Byla e2-29-191/2017

1Kauno apylinkės teismo teisėjas Edmundas Inokaitis,

2sekretoriaujant Danguolei Muravjovienei, dalyvaujant ieškovui V. K., asmens kodas ( - ) gyvenamosios vietos adresas , jo atstovui advokatui V. L., atsakovės UAB „Viešbučių verslas“, į. k. 300019968, buveinės adresas ( - ), atstovui advokato padėjėjui V. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei UAB „Viešbučių verslas“ skolos priteisimo, ir

Nustatė

3Ieškovas ieškiniu (t. 1, b.l. 3-4) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 20000 Eur, 6 % dydžio metines palūkanas, už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovas nurodė, kad atsakovės vadovas V. G. nusprendė įmonės vardu įsigyti žemės sklypą, todėl paprašė ieškovo paskolinti 20000 eurų, kuriuos ketino sumokėti pagal preliminariąją žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį. Ieškovas sutiko minėtą sumą paskolinti, todėl 2015-11-20 perdavė atsakovui 20 000 eurų, o atsakovės vadovas V. G. atsakovės vardu išdavė tai patvirtinantį pakvitavimą (t. 1, b.l.10). 2016-07-18 ieškovas išsiuntė reikalavimą atsakovei grąžinti gautus pinigus iki 2016-07-25 dienos (t. 1, b.l.11). Atsakovė pinigų negrąžino ir neinformavo ieškovo apie tai, kada ketina grąžinti gautus pinigus ir ar iš viso juos ketina grąžinti.

5Atsakovė su ieškiniu nesutiko, atsiliepime į ieškinį (t.1, b.l.25-31) nurodė, kad esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovė būtų įsipareigojusi ieškovui jam perduotą pinigų sumą grąžinti. Atsakovei nebuvo jokio tikslo skolintis iš ieškovo minėtos pinigų sumos, kadangi atsakovė pati turėjo pakankamai apyvartinių lėšų ir turto, kad galėtų sumokėti pagal ieškovo nurodomą žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį. 2015 m. lapkričio 20 d. Pakvitavimu atsakovės vadovas V. G. patvirtino, kad iš ieškovo gavo 20000 eurų, tačiau šios lėšos grynais pinigais buvo sumokėti (grąžinti) pagal V. G. už 2013-2014m.m. laikotarpiu atsakovės vadovo V. G. suteiktas paskolas ieškovui. 2013 ir 2014m.m. atsakovės vadovas V. G. iš atsakovės pasiskolino pinigines lėšas, kurias perskolino ieškovui. Tarp atsakovės ir/ar atsakovės vadovo V. G. ir ieškovo nebuvo sudarytos rašytinės formos paskolos sutartys, tačiau 2015 m. lapkričio 20 d. Pakvitavimas patvirtiną egzistavusius paskolinius santykius, t.y. ieškovo paskolos grąžinimo atsakovei faktą. Ieškovas į atsakovės vadovą V. G. 2015 metais kreipėsi su prašymu papildomai (pakartotinai) paskolinti piniginių lėšų. Atsakovės vadovas V. G. žinodamas, kad iki šiol ieškovas nėra grąžinęs jam paskolintų lėšų, bei turėdamas duomenų, kad ieškovas neturi pajamų šaltinio, turto, šį kartą pareikalavo grąžinti ankstesnę skolą, o naują paskolos sutartį sudaryti notarine forma ir paskolos grąžinimo užtikrinimui pateikti įkeistiną (hipoteka) turtą. Ieškovas V. G., priežastį dėl kurios jam reikalinga pasiskolinti papildomai pinigų nurodė, kad ketina pirkti žemės sklypą iš A. B. ir jam reikia sumokėti avansą pagal preliminarią žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Tačiau, ieškovas nesudarė su A. B. preliminariosios žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties, o galiausiai šią sutartį sudarė atsakovė. 2015 m. lapkričio 18 d. ieškovas su atsakovės vadovu V. G. sudarė notarinę paskolos sutartį, kuria V. G. paskolino ieškovui grynais pinigais 30 000 eurų. 2015 m. lapkričio 20 d. vykdydamas atsakovės atstovo V. G. prašymą grąžinti pagal 2013-2014 metais suteiktas paskolas pinigines lėšas, šias atidavė atsakovei ir atsakovės atstovas 2015 m. lapkričio 20 d. išdavė tai patvirtinantį dokumentą – Pakvitavimą(b.l.10). Atsakovė taip pat nurodė, kad esant, anot ieškovo, sudarytai paskolos sutarčiai, pinigai buvo paskolinti paskolos sutarties pagrindu (teisėto sandorio pagrindu), todėl jie niekaip negalėtų būti grąžinti ieškovui CK 6.237 str., t. y. nesant jokio teisinio pagrindo. Ieškovas teigdamas, kad yra teisinis pagrindas (pinginės lėšos įgytos sandorio pagrindu) pagal kurį ieškovas neva paskolino pinigines lėšas atsakovei, prieštarauja pats sau prašydamas šias lėšas priteisti kaip įgytas be teisėto pagrindo. Aplinkybę, kad atsakovas turtą gavo be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovas, jis taip pat privalo įrodyti, kad perduodamas turtą suklydo arba kad šis perduotas dėl prieš jį pavartotos prievartos ar apgaulės. Jei asmuo turtą perdavė savanoriškai, suvokdamas neturįs pareigos tą daryti, šio turto išreikalauti negalima, nes tokie veiksmai kvalifikuojami kaip dovanojimas. Nagrinėjamu atveju ieškovas 20000 eurų atsakovei perdavė savanoriškai, nieko neverčiamas ir be suklydimo ir nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, kad atsakovė būtų suklaidinusi ieškovą. Todėl nėra visų būtinų sąlygų pripažinti esant CK 6.237 str. numatytoms aplinkybėms. Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovas visą laiką veikė nesąžiningai ir įgijęs atsakovės vadovo V. G. pasitikėjimą įgijo pinigines lėšas, net ir iš anksto suprasdamas, kad ateityje nebus pajėgus šių lėšų grąžinti. Pirmiausia, ieškovas, įgijęs atsakovės vadovo pasitikėjimą, įkalbėjo šį paskolinti pinigines lėšas be rašytinės paskolos sutarties, vėliau įkalbėjo atsakovės vadovą V. G. pasirašyti 2015-11-20 Pakvitavimą apie 20000 eurų gavimą, kuriuo šiuo metu siekia įrodyti, kad neva V. G. paskolino 20000 eurų, nors ieškovas niekada tokių piniginių lėšų nebūtų galėjęs atsakovei paskolinti.

6Ieškovas pateikė dubliką, kuriuo palaikė savo ieškinio reikalavimus (t. 1, b. l.60-62), dublike ieškovas nurodė, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį išdėstė dvejopą poziciją: pirmoje atsiliepimo dalyje atsakovė teigia, jog pinigus gavo ne kaip paskolą, o kaip atsakovės ieškovui suteiktos paskolos grąžinimą; antroje atsiliepimo dalyje atsakovė teigia, kad ieškovas atsakovei pinigus perdavė savanoriškai, suvokdamas neturįs pareigos tą daryti, t.y. tariamai padovanojo atsakovei pinigus. Tačiau atsakovė nei pirmos nei antros savo pozicijos nepagrindė jokiais leistinais įrodymais. Ieškovas taip pat nurodė, kad remiantis CPK 178 str. atsakovė turi įrodyti faktą, jog atsakovės vadovas V. G. ieškovui pagal atitinkamas paskolos sutartis buvo suteikęs paskolas; ir faktą, jog V. G. reikalavimo teises į ieškovą pagal atitinkamas paskolos sutartis buvo perleidęs atsakovui ir ieškovas buvo apie tai tinkamai informuotas. Atsakovė šių aplinkybių neįrodė, taip pat nenurodė, kada konkrečiai ir kokias sumas ieškovui tariamai paskolino V. G.. Atsakovės pateikta 2015-11-18 Paskolos sutartis nepatvirtina pinigų ieškovui perdavimo fakto, kadangi paskolos sutartyje nurodytą sumą V. G. įsipareigojo paskolinti ateityje. Dublike taip pat teigiama, kad atsakovė byloje išdėstė ir visiškai priešingą poziciją – neva 20000 eurų ieškovas padovanojo atsakovei, tačiau tokia pozicija nepagrįsta ir prieštarauja logikai, nes atsakovė yra privatus juridinis asmuo, siekiantis pelno, o dovana atsakovei būtų prilyginama paramos teikimui, tačiau atsakovė nėra įsiregistravusi paramos gavėja; paramos gavėjais gali būti tik ne pelno siekiantys subjektai; asmenys, kurie nėra niekaip susiję su pelno siekiančiais asmenimis, niekada nedovanoja tokiems asmenims ir mažų sumų.

7Atsakovė pateikė tripliką, kuriuo palaikė savo atsiliepime išdėstyta poziciją ir prašė ieškinį atmesti (t. 1 b.l.69-72), nurodė, kad ieškovas, kuriam yra pareiga įrodyti egzistuojančius paskolinius santykius, jų neįrodė leistinais rašytiniais įrodymais, todėl teismui pateikė aiškiai nepagrįstą ieškinį. Ieškovo kartu su ieškiniu pateiktas 2015 m. lapkričio 20 d. Pakvitavimas (b.l.10) patvirtina ne paskolinių santykių egzistavimą, o tik piniginių lėšų perdavimą atsakovės vadovui V. G.. Kad V. G. 2013 metais ir 2014 metais, kaip atsakovės atstovas, skolino pinigines lėšas ieškovui patvirtina tarp atsakovės ir atsakovės atstovo V. G. sudarytos paskolos sutartys: 2013 m. gruodžio 02 d. Paskolos sutartis ir 2014 m. gruodžio 22 d.(b.l.68,93-95ir elektron. pried. prie tripliko b.l.72). Paskolos sutartis, kurių 1 punkte nurodoma: „Šia paskolos sutartimi Paskolos davėjas įsipareigoja perduoti Paskolos gavėjui nuosavybėn pinigus pagal Paskolos gavėjo pareikalavimą <...>, su tikslu Paskolos gavėjui šias gautas pinigines lėšas perskolinti V. K.“. Kad piniginės lėšos šių paskolos sutarčių pagrindais buvo perduotos V. G. patvirtina 2014 m. gruodžio 29 d. Kasos išlaidų orderis Nr. 13103 ir 2013 m. gruodžio 9 d. Kasos išlaidų orderis Nr.13036(b.l.93-95). Bendra paskolos sutartimis suteikta suma atsakovės atstovui, kuri vėliau buvo perskolinta ieškovui sudarė 61700 Lt. Minėtų paskolos sutarčių 3 punktas numatė 3,1 procentų dydžio metines palūkanas, kurias V. G. turės sumokėti atsakovei grąžindamas paskolą. Atsakovės atstovas V. G. siekdamas uždirbti perskolinant lėšas V. K. žodžiu susitarė su ieškovu, kad ieškovas grąžindamas paskolą sumokės jam 7 procentų dydžio metines palūkanas. Ieškovui 2015 m. lapkričio 20 d. grąžinus paskolą, kurios grąžinimas buvo įformintas pakvitavimu, ieškovas kartu sumokėjo ir 7 procentų dydžio metines palūkanas nuo paskolintos sumos. Dėl šios priežasties 2015-11-20 Pakvitavime nurodyta suma yra 20 000 eurų, kadangi viso Ieškovui buvo paskolinta 61 700 litų (arba 17869,55 eurų), o gražinant paskolą papildomai sumokėta 2 115,86 eurų palūkanų, todėl bendra suma sudarė 19 9985,42 eurus arba suapvalinus 20 000 eurų. Trečią kartą V. G. skolinti pinigines lėšas ieškovui sutiko tik tokiu atveju, jeigu ieškovas su V. G. sudarys notarinę paskolos sutartį ir bus pateiktas paskolos sutarties užtikrinimas, bei ieškovas grąžins V. G. anksčiau paskolintas pinigines lėšas. Kas vėliau ir buvo atlikta. Atsakovė nurodė, kad ieškovas niekaip negalėjo skolinti atsakovės atstovui V. G. 20000 eurų, kaip kad jis teigia ieškinyje ir dublike. Ieškovas neturi pakankamai turto ir pajamų, kad būtų galėjęs tokią didelę sumą pinigų paskolinti atsakovei. Ieškovas neturi jokio nekilnojamojo turto, ieškovas, atsakovės žiniomis neturėjo ir neturi jokio pajamų šaltinio. Aplinkybė, kad ieškovas neturi jokio turto ir jokių pajamų netiesiogiai patvirtina ir tai, kad ieškovo atžvilgiu yra užvesta ir vykdoma 40 vykdomųjų bylų dėl įvairaus pobūdžio skolų išieškojimo (b.l.38-46), be to ieškovas naudojasi valstybės garantuojama teisine pagalba, o ši skiriama tik tam tikrais atvejais. Ieškovo ieškinyje išdėstyta pozicija yra dviprasmiška, kadangi vienu atveju ieškovas teigia, kad paskolino pinigines lėšas atsakovei ir tą neva patvirtinta 2015-11-20 pakvitavimas (t.y. neva egzistuoja teisinis pagrindas, kuriuo remiantis buvo perduoti pinigai), o kitu atveju teigia, kad atsakovės pareiga grąžinti pinigines lėšas kyla, nes nėra teisinio pagrindo, kuriuo buvo perduotos piniginės lėšos. Atsakovė atsiliepime neteigė, kad pinigines lėšas ieškovas dovanojo, o tik citavo suformuotas teisės taikymo ir aiškinimo taisykles dėl CK 6.237 str. taikymo. Jeigu ieškovas teigia, kad pinigines lėšas atsakovė gavo be teisinio pagrindo, tai privalo įrodyti visas būtinas sąlygas, kurios išdėstytos aukščiau, priešingu atveju ieškovui ieškinyje pareiškiant poziciją dėl CK 6.237 str. taikymo, ir ieškovui neįrodžius visų būtinųjų sąlygų, ieškinys CK 6.237 str. pagrindu negalėtų būti tenkinamas ir turėtų būti atmestas, kadangi tokiu atveju reikštų, kad ieškovas perdavė pinigines lėšas atsakovei laisva valia ir tokie santykiai būtų kvalifikuojami kaip dovanojimas.

8Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė savo reikalavimus, teigė, kad iš seniau pažįsta V. G., tačiau iš jo piniginių lėšų anksčiau nebuvo pasiskolinęs. Ieškovas taip pat nurodė, kad 20 000 eurų V. G. turėjo iš ko paskolinti, kadangi 30 000 eurų buvo gavęs iš savo žmonos, kuri buvo gavusi kreditą iš banko. Ieškovas tiksliai negalėjo nurodyti kokiam laikotarpiui (terminui) skolino pinigines lėšas, teigdamas, kad << tarėmės su V. G. pagal pareikalavimą arba iki liepos 1 dienos>>. Ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus, papildomai nurodė, kad pagal CK 6.871 str. 4 d. paskolos sutartis turėjo būti sudaryta notarine forma, todėl ieškovo nurodytos aplinkybės, kad 2015-11-20 pakvitavimas patvirtina paskolinius santykius, toks sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms taikomoms paskolos sutartims. Nurodė, kad ieškovui žodinės sutarties pagrindu perskolino pinigines lėšas 2013 ir 2014 m.m. gruodžio mėnesių pabaigoje, tikslios datos nurodyti negalėjo.

9Ieškinys atmestinas.

10Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovės atstovas V. G. 2015-11-20 pasirašė Pakvitavimą (t. 1 b.l.10), kuriuo atsakovės atstovas V. G. patvirtino, kad iš ieškovo gavo 20 000 eurų. 2016-07-18 ieškovas išsiuntė reikalavimą atsakovei grąžinti gautus pinigus iki 2016-07-25 dienos (t. 1, b.l.11). V. G. 2015-11-18 notarine Paskolos sutartimi paskolino ieškovui 30 000 eurų (t. 1, b.l.36-37). Atsakovė teismui pateikė 2013 m. gruodžio 02 d., 2014 m. gruodžio 22 d. Paskolos sutartis kurių 1 p. nurodyta, kad Šia paskolos sutartimi Paskolos davėjas įsipareigoja perduoti Paskolos gavėjui nuosavybėn pinigus pagal Paskolos gavėjo pareikalavimą <...>, su tikslu Paskolos gavėjui šias gautas pinigines lėšas perskolinti V. K.“. Atsakovė taip pat pateikė 2014 m. gruodžio 29 d. Kasos išlaidų orderį Nr. 13103, 2013 m. gruodžio 9 d. Kasos išlaidų orderį Nr. 13036 (b.l.93-95), kurie patvirtina aplinkybe, kad V. G. buvo išmokėtos piniginės lėšos pagal paskolos sutartis. Atsakovė pateikė savo įmonės balansą (b.l.32-35), taip pat duomenis iš antstolės S. V. apie ieškovo atžvilgiu pradėtas ir vykdomas vykdomąsias bylas (t. 1, b.l.38-46). Teismas prijungė prie bylos duomenis gautus iš Sodros apie ieškovo gautas pajamas/išmokas. Ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovės 20000 Eur sumą, kurią ieškovas sumokėjo atsakovei, nes ieškovo teigimu, tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai.

11Dėl tarp ginčo šalių sudaryto pakvitavimo teisinio kvalifikavimo

12CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Pagal CK 6.159 straipsnį sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma.

13CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo, pažymėta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. R. v. L. P., bylos Nr. 3K-3-544/2011; 2012 m. liepos 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. P. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-375/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. T. v. N. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-5/2014). Įrodinėjimo pareiga, kad šalis sieja būtent prievoliniai paskolos teisiniai santykiai, tenka paskolos davėjui (CPK 178 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008). Įrodinėjimo dalykas bylose dėl paskolos grąžinimo susideda iš tokių aplinkybių: 1) pinigų arba rūšies požymiais apibūdintų suvartojamųjų daiktų perdavimo nuosavybėn kitam asmeniui (paskolos gavėjui); 2) paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų; 3) paskolos gavėjo įsipareigojimo mokėti palūkanas, jeigu nesusitarta kitaip; 4) rašytinės paskolos sutarties buvimo, jeigu paskolos sutartį sudarė fiziniai asmenys ir paskolos suma viršija du tūkstančius litų (jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą) (CPK 6.870, 6.871 str.). Tais atvejais, kai atsakovas paskolos fakto nepripažįsta, ieškovas turi įrodyti šių aplinkybių visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2005).

14Ieškovo ir atsakovės atstovės V. G. pasirašytame 2015-11-20 pakvitavime (t. 1 b.l. 10) nurodoma, kad atsakovės atstovas V. G. 20000 eurų iš ieškovo gavo (kad pinigines lėšas atsakovės atstovas V. G. gavo ginčo dėl to byloje nėra), tačiau 2015-11-20 pakvitavime jokia forma nėra išreikštas atsakovės ir/ar jo atstovo V. G. įsipareigojimas šias pinigines lėšas grąžinti, todėl vienareikšmiškai teigti, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai negalima, nes nėra CK 6.870 straipsnio 1 d. sudėties, t.y. atsakovės įsipareigojimo grąžinti pinigines lėšas. Dėl šios priežasties nepakanka vien 2015-11-20 pakvitavimo patvirtini susiklosčiusių paskolinių teisinių santykių tarp ieškovo ir atsakovės, o būtina šią aplinkybė įrodyti kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

15Be to, įstatymų leidėjas tam tikroms sandorių formoms yra nustatęs griežtus (imperatyvius) reikalavimus. Vienas tokių yra įtvirtintas CK 6.871 str. 4 d. (redakcija galioja nuo 2015-01-01), kuriame teigiama, kad jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. 2015-11-20 pakvitavime nurodyta suma 20000 eurų viršija tris tūkstančius eurų, o sandoris kaip nurodo šalys, buvo atliekamas grynaisiais pinigais, todėl toks sandoris, jeigu jis būtų paskolos sutartis, privalėjo būti sudarytas notarine forma.

16Ieškovas bylos nagrinėjimo teisme metu davė prieštaringus parodymus dėl susitarimo vykdymo sąlygų, kadangi ieškovas negalėjo vienareikšmiškai patvirtini ar su atsakove tarėsi pinigines lėšas grąžinti konkrečią nustatytą dieną ar pagal ieškovo pareikalavimą. Be to, teismui kelia abejonių ir tai, kad ieškovas atsakovei skolindamas pinigines lėšas nesitarė dėl jokios finansinės (ekonominės) naudos už skolintų piniginių lėšų naudojimąsi (pvz. palūkanų).

17Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R. , bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Š. v. J. Š., bylos Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K., bylos Nr. 3K-3-177/2011).

18Teismo įsitikinimu, paremtu byloje surinktų įrodymų vertinimu, ieškovas byloje neįrodė, kad 2015-11-20 Pakvitavimas atitinka paskolos sutarties teisinių santykių turinį, todėl šis pakvitavimas negali būti pripažįstamas paskolos sutartimi. Teismo vertinimu, labiau tikėtina aplinkybė, kad 2015-11-20 Pakvitavimas yra ankstesnių paskolinių santykių pabaigos išraiška, t.y. kad 2015-11-20 pakvitavimu buvo grąžinta anksčiau atsakovės atstovo V. G. paskolinta ieškovui pinigų suma.

19Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį ir triplike), o taip pat teismo posėdžio metu, nurodė, kad atsakovės atstovas V. G. 2013 ir 2014 metų gruodžio mėnesių pabaigoje pinigines lėšas skolino ieškovui, o šis jas 2015-11-20 pakvitavimu grąžino. Atsakovė šiems argumentams pagrįsti į bylą pateikė 2013 m. gruodžio 02 d. Paskolos sutartį, 2014 m. gruodžio 22 d. Paskolos sutartį, kurių 1 p. nurodyta, kad: „Šia paskolos sutartimi Paskolos davėjas įsipareigoja perduoti Paskolos gavėjui nuosavybėn pinigus pagal Paskolos gavėjo pareikalavimą <...>, su tikslu Paskolos gavėjui šias gautas pinigines lėšas perskolinti V. K.“, taip pat pateikė 2014 m. gruodžio 29 d. Kasos išlaidų orderį Nr. 13103, 2013 m. gruodžio 9 d. Kasos išlaidų orderį Nr. 13036 (b.l.93-95), kurie patvirtina aplinkybę, kad V. G. buvo išmokėtos piniginės lėšos pagal paskolos sutartis. Atsakovė nurodė ir teismui pateikė palūkanų paskaičiavimo lentelę, kad už paskolintas pinigines lėšas su ieškovu buvo susitarta 7 procentų metinės palūkanos. Ieškovas nurodė teismo posėdžio metu, kad pažįsta V. G. ir kitą bendrasavininkį iš anksčiau. Nurodė, kad niekam kitam, išskyrus atsakovę piniginių lėšų nėra skolinęs. Atsakovė į bylą pateikė 2015-11-18 notarinę Paskolos sutartį sudarytą tarp V. G. ir ieškovo, kuria V. G. paskolino 30 000 eurų (b.l.36-37). Byloje yra duomenys, kad ieškovas neturi turto, jo atžvilgiu yra vykdomi išieškojimai kurių bendra suma sudaro 118 080,11 eurų. Ieškovas negauna jokių pajamų (Sodros pažymos). Ieškovas byloje nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad turėjo iš ko paskolinti atsakovei pinigines lėšas. Nors ginčo, kad piniginės lėšos buvo perduotos atsakovei byloje nėra, tačiau šiuo aspektu vertinant ginčo situaciją svarbu tai, jog bylos duomenys patvirtina, kad 2015-11-18 notarine Paskolos sutartimi V. G. paskolino ieškovui 30000 eurų, o jau 2015-11-20 ieškovas 20000 eurų perduoda atsakovės atstovui V. G. pagal pakvitavimą. Manytina, kad ieškovas pinigines lėšas 20000 eurų atsakovei galėjo perduoti tik iš V. G. gavęs 30 000 eurų (nes kitų pajamų/turto neturėjo). Nors ieškovas ir teigia, kad neva pagal notarinę 2015-11-18 Paskolos sutartį pinigai nebuvo perduoti, tačiau su tokiais argumentais teismas nesutinka, kadangi notarinė paskolos sutartis yra galiojanti ir nenuginčyta, todėl ja nesivadovauti teismas neturi pagrindo.

20Teismo manymu, ieškovo ieškinyje pateikiama versija, kad atsakovės vadovas V. G. nusprendė įmonės vardu įsigyti žemės sklypą, todėl paprašė ieškovo paskolinti 20000 eurų, kuriuos ketino sumokėti pagal preliminarią žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį yra nepagrįsta ir nelogiška. Atsakovė byloje pateikė savo balansą už 2015-04-21 iki 2015-12-31 iš kurio matyti, kad pati atsakovė turėjo pakankamai turto, kad galėtų sumokėti pagal minėtą preliminarią žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį, be to byloje pateikta notarinė 2015-11-18 Paskolos sutartis patvirtina faktą, kad atsakovei tiesiogiai galėjo skolinti pinigines lėšas pats atsakovės vadovas V. G., todėl nelogiška, kad šias pinigines lėšas atsakovė būtų skolinusi iš ieškovo, nes tiek atsakovė, tiek atsakovės vadovas turėjo pakankamai piniginių lėšų, kad galėtų sudaryti preliminarią žemė sklypo pirkimo – pardavimo sutartį.

21Atsakovės nurodyta versija, kad atsakovės atstovas V. G. ieškovui žodinės sutarties pagrindu paskolino pinigines lėšas ieškovui neatitinka reikalaujamos rašytinės paskolos formos (CK 6.871 str. 1 ir 2 d.), tačiau teismo manymu apie žodinės paskolos sutarties sudarymo faktą galima spręsti iš atsakovės byloje pateiktų įrodymų: 2013 m. gruodžio 02 d. Paskolos sutarties, 2014 m. gruodžio 22 d. Paskolos sutarties, kurių 1 p. nurodyta, kad „Šia paskolos sutartimi Paskolos davėjas įsipareigoja perduoti Paskolos gavėjui nuosavybėn pinigus pagal Paskolos gavėjo pareikalavimą <...>, su tikslu Paskolos gavėjui šias gautas pinigines lėšas perskolinti V. K.“, taip pat 2014 m. gruodžio 29 d. Kasos išlaidų orderio Nr. 13103 , 2013 m. gruodžio 9 d. Kasos išlaidų orderio Nr. 13036 , kurie patvirtina aplinkybę, kad V. G. buvo išmokėtos piniginės lėšos pagal paskolos sutartis. Taip pat atsakovės atstovo paaiškinimų, kad piniginės lėšos buvo skolintos 2013 ir 2014m.m. pabaigoje. Kad piniginės lėšos buvo skolinamos su finansine (ekonomine) nauda (7 procentų palūkanomis), ieškovo paaiškinimais teismo posėdžio metu, kad jis atsakovės atstovą pažįsta iš anksčiau.

22Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje suformuota įrodymų pakankamumo taisykle, kuri civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. v. UAB „Arijus“, bylos Nr. 3K-3-423/2010). CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka vienodai įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Nagrinėjamu atveju yra pagrindo tikėti, kad toks susitarimas (žodinė paskola) buvo sudarytas (CPK 185 str.), ir šalys pagal civilinių įstatymų bendruosius principus bei prasmę siekė sukurti civilines teises ir pareigas, o 2015-11-20 šalių pasirašytas Pakvitavimas yra žodinės paskolos sutarties įvykdymo – pinigų grąžinimo rezultatas, tačiau ne paskolos sutartis.

23Dėl bylinėjimosi išlaidų

24Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra atmestas, tai atsakovės naudai iš ieškovės yra priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Pagal byloje pateiktus įrodymus (prašymą, ataskaitą apie atliktus darbus ir apmokėjimo dokumentus), atsakovė patyrė 653,40 eurų išlaidų (1 t.b.l.83-87). Nurodyta suma, atsižvelgiant į procesinių veiksmų apimtis šioje byloje ir jos sudėtingumą, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) įtvirtintų dydžių už suteiktas teisines paslaugas. Todėl atsakovės naudai priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos.

25Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-271 str.,

Nutarė

26Ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovo V. K., asmens kodas ( - ) gyvenamosios vietos adresas ( - ), 653,40 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt tris eurus ir 40 centų) bylinėjimosi išlaidų atsakovės UAB „Viešbučių verslas“, į. k. 300019968, buveinės adresas ( - ), naudai. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėjas Edmundas Inokaitis,... 2. sekretoriaujant Danguolei Muravjovienei, dalyvaujant ieškovui V. K., asmens... 3. Ieškovas ieškiniu (t. 1, b.l. 3-4) kreipėsi į teismą, prašydamas... 4. Ieškovas nurodė, kad atsakovės vadovas V. G. nusprendė įmonės vardu... 5. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, atsiliepime į ieškinį (t.1, b.l.25-31)... 6. Ieškovas pateikė dubliką, kuriuo palaikė savo ieškinio reikalavimus (t. 1,... 7. Atsakovė pateikė tripliką, kuriuo palaikė savo atsiliepime išdėstyta... 8. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė savo reikalavimus, teigė, kad iš... 9. Ieškinys atmestinas.... 10. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovės atstovas... 11. Dėl tarp ginčo šalių sudaryto pakvitavimo teisinio kvalifikavimo... 12. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau... 13. CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad paskolos sutartimi viena šalis... 14. Ieškovo ir atsakovės atstovės V. G. pasirašytame 2015-11-20 pakvitavime (t.... 15. Be to, įstatymų leidėjas tam tikroms sandorių formoms yra nustatęs... 16. Ieškovas bylos nagrinėjimo teisme metu davė prieštaringus parodymus dėl... 17. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia,... 18. Teismo įsitikinimu, paremtu byloje surinktų įrodymų vertinimu, ieškovas... 19. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį ir... 20. Teismo manymu, ieškovo ieškinyje pateikiama versija, kad atsakovės vadovas... 21. Atsakovės nurodyta versija, kad atsakovės atstovas V. G. ieškovui žodinės... 22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje suformuota įrodymų... 23. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 25. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str.,... 26. Ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovo V. K., asmens kodas ( - )...