Byla 3K-3-426/2011

Dėl žalos atlyginimo priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (pranešėja), Gražinos Davidonienės ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. G. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovams A. J., V. B., V. N., A. N. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Šilutės rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 20 d. nuosprendžiu atsakovai nuteisti už tai, kad veikdami kaip bendrininkų grupė pasikėsino padaryti sunkų ieškovo sveikatos sutrikdymą dėl asmeninių paskatų, tačiau nusikalstama veika nebuvo baigta; ieškovui padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas; nuosprendžiu atmesta ieškinio dalis dėl negautų pajamų priteisimo. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu Šilutės rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 20 d. nuosprendį pakeitė: panaikino nuosprendžio dalį, kuria atmesta civilinio ieškinio dalis dėl negautų pajamų, ir, pripažinusi teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.

5Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų solidariai 19 350 Lt žalos (negautų pajamų) atlyginimą, taip pat po 149,74 Lt kas mėnesį žalos atlyginimą dėl netekto bendrojo darbingumo nuo 2007 m. gegužės 28 d. iki gyvos galvos. Ieškovas nurodė, kad dėl atsakovų nusikalstamos veikos jam sutrikdyta sveikata, jis prarado 10 proc. bendrojo darbingumo. Ieškovas, kaip ūkininkas, dėl sužalojimų negalėjo nuimti bulvių derliaus, į kurį buvo investuota perkant sėklas, trąšas, pesticidus bei naudojant techniką.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Šilutės rajono apylinkės teismas 2008 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovų solidariai 9675 Lt žalos (negautų pajamų) atlyginimo; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovo ūkyje 2004 m. liko nenukastas 1 ha bulvių, todėl ieškovas negavo visų planuotų pajamų, kurias gauti turėjo realią galimybę. Teismo vertinimu, yra visos atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos dėl ieškovo negautų pajamų, nepardavus bulvių iš 1 ha ploto. Klaipėdos teritorinė statistikos valdyba nurodė, kad 2004 m. bulvių derlingumas Šilutės rajono savivaldybės ūkininkų ir šeimos ūkiuose buvo 19 350 kg iš hektaro. Teismas atmetė ieškovo argumentą, kad žala (negautos pajamos) turi būti skaičiuojama pagal kainas, esančias teismo sprendimo priėmimo dieną, t. y. po 1 Lt/kg. Teismas vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), atsižvelgė į tai, kad 2004 m. ieškovas 1 kg bulvių parduodavo daugiausiai už 0,50 Lt (19 350 kg X 0,50 Lt). Baudžiamojoje byloje 2006 m. rugpjūčio 4–31 d. ekspertizės aktu nustatyta, kad 2004 m. spalio 13 d. patirto galvos sužalojimo padariniai ieškovui sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusysis prarado nedidelę dalį (10 proc.) darbingumo. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė kitų įrodymų apie prarastą darbingumą, apie tai, ar jis buvo laikinas, ar išliko pastovus. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė kaip neįrodytą ieškovo reikalavimą priteisti žalos atlyginimą periodinėmis išmokomis.

8Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo ir atsakovo A. Jankausko apeliacinius skundus, 2011 m. kovo 24 d. nutartimi Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. sprendimą paliko nepakeistą. Konstatavusi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir taikė teisės normas, kolegija pažymėjo, kad darbingumo praradimo laipsnį ir laikotarpį, kuriam jis prarastas, reikia įrodyti leistinu įrodymu (CPK 178 straipsnis) – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažyma, išduota vadovaujantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 2 punkto, 20 straipsnio bei socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintos Darbingumo lygio nustatymo tvarkos nuostatomis. Kolegija nurodė, kad Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos konstatavo, jog ieškovas yra darbingas, o ekspertizės aktas baudžiamojoje byloje nėra darbingumo netekimo įrodymas, suteikiantis teisę į žalos atlyginimą iki gyvos galvos. Kolegijos vertinimu, priteisdamas žalos (negautų pajamų) atlyginimą pagal kainas, buvusias žalos padarymo metu, pirmosios instancijos teismas aptarė žalos dydžio mažinimo kriterijus, kurių ieškovas nepaneigė.

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

10Kasaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. sprendimą ir patenkinti visus ieškinio reikalavimus – priteisti iš atsakovų: 19 350 Lt negautų pajamų už 19 350 kg bulvių, po 149,74 Lt kasmėnesines išmokas iki gyvos galvos dėl netekto 10 proc. bendrojo darbingumo, 1560,84 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

111. Atkreipęs dėmesį į CK 6.249 straipsnio 5 dalies nuostatas, kasatorius teigia, kad per laikotarpį nuo žalos padarymo iki teismo sprendimo priėmimo padidėjo degalų elektros, maisto, šildymo ir kitos kainos (CPK 182 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tuo atveju, jei žala būtų atlyginta iš karto, kai ji atsirado, žalos padidėjimo dėl kainų skirtumo kasatorius nebūtų patyręs ir tai būtų buvęs teisingas padarytos žalos atlyginimas. Atsakovai iki šiol žalos neatlygino. Akivaizdu, kad kainų lygis dabartiniu metu yra gerokai aukštesnis, ir patirtų nuostolių atlyginimas 2004 metų kainomis yra akivaizdžiai neteisingas. Teismui buvo pateikti duomenys, kad 2008 metais kasatoriaus ūkyje parduodamų bulvių kaina buvo dvigubai didesnė negu žalos padarymo metais ir siekė 1 Lt/kg (be mokesčių). Bylą nagrinėję teismai nenurodė, kodėl atmetė kasatoriaus pateiktus faktus dėl kainų skirtumo; nurodė, kad neįrodytos kasatoriaus faktiškai 2008 m. sausio 19 d. gautos pajamos už bulves parduodant po 1 Lt/kg. Apskaičiuodamas žalą, teismas rėmėsi įstatymo išimtimi ir skaičiavo kainomis, buvusiomis žalos padarymo dieną. Anot kasatoriaus, pagal CK ta išimtis galima tik tam tikromis aplinkybėmis: esant įstatymui, reikalaujančiam taikyti šioje byloje įstatymo išimtį, arba prievolės esmei, reikalaujančiai taikyti kainas, buvusias žalos padarymo metu. Teismas nei tokio įstatymo, nei tokios prievolės, reikalaujančios žalą skaičiuoti kainomis, buvusiomis žalos padarymo dieną, nenustatė, todėl pažeista CK 6.249 straipsnio 5 dalies nuostata; taikyti įstatymo išimtį žalai apskaičiuoti nebuvo pagrindo. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nenurodė teisinių argumentų, kuriais remdamiesi nusprendė taikyti išimtį (CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 331 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

122. Apeliacinės instancijos teismo reikalavimas pateikti pažymą iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos yra nepagrįstas, nes: 1) pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintas Darbingumo nustatymo tvarkos nuostatas darbingumas nustatomas atsižvelgiant į esamą profesiją ir kitus duomenis; 2) šiuo konkrečiu atveju turėjo būti taikomos CK 6.283 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl visiško nuostolių, patirtų sužalojus sveikatą, atlyginimo, kurios, kaip CK normos, turi viršenybę prieš specialiąsias normas. Anot kasatoriaus, jam nusikaltimu padarytas pastovaus sužalojimo lygis yra gerokai žemesnis, negu skiriama invalidumo pensija. Darbingumo nustatymo tvarkos nuostatos taikytinos socialiai draustiems ir tik pensiją ar pašalpą pretenduojantiems gauti asmenims, tačiau kasatorius, kaip ūkininkas, nuo nelaimingų atsitikimų nedraudžiamas. Pensijos ar pašalpos paskirtis nėra visiškai atlyginti žalą, ir laikytina, kad jos skiriamos tik minimalioms pajamoms palaikyti. Be to, šioje byloje atsakovai yra ne valstybinė institucija, bet visiškai už žalą atsakingi fiziniai asmenys. Kadangi kasatoriaus prarasto bendrojo darbingumo faktas ir 10 proc. lygis nustatytas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu ir todėl šios aplinkybes papildomai įrodinėti nereikia, tai teismas privalėtų vadovautis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią šaliai, neturint galimybės nurodyti nuostolių dydžio, jį nustato teismas. Pareikštu ieškiniu reikalauta atlyginti žalą dėl bendrojo darbingumo sumažėjimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas neskiria sąvokų bendrasis ir profesinis darbingumas. Dėl šios esminės klaidos reikalauta pateikti pažymą dėl netekto darbingumo. Sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužes 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintose Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse nurodyta, kad nustatomas dviejų skirtingų kategorijų bendrasis ir profesinis darbingumas. Bendrąjį darbingumą nustato tik teismo medicinos ekspertas, todėl apeliacinės instancijos teismo reikalavimas pateikti pažymą iš Neįgalumo ir darbingumo komisijos akivaizdžiai prieštarauja nurodytoms taisyklėms.

13Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas A. J. prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad:

141. Skirtingai negu nurodo kasatorius, pirmosios instancijos teismas, tenkinamas ieškinį tik iš dalies, tai padarė motyvuotai ir pagrįstai (CK 6.249 straipsnio 5 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nutartyje taip pat išsamiai argumentavo, kodėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo.

152. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog jam nustatytas laikinas darbingumo netekimas išliko pastovus, todėl, atsakovo nuomone, ieškovo reikalavimas netenkintas pagrįstai ir motyvuotai.

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

18Dėl CK 6.249 straipsnio 5 dalies aiškinimo ir taikymo

19CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal CK 6.249 straipsnio 5 dalį žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną.

20Aiškindamas ir taikydamas CK 6.249 straipsnio 5 dalį, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nuo žalos padarymo iki teismo sprendimo priėmimo gali praeiti nemažai laiko. CK 6.249 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos trys alternatyvios turtinės žalos įvertinimo pinigais taisyklės. Bendroji taisyklė yra ta, kad nuostoliai skaičiuojami pagal turto kainas, kurios galioja teismo sprendimo priėmimo dieną. Jeigu kainų pagal nurodytą taisyklę taikymas galėtų reikšti nukentėjusiojo arba nepagrįstą praturtėjimą (t. y. jam būtų kompensuota daugiau, negu padaryta žalos), arba nevisišką žalos atlyginimą (jis nebūtų visiškai grąžintas į padėtį, kuri būtų nepadarius žalos), įstatymo leidžiama taikyti bendrosios taisyklės išimtis ir vadovautis kainomis, kurios buvo arba žalos padarymo, arba ieškinio pareiškimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. G. ir kt. v. A. M. M., bylos Nr. 3K-3-302/2010).

21Atsižvelgdama į CK 6.249 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos teisės normos lingvistinę konstrukciją, taip pat į pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nuspręsdamas netaikyti šioje teisės normoje įtvirtintos bendrosios taisyklės, pagal kurią atlygintina žala apskaičiuojama taikant kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, teismas sprendime turi nurodyti motyvus, pagrindžiančius šios bendrosios taisyklės išimčių taikymą (CPK 270 straipsnio 4 dalis, 331 straipsnio 4 dalis). Aplinkybių, teikiančių pagrindą netaikyti CK 6.249 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, įrodinėjimo pareiga tenka tai šaliai, kuri yra suinteresuota šios taisyklės netaikyti (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendimą priteisti žalos (negautų pajamų) atlyginimą pagal kainas, galiojusias žalos padarymo metu, motyvavo iš esmės tik teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas aptarė žalos dydžio mažinimo kriterijus, kurių ieškovas nepaneigė. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų priimtų procesinių sprendimų argumentacija nagrinėjamu atveju nepakankama pagrįsti sprendimui, kuriuo nukrypstama nuo CK 6.249 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, kad žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną. Šiuo aspektu teismų procesiniuose sprendimuose nenurodyta motyvų, kurie teiktų pagrindą išvadai, kad įstatymai, prievolės esmė ir (arba) pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai iš tikrųjų reikalautų nagrinėjamu atveju atlygintinos žalos dydį apskaičiuoti pagal kainas, galiojusias žalos padarymo dieną. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, kuriais teigiama apie CPK 270 straipsnio 4 dalies, 331 straipsnio 4 dalies pažeidimą. Be to, bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimas ieškovui priteistiną žalos (negautų pajamų) atlyginimą apskaičiuoti pagal kainas, galiojusias žalos padarymo metu, teisėjų kolegijos vertinimu, yra ne tik nepakankamai motyvuotas, bet ir teisiškai nepagrįstas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nepateikta duomenų ir nenurodyta argumentų, kurie teiktų pagrindą nukrypti nuo CK 6.249 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, t. y. atlygintinos žalos (negautų pajamų) dydį apskaičiuoti ne pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną. Priešingai, teismų nustatytos aplinkybės, nagrinėjamos atsakovų prievolės esmė, ieškovui padarytos žalos pobūdis ir jos atsiradimo pagrindas (sutrikdyta ieškovo sveikata dėl atsakovų įvykdyto smurtinio nusikaltimo; dėl atsakovų nusikalstamų veiksmų ieškovas negavo planuotų pajamų, kurioms gauti buvo investavęs darbo sąnaudų ir lėšų) tik dar kartą patvirtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovui atlygintinos žalos dydis turėtų būti apskaičiuojamas pagal teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančias (didesnes) kainas. Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė, nepakankamai motyvavo sprendimą netaikyti CK 6.249 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo ieškovo pareigą paneigti žalos mažinimo kriterijus. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pažeidė CK 6.249 straipsnio 5 dalies nuostatas. Konstatuotam materialiosios teisės normos pažeidimui pašalinti būtina papildomai išnagrinėti faktines aplinkybes, t. y. nustatyti ir taikyti bulvių kainas, galiojusias teismo sprendimo priėmimo dieną (metu) arba iš naujo nagrinėti, nustatyti aplinkybes, kurios pagrįstų atlygintinos žalos dydžio apskaičiavimą pagal kainas, galiojusias žalos padarymo arba ieškinio pareiškimo dieną. Kadangi kasacinis teismas fakto klausimų nesprendžia (CPK 353 straipsnio 1 dalis), tai ši bylos dalis grąžintina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

22Dėl žalos atlyginimo netekus dalies bendrojo darbingumo

23Sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro bei socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 2 punkte nustatyta, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą bei bendrojo darbingumo praradimo mastą, išskyrus šių taisyklių 6.9 punkte nurodytus atvejus, nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi šiomis taisyklėmis ir „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentele“. Šio įsakymo preambulėje nurodyta, kad įsakymas priimtas vadovaujantis, be kita ko, Baudžiamojo kodekso 141 straipsniu, kuriame nustatyta, jog Baudžiamojo kodekso 135, 138 ir 140 straipsniuose numatytų sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad Baudžiamojo kodekso 135, 138 straipsniuose reglamentuojama baudžiamoji atsakomybė už sveikatos sutrikdymą žmogui praradus dalies profesinio ar bendrojo darbingumo. Socialinės apsaugos ir darbo ministro bei sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinti Darbingumo lygio nustatymo kriterijų ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašai nereglamentuoja bendrojo darbingumo nustatymo. Šis įsakymas priimtas Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 8 dalimi. Taigi šių dviejų įsakymų priėmimo juridinis pagrindas ir paskirtis yra skirtingi.

24Nagrinėjamoje byloje ieškovas (kasatorius) pareiškė ieškinio reikalavimus priteisti žalos atlyginimą dėl netekto bendrojo darbingumo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal civilinėje teisėje (CK 1.137 straipsnio 1 dalis) ir civiliniame procese (CPK 13 straipsnis) vyraujantį dispozityvumo principą asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą, taip pat laisvai disponuoja jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus aplinkybių, kuriomis grindžiamas reikalavimas, (faktinio ieškinio pagrindo) nurodymas, taip pat ieškovo reikalavimo (ieškinio dalyko) formulavimas yra ieškovo prerogatyva. Kadangi nagrinėjamu atveju pareikštas ieškinys priteisti žalos atlyginimą dėl netekto būtent bendrojo darbingumo, tai nėra teisinio pagrindo reikalauti iš ieškovo šią aplinkybę įrodinėti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažyma. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 2 punkto nuostatas, bendrojo darbingumo praradimo mastas įrodinėtinas teismo medicinos ekspertizės aktu (CPK 177 straipsnio 3 dalis, 212, 216 straipsniai).

25CPK 218 straipsnyje nustatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas, reiškiantis, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Eksperto išvada nepriskirtina tokioms išimtims, ji teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismas gali nesutikti su eksperto išvada, tokio nesutikimo motyvus išdėstydamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis). Nesutikimo su eksperto išvada ar abejojimo jos patikimumu priežasčių gali būti įvairių: išvados neišsamumas, neaiškumas, tam tikrų reikšmingų veiksnių neįvertinimas, prieštaravimas kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimas ir kt. Tokiu atveju teismas gali arba atitinkamas išvadas daryti kitų pakankamų įrodymų pagrindu, arba skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. antstolė R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-409/2008; 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. E. I. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-218/2009).

26Ieškovo pateiktame ekspertizės akte Nr. EG1654/06(03) (T. 1, b. l. 124–127), nors ir konstatuotas ieškovo 10 proc. bendrojo darbingumo netekimas, tačiau nenurodyta laikotarpio, kuriam šio darbingumo netekta. Be to, ekspertizės akte nurodyta, kad Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelėse, kuriomis vadovaujasi teismo medicinos ekspertai (sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro bei socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymas Nr. V298/158/A1-86) nenumatyti bendrojo darbingumo netekimo procentai, išsivysčius lengvam potrauminiam astenovegetaciniam sindromui; pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos naudojamas pakeistas lenteles (socialinės apsaugos ir darbo ministro bei sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gegužės 2 d. įsakymas Nr. A1-139/V-356) tokios galvos smegenų traumos pasekmės vertinamos, kaip sukėlusios 10 proc. bendrojo darbingumo netekimą. Taigi iš ekspertizės akto matyti, jog nustatydamas ieškovo netekto bendrojo darbingumo procentą, ekspertas vadovavosi ne sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro bei socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintomis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, o socialinės apsaugos ir darbo ministro bei sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179.

27Atsižvelgdama į CPK 218 straipsnio nuostatas, jų aiškinimo ir taikymo praktiką, taip pat į pirmiau nurodytas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo pateiktas ekspertizės aktas Nr. EG1654/06(03) negali būti vertinamas kaip įrodymas, pagrindžiantis ieškinio reikalavimą priteisti žalos atlyginimą dėl prarasto bendrojo darbingumo. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nagrinėjusi Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. rugsėjo 18 d. nuosprendyje ekspertizės aktą vertino kvalifikuodama nusikalstamą veiką, o ne spręsdama dėl atsakovų civilinės atsakomybės. Taigi šis ekspertizės aktas baudžiamojoje byloje buvo teismo vertinamas visai kitu aspektu. Dėl to kasaciniame skunde kasatorius nepagrįstai teigia, kad jo prarasto darbingumo faktas ir 10 proc. lygis yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

28Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl netinkamo įrodymų leistinumo taisyklių taikymo naikintina ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmesti ieškinio reikalavimai priteisti žalos atlyginimą dėl netekto bendrojo darbingumo. Kadangi ir šiai bylos daliai išnagrinėti reikalinga nustatinėti faktines aplinkybes, tai ši bylos dalis taip pat grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 353 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

29Grąžindama bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, skirtingai nuo atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų dėl ieškovo negautų pajamų šiam nenukasus dalies bulvių derliaus, kurios (sąlygos) yra nustatytos baudžiamojoje byloje priimtais teismų procesiniais sprendimais, tokių procesinių sprendimų nėra priimta dėl atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų dėl žalos atlyginimo ieškovui praradus bendrojo darbingumo (išskyrus baudžiamojoje byloje nustatytus atsakovų neteisėtus veiksmus ir pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį preziumuojamą kaltę). Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju ieškovui tenka procesinė pareiga įrodyti tiek žalos dydį, t. y. netekto bendrojo darbingumo procentą ir laikotarpį, kuriam tokio darbingumo netekta, taip pat dėl prarasto darbingumo netektų pajamų faktą ir dydį, tiek priežastinį ryšį tarp nustatytų atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovui kilusios žalos, t. y. kaip ir kiek atsakovų neteisėti veiksmai bei dėl jų prarasta dalis bendrojo darbingumo nulėmė ieškovo reikalaujamas atlyginti netektas pajamas periodinėmis išmokomis (CK 6.247, 6.249 straipsniai).

30Dėl bylinėjimosi išlaidų

31Kasacinės instancijos teisme patirta 86,43 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2011 m. lapkričio 14 d. pažyma). Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, tai dėl šių išlaidų priteisimo turės pasisakyti apeliacinės instancijos teismas.

32Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

33Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

34Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.