Byla 2S-468-159/2010
Dėl sutarties sąlygos pakeitimo ir sutarties nutraukimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, teisėjų Savinijaus Katausko, Broniaus Valiaus, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-14022-642/2009 pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovui V. K. (V. K.) dėl sutarties sąlygos pakeitimo ir sutarties nutraukimo,

Nustatė

2ieškovas A. G. 2009-09-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl sutarties sąlygos pakeitimo ir sutarties nutraukimo. Ieškiniu prašo pakeisti 2007-05-29 notarinės sutarties 2.1 p. sąlygą dėl nekilnojamųjų daiktų kainos, šią kainą sumažinant iki rinkos kainos, kurią nustatys ekspertas, ir sutartį nutraukti bei priteisti iš atsakovo V. K. bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškinio reikalavimas dėl sutarties sąlygos pakeitimo ir sutarties nutraukimo yra neturtinio pobūdžio, todėl apmokestinamas 131 Lt dydžio žyminiu mokesčiu. 2007-05-29 ieškovas (pirkėjas) ir atsakovas (pardavėjas) sudarė notarinę ( - ), esančių nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį, tą pačią dieną sudarytas daiktų priėmimo–perdavimo aktas, tačiau faktiškai priėmimo–perdavimo akte nurodyti daiktai nebuvo perduoti pirkėjui valdyti, valdymo kliūtys nėra pašalintos iki šiol – daiktus valdo atsakovas. Pardavėjui neįvykdžius pareigos perduoti nekilnojamuosius daiktus, pirkėjas atsisakė vykdyti pirkimo–pardavimo sutartį ir sumokėti visą nekilnojamųjų daiktų kainą iki daiktai bus perduoti. Dalis pirkimo–pardavimo sutartyje ir priėmimo–perdavimo akte nurodytų daiktų nėra išlikę. Atsakovui neįvykdžius savo įsipareigojimų dėl realaus daiktų perdavimo pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta daiktų kaina mažintina iki kainos, kurią nustatys ekspertas. Ieškovui nebeturi prasmės toks sutarties vykdymas, todėl teismui pakeitus sutarties sąlygas dėl kainos, sutartis turi būti nutraukta (b. l. 3–5).

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-11-30 nutartimi nutarė civilinę bylą Nr. 2-14022-642/2009 perduoti nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui pagal teismingumą. Teismas nustatė, kad ieškovas prašo nutraukti 2007-05-29 notarinę sutartį, kurioje nustatyta, jog nutraukus sutartį, šalys grąžina viena kitai visą, ką gavo pagal sutartį, kitaip tariant prašo taikyti restituciją. Restitucijos taikymo atveju ginčas laikomas turtiniu ir už jį mokamas proporcinis žyminis. Nustatydamas turtinio ginčo sumą, teismas analizavo 2007-05-29 notarine sutartimi pardavėjo (atsakovo) perleistų pirkėjui (ieškovui) nekilojamųjų daiktų rinkos vertę. Iš ieškovo pateiktų nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų teismas nustatė, kad bendra perleistų nekilnojamųjų daiktų vidutinė rinkos vertė yra 605 439 Lt. Konstatavo, kad civilinė byla Nr. 2-14022-642/2009 priimta pažeidžiant teismingumo taisykles, todėl perdavė ją nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui (b. l. 46–47).

4Atskiruoju skundu ieškovas A. G. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-30 nutartį panaikinti. Ieškovo reiškiamas reikalavimas pakeisti 2007-05-29 notarinės sutarties 2.1 p. sąlygą dėl nekilnojamųjų daiktų kainos, šią kainą sumažinant iki rinkos kainos, kurią nustatys ekspertas, ir sutartį nutraukti nors ir kyla iš sutarties dėl piniginės prievolės vykdymo, kuri yra realinė, ir savo esme yra turtinio pobūdžio, tačiau yra neįkainotinas, nes patenkinus ieškinio reikalavimą, ieškovas neįgytų jokios turtinės naudos, nes sutarties sąlyga būtų pakeista, o pati sutartis nutraukta. Todėl teismas negali reikalauti ieškovo už bylos nagrinėjimą mokėti CPK 80 str. 1 d. 1 p. nustatyto proporcinio žyminio mokesčio ir šios civilinės bylos perduoti Klaipėdos apygardos teismui (b. l. 49–50).

5Atskirasis skundas atmestinas.

6Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, kokios grandies bendrosios kompetencijos teismas – apylinkės ar apygardos – turi nagrinėti bylą pirmąja instancija. Civilinės bylos teismingumo nustatymas reiškia ir tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, todėl kiekvienu atveju svarbu išsiaiškinti, kokiam konkrečiam teismui teisminga byla. Ieškiniu ieškovas prašo pakeisti 2007-05-29 notarinės sutarties 2.1 p. sąlygą dėl nekilnojamųjų daiktų kainos, šią kainą sumažinant iki rinkos kainos, kurią nustatys ekspertas, ir sutartį nutraukti. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-11-30 nutartimi nustatė, kad bendra perleistų nekilnojamųjų daiktų vidutinė rinkos vertė yra 605 439 Lt, todėl priimtą pažeidžiant teismingumo taisykles bylą, nutarė perduoti Klaipėdos apygardos teismui pagal teismingumą. Ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad patenkinus ieškinio reikalavimą, jis neįgytų jokios turtinės naudos, nes sutarties sąlyga būtų pakeista, o pati sutartis nutraukta, todėl pagrindo civilinę bylą perduoti Klaipėdos apygardos teismui ir reikalauti iš ieškovo sumokėti proporcinį žyminį mokestį nėra.

7Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą – šiuo atveju civilinės bylos teismingumo klausimą, analizuodamas tik atskirajame skunde nurodytus argumentus, atsižvelgdamas į nutarties priėmimo metu byloje buvusius duomenis ir nustatytas aplinkybes (CPK 320, 338 str.). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo ieškinyje reiškiami reikalavimai nėra aiškūs. Ieškovas prašo pakeisti 2007-05-29 notarinės sutarties 2.1 p. sąlygą dėl nekilnojamųjų daiktų kainos, šią kainą sumažinant iki rinkos kainos, kurią nustatys ekspertas, ir sutartį nutraukti CK 6.204 straipsnio pagrindu. CK 6.204 straipsnio 3 dalis nustato, kad sutarties šalys gali kreiptis į teismą ir pareikšti vieną iš dviejų reikalavimų: arba nutraukti sutartį, arba pakeisti sutarties sąlygas. Be to, šio straipsnio taikymo atveju yra nustatyta privaloma ikiteisminė šalių ginčo nagrinėjimo tvarka – t. y. iš esmės pasikeitus aplinkybėms, suinteresuota šalis gali pasiūlyti kitai šaliai pradėti derybas dėl sutarties sąlygų pakeitimo ir tik po to gali kreiptis į teismą dėl sutarties nutraukimo arba pakeitimo, tokių duomenų civilinėje byloje nėra.

8CPK nustatytas žyminio mokesčio diferencijavimas atsižvelgiant į tai, koks mokestis – proporcinis ar paprastasis, yra taikomas (CPK 80 str. 1 d.), t. y. proceso įstatyme įtvirtinta mišrioji – proporcinio ir paprastojo mokesčio sistema.

9Proporcinis žyminis mokestis taikomas turtiniams ginčams ir jo dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo kainos (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Paprastasis žyminis mokestis išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės (CPK 80 str. 1 d. 2 p.). Toks žyminis mokestis nustatomas bylose, kuriose pareiškiami neturtinio pobūdžio ieškiniai, taip pat ieškiniai, kurie negali būti įkainoti, arba kai reikalavimą įvertinti pinigais yra sudėtinga arba iš viso neįmanoma. Taigi paprastasis žyminis mokestis gali būti taikomas ir neįkainotiems ieškiniams, todėl neturtiniais ginčais paprastai yra pripažįstami ginčai ne dėl turto ir tiesiogiai su turtu nesusiję ginčai, t. y. neturtiniais ieškiniais pripažintini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu.

10Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl turtinių ginčų ir jų įkainojimo laikomasi nuostatos, kad ginčo dėl sandorio įkainojimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieškiniu siekiamų ir ginčo sprendimu sukuriamų teisinių padarinių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. R. V., bylos Nr.3K-3-334/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-350/2009, 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K., A. P. v. P. G., bylos Nr. 3K-3-560/2009). Taigi Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad turtinio ginčo įkainojimą lemia jo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus kitai šaliai.

11Dėl reikalavimo pakeisti sutarties sąlygą

12Ieškinio sumos nustatymo kriterijai reglamentuoti CPK 85 straipsnyje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ginčas yra turtinis, jeigu materialinis teisinis reikalavimas yra susijęs su turto ar pinigų išieškojimu bei kitais atvejais. Jeigu ieškiniu prašoma pakeisti šalių sutarties sąlygas, susijusias su tarpusavio mokėjimų ar atsiskaitymų dydžiu, tai tokios sutarties sąlygos modifikavimas keičia sutarties šalių prievolių apimtį, ir toks reikalavimas yra turtinis. Neturi reikšmės ta aplinkybė, kad šalis nereikalauja priteisti šių lėšų. Kai reikalaujama tik pakeisti sutarties sąlygą, nuo kurios priklauso mokėjimo dydis, tai toks reikalavimas yra turtinis, o jo suma yra skirtumas tarp reikalavimo dydžio, kuris būtų iki sutarties sąlygos pakeitimo ir po jo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2006).

