Byla 2-1535/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Elgama-elektronika“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Instra“ atskiruoju skundu ir panaikino atsakovo atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-3862-115/2013 pagal bendraieškių uždarosios akcinės bendrovės „Elgama-elektronika“, Ž. M. ir V. K. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Instra“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje nagrinėjamas ginčas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

5Atskiruoju skundu keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas sutiko su atsakovo atskiruoju skundu ir panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo klausimas.

6Bendraieškiai UAB „Elgama-elektronika“, Ž. M. ir V. K. kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti negaliojančiais tarp ieškovo UAB „Elgama-elektronika“ ir atsakovo UAB „Instra“ sudarytus žodinius prekių (elektros energijos apskaitos prietaisų) pirkimo-pardavimo sandorius, įformintus atitinkamomis PVM sąskaitomis-faktūromis; taikyti restituciją – priteisti ieškovui UAB „Elgama-elektronika“ iš atsakovo 6 060 379,20 Lt ir bylinėjimosi išlaidas.

7Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 26 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – nutarė areštuoti atsakovui UAB „Instra“ priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ir turtines teises, neviršijant 6 060 379,20 Lt sumos; nesant ar nepakankant minėto atsakovo turto, trūkstamai sumai areštuoti atsakovui priklausančias lėšas, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis; tuo atveju, jeigu būtų areštuotos atsakovui priklausančios lėšos, leisti iš areštuotų lėšų atlikti įstatymų nustatytus privalomuosius mokėjimus, atsiskaityti su darbuotojais ir ieškovu.

8Atsakovas UAB „Instra“ atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartį ir atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo UAB „Instra“ atžvilgiu.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 8 d. nutartimi sutiko su atsakovo atskiruoju skundu ir panaikino Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo UAB „Instra“ turto areštas 6 060 379,20 Lt sumai.

11Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo finansinė padėtis yra gera, atsakovas nuo 2009 m. iki 2012 m. dirba pelningai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, civilinė byla Nr. 2-3823-590/2013 pagal ieškovo UAB „Elgama-elektronika“ ieškinį atsakovui UAB „Instra“ dėl skolos priteisimo buvo nutraukta atsakovui atsiskaičius su ieškovu. Pirmosios instancijos teismas taip pat akcentavo, jog turto arešto aktų registro duomenimis atsakovo turto atžvilgiu nėra pritaikyta jokių areštų, išskyrus pritaikytus Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3862-115/2013 ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3823-590/2013. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nors reikalaujama priteisti suma ir yra didelė, tačiau pagal bylos faktines aplinkybes didelės ieškinio sumos prezumpcija, kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, negalėjo būti taikoma. Pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatė, kad atsakovas tyčia blogintų savo turtinę padėtį, nepagrįstai perleidinėtų tretiesiems asmenims turimą turtą.

12III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Ieškovas UAB „Elgama-elektronika“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-3862-115/2013 ir palikti galioti atsakovo UAB „Instra“ atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Atsakovo pateikti jo finansinę būklę pagrindžiantys dokumentai nėra pagrindas naikinti 2013 m. kovo 26 d. nutartį. Pagal atsakovo pateiktą balansą, atsakovo turimo turto vertė yra 9 564 113 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 2 700 491 Lt. Todėl faktiškai atsakovo turto vertė yra 6 863 622 Lt.
  2. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir skundžiamoje nutartyje nepasisakė, kokia yra atsakovo turto sandara. Atsakovas turi vienintelį nekilnojamojo turto objektą – 102,98 kv. m. dydžio administracinę patalpą Vilniaus mieste. Didelę dalį atsakovo į balansą įtraukto turto vertės sudaro prekių atsargų vertė, todėl šio turto kiekis nuolat kinta, o jo realizavimas vykdymo procese būtų itin sudėtingas dėl specifinės tokių gaminių rinkos. Atsakovas neturi pakankamai nekilnojamojo turto ar kito likvidaus turto, kurio vertė per kelis metus iš esmės nepasikeistų ar pasikeistų nežymiai.
  3. Atsakovo veiklos pelningumas yra nepastovus ir pastaraisiais metais mažėja: 2009 m. – 324 336 Lt, 2010 m. – 627 495 Lt, 2011 m. – 327 194 Lt, 2012 m. – 267 057 Lt. Jeigu atsakovo veiklos pelningumas ir toliau mažės, kils didelė rizika, kad teismui patenkinus ieškovo reikalavimą, teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas ar sprendimas bus neįvykdomas.

14Atsakovas UAB „Instra“ atsiliepimu į atskirąjį skundą palaiko savo 2013 m. balandžio 4 d. atskirajame skunde suformuluotus argumentus, jų ir šiame atsiliepime pateikiamų argumentų pagrindu prašo atmesti ieškovo UAB „Elgama-elektronika“ atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Atsakovo finansinė padėtis yra gera, todėl nėra pagrindo dėl didelės ieškinio sumos taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovo turimo turto visiškai pakaktų ieškovams palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju. UAB „Instra“ turimų prekių atsargų balansinė vertė yra 14 235 Lt. Atsakovo turimo nekilnojamojo turto vertė yra didesnė, nei nurodo ieškovas. Didžiąją dalį UAB „Instra“ balanse nurodyto turto vertės sudaro finansinis turtas: UAB „Elgamos grupė“ akcijos (15% akcijų paketas), UAB „Elgama-elektronika“ akcijos (15% akcijų paketas) bei OOO „Elgama Ukraina“ (100% akcijų paketas) akcijos, kurių bendra balansinė vertė siekia 5 599 821 Lt. Pagal 2012 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis per vienerius metus UAB „Instra“ gautinos sumos yra 1 883 639 Lt, o turimi pinigai ir pinigų ekvivalentai sudaro 1 870 768 Lt sumą. 2012 m. gruodžio 31 d. balanso duomenys patvirtina, jog UAB „Instra“ nepaskirstytasis pelnas yra 6 046 565 Lt, todėl vien ši pinigų suma būtų pakankama būsimo teismo sprendimo vykdymui.
  2. UAB „Elgama-elektronika“ be didelės ieškinio sumos nenurodo jokių kitų aplinkybių, kurios keltų grėsmę būsimo teismo sprendimo vykdymui. Atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo bei jos nagrinėjimo metu patvirtina, kad, net ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo vykdymas nebus apsunkintas.
  3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų proporcingumo ir ekonomiškumo principus. Areštavus UAB „Instra“ priklausantį turtą bei lėšas ir atsakovui neturint galimybės atsiskaityti su kreditoriais (tiekėjais), pastarieji gali stabdyti savo įsipareigojimų pagal su atsakovu sudarytas sutartis vykdymą. Tokiu atveju, atsakovas negalės įvykdyti įsipareigojimų savo klientams. Susidarius tokiai situacijai, pablogės ar bus nutraukti atsakovo santykiai tiek su tiekėjais, tiek su klientais ir UAB „Instra“ nebegalės normaliai funkcionuoti. Dėl šios priežasties UAB „Instra“ vykdoma ūkinė-komercinė veikla bus sutrikdyta, dėl ko bendrovė taptų nemokia bei objektyviai negalinčia įvykdyti ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

16Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas sutiko su atsakovo atskiruoju skundu ir panaikino atsakovo atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo klausimas.

17Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka (CPK 144 str. 3 d.) Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas. Tuo tarpu, jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2011, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012).

18Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012). Prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo (atsakovų) finansines galimybes, t. y. ar jam (jiems) ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009). Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Įrodinėjimo pareigą civiliniame procese turi proceso šalys, o ne teismas. Atsakovas, siekdamas įrodyti, kad ieškovo pareikštas reikalavimas nėra dėl didelės pinigų sumos priteisimo ir nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti teismui jo gerą turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1385/2012).

19Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su atsakovo atskirojo skundo argumentais, skundžiama 2013 m. balandžio 8 d. nutartimi panaikino 2013 m. kovo 26 d. nutartį, kuria atsakovo atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovas atskirajame skunde įrodinėja, kad atsakovo finansinė padėtis nėra tokia gera, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių nebūtų grėsmės galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Tuo tarpu atsakovas pateikė teismui finansinės atskaitomybės dokumentus, patvirtinančius jo realias galimybes atsiskaityti su ieškovu, jeigu būtų priimtas atsakovui nepalankus teismo sprendimas šioje byloje. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką bei faktinę šios bylos situaciją, sprendžiant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo klausimą, apeliacinės instancijos teismas šioje byloje taiko prima facie (preliminaraus ieškinio pagrįstumo) doktriną ir didelės ieškinio sumos taisyklę.

20Byloje ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 6 060 379, 20 Lt. Ieškinio suma grindžiama ieškovo gaminamos produkcijos rinkos kainų ir kainų, nurodytų atsakovui išrašytose sąskaitose faktūrose, skirtumu. Ieškinyje nurodomos rinkos kainos nustatytos remiantis paties ieškovo UAB „Elgama-elektronika“ surašyta 2013 m. kovo 20 d. pažyma apie pirkėjų palyginimą, iš kurios matyti, kad ieškovas vienodas prekes skirtingiems pirkėjams pardavė už ženkliai skirtingas kainas (pvz., prekę EPQM3 pirkėjui „Disico S. A.“ pardavė po 629, 10 Lt už vienetą, o pirkėjui AB „Lietuvos geležinkeliai“ – už 2 074, 25 Lt už vienetą, prekę G1E15 pirkėjui AB „VST“ pardavė už 68, 72 Lt už vienetą, o AB „Lietuvos geležinkeliai – už 144, 00 Lt už vienetą). Tokiu būdu ieškinyje nurodytos tam tikrų prekių rinkos kainos kelia pagrįstų abejonių ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu ieškinio sumai pagrįsti, kadangi kainą lemia ir kitos sutarčių sąlygos bei sudarymo aplinkybės, kurių analizė, kaip ir pačių rinkos kainų pagrįstumas, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Vertinant ieškinio preliminarų pagrįstumą, atsižvelgtina ne tik į tai, ar pagrindinis ieškinio reikalavimas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais yra tikėtinai pagrįstas, bet ir į tai, ar prašant taikyti restituciją reikalaujama priteisti pinigų suma yra tikėtinai pagrįsta. Ieškovas, vienašališkai nustatęs gaminamų prekių rinkos kainas ir nepateikdamas objektyvių tokius skaičiavimus pagrindžiančių duomenų, šioje civilinio proceso stadijoje preliminariai nepagrindė tokio masto ieškinio reikalavimų. Pažymėtina, jog pats ieškovas ieškinyje nurodo, kad neprieštarautų ekonominės ekspertizės šioje byloje skyrimui, jei atsakovas nesutiktų su ginčijamais sandoriais perleistų prekių rinkos kainos įvertinimu. Todėl teismas pagal byloje turimus duomenis šioje civilinio proceso stadijoje neturi pagrindo spręsti apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę. Tais atvejais, kai pagal preliminarų ieškinio pagrindimą tam tikros sumos galimas priteisimas nekelia abejonių, bet kelia abejonių visos ieškinio sumos priteisimas, sprendžiant apie grėsmę galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo (tenkinti dalį ieškinio) įvykdymui, negali būti remiamasi visa prašoma priteisti ieškinio suma ir ji negali būti lyginama su atsakovo turimo turto verte.

21Kita vertus, sprendžiant, ar visa ieškiniu prašoma priteisti 6 060 379, 20 Lt suma atsakovui UAB „Instra“ yra didelė, svarbu įvertinti atsakovo turtinę padėtį. Atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė 2009-2012 m. finansinės atskaitomybės dokumentus, iš kurių matyti, kad atsakovas eilę metų dirba pelningai: 2009 m. įmonė turėjo 324 336 Lt grynojo pelno, 2010 m. – 627 495 Lt, 2011 m. 327 194 Lt, 2012 m. 267 057 Lt. Nors įmonės turimas turtas sumažėjo nuo 9 372 4884 Lt (2009 m.) iki 7 664 921 Lt (2010 m.), tačiau 2011-2012 m. vėl padidėjo iki 7 996 317 Lt (2011 m.) ir 9 564 113 Lt (2012 m.). Be to, įmonė nuo 2009 m. nuosekliai didina savo nuosavą kapitalą. 2012 m. balanso duomenimis, įmonė turi turto iš viso už 9 564 113 Lt, o mokėtinų sumų ir įsipareigojimų – už 2 700 491 Lt. Ieškovo teiginiai, kad atsakovo finansinė būklė neužtikrina ieškiniu reikalaujamos sumos išieškojimo ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju, kadangi atsakovas turi tik vieną nekilnojamojo turto objektą, kurio vidutinė rinkos vertė VĮ „Registrų centro“ duomenimis, yra 162 456 Lt, laikomi nepagrįstais. Iš VĮ „Registrų centro“ nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad šio objekto vidutinė rinkos vertė buvo nustatyta 2000 m. balandžio 18 d., todėl bet kuriuo atveju ji neatitinka faktinės šio nekilnojamojo turto vertės. Aukščiau minėtų finansinės atskaitomybės duomenų yra pakankamai, kad būtų galima daryti išvadą apie stabilią ir pelningą atsakovo ūkinę veiklą ir turimą turtą, kurio pakaktų ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Juo labiau, kaip minėta, kad ieškovas preliminariai nepagrindė prašomos priteisti iš atsakovo sumos ir nepašalino pagrįstų abejonių, jog ieškinys tokiu mastu galėtų būti patenkintas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovas, atsižvelgiant į tarp bylos šalių esančius konfliktiškus santykius, tyčia blogintų savo turtinę padėtį, nepagrįstai perleidinėtų tretiesiems asmenims turimą turtą tokiu būdu sunkindamas kitiems asmenims, tarp jų ir ieškovui, galimybę patenkinti iš atsakovo turto galimai atsirasiančius finansinius reikalavimus. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje būtų akivaizdžiai neproporcingas ir suteiktų ieškovui nepagrįstą pranašumą atsakovo atžvilgiu. Kartu pabrėžtina, kad tai neatitiktų ir paties ieškovo, kaip tikėtino atsakovo kreditoriaus, interesų.

22Remiantis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama 2013 m. balandžio 8 d. nutartimi pagrįstai tenkino atsakovo atskirąjį skundą ir panaikino 2013 m. kovo 26 d. nutartimi atsakovo atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo UAB „Elgama-elektronika“ atskirąjį skundą ir panaikinti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį.

23Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentais neturi esminės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

24Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

25Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

26Šią nutartį išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.... 5. Atskiruoju skundu keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 6. Bendraieškiai UAB „Elgama-elektronika“, Ž. M. ir V. K. kreipėsi į... 7. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 26 d. nutartimi taikė laikinąsias... 8. Atsakovas UAB „Instra“ atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 8 d. nutartimi sutiko su atsakovo... 11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo finansinė padėtis yra... 12. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Ieškovas UAB „Elgama-elektronika“ atskiruoju skundu prašo panaikinti... 14. Atsakovas UAB „Instra“ atsiliepimu į atskirąjį skundą palaiko savo 2013... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 16. Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas... 17. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje... 18. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo... 19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su atsakovo... 20. Byloje ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 6 060 379, 20 Lt. Ieškinio suma... 21. Kita vertus, sprendžiant, ar visa ieškiniu prašoma priteisti 6 060 379, 20... 22. Remiantis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad... 23. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentais neturi esminės... 24. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 25. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.... 26. Šią nutartį išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui –...