Byla 2A-650-516/2011
Dėl draudimo išmokos priteisimo Tretysis asmuo AB DnB Nord lizingas

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Andžej Maciejevski,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Azzardo“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Azzardo“ ieškinį atsakovui UAB „DK PZU Lietuva“ dėl draudimo išmokos priteisimo Tretysis asmuo AB DnB Nord lizingas.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5ieškovas UAB „Azzardo“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „DK PZU Lietuva“ trečiajam asmeniui UAB DnB Nord lizingas 50 130,00 Lt draudimo išmokos ir 6 procentus metinių palūkanų nuo nepagrįsto atsisakymo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei ieškovui bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškovas nurodė, kad 2008-02-01 d. Ieškovas su atsakovu sudarė transporto priemonių draudimo sutartį ir trečiojo asmens UAB DnB NORD lizingas naudai apdraudė transporto priemonę Mercedes-Benz C 320, valstybinis numeris ( - ) sausumos transporto priemonių (kasko) draudimu. Draudimo galiojimo laikotarpis prasideda 2008-02—01 ir baigiasi 2009-02-01. Automobilis apdraustas UAB DK “PZU Lietuva” draudimo taisyklių Nr.049 sąlygomis. 2008-12-22 ( - ) viešbučio “V. J.” aikštelėje, buvo pavogta apdrausta transporto priemonė Mercedes Benz C-320, ieškovas apie įvykį pranešė policijai ir draudikui. 2009-05-07 d. raštu atsakovas ieškovui pranešė, kad šis įvykis priskiriamas prie nedraudžiamųjų, kadangi 2009-02-17 d. Kauno žalų centras gavo Jūrmalos m. VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo tarnybos pažymą Nr.20/23-4/370, kurioje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad automobilis, viešbučio aikštelėje buvo paliktas neužrakintas, su neįjungta signalizacija. Taip pat atsisakyme mokėti draudimo išmoką buvo nurodyta, kad atsisakymas išmokėti draudimo išmoką pagrįstas transporto priemonių draudimo taisyklių 9 skyriaus Nedraudžiamieji įvykiai 9.8 punktu - draudikas nemoka draudimo išmokos, kai nebuvo įjungta arba neveikė šios transporto priemonės apsaugos sistema nuo vagystės, kai nebuvo įjungta arba neveikė šios transporto priemonės apsaugos sistema nuo vagystės, kai transporto priemonė buvo palikta neužrakintomis durimis ir 9.4 punktu. 2009-07-17 d. raštu atsakovas pakartotinai nurodė, kad įvykis pripažintinas nedraudžiamuoju, taip pat nurodė papildomą atsisakymo išmokėti draudimo išmoką argumentą - UAB “Alto servisas” 2009-03-03 rašte nurodoma, kad į apsaugos sistemos prieš atvirą vagystę SKYBRAKE DD+komplektą įeina 2 korteles, o į pavarų užrakto komplektą 2 raktai, tačiau draudėjas pateikė tik vieną apsaugos sistemos prieš atvirą vagystę kortelę bei vieną pavarų užrakto raktą ir taip pažeidė taisyklių 2.4.2.8 punkte nurodytą draudėjo pareigą” perduoti draudikui per 3 darbo dienas nuo jo reikalavimo gavimo, transporto priemonės registravimo dokumentus, raktelių komplektus, apdraustų muzikos grotuvų nuimamus valdymo skydelius, signalizacijos nuotolinio valdymo pultus arba oficialius dokumentus įrodyti jų buvimą policijoje. Plėšimo atveju ši nuostata nėra taikoma Vadovaujantis taisyklių 16.1.1 punktu draudimo išmoka gali būti mažinama “ jeigu draudėjas ar jo atstovas pažeidžia šiose taisyklėse nustatytas pareigas“. Ieškovo teigimu, 2009-05-07 rašte ir 2009-07-17 rašte atsakovo nurodyti atsisakymo išmokėti draudimo išmoką motyvai yra nepagrįsti.

7Paaiškino, kad ieškovas transporto priemonę Mercedes – Benz apdraudė UAB DnB NORD lizingas naudai, kadangi automobilis įsigytas lizingo būdu, tačiau Draudimo įstatymo 81 str. numato, kad teisę reikalauti, jog būtų išmokėta draudimo išmoka, turi draudėjas, o įstatyme nustatytais atvejais – naudos gavėjas, arba nukentėjęs tretysis asmuo. Ieškovas, remdamasis CK 6.191 str. 1 d. nuostata, prašė iš atsakovo 50 130 Lt draudimo išmoką.

8II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. spalio 7 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.

10Teismas konstatavo, kad draudiko atsakomybė yra sutartinė, taigi draudimo kompanija atsako tik prisiimtų įsipareigojimų ribose. Tai reiškia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, bei pagal pačią draudimo sutartį. Reikalavimas yra kildinamas iš sudarytos draudimo sutarties, kurioje į draudimo apsaugą įtraukta automobilio vagystės rizika. Draudėjas(ieškovo atstovas) savo parašu patvirtino, kad su Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr.049 yra susipažinęs ir su jomis sutinka.

11LR draudimo įstatymo 82 str. 3 d. įpareigoja atsakingą draudiką išmokėti draudimo išmoką, tik įsitikinus draudžiamojo įvykio buvimu. Tai reiškia, kad draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmoką, esant abejonių dėl draudžiamojo įvykio buvimo. Draudiminio įvykio nustatymui yra būtina policijos pažyma, patvirtinanti automobilio vagystės faktą. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad 2008-12-20 Jūrmalos miesto valdyboje pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr.11410112508, kuri buvo pradėta pagal D. J., 2008-12-20 d. pareiškimą dėl automobilio vagystės 2008-12-19 apie 19,50 val. iš viešbučio “V. J.” automobilių stovėjimo aikštelės, esančios J. gatvėje Nr. ( - ), ( - )

12Tyrimo metu buvo nustatyta, kad automobilių stovėjimo aikštelės teritorijoje buvo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, buvo konstatuota, kad vagystės metu automobilis Mercedes Benz C320 stovėjimo aikštelėje buvo vienintelis. Apie 19:50:10 val. Į automobilių stovėjimo aikštelės teritoriją iš gatvės pusės įėjo tamsios spalvos drabužiais apsirengęs vyriškis, kurio identifikuoti neįmanoma. Jis ryžtingai priėjo prie automobilio, atidarė vairuotojo dureles (automobilis aiškiai buvo neužrakintas, nes automobilio posūkio žibintai nerodė signalizacijos išjungimo), atsisėdo į automobilį ir lygiai po 40 sekundžių, apie 19:50:50 automobilis be jokių problemų išvažiavo iš stovėjimo aiktelės ir daugiau nesugrįžo. Vyras iš automobilio neišlipo, kapoto ir bagažinės neatidarinėjo. Vaizdo įrašą peržiūrėjo inspektorius A. G., vyresnysis inspektorius D. C., viešbučio darbuotoja L. E.. Dėl techninių priežasčių vaizdo įrašas neišliko.

13Atliekant tyrimą, pareiškėjas D. J., pateikė poėmiui vieną infraraudonųjų spindulių raktą Nr.2215311 ir registracijos pažymėjimą Nr. A7052248. Tyrimą atliekantiems pareigūnams pasirodė įtartina, kad raktas, kurio Nr.2215311 atrodo visiškai naujas, signalizacijos mygtukai nenusitrynę, atsižvelgiant į tai, kad automobilyje neįrengta papildoma signalizacija, reguliariai naudojant užvedimo raktelį, tai teoriškai neįmanoma. Tyrimą atliekantys pareigūnai manė, kad automobilio vagystė buvo įvykdyta, sąmoningai ar nesąmoningai padedant D. J., nes vagystės metu nebuvo įjungta automobilio signalizacija, vagiui patekti į automobilį signalizacija netrukdė.

