Byla 2S-1029-656/2012
Dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. gruodžio 20 d. nutarties Nr.3907/3904V2011, kuria nutarta priverstinai išieškoti skolą iš įkeisto turto

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. gruodžio 20 d. nutarties Nr.3907/3904V2011, kuria nutarta priverstinai išieškoti skolą iš įkeisto turto, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Kreditorius „Swedbank” AB pakartotiniu pareiškimu kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo (III t., b.l. 61-76). Nurodė, kad per teismo nustatytą terminą skolininkė pareiškėjui skolos negrąžino, todėl yra pagrindas pradėti priverstinio išieškojimo procedūrą. Skolą sudaro: pagal 2006 m. liepos 5 d. kredito sutartį Nr. 06-046942-IN- 853 680,00 Eur negrąžinto kredito, 31 033,32 Eur nesumokėtų palūkanų, 35 512,88 Eur delspinigių, 2947,28 Eur delspinigių už nesumokėtas palūkanas, pagal 2006 m. liepos 5 d. kredito sutartį Nr. 06-046940-IN skolą sudaro 439 963,26 Eur negrąžinto kredito, 17 511,80 Eur nesumokėtų palūkanų, 20 117.84 Eur delspinigių, 1 751,48 Eur delspinigių už nesumokėtas palūkanas (iš viso 1 402 517,86 Eur) ir 274 Lt žyminio mokesčio išlaidų.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. gruodžio 20 d. nutartimi Nr.3907/3904V2011 Nutarė išieškoti iš UAB “Naujos statybos technologijos-1” (į/k 300138627) „Swedbank“, AB (į/k 112029651) naudai skolą: pagal 2006 m. liepos 5 d. kredito sutartį Nr. 06-046942-IN- 853680,00 Eur negrąžinto kredito, 31 033,32 Eur nesumokėtų palūkanų, 35 512,88 Eur delspinigių, 2947,28 Eur delspinigių už nesumokėtas palūkanas, pagal 2006 m. liepos 5 d. kredito sutartį Nr. 06- 046940-IN - 439 963,26 Eur negrąžinto kredito, 17 511,80 Eur nesumokėtų palūkanų, 20 117,84 Eur delspinigių, 1 751,48 Eur delspinigių už nesumokėtas palūkanas (iš viso 1 402 517,86 Eur) ir 274 Lt žyminio mokesčio išlaidų, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą; priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistus V. R. (a/k ( - ) nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus: 0,1810 ha ploto žemės sklypą, ( - ); sodybinį gyvenamąjį namą, ( - ).

6Teismas nustatė, kad UAB “Naujos statybos technologijos-1”, užtikrindama iki 2009-05-01 d. suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120060016511, 2006-07-17 d. įregistruotu Vilniaus miesto apylinkės teismo hipotekos skyriuje su vėlesniais pakeitimais, įkeitė „Swedbank” AB skolininkui priklausančius nekilnojamuosius daiktus, esančius ( - ): žemės sklypą ( - ); žemės sklypą( - ). V. R. įkeitė „Swedbank” AB jai priklausančius nekilnojamuosius daiktus, esančius ( - ): 0,1810 ha ploto žemės sklypą ( - ); sodybinį gyvenamąjį namą ( - ). Užtikrinant UAB “Naujos statybos technologijos-1” iki 2009-09-30 d. suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120060016602, 2006-07-20 d., įregistruotu Vilniaus miesto apylinkės teismo hipotekos skyriuje su vėlesniais pakeitimais, V. R. įkeitė „Swedbank” AB jai priklausančius nekilnojamuosius daiktus, esančius ( - ): 0,1810 ha ploto žemės sklypą, ( - ); sodybinį gyvenamąjį namą ( - )

7Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2011-08-03 nutartimi areštavo įkeistą nekilnojamąjį turtą: 0,1810 ha ploto žemės sklypą ( - )ir sodybinį gyvenamąjį namą ( - ), nuosavybės teise priklausančius V. R., uždraudžiant įkeistų daiktų savininkei jais disponuoti. Nutartis skolininkei įteikta 2011-08-08. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-08-03 nutartis palikta nepakeista.

8Kreditorius „Swedbank” AB pakartotiniu pareiškimu kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Nurodė, kad per teismo nustatytą terminą skolininkė pareiškėjui skolos negrąžino. Skolą sudaro: pagal 2006 m. liepos 5 d. kredito sutartį Nr. 06-046942-IN- 853 680,00 Eur negrąžinto kredito, 31 033,32 Eur nesumokėtų palūkanų, 35 512,88 Eur delspinigių, 2947,28 Eur delspinigių už nesumokėtas palūkanas, pagal 2006 m. liepos 5 d. kredito sutartį Nr. 06-046940-IN skolą sudaro 439 963,26 Eur negrąžinto kredito, 17 511,80 Eur nesumokėtų palūkanų, 20 117.84 Eur delspinigių, 1 751,48 Eur delspinigių už nesumokėtas palūkanas (iš viso 1 402 517,86 Eur) ir 274 Lt žyminio mokesčio išlaidų.

9Teismas pripažino esant pagrindą priimti sprendimą dėl priverstinio turto išieškojimo iš skolininkės.

10III. Atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

11Suinteresuotas asmuo V. R. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. gruodžio 20 d. nutartį Nr.3907/3904V2011 panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

12Atskirasis skundas grindžiamas argumentais:

    1. Apeliantė nepasirašė hipotekos sutarčių dėl trečiųjų asmenų prievolių įvykdymo užtikrinimo, įkeičiant Apeliantei nuosavybės teise priklausantį turtą, taip pat nėra gavusi jokių su turto įkeitimu susijusių pajamų.
    2. Kreditavimo sutarčių įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas ne tik Apeliantei priklausantis turtas, bet ir Skolininkui UAB “Naujos statybos technologijos-1” nuosavybės teise priklausantis turtas. Pareiškėjas atsisakė nuo dalies Skolininko turto įkeitimo, tačiau Skolininko skolos išieškojimą siekia įvykdyti iš Apeliantei, nesančiai Pareiškėjo skolininke, nuosavybės teise priklausančio turto.
    3. Skolininkei UAB „Naujos statybos technologijos-1“ Vilniaus apygardos teismo 2011-06- 27 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4764-232/11 buvo iškelta bankroto byla. Pareiškėjo kreditorinis reikalavimas BUAB „Naujos statybos technologijos-1“ bankroto byloje yra patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2011-06-27 nutartimi. Taigi Pareiškėjas du kartus kreipdamasis į skirtingus teismus dėl tos pačios įsiskolinimo sumos pagal Kreditavimo sutartis sumokėjimo iš BUAB „Naujos statybos technologijos-1“ bei priverstinio skolos išieškojimo iš Apeliantės elgiasi nesąžiningai ir siekia nepagrįsto praturtėjimo, todėl teismas turėtų atsisakyti ginti Pareiškėjo teises (CK 1.137 str. 3 d.).
    4. Dėl palūkanų ir delspinigių Apeliantė pažymėjo, jog Teismas privalėjo vertinti Kreditavimo sutarčių sąlygas dėl netesybų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo požiūriu.
    5. Hipotekos teisėjui tenka pareiga patikrinti, ar prašantis pradėti išieškojimą iš įkeisto turto asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos.
    6. Teismas turėjo atsižvelgti į CPK 558 str. 2 d., o tai reiškia, kad teismas iš pradžių turėjo spręsti, ar skola Kreditoriui negali būti gražinta visų pirma perleidus hipoteka įkeistą turtą kreditoriui administruoti. Tik esant įrodymų, jog skolos padengti negalima iš gaunamų pajamų administruojant įkeistą turtą, teismas gali nuspręsti, kad hipoteka įkeistą turtą būtina realizuoti parduodant iš varžytinių.

13Kreditorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė suintersuoto asmens atskirąjį skundą atmesti ir hipotekos teisėjos nutartį palikti nepakeistą.

14Atsiliepimo argumentai:

        1. Atskirajame skunde pareiškėja nurodo tuos pačius motyvus, kurie jau buvo išnagrinėti 2011-10-24 nutartyje, nagrinėjant pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-08-03 nutarties.
        2. Įkeisto turto savininkės teiginys, kad ji nepasirašė hipotekos lakštų, kuriais buvo įkeistas jai priklausantis nekilnojamas turtas ir, kad ji nėra išdavusi įgaliojimo sudaryti hipotekos sandorius dėl jai priklausančio nekilnojamojo turto įkeitimo prieštarauja hipotekos byloje esantiems įrodymams - hipotekos lakštams, iš kurių matyti, kad tiek hipotekos lakštą i/k 01120060016602, tiek hipotekos lakštą i/k 01120060016511 pasirašė pati turto savininkė ir jos parašas buvo patvirtintas notaro, o vėlesnius šių hipotekos lakštų pakeitimus pasirašė jos įgaliotas asmuo.
        3. Įkeisto turto savininkė pasirašydama hipotekos lakštus, kuriais įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį turtą, užtikrino UAB „Naujos statybos technologijos- 1” prievolių pagal 2006-07-05 kredito sutartį Nr. 06-046940-IN ir 2006 07 05 kredito sutartį Nr. 06-046942-IN įvykdymą. Šių kredito sutarčių 8.5 punktas numato, kad Bankas turi teisę pasirinkti į kokias užtikrinimo priemones ir kokiu eiliškumu nukreipti išieškojimą. Dėl šios priežasties vykdant išieškojimą iš įkeisto turto savininkei priklausančio turto, nereikšminga, kokios dar prievolių užtikrinimo priemonės buvo numatytos ar jų atsisakyta ir kokioje stadijoje yra išieškojimas iš kitų prievolių užtikrinimo priemonių. Finansinio reikalavimo pareiškimas BUAB „Naujosios statybos technologijos-1” bankroto byloje reglamentuojamas LR ĮBĮ normų ir šiuo atveju pats finansinio reikalavimo patvirtinimas nereiškia prievolės patenkinimą. Lygiagretus reikalavimo pareiškimas kredito gavėjo bankroto byloje ir išieškojimo nukreipimas į įkeistą turtą atitinka įstatymų reikalavimus ir nėra nesąžiningas ir tuo labiau nereiškia nepagrįsto praturtėjimo. Šiuo atveju išieškojimo mąstąs gali ir turėtų būti kontroliuojamas vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio mėn. 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7- 364/2010).
        4. Skolos pagal Kredito sutartį dydis buvo nustatytas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-08-03 nutartyje, kuri yra įsiteisėjusi. Taip pat, kaip nurodoma skundžiamoje nutartyje, Banko finansinis reikalavimas buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo nutartyje. Bankas prie prašymo dėl išieškojimo iš įkeisto turto yra pridėjęs išsamią skolos paskaičiavimo skaičiuoklę, todėl pareiškėjos motyvai, kad skundžiamoje nutartyje nurodytas skolos dydis yra nepagrįstas įrodymais yra nepagrįsti.
        5. Pareiškėja savo atskirajame skunde teigia, kad už tinkamą prievolės neįvykdymą skaičiuojami delspinigiai gali būti per dideli. Tokie pareiškėjos argumentai nepagrįsti. Dėl delspinigių dydžio šalys susitarė sudarytose kredito sutartyse. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 10 12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007).

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės

16Atskirasis skundas atmestinas.

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliantės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str., 329 str. 2 d.).

18CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal CK 4.174 str. 1 d. hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-08-03 nutartimi Nr.3907/3904/2011 (III t., b.l. 5-6) įkeistas nekilnojamas turtas buvo areštuotas ir apeliantė įspėta per 1 mėnesį grąžinti skolą hipotekos kreditoriui. Ši nutartis apeliantei buvo įteikta 2011-08-09 (II t., b.l. 17) ir įsiteisėjo, kai Vilniaus apygardos teismas 2011-10-24 nutartimi, civilinėje byloje Nr.2S-2113-590/2011, atmetė apeliantės atskirąjį skundą.

19CPK 558 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos negrąžinta, hipotekos kreditorius pakartotinai kreipiasi su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo arba įkeisto daikto perdavimo administruoti ir kartu pateikia hipotekos lakštą. Gavęs pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti (CPK 558 str. 2 d.), t.y. hipotekos teisėjui suteikta teisė pasirinkti vieną iš minėtų priverstinio poveikio priemonių. Byloje nustatyta, kad per 1 mėnesį nuo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-08-03 nutarties Nr.3907/3904/2011 įsiteisėjimo, apeliantė neįvykdė hipotekos ir įkeitimo lakštais užtikrinto skolinio įsipareigojimo kreditoriui. CPK 558 str. 2 d. nustatyta tvarka ir terminu hipotekos kreditorius 2011-12-15 pakartotinai kreipėsi į Vilniaus hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo (III t. b.l. 61-76). Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi civilinio proceso kodekse nurodytos procedūros, priverstinio išieškojimo procedūras taikė tinkamai ir procesinių reikalavimų nepažeidė.

20Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad Hipotekos sandoriai sudaryti be jos žinios, parašai ne jos. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2011-10-24 nutartyje (civilinė byla Nr.2S-2113-590/11), nagrinėjant pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-08-03 nutarties, kuria areštuotas apeliantės turtas, jau yra pasisakęs dėl šių apeliantės argumentų. Minėta nutartimi teismas nustatė, kad hipotekos lakštus (hipotekos lakštai Nr. 01/1/2006/0016602, Nr. 01/1/2006/0016511) pasirašė pati įkeisto turto savininkė V. R. (b. l. 1-4, 93-96, t. 1), o vėlesnius šių hipotekos lakštų pakeitimus pasirašė jos įgaliotas asmuo L. R. (atstovas pagal 2006-07-14 d. Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notarės D. L. patvirtintą įgaliojimą, b. l. 65, t. 1). CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Todėl civilinėje byloje Nr.2S-2113-590/11 nustatytos aplinkybės neįrodinėtinos šioje byloje, o apeliantės argumentai, kad Hipotekos sandoriai sudaryti be jos žinios, atmestini kaip nepagrįsti.

21Pagal CPK 442 str. str. 11 p. bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. Nagrinėjant kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas nesprendžia tarp šalių kylančių ginčų dėl skolos dydžio ar kitų klausimų, susijusių su sutartinių prievolių vykdymu, tik konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, ir areštuoja įkeistą turtą, preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi. Skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Jei įkeisto turto savininkė mano, kad ji nėra atsakinga už kredito, dėl kurio vykdomas priverstinis išieškojimas, grąžinimą ar pan., ji turi teisę savo teises ir pažeistus interesus ginti ginčo teisenos tvarka pareikšdama ieškinį.

22Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad hipotekos bylą nagrinėjantis teisėjas privalo vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, turi pareigą ir teisę veikti ex officio, kai to reikalauja viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2010). Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 str. įtvirtintus sąžiningumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006; 2008-02-29 Nr. 3K-3-211/2008). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai nepriklausomai nuo to, kokioje teisminėje procedūroje teisėjas priima su tokių sąlygų vertinimu susijusius procesinius sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Vilniaus apygardos teismas 2011-10-24 nutartyje civilinėje byloje Nr.2S-2113-590/11 konstatavo, kad skolininkas UAB “Naujos statybos technologijos-1” sudarė kredito sutartis su kreditoriumi „Swedbank“ AB, abi sutarties šalys yra juridiniai asmenys. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo konstatuoti, kad tarp šalių buvo sudarytos kreditavimo ir hipotekos vartojimo sutartys. Atsižvelgiant į aptartą, teismui nekyla pareiga ex officio vertinti sutarčių sąlygas (CPK 182 str. 2 p.).

23Apeliantė taip pat nurodo, kad pareiškėjas, du kartus kreipdamasis į skirtingus teismus dėl tos pačios įsiskolinimo sumos pagal kreditavimo sutartis sumokėjimo iš bankrutuojančios UAB „Naujos statybos technologijos-1” bei priverstinio išieškojimo iš turto savininkės elgiasi nesąžiningai ir siekia nepagrįsto praturtėjimo. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliantės argumentu nesutinka. Pažymėtina, kad ta aplinkybė, kad kreditorius yra pareiškęs savo finansinius reikalavimus skolininko bankroto byloje, nepaneigia jo teisės patenkinti skolinį reikalavimą ne ginčo tvarka iš trečiųjų asmenų skolininko įsipareigojimui užtikrinti įkeisto turto. Lygiagretus reikalavimo pareiškimas kredito gavėjo bankroto byloje ir išieškojimo nukreipimas į įkeistą turtą atitinka įstatymų reikalavimus ir nėra nesąžiningas . Šiuo atveju išieškojimo mąstas kontroliuotinas vykdymo procese.

24Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialines ir procesines teisės normas ir priėmė pagrįstą nutartį, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti (CPK 337 str. 1 p.).

25Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio punktu, teismas

Nutarė

26Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. gruodžio 20 d. nutartį Nr.3907/3904V2011 palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas... 2. I. Ginčo esmė... 3. Kreditorius „Swedbank” AB pakartotiniu pareiškimu kreipėsi į teismą... 4. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 5. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. gruodžio 20 d.... 6. Teismas nustatė, kad UAB “Naujos statybos technologijos-1”, užtikrindama... 7. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2011-08-03 nutartimi... 8. Kreditorius „Swedbank” AB pakartotiniu pareiškimu kreipėsi į teismą... 9. Teismas pripažino esant pagrindą priimti sprendimą dėl priverstinio turto... 10. III. Atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai... 11. Suinteresuotas asmuo V. R. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto 1... 12. Atskirasis skundas grindžiamas argumentais:
      13. Kreditorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė suintersuoto asmens... 14. Atsiliepimo argumentai:
              15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės... 16. Atskirasis skundas atmestinas.... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 18. CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl... 19. CPK 558 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo... 20. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad Hipotekos sandoriai sudaryti be jos... 21. Pagal CPK 442 str. str. 11 p. bylos dėl hipotekos teisinių santykių... 22. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad... 23. Apeliantė taip pat nurodo, kad pareiškėjas, du kartus kreipdamasis į... 24. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos... 25. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu,... 26. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. gruodžio 20 d....