Byla eA-5093-575/2018
Dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. rugsėjo 7 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 10 d. įsakymą Nr. 1PS1-729-(2.1) „Dėl A. G. atleidimo iš pareigų (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti pareiškėją į valstybės tarnybą, į A lygio 15 kategorijos NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigas; 3) priteisti pareiškėjui iš NŽT vidutinį jo darbo užmokestį už priverstinį pravaikštos laiką, skaičiuojant jį nuo 2017 m. rugpjūčio 14 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Taip pat prašė priteisti jo naudai iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Pareiškėjas paaiškino, kad 2017 m. balandžio 14 d. jam buvo įteiktas pranešimas apie pareigybės naikinimą, kuriame buvo nurodyta, jog nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. NŽT įsigalios nauja administracijos struktūra ir keisis NŽT struktūrinių padalinių nuostatai, NŽT valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašai ir pareigybių aprašymai, todėl pareiškėjo užimama Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigybė nuo 2017 m. rugpjūčio 15 d. bus panaikinta. Pranešime taip pat nurodyta, kad įspėjimo laikotarpiu pareiškėjui bus siūlomos kitos, jei tokių bus, to paties lygio ir kategorijos pareigos, o jeigu tokių nebus ir pareiškėjas sutiks – žemesnės kategorijos pareigos. Pareiškėjas nurodė, kad iki jo atleidimo iš pareigų dienos jokių pasiūlymų užimti kitas pareigas jam pateikta nebuvo, o skundžiamu Įsakymu pareiškėjas buvo atleistas iš užimamų NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigų.

93.

10Pareiškėjo nuomone, jis negalėjo būti atleistas iš valstybės tarnybos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 44 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, kadangi pareiškėjo pareigybė realiai panaikinta nebuvo. Skyriaus vedėjo paskyrimo tvarka ir funkcijos nesiskiria nuo numatytų ankstesnėje skyriaus nuostatų redakcijoje. Viešai skelbiami kvalifikaciniai reikalavimai tokiai pareigybei atitinka pareiškėjo turimus kvalifikacinius reikalavimus.

114.

12Pareiškėjas pažymėjo, kad pranešimas apie pareigybės naikinimą jam buvo įteiktas iki 2016 m. Lietuvos Respublikos darbo kodekso įsigaliojimo, o pareiškėjo atleidimo dieną jau buvo įsigaliojęs 2016 m. Darbo kodeksas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 6 punktu, jeigu darbuotojas dėl darbo sutarties nutraukimo raštu buvo įspėtas arba pats raštu įspėjo ar prašė dėl darbo sutarties nutraukimo ne dėl darbuotojo kaltės iki Darbo kodekso įsigaliojimo, jis yra atleidžiamas pagal iki Darbo kodekso įsigaliojimo galiojusias nuostatas. Pareiškėjas nurodė, kad 2002 m. Darbo kodekso 300 straipsnio 3 dalis nustato, kad, jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje.

135.

14Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti.

156.

16NŽT nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 3D-186 ,,Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos administracijos struktūros patvirtinimo“ nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. buvo pakeista NŽT administracijos struktūra. Atliekant NŽT struktūrinius pertvarkymus, buvo panaikinti du departamentai (Finansų ir apskaitos departamentas bei Rizikų vertinimo departamentas) bei Strateginio valdymo ir veiklos koordinavimo skyrius, sustambintas Bendrųjų reikalų departamentas, įsteigti nauji savarankiški Finansų ir strateginio planavimo, Teritorinių skyrių veiklos vertinimo ir korupcijos prevencijos skyriai, bei naujai pertvarkyti Geodezijos ir žemės naudojimo kontrolės departamentas ir Žemės tvarkymo ir administravimo departamentas bei Viešųjų ryšių skyrius. NŽT direktoriaus 2017 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 1P-193-(1.3.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos struktūrinių padalinių, išskyrus teritorinius padalinius, nuostatų patvirtinimo“ buvo patvirtinti NŽT struktūrinių padalinių (administracijos) nuostatai, o NŽT direktoriaus 2017 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 1P-196-(1.3.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos valstybės tarnautojų pareigybių sąrašo ir pareigybių aprašymų, išskyrus teritorinių padalinių pareigybių aprašymus, patvirtinimo“ ir NŽT direktoriaus 2017 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 1PS1-361-(2.1.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2017 m. vasario 1 d. įsakymo Nr. 1PS1-69-(2.1.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašo ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo patvirtinti nauji NŽT valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, sąrašai, bei naujos administracijos struktūros pareigybių aprašymai, galiojantys nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. Po šio struktūrinio pertvarkymo vietoj buvusių 11 savarankiškų centrinių administracijos struktūrinių padalinių (su 189 pareigybėmis) nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. buvo įsteigti 9 savarankiški centriniai administracijos struktūriniai padaliniai (su 171 pareigybe). Nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. panaikintų bei pertvarkytų savarankiškų centrinių administracijos struktūrinių padalinių vykdytos funkcijos buvo peržiūrėtos bei iš naujo perskirstytos naujai įsteigtiems ar pertvarkytiems savarankiškiems centriniams administracijos struktūriniams padaliniams, kad būtų užtikrintas tinkamas NŽT uždavinių vykdymas (iš panaikinto Strateginio valdymo ir veiklos koordinavimo skyriaus tarptautinio bendradarbiavimo funkcija perkelta Viešųjų ryšių skyriui, funkcija rengti NŽT strateginį planą, NŽT veiklos planą ir kitus planus, atlikti šių planų vykdymo analizę, rengti ataskaitas – Finansų ir strateginio planavimo skyriui ir kt.). NŽT pažymėjo, kad atlikus NŽT struktūrinius pertvarkymus, buvo atsisakyta funkcijų dubliavimosi, taip pat 18 pareigybių sumažėjo administracijos darbuotojų skaičius. NŽT struktūriniai pertvarkymai buvo realūs, skirti užtikrinti efektyvesnį NŽT funkcijų vykdymą.

177.

18NŽT paaiškino, kad vietoje Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo A lygio 15 kategorijos pareigybės buvo įsteigta nauja Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo A lygio 16 kategorijos pareigybė bei patvirtintas jos pareigybės aprašymas. Viešųjų ryšių skyriui buvo pavesta vykdyti funkcijas, susijusias su tarptautiniu bendradarbiavimu (kurias anksčiau vykdė Strateginio valdymo ir veiklos koordinavimo skyrius), naujame pareigybės aprašyme buvo nustatytos naujos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo vykdomos funkcijos, šiai pareigybei buvo nustatyta aukštesnė – 16 kategorija. Šiai pareigybei buvo keliamas reikalavimas mokėti bent vieną užsienio kalbą – anglų, vokiečių arba prancūzų ne žemesniu nei B2 lygiu. Pareiškėjo eitų pareigų, t. y. Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo A lygio 15 kategorijos pareigybės aprašyme nebuvo nustatytas reikalavimas mokėti užsienio kalbą.

198.

