Byla 2A-97/2014
Dėl skolos raštų pripažinimo negaliojančiais

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Danguolės Martinavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. K. (L. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo L. K. ieškinį atsakovams A. B. (A. B.) ir J. B. dėl skolos priteisimo ir atsakovo A. B. priešieškinį ieškovui L. K. dėl skolos raštų pripažinimo negaliojančiais.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 78 918 Lt skolą pagal įgaliojimą, solidariai iš atsakovų 18 430 Lt pavedimo išlaidų, 37 785 Lt suteiktą paskolą, 17 894,71 Lt palūkanų, 5 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2002 m. kovo 21 d., 2002 m. gegužės 13 d. ir 2004 m. gruodžio 15 d. paskolos rašteliais paskolino atsakovui 37 785 Lt. Atsakovas skolos negrąžino. Pagal paskolos sudarymo metu galiojusią komercinių bankų vidutinę palūkanų normą atsakovas privalo sumokėti ieškovui 15 394,71 Lt palūkanų pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį ir 2 500 Lt kompensavimo funkciją atliekančių palūkanų. Atsakovas pagal 2007 m. liepos 16 d. ir 2007 m. rugpjūčio 30 d. įgaliojimus pavedė ieškovui atstovauti atsakovui visais klausimais visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, atliekant atsakovui priklausančių žemės sklypų inventorizaciją bei teisinę registraciją, ir gauti nuosavybės teises liudijančius dokumentus. Vykdant pavedimą ieškovas patyrė 18 430 Lt išlaidų, kurių atsakovai neatlygino. Be to, atsakovas, veikdamas pagal ieškovo 2009 m. rugsėjo 10 d. išduotą įgaliojimą, organizavo ieškovui priklausančio miško iškirtimą ir realizavimą, tačiau neperdavė ieškovui 78 918 Lt gautų už parduotą medieną. Kadangi paskolos rašteliai surašyti santuokos metu, o pavedimo išlaidos buvo patirtos dėl atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto tvarkymo, už šių prievolių įvykdymą yra atsakinga ir atsakovė.

5Atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti 2002 m. kovo 21 d., 2002 m. gegužės 13 d. ir 2004 m. gruodžio 15 d. paskolos raštelius negaliojančiais, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Teigė, kad paskolos rašteliai neatitinka CK 6.871 straipsnio 1 ir 3 dalies reikalavimų.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo atsakovams 3 920,40 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendė, kad vien tik žodžių „pasiskolinau“, „skolingi“, „gavau“ vartojimas paskolos rašteliuose, nesant atskirai aptarto pinigų perdavimo paskolos gavėjui, pats savaime nepatvirtina pinigų perdavimo fakto ir jo momento. Nurodė, kad sprendžiant, ar paskolos dalykas atsakovui iš tiesų buvo perduotas, būtina įvertinti kiekvieno raštelio surašymo aplinkybes bei nustatyti tikrąjį šalių valią. Teismas nustatė, kad 2002 m. gegužės 13 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad atsakovai bei J. G. įgijo iš ieškovo dalį žemės sklypo, kurio 15,9 ha ploto užėmė miškas, už 15 000 Lt. Tą pačią dieną ieškovas, atsakovai bei J. G. pasirašė tiek nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį, tiek skolos raštelį, kuriame nurodyta, kad atsakovo ir J. G. skola ieškovui atsirado dėl 16 ha ploto miško (analogiško ploto įgyto pirkimo – pardavimo sutartimi) pirkimo. Ši aplinkybė teismui leido daryti išvadą, jog labiau tikėtina, kad 2002 m. gegužės 13 d. raštelio pagrindu paskolos dalykas atsakovui A. B. perduotas nebuvo, o pats raštelis surašytas siekiant užtikrinti pagrindinės sutarties sudarymą. Teismas konstatavo, kad pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina atsakovų atsiskaitymą už pirktą žemės sklypą – sutartyje nedviprasmiškai nurodyta, jog ieškovas pinigus už parduodamą turtą gavo iki sutarties pasirašymo. Įrodymų, kad atsakovams ir J. G. ieškovas būtų perleidęs dar vieną (kitą) 16 ha ploto mišką, ieškovas nepateikė. Išvadą, kad paskolos dalykas nebuvo perduotas, teismas darė ir dėl 2002 m. kovo 21 d. bei 2004 m. gruodžio 15 d. paskolos raštelių (CPK 185 str.). Pažymėjo, kad vien tik raštelių surašymas pats savaime nepatvirtina pinigų perdavimo fakto; byloje nebuvo pateikta jokių argumentų, kad atsakovui būtų buvusi būtinybė skolintis pinigus iš ieškovo; ieškovo nurodomų paskolos teisinių santykių nebuvimą sustiprina aplinkybė, jog dėl skolos grąžinimo ieškovas į teismą kreipėsi tik 2012 m. sausio 10 d., t. y. praėjus faktiškai 7 metams nuo paskutinio raštelio surašymo ir beveik 10 metų nuo pirmojo raštelio surašymo; ieškovas be raštelių nepateikė kitų įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti paskolos dalyko perdavimą atsakovams (CPK 12, 178 str.).

8Teismas sprendė, kad ieškovas nepagrįstai prašo priteisti iš atsakovo 18 430 Lt, patirtų jam vykdant atsakovo pavedimą atlikti atsakovui priklausančių žemės sklypų inventorizaciją ir teisinę registraciją atsakovo vardu, gaunant nuosavybės teises liudijančius dokumentus. Pažymėjo, kad pareiga įgaliotojui atlyginti įgaliotinio patirtas išlaidas, susijusias su pavedimu, kyla tik apie jas pranešus įgaliotojui bei kartu su ataskaita pateikus vykdant pavedimą gautus dokumentus ar kitus daiktus. Ieškovas byloje nepateikė įrodymų, kad būtų perdavęs atsakovui pavedimų vykdymo metu gautus dokumentus (ūkininko sodybos projektą), kad su atsakovu būtų derintas išlaidų dydis; architektės L. S. pasirašytas darbų perdavimo – priėmimo aktas nėra pinigų sumokėjimo faktą patvirtinantis dokumentas. Teismas nurodė, kad įgaliojimai galiojo vienerius metus nuo jų sudarymo dienos. Byloje nėra duomenų, kad šalys buvo susitariusios dėl ilgesnio pavedimo santykių galiojimo, kad atsakovas buvo išreiškęs valią, jog ieškovas ir toliau tvarkytų reikalus atsakovo vardu, kad pavedimo vykdymo rezultatas buvo tinkamai perduotas atstovaujamajam, kad su juo buvo derintas patirtų išlaidų dydis, todėl teismas sprendė, kad 2008 m. spalio 22 d. darbų perdavimo – priėmimo aktą ieškovas pasirašė jau tarp šalių pasibaigus pavedimo santykiams ir veikė savo riziką, todėl nepagrįstai reikalauja patirtų išlaidų atlyginimo. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepagrindė fakto, jog atsakovas pilna apimtimi įvykdė jam suteiktus įgaliojimus, t. y. organizavo miško iškirtimą, gavo už iškirstą medieną pinigus ir pavedimo vykdymo metu gautų pinigų neperdavė ieškovui, todėl atmetė ir šią ieškinio dalį.

9Atsakovo priešieškinį teismas atmetė, argumentuodamas tuo, kad ginčo paskolos raštelių pagrindu paskolos teisiniai santykiai nesusiklostė, nes nebuvo perduotas paskolos dalykas. Pažymėjo, kad paskolos dalyko neperdavimas nedaro raštelių negaliojančiais ar prieštaraujančiais imperatyvioms įstatymo normoms, kadangi jais nebuvo sukurti paskolos teisiniai santykiai. Taigi jie nesąlygoja teisinių pasekmių atsiradimo.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 26 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

121. Nepagrįsta teismo išvada, kad byloje neįrodytas paskolinių teisinių santykių egzistavimas. Tai, kad tarp ieškovo ir atsakovų buvo sudaryta paskolos sutartis patvirtina šios aplinkybės: 2002 m. kovo 21 d. bei 2002 m. gegužės 13 d. paskolos rašteliai surašyti atsakovo ranka; atsakovas pripažino pasirašęs paskolos raštelius; paskolos rašteliuose esantis žodis „pasiskolinau“, „skolingi“, „gavau“ reiškia, kad pinigai buvo perduoti atsakovui prieš pasirašant paskolos raštelius; paskolos rašteliuose esantis žodis „pasiskolinau“, „skolingi“, teismų praktikoje pripažįstami kaip paskolos dalyko perdavimo faktą patvirtinantis įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1412/2002, 2003 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 659/2003); atsakovo samprotavimai apie rengimąsi skolintis pinigus ir šio ketinimo neįgyvendinimą, atsakovui pasirašant paskolos raštelius, nurodant skolą konkrečiam asmeniui, neatitinka jokių vidutiniškai apdairiai savo teisėmis besirūpinančio asmens apibūdinimo kriterijų; aplinkybė, kad dėl skolos grąžinimo ieškovas į teismą kreipėsi praėjus faktiškai septyneriems metams nuo paskutinio raštelio surašymo ir beveik dešimčiai metų nuo pirmojo raštelio surašymo, nesudaro pagrindo atmesti ieškinį.

132. Teismo išvadą, kad paskolos raštelis surašytas siekiant užtikrinti pagrindinės (žemės sklypo pirkimo-pardavimo) sutarties sudarymą, paneigia šios aplinkybės: 2002 m. gegužės 13 d. paskolos raštelyje jokio siekimo užtikrinti pagrindinės sutarties (pirkimo-pardavimo sutarties) sudarymo, nėra; teismas nenurodė, kokiais būdais 2002 m. gegužės 13 d. paskolos raštelis gali užtikrinti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą; 2002 m. gegužės 13 d. paskolos raštelyje nėra nurodytos esminės sutarties užtikrinimo priemonių sąlygos – nėra nurodytas šalių ketinimas, kokią būtent sutartį šalys įsipareigojo sudaryti ateityje, bei nėra kitų būtinų sąlygų; 2002 m. gegužės 13 d. paskolos raštelis ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryti tą pačią dieną; raštelio surašymo metu buvusi atsakovo valia nurodyta dokumente „skolingi“ ir kurių nepaneigia pats atsakovas, negali būti aiškinama kaip kitokia buvusi šalių valia.

143. Teismas nenurodė, kodėl nepriteisė iš atsakovo ieškovo 1 880,01 Lt turėtų išlaidų, susijusių su pavedimo vykdymu pagal 2007 m. rugpjūčio 30 d. įgaliojimą. 2007 m. lapkričio 21 d. šis įgaliojimas buvo galiojantis, todėl nepagrįsti teismo argumentai, kad ieškovas veikė savo rizika. Pagal projektavimo sutarties 3 punktą atsakovas įsipareigojo architektei sumokėti 17 000 Lt už projekto parengimą. Pagal sutarties 4.1 punktą atsakovas įsipareigojo sumokėti 7 000 Lt avansą per 5 dienas nuo sutarties pasirašymo, t. y. iki 2007 m. liepos 23 d. Pagal sutarties 4.2 punktą atsakovas likusi apmokėjimą turėjo atlikti per 5 dienas parengus projektą. Projektas buvo parengtas 2008 metų liepos pradžioje, todėl ieškovas už atliktus darbus architektei sumokėjo dar galiojant 2007 m. liepos 16 d. įgaliojimui. Pagal 2007 m. liepos 16 d. ir 2007 m. rugpjūčio 30 d. įgaliojimus ieškovas vykdė pavedimą atsakovo interesais, todėl atsakovas privalo atlyginti ieškovui faktines pavedimo vykdymo išlaidas, t. y. 18 430 Lt.

154. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas nepagrindė fakto, jog atsakovas visa apimtimi įvykdė jam suteiktus įgaliojimus, t. y. organizavo miško iškirtimą, gavo už iškirstą medieną pinigus, ir pavedimo vykdymo metu gautų pinigų neperdavė ieškovui. Kad būtent atsakovas iškirto medieną patvirtina šios aplinkybės: atsakovas nepateikė įrodymų, kad 2009 m. rugsėjo 10 d. ieškovui grąžino įgaliojimą; atsakovas iki 2010 metų gruodžio mėnesio buvo UAB „Aravis“ direktoriumi, o šios įmonės pagrindinė veikla buvo medienos kirtimas bei medienos apdirbimas; miškas buvo iškirstas pagal 2010 m. sausio 1 d. išduotą leidimą, t. y. medienos kiekis bei miško plotas buvo iškirstas būtent toks, koks nurodytas leidime kirsti mišką.

165. Teismas pažeidė CPK 263 straipsnio 1 dalį, netinkamai aiškino materialiosios teisės normas bei netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, nevertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, vadovavosi neįrodytomis aplinkybėmis, o tai lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Teismas rėmėsi prielaidomis, kadangi nurodė jog yra labiau tikėtina nei netikėtina, kad 2002 m. gegužės 13 d. raštelio pagrindu paskolos dalykas atsakovui perduotas nebuvo.

176. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba jų gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas (CK 6.875 str. 1 d.). Tai reiškia, kad kilus ginčui dėl paskolos sutarties vykdymo įrodinėjimo našta tenka paskolos gavėjui ir jis privalo įrodyti savo teiginį, kad pagal ginčijamą paskolos sutartį pinigų negavo arba jų gavo mažiau negu nurodyta sutartyje.

18Atsakovas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

191. Apelianto teiginiai, kad byloje buvo nustatytas faktas, jog paskolos rašteliai surašyti atsakovo ranka ir jo pasirašyti bei raštelių pasirašymą pripažino pats atsakovas, neatitinka byloje nustatytų faktų ir aplinkybių. Pinigų perdavimo atsakovui faktas nebuvo užfiksuotas nei rašteliuose, nei kituose rašytiniuose dokumentuose, todėl pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui.

202. Raštelyje nurodyti žodžiai lietuviškai - „paskolino pas“, nesant kitų rašytinių duomenų, patvirtinančių paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, savaime nepatvirtina paskolos sutarties sudarymo ir paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjui. 2002 m. gegužės 13 d. raštelis neatitinka CK 6.870 straipsnio bei 6.871 straipsnio 3 dalyje paskolos rašteliui keliamų turinio reikalavimų. Jame nurodoma „skolingi <...> už nupirktą 16 ha miško plotą“. Sprendžiant iš raštelio turinio išeitų, kad šio raštelio pagrindu paskolos davėjas paskolos gavėjams perdavė 16 ha miško plotą, o paskolos gavėjai įsipareigojo gražinti 23 785 Lt. Remiantis paskolos sutarties sąvoka, nekilnojamasis turtas nėra suvartojamasis daiktas, todėl toks turtas negali būti paskolos dalyku. Todėl šis raštelis negali būti vertinamas paskolos teisinių santykių požiūriu. 2004 m. gegužės 15 d. raštelio nei atsakovas, nei jo sutuoktinė nesurašinėjo ir jo nepasirašinėjo.

213. Teismas pagrįstai laikė, kad mokėdamas pinigus už parengtą ūkininko sodybos projektą, apeliantas veikė savo rizika, todėl privalo prisiimti su tuo susijusias pasekmes. Skirtingai nei teigia apeliantas, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atlyginimas architektei L. S. buvo sumokėtas dar galiojant 2007 m. liepos 16 d. įgaliojimui. Priešingai, byloje esantis 2008 m. spalio 22 d. darbų perdavimo-priėmimo aktas leidžia pagrįstai manyti, kad mokėjimai galėjo būti daromi (jeigu apskritai buvo daryti) pasibaigus 2007 m. liepos 16 d. įgaliojimo, kurio pagrindu neva veikė apeliantas, galiojimo terminui. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad iš tiesų sumokėjo 16 550 Lt.

224. Ieškovas, vykdydamas pavedimus, pažeidė atsakovo, kaip įgaliotojo, interesus. Kad ieškovas atliko ir priėmė akte nurodytus darbus, atsakovas sužinojo tik gavęs ieškinį, t. y. praėjus net trejiems metams po akte nurodytų darbų tariamo perdavimo apeliantui dienos. Per visą šį laikotarpį ir iki šiol atsakovas negalėjo pasinaudoti jo naudai atliktų pavedimų rezultatais, kadangi apie jų atlikimą ir priėmimą apeliantas atsakovo niekada nėra informavęs bei nėra šių rezultatų jam perdavęs.

235. Teismas pagrįstai laikė pakankamai tikėtinais atsakovo teiginius dėl įgaliojimo grąžinimo apeliantui iškart po to, kai buvo gautas leidimas kirsti mišką. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad mišką iškirto būtent atsakovas, kad iškirtus mišką gauta mediena buvo parduota, kad šią medieną pardavė atsakovas.

246. Teismas ištyrė ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir jais remdamasis, savo vidiniu įsitikinimu priėmė sprendimą. Teismas ne kartą siūlė ieškovui pateikti papildomų įrodymų, pagrindžiančių jo reikalavimus, tačiau ieškovas to nepadarė ir savo ieškinio reikalavimų tinkamai nepagrindė. Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas net negalėjo paaiškinti nemažos dalies faktinių aplinkybių. Šiuo atveju, būtent ieškovas neįvykdė jam tekusios įrodinėjimo pareigos, todėl teismas teisingai ir pagrįstai išsprendė bylą.

25IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

27Byloje nustatyta, kad ieškovas 2012 m. sausio 10 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 37 785 Lt skolą, teigdamas, kad šią pinigų sumą paskolino atsakovui. Skolos susidarymą grindžia 2002 m. kovo 21 d., 2002 m. gegužės 13 d. ir 2004 m. gruodžio 15 d. paskolos rašteliais (2 t., 12, 13, 14 b. l.). 2002 m. kovo 21 d. paskolos raštelyje, kuris surašytas rusų kalba, nurodyta, kad aš, A. B., pasiskolinu iš L. K. 1 000 (vieną tūkstantį) dolerių; 2002 m. gegužės 13 d. raštelyje nurodyta, kad mes, J. G. ir A. B., skolingi L. K. 23 785 Lt už nupirktą 16 ha miško plotą (2 t., 14 b. l.); 2004 m. gruodžio 15 d. raštelyje nurodyta, kad aš, A. B., gavau iš L. K. 10 000 Lt. Grąžinsime 2005 m. gruodžio 15 d. Metinės palūkanos – 8 procentai (2 t., 12 b. l.). Atsakovas teigia, kad pinigų pagal paskolos raštelius nėra iš ieškovo gavęs, o 2004 metų paskolos raštelį mato pirmą kartą, nėra jo nei surašęs, nei pasirašęs. Ieškovas 2002 m. gegužės 13 d. atsakovams ir J. G. už 15 000 Lt pardavė po 1/3 dalį žemės sklypo, esančio ( - ) (1 t., 47- b. l.).

28Atsakovas 2007 m. liepos 16 d. išdavė ieškovui įgaliojimą atstovauti jam atliekant žemės sklypų, esančių Geisiškių k. Vilniaus r. (kadastrinis Nr. ( - ) ir Nr. ( - )), teisinę registraciją, gauti nuosavybės teises liudijančius dokumentus, juos tvarkyti, valdyti disponuoti, suformuoti atskirus turtinius vienetus, keisti žemės sklypo paskirtį ir t. t. 2007 m. liepos 17 d. ieškovas atsakovo vardu sudarė su architekte L. S. sutartį, kuria architektė įsipareigojo už 17 000 Lt parengti ūkininko sodybos, esančios Geisiškių k., Vilniaus rajone (kadastrinis Nr. Nr. ( - )), projektą (1 t., 183 b. l.). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyrius 2007 m. rugsėjo 28 d. patvirtino ūkininko sodybos projektavimo sąlygų sąvadą (1 t., 189 b. l.). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Statybos skyrius 2008 m. spalio 10 d. išdavė statytojui A. B. statybos leidimą ūkininko sodybai statyti (1 t., 179-180 b. l.). Darbų priėmimo-perdavimo aktu architektė L. S. perdavė ieškovui parengtą ūkininko sodybos, esančios Geisiškių k., Dūkštų sen., Vilniaus r., projektą (1 t., 15 b. l.). Akte nurodyta, kad projekto kaina yra 16 550 Lt, kad architektė pinigus gavo.

29Atsakovas 2007 m. rugpjūčio 30 d. išdavė ieškovui įgaliojimą atstovauti jam visose institucijoje atliekant jam nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, esančių Geisiškių k., Vilniaus r. sav. (unikalūs Nr. ( - ) ir Nr. ( - )), inventorizaciją ir teisinę registraciją, gauti nuosavybės teises liudijančius dokumentus, pakeisti žemės sklypų naudojimo paskirtį, vykdyti statybos darbus, gauti statybai reikalingus leidimus, sutikimus, projektus, ir t. t. (1 t., 14 b. l.). 2007 m. lapkričio 22 d. ieškovas sumokėjo UAB „Geokada“ 1 880,01 Lt už sklypo (unikalus Nr. ( - )) kadastrinius matavimus (1 t., 16, 17, 18 b. l.).

30Ieškovas 2009 m. rugsėjo 10 d. įgaliojo atsakovą parengti ir patvirtinti miškotvarkos projektą, gauti leidimą miško kirtimui ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kirsti medieną savo nuožiūra jo aptartomis sąlygomis ir kaina parduoti iškirstą medieną, sudaryti miško kirtimo sutartis, gauti ir pateikti kirtimui ir pardavimui reikalingus dokumentus, pasirašyti sutartyse, pasirašyti iškirsto miško gabenimo važtaraščius, gauti pinigus už parduotą medieną, atsodinti mišką ir t. t. (1 t., 19 b. l.). Leidimas kirsti mišką išduotas 2010 m. sausio 1 d. (1 t., 20 b. l.). Valstybinė miškų tarnyba 2012 m. birželio 14 d. raštu patvirtino, kad miško žemės sklypas, nuosavybės teise priklausantis L. K. ir A. K., 2010 metais iškirstas plynai 2,8 ha miško plotas ir 404 ktm medienos, kaip nurodyta leidime, miško kirtimo darbus atlikę asmenys nebuvo nustatyti (1 t., 176, 248 b. l.).

31Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

32Ieškovas prašė bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.).

33Dėl paskolos teisinių santykių egzistavimo

34Apelianto manymu, teismas nepagrįstai sprendė, kad paskolos sutartys tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo sudarytos, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos bylose dėl paskolos sutarties sudarymo, netinkami paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

35Tarp šalių kilo ginčas dėl paskolos sutarčių sudarymo fakto. Ieškovas teigia, kad pagal paskolos raštelius atsakovui paskolino iš viso 37 785 Lt, atsakovas nurodo, kad šių pinigų sumų iš ieškovo nėra gavęs, o 2004 m. gruodžio 15 d. raštelio jis nėra surašęs. Paskolos suteikimą ieškovas įrodinėja 2002 m. kovo 21 d., 2002 m. gegužės 13 d. ir 2004 m. gruodžio 15 d. paskolos rašteliais (2 t., 12, 13, 14 b. l.). Pirmame raštelyje (2002 m. kovo 21 d.) nurodyta, kad aš, A. B., pasiskolinau iš L. K. 1 000 (vieną tūkstantį) dolerių (t. 1, 10-11; 2 t., 13 b. l.); 2002 m. gegužės 13 d. raštelyje nurodyta, kad mes, J. G. ir A. B., skolingi L. K. 23 785 Lt už nupirktą 16 ha miško plotą (2 t., 14 b. l.); 2004 m. gruodžio 15 d. raštelyje nurodyta, kad aš, A. B., gavau iš L. K. 10 000 Lt; grąžinsime 2005 m. gruodžio 15 d., metinės palūkanos – 8 procentai (2 t., 12 b. l.).

36Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.). Taigi paskolos sutartis yra realinė – ji laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008). CK 6.871 straipsnyje nustatyta, kad fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis, jeigu paskolos suma viršija 2 000 Lt, turi būti rašytinė. CK 6.871 straipsnio 3 dalyje, atsižvelgiant į šių santykių specifiką, jų paplitimą, paskolos sutarties realinį pobūdį, įtvirtinta speciali sutarties paprastos rašytinės formos samprata, palyginus su ta bendrąja, kuri nustatyta CK 1.73 straipsnio 2 dalyje, 6.192 straipsnio 2 dalyje, ir nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Ši teisės norma skirta reguliuoti atvejams, kai šalys nebuvo pasirašiusios bendro (vieno) dokumento, taip pat kai nebuvo apsikeitusios atskirais laiškais, raštais ir pan., t. y. kai nėra sudarytos rašytinės formos sutarties bendrosios paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme, tačiau egzistuoja faktas, kad paskolos gavėjas yra pasirašęs ir išdavęs paskolos raštelį arba kitokį skolos dokumentą, patvirtinantį paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Šių dokumentų materialioji teisinė reikšmė reiškiasi ir tuo, kad juose raštu yra išreikšta vienos iš sutarties šalių (paskolos gavėjo) valia, jie išduodami kreditoriui prievolei patvirtinti ir liudija apie paskolos davėjo suderintos valios, nors ir neišreikštos rašytine forma, egzistavimą. Tokie dokumentai suponuoja išvadą dėl prievolinių paskolos teisinių santykių egzistavimo, jų buvimas pas kreditorių teikia galimybę teigti apie prievolės neįvykdymą, o jų buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (CK 6.65 straipsnis). CK 6.871 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas atitinka civiliniuose teisiniuose taikytiną protingo žmogaus standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus Išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

37Ginčo šalys rašytinės paskolos sutarties nebuvo sudarę. Paskolinių santykių egzistavimą ieškovas įrodinėja atsakovo bei nenustatyto asmens išrašytais rašteliais.

38Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad 2002 m. kovo 21 d. paskolos raštelis (2 t., 13 b. l.) yra pakankamas paskolos teisinių santykių tarp ieškovo ir atsakovo buvimui konstatuoti. Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl įrodinėjimo esant ginčui dėl paskolos sutarties sudarymo nurodoma, kad aplinkybė, jog rašytinėje paskolos sutartyje atskirai, padarant atitinkamą įrašą nėra užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (tiesiogiai tai patvirtinančio įrašo nėra), nėra kliūtis teismui konstatuoti tokio fakto egzistavimą. Bylose dėl paskolos grąžinimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki aplinkybės, ar sutartyje įrašytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatinėjimo. Šalių tikroji valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi būti aiškinama ne vien tik pagal tai, ar yra konkretus įrašas apie pinigų ar daikto perdavimą. Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, panaudota terminologija, gramatinės išraiškos formos, taip pat reikšmingos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, reikšmingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, mokėjimas palūkanų, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus Išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

392002 m. kovo 21 d. paskolos raštelyje nurodyta, kad „aš, A. B., pasiskolinau iš L. K. 1 000 (vieną tūkstantį) dolerių“. Raštelio tekste vartojamas būtasis laikas, žodis „pasiskolinau“, suteikia pagrindą daryti išvadą, kad atsakovas raštelyje nurodytą pinigų sumą gavo. Raštelyje nurodyta data (2002 m. kovo 21 d.) vertintina kaip pinigų perdavimo – priėmimo data. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo surašytas raštelis patvirtina paskolinių santykių buvimą. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui (t. y. paskolos raštelis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010). Atsakovas šios aplinkybės neįrodė, nuosekliai nepaaiškino paskolos raštelio surašymo aplinkybių, nenurodė, kodėl teigdamas, kad pinigų negavo, pasirašė paskolos raštelį, iš kurio turinio galima spręsti, kad pinigai atsakovui buvo perduoti. Atsakovas nepaneigė raštelyje užfiksuoto pinigų gavimo fakto, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas konstatuoti paskolinių santykių pagal 2002 m. kovo 21 d. paskolos raštelį, tarp ieškovo ir atsakovo buvimą.

40Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo argumentais, kad aptartame paskolos raštelyje nėra susitarta dėl paskolos dalyko, kadangi doleriu vadinama mažiausiai 23 valstybių valiuta. Atsakovas, teigdamas, kad nėra aiškaus susitarimo dėl paskolos dalyko, nenurodo, kokios valstybės dolerius jis nurodė paskolos raštelyje. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovui paskolino 1 000 JAV dolerių. Lietuvoje doleris tiek 2002 metais, tiek šiuo metu yra plačiai paplitusi atsiskaitymų valiuta. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovas pasiskolino būtent JAV, o ne kitos valstybės, dolerius.

41Ieškovas paskolos sumą prašo priteisti solidariai iš atsakovo ir jo sutuoktinės. Šį reikalavimą grindžia CK 3.92 straipsnio 3 dalimi, kurioje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinis sandorius sudaro esant kito sutuoktinio sutikimui. Lietuvos Aukščiausiais Teismas, aiškindamas CK 3.92 straipsnio 3 dalį, yra nurodęs, kad kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus Plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Byloje nėra duomenų, kad pasiskolinti pinigai buvo panaudoti atsakovo šeimos labui, todėl ieškovo reikalavimas paskolos sumą priteisti solidariai iš atsakovo ir jo sutuoktinės, atmestinas.

42Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 4 000 Lt negrąžintos paskolos, nors buvo suteikta 1 000 JAV dolerių paskola. Prašomo priteisti litų dydžio ieškovas niekaip nepagrindžia. CK 6.36 straipsnio 3 dalis suteikia kreditoriui teisę tais atvejais, kai ieškinys pareikštas Lietuvos Respublikoje dėl užsienio valiuta išreikštos pinigų sumos priteisimo, jo pasirinkimu reikalauti priteisti šią sumą užsienio valiuta arba Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta pagal valiutų kursą, galiojantį mokėjimo dieną. Taigi kreditorius turi pasirinkimo teisę – jis gali reikalauti priteisti jam skolą užsienio valiuta, kuria išreikšta prievolė, arba šios ekvivalentą Lietuvos nacionaline valiuta. Tokiu atveju taikomas oficialus užsienio valiutos ir Lietuvos nacionalinės valiutos kursas, galiojantis mokėjimo dieną. Mokėjimo diena laikoma faktinė mokėjimo diena, t. y. ta, kurią skolininkas, vykdydamas teismo sprendimą, faktiškai sumoka pinigus kreditoriui. Teismo sprendimo priėmimo metu nėra žinoma atsakovo prievolės ieškovui įvykdymo diena, todėl teismas negali priteisti skolos Lietuvos nacionaline valiuta (litais), nes JAV dolerio ir lito kursas nėra pastovus, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 1 000 JAV dolerių skola turės būti išieškoma Lietuvos nacionaline valiuta pagal kursą, galiojantį mokėjimo dieną, neviršijant ieškovo prašomų 4 000 Lt.

43Už naudojimąsi paskolos pinigais ieškovas prašo priteisti iš atsakovo palūkanas. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį, jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. Lietuvos banko duomenimis, 2002 m. kovo 21 d. vidutinė palūkanų norma fiziniams asmenis buvo 8,69 procentai. Tokiu atveju iš atsakovo priteistinos palūkanos už penkerius metus sudaro 434,50 JAV dolerių.

44Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino 2002 m. kovo 21 d. raštelio turinį, nepagrįstai sprendė, kad jis nėra pakankamas įrodymas paskolos teisinių santykių tarp ieškovo ir atsakovo buvimui konstatuoti, todėl yra pagrindas sprendimą pakeisti ir tenkinti ieškovo reikalavimą dėl

451 000 JAV dolerių skolos ir 434,50 JAV dolerių palūkanų priteisimo (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

46Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkami įvertino 2002 m. gegužės 13 d. ir 2004 m. gruodžio 15 d. raštelius, nepripažindamas jų pakankamais įrodymais, patvirtinančiais paskolos suteikimo atsakovui faktą. Teismas, darydamas išvadas dėl šių raštelių paskolos teisinių santykių egzistavimui nustatyti įrodymų pakankamumo, įrodymus ir įrodinėjimo procesą reglamentuojančių proceso taisyklių nepažeidė.

47Ieškovas ieškinyje nurodo, kad pagal 2002 m. gegužės 13 d. raštelį paskolino atsakovui ir J. G. 23 785 Lt. Šiame raštelyje nurodyta, kad mes, J. G. ir A. B., skolingi L. K. 23 785 Lt už nupirktą 16 ha miško plotą. Taigi raštelyje nurodytos kitos, nei ieškinyje dėstomos aplinkybės – ieškinyje ieškovas teigia, kad atsakovui ir J. G. paskolino 23 785 Lt, o iš raštelio turinio matyti, kad atsakovas ir J. G. skolingi 23 785 Lt už nupirktą mišką. Esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Aptariamame raštelyje J. G. ir atsakovas nurodo, kad yra skolingi už mišką. Byloje esanti pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad 2002 m. gegužės 13 d. ieškovas pardavė J. G., atsakovui ir jo sutuoktinei 15,9 ha ploto žemės sklypą už 15 000 Lt. Ginčo raštelis galėtų būti vertinamas pirkimo-pardavimo sutarties kontekste, o ne įrodinėjant atsakovui suteiktos paskolos faktą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiga suformuluoti ieškinio materialinį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką), nurodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą atsakovui (ieškinio faktinį pagrindą), pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, tenka ieškovui (CPK 135 str. 1 d. 2, 4 p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2008). Ieškovas įrodinėja, kad 23 785 Lt atsakovui ir J. G. paskolino. Tačiau raštelyje neužfiksuotas pinigų perdavimo faktas, todėl tokiu kaip šis dokumentu ieškovas negali įrodinėti paskolos suteikimo. Žemės sklypas parduotas už 15 000 Lt, todėl nėra aišku, kodėl atsakovas ir J. G. pasirašė, jog yra skolingi ieškovui 23 785 Lt už žemės sklypą. Šių aplinkybių ieškovas nepaaiškina. Kaip jau buvo minėta, teismas negali byloje keisti ieškinio pagrindo, t. y. negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 str. 3 d.). Tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010). Ieškovas neįrodė, kad atsakovui paskolino 23 785 Lt. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ieškovo nurodomu šio reikalavimo faktiniu pagrindu, pagrįstai sprendė, kad 2002 m. gegužės 13 d. raštelis nėra pakankamas paskolos santykių faktui patvirtinti, kitų įrodymų, patvirtinančių paskolos dalyko perdavimą atsakovui ieškovas nepateikė, todėl pagrįstai atmetė reikalavimą dėl 23 785 Lt paskolos priteisimo.

48Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str.). Ieškovas teigia, kad pagal 2004 m. gruodžio 15 d. paskolos raštelį paskolino atsakovui 10 000 Lt (2 t., 12 b. l.). Atsakovui neigiant šio paskolos raštelio surašymo ir pasirašymo faktą, ieškovas nurodė, kad paskolos raštelis gali būti surašytas atsakovo žmonos ir net jos pasirašytas. Ieškovas prašė byloje skirti rašysenos ekspertizę, tačiau vėliau jos atsisakė. Taigi ieškovas neįrodė, kad 2004 m. gruodžio 15 d. paskolos raštelį surašė ir jį pasirašė atsakovas. Nesant duomenų, kad 2004 m. gruodžio 15 d. paskolos raštelis surašytas ir pasirašytas atsakovo, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas neįrodė šio reikalavimo pagrįstumo, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atmesti ieškovo reikalavimą dėl 10 000 Lt priteisimo.

49Dėl pavedimo vykdymo išlaidų atlyginimo

50Atsakovas 2007 m. liepos 16 d. išdavė ieškovui įgaliojimą atstovauti jam atliekant žemės sklypų, esančių Geisiškių k. Vilniaus r. (kadastrinis Nr. ( - ) ir Nr. ( - )), teisinę registraciją, gauti nuosavybės teises liudijančius dokumentus, juos tvarkyti, valdyti disponuoti, suformuoti atskirus turtinius vienetus, keisti žemės sklypo paskirtį ir t. t. 2007 m. rugpjūčio 30 d. atsakovas išdavė ieškovui kitą įgaliojimą atstovauti jam visose institucijoje atliekant jam nuosavybės teise priklausančių kitų žemės sklypų, esančių Geisiškių k., Vilniaus r. sav. (unikalūs Nr. ( - ) ir Nr. ( - )), inventorizaciją ir teisinę registraciją, gauti nuosavybės teises liudijančius dokumentus, pakeisti žemės sklypų naudojimo paskirtį, vykdyti statybos darbus, gauti statybai reikalingus leidimus, sutikimus, projektus, ir t.t. (1 t., 14 b. l.).

51Įvertinusi ieškovui išduotų įgaliojimų turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad tarp šalių susiklostė pavedimo teisiniai santykiai, nors pavedimo sutarties šalys ir nebuvo pasirašę, todėl ginčo santykiams taikytinos ne tik CK antrosios knygos, reglamentuojančios atstovavimo teisinius santykius, bet ir pavedimo teisinius santykius reguliuojančios teisės normos. CK 6.756 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai santykiai – tarp atstovo ir atstovaujamojo – ir išoriniai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 str.). Pavedimo sutartis pagal savo pobūdį yra sutartis dėl atstovavimo, kurios pagrindu įgaliotinis įgaliotojo (atstovaujamojo) vardu su trečiaisiais asmenimis atlieka teisinius veiksmus, todėl jai taikomos ir CK normos, reglamentuojančios atstovavimą (CK 2.132-2.151 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2009; 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2010).

52Siekdamas atlikti žemės sklypų, esančių Geisiškių k., Vilniaus r. sav. (unikalūs Nr. ( - )ir Nr. ( - )), inventorizaciją ir teisinę registraciją, ieškovas atliko žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ) (kadastrinis Nr. ( - )) kadastrinius matavimus (1 t., 14, 16, 17, 18, 153-154 b. l.) ir už šiuos matavimus UAB „Geokada“ sumokėjo 1 880,01 Lt. Šias aplinkybes patvirtina mokėjimo nurodymas, PVM sąskaita faktūra ir darbų atlikimo aktas (1 t., 16, 17, 18 b. l.). Nekilnojamojo turto registre atlikti kadastriniai matavimai yra įregistruoti nuo 2008 m. vasario 11 d. (1 t., 154 b. l.). Atsakovas teigia, kad atliktų darbų akte nurodyti žemės sklypai, kurių kadastrinių matavimų ieškovas nebuvo įgaliotas atlikti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors atliktų darbų akte ir PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta trijų žemės sklypų kadastrinių matavimų kaina, tik dėl vieno iš jų ieškovas prašo priteisti atlygį. Pagal CK 2.151 straipsnio 1 dalį atstovaujamasis turi atlyginti atstovo turėtas išlaidas, susijusias su pavedimo vykdymu, jeigu sutartis ar įstatymai nenumato ko kita. Atsakovas nepaneigė, kad matavimai neatlikti ar atlikti netinkamai, todėl teisėjų kolegijos nuomone, nėra jokių priežasčių, dėl kurių atsakovas neturėtų apmokėti ieškovui žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) (kadastrinis Nr. ( - )), kadastrinių matavimų išlaidų. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 880,01 Lt kadastrinių matavimų išlaidų yra pagrįstas ir tenkintinas, o teismo sprendimo dalis, kuria šis reikalavimas atmestas – naikintina dėl netinkamo įrodymų vertinimo (CPK 185 str., 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

532007 m. liepos 17 d. ieškovas atsakovo vardu sudarė su architekte L. S. sutartį, kuria architektė įsipareigojo už 17 000 Lt parengti ūkininko sodybos, esančios Geisiškių k., Vilniaus rajone (kadastrinis Nr. Nr. ( - )), projektą (1 t., 183 b. l.). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyrius 2007 m. rugsėjo 28 d. patvirtino ūkininko sodybos projektavimo sąlygų sąvadą (1 t., 189 b. l.). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Statybos skyrius 2008 m. spalio 10 d. išdavė statytojui (atsakovui) A. B. statybos leidimą ūkininko sodybai statyti (1 t., 179-180 b. l.). Darbų priėmimo-perdavimo aktu architektė L. S. perdavė ieškovui parengtą ūkininko sodybos, esančios Geisiškių k., Dūkštų sen., Vilniaus r., projektą (1 t., 15 b. l.). Akte nurodyta, kad projekto kaina yra 16 550 Lt, kad architektė pinigus gavo. Ieškovas šią sumą prašė priteisti iš atsakovo.

