Byla 2-1402-467/2018
Dėl rentos sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Alma Urbanavičienė, sekretoriaujant Rimutei Svirobovičienei, dalyvaujant ieškovei V. J., ieškovės atstovams advokatui Arvydui Pociui ir advokato padėjėjai Irenai Paviliūnienei, atsakovei A. J., atsakovės atstovui advokatui Deiviui Valiuliui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovei A. J. dėl rentos sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4

  1. Ieškovė V. J. 2014 m. gegužės 19 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A. J. ir prašo pripažinti negaliojančia 2013 m. spalio 18 d. rentos sutartį, sudarytą tarp B. C. ir atsakovės A. J. bei taikyti vienašalę restituciją.
  2. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad jos ir atsakovės motina B. C. turėjo namą su žemės sklypu ( - ). 2012 m. lapkričio mėnesį mama susilaužė šlaunikaulį ir nuo to laiko jai buvo reikalinga nuolatinė priežiūra. 2013 m. rugsėjo mėnesį buvo susitarta, kad atsakovė oficialiai taps mamos globėja, kadangi jai trūko stažo iki pensijos, o mama nuolat silpo, todėl atsakovė persikėlė pas ją gyventi. 2013 m. lapkričio mėnesį mama vėl susilaužė šlaunikaulį ir pateko į ligoninę. Tik iš VĮ Registrų centro informacijos ieškovė sužinojo, kad 2013-10-18 buvo sudaryta rentos sutartis.
  3. B. C. mirė 2014-03-24. VšĮ Vilkpėdės ligoninės slaugos skyriuje B. C. 2012-12-21 buvo konsultuota psichologo, 2013-02-27 – psichiatro, kuris diagnozavo B. C. kraujagyslinę demenciją. 2013-02-27 taip pat buvo atlikti protinės būklės tyrimai, kurių pagrindu B. C. buvo nustatytas vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimas. 2013-03-27 B. C. buvo neterminuotai nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis. Todėl akivaizdu, kad 2013-10-18 rentos sutarties sudarymo metu B. C. dėl savo psichinės būklės negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.
  4. Pripažinus negaliojančia rentos sutartį, turi būti taikoma vienašalė restitucija – šios sutarties pagrindu atsakovei nuosavybės teise perduotas nekilnojamasis turtas turi būti grąžintas B. C. nuosavybėn. Atsakovei negrąžintina niekas, nes ji B. C. savo lėšomis neišlaikė – B. C. gavo apie 900 Lt pensiją, taip pat nuo 2013 m. kovo mėn. jai buvo skirtas 900 Lt priedas slaugai, todėl šių pinigų užteko B. C. poreikiams tenkinti.
  5. Atsakovė A. J. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad, nepaisant fizinių negalavimų, B. C. buvo sąmoningas, bendraujantis žmogus, mėgo žiūrėti žinias, bendravo su kaimynais. B. C. buvo nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis tik dėl fizinės negalios – B. C. ėmė sirgti judėjimą ribojančiomis ligomis, vėliau nustojo vaikščioti, be pagalbos nebepajėgė atsistoti ir atsisėsti.
  6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-9378-734/2014 B. C. prašymu jai buvo nustatyta rūpyba kaip veiksniam asmeniui, kuris dėl savo fizinės sveikatos būklės pats negali įgyvendinti savo teisių ar pareigų. Tai reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu, priimtu praėjus ketveriems mėnesiams po rentos sutarties sudarymo, buvo konstatuota, kad B. C. nėra neveiksni.
  7. Atsakovė taip pat teigia, kad rentos sutartis visiškai atitiko B. C. interesus, kuri, paprašiusi, kad ją prižiūrėtų tik atsakovė, nusprendė atsakovei už tai padovanoti nekilnojamąjį turtą. Rentos sutartį B. C. sudarė po pokalbio su notare, kurio metu notarė paaiškino B. C. apie galimus sandorius dėl nekilnojamojo turto perdavimo už priežiūrą. Po šio pokalbio B. C. nusprendė sudaryti rentos sutartį. Atsakovės nuomone, tai patvirtina, kad B. C. buvo sąmoninga, analizavo ir vertino dovanojimo ir rentos sandorius ir pasirinko sandorį, kuris labiausiai atitiko jos interesus, t. y. ne dovanojimo, o rentos sutartį.
  8. Ieškovė V. J. dublike pažymėjo, kad 2013-02-27 protinės būklės akte buvo pažymėta, kad B. C. nustatytas vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimas, o 2014-03-24 ji mirė, tai rodo, kad jos būklė nuolat blogėjo. 2000-08-25 B. C. buvo sudariusi testamentą, kuriuo visą turtą paliko dukterims (ieškovei ir atsakovei) lygiomis dalimis, šio testamento nepanaikino. B. C. buvo baigusi 3 ar 4 pradines klases, todėl negalėjo suprasti sudaromo sandorio turinio ir jo pasekmių. Atsakovė tam tikru laikotarpiu nesirūpino nei sergančia mama, nei savo vaikais, turėjo priklausomybių. Motiną prižiūrėjo abi dukros pasikeisdamas, po mėnesį laiko ir tai buvo daroma iki 2013 m. spalio mėnesio. Pati ieškovė yra pastebėjusi, kad mama nesiorientavo tikrovėje, nepažįsta žmonių ir artimųjų.
  9. Atsakovė A. J. triplike palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus, akcentavo, kad ieškovės ir atsakovės asmeniniai santykiai neturi įtakos vertinant sandorio turinį CK 1.89 straipsnio aspektu. Dar kartą paaiškino, kad rentos sutartis buvo B. C. pasirašyta, ji tai padarė pati ir tai aiškiai matoma sutartyje. Pažymėjo, kad B. C. 2010-12-09, 2010-07-12, 2013-10-18 buvo išdavusi atsakovei įgaliojimus, kas tik patvirtinta, kad mama atsakove pasitikėjo, jos buvo artimos, pavedė atsakovei tvarkyti savo reikalus. Laiko, kad ieškovė neįrodė, jog B. C., sudarydama ginčijamą sandorį, negalėjo savo veiksmų suprasti ar jų valdyti.
  10. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimą panaikino ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
  11. Bylos nagrinėjimo iš naujo metu atsakovė A. J. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad yra pakankamas pagrindas abejoti byloje atlikta ekspertize ir jos išvada, iš kurios nėra galima nustatyti, ar rentos sutarties sudarymo metu B. C., buvo tokios būklės, kad jos psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apribojo jos galimybę orientuotis, dirbti, ir ar rentos sutarties sudarymo metu buvo patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys B. C. psichinės sveikatos sutrikimai. Siekiant pašalinti abejones, prašė apklausti ekspertą ir liudytojus.
  12. Ieškovė V. J., bylą nagrinėjant iš naujo, taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ekspertizės aktas ir jo išvada yra pakankamai išsami ir motyvuota, akto tiriamojoje dalyje nurodyti aiškūs ir konkretūs tiriamo asmens psichinės sveikatos sutrikimai, susiję su tiriamo asmens galėjimu suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti tiek laikotarpyje iki sudarant byloje ginčijamą sandorį, tiek ir sandorio sudarymo metu 2013-10-18, dėl ko nėra jokių teisinių pagrindų papildomos ar pakartotinės ekspertizės paskyrimui.
  13. Bylą nagrinėjant iš naujo, teismo posėdyje buvo apklausti liudytojai: ieškovės iniciatyva apklausti liudytojai G. J. (ieškovės dukra), D. D. (šalių pusseserė), D. O. J. (ieškovės draugė iš vaikystės), R. J. (ieškovės pažįstama iš jaunystės laikų), naudodamiesi užrašais, parodė, kad B. C. psichinė būklė po 2012 m. lapkričio mėn. patirtos kojos traumos labai suprastėjo – jau būdama ligoninėje, vėliau namuose, ji atrodė blogai, keistai elgėsi, nesiorientavo aplinkoje, nepažindavo žmonių. Be to liudytojos nurodė, kad B. C. valia buvo turtą palikti abiems dukroms, nes abi vienodai mylėjo, dėl ko buvo sudarytas testamentas.
  14. Atsakovės iniciatyva apklausti liudytojai L. Š. (šeimos gydytoja), V. B. (gydytoja iš slaugos ligoninės), R. P. (socialinė darbuotoja), R. G. (B. C. kaimynas), T. N. (B. C. kaimynė), D. B. (šalių pusseserė) ir V. N. (atsakovės buvusi bendrakursė) parodė priešingai, kad, nors B. C. ir turėjo įvairių ligų dėl senatvės, bet visada buvo bendraujanti, sugebėdavo atsakyti į visus klausimus, suprasdavo apie ką kalbama, atpažindavo žmones, buvo sąmoninga. Liudytoja L. Š. taip pat parodė, kad ji dažnai lankydavosi pas B. C. kaip ją gydanti gydytoja, tačiau nebuvo nukreipusi pacientės pas psichiatrus, nes nebuvo tokio poreikio. Liudytoja V. B. papildomai nurodė, kad ji gydė B. C. slaugos ligoninėje, kur dažniausiai gydomi pacientai su širdies ligomis, o psichiatrai konsultuodavo tik dėl miego sutrikimų. Liudytoja R. P. papildomai nurodė, kad ji lankėsi B. C. namuose ir sudarinėjo buities tyrimo aktą dėl rūpybos įforminimo, todėl, jeigu jai būtų kilę abejonių dėl B. C. veiksnumo, būtų apie tai atžymėjusi akte. Liudytojas R. G. taip pat akcentavo, kad jis su B. C. bendraudavo gana dažnai, kad ji domėjosi įvairiais klausimais, ypač politika, visada vadindavo jį vardu ir skundėsi tik dėl silpnos fizinės sveikatos, nes paskutiniu metu jau nesikeldavo iš lovos. Liudytoja D. B. papildomai pažymėjo, kad B. C. labai pasitikėjo atsakove ir sakė, kad atsakovė prižiūrės ją iki gyvenimo pabaigos, B. C. viską suprato, nors ir buvo nusilpusi, gulėjo lovoje.
  15. Teismo posėdyje liudytojomis buvo apklaustos ir V. P. (gydytoja reabilitologė) bei M. K. (socialinė darbuotoja), tačiau V. P. B. C. neprisiminė ir nieko nepaaiškino, o liudytoja M. K. nurodė, kad ji atstovavo savivaldybę teisme dėl rūpybos B. C. nustatymo, tačiau faktinių aplinkybių neprisimena, o B. C. ir atsakovės nepažįsta.
  16. Teismo posėdyje liudytoja taip pat buvo apklausta ginčo sandorį tvirtinusi notarė V. S. M., kuri nurodė, kad tiek iki ginčo sandorio sudarymo, tiek sandorio sudarymo metu, bendraujant su B. C., jai abejonių dėl B. C. psichinės būsenos nekilo. Teismo posėdyje apklausta ekspertė Nadežda Mačiūnienė patvirtino jos raštu duotą psichiatrinės ekspertizės išvadą.
  17. Teismo posėdžiuose ieškovė ir jos atstovai ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais ir motyvais.
  18. Teismo posėdžiuose atsakovė ir jos atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė visus argumentus ir motyvus, išdėstytus atsakovės procesiniuose dokumentuose.

5Ieškinys atmestinas.

  1. Bylos nagrinėjimo dalyku yra B. C. ir atsakovės A. J. 2013 m. spalio 18 d. sudaryta rentos sutartis, kurią patvirtino notarė Vaiva S. M.. Šia sutartimi B. C. perdavė atsakovės A. J. nuosavybėn 658/1970 dalį žemės sklypo ir 1/3 dalį gyvenamojo namo su priklausiniais, esančius ( - ), o atsakovė už tai įsipareigojo išlaikyti B. C. iki gyvos galvos. B. C. mirė 2014 m. kovo 24 d.
  2. Ieškovė V. J. – vienos iš sandorio šalių - B. C. dukra, antrosios sandorio šalies - A. J. sesuo - pareikštu ieškiniu prašo pripažinti nurodytą rentos sutartį negaliojančia CK 1.89 straipsnio pagrindu, kaip sudarytą asmens, nors ir veiksnaus, bet negalėjusio suprasti savo veiksmų reikšmės.
  3. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti teisėtumą civiliniuose santykiuose, nepaneigiant civilinių teisinių santykių stabilumo, įgytų teisių tęstinumo reikšmės. Todėl tam, kad sandoris nebūtų nuginčytas abejotinais pagrindais, kiekvienu sandorio ginčijimo atveju teismas turi analizuoti tiek ginčijamo sandorio turinį, tiek ir jo sudarymo aplinkybes, turėjusias reikšmės sandorio šalių apsisprendimui dėl sandorio sudarymo. Ypač sandorio sudarymo aplinkybės aktualios, kai ginčijami sandoriai, turintys valios trūkumų. Prie tokių sandorių su valios trūkumais priskiriami ir CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai, t. y. savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti, nors ir veiksnaus, fizinio asmens sudaryti sandoriai. Sandoris šiuo teisiniu pagrindu gali būti pripažįstamas negaliojančiu tokiu atveju, kai jame išreikšta asmens valia neatitinka tikrosios sandorio šalies valios ir tokį neatitikimą lemia fizinio asmens būsena (liga, didelis susijaudinimas ir pan.).
  4. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir į sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-33-421/2009; 2016-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016; kt.).
  5. Ginčijamas rentos sandoris patvirtintas notariškai, todėl preziumuojamas aukštesnis šio sandorio patikimumas. Notaras, būdamas valstybės įgaliotu asmeniu, atliekančiu Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančiu, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 str. 1 d.), privalo įsitikinti sandorio šalies veiksnumu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad notaro veiklos ypatybes, nustatytas Notariato įstatyme, lemia jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai ir įpareigoja jį griežtai laikytis įstatymų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Tokia notaro funkcijos samprata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011).
  6. Byloje liudytoja apklausta ginčo sandorį tvirtinusi notarė Vaiva S. M. nurodė, kad B. C. ji matė du kartus – pirmą kartą, tariantis dėl sandorio sudarymo, ir antrą kartą, pasirašant dovanojimo sandorį. Notarė teismo posėdyje parodė, kad notare ji dirba jau eilę metų, 2008 metais buvo tvirtinusi ir B. C. sandorį ir jai nekilo abejonių dėl B. C. valios trūkumų, todėl ginčo sandorį patvirtino, prieš tai, atsižvelgiant į B. C. amžių, išsiaiškinusi jos valią ir išaiškinusi jai sandorio esmę. Notarė vienareikšmiškai suprato B. C. valią perleisti savo turimą turtą dukrai A. J., kuri turėjo ją prižiūrėti. Abejoti ar vertinti kritiškai sandorį tvirtinusios notarės paaiškinimus nėra jokio pagrindo. Juo labiau, kad ir ieškovė neteigia, kad notarė netinkamai atliko savo pareigas. Dėl to teismas sprendžia, kad ginčijamą sandorį tvirtinusi notarė atliko visus konkrečioje situacijoje įmanomus veiksmus, kad įsitikinti B. C. gebėjimu suvokti pasirašomo sandorio reikšmę ir notarės parodymai vertintini kaip objektyvūs ir patikimi.
  7. B. C. psichikos būklei rentos sutarties sudarymo metu nustatyti buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Teismo psichiatrijos ekspertizės 2016-02-10 – 05-12 akte Nr. 78TPK-29/2016 konstatuota, kad B. C. 2013-10-18 nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas – kita kraujagyslinė demencija, dėl kurio ji rentos sutarties sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.
  8. CPK 185 straipsnis nustato, kad jokie įrodymai nėra teismui privalomi, neturi iš anksto nustatytos galios (išskyrus oficialiuosius įrodymus) ir vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tas pats pasakytina ir apie eksperto išvados įvertinimą, nepaisant to, kad ekspertizės aktuose esantys duomenys, atsižvelgiant į jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio ir gavimo aplinkybių, yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Taigi eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 str.).
  9. Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o, atliekant šį vertinimą, atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Ekspertizės duomenys gali būti atmetami ir tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2010-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; kt.).
  10. Nagrinėjamoje byloje atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 78TPK-29/2016 išvadoje vienareikšmiškai nurodoma apie B. C. negalėjimą suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti 2013-10-18 rentos sutarties sudarymo metu. Tokią išvadą ekspertė padarė atsižvelgdama į B. C. 2013-02-27 diagnozuotą kitą kraujagyslinę demenciją (įgytą silpnaprotystę) ir nustatytą vidutinį pažintinių funkcijų sutrikimą. Ekspertizės akte nurodyta, kad kita kraujagyslinė demencija (įgyta silpnaprotystė) yra progresuojantis, negrįžtamo pobūdžio sutrikimas, pasireiškiantis pažintinių funkcijų kritimu, orientacijos, loginio mąstymo praradimu, emociniu jautrumu ir nestabilumu, progresuojančiais dėmesio ir atminties sutrikimais. Ekspertizės aktą ir jo išvadą teismo posėdyje patvirtino ekspertizę atlikusi ekspertė Nadežda Mačiūnienė.
  11. Nepaisant to, teismas, ištyręs visus byloje esančius įrodymus, konkrečiu atveju konstatuoja, kad besąlygiškai remtis ekspertizės išvada nėra pagrįsto pagrindo, kadangi ekspertizės aktas yra su trūkumais: jame nenurodyta konkrečių duomenų, kad B. C. 2013 m. antro pusmečio laikotarpiu adekvačiai nesuvokė jos atliekamų veiksmų, įskaitant ginčijamą sandorį, reikšmės. Ekspertė konkrečiai netyrė B. C. būklės kaitos atskirais laikotarpiais, apsiribojo įrašų citavimu iš gydymo dokumentų, nors juose – B. C. medicininėje dokumentacijoje – nuo 2013-02-27 iki 2013-10-18 nėra aprašyta jokių psichikos sutrikimo požymių. Čia atžymima, kad nuo 2013-03-19 neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis dėl fizinių negalavimų (kojos traumos, širdies ritmo sutrikimo ir skausmų, karščiavimo ir kt.), tačiau nėra jokių įrašų apie B. C. stebėtus kokius nors psichikos ar elgesio sutrikimo progresavimo požymius, negrįžtamo pobūdžio sutrikimus ir pan. Priešingai, įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-9378-734/2014 B. C. nustatyta rūpyba ir rūpintoja paskirta atsakovė. Taigi, net ir praėjus daugiau nei 4 mėnesiams po ginčijamos rentos sutarties sudarymo, B. C. nebuvo pripažinta neveiksnia.
  12. 6Nors ekspertizės akto išvados dalyje teigiama, kad B. C. tuo metu, kai 2012-12-21 buvo atliktas pažintinių funkcijų tyrimas ir 2013-02-27 apžiūrėta psichiatro, „klinikiniame vaizde aprašoma lėta orientacija, silpnėjanti atmintis, labai jautri, svaigsta galva, negali apsitarnauti“, tačiau toks teiginys yra grindžiamas būtent 2013-02-27 psichiatro apžiūros, pažintinių funkcijų tyrimo ir Blessedo demencijos skalės duomenimis, tačiau akivaizdžiai nerodo 2013-02-27 nustatyto lėtinio psichikos sutrikimo – kitos kraujagyslinės demencijos (įgytos silpnaprotystės) dinamikos (progreso eigos, pažintinių funkcijų kritimo, orientacijos, loginio mastymo praradimo ir pan.) po tam tikro laiko, todėl ekspertizės akte nurodytas kategoriškas ekspertės teiginys apie B. C. negalėjimą suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti 2013-10-18 (rentos sutarties pasirašymo metu) iš esmės pagrįstas prielaidomis. Juo labiau, kad teismo posėdyje ekspertė N. Mačiūnienė patvirtino, kad B. C. konstatuotas psichikos sutrikimas yra lėtinis ir progresuojantis, tačiau progresas kiekvienam asmeniui yra individualus, atsižvelgiant į jo amžių ir kitas reikšmingas aplinkybes. Ši aplinkybė ekspertizės akte nėra aptarta.

  13. 7Kaip matyti iš nagrinėjamo ekspertizės akto, tyrimo metu visiškai nebuvo vertinta aplinkybė, kad B. C. tik dėl fizinių sveikatos sutrikimų (kojos traumos, ilgalaikio gulėjimo lovoje ir pan.) buvo neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nors apie tai ir yra nurodyta medicininiuose dokumentuose ir pačiame ekspertizės akte. Be to nebuvo atsižvelgta į B. C. amžių – ji gimusi 1930 metais. Šiuo atveju nurodytos aplinkybės būtų reikšmingos ekspertizės išvadoms dėl lėtinio psichikos sutrikimo – kitos kraujagyslinės demencijos (įgytos silpnaprotystės) dinamikos, atsižvelgiant į tai, kad konstatuotos ligos progresas, kaip jau minėta, kiekvienam asmeniui yra individualus. Dėl to, tikėtina, kad B. C. 2013-02-27 nustatytas vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimas galėjo būti įtakotas sunkios B. C. fizinės sveikatos būklės ir ilgo nepertaukiamo buvimo ligoninėje, kadangi nėra duomenų apie staigų B. C. pažintinių funkcijų progresavimą laikotarpiu nuo 2013-02-27 iki 2013-10-18, t.y. iki rentos sutarties sudarymo, nesant duomenų apie pastovią sunkią B. C. psichikos būklę iki rentos sutarties sudarymo ir šios sutarties sudarymo metu,

  14. 8Šiuo atveju teismas sutinka su atsakovės rašytinių paaiškinimų argumentais, kad byloje pateikta ekspertizės išvada neatitinka CPK ir LR Teismo ekspertizės įstatyme įtvirtintų ekspertizės išvadai keliamų reikalavimų. CPK 216 str. 1 d. nustatyta, kad ekspertizės akte turi būti smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus klausimus. LR Teismo ekspertizės įstatymo 24 str. 4 d. nustatyta, kad teismo ekspertizės akto išvadose suformuluojami motyvuoti atsakymai į visus pateiktus klausimus. Tai reiškia, kad ekspertizės išvadoje būtinai turi būti nurodyti motyvai, kurių pagrindu padaroma išvada, kadangi išvada turi būti pagrįsta. Byloje atlikos teismo ekspertizės išvadoje nėra jokių motyvų ir pagrindimo (akte tik cituojami B. C. medicininiai dokumentai), kodėl buvo padaryta išvada, kad B. C. ginčo rentos sutarties sudarymo metu buvo neveiksni. Dėl to teismas, priimdamas sprendimą, šia išvada nesivadovauja, juo labiau, kad ji prieštarauja ir kitiems byloje surinktiems įrodymams.

  15. 9Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2010; 2011-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2011; 2011-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2011; kt.).

  16. 10Taigi teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis ir aukščiau nurodytas aplinkybes, akcentuoja, kad teismo psichiatrijos ekspertizės išvadoje nepateikta įtikinamų argumentų apie B. C. psichikos būseną rentos sutarties sudarymo metu (2013-10-18) ir neįrodyta, kad dėl 2013-02-27 nustatyto lėtinio psichikos sutrikimo – kitos kraujagyslinės demencijos (įgytos silpnaprotystės), B. C. intelektas ir valia buvo taip ženkliai sutrikę, jog konkrečioje teisinėje situacijoje trukdė jai laisvai išreikšti savo valią, suvokti sandorio turinį ir esmę. Teismas sprendžia, kad, nors teismo psichiatrijos išvada nurodo, kad B. C. dėl ligos negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti, tačiau vien šio medicininio kriterijaus nepakanka konstatuoti teisinį B. C. neveiksnumą ginčo sandorio sudarymo momentu.

  17. Jau minėta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; kt.).
  18. 11Jau minėta, kad teismas šiuo atveju dėl aukščiau aptartų ekspertizės išvados trūkumų nurodyta išvada nesivadovauja kaip vienareikšmiškai patikimu ir neginčijamu įrodymu. Juo labiau, kad byloje esantys įrodymai, tame skaičiuje ir apklaustų liudytojų parodymai, ekspertizės išvadas iš esmės paneigia. Pažymėtina, kad išvada, jog B. C. rentos sutarties pasirašymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir padarinių dėl progresuojančios ligos, tiriamojoje ekspertizės akto dalyje turėjo būti aiškiai pagrindžiama, kad konkrečiu reikšmingu bylai momentu liga buvo pasiekusi tokią stadiją, dėl kurios B. C. prarado gebėjimus suprasti savo veiksmus. Nagrinėjamu atveju ekspertizės akte to nėra. Paprastai minima tokia asmens fizinė ir mentalinė būklė yra pastebima aplinkinių su juo bendraujančių asmenų, juolab artimųjų giminaičių, todėl šie gebėjimai suprasti savo veiksmų reikšmę gali būti įrodinėjami ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pvz., liudytojų parodymais, todėl visi juose esantys duomenys privalo būti teismo ištirti ir įvertinti (CPK 185 str.).

  19. 12Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-9378-734/2014 B. C. nustatyta rūpyba ir rūpintoja paskirta atsakovė. Taigi, net ir praėjus daugiau nei 4 mėnesiams po ginčijamos rentos sutarties sudarymo, B. C. nebuvo pripažinta neveiksnia. 2014-02-17 buities tyrimo akte socialinė darbuotoja įrašė, kad B. C. yra bendraujanti, užduodamus klausimus supranta, laike, erdvėje orientuojasi, pinigų vertę suvokia, atmintis be ryškių sutrikimų, nuolatinė priežiūra B. C. reikalinga dėl fizinės negalios, sąlygotos 2013-11-02 pakartotinai lūžusio blauzdikaulio, diagnozuoto lėtinio inkstų nepakankamumo, kvėpavimo nepakankamumo, anemijos. Byloje apklausta liudytoja ginčo sandorį tvirtinusi notarė, bendravusi su B. C. ne vieną kartą, pažymėjo, kad jai B. C. psichikos būsena abejonių nekėlė, nes B. C., atsižvelgiant į jos amžių, teisingai atsakė į visus jai užduodamus klausimus, orientavosi laike, aiškiai išreiškė savo valią dėl ginčo sandorio sudarymo.

  20. 13Iš esmės visi byloje apklausti liudytojai taip pat nurodė, kad su B. C. vienu ar kitu laikotarpiu bendravo, tačiau kartais ji elgdavosi keistai (ieškovės iniciatyva kviestų liudytojų parodymai), kiti liudytojai nurodė priešingai, matė B. C. bendraujančią, su ja kalbėdavosi, jokių ypatingų sutrikimų nepastebėjo. Taigi, tikėtina, kad liga vystėsi ir jos požymiai pasireikšdavo ir paūmėdavo epizodiškai. Tačiau nei iš vieno liudytojo parodymų iš esmės negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad 2013-10-18, pasirašant ginčo sutartį, B. C. buvo tokios būklės, kad nesuprastų savo veiksmų ir negalėtų jų valdyti. Juo labiau, kad teismas turi pakankamą pagrindą, atsižvelgiant į tai, kad liudytojai G. J. (ieškovės dukra), D. D. (šalių pusseserė), D. O. J. (ieškovės draugė iš vaikystės), R. J. (ieškovės pažįstama iš jaunystės laikų) yra išskirtinai artimi ieškovei asmenys ir iš esmės tapačius parodymus apie B. C. psichinę būseną davė naudodamiesi užrašais, šių liudytojų parodymus vertinti kritiškai.

  21. 14Priešingai, teismas atsakovės iniciatyva kviestų liudytojų L. Š. (šeimos gydytojos), V. B. (gydytojos iš slaugos ligoninės), R. P. (socialinės darbuotojos), R. G. (B. C. kaimyno), T. N. (B. C. kaimynės) ir iš dalies liudytojų D. B. (šalių pusseserės) ir V. N. (atsakovės buvusios bendrakursės) parodymus turi pakankamą pagrindą priimti kaip objektyvius ir labiau tikėtinus, atsižvelgiant į tai, kad tiek B. C. gydę gydytojai, tiek lankę socialiniai darbuotojai ir kaimynai neturi jokio suinteresuotumo nagrinėjamoje byloje ir iš esmės paneigė ieškovės iniciatyva kviestų liudytojų parodymus ir iš esmės vieningai pažymėdami, kad nei vienas iš jų jokių rimtų B. C. psichinės sveikatos sutrikimų, dėl kurių būtų galima įtarti ją sirgus kokiomis nors psichikos ligomis, ginčo laikotarpiu (2012-2013 metais) nepastebėjo. Dėl to liudytojų parodymai ir vertinami atitinkamai (CK 1.5 str., CPK 185 str.).

  22. 15Vertinant ginčijamą sandorį naudingumo ir pagrįstumo aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; 2009-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009), teismas konstatuoja, kad šis sandoris negali būti pripažintas žalingu B. C., nes ją ir atsakovę sieja artimi giminystės ryšiai – atsakovė yra B. C. dukra, su kuria B. C. tarpusavio santykiai buvo geri. Ginčo sandoris yra rentos sandoris, kuris užtikrino B. C. teisę perleistame turte gyventi iki mirties, būti aprūpintai maistu, drabužiais, vaistais, slauga ir priežiūra ligos atveju, garantija apmokėti laidojimo išlaidas ir pan. (2013-10-18 sutarties 2 punktas), o rentos sutarties pažeidimo atveju – reikalauti grąžinti perduotus daiktus ir pan. (2013-10-18 sutarties 7 punktas).

  23. 16Byloje nebuvo paneigta aplinkybė, kad atsakovė tiek iki ginčo sandorio sudarymo, tiek po to, rūpinosi savo motina B. C., t. y. tinkamai vykdė savo kaip rentos gavėjo pareigas (mėgindama paneigti šią aplinkybę, ieškovė iš esmės nurodė tik vieną argumentą, kad motinai buvo atsiradusios pragulos, kai ieškovė ją kartą apankė). Kad atsakovė tinkamai vykdė savo pareigas B. C. atžvilgiu patvirtino iš esmės ir visi byloje apklausti liudytojai, išskyrus ieškovės dukrą G. J., kuri yra akivaizdžiai suinteresuota bylos baigtimi. Be to teismo posėdyje ieškovė pripažino, kad B. C. laidojo atsakovė, o ieškovė prie to neprisidėjo. Taigi tiek ginčo sandorio turinys, tiek sandorio vykdymo pasekmės taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad jis sudarytas pažeidžiant B. C. ar kitų asmenų interesus.

  24. 17Be to dar viena reikšminga aplinkybė yra, kad B. C. palaikė gerus santykius su atsakove, gyveno tame pačiame mieste, šalys buvo sutarusios ir B. C. buvo atsisakiusi (B. C. 2013-10-10 raštelis) ieškovės priežiūros, tikslu, kad ją prižiūrėtų tik atsakovė, dėl to atsakovė netgi išėjo iš darbo (duomenys dėl rūpybos skyrimo). Tai, kad ginčijamas sandoris yra pagrįstas, logiškai išplaukiantis iš atsakovės suteiktos priežiūros ir rūpybos B. C., be kita ko, patvirtina ir kitos byloje nustatytos aplinkybės, kaip pavyzdžiui tai, jog B. C. buvo išdavusi įgaliojimus atsakovei atstovauti ją institucijose, tvarkyti jos turtą ir pinigines lėšas (įgaliojimai, išduoti 2010-07-12, 2010-12-09, 2013-10-18).

  25. 18Vertinant 2013-10-18 sudarytos rentos sutarties pagrįstumą, protingumą, naudingumą B. C., taip pat pažymėtina, kad nuo 2013 m. rugsėjo mėn. B. C. nuolat rūpinosi ir ją prižiūrėjo tik atsakovė. Ieškovė, gyvenanti ir dirbanti Klaipėdoje, B. C. lankė tik epizodiškai. Nors ieškovė teigia, kad atsakovė tapo B. C. rūpintoja tik dėl to, kad atsakovei trūko darbo stažo, tačiau tai nepaneigia pačios ieškovės pripažinimo, kad nuo to laiko ji nuolat (po mėnesį, kaip buvo iki tol) motinos neprižiūrėjo. Taigi, B. C. reikiant nuolatinės priežiūros, ją prižiūrėti apsiėmė atsakovė. Todėl B. C. priklausančios žemės sklypo ir gyvenamojo namo dalies perleidimas atsakovei už šią priežiūrą pripažintinas pagrįstu ir protingu sandoriu, taip pat naudingu B. C. dėl jau aptartų aplinkybių.

  26. 19Aplinkybė, kad B. C. 2000-08-25 buvo sudariusi testamentą, kuriuo rentos sutartimi perleistą turtą buvo nusprendusi palikti ieškovei ir atsakovei lygiomis dalimis, nesudaro pagrindo teigti, kad B. C. valia, sudarant 2013-10-18 rentos sutartį, neatitiko tikrosios B. C. valios, kadangi testamentas buvo sudarytas prieš daugiau kaip 13 metų iki ginčo sandorio sudarymo ir aplinkybės, buvusios 2013-10-18 rentos sutarties sudarymo metu, buvo iš esmės pasikeitusios palyginti su tomis, kurios buvo testamento sudarymo metu. Be to testatorius turi teisę savo sudarytą testamentą bet kada pakeisti, papildyti ar panaikinti, sudarydamas naują testamentą, arba jo nesudaryti (CK 5.35 str. 1 d.).

  27. 20Teismų praktikoje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013) nurodoma, kad, siekiant nuginčyti sandorį, kaip sudarytą savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti ir jų valdyti asmens, turi būti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai nagrinėjamoje byloje patvirtina, kad šiuo atveju yra prieštaravimų ne tik tarp nustatytų šių kriterijų, bet ir medicininis kriterijus nėra vienareikšmis – dėl jau aptartų aplinkybių nėra pagrindo juo vadovautis. Taigi tam, kad būtų galima daryti išvadą, jog asmuo ginčo sandorio sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, yra būtina tai patvirtinanti įrodymų visuma, o nagrinėjamoje byloje nustatytų įrodymų nepakanka tokiai išvadai padaryti, t.y. nagrinėjamoje byloje nenustatytas teisinis kriterijus, leidžiantis spręsti, kad B. C. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Dėl to teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, jog nėra pagrįsto ir pakankamo pagrindo tenkinti ieškinį, todėl jį atmeta kaip neįrodytą (CPK 178, 185 str.).

  28. 21Ieškinį atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau iš ieškovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos: valstybės naudai – 15 EUR išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą, atsakovės naudai – 3 329,45 EUR išlaidų už advokato pagalbą, kurios yra pagrįstos į bylą pateiktais dokumentais (CPK 96, 98 str.). Ieškovė už ekspertizę į teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo 1 500 Lt. Už ekspertizės atlikimą iš šių lėšų buvo sumokėta 385,50 EUR, todėl likusios lėšos grąžinamos ieškovei (CPK 91 str. 3 d.).

  29. Sprendimui įsiteisėjus, naikinamos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Vilniaus apygardos teismo 2014-06-05 ir 2014-06-23 nutartimis (CPK 150 str. 2 d.).

22Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 265, 268-270 straipsniais,

Nutarė

23Ieškovės V. J. ieškinį atsakovei A. J. dėl rentos sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo atmesti.

24Priteisti iš ieškovės V. J. atsakovės A. J. naudai 3 329,45 EUR (tris tūkstančius tris šimtus dvidešimt devynis eurus 45 euro centus) išlaidų už advokato pagalbą ir valstybės naudai – 15 EUR (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

25Grąžinti ieškovei V. J. 47,93 EUR, įmokėtus į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 2014-11-10 mokėjimo nurodymu Nr. 447252.

26Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Vilniaus apygardos teismo 2014-06-05 ir 2014-06-23 nutartimis.

27Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Alma Urbanavičienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4.
  1. Ieškovė V. J. 2014 m. gegužės 19 d. kreipėsi į teismą... 5. Ieškinys atmestinas.
    1. Bylos nagrinėjimo dalyku... 6. Nors ekspertizės akto išvados dalyje teigiama, kad B. C. tuo metu, kai... 7. Kaip matyti iš nagrinėjamo ekspertizės akto, tyrimo metu visiškai nebuvo... 8. Šiuo atveju teismas sutinka su atsakovės rašytinių paaiškinimų... 9. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad pagrindas atmesti kaip įrodymą... 10. Taigi teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis ir aukščiau nurodytas... 11. Jau minėta, kad teismas šiuo atveju dėl aukščiau aptartų ekspertizės... 12. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad įsiteisėjusia Vilniaus... 13. Iš esmės visi byloje apklausti liudytojai taip pat nurodė, kad su B. C.... 14. Priešingai, teismas atsakovės iniciatyva kviestų liudytojų L. Š. (šeimos... 15. Vertinant ginčijamą sandorį naudingumo ir pagrįstumo aspektais (Lietuvos... 16. Byloje nebuvo paneigta aplinkybė, kad atsakovė tiek iki ginčo sandorio... 17. Be to dar viena reikšminga aplinkybė yra, kad B. C. palaikė gerus santykius... 18. Vertinant 2013-10-18 sudarytos rentos sutarties pagrįstumą, protingumą,... 19. Aplinkybė, kad B. C. 2000-08-25 buvo sudariusi testamentą, kuriuo rentos... 20. Teismų praktikoje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-03... 21. Ieškinį atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos,... 22. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185,... 23. Ieškovės V. J. ieškinį atsakovei A. J. dėl rentos sutarties pripažinimo... 24. Priteisti iš ieškovės V. J. atsakovės A. J. naudai 3 329,45 EUR (tris... 25. Grąžinti ieškovei V. J. 47,93 EUR, įmokėtus į Vilniaus apygardos teismo... 26. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas... 27. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...