus kadastro duomenis 1974 m. pastatytas ūkinis pastatas, kurio po atitinkamą dalį-sandėliuką buvo skirta šio daugiabučio namo butų gyventojams su konkrečia tiksline paskirtimi – jis turėjo užtikrinti namo gyventojams galimybę netoli namo laikyti butų apšildymui skirtą kurą (malkas). Namo gyventojai atitinkamas ūkinio pastato dalis, vadinamas sandėliukais, būtent tam ir naudojo ilgą laiką. Ir šiuo metu sandėliukas tarnauja pagrindiniam daiktui – butui. Taigi darytina išvada, kad šio ūkinio pastato dalys, vadinamos sandėliukais, yra atitinkamų butų priklausiniai. Nustačius, kad pareiškėjo naudojamas sandėliukas buvo jo buto priklausinys, jį turėjo ištikti pagrindinio daikto (buto) likimas. Taigi akivaizdu, kad valstybė, parduodama butą perleido jiems ir teisę į šio buto priklausinį, bet ši teisė nebuvo realizuota (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-626-160/2012).

14Įvertinus tai, jog sandėliukas ūkiniame pastate buvo skirtas butui su konkrečia funkcine paskirtimi – tarnauti buto (butų) gyventojams, darytina išvada, kad jis turėjo būti privatizuojamas, t. y. perkamas iš valstybės kartu su pagrindiniu daiktu – butu. Kaip seka iš aptartų įrodymų, pareiškėjui pripažintina nuosavybės teisė į prašomą ūkinio pastato, plane pažymėto 2I1p, dalį (sandėliuką), plane pažymėtą 19-1, 4,08 m ilgio, 3,29 m pločio, unikalus Nr. ( - ), kaip į buto, esančio ( - ), priklausinį.

15Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 – 270 str.,

Nutarė

16patikslintą pareiškimą tenkinti.

17Pripažinti pareiškėjo T. K., a. k. ( - ), nuosavybės teisę į ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), dalį, plane pažymėtą 19-1, 4,08 m ilgio, 3,29 m pločio, registro Nr. 90/18963, kaip buto ( - ), priklausinį.

18Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai