Byla P-21-415/2020

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos primininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vystymo kompanija“ (buvę pavadinimai – „Start Vilnius“, „Šiaurės miestelis“) prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1745-525/2019 pagal pareiškėjų J. P., S. N. (S. N.), Č. T. (Č. T., gim. 1960 m.), D. B., R. M. (R. M.), L. M., V. V. (teisių perėmėjai – V. K., M. V., H. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. T. (A. T.), M. M. (M. M.), A. O. (teisių perėmėjai – I. O. (I. O.) ir R. U.), J. P., S. N. (S. N.), P. T. (P. T.; teisių perėmėjas – Č. T. (Č. T., gim. 1960 m.)), Č. T. (Č. T., gim. 1940 m.; teisių perėmėjai – B. T. (B. T.) ir B. T.), M. T. (teisių perėmėjos – M. B., Z. R., J. J.), I. M., D. B., K. V., J. K. (teisių perėmėja – R. K.), R. M. (R. M.), L. M., V. V. (teisių perėmėjai – V. K., M. V., H. V.), V. T. (V. T.; teisių perėmėjai – J. T.; teisių perėmėjos – T. V., H. J.), skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vystymo kompanija“, Vilniaus apskrities viršininko administracija (teisių perėmėjas – Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius), viešoji įstaiga Šiaurės miestelio technologijų parkas) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Pareiškėjai A. T., M. M., A. O., J. P., S. N., P. T., Č. T. (gim. 1940 m.), M. T., I. M., D. B., K. V., J. K., R. M., L. M., V. V. ir V. T. (toliau kartu – ir pareiškėjai) 2007 m. spalio 4 d. kreipėsi į teismą, prašydami įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) administracijos direktorių per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, (toliau – ir Tvarka) 106 punktu, pateikti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemėtvarkos skyriui (toliau – ir Skyrius) visų žemės sklypų, esančių ( - ), buvusio ( - ) karinio poligono ribose, planus nuosavybės teisei atkurti, bei priteisti pareiškėjams po 5 000 Lt (1 448,10 Eur) neturtinei žalai atlyginti.

72.

8Pareiškėjai paaiškino, kad jie yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią buvusiame ( - ) rėžiniame kaime (dabar – ( - )), tačiau valstybės institucijos vilkina atlikti veiksmus. Seimo kontrolierius dar 2005 metais nustatė, kad dėl netinkamo naudojimo bei blogos priežiūros 14 iš 23 (toliau – ir UAB) „Šiaurės miestelis“ priklausančių statinių bei 3 iš 5 Savivaldybės tarybai priklausančių statinių, esančių buvusio ( - ) karinio poligono teritorijoje (patenka į ( - ) rėžinį kaimą), turi avarinės būklės požymių, jie fiziškai susidėvėję ir tolesniam naudojimui netinkami.

93.

10Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.

114.

12Atsakovas akcentavo, kad dalis buvusio ( - ) rėžinio kaimo teritorijos priskirta valstybės išperkamai žemei, nes yra užimta privačiais namų valdos žemės sklypais, patenka į gatvių raudonąsias linijas bei valstybinės reikšmės miško plotą, taip pat užstatyta privatiems asmenims priklausančiais statiniais. Likusioje laisvoje (neužstatytoje) ( - ) rėžinio kaimo dalyje suformuoti visi įmanomi žemės sklypai nuosavybės teisių atkūrimui ir grąžinimui piliečiams bendrosios dalinės nuosavybės teise, šių sklypų duomenys patvirtinti Savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 30-1666 ir perduoti Vilniaus apskrities viršininko administracijai.

135.

14Trečiasis suinteresuotasis asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime į pareiškėjų skundą teismo prašė skundą spręsti savo nuožiūra.

156.

16Vilniaus apskrities viršininko administracija tvirtino, jog ji atliko visus veiksmus, numatytus teisės aktuose, reglamentuojančiuose nuosavybės teisių atkūrimą.

177.

18Trečiasis suinteresuotasis asmuo UAB „Šiaurės miestelis“ atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti, nurodė palaikantis atsakovo išdėstytus argumentus.

19II.

208.

21Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 22 d. sprendimu atmetė pareiškėjų skundą.

229.

23Teismas nustatė, kad dalis ( - ) rėžinio kaimo teritorijos, t. y. ( - ) karinio poligono ribose esanti žemė, užimta pastatais, priklausančiais UAB „Šiaurės miestelis“ bei Savivaldybės tarybai. Tai, kad dalis šių pastatų yra avarinės būklės ar sunykę, nėra teisiškai reikšminga Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio kontekste. Be to, atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, jog dalis ginčo žemės yra užimta valstybinio miško plotais. Pastatais užimta bei jų naudojimui reikalinga žemė, taip pat valstybinio miško žemė, yra priskirtina valstybės išperkamai (Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 3 p., 13 str. 1 d. 1 p.).

2410.

25Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjų minimo Seimo kontrolieriaus tyrimo metu pareiškėjų nurodytos aplinkybės dėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūros trūkumų, žemės išpardavimo ir kt. buvo tiriamos iki Savivaldybės administracijos direktorius 2005 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 30-1666 patvirtino suformuotus žemės sklypus. Šis įsakymas nebuvo ginčijamas ir jo pagrindu pareiškėjams atkurtos nuosavybės teisės.

2611.

27Teismo vertinimu, skundo reikalavimas įpareigoti Savivaldybės administracijos direktorių per tris mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos pateikti Skyriui visų žemės sklypų, esančių ( - ), buvusio ( - ) karinio poligono ribose, planus nuosavybės teisei atkurti, suformuluotas abstrakčiai, konkrečiai nenurodant galbūt laisvos žemės vietos ir plotų, įrodymais nepaneigiant atsakovo pateiktų įrodymų, kad ginčo žemė nelaikytina laisva Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 13 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, todėl nėra pagrindo tenkinti šį reikalavimą.

2812.

29Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjų reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pagrįstumo, akcentavo, jog pareiškėjai jiems padarytą žalą kildina iš neteisėtų Savivaldybės administracijos veiksmų, t. y. tik dalies laisvų žemės sklypų, esančių buvusio ( - ) kaimo ribose, suformavimu ir nuosavybės teisių atkūrimo proceso vilkinimu. Tačiau nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė objektyvių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad ( - ) kaimo (( - ) karinio poligono) ribose be Savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 30-1666 patvirtintų žemės sklypų gali būti suformuoti kiti laisvos žemės sklypai, todėl Savivaldybės administracija neturėjo pareigos veikti pareiškėjų nurodytu būdu. Teismas konstatavo, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – neteisėtos veikos (neveikimo), o pareiškėjų reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą nepagrįstas.

30III.

3113.

32Pareiškėjai J. P., S. N., Č. T., D. B., R. M., L. M., V. V. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jų skundą.

3314.

34Pareiškėjai tvirtino, kad Savivaldybė vilkina atlikti veiksmus nuosavybės teisių atkūrimo procese, nes detaliojo plano rengimas tariamai organizuojamas nuo 2005 metų, pareiškėjai iki šiol negavo duomenų apie prie pastatų suformuotų žemės sklypų ribas, be to, Seimo kontrolierius 2005 metais nustatė, kad dauguma poligono teritorijoje esančių pastatų turi avarinės būklės požymių, jie fiziškai susidėvėję ir netinkami tolimesniam naudojimui, o pavieniai statiniai užimta tik menką dalį viso karinio poligono teritorijos. Teismas nepagrįstai netyrė valstybės institucijų tarnautojų savivalės, jų neteisėtų veiksmų, neatsižvelgė į Seimo konstatuotą faktą, jog ginčo žemė yra laisva ir nuo sovietų armijos išvedimo nenaudojama nei valstybės, nei savivaldybės reikmėms, nesiaiškino kitų bylos faktinių aplinkybių (pvz., kokia dalis ginčo teritorijos yra užimta mišku, avarinės būklės statiniais), o tiesiog atmetė pareiškėjų argumentus, tuo sukeldamas abejonę sprendimo bei proceso objektyvumu.

3515.

36Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

3716.

38Atsakovas pakartojo atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus, sutiko su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, manė, jog teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo remtis Seimo priimtais politinio pobūdžio dokumentais (rezoliucija, kreipimusi).

3917.

40Trečiasis suinteresuotasis asmuo UAB „Šiaurės miestelis“ atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

4118.

42UAB „Šiaurės miestelis“ pažymėjo, kad pareiškėjai pretenduoja atkurti nuosavybės teises į teritoriją, kurioje yra Savivaldybės tarybos sprendimais bendrovei nuosavybėn perduoti 34 buvusio ( - ) kalinio poligono statiniai, todėl pareiškėjų teiginys, jog ginčo teritorija yra laisva, prieštarauja realioms faktinėms aplinkybėms.

43IV.

4419.

45Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. sausio 9 d. nutartimi iš dalies tenkino pareiškėjų apeliacinį skundą, t. y. nutarė pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimą ir įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per tris mėnesius nuo šios nutarties priėmimo dienos nustatyti ( - ) rėžiniame kaime laisvos (neužstatytos) žemės, kuri nepriskirta valstybės išperkamai žemei, plotus, ir šią informaciją pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui kartografinėje medžiagoje.

4620.

47Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog kartografinėje medžiagoje ( - ) rėžinio kaimo apylinkės ribos užima 94,2321 ha plotą, buvusių ( - ) rėžinio kaimo savininkų ir piliečių, pageidaujančių susigrąžinti žemės pagal jiems tenkančias proporcingai turėtam žemės plotui dalis, sąraše nurodyta, kad pretendentai pageidauja susigrąžinti 41,9930 ha žemės, bei nustatyta, kad jiems yra grąžinta – 4,0215 ha ( - ) rėžinio kaimo ploto. Valstybei svarbiu pripažintam projektui ( - ) įgyvendinti buvusioje ( - ) poligono teritorijoje ketinama formuoti teritorija yra apie 24,37 ha. Be to, atsakovo teigimu, dalis ( - ) rėžinio kaimo teritorijos yra užimta valstybinės reikšmės mišku.

4821.

49Apeliacinės instancijos teismas akcentavo, kad, nors galutinius sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra ginčo atveju priima Nacionalinė žemės tarnyba, tačiau iki šio momento tiek Nacionalinė žemės tarnyba, tiek savivaldybės administracijos direktorius turi atlikti pagal teisės aktus jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Nacionalinė žemės tarnyba sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra gali priimti tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius pateikia informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ir kartografinėje medžiagoje suprojektuoja natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypą. Taigi, įgalinimai įvertinti konkrečios žemės priskyrimo valstybės išperkamai žemei klausimą yra suteikti atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriui. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos skyrius 2003 m. birželio 10 d. raštu kreipėsi į Savivaldybės administraciją. Savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 30-1666 suformavo laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos kitos paskirties žemės sklypų ( - ) rėžinio kaimo teritorijoje duomenis ir 2005 m. spalio 28 d. raštu Nr. A51-14008-(2.5-MPD-0) perdavė Vilniaus apskrities viršininko administracijai. Tuometis Skyrius Savivaldybės administracijos direktoriui pateikė buvusių ( - ) rėžinio kaimo pretendentų sąrašą ir kartografinę medžiagą – ( - ) rėžinio kaimo apylinkės ribas.

5022.

51Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, pasikeitusias po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, konstatavo, kad priimti sprendimai, susiję su ( - ) rėžinio kaimo teritorija ir joje nustatyta ( - ) inovacine investicine zona, kurioje įsteigtas Vilniaus miesto inovacijų pramonės parkas, turi įtakos sprendžiant dėl ( - ) rėžiniame kaime vykdomų nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų ir į tai turi būti atsižvelgiama nagrinėjant pareiškėjų reikalavimą dėl žemės sklypų, esančių ( - ), buvusio ( - ) karinio poligono ribose, planų nuosavybės teisei atkurti pateikimo. Tačiau iš byloje esančių duomenų nėra aišku, kiek laisvos valstybinės žemės šiuo metu yra ( - ) rėžinio kaimo teritorijoje, kadangi tokios informacijos atsakovas nėra pateikęs, t. y. atsakovas nenurodė kokio dydžio teritorija yra reikalinga valstybės svarbiam investiciniam projektui įgyvendinti, kiek užima valstybinės reikšmės miškai, koks plotas užimtas statiniais ir pan. Atsižvelgiant į tai, sprendžiant dėl pareiškėjų reikalavimo įpareigoti Savivaldybės administracijos direktorių per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, vadovaujantis Tvarkos 106 punktu, pateikti Skyriui visų žemės sklypų, esančių ( - ), buvusio ( - ) karinio poligono ribose, planus, pirmiausiai atsakovas įpareigojamas nustatyti ( - ) rėžiniame kaime laisvą (neužstatytą) žemę, kuri nepriskirta valstybės išperkamai žemei, ir šią informaciją pateikti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui (toliau – ir Tarnybos Vilniaus m. skyrius) kartografinėje medžiagoje.

5223.

53Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo nustatyti visų ginčui teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, kadangi jos atsirado jau po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, todėl priėmė neišsamų sprendimą, kuris, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir į proceso dalyvių pateiktus papildomus paaiškinimus, įrodymus ir susijusius dokumentus, yra keistinas. Pareiškėjai neteikė reikalavimo įpareigoti Savivaldybę pateikti informaciją apie laisvą žemę ( - ) rėžiniame kaime Tarnybos Vilniaus m. skyriui, šiuo sprendimu yra atmetami pareiškėjų apeliacinio skundo reikalavimai, tačiau tai nėra kliūtimi pareiškėjams reikalauti suformuoti žemės sklypus atkūrimui laisvoje (neužstatytoje) žemėje ( - ) rėžinio kaimo teritorijoje, todėl, jeigu atsakovas nustatys, kad pareiškėjų pageidaujamoje vietoje žemė nėra priskirta valstybės išperkamai žemei pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas, turės spręsti dėl galimybės formuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui ( - ) rėžinio kaimo teritorijoje.

5424.

55Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo galėtų būti tenkinamas tik įrodžius, jog Savivaldybės administracija privalėjo atlikti pareiškėjų nurodytus veiksmus – suformuoti žemės sklypus, į kuriuos galėtų būti atkurtos nuosavybės teisės, – tačiau šių veiksmų atlikimą vilkina ar neteisėtai atsisako šiuos veiksmus atlikti. Nagrinėjant bylą nenustatyta, kad atsakovas turėjo pareigą veikti pareiškėjų nurodytu būdu. Nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų kaip vienos iš civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjų reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

5625.

57Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ 2019 m. gruodžio 11 d. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, akcentavo, kad suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, bet ir išlaidų apskaičiavimą bei pagrindimą. Pateiktame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo nurodyta, kad nagrinėjant bylą teisme, rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ patyrė 1 431,82 Eur išlaidų, sumokėdama už suteiktas paslaugas. UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ atstovė advokatė nepateikė su šių išlaidų sumokėjimu susijusių dokumentų, apsiribodama Teisinių paslaugų suvestinėje jos pačios nurodyta informacija apie galbūt sumokėtas sumas. Advokatei nepateikus dokumentų, įrodančių, kad jai buvo sumokėta prašyme ir Teisinių paslaugų suvestinėje nurodyta pinigų suma, t. y. nepateikus mokėjimo nurodymo, pinigų gavimo kvito ar pan., prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo pripažintas netenkintinu.

58V.

5926.

60Trečiasis suinteresuotasis asmuo UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ prašyme atnaujinti procesą tvirtina, jog apeliacinės instancijos teismas, netenkindamas jo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, formuoja nevienodą ir klaidingą administracinių teismų praktiką (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 str. 2 d. 12 p.), prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1745-525/2019 ir tenkinti jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, t. y. priteisti jam solidariai iš visų pareiškėjų 1 431,82 Eur išlaidoms, kurias jis patyrė bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, atlyginti, taip pat atlyginimą už sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį už prašymo atnaujinti procesą pateikimą ir kitas išlaidas, kurios bus patirtos dėl proceso atnaujinimo.

6127.

62UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kadangi minėtas teismas 2019 m. lapkričio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2427-492/2019 tenkino prašymą priteisti išlaidų advokato pagalbai atlyginimą, remdamasis išrašu iš teisinių paslaugų teikimo sutarties ir teisinių paslaugų suvestine. Tokia praktika vėliau pasekė žemesnės instancijos teismas (žr. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-972-484/2020).

6328.

64UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ vertinimu, apeliacinės instancijos teismas praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagrindimo formuoja klaidinga linkme. Nei Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalies, nei kitos šio įstatymo nuostatos nenumato, koks dokumentas turi pagrįsti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai reikalavo bylinėjimosi išlaidas pagrįsti būtent mokėjimo nurodymu ar pinigų gavimo kvitui, nes toks imperatyvus reikalavimas nėra įtvirtintas Administracinių bylų teisenos įstatyme. Be to, skundžiamoje nutartyje teismas pats pripažino, kad pinigų apskaitos dokumentas nėra vienintelė įrodinėjimo priemonė. UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ įsitikinimu, teisinių paslaugų suvestinė su joje nurodytais buhalterinės apskaitos duomenimis (PVM sąskaita faktūra su data, numeriu, suma ir mokėjimo nurodymu su data, numeriu ir suma) pagrindžia, kad trečiasis suinteresuotas asmuo realiai patyrė išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Teismas nenustatė, kad pateiktas dokumentas buvo suklastotas arba kad už teisines paslaugas buvo nesumokėta ar sumokėta nevisiškai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesuteikė galimybės trečiajam suinteresuotam asmeniui pateikti papildomus mokėjimo įrodymus (tokie papildomi įrodymai teikiami kartu su prašymu atnaujinti procesą). UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ pažymi ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuo 2017 metų nuosekliai remiasi teisinių paslaugų suvestine kaip išlaidas pagrindžiančiu dokumentu (žr. 2017 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017, 2018 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (žr. 2019 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-276-302/2019, 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2T-61-370/2019). Administraciniai teismai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo turėtų aiškinti ir taikyti taip pat kaip bendrosios kompetencijos teismai.

6529.

66UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nukrypdamas nuo anksčiau minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, iš esmės pažeidžia jo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šiuo atveju pareiškėjų apeliacinis skundas buvo tenkintas iš dalies: vienas reikalavimas (dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo) buvo atmestas, o kitas reikalavimas (dėl įpareigojimo atlikti veiksmus) tenkintas iš dalies. Skundžiama teismo nutartis visa apimtimi palanki UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, nes jos vykdomas valstybei svarbus ekonominis projektas nenutrauktas, o nuosavybes teisės pareiškėjams į sklypus, kuriuose vykdomas projektas, natūra neturi būti atkurtos (ši žemė nėra pripažinta laisva žeme). Patys pareiškėjai teismo posėdyje pripažino, kad neturi pretenzijų į žemės sklypus, kuriuose trečiasis suinteresuotas asmuo vykdo valstybei svarbų ekonominį projektą. UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ pakartoja, kad teismas, manydamas, jog nepakankam duomenų bylinėjimosi išlaidoms įvertinti, turėjo suteikti galimybę šaliai pateikti papildomus bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-611/2017).

6730.

68Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ prašymą atnaujinti procesą prašo jį tenkinti.

6931.

70Atsakovo vertinimu, UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ pateikė konkrečius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos pavyzdžius, patvirtinančius, jog apeliacinės instancijos teismas šioje byloje nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimu. Prašyme atnaujinti procesą taip pat išsamiai pagrįsta, jog bylinėjimosi išlaidų pagrindimo ir atlyginimo priteisimo praktika formuojama klaidinga linkme. Atsakovas pritaria UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ argumentui, kad Administracinių bylų teisenos įstatyme nenustatyta, kokie konkretūs dokumentai laikomi patvirtinančiais patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį. Trečiojo suinteresuoto asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimas ir pagrindimas buvo išdėstyti teismui kartu su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pateiktoje teisinių paslaugų suvestinėje, kurioje nurodyti buhalterinės apskaitos duomenys (PVM sąskaitos faktūros data, numeris, suma, mokėjimo nurodymo data, numeris, suma). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių duomenų, leidžiančių abejoti, kad UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ realiai patyrė bylinėjimosi išlaidas, bylinėjimosi išlaidų pagrindimo neginčijo ir kiti bylos proceso dalyviai. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje praktikoje teisinių paslaugų suvestinę laiko pakankamu dokumentu, pagrindžiančiu patirtas bylinėjimosi išlaidas (žr. 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5093-575/2018, 2019 m. lapkričio 13 d nutartį administracinėje byloje Nr. A-2427-492/2019). Be to, atsakovas teigia, kad UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą yra pagrįstas, kadangi apeliacinės instancijos teismas netenkino pareiškėjų reikalavimų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu buvusio ( - ) karinio poligono teritorijoje (t. y. teritorijoje, kurioje UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ vykdo valstybei svarbų ekonominį projektą), taigi, teismo nutartis yra palanki trečiajam suinteresuotam asmeniui.

7132.

72Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ prašymą atnaujinti procesą prašo dėl prašymo pagrįstumo spręsti remiantis atsiliepime išdėstyta pozicija.

7333.

74Tarnybos Vilniaus m. skyrius apžvelgia teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, susijusius su proceso atnaujinimo institutu ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sąlygomis. Pažymi, kad, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, šaliai, siekiančiai teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nustatyta pareiga iki bylos išnagrinėjimo iš esmės momento pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Teismas, naudodamasis savo diskrecijos teise, kiekvieną kartą individualiai vertina, ar pateiktų dokumentų pakanka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimui. Išlaidų suvestinės / pažymos gali būti skirtingo detalumo (išsamumo), todėl vien aplinkybė, kad kitoje administracinėje byloje bylinėjimosi išlaidų atlyginimas buvo priteistas remiantis tokiu dokumentu, nereiškia, kad ir nagrinėjamu atveju turėjo būti taip padaryta.

75Teisėjų kolegija

konstatuoja:

76VI.

7734.

78Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1745-525/2019, nes, jo nuomone, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, netenkindamas jo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, formuoja nevienodą ir ydingą teismų praktiką.

7935.

80Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63-159/2010, 2015 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-34-662/2015). Šaliai nesuteikta teisė atnaujinti procesą vien tik siekiant iš naujo išnagrinėti bylą ar tam, kad būtų priimtas naujas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik griežtai laikantis Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytos tvarkos, t. y. per nurodytą įstatymo apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-102/2014, 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-61-552/2016). Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo siekia atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte įtvirtintu pagrindu.

8136.

82Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą, procesas administracinėje byloje gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, kad byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba kad teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-35-556/2018, 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-14-492/2019). Pažymėtina, kad vertinant, ar nėra pagrindo atnaujinti procesą, svarbi teisės normos aiškinimo bei taikymo praktika, buvusi teismo sprendimo priėmimo metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-92-520/2015). Vadovaujantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodoma, jog vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bei 160 straipsnio 2 dalimi, kurioje įtvirtintas reikalavimas prie prašymo atnaujinti procesą pridėti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą pagrindžiančius įrodymus, laikytina, kad būtinybė atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu turi būti pagrįsta atitinkamais įrodymais – nuorodomis į konkrečiose bylose priimtus vienodos administracinių teismų praktikos atitinkamu klausimu formavimui aktualius įsiteisėjusius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimus ar nutartis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-2/2010, 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-52-146/2016).

8337.

84Nagrinėjamame prašyme atnaujinti procesą UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. lapkričio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2427-492/2019 išlaidų advokato pagalbai atlyginimą priteisė vadovaudamasis išrašu iš teisinių paslaugų teikimo sutarties ir teisinių paslaugų suvestine, tačiau 2020 m. sausio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1745-525/2019, kurioje siekiama proceso atnaujinimo, teismas nesivadovavo šiuo suformuotu precedentu ir atsisakė priteisti išlaidų advokato pagalbai atlyginimą pagal teisinių paslaugų suvestinę. Pastebėtina, kad UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, jog teismo argumentacija administracinėje byloje Nr. A-2427-492/2019 pagrįsta vyraujančia, vieninga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Be to, kaip teisingai pažymi Tarnybos Vilniaus m. skyrius, UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ savo pretenzijas sieja tik su dokumento, kurio pagrindu buvo siekiama bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, pavadinimu – teisinių paslaugų suvestinė, nepateikdamas administracinėje byloje Nr. A-2427-492/2019 ir administracinėje byloje Nr. A-1745-525/2019 esančių dokumentų turinio lyginamosios analizės. Akcentuotina, kad nepaisant to, jog dokumentus bylinėjimosi išlaidų atlyginimui priteisti abejais atvejais pateikė ta pati Advokatų profesinė bendrija Judickienė ir partneriai JUREX, šie dokumentai nėra identiški. Pavyzdžiui, administracinėje byloje Nr. A-2427-492/2019 pateiktoje teisinių paslaugų suvestinėje mokėtinos sumos dydis ir pagal PVM sąskaitas faktūras sumokėtos sumos dydis iš esmės sutampa (skiriasi 0,01 Eur, ką galėjo lemti skirtingas apvalinimo būdas), gi administracinėje byloje Nr. A-1745-525/2019 pateiktoje teisinių paslaugų suvestinėje mokėtinos sumos dydis – 1 431,82 Eur, pagal PVM sąskaitas faktūras sumokėtos sumos dydis – 1 917,83 Eur. Taigi, minėtose administracinėse bylose vertintos faktinės aplinkybės nebuvo tapačios, t. y. skirtingi duomenys galėjo objektyviai lemti skirtingas išvadas dėl įrodymų prašymui dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo pagrįsti pakankamumo.

8538.

86Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

8739.

88Vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalimi, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinių taisyklių pažeidimas nėra pagrindas proceso atnaujinimui. Šiuo atveju iš esmės nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymo – Teisinių paslaugų suvestinės nuo 2019.10.01 iki 2019.12.31 (VI t., b. l. 147) – vertinimu, nors ir nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas, įtvirtintas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte.

8940.

90Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašymas atnaujinti procesą netenkintinas.

9141.

92Atsižvelgiant į tai, netenkinamas ir jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

93Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

94Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vystymo kompanija“ (buvę pavadinimai – „Start Vilnius“, „Šiaurės miestelis“) prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1745-525/2019 netenkinti.

95Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1745-525/2019 pagal pareiškėjų J. P., S. N. (S. N.), Č. T. (Č. T., gim. 1960 m.), D. B., R. M. (R. M.), L. M., V. V. (teisių perėmėjai – V. K., M. V., H. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. T. (A. T.), M. M. (M. M.), A. O. (teisių perėmėjai – I. O. (I. O.) ir R. U.), J. P., S. N. (S. N.), P. T. (P. T.; teisių perėmėjas – Č. T. (Č. T., gim. 1960 m.)), Č. T. (Č. T., gim. 1940 m.; teisių perėmėjai – B. T. (B. T.) ir B. T.), M. T. (teisių perėmėjos – M. B., Z. R., J. J.), I. M., D. B., K. V., J. K. (teisių perėmėja – R. K.), R. M. (R. M.), L. M., V. V. (teisių perėmėjai – V. K., M. V., H. V.), V. T. (V. T.; teisių perėmėjai – J. T.; teisių perėmėjos – T. V., H. J.), skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vystymo kompanija“, Vilniaus apskrities viršininko administracija (teisių perėmėjas – Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius), viešoji įstaiga Šiaurės miestelio technologijų parkas) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

96Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. 1.... 6. Pareiškėjai A. T., M. M., A. O., J. P., S. N., P. T., Č. T. (gim. 1940 m.),... 7. 2.... 8. Pareiškėjai paaiškino, kad jie yra pretendentai atkurti nuosavybės teises... 9. 3.... 10. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į... 11. 4.... 12. Atsakovas akcentavo, kad dalis buvusio ( - ) rėžinio kaimo teritorijos... 13. 5.... 14. Trečiasis suinteresuotasis asmuo Vilniaus apskrities viršininko... 15. 6.... 16. Vilniaus apskrities viršininko administracija tvirtino, jog ji atliko visus... 17. 7.... 18. Trečiasis suinteresuotasis asmuo UAB „Šiaurės miestelis“ atsiliepime į... 19. II.... 20. 8.... 21. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 22 d. sprendimu... 22. 9.... 23. Teismas nustatė, kad dalis ( - ) rėžinio kaimo teritorijos, t. y. ( - )... 24. 10.... 25. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjų minimo Seimo... 26. 11.... 27. Teismo vertinimu, skundo reikalavimas įpareigoti Savivaldybės administracijos... 28. 12.... 29. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjų reikalavimo priteisti neturtinės... 30. III.... 31. 13.... 32. Pareiškėjai J. P., S. N., Č. T., D. B., R. M., L. M., V. V. apeliaciniame... 33. 14.... 34. Pareiškėjai tvirtino, kad Savivaldybė vilkina atlikti veiksmus nuosavybės... 35. 15.... 36. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į... 37. 16.... 38. Atsakovas pakartojo atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus, sutiko... 39. 17.... 40. Trečiasis suinteresuotasis asmuo UAB „Šiaurės miestelis“ atsiliepime į... 41. 18.... 42. UAB „Šiaurės miestelis“ pažymėjo, kad pareiškėjai pretenduoja atkurti... 43. IV.... 44. 19.... 45. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. sausio 9 d. nutartimi iš... 46. 20.... 47. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina,... 48. 21.... 49. Apeliacinės instancijos teismas akcentavo, kad, nors galutinius sprendimus... 50. 22.... 51. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines aplinkybes,... 52. 23.... 53. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas... 54. 24.... 55. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo... 56. 25.... 57. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas trečiojo suinteresuoto... 58. V.... 59. 26.... 60. Trečiasis suinteresuotasis asmuo UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ prašyme... 61. 27.... 62. UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ tvirtina, kad apeliacinės instancijos... 63. 28.... 64. UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ vertinimu, apeliacinės instancijos... 65. 29.... 66. UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ teigia, kad apeliacinės instancijos... 67. 30.... 68. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į trečiojo... 69. 31.... 70. Atsakovo vertinimu, UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ pateikė konkrečius... 71. 32.... 72. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės... 73. 33.... 74. Tarnybos Vilniaus m. skyrius apžvelgia teisinį reglamentavimą ir teismų... 75. Teisėjų kolegija... 76. VI.... 77. 34.... 78. Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus vystymo... 79. 35.... 80. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog proceso atnaujinimo institutas –... 81. 36.... 82. Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą, procesas administracinėje... 83. 37.... 84. Nagrinėjamame prašyme atnaujinti procesą UAB „Vilniaus vystymo... 85. 38.... 86. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal ABTĮ... 87. 39.... 88. Vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalimi, įrodinėjimą ir įrodymų... 89. 40.... 90. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 91. 41.... 92. Atsižvelgiant į tai, netenkinamas ir jo prašymas priteisti bylinėjimosi... 93. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 94. Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus... 95. Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1745-525/2019... 96. Nutartis neskundžiama....