Byla 2-2263/2013
Dėl įsiskolinimo priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Aldaila“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 23 d. nutarties, kuria atsakovo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Daumonta“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Aldaila“ dėl įsiskolinimo priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilęs ginčas dėl skolos pagal rangos sutartį priteisimo ir šio reikalavimo užtikrinimui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo bei pagrįstumo.

5Pareikštu ieškiniu ieškovas UAB „Daumonta“ prašo priteisti iš atsakovo UAB „Aldaila“ 214 841,70 Lt įsiskolinimą, 18 893,76 Lt delspinigių, 6 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimai grindžiami faktu, jog atsakovas nėra atsiskaitęs su ieškovu už pastarojo atliktus rangos darbus.

6Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškinio sumai atsakovui priklausančias pinigines lėšas kredito įstaigose, o jų nesant ar esant nepakankamai, trūkstamai sumai areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Ieškovo teigimu, ieškinio suma yra labai didelė, todėl yra grėsmė, jog atsakovas perleis turtą ir ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Kauno apygardos teismas 2013 m. liepos 23 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir areštavo 233 735,46 Lt sumai atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovui areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį bei uždraudžiant visu areštuotu turtu disponuoti, o materialaus turto neesant ar esant nepakankamai, areštavo trūkstamai sumai atsakovo pinigines lėšas, esančias bankų atsiskaitomosiose sąskaitose, leidžiant iš jų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio ir sveikatos draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti su ieškove.

9Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą, nutarė, kad dėl didelės ieškinio sumos egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Atsižvelgęs į šalių interesų pusiausvyrą ir atsakovo teisėtus interesus, teismas sprendė, kad pirmiausiai turėtų būti areštuojamas atsakovui priklausantis kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas, o tik jo nesant – piniginės lėšos.

10III. Atskirojo skundo argumentai

11Atsakovas UAB „Aldaila“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 23 d. nutartį ir ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

121. Ieškinyje nėra nurodyta, kad ieškovas netinkamai vykdė 2012 m. birželio 14 d. Subrangos sutartimi Nr. 1206-14s (toliau ir Subrangos sutartis) prisiimtus įsipareigojimus dėl ko atsakovui turi sumokėti 40 000 Lt dydžio baudas. Atsakovas pažymi, kad vadovaudamasis Subrangos sutarties 8.2.2. ir 8.2.3. punktais dėl ieškovo vėlavimo atlikti darbus bei padarytų nuostolių sulaikė mokėjimus.

132. Atsakovas pabrėžia, kad 2012 finansiniais metais gavo 102 774 Lt dydžio pelną. Šiuo metu atsakovas turi 11 statybos objektų, todėl dėl atsiskaitymų su ieškovu problemų nebus, tačiau įmonės veiklos vykdymui reikalinga gauti iš draudimo įmonių įvairius draudimus kiekvienam objektui, taip pat bankų paskolas, kreditines linijas. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas patiria didelius gamybinius, finansinius, komercinius ir moralinius nuostolius.

14Atsiliepimo į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Daumonta“ nepateikė.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsakovo atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo klausimas.

17Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

18Lietuvos apeliacinio teismo šios nuostatos aiškinimo ir taikymo praktikoje išskiriama, kad prieš sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, iš pradžių yra prima facie (preliminariai) įvertinamas ieškinio pagrįstumas, ir tik nustačius, jog ieškinys yra prima facie pagrįstas – sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų egzistavimo, tai yra realių grėsmių, jog galimai ieškovui palankaus procesinio teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomu (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-338/2013). Vienas iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų egzistavimą patvirtinančių kriterijų yra laikoma didelės ieškinio suma. Pagal šią prezumpciją teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimas arba pasidarymas negalimu preziumuojamas tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių kyla dėl didelės pinigų sumos. Prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo (atsakovų) finansines galimybes, t. y. ar jam (jiems) ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2013 m. gegužės 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1535/2013). Atskirojo skundo teisinis ir faktinis pagrindai suponuoja, jog atsakovas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria jo atžvilgiu taikytos turtinius apribojimus nustatančios laikinosios apsaugos priemonės, neteisėtumą ir nepagrįstumą įrodinėja tuo, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, o ieškinio suma, lyginant ją su atsakovo valdomu turtu ir pajamomis, nėra didelė.

19Atskirojo skundo argumentai dėl tarp ginčo šalių susiklosčiusių materialiųjų teisinių santykių prima facie netinkamo įvertinimo neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų egzistuojant jo prievolę atsiskaityti su ieškovu pagal 2012 m. birželio 14 d. Statybos subrangos sutartį Nr. 1206-14s. Priešingai, atsakovas pripažįsta tiek ieškovo reikalavimo teisę, tiek jos dydį, tačiau teigia, jog yra sulaikęs mokėjimus dėl darbų atlikimo nesilaikant terminų bei neapmokėtų delspinigių (Subrangos sutarties 8.2.2., 8.2.3. punktai) bei turi teisę iš ieškovui mokėtinos sumos išskaičiuoti 40 000 Lt dydžio baudas. Tokia atsakovo procesinė pozicija patvirtina, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje aplinkybė dėl ieškiniu pareikštų reikalavimų preliminaraus pagrįstumo laikytina įrodyta. Pastebėtina, kad atsakovas iš esmės neįrodinėja, jog ieškovo prašoma priteisti suma yra akivaizdžiai nepagrįsta.

20Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai aplinkybę dėl ieškinio sumos dydžio vertino kaip sudarančią pagrindą daryti išvadą dėl egzistuojančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Minėta, kad prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Įrodinėjimo pareiga paneigti šios prezumpcijos taikymą konkrečiu atveju tenka atsakovui, kuris turi pateikti teismui jo gerą turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus (CPK 12, 178 straipsniai).

21Atsakovo kartu su atskiruoju skundu pateikti jo turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai nesudaro pagrindo daryti išvadą dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nebuvimo. Pirma, atsakovo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai atspindi jo turtinę padėtį 2012 m. gruodžio 31 d., bet ne atskirojo skundo nagrinėjimo dieną. Antra, net ir laikant, kad atsakovo turtinė padėtis nuo 2012 m. gruodžio 31 d. nepasikeitė, negalima būtų daryti išvados, jog ieškiniu prašoma priteisti suma atsakovui nėra didelė. Pagal 2012 m. gruodžio 31 d. atsakovo balanso duomenis nors jo turimo turto vertė – 3 421 580 Lt, iš kurio trumpalaikis turtas – 3 233 910 Lt, tačiau per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro net 2 653 379 Lt. Akivaizdu, kad atsakovo turto bei įsipareigojimų santykis patvirtina, kad jo atžvilgiu pareikštų turtinių reikalavimų suma patvirtina esant pagrindą nagrinėjamu atveju taikyti didelės ieškinio sumos kaip rizikos teismo sprendimo įvykdymui prezumpciją. Šios prezumpcijos nepaneigia ir atsakovo veiklos pelningumas. Nors atsakovas 2012 finansiniais metais gavo 83 015 Lt dydžio pelną, tačiau šis faktas pats savaime neužtikrina šioje byloje ieškiniu pareikštų reikalavimų įvykdymo, kadangi jis yra ženkliai mažesnis nei ieškiniu prašoma priteisti suma, ir atsakovo trumpalaikiai įsipareigojimai viršija daugiau nei pusė įmonės balanse apskaitomo turto vertės.

22Atskirajame skunde taipogi teigiama, kad pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pernelyg suvaržė atsakovo veiklą bei sąlygoja nuostolių patyrimą. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susijusios su tam tikrų apribojimų taikymu atsakovui, todėl CPK 145 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo teismo sprendimo, kuris ieškovui gali būti palankus, įvykdymui užtikrinti.

23Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas atsakovo atžvilgiu taikytinas laikinąsias apsaugos priemones, šio principo nepažeidė, kadangi taikytos mažiausiai atsakovo padėtį varžančios laikinosios apsaugos priemonės. Pagal skundžiamą teismo nutartį pirmąja eile areštuojamas atsakovui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas bei turtinės teisės – leidžiant šiuo turtu atsakovui naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį, ir tik šio turto neužtenkant, trūkstamai sumai leista areštuoti atsakovo pinigines lėšas, su išlyga, jog iš areštuotų lėšų bus galima atsiskaityti su darbuotojais ir valstybe. Taigi buvo pritaikytos tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios ne tik užtikrino galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, bet ir mažiausiai apsunkino atsakovo padėtį bei veiklą. Tuo atveju, jeigu dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas patiria realių nuostolių ar egzistuoja objektyvi tokių nuostolių atsiradimo rizika, įstatymas numato atitinkamas procesinio pobūdžio priemones atsakovo turtiniams interesams ginti (CPK 146, 148 straipsniai).

24Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

26Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilęs ginčas dėl skolos pagal rangos sutartį priteisimo ir šio... 5. Pareikštu ieškiniu ieškovas UAB „Daumonta“ prašo priteisti iš atsakovo... 6. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Kauno apygardos teismas 2013 m. liepos 23 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl... 9. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą, nutarė, kad dėl... 10. III. Atskirojo skundo argumentai... 11. Atsakovas UAB „Aldaila“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos... 12. 1. Ieškinyje nėra nurodyta, kad ieškovas netinkamai vykdė 2012 m. birželio... 13. 2. Atsakovas pabrėžia, kad 2012 finansiniais metais gavo 102 774 Lt dydžio... 14. Atsiliepimo į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Daumonta“ nepateikė.... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas... 17. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje... 18. Lietuvos apeliacinio teismo šios nuostatos aiškinimo ir taikymo praktikoje... 19. Atskirojo skundo argumentai dėl tarp ginčo šalių susiklosčiusių... 20. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos... 21. Atsakovo kartu su atskiruoju skundu pateikti jo turtinę padėtį... 22. Atskirajame skunde taipogi teigiama, kad pirmosios instancijos teismo... 23. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas atsakovo atžvilgiu taikytinas... 24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios... 25. Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 26. Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą....