Byla 3K-3-501/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės (pranešėja) ir Sigito Gurevičiaus, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB „Spauda“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Molesta“ ieškinį atsakovui AB „Spauda“ dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia ir turto perdavimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas AB „Molesta“ 2004 m. gegužės 10 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir ieškinio pareiškime nurodė, kad 2003 m. gegužės 26 d. laimėjo atsakovo AB „Spauda“ vykdytą aukcioną dėl 1248,34 kv. m ploto maitinimo patalpų Vilniuje, Laisvės pr. 60, pirkimo, pasiūlęs didžiausią kainą – 685 338,66 Lt, t. y. mokant 549 Lt už 1 kv. m (CK 6.419 straipsnio 1 dalis). Ginčo patalpų pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti pasirašyta per dešimt dienų nuo ieškovo paskelbimo aukciono laimėtoju (CK 6.421 straipsnio 1, 3 dalys), tačiau atsakovas laiku neparengė tam reikalingų dokumentų: kadastrinių matavimų byla sudaryta tik 2003 m. rugsėjo 23 d., Registrų centro pažyma paimta tik 2003 m. rugsėjo 25 d. Be to, sudarant kadastrinių matavimų bylą paaiškėjo, kad tikslus šių patalpų plotas yra 1257,33 kv. m, už kuriuos ieškovas turi sumokėti 690 274,17 Lt (1257,33 kv. m x 549 Lt). Ieškovo teigimu, po trijų raštiškų raginimų (2003 m. birželio 10 d., 2003 m. birželio 11 d., 2003 m. rugpjūčio 1 d.) atsakovo generalinis direktorius sutiko 2003 m. lapkričio 20 d. atvykti į notarų biurą pasirašyti sutartį, tačiau sutartu laiku nepasirodė. Ieškovas 2003 m. gruodžio 2 d. raštu dar kartą kreipėsi į atsakovą dėl sutarties įforminimo, tačiau šis vengia pasirašyti notarinės formos sutartį. Ieškovas nurodė, kad jis sumokėjo viso aukcione nupirkto daikto kainą, todėl šio daikto pirkimo–pardavimo sutartis turi būti pripažinta galiojančia teismine tvarka (CK 1.93 straipsnio 4 dalis, 6.419 straipsnio 1 dalis). Ieškovas, remdamasis CK 1.5, 1.93, 1.138, 6.419 straipsniais, prašė teismą: pripažinti galiojančia sutartį, pagal kurią AB „Spauda“ pardavė, o AB „Molesta“ pirko 1110,44 kv. m ploto patalpas (unikalus numeris 4400-0092-4583:4555) su bendrojo naudojimo patalpomis: 1-30 (673/1000 iš 3,42 kv. m, t. y. 2,30 kv. m), 1-37 (347/1000 iš 53,72 kv. m, t. y. 18,64 kv. m), 2-25 (93337/1000 iš 125,27 kv. m, t. y. 116,96 kv. m), 2-3 (104/1000 iš 86,45 kv. m, t. y. 8,99 kv. m), iš viso – 146,89 kv. m bendrojo naudojimo patalpų pastate 7M2p Vilniuje, Laisvės pr. 60; įpareigoti atsakovą perduoti šias patalpas ieškovui.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2004 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino: pripažino galiojančia sutartį, pagal kurią AB „Spauda“ pardavė, o AB „Molesta“ pirko 1110,44 kv. m ploto patalpas (unikalus numeris 4400-0092-4583:4555) su bendrojo naudojimo patalpomis: 1-30 (673/1000 iš 3,42 kv. m, t. y. 2,30 kv. m), 1-37 (347/1000 iš 53,72 kv. m, t. y. 18,64 kv. m), 2-25 (93337/1000 iš 125,27 kv. m, t. y. 116,96 kv. m), 2-3 (104/1000 iš 86,45 kv. m, t. y. 8,99 kv. m), iš viso – 146,89 kv. m bendrojo naudojimo patalpų pastate 7M2p Vilniuje, Laisvės pr. 60, ir įpareigojo atsakovą ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti šias patalpas ieškovui. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovas viešai paskelbė, jog aukciono būdu parduoda 1248,34 kv. m ploto patalpas Vilniuje, Laisvės pr. 60. 2003 m. gegužės 26 d. įvyko patalpų pardavimo aukcionas, kurio laimėtoju buvo pripažintas ieškovas, pasiūlęs sumokėti 685 338,66 Lt, t. y. po 549 Lt už 1 kv. m. Sudarius šių patalpų kadastrinių matavimų bylą paaiškėjo, kad faktinis patalpų plotas yra 1257,33 kv. m, t. y. 8,99 kv. m didesnis, todėl patalpų kaina išaugo iki 690 274,17 Lt. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.421 straipsnio 3 dalį per dešimt dienų nuo patalpų pardavimo šalys turėjo sudaryti įstatymų reikalaujamos, t. y. notarinės formos (CK 6.393 straipsnio 1 dalis), pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau tokia sutartis nesudaryta. Teismas pažymėjo, kad atsakovas dokumentais, reikalingais sandoriui įforminti, pasirūpino tik praėjus daugiau negu keturiems mėnesiams po aukciono, nors šiuos dokumentus turėjo būti parengęs patalpų pardavimo aukcione dieną, taigi jis pažeidė CK 6.421 straipsnio 3 dalyje nustatytą dešimties dienų terminą pirkimo–pardavimo sutarčiai įforminti. Teismas nurodė, kad pagal aukciono sąlygas patalpų kaina turėjo būti sumokėta atsakovui per trisdešimt dienų nuo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo, atsakovas vengė įforminti sandorį notarine tvarka, tačiau ieškovas 2004 m. gegužės 10 d. sumokėjo visą aukcione nupirktų patalpų kainą, t. y. 690 274,17 Lt, į notaro depozitinę sąskaitą, taigi įvykdė savo prievolę sumokėti daikto kainą. Teismas taip pat nurodė, kad pagal CK 6.420 straipsnio 1 dalį nepaskelbtos aukciono sąlygos negali būti panaudotos prieš aukciono dalyvius, išskyrus atvejus, kai aukciono vedėjas šias sąlygas paskelbė aukciono dalyviams prieš gaudamas pasiūlymą, todėl atsakovo atsikirtimai, jog pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo įforminta, nes ieškovas nesutiko įtraukti į sutartį sąlygą dėl įsipareigojimo ginčo patalpų nuomininkams, yra nepagrįsti. Teismo nuomone, atsakovo teiginys, kad ieškovas pateikė papildomus reikalavimus dėl žemės sklypo ir dėl to pats delsė sudaryti patalpų pirkimo–pardavimo sutartį, taip pat yra nepagrįstas, nes ieškovo įtraukta sąlyga dėl atsakovo sutikimo, kad ieškovas išsinuomotų žemės sklypą, vertinama kaip atsakovo sutikimas netrukdyti ieškovui įgyvendinti teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pačiomis sąlygomis kaip šio nekilnojamojo turto pardavėjas, t. y. atsakovas (CK 6.394 straipsnio 3 dalis). Teismas konstatavo, kad iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog šalys atliko veiksmus, kuriais buvo siekiama sukurti civilines teises ir pareigas (aukciono paskelbimas, jo vedimas, laimėtojo paskelbimas, sutarties sąlygų derinimas, kainos sumokėjimas), taigi matyti šalių suderinta valia dėl aukcione parduoto daikto nuosavybės teisės perleidimo aukciono nugalėtojui. Teismas nusprendė, kad ieškovas įvykdė savo prievolę sumokėti patalpų kainą, o atsakovas vengia įvykdyti savo prievolę, įforminant sandorį notarine tvarka, todėl ieškovas pagrįstai reikalauja pripažinti sandorį galiojančiu teismine tvarka (CK 6.59 straipsnis, 1.93 straipsnio 4 dalis).

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. kovo 21 d. nutartimi atmetė atsakovo apeliacinį skundą, o Vilniaus apygardos teismo 2004 m. lapkričio 2 d. sprendimą pakeitė, išdėstydama sprendimo rezoliucinę dalį taip: „Pripažinti galiojančia sutartį, kuria AB „Spauda“ pardavė, o AB „Molesta“ pirko patalpas pastate 7M2p Vilniuje, Laisvės pr. 60, maitinimo patalpų unikalus numeris 4400-0092-4583:4555, bendras plotas 1315,60 kv. m, pažymėtas nuo R-13 iki R-22, nuo 1-21 iki 1-28, 1-36, nuo 1-45 iki 1-48, 2-20, 2-21, 2-23, 2-27, 2-28, 2-29, 2-49, 2-50 su bendrojo naudojimo patalpomis, pažymėtomis: 1-30 (673/1000 iš 3,42 kv. m, t. y. 2,30 kv. m), 1-44 (66/100 iš 26,55 kv. m, t. y. 17,52 kv. m), 2-45 (2505/10000 iš 30,18 kv. m, t. y. 7,56 kv. m), iš viso bendrojo naudojimo patalpų –27,38 kv. m. Įpareigoti AB „Spauda“ ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti nurodytas patalpas AB „Molesta“. Kolegija nutartyje nurodė, kad, sprendžiant ginčą pirmosios instancijos teisme, atsakovas pripažino ieškinį, ir teismas nenustatė, jog atsakovo pripažinimas ieškinio pažeidė imperatyviąsias įstatymų normas arba viešąjį interesą (CPK 42 straipsnis). Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kuriais atsakovas gynėsi nuo ieškinio atsiliepime į jį ir kurių pagrįstumą jis pats paneigė, pripažindamas ieškinį. Kolegijos nuomone, vien šios aplinkybės sukelia rimtų abejonių dėl apeliacinio skundo pagrįstumo, be to, apeliacinio skundo argumentai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Kolegija pažymėjo, kad, atsakovui paskelbus ginčo patalpų aukcioną ir pripažinus jo laimėtoju ieškovą, atsakovui atsirado pareiga iki 2003 m. birželio 10 d. sudaryti su ieškovu pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau šios pareigos jis neįvykdė, nes visus sandoriui sudaryti reikalingus dokumentus parengė tik po kelių mėnesių. Kolegijos nuomone, atsakovo nurodytas dokumentų parengimo uždelsimo argumentas – 2003 m. gegužės 27 d. priimtas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo pakeitimo įstatymas – yra nepagrįstas, nes šiuo įstatymu padaryti pakeitimai įsigaliojo 2004 m. sausio 1 d., taigi jie objektyviai negalėjo paveikti dokumentų parengimo procedūrų, kurios turėjo būti atliktos 2003 m. Kolegija pažymėjo, kad atsakovo argumentus, jog sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo, kėlusio nepagrįstus reikalavimus dėl sutarties sąlygų, paneigia byloje esantys įrodymai: atsakovo atsiliepimas į ieškinį, šalių susirašinėjimo dokumentai. Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog ginčo sutartis nebuvo sudaryta notarine tvarka dėl ieškovo netinkamo pareigų vykdymo, o ieškovas įrodė, kad ši sutartis nebuvo įforminta notarine tvarka dėl atsakovo vengimo (CPK 178 straipsnis). Kolegijos nuomone, apelianto argumentai, kad ieškovas pinigus už patalpas pervedė į depozitinę sąskaitą praėjus daug laiko po jo paskelbimo aukciono nugalėtoju, todėl nėra pagrindo laikyti, jog jis įvykdė savo prievolę ir įgijo teisę reikalauti pripažinti sandorį galiojančiu pagal CK 1.93 straipsnį, yra nepagrįsti, nes ieškovas, paduodamas paraišką dalyvauti aukcione, sumokėjo atsakovui 20 000 Lt pradinį įnašą, o likusią patalpų kainą turėjo sumokėti per 30 dienų po pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo, tačiau atsakovas šios sutarties nepasirašė. Kolegijos nuomone, neteisingai atlikti kadastriniai matavimai negali būti laikomi nenugalima jėga, dėl kurios baigiasi prievolė (CK 6.127 straipsnis), be to, atsakovas yra ūkine–komercine veikla užsiimantis juridinis asmuo, jis laisvai disponavo ginčo patalpomis ir turėjo galimybę prieš skelbdamas aukcioną patikslinti jų duomenis. Byloje nėra duomenų apie tai, kad dalyvaudamas aukcione ieškovas žinojo apie parduodamų patalpų duomenų neatitikimus, todėl vėliau paaiškėjęs ginčo patalpų ploto skirtumas negali turėti įtakos ieškovo, kaip sąžiningo aukciono laimėtojo, teisėms į šias patalpas (CK 6.419 straipsnio 1 dalis). Kolegija pažymėjo, kad atsakovas vykdė ginčo patalpų pertvarkymus vykstant ginčui dėl šių patalpų pirkimo–pardavimo sutarties įforminimo ir Vilniaus apygardos teismui 2004 m. gegužės 17 d. priėmus nutartį dėl patalpų arešto. Be to, po atlikto pertvarkymo patalpų paskirtis, unikalus numeris nepasikeitė, patikslinus kadastrinius matavimus, ginčo patalpų plotas padidėjo tik 85,65 kv. m, tai sudaro nedidelę bendro ginčo patalpų ploto dalį. Teisėjų kolegija konstatavo, kad patalpų pertvarkymas atliktas atsakovo rizika, todėl nėra pagrindo taikyti CK 6.204 straipsnio 1 dalį, o paaiškėjęs patalpų ploto neatitikimas negali būti priežastis, dėl kurios gali būti paneigta ieškovo teisė įsigyti ginčo patalpas ir iškreipianti atsakovo skelbiant aukcioną išreikštą valią parduoti maitinimo patalpas (CK 6.419 straipsnio 1 dalis). Kartu kolegija nusprendė, kad, atsižvelgiant į ginčo patalpose įvykdytus pakeitimus, pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti pakeistas. Kolegija pažymėjo, kad pagal atsakovo pateiktą apeliacinės instancijos teismui turto vertintojo išvadą komercinės paskirties patalpų kainos 2004 m. išaugo vidutiniškai 15-30 proc., o 2005 m. – 30-60 proc., tačiau ieškovas laimėjo aukcioną ir įgijo teisę įsigyti ginčo patalpas 2003 m., taigi šie atsakovo argumentai negali turėti įtakos ginčo patalpų įsigijimo kainai. Be to, kainai negali turėti įtakos ir atsakovo nurodytas ginčo patalpų naudingojo ir bendrojo naudojimo ploto pasikeitimas, nes, minėta, šis skirtumas atsirado dėl atsakovo neapdairumo skelbiant aukcioną, taip pat dėl jo rizika atlikto patalpų perplanavimo, todėl tai jokiu būdu negali turėti įtakos ieškovo, kaip sąžiningo įgijėjo, teisėms. Kartu teisėjų kolegija nurodė, kad, nustačius, jog tikrasis ginčo patalpų plotas yra didesnis 85,65 kv. m, o ieškovas, laimėjęs aukcioną, įsipareigojo sumokėti atsakovui po 549 Lt už įsigyjamų patalpų 1 kv. m, vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo kriterijais, ieškovas turi sumokėti papildomai atsakovui 47 021,85 Lt. Dėl nurodytų motyvų, teisėjų kolegija atitinkamai pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu atsakovas AB „Spauda“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2004 m. lapkričio 2 d. sprendimą, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 21 d. nutartį, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

101. Teismai pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas: teismai vertino įrodymus turėdami išankstinį nusistatymą, procesiniuose sprendimuose vienpusiškai aptarė tik tuos įrodymus ir šalių argumentus, kurie palankūs ieškovui (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas teikė nepagrįstai didelę reikšmę atsakovo pripažinimui ieškinio ir pažeidė ieškinio pripažinimą reglamentuojančias teisės normas. Ieškinio pripažinimas teismui nėra privalomas, ir teismas vis tiek turi vertinti, ar toks pripažinimas atitinka bylos aplinkybes, ar jis patvirtinamas byloje surinktais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimas Nr. 5). Apeliacinis teismas taip pat padarė klaidingą išvadą, kad apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tai pačiais argumentais, kuriais atsakovas rėmėsi pirmosios instancijos teisme. Atsakovas skunde nurodė naujas, paaiškėjusias po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo aplinkybes, t. y. kad faktinis ginčo patalpų plotas yra gerokai didesnis, negu buvo paskelbta aukciono sąlygose. Be to, ieškinio pripažinimas pirmosios instancijos teisme neatima iš atsakovo teisės pateikti apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, ieškinio pripažinimas negali būti pagrindas išankstinei teismo nuomonei, vertinant byloje esančius įrodymus.

11Teismai nepagrįstai nurodė, kad ginčo sandoriui sudaryti reikalingi dokumentai nebuvo parengti laiku dėl atsakovo kaltės. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas laiku, t. y. 2003 m. birželio pradžioje, kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl patalpų suformavimo, o reikalingų dokumentų parengimą užvilkino derinimus atliekančios institucijos. Be to, teismai neįvertino atsakovo argumentų, kad aukcionas buvo paskelbtas dėl ginčo patalpų kaip dalies bendrojoje nuosavybėje pardavimo, atsakovas nebuvo įsipareigojęs suformuoti parduodamas patalpas kaip atskirą turtinį objektą, tačiau ieškovas po aukciono pareikalavo iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo suformuoti ginčo patalpas kaip atskirą objektą. Atsakovas, nors nebuvo prisiėmęs tokios pareigos, geranoriškai sutiko atlikti patalpų atskyrimui reikalingus veiksmus, tačiau šio geranoriškumo negalima vertinti kaip atsakovo pareigos, o užsitęsusią dokumentų gavimo procedūrą – kaip atsakovo pareigos pažeidimą. Priešingai, sutarties sudarymas buvo užvilkintas dėl ieškovo, kuris kėlė aukciono sąlygose nenurodytus reikalavimus, kaltės.

12Byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad ginčo patalpų charakteristikos pasikeitė dėl Registrų centro kadastrinių matavimų klaidos ir dėl patalpų pertvarkymų, atliktų po derybų dėl sutarties sudarymo nutraukimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas neteisingai įvardijo ginčo patalpų pasikeitimo priežastis. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad 2003 m. lapkričio mėnesį ieškovas atsisakė sudaryti ginčo patalpų pirkimo–pardavimo sutartį ir šalių derybos nutrūko, todėl atsakovas, kaip rūpestingas turto šeimininkas, ėmėsi priemonių pagerinti nepavykusias parduoti patalpas. Šie pakeitimai buvo daromi 2003 m. pabaigoje – 2004 m. pradžioje, t. y. tuo metu, kai atsakovas buvo visiškai įsitikinęs, kad ieškovas atsisakė pirkti ginčo patalpas, taigi apeliacinis teismas nepagrįstai nurodo, kad pakeitimai buvo padaryti po 2004 m. gegužės 17 d.

13Teismai nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus, kad, atsižvelgiant į CK ir aukciono sąlygose nustatytus sutarties sudarymo ir kainos sumokėjimo terminus, ieškovo veiksmai, kai 2003 m. lapkričio mėnesį jis atsisakė pirkti ginčo patalpas ir nutraukė derybas, o po to tik 2004 m. gegužės mėnesį kreipėsi į teismą dėl sandorio patvirtinimo, pažeidžia protingumo principus. Toks protingumo principo nesilaikymas ir piktnaudžiavimas savo teisėmis (ieškovo interesas įsigyti patalpas atsinaujino ir ieškinys pareikštas tik po to, kai dėl pakilusių nekilnojamojo turto kainų buvo nuspręsta pasipelnyti), iš esmės pažeidžia atsakovo teises ir teisėtus lūkesčius. Minėta, kad atsakovas, kaip apdairus ir rūpestingas savininkas, patyrė turto išlaikymo ir pagerinimo išlaidų, o šios nėra atlyginamos.

14Teismai visiškai nepagrįstai atsakomybę už praeityje neteisingai nustatytą ginčo patalpų plotą perkėlė atsakovui. Nekilnojamojo turto kadastrinius matavimus turi teisę atlikti juridiniai asmenys, turintys šiam darbui licencijas, išduotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 6 punktas). Taigi atsakovas nebuvo kompetentingas pats atlikti kadastrinių matavimų ir patikrinti Registrų centro nustatyto patalpų ploto teisingumo. Be to, atsakovas neturėjo jokio pagrindo abejoti Registrų centro atliktais kadastriniais matavimais, kol pastarasis pats neaptiko ankstesnių savo matavimų klaidos.

15Apeliacinis teismas visiškai nevertino byloje esančio rašytinio įrodymo, kuriame ieškovas pripažįsta, kad jis prieš aukcioną apžiūrėjo patalpas ir žinojo jų faktinį plotą.

162. Teismai neteisingai taikė CK 1.93 straipsnio 4 dalį ir pažeidė sutarčių laisvės principą. Įstatymas suteikia teisę teismui patvirtinti sandorį tik tada, kai šalys yra susitarusios dėl visų esminių jo sąlygų ir šis sandoris jau pradėtas vykdyti. Ginčo atveju apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ginčo patalpų pirkimo–pardavimo sutartis negali būti patvirtinta tokiomis sąlygomis, kokios nurodytos ieškinyje, nes faktinės ginčo patalpų charakteristikos neatitinka aukciono metu sutartų sąlygų. Minėta, kad šis neatitikimas atsirado ne dėl atsakovo veiksmų, bet dėl kadastrinius matavimus atlikusio Registrų centro klaidos. Taigi aukciono metu buvo nustatytos realios situacijos neatitinkančios esminės patalpų pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos (sutarties dalykas, sutarties kaina), todėl negalima laikyti, kad šalys buvo tinkamai susitarusios dėl ginčo patalpų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir nebuvo pagrindo taikyti CK 1.93 straipsnio 4 dalį. Apeliacinis teismas savo iniciatyva pakoregavo ir sukūrė naujas ginčo patalpų pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, t. y. pakeitė parduodamų patalpų plotą, atsižvelgęs tik į vienos šalies įsipareigojimus, nustatė patalpų, dėl kurių pardavimo nebuvo susitarta, kainą. Tokie teismo veiksmai akivaizdžiai prieštarauja sutarčių laisvės principui (CK 1.2 straipsnis). Be to, apeliacinės instancijos teismas visiškai nepagrindė papildomai parduodamų patalpų kainos, nors atsakovas šiam teismui pateikė turto vertintojo išvadą, kad negalima matematiškai, padauginant iš 1 kv. m kainos, apskaičiuoti padidėjusio ploto patalpų kainą, o būtina atlikti išsamų ginčo patalpų vertinimą, atsižvelgiant į naujai paaiškėjusias patalpų charakteristikas. Taigi teismas pažeidė Konstitucijos 24 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka ir tik teisingai už ją atlyginant: ginčo atveju atsakovo nuosavybės teisę į ginčo patalpas norima atimti prieš jo valią, o prieš trejus metus buvusios rinkos kainos sumokėjimas negali būti laikomas teisingu atlyginimu. Tokiu atlyginimu už nusavinamas patalpas galėtų būti tik šiuo metu esančios patalpų rinkos vertės sumokėjimas atsakovui. Taigi skundžiami teismų sprendimai prieštarauja Konstitucijai. Be to, svarstytina, ar CK nuostatos, kuriomis rėmėsi teismai, neprieštarauja Konstitucijai ir ar nėra pagrindo kreiptis dėl jų į Konstitucinį Teismą.

173. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 265 straipsnį, nes peržengė ieškinio reikalavimų ribas: ieškovas pareiškė reikalavimą pripažinti galiojančia sutartį dėl 1110,44 kv. m ploto patalpų su 146,89 kv. m bendrojo naudojimo patalpų pirkimo–pardavimo, tačiau teismas pripažino galiojančia 1315,60 kv. m. ploto patalpų su 27,38 kv. m bendrojo naudojimo patalpų pirkimo–pardavimo sutartį, be to, priteisė iš ieškovo atsakovui 47 021,85 Lt patalpų kainos. Toks teismo sprendimas taip pat pažeidžia rungimosi, dispozityvumo, teismo nešališkumo principus (CPK 12, 13 straipsniai).

184. Teismas, pripažindamas galiojančia ginčo šalių sutartį, nurodė ne visas esmines šios sutarties sąlygas: nenustatė patalpų kainos ir priteisė iš ieškovo atsakovui ne visą patalpų kainą, bet tik 47 021,85 Lt. Taigi teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

195. Apeliacinės instancijos teismas, įpareigodamas ieškovą sumokėti dalį patalpų kainos po patalpų perdavimo, priėmė sąlyginį sprendimą (CPK 267 straipsnis).

206. Apeliacinis teismas nepagrįstai netaikė CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto. Atsakovas pateikė įrodymus, kad Vilniaus miesto 1–ajame apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal atsakovo dalyvio – akcininko – ieškinį dėl AB „Spauda“ valdybos nutarimų pripažinimo negaliojančiais. Ginčijami AB „Spauda“ organų sprendimai yra teisinis nagrinėjamoje byloje susiklosčiusių santykių pagrindas: pripažinus negaliojančiais sprendimus, kuriais buvo paskelbtas ginčo patalpų pardavimo aukcionas, o šio aukciono nugalėtoju pripažintas ieškovas, išnyktų teisinis pagrindas ieškovo reikalavimams nagrinėjamoje byloje. Apeliacinis teismas, atsisakęs sustabdyti šią bylą, išsprendė ją neteisingai.

21Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad:

221. Teismai, vertindami byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185 straipsnis). Apeliacinis teismas teisingai aiškino ir taikė ieškinio pripažinimą reglamentuojančias teisės normas. Civilinio proceso normose nenustatyta tiesioginio draudimo, pripažinus ieškinį pirmosios instancijos teisme, paduoti apeliacinį skundą, tačiau toks pozicijos dėl ieškinio reikalavimų keitimas turėtų būti pagrįstas iš esmės pasikeitusiomis aplinkybėmis. Apeliacinis teismas skundžiamoje nutartyje pirmiausia atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad atsakovas pripažino ieškinį, tačiau po to išnagrinėjo kitus apeliacinio skundo argumentus, dėl kurių tenkino ieškinį, ir išsamiai išdėstė juos nutartyje.

23Atsakovas, kaip rūpestingas ir sąžiningas daikto pardavėjas, privalėjo pasirūpinti pirkimo–pardavimo sutarčiai įforminti reikalingais dokumentais, kad būtų galima ją įforminti per CK 6.421 straipsnio 3 dalyje nustatytą 10 dienų terminą nuo aukciono datos. Atsakovas šiuos dokumentus gavo praėjus keturiems mėnesiams po aukciono. Kasacinio skundo teiginiai, kad ginčo patalpos buvo parduodamos kaip dalis bendrojoje nuosavybėje, o ieškovas reikalavo įforminti šias patalpas kaip atskirą objektą, yra nepagrįsti: skelbime dėl aukciono nebuvo nurodyta, ar ginčo patalpos parduodamos kaip dalis bendrojoje nuosavybėje, ar kaip atskiras objektas, ir byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas reikalavo suformuoti jas kaip atskirą objektą. Ieškovas taip pat nereiškė jokių nepagrįstų reikalavimų dėl žemės nuomos – jis tik siekė prielaidų, įgyvendinant teisę naudotis žeme (CK 6.394 straipsnio 3 dalis).

24Bylos duomenys paneigia atsakovo teiginį, kad ieškovas 2003 m. lapkričio mėn. atsisakė pirkti ginčo patalpas: ieškovo 2003 m. gruodžio 2 d. raštas įrodo, kad jis atkakliai ragino atsakovą pasirašyti sandorį įforminančią sutartį; pradinį 20 000 Lt įnašą atsakovas grąžino ieškovui tik 2004 m. vasario 17 d., ir po įnašo grąžinimo ieškovas, įsitikinęs, kad atsakovas nesudarys sutarties, praėjus šiek tiek daugiau nei mėnesiui kreipėsi į teismą. Byloje esantys įrodymai apie šalių susirašinėjimą patvirtina, kad ieškovas tikslingai ir nuosekliai siekė įgyvendinti savo teisę, įgytą laimėjus aukcioną, ir šie veiksmai negali būti laikomi piktnaudžiavimu teisėmis, taip pat nereiškia atsakovų teisėtų lūkesčių pažeidimo.

25Atsakovo elgesys atitiktų apdairumo kriterijus, jeigu jis būtų užsakęs kadastrinius matavimus prieš skelbdamas aukcioną. Ieškovas prieš aukcioną apžiūrėjo ginčo patalpas, bet tikrai negalėjo nustatyti, koks tikslus šių patalpų plotas. Šalių valia buvo išreikšta ir suderinta dėl konkrečių patalpų pirkimo–pardavimo, todėl vėliau paaiškėję kadastrinių matavimų netikslumai negali būti laikomi aplinkybe, keičiančia sandorio esmę. Juolab kad po matavimų patikslinimo ir atsakovo atlikto patalpų perplanavimo ginčo patalpos padidėjo tik 85,65 kv. m, ir šis pasikeitimas yra tik 6 proc.

262. Teismai teisingai taikė CK 1.93 straipsnio 4 dalį ir nepažeidė sutarties laisvės principo. Aukciono paskelbimas ir jo sąlygos teisiškai saisto pardavėją. Atsakovas, skelbdamas aukcioną, galėjo laisvai nuspręsti ir įrašyti visas pageidaujamas sąlygas. Tačiau turto pardavėjo aukcione laisvę varžo CK 6.420 straipsnio 1 dalis, draudžianti įrašyti į sutartį sąlygas, nenurodytas skelbiant aukcioną. Taigi ginčo sutarties pripažinimas galiojančia pardavėjo paskelbtomis sąlygomis niekaip nepažeidė sutarčių laisvės principo. Be to, ieškovas ginčo patalpas įgijo viešame aukcione, taigi yra sąžiningas įgijėjas.

27Atsakovas, skelbdamas aukcioną, siekė parduoti ginčo patalpas, o jo suklydimas dėl šių patalpų ploto nėra esminis, todėl negali būti pagrindas pripažinti negaliojančiu pirkimo–pardavimo sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2004). Kasatoriaus argumentai dėl Konstitucijai prieštaraujančio jo nuosavybės nusavinimo yra nepagrįsti: jis laisva valia paskelbė parduodąs ginčo patalpas, pats nustatė pardavimo kainą, taip pat nusprendė, kad aukcioną laimėjo ieškovas, kuris sumokėjo už daiktą. Byloje visiškai įrodyta šalių suderinta valia dėl ginčo patalpų perleidimo ieškovui, tačiau atsakovas vengia įforminti sandorį notariškai. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovas, kuris įvykdė savo įsipareigojimus ir sumokėjo daikto kainą, įgijo neabejotiną teisę reikalauti pripažinti sandorį galiojančiu pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį, ir šios normos taikymas ginčo atveju neprieštarauja Konstitucijai.

283. Apeliacinės instancijos teismas neperžengė ieškinio reikalavimų ribų ir nepažeidė kasatoriaus nurodytų civilinio proceso principų. Atsakovas tik apeliaciniam teismui pateikė naujus įrodymus apie ginčo patalpų pasikeitimus, tačiau vien dėl to, kad teisminio ginčo metu šiek tiek pasikeitė ginčo patalpų plotas nereiškia ieškinio reikalavimo ribų pasikeitimo.

294. Teismai neturėjo taikyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto. Nuosavybės teisė į ginčo patalpas atsirado ne iš AB „Spauda“ valdymo organo sprendimo, bet iš sandorio – aukciono laimėjimo. Taigi tarp nagrinėjamos bylos ir bylos pagal AB „Spauda“ akcininko iniciuotos bylos dėl AB „Spauda“ organų sprendimų nėra tiesioginio prejudicinio ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-248/2002). Atsakovo prašymas dėl bylos sustabdymo vertintinas kaip siekimas užvilkinti bylos nagrinėjimą, pasitelkus lojalų akcininką, kuris turi tik nedidelę dalį bendrovės akcijų, ir piktnaudžiavimas teise.

30Teisėjų kolegija

konstatuoja:

31IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

32Atsakovas AB „Spauda“ paskelbė 1248,34 kv. m ploto patalpų Vilniuje, Laisvės pr. 60, pardavimo aukcioną. Ieškovas AB „Molesta“ dalyvavo 2003 m. gegužės 26 d. aukcione ir tapo jo laimėtoju, pasiūlęs sumokėti už patalpas 685 338,66 Lt, t. y. po 549 Lt už 1 kv.m. AB „Spauda“ 2003 m. gegužės 30 d. raštu pranešė AB „Molesta“, kad šių patalpų pirkimo–pardavimo sutartis turi būti sudaryta iki 2003 m. birželio 10 d. ir prašė 2003 m. birželio 3 d. 10 val. atvykti suderinti sutarties sąlygų. Sutartis nurodytu terminu nebuvo pasirašyta, nes užtruko jai įforminti reikalingų dokumentų rengimas. Be to, atlikus patikslintus nurodytų patalpų kadastrinius matavimus, paaiškėjo, kad realus šių patalpų plotas yra didesnis, negu buvo nurodyta skelbiant aukcioną. AB „Molesta“ sumokėjo visą aukcione nupirktų patalpų kainą, t. y. 690 274,17 Lt, į notaro depozitinę sąskaitą ir 2004 m. gegužės 10 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nurodytų patalpų pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti galiojančia teismine tvarka.

33V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

34Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, suteikęs nepagrįstai didelę reikšmę faktui, jog atsakovas pirmosios instancijos teisme pripažino ieškinį, pažeidė ieškinio pripažinimą reglamentuojančias teisės normas, taip pat įrodymų vertinimo taisykles, nes, remdamasis ieškinio pripažinimo faktu, kitus įrodymus vertino turėdamas išankstinį nusistatymą ir rėmėsi tik ieškovui palankiais įrodymais, visiškai nevertindamas atsakovo pateiktųjų. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorius teisingai nurodo, kad ieškinio pripažinimas teismui nėra privalomas. Be to, teismas kiekvienu atveju turi patikrinti, ar toks pripažinimas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje atsakovė atstovė pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškė, kad atsakovas ieškinį pripažįsta (T. 1, b. l. 112, 114, 115). Tačiau teismas dėl šio pripažinimo nenusprendė baigti bylos nagrinėjimo iš esmės ir bylą nagrinėjo toliau, aiškindamasis visas šalių ginčo aplinkybes. Taigi teismas nusprendė patenkinti ieškinį ne priėmęs ieškinio pripažinimą, bet ištyręs ir įvertinęs šalių ginčo aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovo apeliacinį skundą, pirmiausia aptarė tą faktą, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme buvo pareiškęs, jog ieškinį pripažįsta, tačiau po to detaliai nagrinėjo apeliacinio skundo argumentus, analizavo šalių ginčo aplinkybes. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su kasatoriaus argumentais, kad apeliacinis teismas vertino įrodymus turėdamas išankstinę nuomonę, vienpusiškai, siekdamas pagrįsti ieškovo reikalavimų teisėtumą. Priešingai, teismas tyrė ir vertino visus byloje surinktus faktinius duomenis ir atsakė į visus atsakovo apeliaciniame skunde keltus tiek teisinius, tiek faktinius argumentus.

35Kasatorius taip pat teigia, kad teismai nepagrįstai nurodė, jog ginčo sandoriui sudaryti reikalingi dokumentai nebuvo parengti laiku dėl atsakovo kaltės. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatymas, dėl kieno kaltės vėlavo ginčo šalių sandoriui įforminti reikalingų dokumentų parengimas, yra fakto klausimas, kuris negali būti iš naujo nagrinėjamas kasaciniame teisme – kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo faktinių bylos aplinkybių, jis yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų bylos faktų (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Bylą nagrinėję žemesniųjų instancijų teismai nustatė, kad dokumentais, reikalingais šalių sandoriui įforminti, atsakovas pasirūpino tik praėjus daugiau kaip keturiems mėnesiams po aukciono dienos, nors, būdamas rūpestingas ir sąžiningas, šiuos dokumentus turėjo būti parengęs jau patalpų pardavimo aukciono dieną, kad galėtų šio nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį įforminti per CK 6.421 straipsnio 3 dalyje nustatytą dešimties dienų terminą. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su šiais teismų argumentais, nes iš tiesų atsakovas, būdamas apdairus, rūpestingas turto savininkas, ketindamas parduoti šį turtą, turėjo iš anksto pasirengti pardavimui, t. y. nustatyti visas jo numatyto parduoti objekto tiek fizines, tiek teisines charakteristikas, išsiaiškinti, kokie dokumentai reikalingi sandoriui įforminti, per kiek laiko juos įmanoma gauti ir pan. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas pats pasirinko patalpų pardavimo būdą – aukcioną, taigi turėjo žinoti apie įstatyme nustatytas tokio pardavimo sąlygas, t. y. kad, pardavus aukcione nekilnojamąjį daiktą, per dešimt dienų nuo pardavimo turi būti sudaryta įstatymų reikalaujamos formos sutartis (CK 6.421 straipsnio 3 dalis). Tačiau kasaciniame skunde atsakovas pripažįsta, kad dėl ginčo patalpų suformavimo kreipėsi į atitinkamas institucijas 2003 m. birželio pradžioje, t. y. jau po 2003 m. gegužės 26 d. įvykusio šių patalpų pardavimo aukciono. Iš atsakovo teismams pateiktų dokumentų matyti, kad ginčo patalpų kadastrinių matavimų byla buvo sudaryta 2003 m. rugsėjo 23 d. (T. 1, b. l. 57–66), pažyma apie šių patalpų ir daiktinių teisių į jas įregistravimą registre gauta tik 2003 m. spalio 1 d. (T. 1, b. l. 67–68). Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas AB „Spauda“ 2003 m. gegužės 30 d. rašte, kuriuo pranešė AB „Molesta“ apie jos pripažinimą ginčo patalpų pardavimo aukciono laimėtoja, nurodė, jog šių patalpų pirkimo–pardavimo sutartis turi būti sudaryta 2003 m. birželio 10 d., ir prašė, kad AB „Molesta“ 2003 m. birželio 3 d. atvyktų suderinti sutarties sąlygų (T. 1, b. l. 9). Esant tokioms aplinkybėms, bylą nagrinėję teismai turėjo pagrindą padaryti išvadą, kad įstatymo reikalaujamos formos ginčo patalpų pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta laiku dėl atsakovo kaltės, t. y. dėl jo nepakankamo rūpestingumo. Be to, atsakovo atstovė pirmosios instancijos teisme pripažino, kad dėl ginčo patalpoms parduoti reikalingų dokumentų nesutvarkymo laiku yra ir atsakovo kaltės (T. 1, b. l. 114).

36Kasatorius, teigdamas, kad teismai neįvertino, jog aukcionas buvo paskelbtas dėl ginčo patalpų, kaip dalies bendrojoje nuosavybėje, pardavimo, tačiau, ieškovui reikalaujant suformuoti kaip atskirą turtinį vienetą, sutarties sudarymas užvilkintas dėl ieškovo kaltės, taip pat kelia fakto klausimą, kurio kasacinis teismas negali spręsti (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas turėjo teisę nustatyti bet kokias patalpų pirkimo–pardavimo sąlygas, tačiau privalėjo jas nurodyti skelbdamas aukcioną. Nepaskelbtos aukciono sąlygos negali būti panaudotos prieš aukciono dalyvius (CK 6.420 straipsnio 1 dalis).

37Kasacinio skundo argumentai, kad netikslus ginčo patalpų plotas skelbiant aukcioną buvo nurodytas dėl Registrų centro kadastrinių matavimų klaidos, už kurią atsakovas nėra atsakingas, taip pat dėl šių patalpų pertvarkymų, atliktų atsakovo po to, kai nutrūko šalių derybos dėl ginčo sutarties sudarymo, yra fakto klausimai (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėję teismai padarė pagrįstą išvadą, jog neigiamos paaiškėjusių ginčo patalpų ploto skirtumų pasekmės ieškovo ir atsakovo santykiuose tenka ginčo patalpų pardavėjui, t. y. atsakovui, nes jis, būdamas pakankamai apdairus ir rūpestingas šių patalpų savininkas, ketindamas jas parduoti, galėjo ir turėjo žinoti tikslų jų plotą. Ši teismų išvada nereiškia, kad kadastrinius matavimus turėjo atlikti pats atsakovas, kaip nepagrįstai teigia kasatorius. Tiesiog jis, būdamas rūpestingas turto savininkas, prieš parduodamas šias patalpas, galėjo kreiptis į kompetentingas institucijas, kad išsiaiškintų tikslias parduodamo objekto charakteristikas. Taigi ta aplinkybė, dėl kieno kaltės skelbiant aukcioną buvo nurodytas netikslus ginčo patalpų plotas, neturi įtakos ginčo šalių tarpusavio santykiams ir ginčo sandorio esmei, o atsakovas, manydamas, kad dėl Registrų centro padarytos kadastrinių matavimų klaidos jis patyrė žalos, turi teisę reikalauti jos atlyginimo. Tačiau tai jau atsakovo ir Registrų centro, o ne ieškovo ir atsakovo santykių dalykas. Kasatoriaus teiginys, kad ieškovas prieš aukcioną apžiūrėjo ginčo patalpas ir žinojo jų faktinį plotą, prieštarauja logikai – jeigu atsakovas, būdamas šių patalpų savininkas, neabejojo dėl kadastrinių matavimų byloje nurodyto ginčo patalpų ploto atitikties faktiniam plotui, kol pats Registrų centras neaptiko ankstesnių savo kadastrinių matavimų klaidos, tai ieškovas juolab neturėjo pagrindo suabejoti dėl faktinio šių patalpų ploto, vien apžiūrėjęs patalpas prieš aukcioną.

38Ieškovo argumentai dėl atliktų ginčo patalpų pertvarkymo darbų ir derybų su ieškovu dėl ginčo sutarties įforminimo nutrūkimo momento negali būti nagrinėjami kasaciniame teisme (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepime į kasacinį skundą nurodytais atsikirtimais, kad AB „Molesta“ 2003 m. gruodžio 2 d. raštas patvirtina, jog ir po 2003 m. lapkričio mėnesio šalys vis dar derėjosi dėl sutarties sudarymo (T. 1, b. l. 16–17). Taigi, priešingai negu tvirtina kasatorius, jam nebuvo pagrindo būti visiškai įsitikinusiam, kad derybos dėl ginčo patalpų pirkimo–pardavimo sutarties įforminimo nutrūko, ir tai reiškia, jog ginčo patalpų pertvarkymus ir pagerinimus, padarytus, atsakovo teigimu, 2003 m. pabaigoje–2004 m. pradžioje, jis atliko prisiimdamas riziką dėl tokių savo veiksmų. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su atsiliepime kasacinį skundą nurodytais argumentais, kad ieškovas nuosekliai siekė įgyvendinti savo teisę, įgytą laimėjus aukcioną, ir į teismą dėl šios teisės įgyvendinimo kreipėsi per protingą terminą. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo vertinti ieškovo veiksmus kaip piktnaudžiavimą teisėmis ir pripažinti pažeidusiais kasatoriaus teises bei teisėtus lūkesčius.

39Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija kasacinio skundo argumentus dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo atmeta kaip teisiškai nepagrįstus, nes teismai detaliai vertino visus byloje surinktus įrodymus ir pakankamai motyvavo daromas išvadas (CPK 185 straipsnis).

40Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai neteisingai taikė CK 1.93 straipsnio 4 dalį ir pažeidė sutarčių laisvės principą. Šį kasacinio skundo argumentą kasatorius grindžia tuo, kad skelbiant aukcioną buvo nustatytos realios situacijos neatitinkančios esminės patalpų pirkimo–pardavimo sąlygos, t. y. sutarties dalykas (dėl kadastrinių matavimų klaidos nurodytas netikslus parduodamų patalpų plotas) ir, atitinkamai, sutarties kaina, todėl, konstatavę šias aplinkybes, teismai neturėjo pagrindo taikyti CK 1.93 straipsnio 4 dalies ir patvirtinti ginčo šalių sutartį. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutarties laisvė, kaip ir kiekviena kita, negali būti absoliuti. Laisvės ribas gali nustatyti imperatyviosios teisės normos, teisės principai, taip pat šias ribas gali lemti kitos šalies teisės ir teisėti interesai. Be to, pačios šalys gali nustatyti savo laisvės ribas. Akivaizdu, kad privalėjimas sudaryti sutartį yra vienas iš imperatyvų, apribojančių sutarties laisvę. Tačiau tokia būtinybė sudaryti sandorį gali būti nustatyta įstatymo arba atsirasti iš šalių tarpusavio susitarimų. Pozityvioji teisė nedraudžia versti kitą asmenį sudaryti sutartį, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai arba kai savanoriškai įsipareigojama ją sudaryti (CK 6.156 straipsnis). Vienas iš tokių atvejų, kai pareiga sudaryti sutartį kyla iš paties asmens įsipareigojimo ją sudaryti, yra daikto pirkimas–pardavimas aukciono būdu (CK 6.419 straipsnis), kai pardavėjas pateikia viešąją ofertą (CK 6.167 straipsnis).

41Sutarties laisvė reiškia, kad civilinių teisinių santykių subjektai patys sprendžia, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat patys renkasi, su kuo tą sutartį sudaryti. Sutarties laisvės principas apima taip pat teisę savarankiškai nuspręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį, taip pat formą nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė. Nagrinėjamoje byloje atsakovas nusprendė parduoti jam priklausantį turtą ir tą padaryti aukciono būdu (CK 6.419–6.424 straipsniai). Tiek pagal sutarties laisvės principą, tiek pagal CK 6.420 straipsnio 1 dalį atsakovas, kaip pardavėjas, galėjo laisvai nustatyti tiek parduodamo daikto kainą, tiek bet kokias kitas šio daikto pardavimo sąlygas. Tačiau įstatymų leidėjas įpareigoja pardavėją visas aukciono, taigi ir pirkimo–pardavimo sutarties, sąlygas atskleisti skelbiant aukcioną ir nustato, kad nepaskelbtos sąlygos negali būti panaudotos prieš aukciono dalyvius (CK 6.420 straipsnio 1 dalis). Taigi atsiliepime į kasacinį skundą pagrįstai nurodoma, kad aukciono paskelbimas ir jo sąlygos teisiškai saisto pardavėją. Ginčo atveju atsakovas, skelbdamas patalpų pardavimo aukcioną, nurodė, kad parduoda maitinimo patalpas, įvardijo jų plotą, nustatė pradinę pardavimo kainą. Ieškovas, susipažinęs su aukciono sąlygomis, nusprendė dalyvauti jame ir įsigyti nurodytas patalpas.

42Pagal CK 6.421 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo aukciono būdu sutartis laikoma sudaryta, kai aukciono vedėjas tai paskelbia plaktuko dūžiu arba kitokiu įprastu veiksmu. Tačiau jeigu aukcione parduotas nekilnojamasis daiktas, per dešimt dienų nuo pardavimo pardavėjas ir pirkėjas turi sudaryti įstatymų reikalaujamos formos sutartį (CK 6.421 straipsnio 3 dalis). Aiškinant CK 6.421 straipsnio nuostatas ad litteram (lot. paraidžiui), galima daryti išvadą, kad nekilnojamojo daikto pirkimas–pardavimas aukciono būdu laikomas įvykusiu nuo to momento, kai CK 6.421 straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu paskelbiamas aukciono laimėtojas, o įstatymo reikalaujamos formos sutarties sudarymas yra jau įvykusio sandorio įforminimas. Taigi, atsakovui paskelbus ieškovą aukciono laimėtoju, šiam buvo parduotos ginčo patalpos, tačiau šalys per įstatyme nustatytą dešimties dienų terminą turėjo sudaryti notarinės formos sutartį (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6.393 straipsnio 1 dalis, 6.421 straipsnio 3 dalis). Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas žinojo apie šį įstatymo reikalavimą ir jį vykdydamas 2003 m. gegužės 30 d. raštu pranešė ieškovui, jog patalpų pirkimo–pardavimo sutartis turi būti sudaryta 2003 m. birželio 10 d., bei prašė, kad AB „Molesta“ 2003 m. birželio 3 d. atvyktų suderinti sutarties sąlygų (T. 1, b. l. 9). Tačiau byloje nustatyta, kad sandoris nebuvo įformintas notarine tvarka dėl to, kad atsakovas laiku nepateikė tam reikalingų dokumentų, be to, nesutarė su ieškovu dėl tam tikrų papildomų sąlygų nustatymo sutartyje.

43Minėta, kad atsakovas pasirinko ginčo patalpų pardavimą aukciono būdu. Tokio pardavimo ypatumas yra tas, kad esmines pardavimo sąlygas pardavėjas turi nurodyti jau skelbdamas aukcioną, t. y. aukciono sąlygose (CK 6.420 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad pirkimo–pardavimo sutartis su aukcioną laimėjusiu asmeniu sudaroma pagal aukciono sąlygose nustatytas esmines sąlygas. Ginčo atveju atsakovas, skelbdamas aukcioną, įvardijo parduodamą daiktą, t. y. nurodė pirkimo–pardavimo sutarties dalyką, t. y. 1248,34 kv. m ploto maitinimo patalpas Vilniuje, Laisvės pr. 60. Ta aplinkybė, kad atsakovas, t. y. šių patalpų pardavėjas, nurodė netikslų jų plotą, nėra pagrindas jam atsisakyti šių patalpų pirkimo–pardavimo sutarties, nes, minėta, kad būtent jis, t. y. patalpų pardavėjas, yra atsakingas už šį netikslumą, nepaisant to, dėl kokių priežasčių šis atsirado. Be to, pagal CK 6.423 straipsnio nuostatas daiktas, dėl kurio jau paprašyta pateikti pasiūlymus aukcione, negali būti atsiimtas iš aukciono, išskyrus atvejus, kai per protingą laiko tarpą negauta jokio pasiūlymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai negu tvirtina kasatorius, dėl paaiškėjusių ginčo patalpų ploto netikslumų sutarties dalykas, nurodytas aukciono sąlygose, nepasikeitė – aukcionas buvo skelbtas dėl konkrečių maitinimo paskirties patalpų pardavimo, o netikslus šių patalpų faktinio ploto nurodymas neturėjo esminės reikšmės nei atsakovo valiai parduoti šias patalpas, nei ieškovo apsisprendimui jas pirkti. Tokią išvadą patvirtina tiek atsakovo pozicija, išsakyta pripažįstant ieškinį pirmosios instancijos teisme, taip pat jo veiksmai tolesnio bylos nagrinėjimo metu, siekiant už ploto skirtumą gauti didesnę kainą, ir kasacinio skundo argumentai dėl kainos už papildomą patalpų plotą nustatymo, tiek ieškovo sutikimas sumokėti papildomą kainą už paaiškėjusį patalpų ploto padidėjimą. Esant tokioms aplinkybėms, kasacinio skundo argumentai, kad šalys nebuvo sutarusios dėl esminių sutarties sąlygų, t. y. dėl sutarties dalyko ir sutarties kainos, todėl nėra pagrindo laikyti ginčo šalių sutartį sudaryta, yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kai daiktas parduodamas aukciono būdu, pagrindinės pirkimo–pardavimo sąlygos nustatomos aukciono sąlygose, ir šios teisiškai saisto tiek pirkėją, tiek pardavėją. Be to, kai aukcione parduodamas nekilnojamasis daiktas, šalys per dešimt dienų nuo pardavimo turi sudaryti notarinės formos sutartį (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6.393 straipsnio 1 dalis, 6.421 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, parduodant daiktą aukciono būdu, pardavėjo pareiga sudaryti to daikto pirkimo–pardavimo sutartį skelbiant aukcioną nustatytomis sąlygomis, o kai parduotas nekilnojamasis daiktas – taip pat sudaryti įstatymo reikalaujamos formos sutartį, atsiranda dėl paties asmens įsipareigojimo sudaryti tokią sutartį jo paskelbtomis sąlygomis. Teisėjų kolegija taip pat nurodo, kad ginčo patalpų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimas galiojančia skelbiant aukcioną pardavėjo nustatytomis sąlygomis, negali būti laikomas pažeidžiančiu atsakovo teises ir sutarties laisvės principą. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į paaiškėjusį ginčo patalpų faktinio ploto skirtumą, atitinkamai pakoregavo šių patalpų pirkimo–pardavimo sutarties turinį, nereiškia, kad jis pakeitė šios sutarties esmines sąlygas. Minėta, kad pirkimo–pardavimo dalykas liko tas pats daiktas, dėl kurio pirkimo–pardavimo šalys tarėsi aukciono metu, t. y. konkrečios patalpos, esančios pastate 7M2p Vilniuje, Laisvės pr. 60. Teisėjų kolegija nesutinka su kasatoriaus argumentais, kad teismas vienašališkai nustatė patalpų kainą už paaiškėjusį patalpų ploto skirtumą. Apeliacinis teismas pagrįstai rėmėsi aukciono metu šalių sulygta patalpų pirkimo–pardavimo kaina, nes už papildomą patalpų plotą atsakovas turi teisę gauti, o ieškovas privalo sumokėti būtent tokią kainą, dėl kurios šalys sutarė sutarties sudarymo metu, t. y. 2003 m. gegužės 26 d. Teismas taip pat neturėjo vertinti atsakovo atliktų ginčo patalpų pertvarkymų, nes, minėta, šiuos pertvarkymus atliko atsakovas savo rizika, neišsprendus šalių ginčo dėl šių patalpų pirkimo–pardavimo įforminimo. Teismo veiksmai, patvirtinant šalių sutartį jų pačių sulygtomis sąlygomis, tačiau atsižvelgiant į objektyviai paaiškėjusias aplinkybes, negali būti vertinami kaip sutarties laisvės principo pažeidimas, juolab kaip atsakovo nuosavybės nusavinimas. Pirma, už faktinio ginčo patalpų ploto neatitikimą aukciono sąlygose nurodytam šių patalpų plotui atsakingas pats atsakovas, kuris, būdamas apdairus ir rūpestingas šio turto šeimininkas, visus veiksmus, kuriuos jis atliko po patalpų pardavimo aukciono, galėjo ir turėjo atlikti rengdamasis parduoti šias patalpas. Antra, jam už paaiškėjusį ginčo patalpų ploto skirtumą sumokėta papildoma kaina, nustatyta pagal pačių sutarties šalių sulygtąją. Be to, ginčo šalių susirašinėjimas ir atsakovo veiksmai po patalpų pardavimo aukciono rodo, kad šalys vykdė aukciono metu sudarytą patalpų pirkimo–pardavimo sutartį: atsakovas rengė dokumentus, reikalingus šiam sandoriui įforminti notarine tvarka, tvarkė patalpų kadastrinių matavimų dokumentus, šalys derėjosi dėl kitų, t. y. antraeilių, įvykusio sandorio sąlygų. Esant tokioms aplinkybėms, teismai turėjo pagrindą pripažinti ginčo patalpų pirkimo–pardavimo sutartį galiojančia (CK 1.93 straipsnio 4 dalis), nes nustatytos visos tam būtinos sąlygos: ginčo šalys sudarė dvišalį sandorį, kurį viena sandorio šalis (ieškovas) įvykdė (pažymėtina, kad sandorį vykdė ir atsakovas), tačiau kita sandorio šalis (atsakovas) vengė įforminti šį sandorį notarine tvarka. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo abejoti dėl byloje taikytų teisės normų atitikties Konstitucijai, jų taikymas nepažeidė atsakovo įvardytų konstitucinių vertybių, t. y. nuosavybės teisės neliečiamybės principo, nes, minėta, teismo veiksmai, pripažįstant ieškovo teises į ginčo patalpas, nereiškia atsakovo nuosavybės teisės pažeidimo.

44Teisėjų kolegija taip pat atmeta kasatoriaus argumentus dėl CPK 265 straipsnio pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismo atliktų patikslinimų dėl ginčo patalpų ploto ir papildomos patalpų kainos priteisimo negalima vertinti kaip ieškinio reikalavimų ribų peržengimo, taip pat rungimosi, dispozityvumo principų (CPK 12, 13 straipsniai) pažeidimo, nes šios korekcijos, įvertinus susiklosčiusias šalių ginčo aplinkybes, buvo būtinos. Be to, argumentu dėl ieškinio reikalavimų ribų peržengimo galėtų remtis ieškovas. Nagrinėjamoje byloje ieškovas visiškai sutiko su teismo padarytais patikslinimais.

45Kasatorius teigia, kad yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nes teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus. Šį savo teiginį kasatorius grindžia tuo, kad, pripažindamas galiojančia ginčo patalpų pirkimo–pardavimo sutartį, apeliacinės instancijos teismas nurodė ne visas esmines šios sutarties sąlygas, t. y. neįvardijo visos patalpų kainos, ir priteisė iš ieškovo atsakovui tik 47 021,85 Lt už papildomą patalpų plotą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad dėl kasatoriaus nurodytų aplinkybių byloje neišspręsti visi reikalavimai. Teismas motyvuojamojoje nutarties dalyje aiškiai nurodė, koks yra faktinis ginčo patalpų plotas ir dėl kokios vieno kvadratinio metro ginčo patalpų kainos šalys sutarė aukciono metu, taip pat įvardijo, kokią pinigų sumą ieškovas yra sumokėjęs į notaro depozitinę sąskaitą ir kiek dar turi papildomai sumokėti atsakovui už paaiškėjusį patalpų ploto skirtumą. Teismo sprendimas yra vientisas dokumentas, kurio rezoliucinė dalis negali būti vertinama atskirai nuo kitų, taip pat ir motyvuojamosios, sprendimo sudedamųjų dalių. Minėta, kad nagrinėjamoje byloje iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio yra aiški visos ginčo šalių sutarties kaina, kurią lėmė aukciono sąlygose paskelbta vieno kvadratinio metro kaina. Dėl nurodytų motyvų nėra pagrindo konstatuoti sprendimo negaliojimo CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte įvardytu pagrindu. Taip pat nepagrįsti kasatoriaus argumentai dėl to, kad teismas, įpareigojęs ieškovą sumokėti dalį patalpų kainos po patalpų perdavimo, priėmė sąlyginį sprendimą (CPK 267 straipsnis). Šio teismo nurodymo nėra pagrindo laikyti sąlyga, kurios atsiradimas ar neatsiradimas lems, bus įvykdytas teismo sprendimas ar ne. Šis nurodymas reiškia tik tam tikrą papildomos sutarties kainos sumokėjimo tvarką, kurios nustatymas nepažeidžia atsakovo, nusprendusio parduoti ginčo patalpas aukcione už nurodytą vieno kvadratinio metro kainą, teisių ir teisėtų interesų.

46Dėl kasacinio skundo argumento, kad teismai turėjo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, teisėjų kolegija pažymi, kad šis privalomasis bylos sustabdymo pagrindas taikomas, jeigu tarp nagrinėjamos bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra tiesioginis prejudicinis ryšys. Ginčo atveju teismai konstatavo, kad nėra pagrindo stabdyti nagrinėjamą bylą šiuo pagrindu. Kasacinis teismas, remdamasis žemesniųjų instancijų teismų nustatytais bylos faktais, neturi pagrindo konstatuoti, kad teismai pažeidė CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Be to, kasatorius neteisus teigdamas, kad, pripažinus negaliojančiais AB „Spauda“ valdymo organų sprendimus kitoje byloje, išnyktų ieškovo reikalavimų šioje byloje teisinis pagrindas. Nagrinėjamoje byloje ieškovo pareikšti reikalavimai kilo iš patalpų pirkimo–pardavimo aukciono būdu teisinių santykių, ir jie nėra grindžiami atsakovo valdymo organų priimtais sprendimais. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepime į kasacinį skundą išdėstytais argumentais, kad bylos sustabdymas užvilkintų ir taip ilgai užsitęsusį šalių ginčo nagrinėjimo procesą. Be to, pažymėtina, kad įstatyme nustatyta ribojimų pripažinti negaliojančiais privataus juridinio asmens sandorius, jeigu jo valdymo organai, priimdami tam tikrus sprendimus, veikė pažeisdami to juridinio asmens interesus (CK 1.82 straipsnis).

47Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti apskųstus teismų procesinius sprendimus kasaciniame skunde nurodytais motyvais.

48Atmetus atsakovo kasacinį skundą, ieškovui priteistinos išlaidos už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą (CPK 98 straipsnis). Ieškovas prie atsiliepimo pridėjo dokumentus, kad jis turėjo 5900 Lt išlaidų už šio procesinio dokumento parengimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.14 punktą rekomenduojamas priteisti užmokestis už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą yra dviejų Vyriausybės patvirtintų minimalių mėnesinių algų dydžio. Taigi pagal šiuo metu galiojančią Vyriausybės nustatytą 600 Lt dydžio minimalią mėnesinę algą ieškovui reikėtų priteisti 1200 Lt išlaidų už atsiliepimą į kasacinį skundą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovui išlaidos už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą negali būti atlygintos visiškai, nes jos gerokai didesnės už Rekomendacijose nustatytą maksimalų tokių išlaidų dydį. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, taip pat į tai, kad Rekomendacijose nurodyta apie teismo teisę tam tikrais atvejais nukrypti nuo jose nustatytų rekomendacinių maksimalių dydžių, konstatuoja, kad yra pagrindas priteisti ieškovui 1500 Lt išlaidų už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą.

49Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi, 275 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

50Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

51Priteisti iš atsakovo AB „Spauda“ ieškovo AB „Molesta“ naudai 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą.

52Nutarties nuorašą nusiųsti VĮ Registrų centrui.

53Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas AB „Molesta“ 2004 m. gegužės 10 d. kreipėsi su ieškiniu į... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2004 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškovo ieškinį... 7. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu atsakovas AB „Spauda“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 10. 1. Teismai pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas:... 11. Teismai nepagrįstai nurodė, kad ginčo sandoriui sudaryti reikalingi... 12. Byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad ginčo patalpų... 13. Teismai nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus, kad, atsižvelgiant į CK ir... 14. Teismai visiškai nepagrįstai atsakomybę už praeityje neteisingai nustatytą... 15. Apeliacinis teismas visiškai nevertino byloje esančio rašytinio įrodymo,... 16. 2. Teismai neteisingai taikė CK 1.93 straipsnio 4 dalį ir pažeidė... 17. 3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 265 straipsnį, nes... 18. 4. Teismas, pripažindamas galiojančia ginčo šalių sutartį, nurodė ne... 19. 5. Apeliacinės instancijos teismas, įpareigodamas ieškovą sumokėti dalį... 20. 6. Apeliacinis teismas nepagrįstai netaikė CPK 163 straipsnio 1 dalies 3... 21. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir... 22. 1. Teismai, vertindami byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų... 23. Atsakovas, kaip rūpestingas ir sąžiningas daikto pardavėjas, privalėjo... 24. Bylos duomenys paneigia atsakovo teiginį, kad ieškovas 2003 m. lapkričio... 25. Atsakovo elgesys atitiktų apdairumo kriterijus, jeigu jis būtų užsakęs... 26. 2. Teismai teisingai taikė CK 1.93 straipsnio 4 dalį ir nepažeidė sutarties... 27. Atsakovas, skelbdamas aukcioną, siekė parduoti ginčo patalpas, o jo... 28. 3. Apeliacinės instancijos teismas neperžengė ieškinio reikalavimų ribų... 29. 4. Teismai neturėjo taikyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto. Nuosavybės... 30. Teisėjų kolegija... 31. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 32. Atsakovas AB „Spauda“ paskelbė 1248,34 kv. m ploto patalpų Vilniuje,... 33. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 34. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, suteikęs... 35. Kasatorius taip pat teigia, kad teismai nepagrįstai nurodė, jog ginčo... 36. Kasatorius, teigdamas, kad teismai neįvertino, jog aukcionas buvo paskelbtas... 37. Kasacinio skundo argumentai, kad netikslus ginčo patalpų plotas skelbiant... 38. Ieškovo argumentai dėl atliktų ginčo patalpų pertvarkymo darbų ir derybų... 39. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija kasacinio skundo argumentus dėl... 40. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai neteisingai taikė CK 1.93 straipsnio... 41. Sutarties laisvė reiškia, kad civilinių teisinių santykių subjektai patys... 42. Pagal CK 6.421 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo aukciono būdu sutartis... 43. Minėta, kad atsakovas pasirinko ginčo patalpų pardavimą aukciono būdu.... 44. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kasatoriaus argumentus dėl CPK 265... 45. Kasatorius teigia, kad yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytas... 46. Dėl kasacinio skundo argumento, kad teismai turėjo sustabdyti šios bylos... 47. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad nėra pagrindo... 48. Atmetus atsakovo kasacinį skundą, ieškovui priteistinos išlaidos už... 49. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 50. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006... 51. Priteisti iš atsakovo AB „Spauda“ ieškovo AB „Molesta“ naudai 1500 Lt... 52. Nutarties nuorašą nusiųsti VĮ Registrų centrui.... 53. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...