Byla 3K-3-119/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus (pranešėjas) ir Česlovo Jokūbausko, sekretoriaujant Aringui Kartanui, dalyvaujant ieškovei J. R., ieškovės J. R. atstovei advokatei Džiolanai Tarvainytei, atsakovui M. P., atsakovo M. P. atstovui advokatui Vytautui Vinikui, suinteresuoto asmens Z. K. atstovui advokatui Jonui Algirdui Smagurauskui, vertėjai Lucijai Jasnauskienei, žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. R. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. sausio 31 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovams M. P. ir Z. K., dalyvaujant trečiajam asmeniui Vilniaus miesto 1-ojo notarų biuro notarei Vaivai Staskonytei Malcienei, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė J. R. prašė teismo pripažinti negaliojančiu 2004 m. liepos 20 d. įgaliojimą, kuriuo ieškovė įgaliojo jai atstovauti atsakovą M. P., ir 2004 m. liepos 22 d. mainų sutartį, sudarytą M. P., veikusio J. R. vardu, ir Z. K. 2004 m. liepos 20 d. įgaliojimu M. P. įgaliotas savo nuožiūra sudaryti J. R. priklausančios dalies žemės sklypo, esančio ( - ), mainų sutartį. 2004 m. liepos 22 d. buvo sudaryta išpirkto žemės sklypo mainų sutartis J. R., atstovaujamos atsakovo M. P., ir Z. K. Ieškovė 2004 m. liepos 20 d. įgaliojimą ginčija kaip neatitinkantį tikrosios jos valios, sudarytą dėl apgaulės, atsakovui pasinaudojus ieškovės senyvu amžiumi, silpna sveikata, teisiniu neišprusimu ir įtikinus ją, kad įgaliojimas būtinas žemės įsigijimo iš valstybės procedūrai pabaigti. Mainų sutartis ginčijama kaip sudaryta negaliojančio įgaliojimo pagrindu bei prieštaraujanti ieškovės interesams dėl nelygiaverčių mainų, taip pat CK 2.135 straipsnio nuostatoms.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

6Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2007 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog ji buvo suklaidinta dėl apgaulės, todėl nėra pagrindo pripažinti negaliojančiais įgaliojimo ir mainų sutarties. Teismas atmetė ieškovės motyvą, kad mainų sutartis pažeidžia ieškovės interesus, nes sklypai nėra lygiaverčiai, nurodydamas, kad mainai neprivalo būti ekvivalentiški, sutartyje neaptartas kainų skirtumo kompensavimas. Teismas nurodė, kad atsakovas M. P., atstovaudamas ieškovei J. R. ir sudarydamas mainų sutartį su savo svaine, įstatymo nepažeidė, nes sąvoka „artimieji giminaičiai“, įtvirtinta CK 2.134 straipsnio 1 dalyje, neapima asmenų, susijusių svainystės santykiais, todėl šiuo pagrindu mainų sutartis negali būti pripažinta negaliojančia. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas veikė prieš jos interesus, todėl nėra pagrindo tokį sandorį pripažinti negaliojančiu.

7Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. gegužės 11 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. sausio 31 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas kokiu nors būdu ją apgavo ir dėl šios apgaulės ieškovė pasirašė įgaliojimą. Iš įgaliojime esančio įrašo matyti, kad ieškovei įgaliojimo turinys buvo perskaitytas, išverstas į jai suprantamą kalbą, taip pat išaiškintos pasekmės. Ieškovės paaiškinimas, kad ji įgaliojimą sudarė siekdama valstybinės žemės privatizavimo, nepagrįstas, nes prieš dvidešimt dienų ieškovė jau buvo pasirašiusi valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį. Pati ieškovė nurodė, kad ji prašė atsakovo padėti nusipirkti žemės sklypą, esantį prie jai nuosavybės teise priklausančio namo, už atlygį – dalį žemės. Teismas laikė, kad šio įgaliojimo pagrindu atsakovas ir turėjo gauti jam pažadėtą atlygį už jo pagalbą ieškovei, t. y. dalį žemės. Pati ieškovė nenurodė, kad ji kitokiu būdu atsilygino atsakovui už jo suteiktą pagalbą (tiek finansinę, tiek kitokio pobūdžio), kad įgaliojimą galima būtų vertinti kitaip. Kolegija pažymėjo, kad pagal CK 2.151 straipsnį atstovavimas yra atlygintinis, jeigu įgaliojime nėra numatyta kitaip. Kolegija sprendė, kad, netenkinus reikalavimo dėl įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu, nėra pagrindo mainų sutartį pripažinti negaliojančia kaip sudarytą negaliojančio įgaliojimo pagrindu. Mainomų sklypų vertės nelygiavertiškumo kolegija nevertino kaip sandorio prieštaravimo atstovaujamosios interesams, nes laikė, kad tokiu būdu ieškovė atsakovui atsiskaitė už įgaliotojo suteiktas atstovaujamajai paslaugas tvarkant žemės įsigijimo iš valstybės dokumentus. Be to, byloje apklausti liudytojai ir šalys nurodė, jog jiems žinoma apie 24 000-25 000 Lt perdavimą ieškovei ar jos dukteriai H. J., tik skirtingai komentavo šių pinigų perdavimo tikslą. CK 2.134 straipsnio reikalavimai nepažeisti, nes pagal CK 3.135 straipsnį svainė nėra priskiriama prie artimųjų giminaičių.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu ieškovė J. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. sausio 31 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 11 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

101. Įstatyme nustatyti apribojimai, kuriais siekiama išvengti galimo atstovo ir atstovaujamojo intereso konflikto. Draudžiama atstovui sudaryti sandorius atstovaujamojo vardu savo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2003). Esminis atstovavimo teisinių santykių principas – atstovo pareiga veikti tik atstovaujamojo naudai ir interesais. Tokios nuostatos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2004). Bylą nagrinėję teismai pažeidė šį esminį atstovavimo teisinių santykių principą -atstovo pareigą veikti atstovaujamojo interesais ir nesiekti naudos sau. Tai, kad atsakovas M. P. veikė savo, o ne kasatorės interesais, patvirtina šalių paaiškinimai ir liudytojų parodymai.

112. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog įgaliojimas buvo sudarytas dėl apgaulės ir naikintinas CK 1.91 straipsnio pagrindu. Byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių apgaulės fakto buvimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Be to, nagrinėjant civilines bylas, susijusias su sandorių, sudarytų dėl apgaulės, pripažinimu negaliojančiais, turi būti remiamasi sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, siekiant prioritetiškai ginti apgautosios, o ne nesąžiningos šalies, panaudojusios apgaulę, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2004). Teismai netyrė, kaip formavosi kasatorės valia išduoti atsakovui įgaliojimą, kad šis sudarytų mainų sutartį.

123. Teismai nepagrįstai konstatavo, kad sandorio sudarymas su svainystės santykiais susijusiu asmeniu nesukelia interesų konflikto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad, atstovui sudarius sandorį su asmeniu, su kuriuo jis susijęs svainystės ryšiais, gali būti taikomas CK 2.135 straipsnis, kad jeigu atstovas, pažeisdamas suteiktas teises, sudaro atstovaujamojo interesams prieštaraujantį sandorį, toks sandoris atstovaujamojo reikalavimu gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu trečiasis asmuo apie tokį interesų konfliktą žinojo ar turėjo žinoti. Interesų konfliktas galimas ir sudarius sandorį ne tik su artimuoju giminaičiu, bet ir kitu asmeniu. Tuo atveju, kai atstovaujamojo vardu atstovas sandorį sudarė su giminaičiais ar asmenimis, su kuriais gali kilti interesų konfliktas, kitu nei nurodytu pagrindu teismas gali šį sandorį pripažinti negaliojančiu dėl valios trūkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2004).

134. CPK 177 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai tam tikros bylos aplinkybės pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, jos negali būti patvirtintos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Atsakovas teigė, kad ieškovei perdavė 25 000 Lt, todėl tokiam sandoriui taikytinas CK 1.73 straipsnis, nustatantis rašytinę sandorio formą bei jos nesilaikymo sukeliamos pasekmės, nustatytos CK 1.93 staipsnio 2 dalyje, – draudimas remtis liudytojų parodymais įrodyti sandorio sudarymo ar įvykdymo faktą. Apeliacinės instancijos teismas, nesant rašytinių įrodymų apie pinigų perdavimą, konstatavo, kad pinigų perdavimo faktas egzistavo.

145. Pažeisdamas CPK 185 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl apeliacinio skundo argumento, kuriuo ieškovė grindė pirmosios instancijos teismo padarytą procesinės teisės pažeidimą - didesnės įrodomosios galios suteikimą vieniems įrodymams, nemotyvuotai atmetant kitus.

156. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teismai konstatavo, kad mainai nebuvo lygiaverčiai, tačiau vis dėlto ieškovės interesų pažeidimo nekonstatavo. Tokia išvada visiškai nelogiška, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas taip pat vertintinas kaip pažeidžiantis esminius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis).

16Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas M. P. prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

171. Teismai nustatė, kad šalys sutarė, jog už atsakovo atliktus konkrečius darbus jam bus atlyginta. To neneigia ir pati ieškovė. Ieškovė nenurodė, kokiu būdu atlygino atsakovui. Būtina įvertinti, kad šalys, suteikdamos formą savo teisiniams santykiams, neveikė kaip profesionalūs teisininkai, žinantys konkrečių teisės normų turinį ir galintys tai tinkamai formalizuoti. Įstatymų leidėjas, numatęs tokius atvejus, CK 6.193 straipsnyje nustatė, kad, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Kasatorė, nurodydama kasacinio skundo argumentus, iš esmės sutelkia dėmesį ne į sudarytų sutarčių sudarymo aplinkybes, jų sudarymo esmę ir tikslą, bet į jų formą. Teismai, vertindami visą aplinkybių visumą ir ieškovės bei atsakovo tarpusavio teisinių santykių formavimosi pagrindą, teisingai nustatė, jog šalys susitarė ne dėl neatlygintinio atstovavimo.

182. Ieškovė atitinka vidutiniškai apdairaus ir protingo asmens standartą, kurį atitinkantis asmuo suvokia savo veiksmų reikšmę. Darytina išvada, kad ji suvokė, jog, pasirašius valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį, kuria ji išsipirko valstybinę žemę, žemei įsigyti neturi būti sudaroma papildomų sandorių. Taigi vėliau sudarydama įgaliojimą, ieškovė suvokė ir šio sandorio reikšmę.

193. Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį dokumentai, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuosiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Ieškovė ginčijo notarinės formos sandorius, tačiau nepateikė nė vieno argumento, kodėl turėtų būti remiamasi ne notarinės formos rašytiniais sandoriais, bet jos teiginiais, prielaidomis ar liudytojų parodymais.

20Žodinio proceso metu kasatorė ir jos atstovė palaikė kasaciniame skunde, o atsakovas ir jo atstovas – atsiliepime į kasacinį skundą išdėstytus argumentus.

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

232004 m. liepos 20 d. ieškovė J. R. pasirašė įgaliojimą, kuriame nurodyta, kad atsakovas M. P. įgaliotas sudaryti savo nuožiūra jai nuosavybės teise priklausančios dalies žemės sklypo, esančio ( - ), kurį nusipirko iš valstybės, mainų sutartį, ją pasirašyti, pasirašyti perdavimo-priėmimo aktą, įregistruoti ją nekilnojamojo turto registre. 2004 m. liepos 22 d. buvo sudaryta J. R., atstovaujamos atsakovo M. P., ir Z. K. išpirkto žemės sklypo mainų sutartis. Z. K. yra atsakovo M. P. žmonos motina (uošvė). V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

24Byloje vyksta ginčas dėl ieškovės išduoto įgaliojimo atsakovui ir šio įgaliojimo pagrindu sudarytos mainų sutarties pripažinimo negaliojančiais. Kasaciniame skunde keliami įgaliojimo santykius reglamentuojančių teisės normų, pagal įgaliojimą sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais bei proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo, t. y. teisės, klausimai, todėl teisėjų kolegija dėl jų pasisako (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

25Pagal CK 2.137 straipsnį įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Per atstovus (įgaliotinius) fiziniai asmenys turi teisę sudaryti sandorius, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius (CK 2.132 straipsnio 1 dalis). Įgaliojimu yra apibrėžiama įgaliotiniui duodamų (suteikiamų) teisių apimtis ir turinys. Taigi įgaliojimas yra vienašalis sandoris, kuriuo išreiškiama atstovaujamojo valia. Kaip ir bet kuriam kitam sandoriui, įgaliojimui gali būti taikomi bendrieji sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai. Tai reiškia, kad, sudarant įgaliojimą, visų pirma jame turi būti išreikšta tikroji įgaliotojo valia, susiformavusi turint tikslą pasiekti norimą galutinį rezultatą. Kaip ir bet koks kitas sandoris, įgaliojimas, išduotas kitam asmeniui prieš įgaliotojo valią arba iškreipiant įgaliotojo tikrąją valią, gali būti pripažintas negaliojančiu pagal paties įgaliotojo ieškinį. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad įgaliojimas savaime, net ir išduotas su įgaliotojo valios trūkumu, nesukelia jokių neigiamų pasekmių tol, kol jis nepradedamas įgyvendinti arba neįgyvendintas. Neigiamos pasekmės įgaliotojui atsiranda arba dėl netinkamo įgaliojimo vykdymo, arba dėl to, kad įgaliojimas turi valios trūkumų, išduotas netinkamai suformulavus jo tikslus ir uždavinius, dėl ko jis buvo išduotas. Pažymėtina ir tai, kad įgaliojimas turi būti vykdomas vadovaujantis tik įgaliotojo interesais. Dėl šių aplinkybių, tik pamačius pagal įgaliojimą atliktų veiksmų rezultatus, dažnai paaiškėja įgaliojimo, kaip tokio, ydingumas dėl jame netinkamai išreikštos įgaliotojo valios, todėl tokiais atvejais turi būti ginčijami tiek sandoris – įgaliojimas, tiek jo pagrindu atlikti veiksmai – šiuo atveju mainų sutartis.

26Kasatorė (ieškovė) nurodo, kad įgaliojimas buvo sudarytas dėl apgaulės, ir šios aplinkybės, jos nuomone, byloje yra įrodytos. Kasatorės išduoto įgaliojimo pagrindu įgaliotinis–atsakovas sudarė mainų sutartį, kuri, anot kasatorės, neatitinka įstatymo reikalavimų ir kuri pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką pripažintina negaliojančia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2004).

27Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, sprendžiant ieškovės pareikštus reikalavimus, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nepakankamai detaliai ir tiksliai aiškinosi bylos aplinkybes ir dėl šios priežasties netinkamai taikė materialinės teisės normas.

