Byla 2A-840/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Konstantino Gurino (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-555-273/2012 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Swedbank“ ieškinį atsakovui G. T. dėl skolos priteisimo ir atsakovo G. T. priešieškinį ieškovui akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Baltauta“ ir bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Omegatrans“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas AB „Swedbank“ (toliau – Bankas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui G. T., kuriuo prašė priteisti iš atsakovo G. T. 701 802,89 EUR skolos bei 5 proc. metines palūkanas už negrąžintą priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Bankas ir UAB „Baltauta“ 2004 m. lapkričio 22 d. pasirašė kredito sutartį Nr. 04-049081-IN (toliau – Kredito sutartis). Naujausia Kredito sutarties redakcija išdėstyta 2009 m. balandžio 15 d. susitarimu Nr. 04-049081-IN/05-082757-KL/06-030050-IN-9, remiantis kuria UAB „Baltauta“ buvo suteikta bendra 629 368,69 EUR kredito suma, o galutinis kredito grąžinimo terminas 2015 m. rugpjūčio 28 d.

6Bankas ir G. T. 2004 m. lapkričio 26 d. pasirašė laidavimo sutartį Nr. 04-049081-IN/04-051000-KL-LA1 (toliau – Laidavimo sutartis), vadovaujantis kuria G. T. laidavo, kad UAB „Baltauta“ tinkamai įvykdys visus savo įsipareigojimus Bankui pagal Kredito sutartį. Naujausia Laidavimo sutarties redakcija išdėstyta 2008 m. lapkričio 28 d. UAB „Baltauta“ įsipareigojimų Bankui pagal kredito sutartį įvykdymas taip pat buvo užtikrintas įkeitimo, hipotekos lakštais, įkeistu turtu ir UAB „Omegatrans“ laidavimu. UAB „Baltauta“ Kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų Bankui tinkamai nevykdė, laiku negrąžino kredito, nemokėjo palūkanų ir delspinigių. 2009 m. gruodžio 21 d. raštu UAB „Baltauta“ buvo paraginta grąžinti skolą bankui, tačiau to nepadarė. 2009 m. gruodžio 21 d. raštais laiduotojas G. T. ir UAB „Omegatrans“ paraginti grąžinti savo solidariąją skolą Bankui geruoju, tačiau to nepadarė. Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartimi iškelta UAB „Baltauta“ bankroto byla, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartį iš dalies pakeitė: nutarties dalį, kuria UAB „Baltauta“ bankroto administratoriumi paskirta UAB „Bankroto departamentas“, panaikino ir UAB „Baltauta“ bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Admivita“, kitą nutarties dalį paliko nepakeistą (t. 2, b. l. 84-87). Kauno apygardos teismas 2010 m. balandžio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1856-109/2010, iškėlė UAB „Omegatrans“ bankroto bylą. UAB „Baltauta“ skola bankui pagal Kredito sutartį yra 701 802,89 EUR, iš jų: 610 297,21 EUR negrąžinto kredito; 25 073,86 EUR priskaičiuotų, bet nesumokėtų palūkanų; 65 444,34 EUR delspinigių už laiku negrąžintą kreditą; 987,48 EUR delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas. Kadangi UAB „Baltauta“ jai suteikto kredito negrąžino, G. T. yra solidariai atsakingas bankui.

7Atsakovas G. T. pareikštu priešieškiniu prašė pripažinti 2004 m. lapkričio 26 d. laidavimo sutartį Nr. 04-0490081-IN/04-051000-KL-LA1 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais niekine ir negaliojančia; AB „Swedbank“ ieškinį dėl skolos priteisimo atmesti.

8Atsakovas nurodė, kad prieš pasirašant ginčijamą laidavimo sutartį atsakovui buvo pateiktas ieškovo parengtas tipinis sutarties projektas, individualiai neaptartomis sąlygomis. Atsakovui nebuvo galimybės nei tas sąlygas įtakoti, nei tartis dėl jų pakeitimo. Atsakovui buvo nurodyta, kad jam nesutikus pasirašyti laidavimo sutarties ar jos pakeitimų, su Kredito gavėju nebus sudaryti atitinkami Kredito sutarties pakeitimai.

9Atsakovas G. T. mano, kad tikrasis laidavimo sutarčių sudarymo tikslas buvo ne Kredito gavėjo prievolės užtikrinimas, bet poveikio priemonė atsakovui apeiti ribotos bendrovės akcininkų atsakomybės institutą. Bankas, būdamas stipresne sandorio puse ir pasinaudodamas Kredito gavėjo finansine padėtimi, privertė atsakovą sudaryti sandorį, kuris nors formaliai ir atitiko laidavimo sutarčiai keliamus reikalavimus, tačiau nepasiekė šios sutarties tikslo – pagrindinio skolininko prievolės užtikrinimo. Taip pat nurodė, kad Laidavimo sutartį pasirašė bankui reikalaujant ir dėl to, kad tuo metu buvo vienintelė objektyvi galimybė išgelbėti kredito gavėją nuo realiai gresiančių finansinių sunkumų. Buvo reikalauta sudaryti laidavimo sutartį, nes nuo to priklausė, ar Bankas sutiks pratęsti kredito grąžinimo terminą. Taip pat nurodė, kad ieškovo reikalavimas sudaryti ginčo sandorį prieštarauja gerai moralei, nes prisiėmęs tokio laidavimo pareigą asmuo neturi jokių galimybių įvykdyti tokį įsipareigojimą. Be to, priešieškiniu atsakovas laidavimo sutartį su vėlesniais jos pakeitimais prašo pripažinti negaliojančia ir CK 1.91 str. 1 d. pagrindu kaip sudarytą dėl ekonominio spaudimo.

10II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

11Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš G. T. ieškovui AB „Swedbank“ 701 802,89 EUR skolos, 5 procentus metinių palūkanų už negrąžintą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2010 m. lapkričio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 28 232 Lt sumokėto žyminio mokesčio; atsakovo G. T. priešieškinio pareiškimą atmetė; priteisė iš atsakovo G. T. 123,58 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (t. 3, b. l. 50-55).

12Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartimi UAB „Baltauta“ iškelta bankroto byla. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gruodžio 16 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartį iš dalies pakeitė: nutarties dalį, kuria UAB „Baltauta“ administratoriumi paskirta UAB „Bankroto departamentas LT“, panaikinta ir UAB „Baltauta“ administratoriumi paskirta UAB „Admivita“. Kitą nutarties dalį paliko nepakeistą (t. 2, b. l. 82-87). Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartimi patvirtintas AB „Swedbank“ finansinis reikalavimas 2 462 197,76 Lt sumai UAB „Baltauta“ bankroto byloje.

13G. T. įsipareigojo atsakyti bankui ta pačia apimtimi kaip ir skolininkas, jeigu skolininkas neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai skolininko prievoles ir bankui pareikalavus įvykdyti už skolininką skolininko prievoles kreditavimo sutartyje numatytais terminais ir sąlygomis. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas G. T. neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir negrąžino ieškovui kredito už skolininką UAB „Baltauta“. Teismas sprendė, kad nors bankroto byloje yra patvirtintas ieškovo kreditorinis reikalavimas, tai neatėmė ir nepanaikino ieškovo teisės pareikšti reikalavimą atsakovui kaip laiduotojui. Laidavimo sutartyje nėra nustatyta atsakovo teisės CK 6.80 str. pagrindu reikalauti, kad bankas pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų UAB „Baltauta“ turtą. Teismas atmetė argumentą, kad ieškovas turėtų realizuoti savo teisę į prievolės įvykdymą iš įkeisto turto, o ne reikšdamas ieškinį dėl skolos priteisimo iš laiduotojo.

14Teismas pažymėjo, kad banko turtinių reikalavimų patenkinimas tik bankroto byloje, laiduotojo G. T. atžvilgiu reikštų laidavimo sutartimi prisiimtų galiojančių prievolių vykdymo išvengimą apskritai, todėl tokie atsakovo argumentai teismo laikyti nepagrįstais.

15Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šioje byloje ieškovas delspinigius ir palūkanas yra paskaičiavęs iki 2010 m. lapkričio 2 d., t. y. dar iki 2010 m. gruodžio 16 d., kuomet įsiteisėjo Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartis iškelti UAB „Baltauta“ bankroto byla, nes Lietuvos apeliacinis teismas Kauno apygardos teismo nutartį iš dalies pakeitė 2010 m. gruodžio 16 d. nutartimi. Todėl sprendė, kad ieškovas delspinigius ir palūkanas paskaičiavo tinkamai iki nutarties iškelti bankroto bylą UAB „Baltauta“ įsiteisėjimo dienos.

16Teismas konstatavo, kad šiuo atveju laiduotojas buvo vienintelis bendrovės akcininkas, bendrovės savininkas ir direktorius, vykdė veiklą ir organizavo bei vadovavo įmonės verslui, naudojosi iš to gautu pelnu, todėl teiginiai, kad jis nesuprato sudaromų sutarčių sąlygų ir pasekmių ir buvo priverstas sudaryti laidavimo sutartį, yra nepagrįsti. Be to, G. T. niekada nesikreipė į ieškovą, kad Laidavimo sutarties sąlygos yra neteisingos ir neprotingos. Reikalavimą dėl Laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia G. T. pareiškė tik po to, kai ieškovas pateikė ieškinį dėl skolos priteisimo. G. T. nepateikė jokių įrodymų ir dėl to, kad laidavimo sutartis prieštarauja gerai moralei ir kad pasinaudojant susidariusia padėtimi buvo priverstas sudaryti neproporcingą ir neadekvačią laiduotojo turtinei padėčiai Laidavimo sutartį ir jos pakeitimus. Žinant, kad G. T. buvo verslininkas ir turėjo teisę spręsti ir pasirinkti – jei jo netenkino banko siūlomos sąlygos, jis turėjo teisę kreiptis finansavimo į kitas finansų įstaigas ar pasinaudoti kitomis finansavimosi priemonėmis. Atsakovas kitomis galimybėmis nesinaudojo. Teismas darė išvadą, kad atsakovą tenkino sąlygos, dėl kurių susitarė su banku.

17Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje G. T. neįrodė, kad ieškovas ekonominiu spaudimu būtų vertęs sudaryti atsakovo ginčijamą sandorį. Ieškovas, pasiūlydamas sudaryti Laidavimo sutartį, siekė užtikrinti mažesnę suteikto kredito grąžinimo riziką, o atsakovas, sudarydamas laidavimo sutartis, siekė normalizuoti įmonės veiklą, kurios akcininkas, vadovas ir savininkas jis yra. Dėl to pasiūlymas sudaryti laidavimo sutartį bendrovės vadovui ir akcininkui negali būti vertinamas kaip grasinimas ar ekonominis spaudimas.

18Teismas konstatavo, kad laidavimo sutartį šalys sudarė savanoriškai ir tai atitiko abiejų šalių interesus.

19III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

20Apeliantas G. T. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 23 d. sprendimą panaikinti, 2004 m. lapkričio 26 d. laidavimo sutartį su vėlesniais pakeitimais ir papildymais pripažinti niekine ir negaliojančia; AB „Swedbank“ ieškinį dėl skolos priteisimo atmesti; priteisti atsakovui byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

21Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Skundžiamas sprendimas priteisti iš atsakovo delspinigius ir palūkanas už laikotarpį, kai UAB „Baltauta“ jau buvo nemoki, šiai įmonei faktiškai buvo iškelta bankroto byla, o Lietuvos apeliacinis teismas sprendė tik ginčą dėl bankroto administratoriaus paskyrimo yra neteisėtas, nepagrįstas. Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartis dėl UAB „Baltauta“ bankroto buvo ginčijama ir pakeista tik apimtimi dėl bankroto administratoriaus, ginčo dėl bankroto bylos iškėlimo nebuvo. Taigi priteisti iš atsakovo delspinigius ir palūkanas už laikotarpį, kai UAB „Baltauta“ jau buvo nemoki, šiai įmonei faktiškai buvo iškelta bankroto byla, yra nepagrįsta.
  2. Aplinkybė dėl to, ar atsakovas, sudarant kredito ir laidavimo sutartis, buvo UAB „Baltauta“ direktoriumi, pasirašė daugybę dokumentų tiek įmonės vardu, tiek prisiimdamas įsipareigojimus kaip fizinis asmuo, teismo posėdyje nebuvo tirtos, jokie įrodymai pagrindžiantys šiuos ieškovo teiginius, nebuvo pateikti. Atkreiptinas dėmesys, kad nei sudarant kredito sutartį ar jos pakeitimus, nei sudarant ginčijamą Laidavimo sutartį, atsakovas nebuvo UAB „Baltauta“ direktoriumi. Atsakovas buvo UAB „Baltauta“ direktoriumi tik nuo 2000 m. lapkričio 23 d. iki 2002 m. lapkričio 15 d., tuo tarpu Kredito sutartis tarp ieškovo ir UAB „Baltauta“ bei Laidavimo sutartis tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytos 2004 m. lapkričio gale, t. y. tuo metu jau du metus bendrovės direktoriumi buvo V. L., kuris vadovavo UAB „Baltauta“ iki šios bendrovės bankroto.
  3. Laidavimo sutartis buvo sudaryta išimtinai ieškovo iniciatyva ir yra naudinga tik ieškovui, nes laidavimo sutartimi ieškovas iš UAB „Baltauta“ ir ieškovo sudarytos Kredito sutarties UAB „Baltauta“ atsiradusią prievolę papildomai užtikrino atsakovo laidavimu. Atsakovas buvo priverstas pasirašyti ieškovo standartines laidavimo sutartis ir neturėjo jokios galimybės keisti sutarčių sąlygų. Atsakovui atsisakius sudaryti laidavimo sutartį ar bent vieną iš šios sutarties pakeitimų, ieškovas būtų nutraukęs kredito sutartį ir pareikalavęs nedelsiant grąžinti visus kreditus, išmokėtus pagal Kredito sutartį.
  4. Pirminėje Kredito sutarties versijoje laidavimas nebuvo įtrauktas kaip Kredito sutarties įvykdymo užtikrinimas. Reikalavimas užtikrinti kredito sutarties įvykdymą laidavimu buvo įtrauktas pakeitus Kredito sutartį, kai UAB „Baltauta“ jau buvo įsipareigojusi ieškovui ir pradėjusi vykdyti suplanuotus sandorius su verslo partneriais, todėl atsakovas negalėjo atsisakyti pasirašyti tiek Laidavimo sutarties, tiek ir jos pakeitimų, nes tokiu atveju UAB „Baltauta“ būtų patyrusi ženklių finansinių nuostolių bei praradusi verslo partnerių pasitikėjimą.
  5. Laidavimo sutartis atsakovui jokios finansinės ar kitokios naudos pagal šią sutartį nesuteikė, atsakovas įgijo tik pareigas ieškovui. Sutartis numato tik atsakovo įsipareigojimus, kurių įvykdymo realumo, atsižvelgiant į atsakovo turimą turtą, ieškovas neanalizavo.
  6. Bankas, elgdamasis atidžiai, rūpestingai ir sąžiningai, sudarydamas laidavimo sutartį su asmeniu, laiduojančiu už skolininką, privalo įsitikinti, kad būsimas laiduotojas turi pakankamai turto skolininko įsipareigojimams padengti. Ieškovas pažeidė CK 6.77 str. 4 d., nes Laidavimo sutartį sudarė neįsitikinęs, ar laiduotojas turi pakankamai turto skolininko įsipareigojimams padengti.
  7. Ieškovas, reikalaudamas UAB „Baltauta“ akcininko pasirašyti laidavimo sutartį, užtikrinantį kreditą, kuriam padengti atsakovas neturi pakankamai turto, pažeidžia Finansų įstaigų įstatyme nustatytą pareigą prisiimti verslo riziką.

22Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AB „Swedbank“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

23Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartis dėl UAB „Baltauta“ bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo tik Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, kuria buvo iš dalies pakeista Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartis.
  2. Apeliantas apeliaciniame skunde pats pripažįsta, kad buvo UAB „Baltauta“ vadovavo iki 2002 m. lapkričio 15 d., neneigia aplinkybės, kad yra vienintelis UAB „Baltauta“ akcininkas. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad kredito sutarties sudarymo metu UAB „Baltauta“ vadovavo ne pats apeliantas, tačiau apeliantas sąmoningai nutyli faktą, kad, kaip matyti iš kredito sutarties ir jos vėlesnių pakeitimų preambulių, tiek kredito sutartį, tiek esminius vėlesnius jos pakeitimus administracijos vadovas pasirašinėdavo vadovaudamasis ne tik įmonės įstatais, bet ir vienintelio akcininko, t. y. apelianto, sprendimais. Taip pat apeliantas pasirašė net 8 susitarimus dėl 2004 m. lapkričio 26 d. laidavimo sutarties sąlygų pakeitimo ir papildymo.
  3. Apeliacinio skundo argumentai dėl ekonominio spaudimo sudarant 2004 m. lapkričio 26 d. laidavimo sutartį yra nepagrįsti ir pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atmetė šiuos atsakovo priešieškinio motyvus. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad laidavimas buvo sudarytas ekonominio spaudimo įtakoje, tačiau tuo pačiu pripažįsta, kad pradinėje 2004 m. lapkričio 22 d. kredito sutarties redakcijoje, pagal kurią buvo suteiktas 202 734 eurų sumos kreditas, apelianto laidavimas nebuvo numatytas. Apelianto laidavimas buvo įtrauktas tik sudarius 2004 m. lapkričio 26 d. susitarimą dėl papildomo 289 620 eurų sumos kredito suteikimo. Tačiau šiame susitarime kredito sutarties 2.8.3 punkte buvo numatyta apelianto laidavimo atsisakymo sąlyga po to, kai bankui bus įkeistas pakankamos vertės perkamas nekilnojamas turtas. Tačiau UAB „Baltauta“ nepasinaudojo šia sąlyga, priešingai, su bankui pradedant 2005 m. lapkričio 25 d. susitarimu, dar ne kartą sudarė susitarimus dėl papildomo kredito suteikimo. Atitinkamai apeliantas pasirašė 2004 m. lapkričio 26 d. laidavimo sutarties pakeitimus patvirtindamas sutikimą ir toliau laiduoti už UAB „Baltauta“ suteikiamas papildomas kredito sumas. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jų teiginius apie patirtą ekonominį spaudimą, todėl šie apelianto motyvai atmestini.

24Atsakovo atstovas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus (t. 3, b. l. 148-152). Nurodė, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina ieškovo reikalaujamos įsiskolinimo sumos dydžio pateiktuose įrodymuose nurodytas skirtingas skolos dydis. Ieškovas byloje nurodo, kad negrąžinta kredito suma pagal susitarimą – 610 297,21 EUR. Pagal byloje pateiktus įrodymus – kredito panaudojimo ataskaitas, sudarytas paties ieškovo, iš 38 886,73 EUR kredito nesumokėta dalis – 33 122,28 EUR; iš 289 620 EUR kredito nesumokėta dalis – 289 500 EUR; iš 535 797 EUR – 300 861,96 EUR. Pagal pateiktas ataskaitas, nesumokėta kredito dalis neatitinka sprendimu priteistos skolos sumos.

25Atsakovo atstovas nurodė ir tai, kad teismas netyrė ir nevertino byloje pateiktų delspinigių ir palūkanų apskaičiavimo pagrįstumo. 535 797 EUR kredito panaudojimo ataskaitoje nurodyta, kad nuo 2008 m. gruodžio 31 d. UAB „Baltauta“ buvo permokėjusi ieškovui 169 475,04 EUR, ir permoka nurodyta iki 2009 m. gruodžio 31 d., kuri šią dieną sudarė 93 815,04 EUR. Nepaisant to, nuo 2008 m. gruodžio 31 d. buvo skaičiuojami delspinigiai bei to paties dydžio palūkanos.

26Ieškovo reikalavimas pagrindiniam skolininkui UAB „Baltauta“ yra patvirtintas Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartimi ir sudaro 713 101,77 EUR, iš kurių 610 297,21 EUR kredito, 28 130,90 EUR palūkanų, 65 444,34 EUR delspinigių nuo negrąžinto kredito, 971,67 EUR delspinigių už priskaičiuotas palūkanas, 28 512 EUR išieškojimo išlaidų. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių palūkanų ir delspinigių apskaičiavimą, teismas nevertino byloje pateiktų įrodymų prieštaravimų bei nenustatė tikslios ieškovo reikalavimo sumos.

27Ieškovas, reikšdamas reikalavimą apeliantui, vadovaujasi 2009 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. SR-31235, kuriame nurodo, kad kredito sutartis nutrauktina nuo 2010 m. sausio 5 d. 2009 m. gruodžio 21 d., kai buvo išsiųstas pranešimas apie sutarties nutraukimą, UAB „Baltauta“ nebuvo praleidusi ir pažeidusi mokėjimo terminų pagal kredito sutartį, pagal kurią kredito grąžinimo terminas – 2015 m. rugpjūčio 28 d., o 2009 m. gruodžio 21 d. UAB „Baltauta“ permoka pagal šią sutartį sudarė 99 635,94 EUR. Byloje nepateikti įrodymai dėl kredito sutarties nutraukimo, ieškovas nenurodė ir neįrodė, kada ji laikytina nutraukta. Todėl kredito sutartis laikoma pasibaigusia tik įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl teismo nutarties iškelti bankroto bylą UAB „Baltauta“, t.y. nuo 2010 m. gruodžio 16 d. Tuo tarpu ieškovas skolos paskaičiavimo lentelėje nurodė neteisėtą skolos grąžinimo terminą – 2100 m. sausio 5 d. bei neteisėtai ir neteisingai apskaičiavo palūkanas, t. y. ieškovas pareiškė nepagrįstą reikalavimą, kylantį dėl neteisėto kredito sutarties nutraukimo.

28UAB „Baltauta“ vykdomoje bankroto procedūroje yra patenkinta dalis ieškovo reikalavimų – 637 683,26 Lt. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į faktą, kad pagrindinė prievolė jau yra iš dalies įvykdyta, tokiu būdu paneigdamas laidavimo, kaip aksesorinės prievolės, prigimtį.

29Ginčo laidavimo sutartys buvo sudarytos apeliantui esant santuokoje su J. S.. Vykdant sprendimą, priimtą šioje byloje, išieškojimas bus nukreiptas į jungtine nuosavybės teise priklausantį turtą. Todėl sprendimu yra išspręstos ir neįtrauktos į bylą apelianto sutuoktinės J. T. teisės ir pareigos, kas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą.

30IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

32Dėl žodinio bylos nagrinėjimo.

33Byloje gautas apelianto prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka (t. 3, b. l. 65). Įstatymas nustato, kad tokia tvarka nagrinėjamas apeliacinis skundas bylą nagrinėjančiam teismui pripažinus žodinio proceso būtinumą (CPK 322 str.). Apeliantas šį prašymą grindžia aplinkybe, kad šalys skirtingai aiškina bylos tinkamam išsprendimui ypač reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė per se nelemia žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo. Apeliantas yra pateikęs plačios apimties apeliacinį skundą, dėl jo argumentų yra pasisakyta ir atsiliepime į apeliacinį skundą. Iš apeliacinio skundo matyti, kad kitokių faktinio pobūdžio aplinkybių apeliantas nenurodo, tik įrodinėja, kad buvusios faktinės aplinkybės pirmosios instancijos teisme buvo neteisingai įvertintos arba neįvertintos, o šiuo aspektu apelianto argumentai yra išdėstyti apeliaciniame skunde. Paminėtina ir tai, kad apeliantas 2013 m. sausio 9 d. dar pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose argumentai susiję su tuo, kad teismas, darydamas atitinkamas išvadas, netinkamai jas įvertino arba apskritai neatsižvelgė į tam tikras faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka šiuo atveju būtinumo nėra.

34Dėl faktinių Kredito ir Laidavimo sutarčių sudarymo ir vykdymo aplinkybių nustatymo.

35Bylos duomenimis nustatyta, kad AB „Swedbank“ (buvęs pavadinimas AB bankas „Hansabankas“) ir UAB „Baltauta“ 2004 m. lapkričio 22 d. pasirašė kredito sutartį Nr. 04-049081-IN su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (t. 1, b. l. 8-13). Naujausia Kredito sutarties redakcija išdėstyta 2009 m. balandžio 15 d. susitarimu Nr. 04-049081-IN/05-082757-KL/06-030050-IN-9, pagal kurią UAB „Baltauta“ buvo suteikta bendra 629 368,69 EUR suma, galutinis kredito grąžinimo terminas – 2015 m. rugpjūčio 28 d. (t. 1, b. l. 88-92).

36Bankas ir G. T. 2004 m. lapkričio 26 d. pasirašė laidavimo sutartį Nr. 04-049081-IN/04-051000-KL-LA1 (su vėlesniais papildymais ir pakeitimais), pagal kurią G. T. laidavo už kredito gavėją (UAB „Baltauta“) ir įsipareigojo atsakyti Bankui visu savo turtu, jei Kredito gavėjas tinkamai neįvykdys Bankui visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį (Sutarties 2 p., t. 1, b. l. 99-100). Naujausia Laidavimo sutarties redakcija išdėstyta 2008 m. lapkričio 28 d. (t. 1, b. l. 108).

37UAB „Baltauta“ įsipareigojimų Bankui pagal kredito sutartį įvykdymas taip pat buvo užtikrintas įkeitimo lakštais – identifikacinis kodas 02/2/2005/0005021 (t. 1, b. l. 110-111), identifikacinis kodas 02/2/2004//0011435 (t. 1, b. l. 118-119), hipotekos lakštu identifikavimo kodas – 02/1/2006/0013100 (t. 1, b. l. 125-127), hipotekos lakštu identifikavimo kodas – 02/1/2005/0005027(t. 1, b. l 131-133), įkeistu turtu ir UAB „Omegatrans“ laidavimu (t. 1, b. l. 140-142).

38UAB „Baltauta“ Kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų Bankui tinkamai nevykdė, laiku negrąžino kredito, nemokėjo palūkanų ir delspinigių.

39Ieškovas AB „Swedbank“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo G. T. ieškovo naudai 701 802,89 EUR; 5 proc. metines palūkanas už negrąžintą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas G. T. pateikė patikslintą priešieškinį prašydamas pripažinti 2004 m. lapkričio 26 d. laidavimo sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia (t. 3, b. l. 16-19).

40Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo ieškinį patenkino – priteisė iš atsakovo G. T. ieškovui AB „Swedbank“ 701 802,89 EUR skolos, 5 procentus metinių palūkanų už negrąžintą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2010 m. lapkričio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 28 232 Lt žyminio mokesčio; atsakovo G. T. priešieškinį atmetė (t. 3, b. l. 50-55). Teisėjų kolegija iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytomis išvadomis ir motyvais, pasisako dėl apeliaciniame skunde pateiktų argumentų.

41Dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

42CK 1.91 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį.

43Apeliantas teigia, kad teismas neįvertino rašytinių įrodymų, kad atsakovas taikė tiesioginį ekonominį spaudimą jam, kaip laiduotojui, teismas neanalizavo Laidavimo sutarties pasirašymo aplinkybių, t.y. laidavimo sutartis buvo pasirašyta išimtinai ieškovo iniciatyva ir yra naudinga tik ieškovui, atsakovas buvo priverstas pasirašyti ieškovo standartines laidavimo sutartis ir neturėjo jokios galimybės keisti sutarčių sąlygų. Apelianto teigimu, pirminėje Kredito sutarties versijoje laidavimas net nebuvo įtrauktas kaip Kredito sutarties įvykdymo užtikrinimas, reikalavimas užtikrinti Kredito sutarties įvykdymą laidavimu buvo įtrauktas pakeitus Kredito sutartį, kai UAB „Baltauta“ jau buvo įsipareigojusi ieškovui ir pradėjusi vykdyti suplanuotus sandorius su verslo partneriais, todėl atsakovas negalėjo atsisakyti pasirašyti Laidavimo sutarties, nes UAB „Baltauta“ būtų patyrusi ženklių finansinių nuostolių bei praradusi verslo partnerių pasitikėjimą.

44Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei nustatęs aplinkybes, teisingai sprendė, kad apeliantas neįrodė, jog ginčijamą laidavimo sutartį sudarė dėl ekonominio spaudimo. Apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė aukščiau nurodytų teiginių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė teisminės praktikos taisykles, kuriomis vadovaujamasi sprendžiant sandorio pripažinimui negaliojančiu dėl apgaulės, ekonominio spaudimo, susidėjusių aplinkybių, lėmusių sandorio sudarymą labai nenaudingomis sau sąlygomis, nustatinėtinas aplinkybes. Todėl teisėjų kolegija jų nekartoja. Sprendime pirmosios instancijos teismas analizavo faktines aplinkybes, reikšmingas išvadoms minėtų taisyklių kontekste. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis.

45Pirmosios instancijos teismas sprendimą atmesti atsakovo priešieškinį ir argumentus dėl Laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia grindė ir tuo, kad atsakovas buvo UAB „Baltauta“ vienintelis bendrovės akcininkas, bendrovės savininkas bei direktorius, vykdė veiklą ir organizavo bei vadovavo įmonės verslui, todėl teiginius, kad nesuprato sudaromų sutarčių sąlygų ar pasekmių ir buvo priverstas sudaryti laidavimo sutartį atmetė kaip nepagrįstus. Apeliantas su šiomis išvadomis nesutinka teigdamas, kad nei sudarant kredito sutartį ar jos pakeitimus, nei sudarant ginčijamą Laidavimo sutartį, atsakovas nebuvo UAB „Baltauta“ direktoriumi, tuo metu jau dvejus metus bendrovės direktoriumi buvo V. L..

46Ieškovas AB „Swedbank“ teisingai pastebi, kad iš 2004 m. lapkričio 22 d. Kredito sutarties ir vėlesnių susitarimų dėl šios Kredito sutarties sąlygų pakeitimo ir papildymo preambulių matyti, kad direktorius V. L. šiuos dokumentus pasirašinėdavo vadovaudamasis UAB „Baltauta“ įstatais, taip pat vienintelio akcininko, t. y. atsakovo, nutarimais. Be to, ir pats apeliantas yra pasirašęs susitarimų dėl 2004 m. lapkričio 22 d. Kredito sutarties sąlygų pakeitimo ir papildymo (pvz., b. l. 32-34). Taigi apeliacinio skundo argumentais nepaneigta pirmosios instancijos teismo išvada, kad G. T. neįrodė, kad ieškovas ekonominiu spaudimu būtų vertęs atsakovą sudaryti ginčijamą sandorį.

47Apeliantas teigia ir tai, kad teismo sprendimas dėl prievolės laiduotojui sukūrimo, kai bylos nagrinėjimo metu vyksta pagrindinio skolininko pabaigimo procedūra likviduojant jį dėl bankroto, sudaro nepagrįstas teisines prielaidas laiduotojo teisių pažeidimui, kai vykdant išieškojimą iš laiduotojo nebeegzistuos pagrindinė prievolė. Apelianto nuomone, ieškovo reikalavimas turėjo būti vertintas atsižvelgiant į apelianto prievolės aksesoriškumą bei byloje esančius įrodymus apie vykdomą bei baigiamą pagrindinio skolininko UAB „Baltauta“ bankroto procedūra. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais, kadangi jie prieštarauja kasacinio teismo formuojamai praktikai. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kai bankrutuojant pagrindiniam skolininkui reikalavimas laiduotojui pareiškiamas iki pagrindinio skolininko likvidavimo ir jo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, nors tokios bylos nagrinėjimo metu pagrindinis skolininkas ir likviduojamas, laidavimas nepasibaigia, nes kreditorius kreipėsi į teismą teisminės gynybos, kai pagrindinio skolininko prievolė dar nebuvo pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011; 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3-K-3-125/2013; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2013). Nagrinėjamu atveju ieškovui reiškiant ieškinį laiduotojui pagrindinis skolininkas – UAB „Baltauta“, nebuvo likviduotas, jis nėra likviduotas ir išregistruotas iš Juridinių asmenų registro iki šiol. Vadinasi, šiuo atveju ieškovas turi teisę reikalauti, kad prievolę už pagrindinį skolininką įvykdytų laiduotojas – solidarusis skolininkas, pagal šalutinę prievolę, kylančią iš laidavimo sutarties (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

48Dėl ieškovo reikalaujamos sumos dydžio.

49Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas Bankas reikalavimo sumą ieškinyje nurodė 701 802,89 EUR, kuri susidarė iš: 1) 610 297,231 EUR negrąžinto kredito; 2) 25 073,86 EUR priskaičiuotų, bet nesumokėtų palūkanų; 3) 65 444,34 EUR delspinigių už laiku negrąžintą kreditą; 4) 987,48 EUR delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas (t. 1, b. l. 5). Vadovaudamasis šiuo paskaičiavimu bei jį pagrindžiančiais įrodymais – 2010 m. lapkričio 1 d. skolos paskaičiavimo lentele (t. 1, b. l. 149) ir ieškovo pateiktomis į bylą detaliomis skolos paskaičiavimo lentelėmis (t. 1, b. l. 150-176) pirmosios instancijos teismas ir priteisė būtent ieškovo prašytą priteisti 701 802,89 EUR sumą.

50Apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose kelia abejones dėl priteistos skolos dydžio (b. l. 148-152). Apeliantas šį teiginį argumentuoja tuo, kad byloje pateiktus įrodymus – kredito panaudojimo ataskaitas, nesumokėta kredito dalis neatitinka sprendimu priteistos sumos. Apeliantas nurodo, kad iš 38 886,73 EUR kredito nesumokėta dalis – 33 122,28 EUR; iš 289 620 EUR kredito nesumokėta dalis – 289 500 EUR; iš 535 797 EUR – 300 861,96 EUR. Teisėjų kolegijai susipažinus su minėtų kredito panaudojimo ataskaitų duomenimis ir juos sulyginus su 2010 m. lapkričio 2 d. skolos paskaičiavimo lentelės duomenimis (t. 1, b. l. 149) ir detaliomis skolos paskaičiavimo lentelėmis (t. 1. b. l. 150-176) apelianto deklaruojamų neatitikimų su prašoma priteisti suma nenustatė.

51Pagal kredito panaudojimo (Sutarties Nr. 04-049081-IN) ataskaitą nurodoma apelianto kredito nesumokėta dalis 33 122,28 EUR. Tačiau ši suma pagal kredito panaudojimo lentelę buvo paskaičiuota iki 2009 metų lapkričio 22 dienos. Tuo tarpu detalioje skolos paskaičiavimo lentelėje, kuria pirmosios instancijos teismas vadovavosi, negrąžinto kredito likutis paskaičiuotas 2010 metų lapkričio 2 d., kuris atitinka paskaičiavimo lentelės duomenis (t. 1, b. l. 149). Be to, šioje detalioje skolos paskaičiavimo lentelėje 2009 m. lapkričio 22 dienai taip pat nurodoma negrąžinto kredito suma, t.y. 33 122,28 EUR suma. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad abiejų aptariamų įrodymų duomenys neprieštarauja vienas kitam.

52Sutarties Nr. 05-082757-KL atžvilgiu pagal Banko skolos paskaičiavimo lentelę negrąžintas kreditas sudaro 289 500 EUR sumą (t. 1, b. l. 149). Ši suma atitinka detalios skolos paskaičiavimo lentelės duomenis (t.1, b. l. 159-167), kurioje nurodoma ta pati Kredito likučio suma - 289 500 EUR. AB „Swedbank“ kredito panaudojimo ataskaitoje taip pat nurodoma negrąžinto ir pradelsto kredito suma – 289 500 EUR (t. 2, b. l. 189). Analogiška situacija yra ir Sutarties Nr. 06-030050-IN atžvilgiu, kurios pagrindu negrąžinto kredito suma sudaro 300 861,96 EUR.

53Atsižvelgiant į nurodytą, paskaičiuotina visa negrąžinto kredito suma pagal Sutartis Nr. 04-049081-IN, 05-082757-KL ir 06-030050-IN iš viso sudaro 610 297, 21 EUR sumą (19 935,25 EUR+289 500 EUR+300 861,96 EUR=610 297,21 EUR). Taigi, skirtingai nei teigia apeliantas, būtent šią sumą ieškovas ieškinyje ir nurodė. Vadinasi, 610 297,21 EUR negrąžinto kredito pagrindinės skolos dydis apeliacinio skundo argumentais nėra paneigtas.

54Atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, susiję su delspinigių ir palūkanų paskaičiavimu bei jų santykio su bankroto bylos iškėlimo momentu. Bylos medžiaga nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartimi UAB „Baltauta“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB „Bankroto departamentas LT“ (t. 2, b. l. 82-83). Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gruodžio 16 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartį iš dalies pakeitė – nutarties dalį, kuria UAB „Baltauta“ administratoriumi paskirta UAB „Bankroto departamentas“, panaikino ir UAB „Baltauta“ administratoriumi paskyrė UAB „Admivita“. Kita nutarties dalies palikta nepakeista (t. 2, b. l. 84-87). Apeliantas teigia, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartis dėl UAB „Baltauta“ bankroto buvo ginčijama ir pakeista tik apimtimi dėl bankroto administratoriaus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo priteisti iš atsakovo delspinigiai ir palūkanos už laikotarpį, kai UAB „Baltauta“ jau buvo iškelta bankroto byla, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Su nurodytais apelianto argumentais teisėjų kolegijai nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo sutikti.

55ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalis nustato, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo paskirti įmonės administratorių. Tokia nutartis įsiteisėja per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos (ĮBĮ 10 str. 13 d.). Visų pirma, nutarties priėmimo dienai galiojusi CPK 279 str. 1 d. redakcija numatė, kad pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas. Tuo atveju, kada paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, jeigu jis nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, o apeliacinės instancijos teismo nutartis ar naujas sprendimas įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos. Visų antra, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad teismo nutartis, susijusi su bankroto bylos atsakovui iškėlimu, apskundus ją visą ar dalį, įsiteisėja visa apimtimi tik po to, kai apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, paduotą dėl tokios nutarties (visos ar dalies) priima nutartį (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2146/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. 2-317/2013). Kaip minėta teismo nutarties iškelti bankroto bylą dalis apeliacine tvarka nebuvo apskųsta, kita dalis – dėl bankroto administratoriaus kandidatūros buvo apskųsta. Kadangi bankroto procesas yra vientisas, iki apeliacinio proceso pabaigos, t.y. iki 2010 m. gruodžio 16 d., nutarties dalis dėl bankroto bylos iškėlimo taip pat nebuvo įsiteisėjusi, nors pats bankroto bylos iškėlimo faktas ir nebuvo ginčijamas. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo nutarties rezoliucinėje dalyje esanti nuoroda į tai, kad kita nutarties dalis paliktina nepakeista (t. 2, b. l. 36). Be to, šią faktinę aplinkybę ir pats apeliantas pripažįsta papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose (t. 3, b. l. 150). Esant šioms faktinėms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo delspinigių/palūkanų paskaičiavimas iki 2010 m. lapkričio 2 d. yra pagrįstas ir tinkamas. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš atsakovo prašoma priteisti skola yra mažesnė nei patvirtintas ieškovo kreditorinis reikalavimas UAB „Baltauta“ bankroto byloje.

56Apeliantas nurodo, kad UAB „Baltauta“ bankroto byloje yra patenkinta dalis ieškovo reikalavimų – 637 683,26 Lt sumai, taigi teismo sprendimu priteisus ieškovui visą jo reikalaujamą skolą, kai sprendimo priėmimo dieną nemaža dalis skolos jau buvo patenkinta, iš esmės buvo pažeisti jo teisėti lūkesčiai bei neteisingai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. BUAB „Baltauta“ bankroto administratorius UAB „Admivita“ pateikė į bylą 2012 m. gruodžio 31 d. pažymą, kuria bankroto administratorius patvirtino, kad 2012 m. gruodžio 20 d. bankrutavusi UAB „Baltauta“ yra patenkinusi 637 683,26 Lt AB „Swedbank“ kreditorinį reikalavimą. Patikrinus Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis matyti, kad Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 13 d. nutartimi patikslino hipoteka užtikrinto kreditoriaus AB „Swedbank“ reikalavimą, kadangi realizavus BUAB „Baltauta įkeistą turtą, šiam kreditoriui buvo sumokėta 445 289 Lt. Teismas sumažino šio kreditoriaus finansinį reikalavimą iki 2 016 908,76 Lt sumos. Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 13 d. dar kartą patikslino šio kreditoriaus finansinį reikalavimą jį sumažindamas iki 1 824 514,50 Lt sumos. Taigi minėtos aplinkybės, susijusios su kreditorinio reikalavimo patikslinimu UAB „Baltauta“ bankroto byloje patenkinus dalį pagrindinio skolininko pinginės prievolės atsirado po skundžiamo sprendimo priėmimo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas, tačiau tikslintinas priteistinos sumos dydis jį sumažinant minėta 637 683,26 Lt suma, nurodant, kad priteistinos sumos dydis sudaro 517 117,06 EUR (701 802,89 EUR – 184 685,83 EUR (ekvivalentas litais – 637 683,26 Lt) = 517 117,06 EUR).

57Apelianto teiginiai, kad ieškovo skolos paskaičiavimas esąs netikslus, atmestinas, kadangi apeliantas jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos skolos dydžio (CPK 178 straipsnis).

58Nepagrįstas apelianto teiginys, kad skundžiamu teismo sprendimu yra išspręstos ir neįtrauktos į bylą apelianto sutuoktinės J. T. teisės ir pareigos, kas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą. Šį teiginį apeliantas grindė tuo, kad ginčo laidavimo sutartys buvo sudarytos apeliantui esant santuokoje su J. T., taigi vykdant sprendimą, priimtą šioje byloje, išieškojimas bus nukreiptas į jungtine nuosavybės teise priklausantį turtą. Teisėjų kolegija pažymi, kad laidavimas yra asmeninė prievolė, laiduotojas atsako savo asmeniniu turtu. Todėl tai, kad laiduotojo G. T. sutuoktinė nebuvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje, nepažeidė jos interesų, o klausimai dėl išieškojimo iš sutuoktinių turto bus sprendžiami teismo sprendimo vykdymo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-693).

59Rašytiniuose paaiškinimuose apeliantas nurodo argumentus, susijusius su laidavimo sutarties nutraukimo aplinkybėmis, kurios pirmosios instancijos teisme nebuvo apelianto ginčijamos. Todėl šios naujos aplinkybės (argumentai) išeina už apeliacinio skundo ribų, negali būti keliamos, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako (CPK 320 str.).

60Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas. Todėl skundžiamas sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

61Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

62Kauno apygardos tesimo 2012 m. sausio 23 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

63Patikslinti Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 23 d. sprendimo rezoliucinę dalį nurodant, kad priteistina iš G. T. (a. k. ( - ) ieškovui akcinei bendrovei „Swedbank“ (j. a. k. 112029651) skolos suma yra 517 117,06 EUR (penki šimtai septyniolika tūkstančių vienas šimtas septyniolika eurų 6 euro ct).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas AB „Swedbank“ (toliau – Bankas) kreipėsi į teismą su... 5. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Bankas ir UAB „Baltauta“ 2004 m.... 6. Bankas ir G. T. 2004 m. lapkričio 26 d. pasirašė laidavimo sutartį Nr.... 7. Atsakovas G. T. pareikštu priešieškiniu prašė pripažinti 2004 m.... 8. Atsakovas nurodė, kad prieš pasirašant ginčijamą laidavimo sutartį... 9. Atsakovas G. T. mano, kad tikrasis laidavimo sutarčių sudarymo tikslas buvo... 10. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 11. Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino,... 12. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartimi... 13. G. T. įsipareigojo atsakyti bankui ta pačia apimtimi kaip ir skolininkas,... 14. Teismas pažymėjo, kad banko turtinių reikalavimų patenkinimas tik bankroto... 15. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šioje byloje ieškovas delspinigius... 16. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju laiduotojas buvo vienintelis bendrovės... 17. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje G. T. neįrodė, kad... 18. Teismas konstatavo, kad laidavimo sutartį šalys sudarė savanoriškai ir tai... 19. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 20. Apeliantas G. T. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2012 m.... 21. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
    22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AB „Swedbank“ prašo... 23. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
    1. Kauno apygardos... 24. Atsakovo atstovas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus... 25. Atsakovo atstovas nurodė ir tai, kad teismas netyrė ir nevertino byloje... 26. Ieškovo reikalavimas pagrindiniam skolininkui UAB „Baltauta“ yra... 27. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą apeliantui, vadovaujasi 2009 m. gruodžio... 28. UAB „Baltauta“ vykdomoje bankroto procedūroje yra patenkinta dalis... 29. Ginčo laidavimo sutartys buvo sudarytos apeliantui esant santuokoje su J. S..... 30. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 31. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 32. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo.... 33. Byloje gautas apelianto prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka (t.... 34. Dėl faktinių Kredito ir Laidavimo sutarčių sudarymo ir vykdymo aplinkybių... 35. Bylos duomenimis nustatyta, kad AB „Swedbank“ (buvęs pavadinimas AB bankas... 36. Bankas ir G. T. 2004 m. lapkričio 26 d. pasirašė laidavimo sutartį Nr.... 37. UAB „Baltauta“ įsipareigojimų Bankui pagal kredito sutartį įvykdymas... 38. UAB „Baltauta“ Kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų Bankui tinkamai... 39. Ieškovas AB „Swedbank“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš... 40. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo ieškinį... 41. Dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.... 42. CK 1.91 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio... 43. Apeliantas teigia, kad teismas neįvertino rašytinių įrodymų, kad atsakovas... 44. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs... 45. Pirmosios instancijos teismas sprendimą atmesti atsakovo priešieškinį ir... 46. Ieškovas AB „Swedbank“ teisingai pastebi, kad iš 2004 m. lapkričio 22 d.... 47. Apeliantas teigia ir tai, kad teismo sprendimas dėl prievolės laiduotojui... 48. Dėl ieškovo reikalaujamos sumos dydžio. ... 49. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas Bankas reikalavimo sumą ieškinyje... 50. Apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus rašytinius... 51. Pagal kredito panaudojimo (Sutarties Nr. 04-049081-IN) ataskaitą nurodoma... 52. Sutarties Nr. 05-082757-KL atžvilgiu pagal Banko skolos paskaičiavimo... 53. Atsižvelgiant į nurodytą, paskaičiuotina visa negrąžinto kredito suma... 54. Atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, susiję su delspinigių ir... 55. ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalis nustato, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto... 56. Apeliantas nurodo, kad UAB „Baltauta“ bankroto byloje yra patenkinta dalis... 57. Apelianto teiginiai, kad ieškovo skolos paskaičiavimas esąs netikslus,... 58. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad skundžiamu teismo sprendimu yra... 59. Rašytiniuose paaiškinimuose apeliantas nurodo argumentus, susijusius su... 60. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas... 61. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 62. Kauno apygardos tesimo 2012 m. sausio 23 d. sprendimą palikti iš esmės... 63. Patikslinti Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 23 d. sprendimo rezoliucinę...