54Byloje nustatyta, kad ūkininko sodybos, esančios Geisiškių k., Vilniaus rajone (kadastrinis Nr. Nr. ( - )), projektas parengtas. Kaip jau buvo nurodyta, CK 2.151 straipsnio 1 dalis ir CK 6.761 straipsnio 3 dalis numato, kad atstovaujamasis turi atlyginti atstovo turėtas išlaidas, susijusias su pavedimo vykdymu, jeigu sutartis ar įstatymai nenumato ko kita. Teisę į išlaidų atlyginimą ieškovas turėtų tuo atveju, jeigu tinkamai įvykdytų pavedimą, įrodytų išlaidų pagrįstumą, būtinumą, jų dydį ir faktą. Šiuo atveju ieškovas išlaidų dydį ir faktą įrodinėja 2008 m. spalio 22 d. darbų priėmimo-perdavimo aktu, kuriame nurodyta darbų kaina ir yra įrašas, kad „pinigus gavau“. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių šių išlaidų faktą, ieškovas nepateikė, nors teismas ne kartą siūlė tokius įrodymus pateikti. Tokią pareigą ieškovui suponuoja ir CPK 12 ir 178 straipsniai. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad ieškovo ir architektės L. S. 2007 m. liepos 17 d. sutartyje dėl projektavimo paslaugų teikimo už ūkininko sodybos, esančios Geisiškių k., Vilniaus r., kadastrinis numeris ( - ), projekto parengimą buvo numatytas 17 000 Lt atlygis, sutarties 4.1. punkte numatytas 7 000 Lt avansinis mokėjimas, kuris turėjo būti atliktas per 5 dienas nuo sutarties pasirašymo (1 t., 183 b. l.). Ieškovas nepateikė įrodymų, kad sumokėjo avansinį mokėjimą ir likusią pinigų dalį pagal sutartį. Darbų priėmimo-perdavimo akte architektės nurodymas, kad pinigus gavo, nepatvirtina ieškovo patirtų išlaidų fakto ir dydžio. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 21 d. raštu kreipėsi į architektę L. S., reikalaudamas pateikti su ieškovu pasirašytą sutartį dėl 2008 m. spalio 22 d. darbų perdavimo-priėmimo akte nurodytų darbų atlikimo; sąskaitą faktūrą, kurios pagrindu buvo atliktas mokėjimas už 2008 m. spalio 22 d. darbų perdavimo-priėmimo akte nurodytus darbus; banko sąskaitos išrašą arba grynųjų pinigų sumokėjimo kvitų kopijas, patvirtinančias, kad ieškovas pagal 2008 m. spalio 22 d. darbų perdavimo-priėmimo aktą sumokėjo 16 500 Lt (1 t., 58 b. l.). Architektė L. S. 2012 m. birželio 12 d. raštu informavo ieškovo atstovą, kad A. B. buvo parengtas ūkininko sodybos projektas bei 2008 m. spalio 10 d. išduotas statybos leidimas; kad už projektavimo darbus pilnai atsiskaitė A. B. įgaliotos asmuo L. K.; kad ūkininko sodybos projekto originalas bei statybos leidimo kopija yra saugoma pas ją (1 t., 166 b. l.). Atkreiptinas dėmesys, kad nors architektė patvirtino ieškovo atsiskaitymo faktą, tačiau jokių objektyvių šį faktą patvirtinančių duomenų nepateikė. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nesant mokėjimą liudijančio dokumento darbų priėmimo-perdavimo aktas nėra įrodymas, patvirtinantis ieškovo turėtų išlaidų dydį ir faktą.

55Teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog pagal įgaliojimą atliktą darbų rezultatą perdavė atsakovui. CK 6.760 straipsnis reglamentuoja įgaliotinio pareigas. Jame nurodyta, kad įgaliotinis privalo įvykdyti jam duotą pavedimą sąžiningai ir rūpestingai, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus, bei vengti savo asmeninių interesų konflikto su įgaliotojo interesais (CK 6.760 str. 1 d.); įgaliotinis privalo įvykdyti pavedimą asmeniškai, išskyrus sutartyje nustatytas išimtis bei atvejus, kai įstatymas leidžia perįgaliojimą (CK 6.760 str. 2 d.); vykdydamas pavedimą, įgaliotinis privalo įgaliotojo reikalavimu, o atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, – ir be reikalavimo, suteikti įgaliotojui visą informaciją apie pavedimo vykdymo eigą (CK 6.760 str. 3 d.); įvykdęs pavedimą, įgaliotinis privalo tuojau pat apie tai pranešti įgaliotojui ir pateikti ataskaitą, prie kurios turi pridėti pateisinamuosius dokumentus, bei grąžinti įgaliojimą, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.760 str. 4 d.); visa, ką gavo vykdydamas pavedimą, įgaliotinis privalo tuojau pat perduoti įgaliotojui (CK 6.760 str. 5 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad įgaliojimo, kaip tokio, buvimas nereiškia, kad įgaliotinis juo gali remtis tik formaliai, vadovaudamasis vien žodiniu tekstu surašytais įgaliojimais. CK 6.760 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įgaliotinis privalo įvykdyti jam duotą pavedimą sąžiningai ir rūpestingai, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus, bei vengti savo asmeninių interesų konflikto su įgaliotojo interesais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-425/2004; 2008 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2008).

56Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas netinkamai vykdė savo kaip įgaliotinio pareigas – nepakankami bendradarbiavo vykdydamas įgaliojimą, nederino ūkininko sodybos projekto kainos, neperdavė darbų rezultato. Be to, sutiktina su atsakovo argumentais, kad statinių statyba buvo numatyta pagal 2007 m. rugpjūčio 31 d. įgaliojimą, tačiau ūkininko sodybos projektas parengtas 2007 m. liepos 16 d. įgaliojime nurodytam žemės sklypui, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), nors šiame įgaliojime nebuvo aptartas statybos vykdymas ir su tuo susijusių veiksmų atlikimas. Ieškovas nepaaiškino, kodėl užsakė sodybos projektą žemės sklypui, kuriame nebuvo įgaliotas organizuoti statybas, pagal įgaliojimą jam buvo pavesta minėtą sklypą parduoti.

57Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas, pasirašydamas 2008 m. spalio 22 d. darbų perdavimo-priėmimo aktą, veikė savo riziką. Sutartį dėl ūkininko sodybos projekto parengimo ieškovas ir architektė L. S. pasirašė 2007 m. liepos 17 d., t. y. galiojant įgaliojimui. Tai, kad darbų priėmimo-perdavimo aktas buvo pasirašytas pasibaigus įgaliojimo terminui, dar nereiškia, kad ieškovas veikė savo rizika. Tačiau šis teismo argumentas nedaro įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi ieškovas neįrodė 16 550 Lt sumokėjimo fakto.

58Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl 16 550 Lt priteisimo, kadangi ieškovas neįrodė šių išlaidų pagrįstumo, darbų atsakovui perdavimo fakto ir pareigų vykdymo 2007 m. liepos 16 d. įgaliojimo ribose.

59Dėl atsakovo atsiskaitymo pagal įgaliojimą

602009 m. rugsėjo 10 d. ieškovas įgaliojo atsakovą parengti, suderinti ir patvirtinti įgaliotose institucijose miškotvarkos projektą ir gauti leidimą miško kirtimams vykdyti ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kirsti medieną, savo nuožiūra, jo aptartomis sąlygomis ir kaina parduoti iškirstą medieną, sudaryti miško kirtimo sutartis, gauti ir pateikti miško kirtimui reikalingus dokumentus, pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartyse, pasirašyti miško gabenimo važtaraščius, gauti pinigus už parduotą medieną, atsodinti mišką ir t. t. (1 t., 19 b. l.). Byloje esantis leidimas kirsti mišką patvirtina, kad atsakovas vykdė įgaliojime jam pavestas funkcijas - gavo leidimą miško kirtimui (1 t., 20 b. l.). Byloje esantys Valstybinės miškų tarnybos 2012 m. birželio 14 d. ir 2012 m. rugpjūčio 31 d. raštai patvirtina, kad miško žemės sklypas, nuosavybės teise priklausantis L. K. ir A. K., 2010 metais iškirstas plynai 2,8 ha miško plotas ir 404 ktm medienos, kaip nurodyta leidime, miško kirtimo darbus atlikę asmenys nebuvo nustatyti (1 t., 176, 248 b. l.). Ieškovas teigia, kad atsakovas, pagal įgaliojimą iškirtęs mišką su juo neatsiskaitė, t. y. nepateikė ataskaitos apie savo veiklą ir neperdavė už realizuotą medieną gautų pinigų. Atsakovas teigia, kad parengė, suderino ir patvirtino miškotvarkos projektą bei gavo leidimą kirsti mišką, tačiau ieškovas nurodė, kad kitus įgaliojime nurodytus darbus atliks savo jėgomis ir pareikalavo grąžinti įgaliojimą. Pasak atsakovo, 2010 metų sausio mėnesį įgaliojimą jis perdavė ieškovui.

61Kaip jau buvo minėta, civilinių bylų nagrinėjimas grindžiamas šalių rungimosi principu, t. y. kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str.). Atsakovas, teigdamas, kad ieškovui 2010 metų sausio mėnesį grąžino įgaliojimą, tokių įrodymų nepateikė. Taigi byloje nėra jokių duomenų, galinčių objektyviai patvirtinti atsakovo nurodomą aplinkybę, kad įgaliojimą jis ieškovui grąžino. CK 2.147 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti įgaliojimo pasibaigimo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkte numatyta, kad įgaliojimas pasibaigia įgaliotojui panaikinus įgaliojimą bei įgaliotiniui atsisakius įgaliojimo. Byloje nėra duomenų, kad įgaliojimas buvo panaikintas, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsižvelgiant į įgaliojimo turinį yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovas įgaliojime nurodytus veiksmus įvykdė. CK 2.150 straipsnyje numatyta, kad atstovas privalo pateikti atstovaujamajam ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą. Atsižvelgdama į tai, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kad mišką atsodino, sprendžia, kad privalo grąžinti už parduotą medieną gautus pinigus. Ieškovas už parduotą medieną gautiną sumą paskaičiavo vadovaudamasis Ukmergės miškų urėdijos apvaliosios medienos vidutinėmis kainoms, tam kiekiui, kuris nurodytas leidime (1 t., 21- b. l.). Atsakovas, teigdamas, kad ieškovas netinkamai paskaičiavo iš jo priteistiną sumą, savo paskaičiavimų nepateikė, todėl teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo nesivadovauti ieškovo pateiktais skaičiavimais. Nors atsakovas nurodo, kad ieškovui priklausančio miško didelę dalį sudaro pelkynai, tačiau leidime yra nurodyti konkrečių kirstinų medžių rūšys ir jų tūris, Miškų tarnybos pažymoje (1 t., 176 b. l.) patvirtinta, kad miškas iškirstas pagal leidimą, todėl atsakovo argumentai, kad ieškovas netinkamai paskaičiavo priteistiną sumą, nepagrįsti. Įgaliojime nebuvo nurodyta, kad mediena lieka atsakovo nuosavybėje, todėl vadovaudamasi CK 2.150 straipsniu, teisėjų kolegijos sprendžia, kad atsakovas privalo grąžinti, tai ką gavo už iškirstą ir realizuotą medieną.

62Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkami paskirstė tarp šalių įrodinėjimo pareigą, todėl nepagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog mišką iškirto atsakovas, todėl sprendžia, kad šioje dalyje yra pagrindas sprendimą pakeisti, panaikinti sprendimo dalį, kuria reikalavimas dėl 78 918 Lt priteisimo atmestas, ir šį reikalavimą patenkinti (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d.).

63Dėl procesinių palūkanų priteisimo

64Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 5 procentų teismų praktikoje vadinamas procesinėmis palūkanas. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovo ieškinį patenkinus iš dalies, yra pagrindas procesinių palūkanų reikalavimą patenkinti - už priteistus 1 434,50 JAV dolerius ir 80 798,01 Lt priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo 2012 m. sausio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

65Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

66Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

67Teismas atsakovams iš ieškovo priteisė 3 920,40 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (2 t., 51 b. l.). Kadangi apeliacinės instancijos teismas sprendimą pakeitė – ieškinį tenkino iš dalies, yra pagrindas perskirstyti pirmosios instancijos teisme šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

68Už 153 027,71 Lt sumos ieškinį ieškovas sumokėjo 4 061 Lt žyminio mokesčio (1 t. 1 b. l.) ir 5 000 Lt už advokato teisinę pagalbą (2 t., 6, 7, 8 b. l.). Ieškovo atstovo pateiktoje atliktų darbų ataskaitoje nurodyta, kad 2 200 Lt išlaidų susiję su ieškinio parengimu, 2 000 Lt – su atsiliepimo į priešieškinį parengimu, o 800 Lt su atstovavimu teisme ir įrodymų rinkimu (2 t., 5 b. l.). Teisėjų kolegijos nuomone, atstovavimą teisme ir įrodymų rinkimą reikėtų priskirti lygiomis dalimis tiek prie su ieškinio parengimu susijusių išlaidų, tiek prie su gynyba nuo priešieškinio susijusių išlaidomų. Tokiu atveju su ieškiniu susijusios išlaidos sudarytų 2 600 Lt, su priešieškiniu – 2 400 Lt.

69Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų 153 027,71 Lt. Ieškovo reikalavimas patenkintas iš dalies, jam priteista 1 434,50 JAV dolerių (3 625,99 Lt pagal 2014-01-15 Lietuvos banko nustatytą lito ir JAV dolerio kursą) ir 80 798,01 Lt (1 880,01 Lt +78 918 Lt), iš viso 84 424,01 Lt, t. y. patenkinta 55,17 procentų ieškovo reikalavimų. Todėl ieškovui, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo priteistinas 2 240 Lt žyminis mokestis ir 1 434,42 Lt atstovavimo išlaidų. Atsakovų priešieškinį atmetus, ieškovui iš atsakovų priteistinos 2 400 Lt su gynyba nuo priešieškinio susijusių išlaidų, iš viso 6 074,42 Lt bylinėjimosi išlaidų.

70Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 300 Lt žyminį mokestį (1 t., 69 b. l.) ir 4 356 Lt už advokato teisines paslaugas (1 t., 235, 237, 238, 240, 241, 243, 244 b. l.). Atsakovo atstovo pateiktame suteiktų teisinių paslaugų sąraše matyti, kad priešieškinio parengimas atsakovui kainavo 653,40 Lt (su PVM) (1 t., 233-234 b. l.). Už paklausimą dėl rašysenos ekspertizės parengimo, pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą parengiamuosiuose teismo posėdžiuose atsakovas sumokėjo advokatui 381,15 Lt (su PVM). Šias išlaidas tikslinga dalinti pusiau ir pusę jų priskirti prie išlaidų, susijusių su priešieškiniu (190,57 Lt), kitą pusę – prie su gynyba nuo ieškinio susijusių išlaidų (190,57 Lt). Tokiu atveju atsakovo su priešieškiniu susijusios išlaidos sudaro 1 143,97 Lt (300 Lt žyminis mokestis ir 843,97 Lt išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti). Kadangi atsakovo priešieškinis atmestas, šios atsakovo patirtos išlaidos neatlygintinos.

71Atsakovo išlaidos, susijusios su gynyba nuo ieškinio sudaro 3 512,03 Lt. Kadangi 44,83 procentai ieškovo reikalavimų buvo atmesti, iš ieškovo atsakovui priteistini 1 574,44 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d.).

72Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui iš atsakovo priteisti 6 074,42 Lt, o atsakovui iš ieškovo – 1 574,44 Lt, vadovaujantis ekonomiškumo principu, tikslinga atlikti šių sumų įskaitymą ir atsakovui iš ieškovo priteistina suma sumažinti ieškovui iš atsakovo priteistinos sumos dydį iki 4 499,98 Lt. Tokiu atveju ieškovui iš atsakovo priteistini 4 499,98 Lt pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

73Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 4 061 Lt žyminį mokestį (2 t., 52 b. l.). Apeliaciniu skundu ginčijama suma sudarė 153 027,71 Lt. Ieškovo apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, jam priteista 1 434,50 JAV dolerių (3 625,99 Lt pagal 2014-01-15 Lietuvos banko duomenis) ir 80 798,01 Lt, iš viso 84 424,01 Lt, t. y. patenkinti 55,17 procentų ieškovo reikalavimų. Todėl ieškovui, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo priteistini 2 240 Lt sumokėto žyminio mokesčio.

74Už atsiliepimą į apeliacinį skundą atsakovai sumokėjo 871,20 Lt (2 t., 77, , 78, 80 b. l.). Ieškovo apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, proporcingai atmestų reikalavimų daliai atsakovui iš ieškovo priteistini 44,83 procentai teisinės pagalbos išlaidų – 390,56 Lt (CPK 93 str.).

75Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui iš atsakovo priteisti 2 240 Lt, o atsakovui iš ieškovo – 390,56 Lt, vadovaujantis ekonomiškumo principu, tikslinga atlikti šių sumų įskaitymą ir atsakovui iš ieškovo priteistina suma sumažinti ieškovui iš atsakovo priteistinos sumos dydį iki 1 849,44 Lt. Tokiu atveju ieškovui iš atsakovo priteistini 1 849,44 Lt apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

76Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

77Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 26 d. sprendimą pakeisti.

78Sprendimo dalį, kuria ieškovo L. K. ieškinys atmestas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti iš dalies.

79Priteisti ieškovui L. K. (L. K.), a. k. ( - ) iš atsakovo A. B. (A. B.), a. k. ( - ) 1 000 (vieną tūkstantį) JAV dolerių skolos, 434 (keturis šimtus trisdešimt keturis) JAV dolerius 50 ct palūkanų, 80 798 (aštuoniasdešimt tūkstančių septynis šimtus devyniasdešimt aštuonis) Lt 01 ct.

80Priteisti ieškovui L. K. (L. K.), a. k. ( - ) iš atsakovo A. B. (A. B.), a. k. ( - ) 5 procentų palūkanas už priteistus 1 434 (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt keturis) JAV dolerių 50 ct ir už priteistus 80 798 (aštuoniasdešimt tūkstančių septynis šimtus devyniasdešimt aštuonis) Lt 01 ct nuo civilinės bylos iškėlimo 2012 m. sausio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

81Kitą ieškinio dalį atmesti.

82Sprendimo dalį, kuria iš ieškovo L. K. atsakovams A. B. ir J. B. priteista 3 920,40 Lt bylinėjimosi išlaidų, panaikinti.

83Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

84Priteisti ieškovui L. K. (L. K.), a. k. ( - ) iš atsakovo A. B. (A. B.), a. k. ( - ) 4 499 (keturis tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt devynis) Lt 98 ct bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

85Priteisti ieškovui L. K. (L. K.), a. k. ( - ) iš atsakovo A. B. (A. B.), a. k. ( - ) 1 849 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus keturiasdešimt devynis) Lt 44 ct bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydamas priteisti iš... 5. Atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti 2002 m. kovo 21 d., 2002 m.... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį ir... 8. Teismas sprendė, kad ieškovas nepagrįstai prašo priteisti iš atsakovo 18... 9. Atsakovo priešieškinį teismas atmetė, argumentuodamas tuo, kad ginčo... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 26... 12. 1. Nepagrįsta teismo išvada, kad byloje neįrodytas paskolinių teisinių... 13. 2. Teismo išvadą, kad paskolos raštelis surašytas siekiant užtikrinti... 14. 3. Teismas nenurodė, kodėl nepriteisė iš atsakovo ieškovo 1 880,01 Lt... 15. 4. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas nepagrindė fakto, jog atsakovas... 16. 5. Teismas pažeidė CPK 263 straipsnio 1 dalį, netinkamai aiškino... 17. 6. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Paskolos gavėjas turi... 18. Atsakovas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į... 19. 1. Apelianto teiginiai, kad byloje buvo nustatytas faktas, jog paskolos... 20. 2. Raštelyje nurodyti žodžiai lietuviškai - „paskolino pas“, nesant... 21. 3. Teismas pagrįstai laikė, kad mokėdamas pinigus už parengtą ūkininko... 22. 4. Ieškovas, vykdydamas pavedimus, pažeidė atsakovo, kaip įgaliotojo,... 23. 5. Teismas pagrįstai laikė pakankamai tikėtinais atsakovo teiginius dėl... 24. 6. Teismas ištyrė ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir jais... 25. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 26. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 27. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2012 m. sausio 10 d. kreipėsi į teismą,... 28. Atsakovas 2007 m. liepos 16 d. išdavė ieškovui įgaliojimą atstovauti jam... 29. Atsakovas 2007 m. rugpjūčio 30 d. išdavė ieškovui įgaliojimą atstovauti... 30. Ieškovas 2009 m. rugsėjo 10 d. įgaliojo atsakovą parengti ir patvirtinti... 31. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo... 32. Ieškovas prašė bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.... 33. Dėl paskolos teisinių santykių egzistavimo... 34. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai sprendė, kad paskolos sutartys tarp... 35. Tarp šalių kilo ginčas dėl paskolos sutarčių sudarymo fakto. Ieškovas... 36. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies... 37. Ginčo šalys rašytinės paskolos sutarties nebuvo sudarę. Paskolinių... 38. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad 2002 m. kovo 21 d.... 39. 2002 m. kovo 21 d. paskolos raštelyje nurodyta, kad „aš, A. B.,... 40. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo argumentais, kad aptartame paskolos... 41. Ieškovas paskolos sumą prašo priteisti solidariai iš atsakovo ir jo... 42. Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 4 000 Lt negrąžintos paskolos, nors... 43. Už naudojimąsi paskolos pinigais ieškovas prašo priteisti iš atsakovo... 44. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su... 45. 1 000 JAV dolerių skolos ir 434,50 JAV dolerių palūkanų priteisimo (CPK 326... 46. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkami įvertino... 47. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad pagal 2002 m. gegužės 13 d. raštelį... 48. Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo.... 49. Dėl pavedimo vykdymo išlaidų atlyginimo... 50. Atsakovas 2007 m. liepos 16 d. išdavė ieškovui įgaliojimą atstovauti jam... 51. Įvertinusi ieškovui išduotų įgaliojimų turinį, teisėjų kolegija... 52. Siekdamas atlikti žemės sklypų, esančių Geisiškių k., Vilniaus r. sav.... 53. 2007 m. liepos 17 d. ieškovas atsakovo vardu sudarė su architekte L. S.... 54. Byloje nustatyta, kad ūkininko sodybos, esančios Geisiškių k., Vilniaus... 55. Teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog pagal... 56. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas netinkamai vykdė savo kaip... 57. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog... 58. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 59. Dėl atsakovo atsiskaitymo pagal įgaliojimą... 60. 2009 m. rugsėjo 10 d. ieškovas įgaliojo atsakovą parengti, suderinti ir... 61. Kaip jau buvo minėta, civilinių bylų nagrinėjimas grindžiamas šalių... 62. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą,... 63. Dėl procesinių palūkanų priteisimo... 64. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 5 procentų teismų praktikoje... 65. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 66. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar... 67. Teismas atsakovams iš ieškovo priteisė 3 920,40 Lt išlaidų advokato... 68. Už 153 027,71 Lt sumos ieškinį ieškovas sumokėjo 4 061 Lt žyminio... 69. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų 153 027,71 Lt. Ieškovo reikalavimas... 70. Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 300 Lt žyminį mokestį (1 t., 69 b.... 71. Atsakovo išlaidos, susijusios su gynyba nuo ieškinio sudaro 3 512,03 Lt.... 72. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui iš atsakovo priteisti 6 074,42 Lt, o... 73. Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 4 061 Lt žyminį mokestį (2 t.,... 74. Už atsiliepimą į apeliacinį skundą atsakovai sumokėjo 871,20 Lt (2 t.,... 75. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui iš atsakovo priteisti 2 240 Lt, o... 76. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 77. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 26 d. sprendimą pakeisti.... 78. Sprendimo dalį, kuria ieškovo L. K. ieškinys atmestas, panaikinti ir šioje... 79. Priteisti ieškovui L. K. (L. K.), a. k. ( - ) iš atsakovo A. B. (A. B.), a.... 80. Priteisti ieškovui L. K. (L. K.), a. k. ( - ) iš atsakovo A. B. (A. B.), a.... 81. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 82. Sprendimo dalį, kuria iš ieškovo L. K. atsakovams A. B. ir J. B. priteista 3... 83. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 84. Priteisti ieškovui L. K. (L. K.), a. k. ( - ) iš atsakovo A. B. (A. B.), a.... 85. Priteisti ieškovui L. K. (L. K.), a. k. ( - ) iš atsakovo A. B. (A. B.), a....