28Atmesdami ieškovės pareikštus reikalavimus, tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog įgaliojimas buvo išduotas dėl apgaulės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju išduoto įgaliojimo teisėtumo klausimas negali būti nagrinėjamas atskirai nuo mainų sutarties teisėtumo. Šie abu sandoriai turi būti analizuojami ir vertinama neatskiriamai, atkreipiant dėmesį į šalių valios formavimosi kryptingumą. Šiuo aspektu teismų priimti sprendimai, grindžiami prieštaringais motyvais, todėl, nepašalinus šių prieštaravimų, teismų padarytų išvadų negalima laikyti pagrįstomis. Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad „buvo susitarta, kad už paslaugas jam (atsakovui) atiteks sklypo dalis“. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog „šio įgaliojimo pagrindu atsakovas turėjo gauti jam pažadėtą atlygį už jo pagalbą ieškovei, t. y. dalį žemės“. Darytina išvada, kad šiais motyvais, išdėstytais teismų sprendimuose, teismai pripažįsta, kad įgaliojimas buvo duotas tam, kad atsakovas gautų atlygį už jo įdėtą darbą ir lėšas išperkant iš valstybės ieškovei žemę. Tačiau vėliau, analizuodami mainų sutarties pripažinimo negaliojančia teisinius aspektus, teismai konstatuoja, kad „ieškovė neįrodė, kad atsakovas veikė prieš jos interesus ir sandorį sudarė su artimuoju giminaičiu“ (pirmosios instancijos teismo motyvais). Apeliacinės instancijos teismas savo motyvuose nurodo, kad „apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas tokiu būdu mainų sutartį sudarė su pačiu savimi, nepagrįstas“. Iš pateiktų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų motyvų akivaizdu, kad jie prieštarauja vieni kitiems, taip pat įgaliojimo esmei ir prigimčiai bei CK 2.134 straipsnio 1 daliai, nustatančiai, kad atsakovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su savo sutuoktiniu bei tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais.

29Byloje nustatyta, kad atsakovas, veikdamas ieškovės vardu, sudarė mainų sutartį su savo uošve, kuri, pagal bylos duomenis, tuo metu gyveno pas atsakovą. Teismai nurodė, kad uošvė nėra artimoji giminaitė, nes nėra įvardyta CK 3.135 straipsnyje. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, svarstant „kitų artimųjų giminaičių“ sąvokos turinį pagal CK 2.134 straipsnio 1 dalį, būtina jį aiškinti kartu su kitais CK straipsniais (t. y. CK 3.136, 3.135 straipsniais) bei atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2007).

30Dėl išdėstytų motyvų apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nagrinėjant bylą iš naujo atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal CK 2.151 straipsnį atstovaujamasis turi atlyginti atstovo turėtas išlaidas, susijusias su pavedimo vykdymu, jeigu sutartis ar įstatymai nenumato ko kita. Taip pat už darbą atstovaujamasis turi sumokėti atlyginimą, išskyrus atvejus, kai sutartis ar įstatymai numato, kad atstovaujama neatlygintinai.

31Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

Nutarė

32Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

33Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė J. R. prašė teismo pripažinti negaliojančiu 2004 m. liepos 20 d.... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 6. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2007 m. sausio 31 d. sprendimu... 7. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m.... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu ieškovė J. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo... 10. 1. Įstatyme nustatyti apribojimai, kuriais siekiama išvengti galimo atstovo... 11. 2. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė,... 12. 3. Teismai nepagrįstai konstatavo, kad sandorio sudarymas su svainystės... 13. 4. CPK 177 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai tam tikros... 14. 5. Pažeisdamas CPK 185 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas... 15. 6. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo... 16. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas M. P. prašo kasacinį skundą... 17. 1. Teismai nustatė, kad šalys sutarė, jog už atsakovo atliktus konkrečius... 18. 2. Ieškovė atitinka vidutiniškai apdairaus ir protingo asmens standartą,... 19. 3. Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį dokumentai, patvirtinti kitų valstybės... 20. Žodinio proceso metu kasatorė ir jos atstovė palaikė kasaciniame skunde, o... 21. Teisėjų kolegija... 22. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 23. 2004 m. liepos 20 d. ieškovė J. R. pasirašė įgaliojimą, kuriame nurodyta,... 24. Byloje vyksta ginčas dėl ieškovės išduoto įgaliojimo atsakovui ir šio... 25. Pagal CK 2.137 straipsnį įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens... 26. Kasatorė (ieškovė) nurodo, kad įgaliojimas buvo sudarytas dėl apgaulės,... 27. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, sprendžiant ieškovės pareikštus... 28. Atmesdami ieškovės pareikštus reikalavimus, tiek pirmosios instancijos, tiek... 29. Byloje nustatyta, kad atsakovas, veikdamas ieškovės vardu, sudarė mainų... 30. Dėl išdėstytų motyvų apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina... 31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 32. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m.... 33. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...