Byla e2-2055-614/2018

Dėl garantinio įnašo, registracijos mokesčio ir palūkanų priteisimo. Teismas

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Eglė Surgailienė, sekretoriaujant Renatai Anderson, dalyvaujant ieškovo atstovams A. M. ir advokatui G. J., atsakovo atstovei V. M., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „NT vystymo grupė“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl garantinio įnašo, registracijos mokesčio ir palūkanų priteisimo. Teismas

Nustatė

2Ieškovas 2017-09-22 UAB „NT vystymo grupė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, prašydamas priteisti iš atsakovo garantinį įnašą ir registracijos mokestį, kurių bendra suma 78.395,00 Eur, 1.211,66 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo įsiskolinimo sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (e.b.l. 1-13, 1 t.). Ieškovas taip pat pateikė dubliką (e.b.l. 60-69, 1 t.), rašytinius paaiškinimus (e.b.l. 121-125, 2 t.).

3Ieškovas nurodė, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija, 2017 m. inicijavo viešą aukcioną, kurio metu buvo parduodamas jam nuosavybės teise priklausančios administracinės patalpos, unikalus Nr. ( - ), esančios adresu ( - ), bendras plotas 469,81 kv. m., registro Nr. ( - ). Visa informacija buvo viešai skelbiama internetiniame tinklalapyje https://www.evarzytynes.lt/evs/ bei savivaldybės internetiniame tinklalapyje http://www.vilnius.lt/index.php?3131266196, kur buvo skelbiamas raštas dėl pagrindinės patalpų informacijos, identifikaciniai duomenys, patalpų planas. Ieškovas 2017-05-04 d. sumokėjo atsakovui aukciono dalyvio garantinį įnašą 78.250 Eur bei 145 Eur aukciono dalyvio registravimo mokestį. 2017-05-12 d. ieškovas, aukciono metu pasiūlęs didžiausią patalpų įsigijimo kainą (1.508.000,00 Eur), buvo pripažintas aukciono laimėtoju, 2017-05-12 d. pasirašė nekilnojamojo turto ir jam paskirto žemės sklypo, kitų nekilnojamųjų daiktų viešo aukciono protokolą. Laimėjus aukcioną, ieškovui buvo sudaryta galimybė apžiūrėti patalpas. Apžiūros metu tapo žinoma, jog: i) faktinis patalpų išplanavimas neatitinka aukcione skelbtam planui; ii) patalpose yra atlikti savavališki pakeitimai patalpų kapitalinėje konstrukcijoje (įrengiant papildomą praėjimą ir apjungiant patalpas); iii) aukciono metu ieškovui pateiktame išraše ir patalpų kadastrinėje byloje nurodyta, kad patalpose įrengtas centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, nors iš tiesų paaiškėjo, kad radiatoriai yra pajungti nuo vietinio dujomis kūrenamo katilo; iv) katilo dūmtraukis išvestas per saugotiną fasadą; v) atsakovas negalėjo pateikti informacijos apie elektros įvadą patalpose. Atsižvelgiant į tai, 2016-06-01 d. ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu dėl termino pratęsimo, kuriuo prašė atsakovo susitarti dėl patalpų pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo termino pratęsimo, kas sudarytų galimybes ieškovui surinkti pakankamai duomenų apie patalpas ir jose atliktus savavališkus pakeitimus bei įvertinti patalpų tinkamumą paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Nurodė, kad per papildomą laikotarpį ieškovas su atsakovo nekilnojamojo turto specialistais surinktų trūkstamą patalpų dokumentaciją bei įvertintų galimybes parengti projektus bei įteisinti savavališkai atliktus statybos darbus patalpose. 2017-06-05 d. atsakovas ieškovui pateikė atsakymą dėl pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo, kuriuo pranešė ieškovui, jog sutinka terminą patalpų pirkimo – pardavimo sutarčiai pasirašyti pratęsti iki 2017-06-16 d. bei informavo, jog iki nurodytos datos nesudarius patalpų pirkimo – pardavimo sutarties, aukcionas bus laikomas neįvykusiu, o ieškovui, nebus grąžinamas garantinis įnašas. Po to buvo derinami patalpų įsigijimo klausimai, susitikimo metu ieškovo atstovas pateikė ieškovo banko sąskaitos išrašą, pagrindžiantį ieškovo galimybę sumokėti visą patalpų kainą, tarp ieškovo atstovo ir atsakovo atstovų telefonu buvo vedama diskusija dėl patalpų trūkumų ištaisymo, kurie, ieškovo nuomone, buvo esminiai. Atsakovo atstovai nurodė, jog trūkumams pašalinti reikalingas ilgas terminas, todėl ieškovas pasiūlė susitikti dar kartą bei suderinti ir pasirašyti susitarimą, kuriame būtų konkretizuojami kokie trūkumai bus šalinami ir trūkumams pašalinti reikalingi terminai, informavo, jog nepašalinus trūkumų nebus galimybės pasirašyti pirkimo – pardavimo sutarties atsižvelgiant į patalpose esančią savavališką statybą. Tačiau ieškovui pasiūlius susitikti dar kartą ir išspręsti esminių trūkumų pašalinimo klausimą atsakovas tai padaryti atsisakė ir abiem šalims priimtinas sprendimas nebuvo pasiektas. Atsakovo Nekilnojamojo turto departamento vadovui atsisakius pasirašyti bet kokį susitarimą, kuriuo atsakovas įsipareigotų pašalinti patalpų trūkumus per susitarime aiškiai nustatytą terminą, ieškovas 2017-06-14 d. pateikė prašymą dėl garantinio įnašo ir registracijos mokesčio grąžinimo. Atsakovas nurodė, kad projektinės dokumentacijos, pagrindžiančios minėto praėjimo kapitalinėje konstrukcijoje įrengimą, neturi. Tokia informacija nebuvo įregistruota ir Nekilnojamojo turto registre, o dalyvaudamas aukcione ieškovas nežinojo apie savavališkai atliktus statybos darbus ir tokios rizikos neprisiėmė, aukciono dokumentuose tokia informacija pateikta nebuvo. Ieškovui skubos tvarka užsakius iš Nekilnojamojo turto registro centro viso pastato kadastrinių matavimų bylos kopiją paaiškėjo, jog patalpose yra apsiūtas naujai įrengtas kanalizacijos stovas iš trečio aukšto patalpų, kuris nebuvo pažymėtas plane. Paaiškėjo, kad patalpose savavališkai atsijungta nuo centrinės šildymo sistemos, dujinis katilas savavališkai pajungtas prie patalpų šildymo sistemos ir naudojamas šildymui, techninio projekto bei leidimo tam gauta nebuvo. Dujas šildymui galima naudoti taipogi tik parengus ir teisės aktų nustatyta tvarka suderinus techninį projektą, tačiau atsakovo Nekilnojamojo turto departamentas nurodė, jog neturi projektinės dokumentacijos, pagrindžiančios šildymo sistemos atsijungimą nuo centralizuotų šilumos tinklų, taip pat nebuvo pateikta dokumentacija, pagrindžianti numatytų patalpų šildymą naudojantis dujiniu katilu. Dujinio katilo dūmtraukis yra išvestas tiesiai per fasadą, kuris yra nekilnojamoji kultūros vertybė. Šios aplinkybės dalyvaujant aukcione taip pat nebuvo atskleistos, šildymas buvo įregistruotas kaip centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Patalpose atlikti savavališki statybos darbai, todėl patalpomis disponuoti draudžia CK 4.103 str. Ieškovas informavo atsakovą, jog dėl to pirkimo – pardavimo sutarties nesudarys bei paprašė grąžinti sumokėtus garantinį įnašą bei registracijos mokestį. Tačiau atsakovas 2017-06-16 d. pateikė raštą dėl pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo, kuriuo be kita ko nurodė, jog jis nutarė atidėti patalpų pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo terminą 60 dienų, t.y. iki 2017-08-01 d. Atsakovas ne tik negrąžino garantinio įnašo ir registracijos mokesčio, bet vienašališkai, nederinęs su ieškovu, atidėjo pirkimo – pardavimo pasirašymo terminą. Gavęs tokį atsakymą ieškovas 2017-06-16 d. el. paštu atsakė, kad konkrečiai nenurodyta kokius trūkumus ir iki kokio termino pašalins atsakovas, kad termino pratęsimas ieškovui yra nepriimtinas, dar kartą pareikalavo grąžinti pradinį įnašą ir registracijos mokestį, o 2017-06-19 d. pateikė pakartotinį prašymą dėl lėšų grąžinimo. Ieškovas taip pat nurodė, jog atsakovas atidėjo pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo terminą neprisiimdamas jokių įsipareigojimų ir nenurodydamas kaip ir kuriuos savavališkos statybos padarinius šalins, kokių veiksmų imsis neįvykdęs minėtų įsipareigojimų. 2017-06-27 d. atsakovas pateikė raštą dėl, kuriuo nurodė, jog patalpų atjungimas nuo centrinės šildymo sistemos buvo teisėtas, tačiau neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre, o savavališkos statybos darbai yra pašalinti, atsakovas vėl nepateikė atsakymo dėl garantinio įnašo ar registracijos mokesčio grąžinimo. 2017-07-31 d. atsakovas pateikė dar vieną raštą ieškovui dėl pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo, kuriuo dar kartą, nieko nederinęs su atsakovu, vienašališkai pratęsė pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo terminą papildomam 60 dienų terminui, t.y. iki 2017-10-02 d. Atsakovas nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl trūkumai nebuvo ištaisyti iki pradinio termino ir dėl kokių priežasčių nesilaikė nors ir savo paties vienašališkai nustatyto ankstesnio termino. Ieškovas 2017-08-01 skambino atsakovu, bendravo su Nekilnojamojo turto vyr. specialiste N. M. ir Skyriaus vedėjo pavaduotoju M. R. siekiant išsiaiškinti, dėl kokios priežasties yra pratęsti terminai, kokias garantijas gali suteikti atsakovas, kad pašalins trūkumus iki 2017-10-02, kokią atsakomybę gali prisiimti, jei trūkumų nepašalins, tačiau atsakymų negavo. Ieškovas niekada nesutiko, kad terminas būtų buvęs pratęstas daugiau kaip 60 dienų, nei jokiam kitam laikotarpiui. Ieškovas nedelsiant dar kartą pareikalavo grąžinti lėšas iki 2017-08-04 d., atsakymo nesulaukė. 2017-08-22 d., t.y. praėjus daugiau nei 2 mėnesiams nuo patalpų pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo termino pasibaigimo bei ieškovo prašymo grąžinti lėšas pateikimo, atsakovas pateikė dar vieną raštą dėl patalpų pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo, kuriuo informavo, jog neva atsižvelgdamas į ieškovo pastabas, patikslino kadastrinius matavimus ir šiuo metu nėra kliūčių pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymui, ieškovo prašymus dėl garantinio įnašo ir registracijos mokesčio grąžinimo atmetė. Atsakovas neįvardijo, kokius būtent trūkumus pašalino, nepateikė jokių su trūkumų šalinimu susijusių dokumentų. Ieškovas 2017-09-05 d. raštu nurodė, jog nesutinka su atsakovo dėstoma pozicija. Vietoj to, kad patalpose būtų atkurtas centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, atsakovas tiesiog įregistravo jau įrengtą dujinį šildymą, o vietoj to kad suderintų angos iškirtimą kapitalinėse konstrukcijose parengus projektinę dokumentaciją, kaip to prašė ieškovas, patalpas apjungiančią angą tiesiog užmūrijo. Įregistravus naują kadastrinių matavimų bylą, pasikeitė patalpų plotas (aukciono metu buvo skelbiamas 13,27 kv. m. didesnis pagrindinis patalpų plotas ir 0,56 kv. m. didesnis bendras patalpų plotas), o kanalizacijos vamzdis patalpose taip ir liko. Todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovas aukciono metu pateikė klaidingą informaciją apie patalpų būklę ieškovas dar kartą pareikalavo grąžinti garantinį įnašą ir registracijos mokestį, tačiau atsakovas lėšų negrąžino. Ieškovas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2006; 2007 m. vasario 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2007, 2008 m. gegužės 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2008, 2012 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2012, 2014 m. gegužės 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2014, 2015 m vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-701/2015, nurodė, jog pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 17 str. 2 d. 1 p., 10 ir 11 str. potencialiam pirkėjui turi būti pateikiama visa informacija, kuri gali būti reikšminga apsispręsti, ar dalyvauti aukcione. Nepaskelbtos aukciono sąlygos negali būti panaudotos prieš aukciono dalyvius, išskyrus atvejus, kai aukciono vedėjas šias sąlygas paskelbė aukciono dalyviams prieš gaudamas pasiūlymą. Esmines pardavimo sąlygas pardavėjas turi nurodyti jau skelbdamas aukcioną, t. y. aukciono sąlygose. Pagal CK 6.163 str. 4 d. šalys privalo atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarčiai sudaryti, o aukciono sąlygos teisiškai saisto pirkėją ir pardavėją, kiekvienas aukciono dalyvis gali pagrįstai tikėtis, kad pateiktas pasiūlymas yra galiojantis ir teisingas. Pagal įstatyme nustatytą reglamentavimą paskelbtos aukciono sąlygos saisto oferentą ir kiekvienas aukciono dalyvis gali pagrįstai tikėtis, kad pateiktas pasiūlymas yra galiojantis ir teisingas (CK 6.420 str. 1 d.). Atsakovas ir neturėjo pareigos apžiūrėti patalpas ir turėjo teisę pasitikinėti atsakovo pateikiama informacija apie patalpų aukciono metu būklę, o atsakovas turėjo pareigą aukciono metu pateikti teisingą esminę informaciją apie patalpas. Kadangi patalpų faktinė būklė neatitiko aukciono metu pateiktos informacijos, pirkimo – pardavimo sutartis negalėjo būti sudaryta. Patalpų trūkumai negali būti vertinami kaip akivaizdūs, kuriuos ieškovas būtų galėjęs pastebėti. Net apžiūrint patalpas tai nebūtų akivaizdu, nes patalpos yra beveik 470 kv.m. ploto, suskirstytos į 27 skirtingas patalpas, radiatorių atjungimo nuo centralizuoto šildymo faktą pastebėti taip pat būtų buvę sunku. Pažymėtina, kad net patalpas atsakovo užsakymu prieš aukcioną vertinęs ekspertas, kuris savo srities profesionalas, tokių neatitikimų nepastebėjo – turto vertinimo ataskaitoje nurodoma, kad patalpose įrengtas centrinis šildymas nuo centrinių šildymo sistemų. Ieškovo žinojimo fakto nepatvirtina ir tai, kad A. M. name turėjo patalpas, kadangi, tuo labiau, kad jo įgytose patalpose įvestos dujos buvo skirtos tik karšto vandens ruošimui, o nuo 2013 m dujinis šildymas galėjo būti ir pakeistas. Be to, sutartis po aukciono laimėjimo turėjo būti sudaryta 2017-06-06 d., tačiau atsakovas visiškai nebuvo pasiruošęs aukcionui. CK 2.36 str. 1 d. nuostata, kad valstybė ir jos institucijos yra civilinių teisinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai, taip pat CK 6.158 str. nuostata, kad kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai. Atsakovo elgesys šių normų neatitiko. Įstatymai nenumato teisės atsakovui tokiu būdu pratęsinėti pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo terminą vienašališkai ir neribotą kiekį kartų, o atsakovas civiliniuose santykiuose privalėtų dalyvauti lygiais pagrindais su ieškovu. CK 6.334 str. 1 d. 4 p. nurodoma, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

4Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškinį nesutinka su ieškovo reikalavimais, prašo ieškinį atmesti procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais (e.b.l. 44-50, 1 t.). Atsakovas taip pat pateikė tripliką (e.b.l. 85-98, 1 t.), rašytinius paaiškinimus (e.b.l. 85-94, 106-109, 2 t.).

5Atsakovas, kaip ir ieškovas nurodo, jog jam priklauso ginčo patalpos, 2017-05-12 d. įvyko viešas aukcionas, kurį laimėjo ieškovas. Tačiau mano, jog ieškovo nurodyta kasacinio teismo praktika šiai bylai nėra aktuali, kadangi bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Be to, minimose bylose nebuvo imtasi parduodamo turto trūkumams pašalinti. Atsakovas sutiko, kad ginčo santykius reglamentuoja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas bei Vyriausybės 2014-10-28 nutarimas Nr.1178, kuriuo patvirtintas Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), o taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. lapkričio 18 d. įsakymas Nr.30-3411, kuriuo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašas bei CK 6.419 str. 3 d., kuri numato, jog valstybei ir savivaldybei nuosavybės teise priklausančių daiktų pirkimui - pardavimui aukciono būdu šio CK skirsnio taisyklės taikomos tiek, kiek kiti įstatymai nenumato ko kita, taigi, pirmiausiai turi būti taikomi Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas bei Vyriausybės 2014-10-28 nutarimas Nr.1178. Aprašo 24 p. numatyta, jog sumokėtas aukciono dalyvio registravimo mokestis negrąžinamas ir neįskaitomas į nekilnojamojo turto ir žemės sklypo ar kitų nekilnojamųjų daiktų pardavimo kainą. Aprašo 52 p. ir nekilnojamojo turto ir žemės sklypo ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartyje nustatytais atvejais aukciono laimėtojui negrąžinamas ir garantinis įnašas, laikomas šalių sutartais minimaliais aukciono organizatoriaus nuostoliais dėl aukciono laimėtojo įsipareigojimų nevykdymo. Aprašo 52 p. numatyta, kad jeigu per Aprašo 49 p. nurodytą terminą nekilnojamojo turto ir žemės sklypo ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutartis nesudaroma dėl aukciono laimėtojo kaltės, laikoma, kad aukciono laimėtojas atsisakė sudaryti pirkimo - pardavimo sutartį. Darytina išvada, jog sumokėtas aukciono dalyvio registravimo mokestis jokiais atvejais nėra grąžinamas, o garantinis įnašas negrąžinamas tuo atveju, jei sutartis nesudaroma dėl aukciono laimėtojo (ieškovės) kaltės. Ieškovas įrodinėja, kad nagrinėjamu atveju nėra jokios jos kaltės dėl administracinių patalpų ( - ) , pirkimo - pardavimo sutarties nesudarymo ir atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją kaltina neteisingos informacijos apie ginčo patalpas pateikimu, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų pažeidimu. Su tokiais argumentais atsakovas nesutinka. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija siekė geranoriškai išspręsti tarp šalių kilusius nesutarimus, tačiau nepaisant atsakovo pastangų, ieškovas atsisako sudaryti administracinių patalpų, kurių viešą aukcioną ji buvo laimėjusi, pirkimo - pardavimo sutartį, taigi būtent dėl jo kaltės nesudaroma pirkimo - pardavimo sutartis ir todėl, remiantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimus. Esminiais patalpų trūkumais, kurie nebuvo atskleisti aukciono metu, ieškovas laiko tai, kad patalpų planas neatitinka realaus patalpų išplanavimo, patalpose atlikti ne tik nežymūs pertvarų pakeitimai, bet atlikti savavališki pakeitimai kapitalinėje konstrukcijoje, įrengiant papildomą praėjimą ir apjungiant patalpas; patalpose yra apsiūtas naujai įrengtas kanalizacijos stovas iš trečio aukšto patalpų; patalpose yra savavališkai atsijungta nuo centrinės šildymo sistemos ir pajungtas dujinis katilas; įregistravus naują patalpų kadastrinių matavimų bylą, pasikeitė patalpų plotas. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, organizuodama ginčo patalpų viešą aukcioną ir skelbdama informaciją apie rengiamą aukcioną, skelbime nurodė visą Viešo aukciono tvarkos apraše nurodytą pateikti informaciją, tame tarpe ir informaciją apie parduodamo turto apžiūros laiką (2017 m. balandžio 10 d., 10.00 val.) bei sąlygas. Nė vienas iš ieškovo nurodomu ginčo patalpų trūkumų nėra paslėptas, kurio nebuvo galima pamatyti šių patalpų apžiūros metu. Kaip matyti iš ieškinyje nurodomų aplinkybių, ieškovas pateikdamas dokumentus, būtinus siekiant dalyvauti ginčo patalpų viešame aukcione, neapžiūrėjo šių patalpų, taigi prisiėmė riziką, jog 2017 m. vykstant aukcionui yra galimi tam tikri šių patalpų pasikeitimai lyginant su viešai paskelbtu 1999-05-27 d. sudarytu ginčo patalpų planu, tačiau ši rizika jai nesukliudė dalyvauti aukcione ir tapti jo laimėtoju. Ieškovas yra verslininkas, užsiima nekilnojamojo turto plėtra ir vystymu, teikia projektų ir statybų valdymo, techninės priežiūros paslaugas bei vykdo statybos rangos darbus. Akivaizdu, kad tokiam asmeniui nurodomi patalpų trūkumai turėtų būti akivaizdūs. Siūlydamas tokią patalpų kainą aukcione ieškovas būdamas apdairus ir rūpestingas prieš tai apžiūrėtų patalpas. Ieškinyje nurodoma, jog ieškovas tik po aukciono laimėjimo apžiūrėjo ginčo patalpas ir jai tapo žinoma apie aukščiau nurodytus patalpų trūkumus. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos turimų duomenų - viešai prieinamų Nekilnojamojo turto registro duomenų - ieškovės akcininkas A. M. buvo patalpų ( - ) savininkas, taip pat iš AB „Lietuvos dujos“ ir A. M. atsakomybės ribų, skiriant dujų sistemas adresu ( - ), akto matyti, jog apie ginčo patalpose įrengtą dujinį šildymą ieškovui buvo/turėjo būti žinoma dar 2013 m., jo patalpų šildymas dujinis, taigi ieškovas klaidina teismą, teigdamas, kad, tik laimėjęs aukcioną, sužinojo apie patalpų šildymą ne iš centralizuotų sistemų, o dujiniu katilu. Ieškovas kaltina Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir tuo, kad ši tariamai niekada neteikė informacijos ieškovui apie terminus, per kuriuos ketina pašalinti patalpų neatitikimus bei vienašališkai nustačiusi terminus pirkimo - pardavimo sutarčiai sudaryti ir jų nesilaikė, taip pat atsakovas nepašalino visų trūkumų, kurie anot ieškovo laikytini esminiais. Tokie ieškovo argumentai yra klaidinantys ir neatitinka realios situacijos. Kaip ir nurodo ieškovas ieškinyje, po viešo aukciono laimėjimo UAB „NT vystymo grupė“ 2017-06-01 d. prašymu dėl termino pratęsimo prašė suteikti papildomą 60 dienų terminą sutarčiai sudaryti. Nors 2017-06-05 d. raštu atsakovas ir nurodė, kad prašymą tenkina iš dalies ir terminą pratęsia tik 10 dienų, tačiau, atsižvelgiant į 2017-06-07 d. įvykusį ieškovo ir atsakovo atstovų susitikimą, ieškovo prašymas dėl termino pratęsimo buvo pakartotinai atsakovo apsvarstytas ir 2017-06-16 d. raštu tenkintas visa apimtimi, atidedant ginčo patalpų pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymą 60 dienų nuo ieškovo 2017-06-01 d. prašymo gavimo, t. y. iki 2017-08-01 d. Taigi, būtent ieškovo prašymu minėtas terminas buvo pratęstas. Kaip matyti iš 2017-06-07 d. įvykusio ieškovo ir atsakovo atstovų susitikimo protokolo, ieškovo atstovas sutiko, kad jo prašomas 60 dienų sutarties atidėjimo terminas gali būti ir ilgesnis, tačiau turi būti sutvarkyti dokumentai. Atsižvelgiant į atstovų susitikime išsakytas bei raštu išdėstytas pastabas, nors tarp šalių ir nebuvo pasirašyta rašytinio susitarimo, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, siekdama geranoriškai išspręsti susidariusią situaciją, ėmėsi veiksmų įvykdyti ieškovo reikalavimus dėl ginčo patalpų kadastrinių matavimų patikslinimo, buvusių patalpų nuomininkų atliktų ir neįregistruotų statybos darbų pašalinimo, patalpų centrinio šildymo atstatymo arba dujinio šildymo įvedimo įteisinimo. 2017-06-27 d. raštu ieškovas buvo dar kartą informuotas apie jo prašymo suteikti papildomą 60 dienų terminą sutarčiai sudaryti patenkinimą, taip pat apie atliekamus bei atliktus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmus dėl ieškovo išsakytų trūkumų pašalinimo. Atsakovas dėjo maksimalias pastangas, siekdamas pašalinti ieškovo nurodytas pastabas dėl ginčo patalpų ( - ), būklės ir 2017-06-27 d. jau buvo pašalinti buvusių patalpų nuomininkų atlikti statybos darbai, nustatyta, kad dujinis šildymas buvo ne savavališka statyba, o įrengtas pagal teisės aktų nustatyta tvarka parengtą ir suderintą dujotiekio projektą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai buvo belikę tik patikslinti patalpų kadastrinius matavimus ir buvo tikėtasi tai padaryti iki šalių sutarto termino, t. y., iki 2017-08-01 d. Dėl nuo atsakovo nepriklausančių aplinkybių - VĮ Registrų centras atsisakymo įregistruoti patikslintus kadastrinius matavimus ir dėl to kilusio VĮ Registrų centras bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ginčo, atsakovas buvo priverstas 2017-07-31 d. raštu pratęsti terminą sutarties sudarymui ir maksimaliai stengėsi, kad visi nesklandumai būtų kiek įmanoma greičiau pašalinti. 2017-08-22 d. atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija informavo ieškovą, jog, atsižvelgus į jo pastabas, kadastriniai matavimai jau yra patikslinti, visi kiti ieškovo išsakyti ginčo patalpų būklės trūkumai taip pat ištaisyti, taigi nebėra kliūčių administracinių patalpų ( - ), pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymui ir toliau vykdomos šių patalpų pardavimo procedūros. Be to, ieškovas buvo informuotas, kad nepritarta jos 2017-08-01 d. prašymui dėl garantinio įnašo ir registracijos mokesčio grąžinimo. Pažymėtina, kad nepaisydama atsakovo pastangų ir geranoriškumo siekiant ištaisyti ieškovo nurodytus ginčo patalpų būklės trūkumus, nepaisydamas, kad atsakovas būtent pačios ieškovo prašymu atidėjo ginčo patalpų pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymą 60 dienų nuo jo 2017-06-01 d. prašymo gavimo dienos, taip pat nepaisydamas to, kad atsakovas jam vis siuntė pranešimus apie jau atliktus darbus, ieškovas tendencingai 2017-06-14 d. raštu bei vėlesniais raštais reiškė vis savo nepasitenkinimą, naujus reikalavimus ir reikalavo iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos grąžinti jai aukciono dalyvio garantinį įnašą bei registracijos mokestį. Tokie veiksmai rodo akivaizdų ieškovo nenorą sudaryti laimėtų patalpų pirkimo - pardavimo sutartį ir bandymus teisiškai pagrįsti šį savo siekį. Manytina, kad ieškovas, dalyvaudamas ginčo patalpų viešame aukcione ir pasiūlydamas kainą galimai viršijo savo finansinių galimybių ribas ir vėlesniais savo veiksmais, nepaisydamas bet kokių atsakovo pastangų, siekė nesudaryti ginčo patalpų pirkimo - pardavimo sutarties ir dėl to nepatirti jokių nuostolių, imituodamas atsakovo kaltę. Tokią prielaidą leidžia daryti ir faktas, kad ieškovas ne kartą savo raštuose atsakovui minėjo apie naujo ginčo patalpų ( - ), viešo aukciono rengimą. Pažymėtina, kad ieškovas reikalavo iš atsakovo atstatyti centrinį šildymą arba įteisinti dujinį šildymą (ieškinyje nurodoma, kad dujinis šildymas ieškovės netenkina, tačiau ir šalių susitikimo metu, ir pradiniame susirašinėjimo etape ieškovas buvo nurodęs alternatyvą) ir dujinis šildymas buvo įregistruotas (deklaracija apie 2001 m. ginčo patalpose užbaigtą dujų įvedimą atsakovo buvo parengta dar 2017-07-10 d. ir kartu su atsakovo 2017-07-11 d. prašymu pateikta VĮ Registrų centrui, tačiau buvo pateiktos VĮ Registrų centro pastabos, į kurias reaguojant 2017-08-09 buvo parengta nauja deklaracija, kuri ir nurodyta registre), ieškovo nurodyti buvusių nuomininkų pakeitimai kapitalinėje konstrukcijoje, įrengiant papildomą praėjimą ir apjungiant patalpas, buvo pašalinti ir atstatyti į pradinę padėtį, taip pat ieškovas nurodė, kad patalpų planas neatitinka realaus patalpų išplanavimo, patalpose yra apsiūtas naujai įrengtas kanalizacijos stovas iš trečio aukšto patalpų, dėl to buvo atlikti ir įregistruoti kadastrinių matavimų patikslinimai. Visi ieškovo nurodomi patalpų trūkumai buvo ištaisyti 2017-08-22 ir apie tai nedelsiant pranešta ieškovui. Aplinkybė, kad buvo nuslėptas faktas apie dujinio katilo įrengimą neatitinka tikrovės, nes publikuotose patalpų nuotraukose katilas matyti. Taip pat ieškovas ieškinyje nurodo, kad įregistravus naują patalpų kadastrinių matavimų bylą, pasikeitė patalpų plotas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad kadastriniai matavimai buvo tikslinti ir įregistruoti nauji būtent pačio ieškovo reikalavimu, be to, bendras patalpų plotas tėra sumažėjęs 0,56 kv. m., kas įvertinant visą beveik 470 kv. m patalpų plotą, yra visiškai mažareikšmis neatitikimas, tuo labiau, kad patalpų kaina buvo paskaičiuota, atsižvelgiant į bendrųjų plotą. Taigi, nepaisant to, kad visi pačios ieškovo aukščiau nurodyti ginčo patalpų trūkumai buvo pašalinti, ieškovas vis vien atsisako sudaryti viešo aukciono metu laimėtų patalpų pirkimo - pardavimo sutartį. Tai įrodo, kad, nesant jokių objektyvių kliūčių sutarties sudarymui, ginčo patalpų pirkimo - pardavimo sutartis nesudaroma dėl ieškovo UAB „NT vystymo grupė“ kaltės. Nors ieškovas atsakovą kaltina teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų pažeidimu, tačiau atsiliepime nurodytos aplinkybės leidžia daryti priešingą išvadą - atsakovas siekė geranoriškai išspręsti susidariusią situaciją, siekė bendradarbiauti su ieškovu ir pašalinti šios nurodytus ginčo patalpų trūkumus, priešingai nei teigia ieškovas – nuolat teikė informaciją ieškovui, tačiau ieškovas iš esmės be jokios pagrįstos priežasties, net ir pašalinus jo paties nurodytas priežastis, trukdžiusias ieškovui sudaryti pirkimo - pardavimo sutartį, sutartį vis vien atsisako sudaryti. Taigi tai įrodo, kad nesąžiningai, neteisingai bei neprotingai elgiasi būtent ieškovas, o ne atsakovas. CK 6.38 str. 3 d. įtvirtina, jog kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi. Iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad ieškovas nesiekė šio ginčo išspręsti geranoriškai, kuo ekonomiškiau, šalims bendradarbiaujant. CK 6.64 str. numatyta, kad kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės. Kaip patvirtina nurodytos aplinkybės, ginčo patalpų ( - ), pirkimo - pardavimo sutarties atsakovas negali sudaryti dėl ieškovo kaltės: net ir pašalinus ieškovo nurodytus trūkumus, ieškovas nepagrįstai atsisako sudaryti šią sutartį. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaujantis Viešo aukciono tvarkos aprašo nuostatomis, darytina išvada, jog tenkinti ieškovo ieškinį nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pagal CK 6.210 str. 2 d. priteisti 6 procentų dydžio metinės palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti tais atvejais, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsakovas nėra privatus juridinis asmuo (CK 2.34 str. 3 d.). Teismų praktika patvirtina, kad kai viešieji juridiniai asmenys vykdo savo kompetencijai priskirtas viešojo administravimo funkcijas, tiek su verslininkais, tiek su privačiais juridiniais asmenimis, CK 6.210 str. 2 d. numatytos padidintos palūkanos negali būti taikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2005). Ieškovo reikalavimas priteisti 6 procentų dydžio metinės palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą teisiškai nepagrįstais.

6Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais.

7Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais.

8Ieškinys tenkintinas (CPK 178 str.).

9Iš bylos dokumentų nustatyta, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2017 m. paskelbė viešą aukcioną, kurio metu buvo parduodamos atsakovui nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos - Administracinės patalpos, kurių bendras plotas 469,91 kv.m, unikalus Nr. ( - ), esančios adresu ( - ), registro Nr. ( - ).

10Bylos šalys vieningai nurodė, kad informacija apie viešo elektroninio aukciono metu parduodamas patalpas buvo publikuojama interneto tinklalapiuose https://www.evarzytynes.lt/evs/ ir savivaldybės tinklalapyje http://www.vilnius.lt/index.php?3131266196, kur buvo skelbiama tekstinė informacija, taip pat patalpų identifikaciniai duomenys, patalpų planas, nuotraukos. Tarp šalių taip pat nekilo ginčo dėl ieškovo nurodytų aplinkybių, jog ieškovas sumokėjo atsakovui aukciono dalyvio garantinį įnašą 78.250,00 Eur bei 145,00 Eur aukciono dalyvio registravimo mokestį (e.b.l. 30, 1 t.) ir, pasiūlęs didžiausią patalpų įsigijimo 1.508.000,00 Eur kainą, 2017-05-12 d. buvo pripažintas aukciono laimėtoju, pasirašė viešo aukciono protokolą (e.b.l. 29, 1 t.). Ginčo patalpų pirkimo – pardavimo sutartis tarp šalių pasirašyta nebuvo.

11Ginčas tarp šalių iškilo dėl ieškovo į atsakovo nurodytą sąskaitą sumokėto garantinio įnašo ir aukciono dalyvio registracijos mokesčio grąžinimo. Ieškovas reikalavimą grąžinti šias įmokas grindžia argumentais, jog atsakovo viešai paskelbta informacija apie parduodamas patalpas neatitiko tikrovės, o paaiškėję patalpų trūkumai buvo esminiai, dėl kurių sutartis laiku negalėjo būti sudaryta. Atsakovas nesutiko su ieškovo argumentais ir nurodė, kad šalys derėjosi dėl sutarties, atsakovas tinkamai bendradarbiavo, buvo sąžiningas, o patalpų pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl paties ieškovo kaltės, nes patalpų trūkumai buvo pašalinti, o ieškovas derybas nutraukė.

12Taigi, šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl specifinio objekto – savivaldybės turto perleidimo privačion nuosavybėn. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sąlygas ir tvarką, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo bei (ar) disponavimo juo įstatymai, nustato Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas (1 straipsnis) (toliau – ir Turto valdymo įstatymas). Šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas kitų subjektų nuosavybėn gali būti perduodamas jį privatizuojant pagal įstatymus. Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimą reglamentuoja Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymas. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalį valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančios akcijos ir kitas turtas kitų asmenų nuosavybėn gali būti perleistas pagal šį įstatymą, jei kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Privatizavimo įstatymo 13 straipsnyje, nustatančiame privatizavimo būdus, kaip vienas tokių būdų nurodytas viešas aukcionas (1 dalies 2 punktas). Viešo aukciono samprata ir turtas, kurį galima privatizuoti šiuo būdu, atskleisti Privatizavimo įstatymo 15 straipsnyje. To paties įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad Vyriausybės nutarimai privatizavimo klausimais, priimti vadovaujantis šiuo ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, yra privalomi valstybės bei privatizavimo institucijoms. Privatizavimo įstatymo pagrindu priimtas Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimas Nr.1178, kuriuo patvirtintas Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešame aukcione tvarkos aprašas (Aprašas), reglamentuojantys tokių aukcionų organizavimą ir vykdymą. Taigi, potencialaus pirkėjo ir pardavėjo - savivaldybės teisę laisvai derėtis dėl turto pirkimo–pardavimo viešo aukciono būdu sutarties sąlygų riboja teisės aktai, nustatantys savivaldybės turto valdymą, naudojimąsi ir disponavimą juo (įskaitant ir privatizavimą).

13Kai aukciono organizatorius yra savivaldybės administracija, aukciono sąlygas tvirtina savivaldybės administracija (Aprašo 21.3. p.). Apie rengiamą elektroninį aukcioną skelbiama aukciono organizatoriaus interneto svetainėje, interneto svetainėje, kurioje bus vykdomas elektroninis aukcionas, ir bent vienoje Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo priemonėje (25. p. 3 d.). Informacija, kuri aukciono sąlygose turi būti nurodyta, pateikiama Aprašo 22. p. ir 26 p.

14Asmens registracija į elektroninį aukcioną vyksta asmeniui prisijungiant specialiojoje interneto svetainėje www.evarzytines.lt arba kitoje tam tikslui sukurtoje ir tvarkomoje informacinėje sistemoje (toliau kartu – specialioji interneto svetainė) ir patvirtinant savo tapatybę svetainėje siūlomais asmens tapatybės nustatymo būdais (33 p.).

15Aukcionui pasibaigus tą pačią dieną parengiamas aukciono protokolas atitinkamai pagal Aprašo 2 arba 3 priede nustatytas formas ir pateikiamas pasirašyti aukciono laimėtojui. Aukciono laimėtojas aukciono protokolą pasirašo tą pačią dieną arba ne vėliau kaip kitą darbo dieną (45. p.).

16Įstatymų nustatytos formos nekilnojamojo turto, kito nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo arba nuomos sutartis su aukciono laimėtoju turi būti sudarytos per 30 dienų nuo pardavimo aukcione vykdymo dienos (49. p.). Aukciono organizatorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo aukciono protokolo pasirašymo išsiunčia elektroninio ryšio priemonėmis, paštu arba įteikia pasirašytinai aukciono laimėtojui nekilnojamojo turto ar kitų nekilnojamųjų daiktų ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo ar žemės nuomos sutarčių projektus ir praneša jam sutarties (sutarčių) pasirašymo datas pagal Aprašo 51 punkte nustatytus sutarties (sutarčių) sudarymo terminus (50. p.). Jei aukcione parduotas savivaldybės nekilnojamasis turtas ir jam priskirtas valstybinės žemės sklypas ar nekilnojamieji daiktai, jų pirkimo-pardavimo sutartį su aukciono laimėtoju sudaro savivaldybės administracija ne vėliau kaip per 25 kalendorines dienas nuo pardavimo viešame aukcione, o valstybinės žemės sklypo, priskirto savivaldybės nekilnojamajam turtui, pirkimo-pardavimo arba nuomos sutartį – centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas nuo savivaldybės nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo (51.2. p.). Jeigu per Aprašo 49 punkte nurodytą terminą nekilnojamojo turto ir žemės sklypo ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartis ar žemės nuomos sutartis nesudaroma dėl aukciono laimėtojo kaltės, laikoma, kad aukciono laimėtojas atsisakė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį (52 p.).

17Aprašo 24 p. nustato, jog sumokėtas aukciono dalyvio registravimo mokestis negrąžinamas ir neįskaitomas į nekilnojamojo turto ir žemės sklypo ar kitų nekilnojamųjų daiktų pardavimo kainą. Aprašo 52 punkte ir nekilnojamojo turto ir žemės sklypo ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytais atvejais aukciono laimėtojui negrąžinamas ir garantinis įnašas, laikomas šalių sutartais minimaliais aukciono organizatoriaus nuostoliais dėl aukciono laimėtojo įsipareigojimų nevykdymo.

18Taigi, pagal Aprašo 24 p., 52 p. garantinis įnašas aukciono dalyviui negrąžinamas tuo atveju kai nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartis (ar žemės nuomos sutartis) nesudaroma dėl aukciono laimėtojo kaltės, tokiu atveju laikoma, kad aukciono laimėtojas atsisakė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį.

19Atsakovas laikosi pozicijos, jog nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis buvo nesudaryta būtent dėl aukciono laimėtojo (ieškovo) kaltės šiam atsisakius pasirašyti sutartį. Ieškovas nurodo, kad jo kaltės nėra ir garantinis įnašas bei aukciono dalyvio registravimo mokestis jam turi būti grąžinti, kadangi atsakovas viešam aukcionui nebuvo tinkamai pasiruošęs (nepaskelbė esminių duomenų apie parduodamą nekilnojamąjį turtą), o be to, neturėjo teisės vienašališkai pratęsti sutarties sudarymo terminų.

20Nagrinėdamas ginčą teismas pažymi, jog atskirų privatizavimo procedūrų atlikimo terminai nustatyti, siekiant užtikrinti sklandžią, operatyvią privatizavimo proceso eigą, pajamų už privatizuojamą objektą gavimą numatytu laiku, įgytų civilinių teisių stabilumą. Kasacinio teismo praktikoje dėstoma būtent tokia pozicija, nurodant, jog šie terminai nėra naikinamieji, atskirų veiksmų nustatytais terminais neatlikus, jie šalių sutarimu gali būti atlikti ir vėliau (pav. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2014 ir kt.). Tokį šių terminų aiškinimą savo veiksmais iš esmės pripažino abi šalys (šalys tarėsi dėl terminų pratęsimo). Tačiau sutiktina ir su ieškovo argumentu, jog dėl tam tikrų aplinkybių nesant abiejų šalių valios terminai vienašališkai neturėtų būti pratęsinėjami neribotą laiką.

21Pažymėtina ir tai, jog šalys privalo elgtis sąžiningai ir esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 str. 1 d.). CK 6.163 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas, CK 6.163 str. 3 d. nustatyta, kad šalis, kuri derybų metu elgiasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius. Šios įstatymo nuostatos reiškia, kad jeigu derybų metu šalys vis dėlto nepasiekia susitarimo ar vienai šaliai nepriimtinos kitos šalies siūlomos sąlygos, negalima versti šalies tęsti derybas, jeigu ši nenori derėtis, ar taikyti jai atsakomybę už tai, kad sutartis nebuvo sudaryta. Tačiau šalies teisė pradėti derybas ir jas nutraukti nėra absoliuti – šią teisę šalis gali įgyvendinti nepažeisdama sąžiningumo principo. Jeigu derybose viena iš šalių elgėsi nesąžiningai ir sutartis nebuvo sudaryta dėl šios nesąžiningų veiksmų, tai nesąžiningai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė.

22Ištyrus šalių į bylą pateiktus rašytinius įrodymus bei įvertinus procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu išsakytus argumentus, teismas konstatuoja, jog skelbimuose apie privatizuojamą objektą buvo pateikta netiksli informacija, kuri neatitiko VĮ Registrų centras išviešintoje informacijoje apie patalpas.

23Tiek skelbime apie elektronines varžytines, tiek jo sudedamąja dalimi esančiame Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodoma, kad atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos – administracinės patalpos, kurių bendras plotas 469,81 kv.m., pagrindinis plotas – 369,03 kv.m šildomos iš centralizuotų sistemų (e.b.l. 13, 1 t.). Po aukciono nustatyta, kad realiai šildymas iš centralizuotų sistemų patalpose buvo atjungtas (sąskaitos už šildymą iš centralizuotų sistemų neteikiamos nuo 2001 – 2002 m.), patalpose 4-5 įrengtas dujinis katilas, o dujinio katilo kaminas buvo išvestas per statinio fasadą. Šis šildymo būdas viešo aukciono metu ir šalims derantis įteisintas nebuvo.

24Taip pat nustatyta, kad nešančioje sienoje tarp patalpų, pažymėtų 3-23 ir 3-24 buvo iškirsta anga, todėl skelbime paskelbtas patalpų planas neatitiko realaus patalpų išdėstymo, o statybą leidžiantis dokumentas įrengti angą nešančioje sienoje viešo aukciono metu bei šalių derybų metu pateiktas nebuvo.

25Be to buvo nustatyta, kad patalpoje 3-10 yra pravestas komunikacijų vamzdis per visą sieną, kuris uždengtas („apsiūtas“) ir patalpų plane aukciono metu neatsispindėjo.

26Po aukciono paaiškėjo ir tai, kad atsakovas negali suteikti potencialiam pirkėjui informacijos apie tai ar patalpose yra elektros įvadas (teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad įvadas aptiktas tik po dviejų mėnesių, t.y. 2017 m. liepos mėnesio antroje pusėje, o atsakovo atstovė tonepaneigė).

27Apie šios neatitikimus ieškovas nurodo sužinojęs po aukciono, kai (apie 2017-05-16) jam buvo sudaryta galimybė patalpas apžiūrėti. Nustatyta, kad dėl netikslumų ieškovas nedelsdamas ėmėsi veikti – susisiekė atsakovo nurodytu telefonu su atsakovo įgaliotu darbuotoju, vėliau dėl to jam jau perskambino atsakovo – Vilniaus miesto savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjo pavaduotojas M. R. (e.b.l. 70-76, 1 t.), 2017-05-22 VĮ Registrų centre ieškovas užsakė pastato kadastrinių matavimų bylos kopiją (e.b.l. 18, 1 t.), 2017-06-01 d. raštu kreipėsi į atsakovą konkrečiai nurodydamas apie nustatytus neatitikimus atsakovui ir prašydamas pratęsti terminą patalpų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymui 60 kalendorinių dienų, kad per šį laiką būtų gavima įvertinti aplinkybes dėl informacijos neatitikimo ir dėl patalpose savavališkai atliktų darbų ir įvertinti patalpų tinkamumą paaiškėjus naujoms aplinkybėms (e.b.l. 38, 1 t.).

28Bylos įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovas savo veiksmais iš esmės pripažino ieškovo pozicijos dėl informacijos neatitikimo atskleidimo pagrįstumą. Pažymėtina, kad ieškovui nurodžius patalpų trūkumus ir neatitikimus skelbtai informacijai, atsakovas aiškių atsakymų pateikti negalėjo ir ieškovo 2017-06-01 dienos prašymo (e.b.l. 38, 1 t.) pagrindu pratęsė terminą privatizuojamo objekto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymui dešimčiai dienų, t. y. iki 2017-06-16 dienos įskaitytinai. Apie tai ieškovas buvo informuotas 2017-06-05 d. atsakovo raštu (e.b.l. 41, 1 t.), atsakovas rašte ieškovui taip pat nurodė, kad visam ieškovo prašomam terminui sutarties pasirašymo neatidės. Jei 2017-06-16 d. sutartis bus nepasirašyta, bus laikoma, kad ieškovas – aukciono laimėtojas neįvykdė aukciono sąlygų.

292017-06-07 įvyko šalių atstovų susitikimas, kurio metu ieškovą atstovavo įgaliotas asmuo – projektų vadovas A. M.. Į bylą pateiktas atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojų surašytas posėdžio protokolas (e.b.l. 51, 1 t.), kuriame nurodyta, jog buvo svarstoma dėl įvykusio viešo el. aukciono laimėtojo UAB „NT Vystymo grupė“ pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo. Protokole nurodoma, jog ieškovo atstovas patikino, jog ieškovas ketina pirkti aukcione laimėtas patalpas, tačiau reikalauja, kad atsakovas turi atstatyti patalpų centrinį šildymą arba įteisinti dujinio šildymo įvedimą patalpose. Protokole nurodoma, jog atsakovo - Vilniaus miesto savivaldybės Turto departamento direktorius V. J. nurodė, jog ieškovas turėjo galimybę apžiūrėti turtą. A. M. buvo pranešta, kad prašomų dokumentų sutvarkymas gali užtrukti maždaug 6 – 12 mėnesių. Pažymėta, kad turėdamas abejonių ieškovas galėjo ir nedalyvauti aukcione, o dalyvaudamas prisiėmė riziką, kad patalpas įsipareigoja įsigyti. Nutarta per savaitę išsiaiškinti centrinio šildymo atstatymo arba šildymo įregistravimo galimybes ir klausimą savivaldybėje svarstyti 2017-06-15 d.

302017-06-14 d. raštu ieškovas atsakovui nurodė, jog terminui artėjant prie pabaigos patalpų trūkumai nėra pašalinti (apie trūkumų pašalinimą ieškovui nėra pranešta), todėl objekto pirkimo – pardavimo sutarties dėl nustatytų ir įvardintų trūkumų ieškovas sudaryti negali ir prašo grąžinti aukciono dalyvio mokestį ir pradinį įnašą (e.b.l.14-17, 1 t.).

31Atsakovas pradinio įnašo ir dalyvio mokesčio ieškovui negrąžino, 2017-06-16 d. raštu nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija nutarė atididėti patalpų pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo terminą iki 2017-08-01 d. įskaitytinai (e.b.l. 19, 1 t.).

322017-06-19 ieškovas kreipėsi į atsakovą raštu informuodamas, jog nesant jam suteiktos konkrečios informacijos apie tai kaip, kada ir kokiu būdu atsakovas patalpų trūkumus ketina šalinti, ieškovas prašo grąžinti pradinį įnašą (b.l. 42, 1 t.).

33Taigi, ieškovas 2017-06-14 d. nusprendė iš derybų pasitraukti.

34Tik 2017-06-27 raštu ieškovui (atsakydamas į 2017-06-14 d. ir į 2017-06-19 d. raštus, patvirtinančius ieškovo valią pasitraukti iš derybų) atsakovas dar kartą nurodė, jog terminas sutarčiai pasirašyti atidėtas iki 2017-08-01. Atsakovas nurodė, kad per šį laiką atsakovas patikslins kadastrinius matavimus ir įvykdys ieškovo reikalavimus (kokius konkrečiai ieškovo reikalavimus atsakovas įvykdys rašte nėra nurodoma).

35Tiek ieškovas, tiek atsakovas vienodai nurodo, jog atsakovas 2017-06-27 raštu informavo ieškovą, jog aptiko anksčiau parengtą patalpų dujotiekio projektą, jog buvo suprojektuotas dujinis sieninis katilas ir dūmtraukio vamzdis, projektas suderintas su Kultūros vertybių apsaugos departamento Vilniaus teritoriniu padaliniu ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentu, o statybos darbai užbaigti 2001-11-05, o vidaus dujotiekio montavimo darbai atlikti pagal projektą, įvertinti ir priimti eksploatacijon. Atsakovas nurodė, jog Energetikos valstybinė inspekcija prie ūkio ministerijos 2004-11-22 d. pažymoje nurodė, kad dujotiekis atitinka projektą, norminių teisės aktų reikalavimus ir gali būti naudojamas pagal paskirtį.

36Šiuo raštu atsakovas taip pat nurodė, kad savavališki statybos darbai jau yra pašalinti. Šios informacijos taip pat nedetalizavo.

37Pažymėtina tai, kad nors atsakovas ir nurodė, kad dujinis šildymas bus įregistruotas VĮ Registrų centre (e.b.l. 20-21, 1 t.), 2017-07-31 raštu ieškovui atsakovas vėl nurodė, jog procedūros tikslinant kadastrinius matavimus užsitęsė ir atsakovas vėl nutarė atidėti pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymą iki 2017-10-02 (e.b.l. 34, 1 t.).

382017-08-01 ieškovas dar kartą paprašė grąžinti pradinį įnašą ir registracijos mokestį (e.b.l. 22, 1 t.).

39Atsakovas 2017-08-22 raštu nurodė, jog išnagrinėjo ieškovo 2017-08-01 d. prašymą ir pakartojo, jog kadastrinių matavimų tikslinimo procedūros užsitęsė (e.b.l. 23, 1 t.). Atsakovas šiame rašte nurodė, jog savivaldybėjau patikslino kadastrinius matavimus ir nėra kliūčių objekto pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymui, nurodė, kad prašymo dėl garantinio įnašo ir registracijos mokesčio grąžinimo. Netenkina. Atsakovas 2017-09-20 dar kartą nurodė, jog ieškovo įmokėtų lėšų negrąžins (atsakymas į ieškovo 2017-09-05 d. prašymą) (eb.l. 52, 1 t.).

40Šios nustatytos bylos aplinkybės teismo vertinimu leidžia pritari ieškovo argumentui, jog aukcioną reglamentuojančių teisės normų nustatytu laiku atsakovas nebuvo pasirengęs sudaryti privatizavimo objekto pirkimo – pardavimo sutartį.

41Byloje atsakovo pateiktas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas dėl ginčo patalpų (e.b.l. 53-51, 1 t.) patvirtina, kad 2017-08-18 registro duomenimis ginčo patalpose fiksuotas patalpų šildymas: vietinis centrinis šildymas, pagrindas – 2017-08-09 Deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą. Tačiau šis įrašas galioja nuo 2017-08-17 d.

42Taigi, šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad patalpų šildymo būdo pakeitimas į vietinį šildymą dujomis atsakovo buvo įteisintas 2017-08-17. Nesutiktina su atsakovo argumentais, kad kadastro duomenų patikslinimas užtruko de dėl atsakovo kaltės. Atsakovas yra patalpų savininkas, todėl tinkamai ir laiku turi pasirūpinti savo turtu bei dokumentais ir turi tai padaryti iki paskelbdamas aukcioną arba skelbti tikrovę atitinkančią informaciją apie privatizavimo objektą.

43Byloje esanti nuotrauka (e.b.l. 77, 1 t.) bei šalių paaiškinimai patvirtina, kad patalpų (namo) nešančioje sienoje (tarp patalpų 3-23 ir 3-24) savavališkai neturint statybą leidžiančio dokumentu buvusi iškirsta anga atsakovo darbuotojų buvo užtaisyta. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad aukciono paskelbimo ir šalių derybų metu patalpose buvo atliktai savavališki patalpų pakeitimai nesant statybą leidžiančio dokumento.

44Teismas sutinka su atsakovo dublike nurodytu argumentu, jog patikslintas patalpų plotas bendrame kontekste yra minimalus (0,56 kv.m), tačiau sutiktina su ieškovo nuomone, jog per patalpas išvestas kanalizacijos vamzdis su nuolat nutekančiu jo turiniu gali būti nepriimtinas ieškovui, kuri, kaip nurodė teismo posėdžio metu, ketino apjungti patalpas su turimomis ir įrengti patalpoje viešbučio gyvenamąjį kambarį.

45Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.420 straipsnio nuostatas, yra nurodęs, kad įstatymo įpareigojama skelbiant aukcioną atskleisti visas aukciono sąlygas ir nustatoma, kad nepaskelbtos sąlygos negali būti panaudotos prieš aukciono dalyvius (CK 6.420 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme nustatytą reglamentavimą paskelbtos aukciono sąlygos saisto oferentą ir kiekvienas aukciono dalyvis gali pagrįstai tikėtis, kad pateiktas pasiūlymas yra galiojantis ir teisingas. Kasacinėje teismų praktikoje ne kartą pažymima, kad CK 6.420 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė skirta aukciono dalyvių interesams nuo aukciono rengėjų „siurprizinių“ sutarties sąlygų apsaugoti. Būtent pardavėjas esmines pardavimo sąlygas turi nurodyti jau skelbdamas aukcioną, t. y. aukciono sąlygose privalo atskleisti žinomą ir teisingą informaciją.

46Jau minėta, kad tikrieji patalpų duomenys neatitiko informacijoje apie privatizuojamą objektą atsakovo pateiktų duomenų.

47Teismas nelaiko pagrįstu atsakovo argumento, kad pats ieškovas, elgdamasis kaip atidus ir rūpestingas asmuo, turėjo pasidomėti ne tik informaciniame privatizavimo skelbime nurodytais duomenimis apie privatizuojamą objektą, bet ir išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su privatizuojamu objektu, tam, kad laisva valia priimtų sprendimą – dalyvauti ar ne sudarant privatizavimo sandorį. Minėta, kad būtent pardavėjas esmines pardavimo sąlygas turi nurodyti jau skelbdamas aukcioną, t. y. aukciono sąlygose privalo atskleisti žinomą ir teisingą informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarčiai sudaryti, ko nagrinėjamos bylos atveju nepadaryta. Teismo vertinimu, savivaldybės administracija turėjo pareigą dar prieš organizuodama viešą aukcioną nustatyti realią patalpų būklę ir apie ją paskelbti. Tačiau, teismo vertinimu, net ir sužinojusi, kad paskelbta informacija apie patalpas neatitinka tikrovės, savivaldybė nepakankamai bendradarbiavo su viešo aukciono dalyviu. Ieškovas nurodė, kad iki pat 2017-06-27 jam nebuvo teikiama informacija apie tai, ką atsakovas ketina daryti – kaip ketina trūkumus šalinti ir kada rengiasi tai padaryti. Ši aplinkybė atsakovo byloje nebuvo paneigta. Nepaisant to, kad atsakovas atsisakė raštu susitarti dėl trūkumų šalinimo būdo ir terminų, jis ir toliau vienašališkai nurodė tęsiantis terminą patalpų pirkimo – pardavimo sutarčiai nepriklausomai nuo ieškovo valios pasitraukti iš derybų. Teismas nesutinka su atsakovo argumentais, kad jis geranoriškai bendradarbiavo su ieškovu. Į pirminį ieškovo kreipimąsi atsakovas nurodė, jog termino ieškovo prašymu netęs ir jei per 10 dienų pirkimo – pardavimo sutartis nebus pasirašyta – garantinio įnašo ieškovui negrąžins. Vėliau, suprasdamas, kad patalpos neparengtos pardavimui, o aukcione paskelbta informacija netiksli, elgėsi taip kaip jam patogu – tęsė terminą tol, kol tariamai patalpų trūkumus pašalino ir vis kartojo, kad garantinio įnašo negrąžins.

48Bylos duomenimis, ieškovas, iki patalpų pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo sužinojęs duomenis apie esamą patalpų būklę, pareiškė pretenziją atsakovui laiku. Taigi, teismo vertinimu, ieškovo veiksmai atitiko paskelbto viešo aukciono sąlygas.

49Teismas konstatuoja, kad atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes yra pakankamas pagrindas išvadai, kad asmenys, dalyvavę viešame aukcione, taip pat ir ieškovas, įvertinę skelbiamą informaciją, savo poreikius ir atitinkamai savo galimybes, negalėjo tinkamai suformuoti savo valios įsigyti patalpas, apsvarstyti ir pasiūlyti tinkamos kainos už privatizuojamas patalpas, nes faktiškai neturėjo realių duomenų apie parduodamą objektą.

50Atsakovo argumentai, kad ieškovas galėjo dujinį katilą pamatyti iš nuotraukų byloje nėra pagrįsti, kadangi kyla pagrįstų abejonių dėl to, kokios nuotraukos 2017 m. buvo publikuojamos (šias abejones patvirtina ir šiuo metu savivaldybės skelbiamo viešo aukciono puslapyje pateikta informacija). Teismo vertinimu atsakovas nepagrįstai nurodo, kad ieškovas turėjo žinoti apie patalpose realiai esantį dujinį šildymą, kadangi aukcione ieškovą atstovavęs ieškovo darbuotojas - projektų vadovas A. M. 2013 m. savo patalpose, esančiose tame pačiame name, buvo įsivedęs dujas karšto vandens šildymui (e.b.l. 56, 80, 1 t.). Teismo vertinimu, toks faktas – ieškovo nesąžiningumas – byloje neįrodytas (CPK 178, 185 straipsniai). Kitokia išvada darytina įvertinus atsakovo veiksmus, t. y. klaidingos informacijos apie patalpas, kurios yra parduodamos viešo aukciono būdu, paskelbimas, nepakankamas bendradarbiavimas su ieškovu, žinant, kad ta informacija neatitinka tikrovės (atsisakymas pasirašyti trūkumų šalinimo protokolą abiem šalims priimtinu būdu ir terminais), vertintini kaip nesąžiningi atsakovo veiksmai pirkėjo atžvilgiu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad privatizavimo santykių specifika, jog valstybės turtas būtų parduotas kuo palankiausiomis sąlygomis, nulemia tai, kad, privatizuojant valstybės turtą, turi būti vadovaujamasi ne tik privatizavimą reglamentuojančiais specialiaisiais aktais – Privatizavimo įstatymu, Viešo aukciono nuostatais, bet iš privatizavimo santykių atsiradusiems padariniams turi būti taikomos ir CK nuostatos: CK 1.5 straipsnio 1 dalies nuostata, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, CK 2.36 straipsnio 1 dalies nuostata, kad valstybė ir jos institucijos yra civilinių teisinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai, taip pat CK 6.158 straipsnio nuostata, kad kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. VĮ Turto fondas, bylos Nr. 3K-7-470/2006; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. I. P. , bylos Nr. 3K-3-95/2011; kt.). Dėl nurodytų priežasčių nagrinėjamo ginčo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad savivaldybės ir jos administracijos elgesys, organizuojant ir vykdant privatizuojamų patalpų viešą aukcioną, buvo sąžiningas, todėl yra pagrindas spręsti ir pasisakyti dėl viešame aukcione laimėjusio pirkėjo teisės atsisakyti sudaryti sutartį ir reikalauti grąžinti pradinį įnašą bei registracijos mokestį.

51Jau minėta, kad pagal Apyrašą garantinis įnašas negrąžinamas jei privatizuojamo objekto pirkimo – pardavimo sutartis nustatytais terminais nesudaroma dėl potencialaus pirkėjo kaltės. Teismo jau yra konstruotas atsakovo nesąžiningas elgesys atliekant privatizavimo procedūras, t. y. pateikiant neteisingą informaciją apie privatizavimo objektą potencialiems pirkėjams ir nepakankamai bendradarbiavus su ieškovu derybų metu. Sutiktina, kad dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovas neturėjo realios galimybės tinkamai nuspręsti dėl dalyvavimo viešame aukcione ir pasiūlyti, jo manymu, įmonės finansinę būklę bei verslo planus atitinkančią patalpų kainą. Taigi, teismo vertinimu, atsakovas neturėjo teisės Viešo aukciono aprašo 24 ir 52 punktų pagrindu atsisakyti grąžinti ieškovui jo įmokėtą pradinį įnašą ir registracijos mokestį, šiam atsisakius pasirašyti patalpų pirkimo–pardavimo sutartį. Teismas pažymi, kad nei Privatizavimo įstatymas, nei Viešo aukciono nuostatai nereglamentuoja situacijos, kada privatizavimą vykdantis subjektas neatskleidžia ketinantiems dalyvauti viešame aukcione potencialiems pirkėjams teisingos informacijos, turinčios esminę reikšmę sutarčiai sudaryti; tokie veiksmai pagal privatizavimą reglamentuojančias teisės normas yra neleistini, todėl traktuotini kaip teisės aktų nuostatų pažeidimas (Privatizavimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), tai pripažįstama ir kasacinio teismo praktikoje. Atsižvelgdamas į šios bylos faktines aplinkybes, teismas, remdamasi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuoja, kad ieškovas turėjo teisę atsisakyti sudaryti ginčo patalpų pirkimo–pardavimo sutartį ir reikalauti grąžinti jam sumokėtą pradinį įnašą bei registracijos mokestį (CK 6.305 str. 2 d., 6.334 str. 1 d. 4 p.). Teismas, įvertinęs byloje nustatytus duomenis, laiko įrodytu, kad, esant skelbtos informacijos apie parduodamą objektą ir realios jo padėties neatitikčiai, ieškovas, kaip pirkėjas, įgijo teisę reikalauti grąžinti jo sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties.

52Kiti atsakovo argumentai vertintini kaip teisiškai nereikšmingi ir neturintys įtakos objektyviai sprendimui dėl kilusio ginčo priimti, todėl teismas dėl jų nepasisako.

53Šiais argumentais ieškovo reikalavimas atsakovui grąžinti aukciono dalyvio mokestį ir garantinį (pradinį) įnašą tenkintinas, kadangi byloje įrodyta, jog atsakovas derėjosi nesąžiningai (CPK 178 str.).

54Ieškiniu taip pat atsakovo prašoma priteisti šešių procentų dydžio procesines palūkanas. Šešių procentų dydžio metinės palūkanos priteisiamos tokiu atveju, jeigu ginčo šalys (ieškovas ir atsakovas) yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Kadangi savivaldybė nėra privatus juridinis asmuo, todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas iš dalies, iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už piniginės prievolės nevykdymą, bei pagrįsta 1.182,50 Eur palūkanų suma, susidariusi nuo piniginės prievolės nevykdymo momento (2017-06-19 d.) iki ieškinio pareiškimo.

55Bylinėjimosi išlaidos:

56Ieškinį patenkinus ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas bylos sumokėjo 1.419,00 Eur žyminį mokestį (e.b.l. 33, 1 t.) ir pateikė duomenis, jog patyrė 3.678,13 Eur advokato atstovavimo išlaidų ruošiant procesinius dokumentus bei atstovaujant teismo posėdžiuose (e.b.l. 18-28, 57-60, 2 t.). Atsakovas duomenų apie bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Byloje pašto išlaidos nesusidarė.

57Ieškovo ieškinys faktiškai patenkintas 100 proc. (99,96 proc.) (atlikta korekcija tik dėl palūkanų dydžio). Rašytiniuose paaiškinimuose atsakovas nurodo, kad ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės, tačiau patikrinęs atsakovo išdėstytą motyvaciją teismas su atsakovo rašte (e.b.l. 106-109, 2 t.) išdėstytais argumentais sutinka tik iš dalies. Atsakovo pateiktos sąskaitos ir suteiktų teisinių paslaugų ataskaitos patvirtina, kad bylinėjimosi išlaidos iš esmės neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos Advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugos) maksimalaus dydžio (tik vienu atveju dėl rašto surašymo viršyta 40 Eur suma), todėl pagrįsta iš atsakovo priteistina suma už atstovavimą suapvalinus sudaro 3.638,00 Eur. Viso, kartu su žyminiu mokesčiu iš atsakovo ieškovui priteistina 5.057,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

58Teismas, vadovaudamasis LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 262 str., 263 str. 270 str., 285 -287 str.,

Nutarė

59Ieškinį tenkinti iš dalies.

60Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (j.a.k. 188710061) ieškovo UAB „NT vystymo grupė“ (j.a.k. 300631214) naudai 78.395,00 Eur (septyniasdešimt aštuoni tūkstančiai trus šimtai devyniasdešimt penki eurai 00 ct) garantinį įnašą bei dalyvio mokestį, 1.182,50 Eur (vienas tūkstrantis vienas šimtas aštuoniasdešimt du eurai 50 ct) ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2017 m. spalio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

61Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

62Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškovo UAB „NT vystymo grupė“ naudai 5.057,00 Eur (penki tūkstančiai penkiasdešimt septyni eurai 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

63Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.