Byla 2A-9-425/2016
Dėl atsiskaitymų pripažinimo negaliojančiais ir piniginių lėšų priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Laimanto Misiūno,

2kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Margaritos Dzelzienės,

3viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Ontidus“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2324-956/2015 pagal ieškovo BUAB „Jokana“ ieškinį atsakovui UAB „Ontidus“ dėl atsiskaitymų pripažinimo negaliojančiais ir piniginių lėšų priteisimo.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

5Ieškovas BUAB „Jokana“ ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais ieškovo UAB „Jokana“ ir atsakovo UAB „Ontidus“ atsiskaitymus per laikotarpį nuo 2013-10-04 iki 2014-04-22 pagal kasos pajamų orderio kvitus: 2013-10-04 ONP Nr. 0047048 -200,00 Lt; 2013-10-09 ONP Nr. 0047126 - 576,00 Lt; 2013-10-25 ONP Nr. 0047370 - 533,00 Lt; 2013-10-11 ONP Nr. 0047167- 366,00 Lt; 2013-10-23 ONP Nr. 0047333- 570,00 Lt; 2013-10-30 ONP Nr. 0047457- 1100,00 Lt; 2013-11-27 ONP Nr. 0047829- 237,00 Lt; 2013-10-31 ONP Nr. 0047473- 368,00 Lt; 2013-12-19 ONP Nr. 0048093 -110,00 Lt; 2013-12-11 ONP Nr.0048005 - 250,00 Lt; 2013-12-27 ONP Nr. 0041194- 163,00 Lt; 2013-12-23 ONP Nr. 0041114 - 654,00 Lt; 2014-01-28 ONP Nr. 0048573 - 209,00 Lt; 2014-01-22 ONP Nr. 0048513 - 600,00 Lt; 2014-02-19 ONP Nr. 0048889 - 400,00 Lt; 2014-02-12 ONP Nr. 0048770 - 600,00 Lt; 2014-02-20 ONP Nr. 0048890 - 256,00 Lt; 2014-02-06 ONP Nr. 0048691 - 665,00 Lt; 2014-03-07 ONP Nr. 0049155 - 811,00 Lt; 2014-03-10 ONP Nr. 0049175 - 470 Lt; 2014-03-21 ONP Nr. 0049309- 318,00 Lt; 2014-03-14 ONP Nr. 0049218 - 402 Lt; 2014-03-26 ONP Nr. 0049388 - 100,00 Lt; 2014-03-28 ONP Nr. 0049417 - 300 Lt; 2014-04-04 ONP Nr. 0049509 - 366,00 Lt; 2014-04-09 ONP Nr. 0049577 – 584,00 Lt; 2014-04-02 ONP Nr. 0049494 -503,0 Lt; 2014-04-18 ONP Nr. 0049714 – 230,00 Lt; 2014-04-16 ONP Nr. 0049685 – 300,00 Lt; 2014-04-22 ONP Nr. 0049773 – 364,00 Lt; 2014-04-22 ONP Nr. 0049774 - 1106,50 Lt; priteisti 3971,12 EUR, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas paaiškino, kad 2014-04-24 Panevėžio apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „Jokana“ ir bankroto administratoriumi paskyrė L. P.. Bankroto administratorius peržiūrėjo bendrovės sudarytus sandorius ir nustatė, kad per laikotarpį nuo 2013-10-04 iki 2014-04-22 ieškovas pirko iš atsakovo prekių, už kurias trečiasis asmuo direktorė A. K. atsikaitė grynais pinigais, sumokėdama iš viso 3971,12 EUR. Šie atsikaitymai pripažintini negaliojančiais CK 6.9301 str. pagrindu, nes ieškovas atsiskaitė su atsakovu pažeisdamas nustatytą eiliškumą. Ieškovas pirmiausia turėjo atsiskaityti su darbuotojais (antra eilė), VSDFV ir VMI (trečia eilė) bei kitais kreditoriais, tačiau atsiskaičius grynaisiais pinigais su atsakovu buvo pažeisti pirmesnės eilės kreditorių interesai. Ieškovo su atsakovu atlikti atsiskaitymai pažeidžia viešąją tvarką ir prieštarauja gerai moralei, todėl pripažintini negaliojančiais CK 1.81 str. pagrindu, CK 6.66 str. pagrindu, nes buvo pažeisti kitų ieškovo kreditorių interesai. Atsakovas žinojo ir turėjo žinoti apie ieškovo neatsiskaitymą su kitais kreditoriais, nes ieškovo turtas buvo areštuotas, vykdomas priverstinis skolų išieškojimas, ieškovo balansas rodė aiškų nemokumą. Apie ieškovo turto areštą buvo paskelbta viešai Turto arešto aktų registre. Atsakovas, priimdamas pinigus iš ieškovo, elgėsi nesąžiningai. Pagal CK 6.66 str. ieškinio senaties terminas yra 1 metai nuo tos dienos, kada bankroto administratorius sužinojo apie kreditorių teises pažeidžiantį sandorį, todėl ieškinio senatis nėra suėjusi.

6Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, pripažino negaliojančiais nuo sudarymo momento BUAB „Jokana“ atsiskaitymus atsakovui UAB „Ontidus“ laikotarpiu nuo 2013-10-04 iki 2014-04-22 pagal atsakovo UAB „Ontidus“ išrašytus kasos pajamų orderius: 2013-10-04 ONP Nr. 0047048 - 200,00 Lt; 2013-10-09 ONP Nr. 0047126 - 576,00 Lt; 2013-10-25 ONP Nr. 0047370 - 533,00 Lt; 2013-10-11 ONP Nr. 0047167- 366,00 Lt; 2013-10-23 ONP Nr. 0047333- 570,00 Lt; 2013-10-30 ONP Nr. 0047457- 1100,00 Lt; 2013-11-27 ONP Nr. 0047829- 237,00 Lt; 2013-10-31 ONP Nr. 0047473- 368,00 Lt; 2013-12-19 ONP Nr. 0048093 -110,00 Lt; 2013-12-11 ONP Nr.0048005 - 250,00 Lt; 2013-12-27 ONP Nr. 0041194- 163,00 Lt; 2013-12-23 ONP Nr. 0041114 - 654,00 Lt; 2014-01-28 ONP Nr. 0048573 - 209,00 Lt; 2014-01-22 ONP Nr. 0048513 - 600,00 Lt; 2014-02-19 ONP Nr. 0048889 - 400,00 Lt; 2014-02-12 ONP Nr. 0048770 - 600,00 Lt; 2014-02-20 ONP Nr. 0048890 - 256,00 Lt; 2014-02-06 ONP Nr. 0048691 - 665,00 Lt; 2014-03-07 ONP Nr. 0049155 - 811,00 Lt; 2014-03-10 ONP Nr. 0049175 - 470 Lt; 2014-03-21 ONP Nr. 0049309- 318,00 Lt; 2014-03-14 ONP Nr. 0049218 - 402 Lt; 2014-03-26 ONP Nr. 0049388 - 100,00 Lt; 2014-03-28 ONP Nr. 0049417 - 300 Lt; 2014-04-04 ONP Nr. 0049509 - 366,00 Lt; 2014-04-09 ONP Nr. 0049577 – 584,00 Lt; 2014-04-02 ONP Nr. 0049494 -503,0 Lt; 2014-04-18 ONP Nr. 0049714 – 230,00 Lt; 2014-04-16 ONP Nr. 0049685 – 300,00 Lt; 2014-04-22 ONP Nr. 0049773 – 364,00 Lt; 2014-04-22 ONP Nr. 0049774 - 1106,50 Lt, ir priteisė iš atsakovo UAB „Ontidus“ 3971,12 EUR ieškovui BUAB „Jokana“, priteisė iš atsakovo UAB „Ontidus“ 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3971,12 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-02-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 100 EUR išlaidas advokato pagalbai apmokėti - ieškovui BUAB „Jokana“, priteisė iš atsakovo UAB „Ontidus“ 119 EUR žyminį mokestį, 6,42 EUR išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – valstybei. Pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo prašymo taikyti ieškinio senatį, nurodė, kad dar nėra suėjęs vienerių metų senaties terminas. Teismas pažymėjo, kad Panevėžio apygardos teismas 2014-11-19 nutartyje konstatavo, kad UAB „Jokana“ atstovė A. K. nuo 2013-10-01, t. y. prieš bankroto bylos iškėlimą ir esant 2014-04-24 nutartimi uždėtam areštui visam bendrovės turtui, tame tarpe piniginėms lėšoms, atsiskaitinėjo su kreditoriais pažeisdama eiliškumą. Atsiskaitymai nuo 2013 metų spalio mėnesio iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 str. nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nepilnai mokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Lietuvos apeliacinis teismas 2015-04-07 nutartyje konstatavo, kad UAB „Jokana“ tuo pačiu laikotarpiu su pasirinktinais kreditoriais atsiskaitinėjo iki pat 2014 m. liepos mėn., o su kreditoriumi UAB „Ontidus“ atsiskaitydavo reguliariai, tuo tarpu daugumai kreditorių, tarp kurių buvo ir VSDFV, praktiškai nemokėjo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ginčijamais sandoriais buvo pažeistos aukščiau minėtų kreditorių teisės gauti reikalavimo patenkinimą anksčiau bei teisėti interesai gauti savo reikalavimų patenkinimą vienodomis sąlygomis su kitais kreditoriais. Teismas konstatavo, kad esant CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatytam atsiskaitymų eiliškumo reglamentavimui, tarp šalių sudaryti susitarimai, kuriais siekiama apeiti šią imperatyvią teisės normą, prieštarauja sąžiningumo principui ir viešajai tvarkai. Ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybės ir bylos medžiaga sudaro pagrindą pripažinti negaliojančiais atsiskaitymus už laikotarpį nuo 2013-10-04 iki 2014-04-22 pagal kasos pajamų orderio kvitus ir CK 1.81 straipsnio pagrindu, nes jie buvo atlikti pažeidžiant atsiskaitymų su kreditoriais tvarką, užtikrinančią viešąją tvarką ir turinčią privalomąjį pobūdį. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju abi susitarimo šalys – verslininkai, kuriems panašaus pobūdžio sandorių sudarymas ir įvykdymas yra įprasta veikla. Kasacinio teismo formuojama praktika, kad verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi. Atsakovas, būdamas verslininku, laikydamasis apdairaus ir rūpestingo kvalifikuoto subjekto standarto, privalėjo pasidomėti ieškovo turtine padėtimi, turimais kreditoriais, skolų mastu, ginčais teisme, daiktinių teisių suvaržymais ir įvertinti, ar sudarant ginčo sandorius nebus pažeistos kitų ieškovo kreditorių teisės, o ne sudaryti su ieškovu sandorius ir taip atgauti savo skolą pirmiau už kitus kreditorius. Atsakovas, nebūdamas pakankamai apdairus ir rūpestingas, nesidomėjo ieškovo finansine padėtimi, nors ieškovo turtas ir buvo areštuotas, vykdomas priverstinis skolų išieškojimas, apie ieškovo turto areštą buvo paskelbta viešai Turto arešto aktų registre. Remdamasis minėtomis aplinkybėmis, teismas darė išvadą, kad yra visos sąlygos taikyti actio Pauliana institutą: ieškovas ir atsakovas neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių, šie sandoriai pažeidė kitų ieškovo kreditorių teises, o atsakovui buvo žinoma sunki ieškovo finansinė padėtis, t.y. ginčijamų sandorių šalys buvo nesąžiningos, nes žinojo, kad pažeidžia ieškovo kreditorių teises ir interesus, todėl ieškinį tenkinto, atsiskaitymus už prekes grynaisiais pinigais per laikotarpį nuo 2013-10-04 iki 2014-04-22 pagal kasos pajamų orderio kvitus pripažino negaliojančiais nuo sudarymo momento (ab initio) bei taikė restituciją – iš atsakovo priteisė 3971,12 EUR ieškovui BUAB „Jokana“.

7Atsakovas UAB „Ontidus“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo BUAB „Jokana“ ieškinį atmesti bei atsakovui UAB „Ontidus“ iš ieškovo BUAB „Jokana“ administravimo lėšų priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliantas pažymėjo, jog skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas bei naikintinas, nes Panevėžio miesto apylinkės teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas netinkamai jas pritaikant ir išaiškinant, o tai yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą. Teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė CK 6.66 str. teisės normą, reglamentuojančią kreditorių teisių pažeidimą – šios normos pagrindu ieškovas neturėjo ir neturi jokios reikalavimo teisės į atsakovą, o ieškovas privalėjo atsiskaityti už perkamas prekes, be to, pinigų sumokėjimas neturėjo jokios įtakos ieškovo mokumui, atsakovas nebuvo nesąžiningas. Skundžiamame sprendime teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog ginčo atveju numatomas vienerių metų, o ne 6 mėnesių senaties terminas, kadangi vadovavosi nebegaliojančia Įmonių bankroto įstatymo redakcija. Administratorius pats teismui pateikė įrodymus, kad dokumentus iš įmonės vadovės gavo pagal 2014-08-05 Perdavimo aktą ir būtent šių dokumentų pagrindu buvo pareikštas ieškinys, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, jog A. K. neperdavė nei vieno dokumento. Administratorius į teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2015-02-26, todėl yra praleidęs ieškinio senaties terminą, kurį teismas turėjo taikyti atsakovo prašymu. Pirmosios instancijos teismas taip pat neteisingai išaiškino ir pritaikė teisės normą, reglamentuojančią atsiskaitymų eiliškumą (CK 6.9301 str.). Tik nuo ieškovo valios priklausė, ar gaunamas iš ūkinės-komercinės veiklos pajamas panaudoti prekių užpirkimui ar atsiskaitymui su kreditoriais ir tokiu būdu nutraukti ūkinę veiklą. Ieškovas pasirinko ūkinės komercinės veiklos vykdymo prioritetą ir šį pasirinkimą teigiamai įvertino Lietuvos apeliacinis teismas 2014-06-26 nutartyje. Atsakovas niekada nebuvo ieškovo kreditoriumi, todėl už parduodamas prekes gaudamas pinigus jokio lygiateisiškumo ir reikalavimų tenkinimo eiliškumo principo nepažeidė. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog su atsakovu ieškovo direktorė atsiskaitinėjo įmonės pinigais. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčijami kasos pajamų orderiai pažeidė viešąją tvarką ir gerą moralę. Atsakovas yra sąžininga atsiskaitymų šalis, jis nežinojo ir neturėjo žinoti, kad ieškovas yra nemokus. Ieškovas, pirkdamas gėles, mokėjo pinigus, kad davė pagrindą manyti, jog ieškovas yra mokus. Ieškovas, pirkdamas ir su antkainiu parduodamas iš atsakovo įsigytas prekes, siekė išvengti bankroto, todėl toks prekių pirkimas negali prieštarauti viešajai tvarkai ir gerai moralei, kas nepagrįstai konstatuota skundžiamame teismo sprendime.

8Ieškovas BUAB „Jokana“ atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pažymima, kad ieškovas buvo nemokus nuo 2011 m. – ši aplinkybė nustatyta Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-12 nutartyje. 2010-2014 m. kreditoriai masiškai kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš ieškovo, tačiau priimti įsakymai nebuvo įvykdyti, nes ieškovas neturėjo turto. Duomenys apie iš ieškovo priteistas sumas yra vieši, todėl atsakovas turėjo apie jas žinoti. Su atsakovu buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais todėl, kad ieškovo sąskaitos buvo areštuotos. Aplinkybė, kad tokie 2014 m. atsiskaitymai grynais pinigais pažeidė kreditorių teises konstatuota ir Panevėžio apygardos teismo 2014-11-19 nutartyje. VSDFV ieškovui taikė priverstinio poveikio priemones, kelis kartus įspėjo ieškovą, kad kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, VMI priėmė sprendimus išieškoti mokestines nepriemokas iš ieškovo turto. Atsakovas, kaip sąžiningas verslo subjektas, turėjo domėtis tuo, ar gaudama lėšas iš ieškovo, nepažeis kitų kreditorių interesų, tačiau jokių priemonių nesiėmė. Ieškovas, būdamas nemokus, pirmenybę suteikė atsakovui prieš kitus kreditorius, taip pažeisdamas imperatyvų atsiskaitymo eiliškumą. Ieškovas taip pat pabrėžė, kad Įmonių bankroto įstatymas nenustato ieškinio senaties terminų, o nustato tik įpareigojimą administratoriui kreiptis į teismą su ieškiniu per įstatyme nustatytą terminą. Buvusi ieškovo vadovė iki šios dienos nėra perdavusi administratoriui visų įmonės dokumentų, o dalies dokumentų perdavimas nereiškia, kad administratoriui nuo bankroto bylos iškėlimo dienos tapo žinoma apie ieškovo atsiskaitymą su atsakovu.

9Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškovo ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

11Bylos medžiaga nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2014-04-24 nutartimi UAB „Jokana“ pripažino nemokia ir iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė L. P.. Nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2014-06-26 (T. 1, b. l. 6-9). Panevėžio apygardos teismo 2014-09-17 nutartimi patvirtintas UAB „Jokana“ kreditorių sąrašas, bendra kreditorinių reikalavimų suma yra 110 927,34 Lt (T. 1, b. l. 10-11). Laikotarpiu nuo 2013-10-04 iki 2014-04-22 ieškovas UAB „Jokana“ pirko prekes iš atsakovo UAB Ontidus“ ir atsiskaitė grynais pinigais – šiuo laikotarpiu atsakovui sumokėta 3 971,12 EUR (T. 1, b. l. 6-21). BUAB „Jokana“ bankroto administratorius 2015-02-24 pareiškė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti laikotarpiu nuo 2013-10-04 iki 2014-04-22 sudarytus sandorius su atsakovu ir atliktus mokėjimus negaliojančiais bei taikyti restituciją. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino ir sandorius pripažino negaliojančiais LR CK 1.81 straipsnio 1 dalies 6.66 straipsnio pagrindais bei taikė restituciją. Apeliantas su tokiu teismo sprendimu nesutinka, nurodo, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.66 str. teisės normą, nepagrįstai atsisakė taikyti ieškinio senaties terminą, neatsižvelgė, kad nėra visų sąlygų CK 6.66 str. taikymui, atsakovas neturėjo žinoti ir nežinojo apie UAB „Jokana“ bankrotą ir nėra atsakingas už ginčijamų sandorių sudarymą.

12Ieškinyje sandorius prašoma pripažinti negaliojančiais LR CK 1.81 straipsnio 1 dalies ir 6.66 straipsnio normų pagrindais, t. y. kaip prieštaraujančius viešajai tvarkai ir gerai moralei bei pažeidžiančius kreditorių teises, nes sudaryti pažeidžiant nustatytą atsiskaitymo su kreditoriais tvarką (CK 6.9301 str.). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. Atsakovas UAB „Ontidus“ nurodo, kad bankroto administratorius praleido 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, numatytą Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 p., kadangi apie sudarytus sandorius sužinojo 2014-08-05 – 12, kai jam buvo perduoti įmonės 2013-2014 m. kasos dokumentai. LR Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 5 d. 8 p. (iki 2015-01-01 įsigaliojusiose ĮBĮ redakcijose tai buvo 11 str. 3 d. 8 p.) numato, kad administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Tačiau CK 6.66 str. 3 d. įtvirtina, kad ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą, o šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad bankroto administratoriaus teisei (ir pareigai) pareikšti ieškinį dėl sandorių negaliojimo įgyvendinti turėtų būti taikomas trumpesnis terminas nei numatytas CK 6.66 str. Bankroto administratorius, ginčydamas įmonės sandorius, gina visų kreditorių interesus, todėl trumpesnio termino administratoriui numatymas nei kitiems kreditoriams neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Įmonių bankroto įstatyme nenustatyta savarankiškų administratoriaus ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų - sandorių negaliojimo pagrindai reglamentuojami Civiliniame kodekse, todėl ir ieškinys CK numatytais pagrindais turi būti pareiškiamas CK normose įtvirtintais terminais. Iš bylos duomenų matyti, kad 2013-2014 m. kasos dokumentus bankroto administratorius iš UAB „Jokana“ buvusios direktorės priėmė 2014-08-05 bei 2014-08-14 (T. 2, b. l. 11, 13), todėl 2015-02-24 pareikšdamas ieškinį CK 6.66 str. ir CK 1.81 str. pagrindais, nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino. Taip pat pažymėtina, kad UAB „Jokana“ bankroto bylos duomenimis Panevėžio apygardos teismas 2014-09-17 nutartimi buvusiai UAB „Jokana“ vadovei paskyrė baudą už visų įmonės dokumentų neperdavimą administratoriui laiku, o buvusi vadovė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui nurodė, jog visų dokumentų neperdavė dėl didelės dokumentų apimties ir dėl reikalavimo perduoti jus tvarkingus, t. y. sunumeruotas ir surūšiuotas bylas. Ši aplinkybė patvirtina bankroto administratoriaus argumentus, jog 2014-08-05 – 12 dienomis bankroto administratorius neturėjo visų įmonės dokumentų, todėl negalėjo patikrinti, ar sudaryti sandoriai atitinka įmonės interesus. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad bankroto administratorius nepraleido ieškinio senaties termino, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo netaikė ir ieškinio šiuo pagrindu neatmetė.

13CK 6.66 str. nustato, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad actio Pauliana taikoma, esant tokioms sąlygoms: kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012, 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2012, 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Pirmosios instancijos teismas konstatavo vertinamų sandorių - ieškovo UAB „Jokana“ ir atsakovo UAB „Ontidus“ atsiskaitymų per laikotarpį nuo 2013-10-04 iki 2014-04-22 pagal kasos pajamų orderio kvitus - prieštaravimą imperatyvioms teisės normoms, pažymėjo, kad nors sudarant sandorius ieškovo turto masė ir turtinė padėtis žymiai nepakito, tačiau tokiais sandoriais pažeistos kreditorių – darbuotojų, valstybės biudžeto teisės gauti reikalavimo patenkinimą anksčiau, o duomenų, kad ieškovas vykdė atsiskaitymus su kreditoriais, mažino įsipareigojimus ar didino turtą, nėra. Byloje nustatyta, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovas UAB „Jokana“ buvo nemokus (ši aplinkybė konstatuota ir kitų teismų), turėjo įsipareigojimų tiek darbuotojams, tiek valstybės biudžetams bei kitiems kreditoriams pagal vykdomuosius raštus, o 2013-10-01 įsigaliojusios naujos CK redakcijos 6.9301 str. numatė privalomą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Tačiau turi būti pažymėta, kad esant nemokumui, bet dar nesant iškeltos bankroto bylos, įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno kreditoriaus reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytų įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Tokius sprendimus gali padiktuoti verslo logika, nes kartais tai gali būti vienintelė racionali išeitis išvengti bankroto. UAB „Jokana“ be kita ko vertėsi gėlių prekyba, todėl didmena įsigydama veiklos vykdymui būtinų priemonių – gėlių iš UAB „Ontidus“, tokiu būdu siekė išvengti bankroto, o iš uždirbtų lėšų patenkinti turimus įsipareigojimus kreditoriams. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog nėra duomenų, kad ieškovas, vykdydamas veiklą, atsiskaitinėjo su kreditoriais, neatkreipė dėmesio į skundžiamame sprendime paties teismo cituotą Panevėžio apygardos teismo 2012-09-28 nutartį, kurioje teismas pripažino, kad nors UAB „Jokana“ yra faktiškai nemoki, tačiau įmonės verslo planas, sudarytos sutartys ir atliekami veiksmai leidžia konstatuoti, jog UAB „Jokana“ gali atgauti mokumą. Taigi, vien nemokumo fakto egzistavimas nėra pakankamas pripažinti sudarytus sandorius negaliojančiais. Ir nors 2013 m. spalio – 2014 m. balandžio mėn. laikotarpiu UAB „Jokana“ sumokėta suma tiekėjams yra didesnė nei darbuotojams ar VSDFV biudžetui, tačiau reikia pažymėti, kad UAB „Jokana“ tiekėjams, ar šiuo konkrečiu atveju – UAB „Ontidus“ mokėdavo už tuo pat metu faktiškai perduodamą turtą - gėles, taigi bendrovės turto apimtis nesumažėjo, o pagal ginčijamus sandorius nupirktą turtą-gėles pardavus, UAB „Jokana“ turėjo gauti didesnių pajamų nei sumokėjo atsakovui, kurias būtų panaudojusi įsipareigojimų vykdymui.

14Dar viena actio Pauliana taikymo sąlyga – turi būti nustatyta, kad trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Kadangi sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad abi sandorio šalys yra verslininkai, o verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi, todėl atsakovas turėjo pareigą pasidomėti ieškovo turtine padėtimi, turimais kreditoriais, skolų mastu, ginčais teisme, daiktinių teisių suvaržymais bei įvertinti, ar sudarant ginčo sandorius nebus pažeistos kitų kreditorių teises. Pirmosios instancijos teismas atsakovą pripažino nebuvus pakankamai rūpestingą ir apdairų, nesidomėjus ieškovo turtine padėtimi, todėl pripažino esant nesąžiningą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka. Trečiasis asmuo laikomas nesąžiningu tik esant pagrindui konstatuoti, kad jis žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. T. S., A. I. ir kt., bylos Nr. 3K-3-898/2002; 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Neringos žuvis“ v. A. P. individuali įmonė ,,Altana“, bylos Nr. 3K-3-168/2007). Vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Cetarium“, UAB „Ortofina“ ir R. G. K., bylos Nr. 3K-3-17/2006). Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad UAB „Jokana“ ir UAB „Ontidus“ sandorius sudarydavo ir atsiskaitydavo tuo pačiu metu, t. y. ieškovas UAB „Jokana“, įsigydamas gėles, iškart (tą pačią dieną) grynaisiais pinigais ar pavedimu UAB „Ontidus“ sumokėdavo už gaunamas prekes, todėl toks ieškovo elgesys, tikėtina, nekėlė abejonių dėl jo mokumo. Iš byloje pateiktų Centrinės hipotekos įstaigos Turto areštų aktų registro išrašų matyti, kad ginčijamų sandorių sudarymo momentu visi UAB „Jokana“ atžvilgiu taikyti turto areštai buvo išregistruoti (T. 2, b. l. 14-19), todėl sužinoti apie UAB „Jokana“ įsiskolinimus atsakovas neturėjo galimybės. Kiti būdai gauti informaciją apie juridinio asmens įsipareigojimus ir mokumo būklę yra gana riboti – informacijos paieška antstolių kontorose ar teismuose, tačiau jie reikalauja didelių laiko kaštų, todėl būtų itin neekonomiški, ypač atsižvelgiant į nedideles UAB „Ontidus“ ir UAB „Jokana“ sandorių sumas. Įvertinus UAB „Jokana“ elgesį visada su atsakovu atsiskaitant laiku bei informacijos apie UAB „Jokana“ skolas (turto areštus) viešame registre nebuvimą, laikytina, kad UAB „Ontidus“ neturėjo galimybės žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių interesus, todėl nėra pagrindo UAB „Ontidus“ pripažinti buvus nesąžiningą. Nesant visų actio Pauliana taikymo sąlygų, numatytų CK 6.66 str., ieškovo BUAB „Jokana“ ieškinys UAB „Ontidus“ atžvilgiu šiuo pagrindu atmetamas.

15Sandorius prašoma pripažinti negaliojančiais ir CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu – viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Lietuvos įstatymų nenustatyta „viešosios tvarkos“ ar „geros moralės“ samprata; tai yra teisės doktrinos ir teismų praktikos užduotis. Šių teisinių vertybių kategorijų turinys gali kisti. „Viešoji tvarka“ apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sąvoka „gera moralė“ taip pat yra vertinamoji; kilus geros moralės taikymo klausimui, teismui privalu taikyti bylos nagrinėjimo metu pripažįstamus moralės standartus vadovaujantis objektyviuoju protingumo kriterijumi. Pažymėtina, kad visuomenės pagrindą sudaro teisingumas. Juo turi būti grindžiami ir civilinių teisinių santykių dalyvių veiksmai, taigi ir sudaromi sandoriai. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. K. prieš UAB „Vlantana“, bylos Nr. 3K-3-26/2014, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Iš šių kasacinio teismo praktikoje pateikiamų teisės aiškinimo nuostatų akivaizdu, kad „viešosios tvarkos“ ir „geros moralės“ kategorijos yra atviro tipo normos, kurių konkretus turinys priklauso nuo valstybėje vykstančių socialinių bei teisinių procesų. Nepaisant to, šios kategorijos nėra visiškai abstrakčios. Jeigu „viešoji tvarka“ – tai fundamentalūs principai bei taisyklės, užtikrinantys politinių, socialinių ar ekonominių valstybės, o kartu ir visuomenės, interesų apsaugą, tai į „geros moralės“ kategoriją patenka normos, kurių tikslas civiliniuose teisiniuose santykiuose užtikrinti sąžiningumo, teisingumo, tvarkos ir protingumo laikymąsi. Vienas esminių Lietuvos privatinės teisės principų, tiesiogiai susisiejančių su „viešosios tvarkos“ bei „geros moralės“ kategorijomis, – tai objektyvųjį sąžiningumą išreiškiantis teisės principas bona fides. Šis principas ne tik įpareigoja šalis, sudarant tarpusavyje sutartis, jas vykdant, vadovautis tuo, kas yra laikoma protinga ir teisinga, bet draudžia įgyvendinti savo teises priešingai sąžiningų ketinimų (angl. good faith) principui. Jokia teisė negali būti įgyvendinama, jeigu ketinama pakenkti kitam arba ji įgyvendinama neproporcingu, neprotingu būdu, prieštaraujančiu prieš tai aptartoms kategorijoms. Sąžiningumo, įskaitant sąžiningų ketinimų, principo pažeidimas per se nereiškia, kad atliktas teisinis veiksmas prieštarauja ir viešajai tvarkai ar gerai moralei. Jam konstatuoti nepakanka nustatyti bendro asmens nepakankamo atidumo ar rūpestingumo, sudarant sandorius ar atliekant kitus veiksmus, kuriais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Sandorio prieštaravimas viešajai tvarkai ar gerai moralei, kaip sąžiningumo principo pažeidimo pasekmė, gali būti konstatuojamas, jeigu pakanka įrodymų nustatyti sąmoningą asmenų siekį pažeisti fundamentalias vertybes, t. y. atlikti veiksmus, akivaizdžiai neteisėtus civilinės teisės požiūriu. Tokiais atvejais sąžiningų ketinimų principo bei geros moralės kategorijų taikymu siekiama to paties tikslo: objektyvaus teisingumo atkūrimo. Kaip jau minėta, ieškovas UAB „Jokana“, sudarydamas ginčijamus sandorius ir įsigydamas veiklai būtinas priemones - gėles, siekė vykdyti veiklą ir iš veiklos gauto pelno padengti turimus įsipareigojimus, Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „Jokana“ pagal ginčijamus sandorius gavo prekes, todėl jos turto apimtis bei mokumas iš esmės nepakito, priešingai, taip buvo suteiktos galimybės UAB „Jokana“ toliau vykdyti veiklą ir neabejotinai, realizavus gėles, atgauti jų įgijimui skirtas pinigines lėšas bei pelną. Atsakovas UAB „Ontidus“ apie kitus ieškovo kreditorius ir jų įsipareigojimus nežinojo ir buvo sąžiningas, sudarydamas ginčijamus sandorius, t. y. neturėjo sąmoningo siekio pirmumo teise gauti savo reikalavimų patenkinimą ir pažeisti kitų UAB „Jokana“ kreditorių interesus. Ieškovo ginčijami sandoriai negali būti pripažįstami atsiskaitymu su kreditoriumi atsakovu UAB „Ontidus“, nes tai yra komerciniai prekių pirkimo-pardavimo sandoriai. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nors UAB „Jokana“ vadovė, bendrovei tapus nemokia, nepagrįstai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir toliau vykdė ūkinę - komercinę veiklą, tačiau veiklos vykdymo metu su UAB „Ontidus“ sudarytais sandoriais buvo siekiama pagerinti bendrovės mokumą, nebuvo sumažinta turto apimtis, priešingai, nupirktos gėlės turėjo būti realizuotos su tam tikra pelno norma, kad atsakovas neturėjo sąmoningo siekio pažeisti kreditorių interesus, todėl ginčijamų sandorių nėra pagrindo pripažinti prieštaraujančiais viešajai tvarkai ar gerai moralei. Kadangi pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, į šias aplinkybes neatsižvelgė, pirmosios instancijos teismo sprendimo negalima pripažinti teisėtu ir pagrįstu (CPK 263 straipsnis), todėl sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovo BUAB „Jokana“ ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

16Priėmus naują sprendimą, turi būti perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.). Ieškinys atmestas visiškai, todėl ieškovui jo patirtos išlaidos nepriteisiamos. Atsakovas UAB „Ontidus“ nurodė patyręs 580 EUR advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo parengimą bei atstovavimą pirmosios instancijos teisme ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus (T. 1, b. l. 145-146). Šios išlaidos pagrįstos, neviršija Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatytų ribų, todėl priteisiamos iš ieškovo BUAB „Jokana“ bankroto administravimui skirtų lėšų atsakovo UAB „Ontidus“ naudai. Pirmosios instancijos teisme taip pat patirta 6,42 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, nuo kurių mokėjimo BUAB „Jokana“ nėra atleista, todėl šios išlaidos taip pat priteisiamos iš BUAB „Jokana“ administravimo lėšų į valstybės biudžetą (CPK 92 str., 96 str. 2 d.).

17Apeliacinį skundą tenkinus ir apeliantui prašant, priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas pateikė įrodymus patyręs 290 EUR išlaidų advokato pagalbai (T. 2, b. l. 79-80). Šios išlaidos pagrįstos, neviršija Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) numatytų ribų, todėl priteisiamos iš ieškovo atsakovo naudai.

18Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies antruoju punktu,

Nutarė

19Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. BUAB „Jokana“ ieškinį atsakovui UAB „Ontidus“ dėl atsiskaitymų pripažinimo negaliojančiais ir piniginių lėšų priteisimo atmesti.

20Priteisti iš BUAB „Jokana“ (j. a. k. 168640292) bankroto administravimui skirtų lėšų 580 EUR advokato pagalbos išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, bei 290 EUR advokato pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, UAB „Ontidus“ (j. a. k. 148393315) naudai ir 6,42 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Margaritos Dzelzienės,... 3. viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 5. Ieškovas BUAB „Jokana“ ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais... 6. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 15 d. sprendimu... 7. Atsakovas UAB „Ontidus“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio... 8. Ieškovas BUAB „Jokana“ atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą... 9. Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas... 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 11. Bylos medžiaga nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2014-04-24... 12. Ieškinyje sandorius prašoma pripažinti negaliojančiais LR CK 1.81... 13. CK 6.66 str. nustato, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus... 14. Dar viena actio Pauliana taikymo sąlyga – turi būti nustatyta, kad... 15. Sandorius prašoma pripažinti negaliojančiais ir CK 1.81 straipsnio 1 dalies... 16. Priėmus naują sprendimą, turi būti perskirstomos bylinėjimosi išlaidos,... 17. Apeliacinį skundą tenkinus ir apeliantui prašant, priteistinos bylinėjimosi... 18. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 19. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimą... 20. Priteisti iš BUAB „Jokana“ (j. a. k. 168640292) bankroto administravimui...