14Apklaustas liudytoju D. J., paaiškino, kad kaip bendrovės direktorius automobiliu vyko pas partnerius į Rygą, atvyko diena anksčiau, kad aplankytu vandens parką . Automobilį pastatė aikštelėje prie viešbučio, tiesiai virš kameros. Jo manymu turėjo įjungti signalizaciją, tiksliai negali pasakyti. Ne kartą buvo grįžęs prie automobilio. Stengiasi visą laiką užrakinti ir patikrinti, šiuo atveju, negali pasakyti. Vėliau paaiškino, kad buvo užrakinęs su rakčiuku, viskas viduj, atskirai nieko nereikia daryti, jei užrakinta, tai su signalizacija. Paaiškino, kad automobilis buvo nupirktas su vienu vieninteliu raktu, kiekvienas daiktus naudoja skirtingai, naujas dėl to, kai su daiktais gražiai elgiesi.

15Teismo nuomone, tokie liudytojo parodymai, byloje nepaneigė, Jūrmalos miesto policijos pažymos, kad vagystės metu nebuvo įjungta automobilio signalizacija.

16Remdamasis aukščiau nurodytais argumentais, bei vadovaudamasis LR Draudimo įstatymo 82 str.3 d., CK 6.987 str., 6.991str., teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo ieškovo ieškinį tenkinti.

17III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

18Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Azzardo“ prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-10-07 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti.

19Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir tai sudaro absoliutų jo negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Teigia, kad teismas į sprendimo motyvuojamąją dalį perkėlė tai, kas turėtų būtų išdėstyta aprašomojoje sprendimo dalyje ir pažeisdamas CPK 270 str. 4 d. reikalavimus, nenurodė to, kas turėtų būti išdėstyta motyvuojamoje dalyje. Apelianto nuomone, vienintelis teiginys, kad tokie liudytojo parodymai, byloje nepaneigia Jurmalos miesto policijos pažymos, negali būti laikomas pakankamu pagrindu, kuriuo remiantis būtų galima priimti sprendimą ieškovo ieškinį atmesti;
  2. teigia, kad Jūrmalos miesto VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų tarnybos raštas nepripažintinas prima facie įrodymu, kadangi neatitinka CPK 197 str. 2 d. nurodytų sąlygų. Tai yra ne pirminis, bet išvestinis rašytinis įrodymas. Jame nurodytas pirminis informacijos šaltinis – vaizdo įrašas, tačiau aiškiai nurodoma, kad pirminis informacijos šaltinis neišliko – dėl techninių priežasčių įrašas neišliko. Rašte nėra detalizuojama dėl kokių priežasčių minėtas įrašas neišliko. Ši aplinkybė nebuvo išsiaiškinta ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Apeliantas nurodo, jog rašte remiamasi subjektyvia raštą parengusio asmens nuomone, o įstatymo nuostatoje kalbama apie aplinkybes, nurodytas oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, tačiau nekalbama apie oficialius rašytinius įrodymus išdavusių institucijų ar juos patvirtinusių valstybės įgaliotų asmenų pateikiamus vertinimus. Be to, apelianto teigimu, iš išdėstyto akivaizdu, jog ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas viršijo savo kompetenciją, kadangi pagal BPK 6 str. 1 d. baudžiamąsias bylas nagrinėja tik teismai, ir tai patvirtino pati Jūrmalos m. VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų tarnyba;
  3. apeliantas, remdamasis Draudimo įstatymo 82 str. nurodo, jog nagrinėjamu atveju pareiga įrodyti, kad automobilis vagystės metu buvo neužrakintas, su neįjungta signalizacija tenka atsakovui, kuris nepateikė teismui pakankamų įrodymų, jog vagystės metu automobilis buvo paliktas atrakintas, su neįjungta signalizacija. Minėtas Jurmalos m. VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų tarnybos raštas kaip rašytinis įrodymas nėra pakankamai informatyvus dėl šios bylos įrodinėjimo dalyko, rašte nurodytos faktinės aplinkybės. Apeliantas mano, kad šiame rašte yra ikiteisminio tyrimo pareigūno vertinimai, samprotavimai, kurie šiai bylai neturi jokios reikšmės. Kitų įrodymų, kuriais pagrįstų teiginį, jog vagytės metu automobilis nebuvo užrakintas ir įjungta signalizacija, atsakovas nepateikė. Be to, atsakovas neįrodinėjo draudėjo kaltės, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumų, jo priežastinį ryšį su draudiminiu įvykiu. Taigi skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas subjektyviais rašytinius įrodymus išdavusių institucijų vertinimais, bei nenustatytomis teisminio nagrinėjimo metu neįrodytomis aplinkybėmis, tuo pažeidžiant CPK 179 str. reikalavimus.
  4. pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovo atsikirtimų, jog draudėjas (apeliantas) neįvykdė Taisyklių 2.4.2.8 p. numatytos pareigos. Apelianto nuomone, sudarant draudimo sutartį draudikui ši aplinkybė nebuvo svarbi, draudikas nereikalavo duomenų apie draudėjo turimų kortelių ir/ar raktų skaičių, todėl šiai bylai neturėtų būti reikšminga.

20Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-10-07 sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

21Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo nurodo, jog apelianto argumentacija yra naudojama tinkamai neišanalizavus pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriame yra vertinami visi atsakovo atsisakymo išmokėti draudimo išmoką motyvai.

22Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažymi, kad draudiko atsisakymas pripažinti 2008-12-22 įvykį draudžiamuoju visą bylos nagrinėjimo laiką nuosekliai buvo grindžiamas Taisyklių 9.8 p. Atsakovas pateikė Jurmalos miesto policijos valdybos pažymą, iš kurios matyti, kad 2008-12-20 Jurmalos miesto valdyboje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl automobilio vagystės. Teigia, kad šioje pažymoje konkrečiai pabrėžiama, jog automobilis buvo aiškiai neužrakintas. Atsakovas neturi jokio pagrindo abejoti pareigūnų nustatytomis aplinkybėmis, kadangi pastarieji yra nešališki asmenys ir neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi. Be to, reikšmės neturi ir tai, kad pirminis informacijos šaltinis, t.y. vaizdo įrašas, neišliko, kadangi pastarąjį peržiūrėjo net 3 asmenys. Nurodo, jog minėta pažyma taip pat atitinka CPK 197 str. 2 d. reikalavimus ir turi didesnę įrodomąją galią, kadangi dokumentas yra išduotas ir pasirašytas valstybės institucijos pareigūnų, o šiems pareigūnams yra suteikti įgaliojimai tirti automobilio vagystę ir konstatuoti nurodytas aplinkybes. Atsakovas pabrėžia, jog netgi vertinant šį įrodymą kaip rašytinį, jame konstatuotų faktų nepaneigė jokie kiti civilinėje byloje esantys įrodymai.

23Dėl kitų atsisakymo išmokėti draudimo išmoką pagrindų nurodo, jog Taisyklių 9.8 p. nurodytas pagrindas yra pakankamas draudikui pripažinti 2008-12-22 vagystę nedraudžiamuoju įvykiu ir dėl šių priežasčių atsisakyti išmokėti draudimo išmoką. Visi kiti vėliau nurodyti argumentai dėl žalos padarymo tyčia yra tik papildomi, tačiau prieštaraujantys anksčiau išreikštai draudiko pozicijai. Atsakovo nuomone, šių argumentų aptarimas skundžiamame sprendime būtų teisiškai reikšmingas, jeigu teismas būtų atmetęs atsakovo prašymą taikyti Taisyklių 9.8 p. ir pripažinti įvykį nedraudžiamuoju šio punkto pagrindu.

24Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo UAB DnB NORD lizingas palaiko ieškovo UAB „Azzardo“ apeliacinį skundą ir sutinka su jame išdėstytais motyvais.

25Apeliacinis skundas netenkinamas.

26IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

27Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).

28Nagrinėjamoje byloje nėra ginamas viešasis interesas, taip pat, nėra aplinkybių, dėl kurių neperžengus apeliacinio skundo ribų, būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai todėl bylą kolegija nagrinėja apeliacinio skundo ribose.

29Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo.

30Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 d. 4 p. nustato, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų).

31Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose, kuriose pasisakoma dėl teismo pareigos motyvuoti savo sprendimą (nutartį) ir tokią pareigą reglamentuojančių proceso normų pažeidimo padarinių, išaiškinta, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau šis pažeidimas vertintinas viso teismo sprendimo kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2011). Pažymėtina, kad tokia išvada, remiantis ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, padaryta taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008.

32Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad skundžiamas teismo sprendimas yra visiškai be motyvų, o motyvuojamojoje jo dalyje yra išdėstyta tai, kas turėtų būti dėstoma aprašomojoje dalyje. Pagal Civilinio proceso kodekso 270 str. 3 d. (2002 m. vasario 28 d. įstatymo Nr. IX-743 redakcija, galiojusi sprendimo priėmimo metu), aprašomojoje sprendimo dalyje turėjo būti nurodoma ieškovo reikalavimų ir paaiškinimų santrauka; atsakovo atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka; kitų dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų santrauka. Argumentas, kad teismo sprendime pateikiamas rašytinio įrodymo- Jūrmalos miesto policijos pažymos turinys, šios pažymos bei liudytojo D. J. parodymų turinys ir jų tarpusavio santykio vertinimas, turėjo būti išdėstomas aprašomojoje sprendimo dalyje, neatitinka Civilinio proceso kodekso 270 str. 3 d. turinio. Priešingai, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas bei argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, yra motyvuojamosios sprendimo dalies turinio elementai (Civilinio proceso kodekso 270 str. 4 d. 2 ir 3 punktai).

33Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliaciniame skunde nurodomas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas šiuo atveju neegzistuoja, o apelianto argumentas, esą vienintelis teiginys, kad liudytojo parodymai nepaneigia Jūrmalos miesto policijos pažymos negali būti laikomas pakankamu pagrindu ieškinį atmesti, sietinas ne su sprendimo motyvų nebuvimu, bet su įrodymų pakankamumu bei įrodymų vertinimu.

34Dėl įrodinėjimo pareigos ir įrodymų vertinimo taisyklių.

35Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, jog remiantis Draudimo įstatymo 82 str. 6 d., draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką, t.y. įrodinėjimo pareigą šiuo atveju nustato Draudimo įstatymo normos. Tačiau įrodymai tiek jų patikimumo, tiek pakankamumo aspektais vertinami pagal Civilinio proceso kodekso taisykles.

36Įrodinėjimo tikslas- teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Civilinio proceso kodekso 176 str. 1 d.). Pagrindiniai įrodymų vertinimo principai suformuluoti Civilinio proceso kodekso 185 str.: teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (1 dalis); jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis (2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant civilinio proceso normas dėl įrodymų vertinimo pažymima, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civilinėje byloje, skirtingai nei baudžiamojoje byloje, nėra reikalaujama absoliutaus faktų įrodytumo. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2003 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 79/2003, 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008, 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009, 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009 ir kt.)

37Priimdamas sprendimą atmesti ieškinį, teismas vadovavosi rašytiniu įrodymu- Latvijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Valstybinės policijos Jūrmalos miesto policijos valdybos 2009 m. vasario 6 d. raštu (atsakymu į paklausimą) (b.l. 86-88), kuriame nurodomos aplinkybės apie atliekamą tyrimą dėl automobilio Mersedes Benz C320, valstybinis Nr. ( - ) vagystės. Apeliaciniame skunde didelis dėmesys skiriamas šio įrodymo teisiniam statusui- siekiama pagrįsti, kad jis nėra oficialus rašytinis įrodymas (Civilinio proceso kodekso 197 str. 2 d.). Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas sprendime ir nenurodė, kad šiuo rašytiniu įrodymu remiasi kaip oficialiu, t.y. turinčiu didesnę įrodomąją galią. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažįsta, jog šis įrodymas neatitinka oficialus rašytinio įrodymo reikalavimų, nes, nors jį išdavusi ikiteisminio tyrimo institucija ir yra kompetentinga pateikti tokio pobūdžio duomenis apie atliekamą tyrimą, jame, remiantis dokumento turiniu, yra pateikiami suvestiniai duomenys iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, ikiteisminį tyrimą atliekančio tardytojo nuomonė apie tiriamo įvykio aplinkybes, todėl tokio turinio rašytinis įrodymas praktikoje nėra vertinimas kaip oficialaus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2011). Tačiau šis raštas vertintinas kaip paprastas rašytinis įrodymas (Civilinio proceso kodekso 197 str. 1 d.), kadangi jame yra duomenų (faktų), reikšmingų nagrinėjamoje civilinėje byloje. Būtent, jame detaliai aprašytas vaizdo įrašo, kuris nėra išlikęs, tačiau kuriame buvo užfiksuotas automobilio vagystės momentas, turinys. Rašte įvardijami trys asmenys, kurie peržiūrėjo vaizdo įrašą ir aprašyta situaciją, kurią šie asmenys matė (stebėjo) įraše. Ta aplinkybė, kad įrašas nėra išlikęs ir priežastys, dėl kurių jis nėra išlikęs (rašte nurodoma- dėl techninių priežasčių), nepaneigia, jog Jūrmalos policijos rašte situacija, kuri jame buvo fiksuota, aprašyta teisingai. Nors rašte ir nėra nurodyta, kokiu būdu tyrime yra fiksuotas (atkurtas) vaizdo įrašo turinys, kokiu dokumentu tai įforminta tyrimo medžiagoje, teismas, vertindamas šį įrodymą jo patikimumo prasme, pastebi, jog šie duomenys yra aprašyti pakankamai išsamiai, nurodyti asmenys, betarpiškai peržiūrėję įrašą, todėl teismui šis įrodymas bei jame nurodomos aplinkybės abejonių nekelia. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, esą šiame rašte pateikiamos tyrimą atliekančio pareigūno spėlionės, samprotavimai: antroje rašto pastraipoje, kuri reikšminga vertinant aplinkybę, ar automobilis buvo paliktas su įjungta signalizacija, užrakintas, jokių nuomonių, samprotavimų nėra reiškiama; jame detaliai aprašomas vaizdo įrašo turinys iš kurio galima vienareikšmiai spręsti, jog automobilis buvo paliktas neužrakintas ir su neįjungta signalizacija, kitaip pašalinis asmuo nebūtų atidaręs durelių, būtų buvę matyti lempų mirksėjimas, atrakinant automobilį pulteliu, tačiau tokių signalizacijos išjungimo požymių vaizdo įrašą peržiūrėję asmenys neužfiksavo.

38Teismas pastebi, jog liudytoju teismo posėdyje apklaustas D. J. negalėjo patvirtinti, kad automobilis vagystės metu buvo užrakintas ir su įjungta signalizacija; jis nurodė, kad jo manymu, jis turėjęs įjungti signalizaciją, tiksliai negalįs pasakyti (b.l. 109); po to nurodė, kad stengiasi visada užrakinti ir patikrinti, kaip buvo šiuo atveju, negalįs pasakyti; po to, pats sau prieštaraudamas nurodo, kad buvo užrakinęs automobilį (b.l. 110). Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, kad liudytojo parodymai nepaneigia minėtame rašytiniame įrodyme nurodytų aplinkybių, jog automobilis nebuvo užrakintas, yra visiškai pagrįsta. Ta aplinkybė, kad įraše matyti, jog iš gatvės atėjęs vyriškis atidaro automobilio dureles, įsėda į automobilį ir pakankamai greitai (po 40 sekundžių) išvažiuoja, liudija jokių techninių kliūčių patekti į automobilį ir jį užvesti nebuvimą, o, kadangi liudytojas D. J. nurodė, kad atrakinant automobilį, kartu išsijungdavo ir signalizacija (b.l. 110), tai automobiliui buvus užrakintam, vaizdo įraše būtų buvęs matomas centrinio užrakto atrakinimo ir signalizacijos išsijungimo momentas. Nesant pagrindo abejoti rašytiniame įrodyme- policijos įstaigos rašte nurodytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog byloje yra įrodyta, jog egzistuoja faktinės aplinkybės, dėl kurių įvykis pripažintinas nedraudžiamuoju (Draudimo taisyklių 9.8 punktas). Nors, minėta, kad pareiga įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo, tenka draudikui, ieškovas, siekdamas paneigti aptartame rašytiniame įrodyme nurodytas faktines aplinkybes, kad automobilis buvo paliktas neužrakintas ir su neįjungta signalizacija, turėjo galimybę pasitelkti Civilinio proceso kodekso 177 str. nurodytas įrodinėjimo priemones- susipažinti su policijoje vykdomo tyrimo dėl automobilio vagystės medžiaga, kreiptis dėl gavimo išsamesnių duomenų, kaip tyrime įformintas negalimumas peržiūrėti vaizdo įrašą, kaip užfiksuotas (atkurtas) vaizdo įrašo turinys, prašyti apklausti liudytojus ir pan.. Tačiau kaip matyti iš ieškovo atstovo užklausimo policijos įstaigai (b.l. 127-128), tokių aplinkybių nebuvo siekta išsiaiškinti- tiesiog užklausta apie atliktus tyrimo veiksmus bei tyrimo rezultatus. Argumentai apeliaciniame skunde, jog aplinkybės dėl vaizdo įrašo likimo nėra nustatytos, teisiškai nereikšmingi, kadangi šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybių, ar įvykis pripažintinas draudžiamuoju, nagrinėjimas, o ne vaizdo įrašo likimas beaudžiamojoje byloje.

39Ieškovo argumentai, kad atsakovas neįrodinėjo draudėjo kaltės, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumo, jo priežastinio ryšio su draudiminiu įvykiu, taip pat nėra teisiškai reikšmingi: sudarydamos sutartį, šalys susitaria, jog tam tikromis aplinkybėmis įvykis, kuris įprastai yra draudžiamasis (vagystė), tokiu nelaikomas. Šiuo tikslu draudimo sutartyje nustatomi įvykiai, kurie pripažįstami nedraudiminiais ir pakanka įrodyti tokių aplinkybių egzistavimą (nagrinėjamu atveju- kad automobilis buvo paliktas neužrakintas, su neįjungta signalizacija) ir tai yra pakankamas pagrindas nemokėti draudimo išmokos. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog automobilio palikimas neužrakinto ir neįjungus signalizacijos yra elgesys, neatitinkantis elementarių apdairumo bei rūpestingumo reikalavimų ir sudarantis itin palankias galimybes automobilio vagystei, todėl atsakovas tokį vagystės atvejį draudimo taisyklėse pagrįstai traktuoja kaip nedraudiminį.

40Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovo atsikirtimų, jog draudėjas (apeliantas) neįvykdė Taisyklių 2.4.2.8 p. numatytos pareigos. Apelianto nuomone, sudarant draudimo sutartį draudikui ši aplinkybė nebuvo svarbi, draudikas nereikalavo duomenų apie draudėjo turimų kortelių ir/ar raktų skaičių, todėl šiai bylai neturėtų būti reikšminga koks raktų skaičius buvo perduotas draudikui po įvykio. Pažymėtina, kad draudimo išmoką draudikas atsisakė mokėti Draudimo taisyklių 9.8 punkto pagrindu; tai, kad atliekant įvykio tyrimą bei žalos reguliavimą, draudikas nustatė papildomas aplinkybes, jo manymu, sudarančias pagrindą atsisakyti mokėti draudimo išmoką, ir šias aplinkybes nurodė rašte draudėjui dėl atsisakymo mokėti draudimo išmoką, neprieštarauja draudimo taisyklių 9.8 punkte numatytos aplinkybės egzistavimui ir nepaneigia draudiko teisės atsisakyti mokėti draudimo išmoką šiuo pagrindu. Teismas sprendime nurodė, jog ieškinį atmeta dėl to, kad įvykis pripažintas nedraudžiamuoju remiantis Taisyklių 9.8 punktu, o dėl to, kad nebuvo pasisakyta, ar egzistuoja ir kitas atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrindas, teismo sprendimas nėra nepagrįstas ar neteisėtas.

41Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra nustatyta pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (Civilinio proceso kodekso 329, 330 str.), todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 7 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

42Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, iš ieškovo priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 93 str.), kurios remiantis Vilniaus apygardos teismo pažyma (b.l. 164) sudaro 11,90 Lt..

43Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas

Nutarė

44Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

45Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas ( - ), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. ( - ), įmokos kodas 5660) iš ieškovo UAB „Azzardo“, įmonės kodas 111753648, 11,90 Lt (vienuolika litų 90 centų) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. I.Ginčo esmė... 5. ieškovas UAB „Azzardo“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas... 6. Ieškovas nurodė, kad 2008-02-01 d. Ieškovas su atsakovu sudarė transporto... 7. Paaiškino, kad ieškovas transporto priemonę Mercedes – Benz apdraudė UAB... 8. II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. spalio 7 d. sprendimu ieškovo... 10. Teismas konstatavo, kad draudiko atsakomybė yra sutartinė, taigi draudimo... 11. LR draudimo įstatymo 82 str. 3 d. įpareigoja atsakingą draudiką išmokėti... 12. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad automobilių stovėjimo aikštelės... 13. Atliekant tyrimą, pareiškėjas D. J., pateikė poėmiui vieną... 14. Apklaustas liudytoju D. J., paaiškino, kad kaip bendrovės direktorius... 15. Teismo nuomone, tokie liudytojo parodymai, byloje nepaneigė, Jūrmalos miesto... 16. Remdamasis aukščiau nurodytais argumentais, bei vadovaudamasis LR Draudimo... 17. III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 18. Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Azzardo“ prašo Vilniaus miesto 1... 19. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašo... 21. Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo nurodo, jog apelianto... 22. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažymi, kad draudiko atsisakymas... 23. Dėl kitų atsisakymo išmokėti draudimo išmoką pagrindų nurodo, jog... 24. Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo UAB DnB NORD lizingas palaiko... 25. Apeliacinis skundas netenkinamas.... 26. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 28. Nagrinėjamoje byloje nėra ginamas viešasis interesas, taip pat, nėra... 29. Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo.... 30. Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 d. 4 p. nustato, kad absoliučiu sprendimo... 31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose, kuriose pasisakoma dėl... 32. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad... 33. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas... 34. Dėl įrodinėjimo pareigos ir įrodymų vertinimo taisyklių.... 35. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, jog remiantis Draudimo įstatymo 82... 36. Įrodinėjimo tikslas- teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių... 37. Priimdamas sprendimą atmesti ieškinį, teismas vadovavosi rašytiniu... 38. Teismas pastebi, jog liudytoju teismo posėdyje apklaustas D. J. negalėjo... 39. Ieškovo argumentai, kad atsakovas neįrodinėjo draudėjo kaltės, draudimo... 40. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas... 41. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra nustatyta pagrindų... 42. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, iš ieškovo priteistinos... 43. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str.,... 44. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 7 d. sprendimą palikti... 45. Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija,...