20NŽT taip pat nurodė, kad negalėjo siūlyti pareiškėjui užimti Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo A lygio 16 kategorijos pareigybės, kadangi valstybės tarnautojas negali būti perkeliamas į aukštesnės kategorijos pareigas. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas neatitiko Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo A lygio 16 kategorijos pareigybės specialiųjų reikalavimų, t. y. neturėjo šioms pareigoms užimti būtino išsilavinimo (reikalavimo turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą (magistro kvalifikacinį laipsnį) socialinių mokslų studijų srities viešųjų ryšių arba žurnalistikos arba komunikacijos arba politikos mokslų krypties išsilavinimą), o taip pat nebuvo pateikęs dokumentų, patvirtinančių jo užsienio kalbos (anglų, vokiečių arba prancūzų) mokėjimą ne žemesniu nei B2 lygiu. NŽT pažymėjo, kad, įvertinus pareiškėjo turimą išsilavinimą ir turimą darbo patirtį bendrojoje – viešųjų ryšių – srityje, bei tuo metu (t. y. iki 2017 m. rugpjūčio 14 d.) NŽT buvusių neužimtų valstybės tarnautojų (nuo A lygio 11 kategorijos iki A lygio 14 kategorijos) pareigybių specialiuosius reikalavimus, pareigų, kurių specialiuosius reikalavimus pareiškėjas atitiktų, nenustatyta.

21II.

229.

23Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimu pareiškėjo A. G. skundą atmetė.

2410.

25Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, sprendė, ar pareiškėjo užimta Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigybė buvo realiai panaikinta ir, ar jis galėjo būti atleidžiamas iš tarnybos vadovaujantis VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu.

2611.

27Teismas palygino NŽT direktoriaus 2014 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-107 (NŽT direktoriaus 2016 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 1P-415-(1.3.) redakcija) patvirtintą Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą, pagal kurį dirbo pareiškėjas, su NŽT direktoriaus 2017 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 1P-196-(1.3.) patvirtintu Viešųjų ryšių skyriaus pareigybės aprašymu. Teismas nustatė, kad 2017 m. balandžio 13 d. pareigybės aprašyme buvo nustatyta aukštesnė, t. y. 16, pareigybės kategorija (3 punktas). Buvo išplėsta pareigybės paskirtis, nustatant, jog Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigybė reikalinga įgyvendinti NŽT komunikacijos strategiją, koordinuoti išorinę, vidinę ir tarptautinę NŽT komunikaciją, palaikyti NŽT komunikaciją, atstovavimą ir bendradarbiavimą su užsienio valstybių vyriausybinėmis, nevyriausybinėmis ir tarptautinėmis organizacijomis (4 punktas). Pakeista vedėjo pareigybės veiklos sritis, nurodant, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas atlieka funkcijas bendrojoje veiklos srityje – išorinėje, vidinėje ir tarptautinėje komunikacijoje (5 punktas). Taip pat buvo nustatyti nauji specialieji reikalavimai: Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigas einantis asmuo turi turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą (magistro kvalifikacinį laipsnį) socialinių mokslų studijų srities viešųjų ryšių arba žurnalistikos arba komunikacijos arba politikos mokslų krypties išsilavinimą (6.1 p.), išmanyti dokumentų ir teisės aktų rengimo, tvarkymo ir apskaitos taisykles (6.11 p.), mokėti anglų, vokiečių arba prancūzų kalbą ne žemesniu nei B2 lygiu (6.12 p.), turėti vairuotojo pažymėjimą (teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones) (6.13 p.). Išplėstos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo vykdomos funkcijos, nurodant, kad šias pareigas einantis asmuo rengia skyriaus metinius veiklos planus (7.3 p.), teikia interviu visuomenės informavimo priemonėms (televizijai, radijui, spaudai, interneto naujienų portalams ir kt.) apie NŽT veiklą (7.4 p.), koordinuoja NŽT struktūrinių padalinių veiklą, susijusią su tarptautiniu bendradarbiavimu ir tarptautine komunikacija (7.24 p.), pagal kompetenciją atstovauja NŽT užsienio valstybių vyriausybinėse, nevyriausybinėse ir tarptautinėse organizacijose, dalyvauja tarptautiniuose projektuose bei rengia informaciją apie šios veiklos vykdymą (7.25 p.), pagal kompetenciją atlieka išankstinę, einamąją ir paskesniąją finansinę kontrolę (7.31 p.).

2812.

29Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, sprendė, kad 2017 m. balandžio 13 d. patvirtinta NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigybė iš esmės skiriasi nuo 2014 m. kovo 24 d. patvirtintos NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigybės, t. y. pareigybė buvo papildyta naujomis funkcijomis bei specialiaisiais reikalavimais, taip pat išplėsta pareigybės paskirtimi ir veiklos sritimi. Be to, buvo nustatyta aukštesnė pareigybės kategorija. Įvertinęs tokius pareigybės aprašymo pakeitimus, teismas konstatavo, kad pareiškėjo pareigybė neišliko ir buvo įsteigta kokybiškai nauja skyriaus vedėjo pareigybė.

3013.

31Teismas atkreipė dėmesį, kad skundžiamame NŽT direktoriaus Įsakyme buvo padaryta techninė klaida, nurodant, kad pareiškėjas atleidžiamas iš užimamų pareigų atsisakius eiti kitas siūlomas pareigas. Ši techninė klaida buvo ištaisyta 2017 m. rugsėjo 5 d. NŽT direktoriaus įsakymu Nr. 1PS1-825-(2.1.), taigi Įsakyme nurodytas tik vienas pareiškėjo atleidimo pagrindas – valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimas.

3214.

33Teismas, įvertinęs VTĮ 43 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui negalėjo būti siūloma užimti naujai įsteigtas Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigas, kadangi šios pareigybės kategorija 16, t. y. aukštesnė nei turi pareiškėjas, o pagal VTĮ 43 straipsnio 1 dalį asmeniui gali būti siūlomos tik to paties lygio ir kategorijos arba žemesnės, jeigu jis sutinka, pareigos. Be to, pareiškėjas taip pat neatitinka šiai pareigybei keliamų išsilavinimo bei kalbos reikalavimų. Atsakovas šių specialiųjų reikalavimų pareigybės aprašyme įtvirtinimo būtinumą siejo su Viešųjų ryšių skyriui perduotomis vykdyti tarptautinio bendradarbiavimo funkcijomis. Įvertinęs 2017 m. balandžio 12 d. NŽT direktoriaus įsakymu Nr. 1P-193-(1.3.) patvirtintuose Viešųjų ryšių skyriaus nuostatuose nustatytus šio skyriaus uždavinius, teismas sutiko su tokia NŽT pozicija, kadangi, teismo vertinimu, skyriaus vedėjas, norėdamas juos tinkamai įgyvendinti, privalo turėti atitinkamą socialinių mokslų studijų srities viešųjų ryšių arba žurnalistikos arba komunikacijos arba politikos mokslų krypties išsilavinimą bei gerai mokėti anglų, prancūzų arba vokiečių kalbą.

3415.

35Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra baigęs anglų kalbos A2.2 lygio 40 akademinių valandų kursą, todėl tokios pareiškėjo anglų kalbos žinios laikytinos netinkamomis, norint eiti skyriaus vedėjo pareigas. Pareiškėjo teismui pateikti įrodymai – elektroniniai laiškai, iš kurių matyti, kad vyko susirašinėjimas anglų kalba su kolegomis iš Latvijos ir Estijos, nepatvirtina, jog pareiškėjo turimų anglų kalbos žinių lygis atitinka B2 lygį. Teismas atmetė ir teiginį, kad toks specialusis reikalavimas dėl kalbos mokėjimo neatitinka Valstybės tarnybos departamento patvirtintų rekomendacijų dėl pareigybių aprašymų rengimo, kadangi šios rekomendacijos laikytinos orientacinio pobūdžio ir institucijos tvirtindamos pareigybių aprašymus jų laikytis neprivalo. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra baigęs istorijos studijas, kurios yra priskiriamos humanitarinių mokslų studijų sričiai, taigi neatitinka Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigoms keliamo specialaus reikalavimo, susijusio su išsilavinimu.

3616.

37Teismas konstatavo, kad NŽT, nesiūlydama pareiškėjui užimti naujai įsteigtų Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigų, pažeidimo neatliko.

3817.

39Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis apie NŽT nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. naujai įsteigtas ir neužimtas administracijos valstybės tarnautojų pareigybes (nuo A lygio 11 kategorijos iki A lygio 15 kategorijos) bei duomenis apie NŽT 2017 m. rugpjūčio 14 d. buvusias neužimtas valstybės tarnautojų pareigybes (nuo A lygio 11 kategorijos iki A lygio 15 kategorijos), konstatavo, kad atsakovas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjui nei viena iš nurodytų pareigų negalėjo būti pasiūlyta, todėl, atsakovas, laikotarpiu nuo įspėjimo įteikimo iki atleidimo iš užimamų pareigų nepateikdamas pareiškėjui nei vieno pasiūlymo užimti kitas pareigas, bei po pareiškėjo atleidimo, pažeidimo nepadarė.

4018.

41Teismas nurodė, kad laikotarpiu nuo įspėjimo iki pareiškėjo atleidimo iš užimamų pareigų, atsakovas suteikė pareiškėjui laisvo nuo darbo laiko naujo darbo paieškoms, mokant vidutinį jo darbo užmokestį.

4219.

43Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. balandžio 12 d. buvo pasirašytinai supažindintas su naujai patvirtintais Viešųjų ryšių skyriaus nuostatais. Teismas iš pateiktų duomenų valdymo sistemos duomenų nustatė, kad 2017 m. balandžio 13 d. pareiškėjas buvo supažindintas ir su naujai patvirtintu pareigybės aprašymu, todėl neturėjo pagrindo konstatuoti, kad NŽT, laiku neįkeldama nuostatų bei pareigybės aprašymų į sistemą pažeidė pareiškėjo teisę su jais susipažinti.

4420.

45Teismas konstatavo, kad 2017 m. rugpjūčio 10 d. NŽT direktoriaus įsakymas Nr. 1PS1-729-(2.1) „Dėl A. G. atleidimo iš pareigų“ yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo jo naikinti ir pareiškėjo skundą atmetė.

4621.

47Teismas, atmetęs pagrindinį pareiškėjo reikalavimą dėl Įsakymo panaikinimo, atmetė ir išvestinius pareiškėjo reikalavimus dėl jo grąžinimo į valstybės tarnybą (A lygio 15 kategorijos NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigas) bei vidutinio darbo užmokesčio už priverstinį pravaikštos laiką priteisimo, taip pat, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, nepriteisė pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų.

48III.

4922.

50Pareiškėjas A. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė: panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą; panaikinti 2017 m. rugpjūčio 10 d. NŽT direktoriaus įsakymą Nr. 1PS1-729-(2.1.) „Dėl A. G. atleidimo iš pareigų"; grąžinti jį į valstybės tarnybą į A lygio 15 kategorijos NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigas; priteisti jo naudai iš atsakovo NŽT vidutinį A lygio 15 kategorijos trečios kvalifikacinės klasės karjeros valstybės tarnautojo darbo užmokestį už priverstinį pravaikštos laiką, skaičiuojant jį nuo neteisėto atleidimo 2017 m. rugpjūčio 14 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Taip pat pareiškėjas prašė priteisti jo naudai iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5123.

52Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodė panašius argumentus, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pareiškėjas nurodė, kad jo pareigybė (Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas) realiai nebuvo panaikinta, todėl teismas jo atleidimą VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu turėjo pripažinti neteisėtu ir grąžinti jį į eitas pareigas. Teismo išvada, kad buvo įsteigta kokybiškai nauja pareigybė, padaryta neįvertinus pareiškėjo argumentų, patvirtinančių, kad atlikti pareigybei priskiriamų funkcijų pakeitimai nebuvo esminiai, jie neturi poveikio esminėms Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo funkcijoms ir jų vykdymui. Pareiškėjo nuomone, nauji specialieji reikalavimai į pareigybės aprašymą buvo įtraukti tik siekiant užkirsti kelią pareiškėjui A. G. eiti Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigas.

5324.

54Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą atsakovas iš esmės grindė atsiliepimo į skundą bei pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais.

5525.

56NŽT nurodė, kad Viešųjų ryšių skyriaus pareigybėje padaryti pakeitimai nėra mažareikšmiai. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepatvirtina pareiškėjo vykdyto tarptautinio bendradarbiavimo koordinavimo visos NŽT mastu.

57IV.

5826.

59Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą paliko nepakeistą.

6027.

61Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigybei nustačius naujus specialiuosius reikalavimus, pareiškėjas jų neatitiko. Teisėjų kolegija konstatavo, kad Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigybės funkcijų turinys pakito pirmiausia dėl to, kad tarptautinio bendradarbiavimo organizavimo ir koordinavimo funkcija, kaip viena iš NŽT vykdomų funkcijų, iki 2017 m. rugpjūčio 16 d. vykdyta centriniuose administracijos struktūriniuose padaliniuose, buvo panaikinta ir visa perduota Viešųjų ryšių skyriui, šis skyrius tapo vieninteliu NŽT padaliniu, kuris po struktūrinių pertvarkymų tapo tiesiogiai atsakingas už tarptautinį bendradarbiavimą visos institucijos mastu.

6228.

63Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad nuo 2017 m. balandžio 13 d. įsteigtos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigybės paskirtis pakito, nes papildomai įrašyta: ,,koordinuoti išorinę, vidinę ir tarptautinę NŽT komunikaciją“. Veiklos sritis taip pat papildyta „tarptautine komunikacija“. Be to, atsirado naujos funkcijos, kurios siejamos su tarptautiniu bendradarbiavimu visos NŽT mastu, todėl teisėjų kolegija sprendė, kad tokių funkcijų priskyrimą lėmė NŽT struktūriniai pertvarkymai. Tai, kad pareiškėjas iki naujai patvirtinto pareigybės aprašymo susirašinėjo anglų kalba su kolegomis iš Latvijos bei Estijos ir rengė atsakymą į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2017 m. gegužės 17 d. paklausimą apie tarptautinį bendradarbiavimą su Ispanijos atstovais, savaime nepatvirtina, kad pareiškėjui, einant Viešųjų ryšių vedėjo pareigas, buvo priskirta koordinuoti NŽT tarptautinės komunikacijos organizavimą ir koordinuoti NŽT struktūrinių padalinių veiklą, susijusią su tarptautiniu bendradarbiavimu ir tarptautine komunikacija.

6429.

65Teisėjų kolegija, įvertinusi ankstesnį Viešųjų ryšių vedėjo pareigybės aprašymą, darė išvadą, kad vedėjo kompetencija neapėmė visų NŽT padalinių veiklos, susijusios su tarptautiniu bendradarbiavimu ir tarptautine komunikacija, koordinavimo, todėl pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos pakito iš esmės. Toks funkcijų pakitimas reikalauja ir kitokio atsakomybės lygio, todėl aukštesnės kategorijos priskyrimas naujai įsteigtai pareigybei, specialiųjų reikalavimų (atitinkamo išsilavinimo ir užsienio kalbos mokėjimo) nustatymas teisėjų kolegijos laikytas pagrįstu.

6630.

67Teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog NŽT struktūros pakeitimas nėra realus, kad jis būtų fiktyvus, turintis tikslą tik pagrįsti tarnybos santykių su pareiškėju nutraukimą, todėl pareiškėjo argumentai, kad tokiais struktūriniais pertvarkymais siekta tik jį atleisti iš tarnybos, teisėjų kolegijos buvo vertinti kaip nepagrįsti.

68V.

6931.

70Pareiškėjas A. G. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas atnaujinti procesą byloje Nr. eA-3337-1062/2018, panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

7132.

72Pareiškėjas procesą prašė atnaujinti Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatytu pagrindu. Pareiškėjo nuomone, buvo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant. Pareiškėjas nurodė, kad tiek jo atleidimo dieną (2017 m. rugpjūčio 14 d.), tiek ir teismų sprendimų priėmimo metu galiojo VTĮ 44 straipsnio 7 dalies nuostata, todėl pareiškėjas negalėjo būti atleistas iš užimamų pareigų, nes tuo metu augino vaiką iki 3 metų. Pareiškėjas prie prašymo pridėjo su tuo susijusius įrodymus. Teismai nesivadovavo VTĮ 44 straipsnio 7 dalyje numatyta nuostata, todėl, pasak pareiškėjo, pažeidimas laikytinas akivaizdžiu.

7333.

74Pareiškėjas pažymėjo, kad administraciniame procese teismas yra aktyvus, pagal ABTĮ 56 straipsnio 4 dalį, prireikus teismas gali pasiūlyti pateikti papildomų įrodymų arba savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų. Pareiškėjo nuomone, teismai aktyviai nedalyvavo sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos.

7534.

76Pareiškėjas nurodė, kad NŽT žinojo apie pareiškėjo šeimos sudėtį, todėl ginčijant NŽT priimtą sprendimą dėl atleidimo, nebuvo žinoma, jog privalu atskleisti teismui aplinkybes apie šeimos sudėtį, kurios NŽT buvo ir taip žinomos.

7735.

78Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime su pareiškėjo prašymu atnaujinti procesą nesutiko.

7936.

80NŽT pažymėjo, kad pareiškėjas neteikė reikalavimo dėl VTĮ 44 straipsnio 7 dalies nuostatos taikymo, todėl tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus. Atsižvelgiant į tai, kad minėta įstatymo nuostata nebuvo taikyta, ji negalėjo būti akivaizdžiai netinkamai pritaikyta. Pasak NŽT, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pareiškėjas apie prašyme nurodytą aplinkybę (dėl turimo vaiko) žinojo dar iki teismų sprendimų priėmimo, tačiau šia aplinkybe nebuvo remtasi, todėl pareiškėjo pateikti įrodymai negali būti vertinami kaip proceso atnaujinimo pagrindas. NŽT atkreipė dėmesį, kad pareiškėją byloje atstovavo advokatė.

8137.

82NŽT nurodė, kad darbo ginčų bylose labai svarbus proceso koncentruotumo ir operatyvumo principas, nes bylos dažnai yra susijusios su išmokų mokėjimu, todėl šiose bylose šalys turi ypatingai sąžiningai naudotis savo teisėmis, laiku teikti visus įrodymus. Priešingu atveju, kyla pagrįstas klausimas dėl sąmoningo siekio vilkinant procesą gauti didesnę finansinę naudą.

83VI.

8438.

85Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. liepos 31 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą tenkino ir atnaujino procesą administracinėje byloje Nr. eA-3337-1062/2018 pagal pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus bei perdavė administracinę bylą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

8639.

87Proceso atnaujinimo prašymą nagrinėjusi teisėjų kolegija nustatė, kad tiek pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos dieną, tiek Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutarties priėmimo ir paskelbimo metu A. G. augino vaiką iki trejų metų.

8840.

89Remdamasi VTĮ 44 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, proceso atnaujinimo prašymą nagrinėjusi teisėjų kolegija konstatavo, kad valstybės tarnautojas, auginantis vaiką (vaikus) iki trejų metų, apskritai negali būti atleistas iš pareigų šio straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nebent valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama. Teismas pažymėjo, kad posėdžio, vykusio pirmosios instancijos teisme, metu A. G. teismui nurodė, jog augina mažamečius vaikus, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino. Be to, anot pareiškėjo, NŽT ši aplinkybė taip pat buvo žinoma, nes atsakovas pareiškėjui suteikdavo tėvadienius, taip pat turėjo būti taikomos ir mokestinės lengvatos. Be to, pareiškėjui pranešimas apie pareigybės panaikinimą taip pat buvo įteiktas prieš 4 mėnesius.

9041.

91Teismas nurodė, jog minėta VTĮ nuostata yra imperatyvi, todėl atsakovas, spręsdamas klausimą dėl valstybės tarnautojų, kurių pareigybės naikinamos, perkėlimo į naujai steigiamas pareigybes, privalėjo jos laikytis. Būtent A. G., kurio eita Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo A lygio 15 kategorijos pareigybė buvo panaikinta, turėjo šią įstatyme nurodytą garantiją, todėl atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai atleido pareiškėją ir nepasiūlė jam užimti kitų pareigų. Teismas nurodė, jog siekiant realiai apginti galbūt pažeistas besikreipusio asmens teises, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip nustatyta ABTĮ. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus bei nesiėmė priemonių tam, kad būtų ištirtos A. G. posėdžio metu nurodytos aplinkybės dėl mažamečių vaikų, dėl ko teismo nenustatytos teisiškai svarbios aplinkybės bei tokiu būdu buvo apribota pareiškėjo teisė į tinkamą ir visapusišką jo skundo išnagrinėjimą teisme.

9242.

93Proceso atnaujinimo prašymą nagrinėjusios teisėjų kolegijos vertinimu, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimas nevisiškai atitiko Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką taikant VTĮ 44 straipsnio 7 dalies nuostatas, todėl toks tarnautojo atleidimas pripažintinas neteisėtu ir akivaizdžiai pažeidžiančiu VTĮ 44 straipsnio 7 dalį ją taikant.

94VII.

9543.

96Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, kuria atnaujintas procesas administracinėje byloje, pateikė patikslintą atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašo A. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą, nurodant, kad A. G. atleidimo iš darbo data iš 2017 m. rugpjūčio 14 d. nukeliama į (duomenys neskelbtini – diena po to, kuomet vaikui suėjo treji metai), už šį laikotarpį išmokant pareiškėjui jo vidutinį darbo užmokestį.

9744.

98Atsiliepime atsakovas nurodo, jog sutinka, kad pareiškėjas negalėjo būti atleistas iš pareigų panaikinus jo eitą pareigybę, kol augino vaiką iki trejų metų. Tačiau mano, jog ši aplinkybė negali būti suprantama kaip prievolė NŽT siūlyti pareiškėjui užimti po struktūrinių pertvarkymų įsteigtą kokybiškai naują Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigybę, kuriai nustatytų reikalavimų jis neatitiko (remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėse bylose Nr. eA-3672-525/2016, A-438-1743/2009). Pabrėžia, kad bylą nagrinėję teismai konstatavo, jog NŽT struktūriniai pertvarkymai buvo realūs, pareiškėjo eita Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo (A lygis 15 kategorija) pareigybė buvo realiai panaikinta ir nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. įsteigta kokybiškai nauja Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo (A lygis 16 kategorija) pareigybė, kuriai keliamų reikalavimų pareiškėjas neatitiko, todėl NŽT šių pareigų jam pagrįstai nepasiūlė. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas mano, jog pareiškėjas galėjo būti atleistas iš jo užimamos pareigybės net ir tuo atveju, kai augino vaiką iki trejų metų, tačiau jo atleidimo data turėjo būti nukelta į kitą dieną po to, kai jo vaikui sukaks treji metai. Atsakovas nurodo, jog, A. G. dukrai treji metai sukako (duomenys neskelbtini), todėl jo atleidimo iš darbo data turėjo būti perkelta į (duomenys neskelbtini – diena po to, kuomet vaikui suėjo treji metai), už visą šį laiką mokant jo vidutinį darbo užmokestį.

99Teisėjų kolegija

konstatuoja:

100VIII.

10145.

102Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kyla valstybės tarnybos teisinių santykių srityje, susijusioje su valstybės tarnautojo atleidimu iš valstybės tarnybos Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (kai panaikinama valstybės tarnautojo pareigybė).

10346.

104Pareiškėjas A. G. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 10 d. įsakymą Nr. 1PS1-729-(2.1) „Dėl A. G. atleidimo iš pareigų“, kuriuo jis atleistas iš NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigų, grąžinti jį į ankstesnes pareigas ir priteisti jo naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo jo neteisėto atleidimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

105Dėl administracinės bylos nagrinėjimo ribų

10647.

107Ši byla apeliacine tvarka iš naujo nagrinėjama atnaujinus procesą administracinėje byloje Nr. eA-3337-1062/2018. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 164 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skundžiami teismo sprendimas ar nutartis buvo priimti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, atnaujinus procesą bylos nagrinėjimas iš naujo vyksta apeliacinio proceso tvarka. Vadovaudamasis šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytomis taisyklėmis, teismas atnaujintą bylą nagrinėja neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (ABTĮ 164 str. 3 d.). Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog bylos, kurioje procesas atnaujintas, ypatybė yra ta, kad nagrinėjant tokias bylas, būtina atsižvelgti į nutartyje atnaujinti procesą apibrėžtas proceso atnaujinimo ribas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1611-662/2015, išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3771-520/2016). Atnaujinus procesą byloje, teismas bylą iš naujo nagrinėja neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teismas patikrina teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą ta apimtimi ir tokiais pagrindais, kurie yra nustatyti teismo nutartyje atnaujinti procesą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1433-146/2015, išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-993/2014).

10848.

109Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 31 d. nutartimi procesas šioje apeliacine tvarka išnagrinėtoje byloje buvo atnaujintas nustačius, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3337-1062/2018, atmesdamas pareiškėjo apeliacinį skundą, padarė esminį, neteisėtam sprendimui priimti galėjusį turėti įtakos materialiosios teisės pažeidimą, taikant VTĮ 44 straipsnio 7 dalį. Esminis materialiosios teisės normos pažeidimas konstatuotas iš esmės dėl to, jog tiek pirmosios instancijos teismas, tiek bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neatsižvelgė į byloje esančius duomenis, jog tiek pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos dieną, tiek Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutarties priėmimo ir paskelbimo metu pareiškėjas augino vaiką iki trejų metų.

11049.

111Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 31 d. nutartyje nustatytus proceso atnaujinimo pagrindus ir ribas, nagrinėjant šią administracinę bylą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis bus tikrinama jos teisėtumo aspektu tiek, kiek tai susiję su VTĮ 44 straipsnio 7 dalies taikymu konkrečioje situacijoje.

11250.

113Pažymėtina, kad teismuose nagrinėjant bylas dėl atleidimo iš valstybės tarnybos Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu teisėtumo, tikrinamas pareigybės panaikinimo realumas bei garantijos būti perkeltam į kitas pareigas užtikrinimas. Bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog pareiškėjo pareigybė (Nacionalinės žemės tarnybos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo (A lygio 15 kategorija) buvo realiai panaikinta. Procesas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 31 d. nutartimi dėl šios dalies neatnaujintas, todėl dėl minėto aspekto nagrinėjant šią administracinę bylą nepasisakoma.

11451.

115Šioje byloje sprendžiama, ar nustatyta faktinė aplinkybė – vaiko iki trejų metų auginimas – yra teisinis pagrindas pripažinti, kad padarytas esminis materialiosios teisės normos pažeidimas, dėl ko priimtas neteisėtas sprendimas.

116Dėl valstybės tarnautojo, auginančio vaiką (vaikus) iki trejų metų, garantijų

11752.

118Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje (2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-464 redakcija, galiojanti nuo 2006 m. sausio 12 d. (Žin., 2006, Nr. 4-97)) įtvirtinta, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas.

11953.

120Nagrinėjamoje byloje aktualioje Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje (2012 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. XI-2041 redakcija, galiojanti nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. (Žin., 2012, Nr. 69-3523)) yra įtvirtinta papildoma garantija valstybės tarnautojams, numatant, jog nėščia valstybės tarnautoja, taip pat valstybės tarnautojas, auginantis vaiką (vaikus) iki trejų metų, negali būti atleisti iš pareigų šio straipsnio 1 dalies 4, 9 (išskyrus atvejus, kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), 10, 12, 15 ir 21 (išskyrus atvejus, kai valstybės tarnautojas pateikia pasiūlymą jį į pareigas priėmusiam asmeniui dėl atleidimo iš pareigų šalių susitarimu) punktuose, 2 dalyje nurodytais pagrindais.

12154.

122Taigi įstatymas įtvirtina garantiją nėščioms valstybės tarnautojoms, taip pat valstybės tarnautojams, auginantiems vaiką (vaikus) iki trejų metų – darbo vietos išsaugojimą, tai reiškia, kad, kai dėl šių priežasčių tarnautojas negali atlikti savo darbo funkcijų tarnybos teisinių santykių vykdymas yra sustabdomas: tarnautojas neatlieka savo darbo funkcijų, darbdavys nemoka jam darbo užmokesčio. Tačiau tarnautojui sugrįžus į tarnybą jam turi būti leidžiama eiti pareigas, į kurias jis buvo priimtas, o buvusių pareigų nelikus tarnautojui turi būti pasiūlomos lygiavertės pareigos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2611-146/2016). Pažymėtina, kad minėtoje nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-272/2013 išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, jog Valstybės tarnybos įstatymas nedraudžia naikinti nėščios ar auginančios vaiką (vaikus) iki 3 metų karjeros valstybės tarnautojos pareigybę, tačiau šiai valstybės tarnautojų grupei, įstatymų leidėjas be tų garantijų, kurios numatytos VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje (pranešimo įteikimo terminų, garantijos būti paskirtam į kitas pareigas), numato ir specialiąsias garantijas, įtvirtintas šio įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje, pagal kurias nėščia valstybės tarnautoja, taip pat valstybės tarnautojas, auginantis vaiką (vaikus) iki trejų metų, negali būti atleistas iš pareigų šio straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu (išskyrus atvejus, kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama).