13Ieškovas siekia modifikuoti 2007-05-29 sutarties dalį dėl mokėjimo dydžio, sumažinant sutartimi nustatytą nekilnojamųjų daiktų kainą iki ekspertizės metu nustatytos nekilnojamųjų daiktų rinkos kainos. Iš ieškovo A. G. ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovo reiškiamas reikalavimas pakeisti 2007-05-29 notarinės sutarties 2.1 p. sąlygą dėl nekilnojamųjų daiktų kainos, šią kainą sumažinant iki rinkos kainos, kurią nustatys ekspertas, yra turtinio pobūdžio reikalavimas, lemiantis apskaičiuojamus turtinius praradimus kitai šaliai. Tačiau kol nėra atlikta nekilnojamųjų daiktų ekspertizė, reikalavimas pakeisti 2007-05-29 notarinės sutarties 2.1 p. sąlygą, nors ir yra turtinis reikalavimas, tačiau dabartiniu metu negali būti išreikštas konkrečia pinigų suma, todėl vertintinas kaip neįkainotinas turtinio pobūdžio reikalavimas, kuris remiantis teismų praktika apmokestinamas paprastuoju žyminiu mokesčiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-38/2010).

14Dėl reikalavimo nutraukti sutartį

15Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas prašo nutraukti 2007-05-29 notarinę sutartį, kurioje nustatyta, jog nutraukus sutartį, šalys grąžina viena kitai visą, ką gavo pagal sutartį, kitaip tariant, prašo taikyti restituciją. Konstatavo, kad restitucijos taikymo atveju ginčas laikomas turtiniu ir už jį mokamas proporcinis žyminis mokestis. Iš šalių sudarytos 2007-05-29 sutarties sąlygų matyti, kad grąžinti viena kitai visą, ką gavo pagal sutartį, šalys įsipareigojo tik tuo atveju, jei pirkėjas nustatytais terminais ir tvarka nesumoka pardavėjui sutartyje nurodytos pirkimo–pardavimo kainos (b. l. 11), todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas prašo taikyti restituciją, tokio reikalavimo nėra nurodyta ir ieškovo pareikštame ieškinyje.

16Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškinio suma yra bendra perleistų nekilnojamųjų daiktų vidutinė rinkos vertė sutarties sudarymo metu – 605 439 Lt (vidutinė žemės sklypo rinkos vertė – 372 120 Lt, pastatų vidutinė rinkos vertė – 233 319 Lt, b. l. 10), todėl ši suma pripažintina ieškinio suma ir konstatuotina, kad civilinė byla teisminga Klaipėdos apygardos teismui (CPK 27 str. 1 p.). Ieškinio reikalavimas nutraukti sutartį turi būti apmokėtas proporciniu žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), jo dydis priklauso nuo sutarties nutraukimo sąlygų, kurių ieškovas pateiktame ieškinyje nenurodo. Pažymėtina, kad žyminio mokesčio suma galės būti nustatyta ieškovui patikslinus ieškinio reikalavimus.

17Perduodamas civilinę bylą Nr. 2-14022-642/2009 nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui pagal teismingumą, Klaipėdos miesto apylinkės teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

19Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

20Civilinę bylą perduoti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkei skirti nagrinėti pirmąja instancija.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas A. G. 2009-09-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė... 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-11-30 nutartimi nutarė civilinę... 4. Atskiruoju skundu ieškovas A. G. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 5. Atskirasis skundas atmestinas.... 6. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, kokios grandies bendrosios... 7. Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties... 8. CPK nustatytas žyminio mokesčio diferencijavimas atsižvelgiant į tai, koks... 9. Proporcinis žyminis mokestis taikomas turtiniams ginčams ir jo dydis... 10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl turtinių ginčų ir jų... 11. Dėl reikalavimo pakeisti sutarties sąlygą... 12. Ieškinio sumos nustatymo kriterijai reglamentuoti CPK 85 straipsnyje. Pagal... 13. Ieškovas siekia modifikuoti 2007-05-29 sutarties dalį dėl mokėjimo dydžio,... 14. Dėl reikalavimo nutraukti sutartį... 15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas prašo nutraukti... 16. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškinio suma... 17. Perduodamas civilinę bylą Nr. 2-14022-642/2009 nagrinėti Klaipėdos... 18. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 19. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti... 20. Civilinę bylą perduoti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus...