Byla BIK-355/2020
Dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 10 d. nutarties ir baudžiamąja byla

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, susipažinusi su nuteistosios R. J. kasaciniu skundu dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 10 d. nutarties ir baudžiamąja byla,

Nustatė

2Kasaciniu skundu nuteistoji R. J. prašo: dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti žemesnės instancijos teisme; dėl padarytų BPK 224, 225, 219 straipsnių pažeidimų panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūroje; Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūroje „B.“ asmenims A. M., D. S., J. J. inkriminuoti nusikalstamas veikas pagal nurodomus skunde Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) straipsnius.

3Kasaciniame skunde teigiama, kad: teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 145 straipsnio 2 dalį, 154 straipsnio 1 dalį) ir padarė esminių BPK pažeidimų; baudžiamoji byla išnagrinėta pažeidžiant BPK 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles; ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnių reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą (BPK 326 straipsnio 1 dalis); taip pat buvo pažeisti BPK 1 straipsnis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145, 152, 167, 300, 302 straipsniai, 154 straipsnio 1 dalis, 284, 481, 135 straipsniai.

4Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

5Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą, kasatoriaus prašymas (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

6Kasaciniame skunde nėra teisinių argumentų, kurie sudarytų pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir (ar) padarytų esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde iš esmės formaliai nurodoma, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių BPK pažeidimų, kadangi tai grindžiama ne teisės aiškinimo ir taikymo klaidomis ir (ar) teisiniais argumentais dėl galimai padarytų esminių konkrečių BPK normų pažeidimų, tačiau neigiant faktines bylos aplinkybes ir nesutinkant su teismų atliktu byloje ištirtų įrodymų vertinimu. Antai kasatorė aiškina, kad būtent ji yra tikroji nukentėjusioji byloje, nukentėjusi nuo byloje nukentėjusiaisiais pripažintų A. M., D. S. ir J. J. elgesio su ja, teisina tam tikrus savo veiksmus, kritikuoja ekspertizės išvadas dėl jos sveikatos būklės, dėsto savo nuomonę dėl teisminio proceso teisėtumo, nepagrįstai, kasatorės nuomone, atmetus nuteistosios prašymus, neišreikalavus tam tikrų dokumentų, neapklausus ekspertų, nepridėjus prie bylos jos pateiktų dokumentų, nukentėjusiojo A. M. SMS žinučių, neatsižvelgus į liudytojų V. K., G. B. ir kt. parodymus.

7Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-7-81/2013, 2K-7-107/2013, 2K-150/2014 ir kt.). Nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-135/2013, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.). Tai, kad teismas motyvuotai atmetė proceso dalyvių prašymus byloje ar atsisakė atlikti tam tikrus prašomus tyrimo veiksmus, nereiškia kaltinamajam įstatymų garantuojamų teisių suvaržymo.

8Pažymėtina, kad kasaciniame skunde išdėstyti teiginiai yra iš esmės analogiški nuteistosios apeliaciniame skunde išdėstytiems argumentams, kurie nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo išnagrinėti, pateikiant motyvuotas teismo išvadas. Kasatorė nenurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo esminių apeliacinio skundo argumentų ir taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

9Pažymėtina ir tai, kad skunde išdėstytas kasatorės prašymas neatitinka kasacinės instancijos teismui suteiktų įgaliojimų, nurodytų BPK 382 straipsnio 2–6 punktuose.

10Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

11Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 punktu, 5 dalimi,

Nutarė

12Atsisakyti priimti nuteistosios R. J. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ryšiai