12355.

124Įvertinus minėtą teisinį reglamentavimą ir išdėstytus argumentus, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, jog sprendžiant dėl valstybės tarnautojo atleidimo, naikinant jo užimamą pareigybę teisėtumo, privalo būti įvertintos minėtas garantijas suteikiančios teisės normos.

12556.

126Prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjusi teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. eP-31-662/2018 nustatė, jog pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjas, teikdamas paaiškinimus, nurodė, jog augina tris mažamečius vaikus (2017 m. lapkričio 21 d. teismo posėdžio garso įrašo 18 min. 40 sek.). Tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės tinkamai neįvertino ir į ją, spręsdamas pareiškėjo atleidimo teisėtumo klausimą, nepagrįstai neatsižvelgė.

12757.

128Iš kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateiktų dokumentų matyti, jog pareiškėjas augina tris mažamečius vaikus (popierinės b. l. 51-53) ir mažiausiajai pareiškėjo dukrai treji metai suėjo (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad nei atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo (t. III, b. l. 167-171), nei patikslintame atsiliepime į apeliacinį skundą (t. III, b. l. 189-192) atsakovas NŽT neneigė aplinkybės, jog pareiškėjas augino vaiką iki trejų metų. Taigi akivaizdu, jog tiek pareiškėjo atleidimo metu (2017 m. rugpjūčio 14 d.), tiek pirmosios (2017 m. gruodžio 5 d.), tiek apeliacinės instancijos (2018 m. balandžio 12 d.) teismų procesinių sprendimų priėmimo ir paskelbimo metu pareiškėjas atitiko valstybės tarnautojo, kuriam turi būti taikomos VTĮ 44 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos garantijos, požymius.

12958.

130Įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą teisės praktiką, darytina išvada, jog atsakovas, atleisdamas valstybės tarnautoją, auginantį vaiką iki trejų metų, pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl toks atsakovo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu.

131Dėl pareigos siūlyti užimti pareigas

13259.

133Patikslintame atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodo, jog aplinkybė, kad skundžiamo Įsakymo dėl A. G. atleidimo priėmimo metu pareiškėjas augino vaiką iki trejų metų, negali būti suprantama kaip prievolė NŽT siūlyti pareiškėjui užimti po struktūrinių pertvarkymų įsteigtą kokybiškai naują Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigybę, kuriai nustatytų reikalavimų jis neatitiko (remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėse bylose Nr. eA-3672-525/2016, A438-1743/2009).

13460.

135Pažymėtina, jog šioje byloje teismų jau buvo nustatyta ir ginčo dėl to nėra, be to, atnaujinus procesą šios aplinkybės iš naujo nebėra nustatinėjamos, kad NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo A lygio 15 kategorijos pareigybė buvo realiai panaikinta ir įsteigta kokybiškai nauja Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo A lygio 16 kategorijos pareigybė, kuriai priskirtos naujos papildomos funkcijos bei nustatyti nauji papildomi specialieji reikalavimai valstybės tarnautojui, siekiančiam užimti šias pareigas. Taip pat nustatyta ir šioje byloje nebėra įrodinėjama, jog A. G. naujai įsteigtai pareigybei nustatytų specialiųjų reikalavimų (išsilavinimo ir užsienio kalbos mokėjimo) neatitiko.

13661.

137Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 6 dalies nuostatas (redakcija, galiojusi iki 2012 m. rugsėjo 1 d., atitinka ginčui aktualiu laikotarpiu galiojančios VTĮ 44 straipsnio 7 dalies redakciją), yra nurodęs, jog pripažinus šioje teisės normoje įtvirtintą draudimą kaip absoliutų, įstaiga realiai negalėtų atlikti struktūrinių pakeitimų, o tuo būtų pažeistas viešojo administravimo subjektui suteiktos diskrecijos teisės organizuoti savo struktūrą, inter alia panaikinti valstybės tarnautojo pareigybes, įgyvendinimas. Viešojo administravimo subjekto kompetencija struktūros nustatymo atžvilgiu yra reglamentuota Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad „Viešojo administravimo įstaigos administracijos struktūrą nustato viešojo administravimo įstaigos vadovas, vadovaudamasis įstatymais ar jų pagrindu priimtais teisės aktais ir atsižvelgdamas į nustatytus viešojo administravimo įstaigos tikslus ir uždavinius, strateginius ar metinius veiklos planus ir patvirtintą valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai), pareigybių skaičių, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip“ (2012 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-348/2012).

13862.

139Išplėstinė teisėjų kolegija sutinka su atsakovo patikslintame atsiliepime nurodytu argumentu, jog valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, garantija – būti paskirtam į kitas to paties ar žemesnio lygio ir kategorijos pareigas, nėra absoliuti. Ši garantija be išlygų gali būti taikoma tik tuo atveju, jei tarnautojas pretenduoja užimti pareigybes, kurioms jų aprašyme nėra nustatyti specialūs reikalavimai. Tačiau, jeigu tarnautojas pretenduoja užimti pareigybes, kurioms jų aprašyme yra nustatyti specialūs reikalavimai, ši garantija gali būti ribojama tokio tarnautojo dalykinių savybių atitikimu specialiųjų reikalavimų kriterijams. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar tokio tarnautojo dalykinės savybės atitinka šiuos specialiuosius reikalavimus, ar šie specialieji reikalavimai, kurių tarnautojas neatitinka yra esminiai, t. y. ar jų nustatymas gali būti pateisinamas objektyvia būtinybe atlikti tik šiai pareigybei priskirtas specifines funkcijas ir uždavinius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1743-09, 2017 m. birželio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3672-525/2018).

14063.

141Sistemiškai vertinant teisės normas, reglamentuojančias viešojo administravimo subjekto kompetenciją, nustatant institucijos struktūrą, bei teisės normas, įtvirtinančias garantijas socialiai pažeidžiamoms valstybės tarnautojų kategorijoms, taip pat įvertinus byloje surinktus duomenis apie vykdytą NŽT struktūros reformą bei pareiškėjui privalomas taikyti garantijas, darytina išvada, jog atsakovas, vykdydamas struktūros pertvarką, neprivalėjo siūlyti pareiškėjui užimti pareigas, kurioms keliamų specialiųjų reikalavimų jis neatitiko (šiuo atveju – naujai įsteigtos Viešųjų ryšių skyriaus A lygio 16 kategorijos pareigybės). Tačiau, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas turėjo imtis tokių organizacinių priemonių ir taip perskirstyti NŽT funkcijas, kad pareiškėjui būtų suteiktos lygiavertės pareigos toms, kurias jis ėjo (t. y. A lygio 15 kategorijos).

142Dėl atleidimo datos perkėlimo į dieną po to, kai vaikui suėjo treji metai

14364.

144Atsakovas patikslintame atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog pareiškėjo atleidimo data turėjo būti nukelta į kitą dieną po to, kai jo vaikui sukaks treji metai, t. y. į (duomenys neskelbtini), už visą šį laiką mokant jo vidutinį darbo užmokestį.

14565.

146Su tokia atsakovo pozicija išplėstinė teisėjų kolegija nesutinka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. kovo 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2611-146/2016 konstatavo, jog galimybės perkelti atleidimo datą nenumato nei Valstybės tarnybos įstatymas, nei Darbo kodeksas. Be to, toje pačioje byloje teismas išaiškino, jog Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje numatytų garantijų užtikrinimas pareiškėjai (nėščiai valstybės tarnautojai, kuri vaikui gimus tapo valstybės tarnautoja, auginančia vaiką iki 3 metų), kurios pareigybė buvo panaikinta, negali būti suprantamas taip, kad ji turėjo būti atleista VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu, kai vaikui suėjo 3 metai.

14766.

148Taigi, įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotą VTĮ 44 straipsnio 7 dalies normos sisteminį aiškinimą, darytina išvada, kad atsakovo prašymas perkelti pareiškėjo atleidimo datą į dieną po to, kai jo mažiausiajam vaikui suėjo treji metai, yra nepagrįstas ir dėl šios priežasties negali būti tenkinamas.

149Dėl pareiškėjo pažeistų teisių gynimo būdo

15067.

151Valstybės tarnybos įstatyme nėra nustatyti teisiniai padariniai, kai valstybės tarnautojo atleidimas iš pareigų pripažįstamas neteisėtu. Darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas (Valstybės tarnybos įstatymo 5 str.). Tokiais atvejais sistemiškai su Valstybės tarnybos įstatymu taikomos neteisėto atleidimo iš darbo pasekmes reglamentuojančios Darbo kodekso nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-773/2011, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4600-520/2016).

15268.

153Pareiškėjo įspėjimo apie atleidimą iš tarnybos metu (2017 m. balandžio 14 d.) galiojo 2002 m. birželio 4 d. įstatymu Nr. IX-926 patvirtintas Darbo kodeksas (2016 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. XII-2436 redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.). Tuo tarpu pareiškėjo atleidimo dieną (2017 m. rugpjūčio 14 d.) jau galiojo 2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymu Nr. XII-2603 patvirtinta nauja Darbo kodekso redakcija.

15469.

155Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog jeigu darbuotojas dėl darbo sutarties nutraukimo raštu buvo įspėtas arba pats raštu įspėjo ar prašė dėl darbo sutarties nutraukimo ne dėl darbuotojo kaltės iki Darbo kodekso įsigaliojimo, jis yra atleidžiamas pagal iki Darbo kodekso įsigaliojimo galiojusias nuostatas. Atsižvelgiant į šią teisės normą, šioje byloje sprendžiant dėl teisinių padarinių bus vadovaujamasi iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusia Darbo kodekso redakcija.

15670.

157Darbo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. To paties straipsnio 4 dalis įtvirtina, kad jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia darbuotojui šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

15871.

159Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai teismas nustato, jog valstybės tarnautojo atleidimas iš valstybės tarnybos yra neteisėtas, tai kiekvienu atveju privalo išspręsti neteisėto atleidimo iš darbo padarinių klausimą, atsižvelgiant į tai, kuris iš Darbo kodekso 300 straipsnio 3 ir 4 dalyje numatytų valstybės tarnautojo teisių gynimo būdų konkrečiu atveju taikomas, privalo priteisti jam įstatymo nurodytas išmokas, nepaisant to, yra pareikštas toks prašymas ar ne (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3147/2012, išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1053-662/2017). Teismai, parinkdami vieną iš šių alternatyvių valstybės tarnautojo teisių gynimo būdų, turi savo pasirinkimą argumentuotai pagrįsti ir siekti, kad priimtu sprendimu būtų užtikrinta darbuotojų (tarnautojų) teisių apsauga ir įvykdytas socialinis teisingumas, šie teisių gynimo būdai yra skirti pirmiausia darbuotojų (tarnautojų) interesams ginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-329/2013, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4600-520/2016).

16072.

161Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo jo teises apginti sugrąžinant jį į jo eitas pareigas, t. y. į NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo A lygio 15 kategorijos pareigas.

16273.

163Kaip jau buvo minėta šios nutarties 60-63 punktuose, NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo A lygio 15 kategorijos pareigybė buvo panaikinta realiai, o naujai įsteigtai A lygio 16 kategorijos NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigybei specialiųjų reikalavimų pareiškėjas neatitinka. Todėl, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo reikalavimo tenkinti visa apimti nėra objektyvių galimybių.

16474.

165Kita vertus, kaip nurodyta šios nutarties 63 punkte, atsakovas, pertvarkydamas savo administracinę struktūrą, turėjo imtis tokių priemonių, kad pareiškėjui būtų užtikrinta galimybė dirbti lygiavertėse, t. y. A lygio 15 kategorijos pareigose.

16675.

167Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjo grąžinimas į valstybės tarnybą sukeltų atsakovui ypatingų ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių sunkumų, taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti DK 300 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą. Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog laikotarpiu nuo neteisėto atleidimo iki šio teismo sprendimo priėmimo pareiškėjas vis dar nėra įsidarbinęs, sprendžia, jog šiuo atveju pareiškėjo pažeistos teisės būtų geriausiai apgintos taikant būtent DK 300 straipsnio 3 dalyje numatytą būdą, t. y. pareiškėjo grąžinimą į valstybės tarnybą į lygiavertes eitoms A lygio 15 kategorijos pareigas, priteisiant jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Apskaičiuojant pareiškėjui mokėtiną vidutinį darbo užmokestį, išskaičiuotina atleidžiant pareiškėją išmokėta išeitinė išmoka.

16876.

169Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui, apeliaciniame skunde ir prašyme dėl proceso atnaujinimo prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šis pareiškėjo prašymas nenagrinėjamas.

17077.

171Pareiškėjui išaiškintina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

172Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 165 straipsnio 1 dalies 3 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija

Nutarė

173Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3337-1062/2018 panaikinti.

174Pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

175Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

176Pareiškėjo A. G. skundą tenkinti iš dalies: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 10 d. įsakymą Nr. 1PS1-729(2.1) „Dėl A. G. atleidimo iš pareigų“, grąžinti pareiškėją A. G. į valstybės tarnybą į lygiavertes A lygio 15 kategorijos pareigas bei priteisti pareiškėjo A. G. naudai iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Vykdant sprendimą iš priteisto vidutinio darbo užmokesčio išskaičiuoti pareiškėjui atleidimo metu išmokėtą išeitinę išmoką.

177Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. 1.... 6. Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. rugsėjo 7 d.... 7. 2.... 8. Pareiškėjas paaiškino, kad 2017 m. balandžio 14 d. jam buvo įteiktas... 9. 3.... 10. Pareiškėjo nuomone, jis negalėjo būti atleistas iš valstybės tarnybos... 11. 4.... 12. Pareiškėjas pažymėjo, kad pranešimas apie pareigybės naikinimą jam buvo... 13. 5.... 14. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime... 15. 6.... 16. NŽT nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. kovo 17... 17. 7.... 18. NŽT paaiškino, kad vietoje Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo A lygio 15... 19. 8.... 20. NŽT taip pat nurodė, kad negalėjo siūlyti pareiškėjui užimti Viešųjų... 21. II.... 22. 9.... 23. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimu... 24. 10.... 25. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio... 26. 11.... 27. Teismas palygino NŽT direktoriaus 2014 m. kovo 24 d. įsakymu Nr.... 28. 12.... 29. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, sprendė, kad 2017 m.... 30. 13.... 31. Teismas atkreipė dėmesį, kad skundžiamame NŽT direktoriaus Įsakyme buvo... 32. 14.... 33. Teismas, įvertinęs VTĮ 43 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, nurodė, kad... 34. 15.... 35. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra baigęs anglų kalbos A2.2 lygio 40... 36. 16.... 37. Teismas konstatavo, kad NŽT, nesiūlydama pareiškėjui užimti naujai... 38. 17.... 39. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis apie NŽT nuo 2017 m.... 40. 18.... 41. Teismas nurodė, kad laikotarpiu nuo įspėjimo iki pareiškėjo atleidimo iš... 42. 19.... 43. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. balandžio 12 d. buvo... 44. 20.... 45. Teismas konstatavo, kad 2017 m. rugpjūčio 10 d. NŽT direktoriaus įsakymas... 46. 21.... 47. Teismas, atmetęs pagrindinį pareiškėjo reikalavimą dėl Įsakymo... 48. III.... 49. 22.... 50. Pareiškėjas A. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė: panaikinti... 51. 23.... 52. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodė panašius argumentus, kaip ir skunde... 53. 24.... 54. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 55. 25.... 56. NŽT nurodė, kad Viešųjų ryšių skyriaus pareigybėje padaryti pakeitimai... 57. IV.... 58. 26.... 59. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 12 d.... 60. 27.... 61. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Viešųjų ryšių skyriaus... 62. 28.... 63. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad nuo 2017 m.... 64. 29.... 65. Teisėjų kolegija, įvertinusi ankstesnį Viešųjų ryšių vedėjo... 66. 30.... 67. Teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog NŽT... 68. V.... 69. 31.... 70. Pareiškėjas A. G. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį... 71. 32.... 72. Pareiškėjas procesą prašė atnaujinti Administracinių bylų teisenos... 73. 33.... 74. Pareiškėjas pažymėjo, kad administraciniame procese teismas yra aktyvus,... 75. 34.... 76. Pareiškėjas nurodė, kad NŽT žinojo apie pareiškėjo šeimos sudėtį,... 77. 35.... 78. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime su... 79. 36.... 80. NŽT pažymėjo, kad pareiškėjas neteikė reikalavimo dėl VTĮ 44 straipsnio... 81. 37.... 82. NŽT nurodė, kad darbo ginčų bylose labai svarbus proceso koncentruotumo ir... 83. VI.... 84. 38.... 85. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. liepos 31 d. nutartimi... 86. 39.... 87. Proceso atnaujinimo prašymą nagrinėjusi teisėjų kolegija nustatė, kad... 88. 40.... 89. Remdamasi VTĮ 44 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio... 90. 41.... 91. Teismas nurodė, jog minėta VTĮ nuostata yra imperatyvi, todėl atsakovas,... 92. 42.... 93. Proceso atnaujinimo prašymą nagrinėjusios teisėjų kolegijos vertinimu,... 94. VII.... 95. 43.... 96. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,... 97. 44.... 98. Atsiliepime atsakovas nurodo, jog sutinka, kad pareiškėjas negalėjo būti... 99. Teisėjų kolegija... 100. VIII.... 101. 45.... 102. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kyla valstybės tarnybos... 103. 46.... 104. Pareiškėjas A. G. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės... 105. Dėl administracinės bylos nagrinėjimo ribų ... 106. 47.... 107. Ši byla apeliacine tvarka iš naujo nagrinėjama atnaujinus procesą... 108. 48.... 109. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 31 d. nutartimi... 110. 49.... 111. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 31... 112. 50.... 113. Pažymėtina, kad teismuose nagrinėjant bylas dėl atleidimo iš valstybės... 114. 51.... 115. Šioje byloje sprendžiama, ar nustatyta faktinė aplinkybė – vaiko iki... 116. Dėl valstybės tarnautojo, auginančio vaiką (vaikus) iki trejų metų,... 117. 52.... 118. Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje (2005 m. gruodžio 22 d.... 119. 53.... 120. Nagrinėjamoje byloje aktualioje Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 7... 121. 54.... 122. Taigi įstatymas įtvirtina garantiją nėščioms valstybės tarnautojoms,... 123. 55.... 124. Įvertinus minėtą teisinį reglamentavimą ir išdėstytus argumentus,... 125. 56.... 126. Prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjusi teisėjų kolegija... 127. 57.... 128. Iš kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateiktų dokumentų matyti, jog... 129. 58.... 130. Įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos vyriausiojo... 131. Dėl pareigos siūlyti užimti pareigas ... 132. 59.... 133. Patikslintame atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodo, jog... 134. 60.... 135. Pažymėtina, jog šioje byloje teismų jau buvo nustatyta ir ginčo dėl to... 136. 61.... 137. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Valstybės tarnybos... 138. 62.... 139. Išplėstinė teisėjų kolegija sutinka su atsakovo patikslintame atsiliepime... 140. 63.... 141. Sistemiškai vertinant teisės normas, reglamentuojančias viešojo... 142. Dėl atleidimo datos perkėlimo į dieną po to, kai vaikui suėjo treji metai ... 143. 64.... 144. Atsakovas patikslintame atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog... 145. 65.... 146. Su tokia atsakovo pozicija išplėstinė teisėjų kolegija nesutinka. Lietuvos... 147. 66.... 148. Taigi, įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje... 149. Dėl pareiškėjo pažeistų teisių gynimo būdo... 150. 67.... 151. Valstybės tarnybos įstatyme nėra nustatyti teisiniai padariniai, kai... 152. 68.... 153. Pareiškėjo įspėjimo apie atleidimą iš tarnybos metu (2017 m. balandžio... 154. 69.... 155. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo... 156. 70.... 157. Darbo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu darbuotojas buvo... 158. 71.... 159. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad... 160. 72.... 161. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo jo teises apginti sugrąžinant jį... 162. 73.... 163. Kaip jau buvo minėta šios nutarties 60-63 punktuose, NŽT Viešųjų ryšių... 164. 74.... 165. Kita vertus, kaip nurodyta šios nutarties 63 punkte, atsakovas, pertvarkydamas... 166. 75.... 167. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra pateikta duomenų,... 168. 76.... 169. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui, apeliaciniame skunde ir... 170. 77.... 171. Pareiškėjui išaiškintina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių... 172. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 173. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartį... 174. Pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 175. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą... 176. Pareiškėjo A. G. skundą tenkinti iš dalies: panaikinti Nacionalinės... 177. Sprendimas neskundžiamas....