Byla A-438-1743-09

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės, sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei, dalyvaujant pareiškėjai V.P., atsakovo atstovėms Giedrei Pupinytei, Joanai Vidutienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos V.P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A11–191/2008 pagal pareiškėjos V.P. skundą atsakovui Valstybinei geležinkelio inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja V.P. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) viršininko 2007 m. sausio 19 d. įsakymą Nr. P-3 ,,Dėl atleidimo iš pareigų“ (toliau – ir Įsakymas); įpareigoti atsakovą pasiūlyti jai A lygio 11 kategorijos Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigas; priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.

5Pareiškėja nurodė, kad dirbo Inspekcijoje nuo 2003 m. birželio 2 d. iki atsakovas Įsakymu atleido ją iš užimamų pareigų. Nuo 2003 m. birželio 2 d. iki 2005 m. sausio 31 d. ji dirbo Rinkos reguliavimo skyriaus viršininke, nuo 2005 m. sausio 31 d. iki atleidimo iš tarnybos (2007 m. sausio 22 d.) – Bendrojo skyriaus vedėja (A lygis, 11 kategorija). 2006 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. S-592 atsakovas jai pranešė apie tai, kad nuo 2007 m. sausio 22 d. bus panaikinta jos užimama Bendrojo skyriaus vedėjos pareigybė. 2007 m. sausio 16 d. pasiūlymu dėl pareigų Nr. S-12 atsakovas informavo ją apie tai, kad Inspekcijoje yra laisva A lygio 11 kategorijos Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybė. Tokiame pasiūlyme atsakovas teigė, kad ji neatitinka Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybės aprašymo 5.2 punkte nustatytų specialiųjų reikalavimų, būtinų tokioms pareigoms atlikti, t. y. neturi darbo patirties geležinkelių transporte, todėl atsakovas pasiūlė jai užimti žemesnes (A lygio 6 kategorijos) Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigas, nustatant darbo vietą Vilniuje, Pamėnkalnio g. 26 – 2. Pareiškėjos nuomone, atsakovas padarė visiškai nepagrįstas išvadas, jog ji neatitinka Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybės aprašymo 5.2 punkte nustatyto specialiojo reikalavimo. Teigė, kad nuo 2003 m. birželio 2 d. iki 2005 m. sausio 31 d. Inspekcijoje jos užimtos Rinkos reguliavimo skyriaus viršininkės (skyriaus vedėjos) pareigos labai glaudžiai susijusios su geležinkelių transportu, todėl atsakovas, nepasiūlydamas jai tos pačios 11 kategorijos valstybės tarnautojo pareigybės, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) 43 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir jos teises.

6II.

7Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 2 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

8Teismas, įvertinęs įrodymus, konstatavo, kad atsakovas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėja neatitinka Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybės aprašymo 5.2 punkto specialiojo reikalavimo – neturi darbo patirties geležinkelių transporte. Nurodė, jog, kaip matyti iš minėtos pareigybės aprašymo, dalis šias pareigas užimančiam valstybės tarnautojui pavestų funkcijų (pvz., geležinkelių transporto eismo saugos kontrolė; geležinkelių infrastruktūros, riedmenų bei konteinerių techninės priežiūros atitikties Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo, Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų ir kitų teisės aktų reikalavimams kontrolė; geležinkelių eismo įvykių tyrimas; geležinkelių transporto eismo saugos būklės analizė ir vertinimas; asmenų, turinčių saugos sertifikatus ir įgaliojimus saugos srityje, inspektavimas teisės aktų reikalavimų eismo saugos klausimais; dalyvavimas komisijų, priimančių eksploatuoti geležinkelių transporto objektus, darbe; ir kt.) reikalauja specialiųjų techninių žinių ir atitinkamų praktinių įgūdžių geležinkelių transporto srityje. Pažymėjo, jog pareiškėjos aukštasis techninis išsilavinimas yra iš civilinės statybos ir ekonomikos srities, t. y. nesusijęs su geležinkelių transportu, o byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja, dirbdama Inspekcijoje Rinkos reguliavimo skyriaus viršininke (nuo 2003 m. birželio 2 d. iki 2005 m. sausio 31 d.), įgijo patirties viešojo administravimo, rinkos reguliavimo, ekonominės analizės, viešųjų pirkimų srityse, o ne geležinkelių transporte, kaip yra reikalaujama pagal Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybės aprašymo 5.2 punktą. Pati pareiškėja pripažįsta, kad dirbdama Bendrojo skyriaus vedėja (nuo 2005 m. vasario 1 d. iki 2007 m. sausio 22 d.) ji neįgijo praktinio darbo geležinkelių transporte patirties. Nurodė, kad iš Rinkos reguliavimo skyriaus viršininkės pareigybės aprašymo matyti, kad šiai pareigybei užimti buvo nustatyti specialieji reikalavimai: turėti aukštąjį universitetinį teisinį, ekonominį ar techninį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 3 metų teisinio, ekonominio ar techninio darbo patirtį (5.1, 5.2 p.), išmanyti Bendrijos teisę, Europos Sąjungos direktyvas, reglamentuojančias Bendrijos geležinkelių plėtrą, geležinkelio įmonių licencijavimą, geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymą, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimą ir saugos sertifikavimą (5.4 p.). Pabrėžė, kad Rinkos reguliavimo skyriaus viršininkės pareigybės aprašymas patvirtina, jog pretendentams užimti šią pareigybę nebuvo nustatytas reikalavimas turėti darbo patirtį geležinkelių transporte. Be to, šią pareigybę galėjo užimti ne tik aukštąjį techninį, bet ir aukštąjį teisinį ar ekonominį išsilavinimą turintys asmenys. Rinkos reguliavimo skyriaus pareigas užimančiam valstybės tarnautojui buvo pavesta vadovauti Rinkos reguliavimo skyriui (6 p.); koordinuoti licencijų geležinkelio įmonėms išdavimą (7 p.); vykdyti geležinkelio transporto sektoriaus dalyvių licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą (8 p.); organizuoti licencijų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo procedūras (9 p.); nagrinėti iškilusius ginčus tarp vežėjų ir infrastruktūros valdytojo, teikti išvadas apie ginčus ir pretenzijas (10, 13 p.); vykdyti infrastruktūros mokesčių įvedimo, nustatymo ir surinkimo kontrolę (11, 12 p.). Minėtoms funkcijoms vykdyti nebuvo būtina praktinė patirtis geležinkelių transporte ir specialiosios techninės šios srities žinios. Įrodymai, kad 2003 m. Rinkos reguliavimo skyriaus viršininkės pareiškėjos tarnybinė veikla buvo įvertinta gerai, o 2004 m. – labai gerai, patvirtina jos kvalifikaciją ir įgūdžius, įgytus vykdant Rinkos reguliavimo skyriaus viršininkės pareigybės aprašymu jai pavestas funkcijas, tačiau nepatvirtina, kad ji įgijo praktinio darbo patirtį geležinkelių transporte, t. y. techninėje srityje, kurią pagal pareigybės aprašymą privalu gerai žinoti Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriui (vyriausiajam specialistui). Konstatavo, kad nepagrįstais laikytini pareiškėjos argumentai, jog ji atitinka specialųjį kvalifikacinį reikalavimą, nustatytą Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybės aprašymo 5.2 punktu. Pagrįstais ir teisingais laikytini atsakovo argumentai, kad nuo Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriaus kvalifikacijos ir specialiųjų žinių priklauso, ar bus užtikrintas viešasis interesas turėti saugų geležinkelių transportą, kadangi viena iš šių valstybės tarnautojų funkcijų – nustatyti ir pagal savo kompetenciją imtis priemonių pašalinti galimus geležinkelio transporto eismo saugos pažeidimus. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, paneigiančių atsakovo pateiktus įrodymus, kad ji neturėjo Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriaus (A lygis, 11 kategorija) pareiginėms funkcijoms atlikti būtinų įgūdžių ir praktinio darbo patirties. Atsakovas, pasiūlydamas pareiškėjai žemesnės kategorijos (A lygis, 6 kategorija) Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigas, kurias užimančiam valstybės tarnautojui pavesta koordinuoti Inspekcijos ryšius su Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos ir kitų šalių institucijomis bei organizacijomis (6 – 9 p.), o pareiškėja pagal savo kvalifikaciją ir darbo Valstybinėje geležinkelio inspekcijoje patirtį atitinka šias pareigas, nepažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Kadangi pareiškėja nesutiko užimti minėtų jai pasiūlytų žemesnės kategorijos pareigų, atsakovas Įsakymu pagrįstai ir teisėtai atleido ją iš valstybės tarnybos, išmokėdamas jai įstatymu numatytą išeitinę išmoką (Valstybės tarnybos įstatymo 43 str. 1 d., 44 str. 1 d. 9 p., 44 str. 2 d. 1 p.).

9III.

10Pareiškėja apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas buvo grindžiamas tokiais argumentais:

111. Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybės aprašyme nurodyta, kad yra būtinas techninis išsilavinimas. Jos įgytas išsilavinimas yra būtent techninis. Detalesnių reikalavimų, t. y. kad išsilavinimas būtų susijęs su geležinkelių transportu, nenurodyta. Teismas išplėtė pareigybės aprašyme nurodytus reikalavimus, o tai, kad jos išsilavinimas nėra susijęs su geležinkelių transportu, nereiškia, jog neturi šios srities patirties.

122. Eidama Rinkos reguliavimo skyriaus viršininkės pareigas, įgijo darbo patirties geležinkelių transporto srityje. Teismas formaliai įvertino šios pareigybės aprašymą.

133. Teismas netinkamai aiškino Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybės aprašymo 5.2 punkto nuostatą, kad valstybės tarnautojas privalo turėti darbo patirtį geležinkelių transporto srityje, tai įvardindamas kaip patirtį techninėje srityje.

144. Tai, kad Rinkos reguliavimo skyriaus viršininko pareigoms nebuvo numatytas reikalavimas turėti patirties, nereiškia, kad eidamas šias pareigas asmuo neįgijo patirties. Tai, kad šias pareigas gali užimti asmuo, turintis ne tik techninį išsilavinimą, reiškia, kad šias pareigas einantis asmuo gali turėti tiek techninį, tiek ir kitokį aukštąjį išsilavinimą.

155. Teismas neįsigilino į eismo saugos inspektoriaus darbo specifiką, kadangi šias pareigas einantis asmuo privalės nustatyti pažeidimus ir įpareigoti geležinkelių įmones pašalinti pažeidimus, o ne imtis pats juos šalinti.

166. Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalis nenumato jokių reikalavimų perkeliant asmenį, išskyrus tai, kad turi atitikti pareigybių lygis ir kategorija. Teismas analizavo vienodų kategorijų ir lygių pareigybių aprašymų skirtumus.

17Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. vasario 12 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 2 d. sprendimą; panaikino Įsakymą, o bylos dalį dėl reikalavimų priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir įpareigoti atsakovą pasiūlyti pareiškėjai A. lygio 11 kategorijos Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigas perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

18Teismas pažymėjo, kad Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies norma yra pateikta kaip atitinkama garantija karjeros valstybės tarnautojui, kurio (užimama) pareigybė naikinama, todėl turi būti aiškinama (suprantama) kaip atitinkama garantija tarnautojui tęsti tarnybą toje pačioje institucijoje. Pagal minėtą normą karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka - į žemesnės kategorijos pareigas; jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Aiškindamas šią teisės normą lingvistiniu teisės aiškinimo būdu, nurodė, kad joje nekalbama apie kitus (išskyrus pareigybės lygį bei kategoriją) būtinos siūlyti pareigybės kriterijus, todėl padarė išvadą, kad tokie (šioje normoje nenurodyti) tinkamumo eiti naujas pareigas kriterijai neturi būti taikomi. Atsižvelgdamas į Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 ir 2 dalis, 8 straipsnio 4 dalį, 9 straipsnio 5 dalį, pabrėžė, kad minėtam normos aiškinimui neprieštarauja sisteminis jos aiškinimas kitų Valstybės tarnybos įstatymo normų kontekste. Padarė išvadą, jog pareigybės lygis, kategorija bei specialieji reikalavimai, keliami atitinkamas pareigas einančiam valstybės tarnautojui, yra savarankiški, tarpusavyje nesiejami pareigybės aprašyme nurodyti atitinkamos pareigybės kriterijai. Svarstomos (Valstybės tarnybos įstatymo 43 str. 1 d.) normos aiškinimo aspektu tai reiškia, kad pastarojo kriterijaus (pareigybės aprašyme nustatytų specialiųjų reikalavimų) nenurodymas tarp kriterijų, kurie apibūdina naujas pareigas (į kurias tarnautojas turi būti paskirtas jo užimamų pareigų naikinimo atveju), turėtų būti aiškinamas ne kaip įstatymų leidėjo klaida ar netikslumas formuluojant šią normą, o kaip tokiu būdu išreikštas tikslas suteikti tarnautojui papildomą ir išskirtinę (palyginus su asmeniu, norinčiu pradėti eiti atitinkamas pareigas) garantiją tęsti tarnybą toje pačioje institucijoje. Pažymėjo, kad reikalingų eiti naujas pareigas įgūdžių ar specialių žinių stoka Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies taikymo aspektu gali ir turi būti šalinama Valstybės tarnybos įstatymo 45 straipsnyje nustatytais būdais. Taip galėtų ir turėtų būti išlaikytas valstybės tarnautojo, kurio pareigybė yra naikinama, ir institucijos, kurioje jis tarnauja, tarpusavio teisių ir pareigų subalansavimo (lygiateisiškumo) principas. Konstatavo, jog pirmosios instancijos teismo aiškinamos aplinkybės dėl pareiškėjos tarnybos pas atsakovą patirties bei įgūdžių atitikimo Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybės aprašymo 5.2 punkte nustatytiems specialiesiems reikalavimams („turėti darbo patirtį geležinkelio transporte“), atsižvelgiant į pateiktą Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies aiškinimą, nėra reikšmingos bylai. Nurodė, kad kiti pareiškėjos skunde nurodyti reikalavimai (išvestiniai iš pirmojo reikalavimo) apeliacinės instancijos teisme negali būti išspręsti iš esmės, nes: 1) reikalavimas priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nėra konkretizuotas, 2) reikalavimas įpareigoti atsakovą pasiūlyti jai A lygio 11 kategorijos Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigas dabartinėje situacijoje, kai (pagal bylos duomenis) nurodytos pareigos yra užimtos kito asmens, reikštų kito, nedalyvaujančio byloje asmens teisių ir pareigų išsprendimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 92 str., 142 str. 2 d. 2 p.).

19IV.

20Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2008 m. kovo 12 d. buvo gautas atsakovo Inspekcijos prašymas dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašoma atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A143-191/2008 dėl esminių materialinių teisės normų, įtvirtintų Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje bei 45 straipsnyje, pažeidimų; panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti bei palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 2 d. sprendimą; priteisti iš pareiškėjos visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Prašymą atsakovas grindė šiais argumentais:

211. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies nuostatas. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A15-596/2005, akcentuoja, kad Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriaus pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 5.2 punkte nustatytas specialusis reikalavimas („turėti darbo patirtį geležinkelio transporte“) reikalauja iš valstybės tarnautojo ne bet kokios darbo Inspekcijoje ar kitoje su geležinkelių transportu ar geležinkelių eismo sauga susijusioje įmonėje įgytos patirties, o praktinės patirties būtent geležinkelių transporte – techninėje srityje. Pareiškėjos įgytas aukštasis techninis išsilavinimas yra iš civilinės statybos ir ekonomikos srities, dirbdama Inspekcijos rinkos reguliavimo skyriaus vedėja, pareiškėja įgijo patirties viešojo administravimo, rinkos reguliavimo, ekonomikos analizės, viešųjų pirkimų srityse, o ne geležinkelių transporte. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 22 d. nutarimu, daro išvadą, jog specialiuosiuose reikalavimuose numatyta patirtis ir sugebėjimai atlikti tam tikrus valstybės tarnybai keliamus uždavinius yra vienas esminių reikalavimų tarnautojui, norinčiam užimti atitinkamas pareigas. Konstatuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas netinkamai aiškino Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalį, suteikdamas tarnautojui papildomą ir išskirtinę garantiją tęsti tarnybą toje pačioje institucijoje, nors tokios teisės valstybės tarnautojui nenumato nei Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 ir 2 dalys, nei kiti teisės aktai. Atsižvelgdamas į Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 ir 2 dalis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. A2-1791/2005), pabrėžia, jog teismas taikė ir aiškino Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalį, neįvertinęs to paties straipsnio 2 dalies nuostatų. Pažymi, kad pareiškėja neturi reikiamų praktinių žinių, todėl negali užtikrinti, kad tinkamai atliks Pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, negalės užtikrinti viešojo intereso turėti saugų geležinkelio transportą.

222. Teismas netinkamai taikė ir aiškino Valstybės tarnybos įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Atsižvelgia į Valstybės tarnybos įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir nurodo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja nori užimti pareigas visiškai kitoje sferoje nei dirbo iki šiol, todėl ji negali kelti savo kvalifikacijos pagal Valstybės tarnybos įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Pabrėžia, kad pagal minėto straipsnio nuostatas valstybės tarnautojas gali pagerinti, patobulinti tik savo teorines žinias, tačiau valstybės tarnautojų mokymo programos negali suteikti tarnautojui konkrečios ilgametės praktinės patirties konkrečioje sferoje.

233. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. gegužės 31 d. nutartyje (byla Nr. A8-323/2005) nurodė, jog valstybės tarnautojui suteikiamos dvi garantijos bei jam nesuteikiama papildoma ir išskirtinė (palyginus su asmeniu, norinčiu pradėti eiti atitinkamas pareigas) garantija tęsti tarnybą toje pačioje institucijoje, jeigu jis neatitinka specialiųjų reikalavimų bei pirmenybė teikiama aukštesnės kvalifikacijos darbuotojams. Pabrėžia, kad teismas nagrinėjamoje byloje klaidingai išaiškino bei visiškai netinkamai pritaikė Valstybės tarnybos įstatymo 1 dalį. Taip pat, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A15-822/2004, atkreipia dėmesį į tai, kad Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies taisyklė tarnauja ne valstybės tarnautojo įstatymo suteiktų įgaliojimų išsaugojimui, kurių, panaikinant pareigybę, faktiškai netenkama, o minėtos normos tikslas yra įstatymo nustatytą terminą užtikrinti valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, teises, socialines ir kitas garantijas, taip pat teisėtus interesus. Daro išvadą, kad teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje teismų praktiką formuoja klaidinga linkme, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies plačiau, nei konstatuota pačioje teisės normoje, neaiškina.

24Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. kovo 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P525 – 38/2009 atsakovo Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkino iš dalies ir atnaujino procesą administracinėje byloje Nr. A143-191/2008 pagal pareiškėjos V.P. skundą atsakovui Valstybinei geležinkelio inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus dalyje dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 12 d. sprendimo dalies, kuria buvo panaikintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 2 d. sprendimas ir panaikintas Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2007 m. sausio 19 d. įsakymas Nr. P-3 „Dėl atleidimo iš pareigų“ bei šioje dalyje perdavė bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

25Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A39-1784/2008 suformuotas teisės aiškinimo taisykles. Minėtoje byloje teismas, esant iš esmės tapačioms faktinėms bylos aplinkybėms kaip ir nagrinėjamoje byloje, nagrinėdamas Valstybės tarnybos 43 straipsnio 1 dalies taikymo klausimą, padarė išvadą, jog pareiškėjas, panaikinus jo eitą pareigybę, negalėjo būti perkeltas į kitas pareigas, nes neatitiko tų pareigų aprašyme nustatyto specialiojo reikalavimo (t.y. neturėjo reikiamo išsilavinimo). Teismas, įvertinęs šią aplinkybę, konstatavo, jog, siekiant užtikrinti vienodą administracinių teismų praktikos formavimą, taikant Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, būtina atnaujinti nagrinėjamos bylos procesą (ABTĮ 153 str. 2 d. 12 p.).

26Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 12 d. sprendimu bylos dalis dėl pareiškėjos reikalavimų priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir įpareigoti atsakovą pasiūlyti pareiškėjai A lygio 11 kategorijos Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigas perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui ir šioje dalyje byla dar nėra baigta. Todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. P3-27/2004), konstatuotina, kad šioje bylos dalyje administracinės bylos procesas nėra pasibaigęs ir jis negali būti atnaujinamas (ABTĮ 153 str. 1 d.).

27Teisėjų kolegija

konstatuoja:

28V.

29Byloje sprendžiamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimo ir taikymo klausimas, kiek tai susiję su atitinkamai pareigybei nustatytų specialiųjų reikalavimų taikymu, kurias (pareigybes) galėtų užimti iš tarnybos atleidžiamas tarnautojas, kurio prieš tai eitos pareigybės yra panaikintos.

30Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje (2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-464 redakcija) nustatyta, kad „Karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, - į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. ...“.

31Iš šios teisės normos dispozicijos matyti, kad jos paskirtis yra nustatyti karjeros valstybės tarnautojo socialines garantijas, kurios jam suteikiamos valstybės tarnybos teisinių santykių srityje (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VIII skyriaus preambulė).

32Šioje teisės normoje, karjeros valstybės tarnautojui, kurio pareigybė naikinama, yra įtvirtinta garantija, suteikianti jam teisę būti paskirtam į kitas to paties ar žemesnio lygio ir kategorijos pareigas, nenustatant reikalavimo – atitikti pareigybės (kurią tarnautojas pretenduoja užimti) aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.

33Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 7 straipsnį pareigybės lygis (reikalavimas, kuris susijęs su atitinkamo išsilavinimo turėjimu) ir kategorija yra tik bendrieji kriterijai, kurie taikomi tam tikrai pareigybių rūšiai, kurių (suvienodintų pareigybių) sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis).

34Paminėti kriterijai yra skirti apibūdinti bendrąją valstybės tarnybos sritį, kurioje veikdamas valstybės tarnautojas atlieka funkcijas, užtikrinančias kiekvienos įstaigos vidaus administravimą (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas), taip pat kitas įstaigos nuostatuose nenustatytas funkcijas, padedančias užtikrinti įstaigos funkcionavimą (teisė, viešieji ryšiai, tarptautiniai ryšiai, viešųjų pirkimų organizavimas, informacinių ir komunikacinių sistemų priežiūra, vidaus auditas ir kita).

35Tačiau ginčo atsiradimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 4 dalies ir 9 straipsnio 5 dalies redakcija numatė, kad „Valstybės tarnautojų pareigybės aprašomos vadovaujantis Vyriausybės tvirtinama Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika. Pareigybės aprašyme nustatomi pareigybės lygis, kategorija, specialūs reikalavimai, keliami šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui, pareigybei priskirtos funkcijos“ bei kad „Be to, į valstybės tarnautojo pareigas priimami asmenys turi atitikti specialius reikalavimus, nustatytus pareigybės aprašyme“.

36Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685 patvirtintos Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos 2 punkte buvo numatyta, kad „Valstybės tarnautojo pareigybės aprašymas - valstybės tarnautojo pareigybę apibūdinantis dokumentas, kuriame nurodoma pareigybės pavadinimas, lygis ir kategorija, nustatomi specialūs reikalavimai valstybės tarnautojui, einančiam šias pareigas, nurodomos valstybės tarnautojo, einančio šias pareigas, pareigybei priskirtos funkcijos“.

37Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktas taip pat įpareigojo valstybės tarnautoją „tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis“.

38Iš šių teisės aktų matyti, kad juose buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris galimybę užimti atitinkamas valstybės tarnybos pareigybes, siejo su asmens gebėjimu atlikti atitinkamos pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, kurių (funkcijų) atlikimui užtikrinti iš asmens galėjo būti reikalaujama specialių gebėjimų, pvz., atitinkamos specialybės ir kvalifikacijos, darbo įgūdžių turėjimo ir pan..

39Šiuo atveju pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 22 d. nutarime taip pat konstatavo, „kad konstitucinė valstybės tarnybos paskirtis, ypatingi uždaviniai, keliami valstybės tarnybai, lemia tai, kad piliečiui, stojančiam į valstybės tarnybą, gali ir turi būti keliami tam tikri bendrieji reikalavimai - stojimo į valstybės tarnybą bendrosios sąlygos, kurių neatitinkantis asmuo negalės tapti valstybės tarnautoju. Minėti reikalavimai turi būti aiškūs ir bendri visiems, kurie siekia atitinkamų pareigų valstybės tarnyboje, stojančiajam į valstybės tarnybą jie turi būti nustatyti įstatymu ir žinomi iš anksto. Iš tokių bendrųjų reikalavimų - stojimo į valstybės tarnybą bendrųjų sąlygų paminėtini: lojalumas Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai, Konstitucijos ir teisės sistemos pagrindų (įskaitant žmogaus teisių ir laisvių katalogą) išmanymas, valstybinės kalbos geras mokėjimas, konflikto tarp siekiamų pareigų ir privačių interesų nebuvimas (arba tokio konflikto pašalinimas iki asmeniui pradedant eiti pareigas, kurių jis siekia) ir kt. Taip pat gali būti nustatyti bendrieji reikalavimai, susiję su stojančiojo asmeninėmis savybėmis, reputacija, išsilavinimu ir kt. Gali būti nustatytos ir konstituciškai pagrįstos bendrosios sąlygos, dėl kurių asmeniui neleidžiama stoti į valstybės tarnybą. Valstybės tarnybai, kaip sistemai, keliami profesionalumo, kvalifikuotumo reikalavimai suponuoja ir tai, kad teisės aktais gali būti nustatyti ir specialieji reikalavimai asmenims, siekiantiems tam tikrų pareigų valstybės tarnyboje ar konkrečioje valstybės arba savivaldybės įstaigoje, - specialiosios sąlygos siekiantiesiems tam tikrų pareigų valstybės tarnyboje; šios specialiosios stojimo į valstybės tarnybą sąlygos gali būti diferencijuojamos pagal atitinkamų pareigų valstybės tarnyboje turinį. Iš tokių reikalavimų - specialiųjų stojimo į valstybės tarnybą sąlygų paminėtini profesinės kompetencijos, patirties, kalbų mokėjimo ir specialių žinių ar įgūdžių ir panašūs reikalavimai, taip pat reikalavimai, susiję su stojančiojo reputacija, asmeninėmis savybėmis ir kt., o priimant į tam tikras pareigas gali būti nustatomos labai įvairios specialiosios sąlygos, pavyzdžiui, susijusios su asmens sveikata, fizinėmis galimybėmis, ryšiais su kitais asmenimis ir kt. Visi nustatyti specialieji stojimo į valstybės tarnybą reikalavimai turi būti konstituciškai pateisinami, priešingu atveju bus pažeista ir piliečio konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą, ir žmogaus konstitucinė teisė laisvai pasirinkti darbą (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).“

40Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje (2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-464 redakcija) nustatyta karjeros valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, garantija - būti paskirtam į kitas to paties ar žemesnio lygio ir kategorijos pareigas, nėra absoliuti.

41Ši garantija be išlygų gali būti taikoma tik tuo atveju, jei tarnautojas pretenduoja užimti pareigybes, kurioms, jų aprašyme, nėra nustatyti specialūs reikalavimai.

42Tačiau, jeigu tarnautojas pretenduoja užimti pareigybes, kurioms, jų aprašyme, yra nustatyti specialūs reikalavimai, ši garantija gali būti ribojama tokio tarnautojo dalykinių savybių atitikimu specialiųjų reikalavimų kriterijams, t. y. ši garantija galės būti taikoma tik tuo atveju, jei tarnautojo dalykinės savybės atitiks pareigybės, kurią tarnautojas pretenduoja užimti, aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus, nes priešingu atveju, gali būti neatlikti arba netinkamai įgyvendinti tie ypatingi valstybės tarnybos tikslai ir uždaviniai, kurių įgyvendinimas yra priskirtas šioms pareigybėms.

43Tai lemia, kad tais atvejais, kai karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, pretenduoja užimti pareigybes, kurioms, jų aprašyme, yra nustatyti specialūs reikalavimai, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar tokio tarnautojo dalykinės savybės atitinka šiuos specialiuosius reikalavimus, ar šie specialieji reikalavimai, kurių tarnautojas neatitinka yra esminiai, t. y. ar jų nustatymas gali būti pateisinamas objektyvia būtinybe atlikti tik šiai pareigybei priskirtas specifines funkcijas ir uždavinius.

44Pavyzdžiui, byloje nagrinėjamu atveju, Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybės aprašyme, nustatyti specialieji reikalavimai šiai pareigybei – žinoti ir vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais (pareigybės aprašymo 5.3. punktas); būti iniciatyviam, pareigingam, darbščiam, kūrybingam, gebėti bendrauti (pareigybės aprašymo 5.6. punktas), yra būdingi visoms valstybės tarnybos pareigybėms, todėl jie gali būti vertinami, kaip bendrieji reikalavimai visiems asmenims stojantiems į valstybės tarnybą, ar dirbantiems joje. Dėl ko, tokio pobūdžio specialieji reikalavimai, kurie pagal savo turinį priskirtini bendriesiems, negali riboti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nustatytos garantijos.

45Tačiau, kaip matyti iš Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybės aprašymo, šiai pareigybei priskirta vykdyti šias specifines funkcijas: geležinkelių transporto eismo saugos kontrolė; geležinkelių infrastruktūros, riedmenų bei konteinerių techninės priežiūros atitikties LR geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo, Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų ir kitų teisės aktų reikalavimams kontrolė; geležinkelių eismo įvykių tyrimas ; geležinkelių transporto eismo saugos būklės analizė ir vertinimas; asmenų, turinčių saugos sertifikatus ir įgaliojimus saugos srityje, inspektavimas teisės aktų reikalavimų eismo saugos klausimais; dalyvavimas komisijų, priimančių eksploatuoti geležinkelių transporto objektus, darbe ir pan.. Akivaizdu, kad šių funkcijų pobūdis – vykdyti geležinkelių transporto eismo kontrolę bei tuo užtikrinti geležinkelių transporto eismo saugumą, yra susijęs ir su visuomenės saugumo užtikrinimu, srityje, kurioje naudojami didesnio pavojaus šaltiniai. Tai savo ruožtu lemia, kad šiai pareigybei priskirtų funkcijų vykdymas, yra susijęs su didesniu profesinės kompetencijos, specialių žinių ir įgūdžių šioje srityje turėjimu.

46Todėl šiai pareigybei užimti nustatyti specialieji reikalavimai - turėti aukštąjį universitetinį techninį arba jam prilygintą išsilavinimą (pareigybės aprašymo 5.2 punktas); turėti darbo patirtį geležinkelių transporte (pareigybės aprašymo 5.3 punktas), yra pateisinami objektyvia būtinybe atlikti tik šiai pareigybei priskirtas specifines funkcijas ir uždavinius.

47Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja neatitinka nustatyto šiai pareigybei specialaus reikalavimo - turėti darbo patirtį geležinkelių transporte, nes dirbdama Rinkos reguliavimo skyriaus viršininkės pareigose (nuo 2003-06-02 iki 2005-01-31) ir Bendrojo skyriaus vedėjos pareigose (nuo 2005-02-01 iki 2007-01-22), iki šios pareigybės panaikinimo, įgijo patirties viešojo administravimo, rinkos reguliavimo, ekonominės analizės, viešųjų pirkimų srityse, o ne geležinkelių transporte. Pagal Rinkos reguliavimo skyriaus viršininkės pareigybės aprašymą (b.l.26-27), asmuo vykdantis šios pareigybės funkcijas turėjo vadovauti Rinkos reguliavimo skyriui; koordinuoti licencijų geležinkelio įmonėms išdavimą; vykdyti geležinkelio transporto sektoriaus dalyvių licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą; organizuoti licencijų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo procedūras; nagrinėti iškilusius ginčus tarp vežėjų ir infrastruktūros valdytojo, teikti išvadas apie ginčus ir pretenzijas; vykdyti infrastruktūros mokesčių įvedimo, nustatymo ir surinkimo kontrolę. Pagal Bendrojo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą (b. l. 21-22), asmuo vykdantis šios pareigybės funkcijas turėjo organizuoti prekių, paslaugų ir darbų viešuosius pirkimus; vykdyti inspekcijos pastatų, įrenginių ir transporto priemonių priežiūrą ir pan.. Visa tai patvirtina, kad pareiškėjos iki tol užimtos pareigybės nebuvo tiesiogiai susijusios su geležinkelių transportu bei kad ji betarpiškai nevykdė techninių geležinkelių transporto funkcijų. Byloje kitų įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjos teiginius apie jos darbo patirtį geležinkelių transporte, nesurinkta.

48Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pareiškėja neatitiko reikalavimų, nustatytų Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybei užimti, todėl atsakovas, nepaskirdamas pareiškėjos į šias pareigas, jos teisių, numatytų Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje, nepažeidė.

49Dėl šios priežasties, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 12 d. sprendimo dalis, kurioje atnaujintas procesas (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. kovo 23 d. nutartis), yra naikintina, paliekant šioje dalyje galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (ABTĮ 143 straipsnis).

50Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 162 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija,

Nutarė

51Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 12 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas atsakovo Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2007 m. sausio 19 d. įsakymas Nr. P-3 ,,Dėl atleidimo iš pareigų“, panaikinti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 2 d. sprendimą šioje dalyje palikti nepakeistą.

52Likusioje dalyje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

53Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėja V.P. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį... 5. Pareiškėja nurodė, kad dirbo Inspekcijoje nuo 2003 m. birželio 2 d. iki... 6. II.... 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 2 d. sprendimu... 8. Teismas, įvertinęs įrodymus, konstatavo, kad atsakovas padarė pagrįstą... 9. III.... 10. Pareiškėja apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos... 11. 1. Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriaus (vyriausiojo... 12. 2. Eidama Rinkos reguliavimo skyriaus viršininkės pareigas, įgijo darbo... 13. 3. Teismas netinkamai aiškino Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos... 14. 4. Tai, kad Rinkos reguliavimo skyriaus viršininko pareigoms nebuvo numatytas... 15. 5. Teismas neįsigilino į eismo saugos inspektoriaus darbo specifiką, kadangi... 16. 6. Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalis nenumato jokių... 17. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. vasario 12 d. sprendimu... 18. Teismas pažymėjo, kad Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies... 19. IV.... 20. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2008 m. kovo 12 d. buvo gautas... 21. 1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Valstybės tarnybos įstatymo 43... 22. 2. Teismas netinkamai taikė ir aiškino Valstybės tarnybos įstatymo 45... 23. 3. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. gegužės... 24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. kovo 23 d. nutartimi... 25. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į Lietuvos... 26. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiojo... 27. Teisėjų kolegija... 28. V.... 29. Byloje sprendžiamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 43... 30. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje (2005... 31. Iš šios teisės normos dispozicijos matyti, kad jos paskirtis yra nustatyti... 32. Šioje teisės normoje, karjeros valstybės tarnautojui, kurio pareigybė... 33. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 7 straipsnį... 34. Paminėti kriterijai yra skirti apibūdinti bendrąją valstybės tarnybos... 35. Tačiau ginčo atsiradimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos valstybės... 36. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685... 37. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4... 38. Iš šių teisės aktų matyti, kad juose buvo nustatytas toks teisinis... 39. Šiuo atveju pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008... 40. Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos valstybės... 41. Ši garantija be išlygų gali būti taikoma tik tuo atveju, jei tarnautojas... 42. Tačiau, jeigu tarnautojas pretenduoja užimti pareigybes, kurioms, jų... 43. Tai lemia, kad tais atvejais, kai karjeros valstybės tarnautojas, kurio... 44. Pavyzdžiui, byloje nagrinėjamu atveju, Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo... 45. Tačiau, kaip matyti iš Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos... 46. Todėl šiai pareigybei užimti nustatyti specialieji reikalavimai - turėti... 47. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja... 48. Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pareiškėja neatitiko... 49. Dėl šios priežasties, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m.... 50. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 51. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 12 d. sprendimo... 52. Likusioje dalyje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 12... 53. Nutartis neskundžiama....