Byla e2-1291-381/2017
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą iškelta bankroto byla atsakovei tikrajai ūkinei bendrijai „B. M. R. „Enterprises“, tretieji asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, D. G

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės tikrosios ūkinės bendrijos „B. M. R. Enterprises“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą iškelta bankroto byla atsakovei tikrajai ūkinei bendrijai „B. M. R. „Enterprises“, tretieji asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, D. G.,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos tikrajai ūkinei bendrijai (toliau – TŪB) „B. M. R. „Enterprises“ iškėlimo.
  2. Ieškovas nurodė, kad atsakovės TŪB „B. M. R. „Enterprises“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui už laikotarpį nuo 2008 m. 3 ketv. iki 2017 m. sausio 30 d. sudaro 9 363,09 Eur (8 515,55 Eur VSD įmokų, 317,78 Eur delspinigių, 500,46 Eur PSD įmokų ir 89,77 Eur delspinigių).
  3. Vykdytas skolos išieškojimas priverstine tvarka buvo nesėkmingas, antstolė D. P. 2012 m. balandžio 24 d. grąžino VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimus su išieškojimo negalimumo aktais. Įsiskolinimas iki šiol nepadengtas.
  4. 2017 m. sausio 20 d. VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ duomenimis TŪB "B.M.R. Enterprises“ vardu nekilnojamojo turto bei transporto priemonių nėra įregistruota. Apie kitą atsakovei priklausantį turtą ieškovas duomenų neturi. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, ieškovas prašė iškelti atsakovei bankroto bylą, nes atsakovė yra nemoki (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).
  5. Atsakovė „B. M. R. „Enterprises“ prašė teismo civilinę bylą nutraukti, nes tarp šalių vyksta ginčas dėl ieškovo priskaičiuotų įmokų atsakovei. Atsakovės nuomone, kol vyksta ginčas dėl įmokų priskaičiavimo teisėtumo ir teisingumo, bylos dėl bankroto bylos bendrijai iškėlimo nagrinėjimas yra negalimas. Taip pat atsakovė nurodė, kad bendrija veiklos nevykdė, 2008 m. rugsėjo 15 d. jungtinės veiklos sutartis neįsigaliojo, nes nebuvo įvykdytos sutarties sąlygos.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi TŪB „B. M. R. „Enterprises“ iškėlė bankroto bylą.
  2. Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme (administracinė byla Nr. I-255-821/2017) buvo nagrinėjamas pareiškėjų D. G., A. Š. ir A. Š. skundas dėl VSDFV sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Nurodytoje administracinėje byloje be kita ko pareiškėjai skundė VSD įmokų skaičiavimą TŪB „B. M. R. Enterprises“. 2017 m. vasario 20 d. sprendimu teismas pareiškėjų skundą atmetė. Teismo vertinimu, nurodytas sprendimas administracinėje byloje patvirtina, kad VSDFV Vilniaus skyrius turi pagrįstą reikalavimą TŪB „B. M. R. Enterprises“. Pareiškėjas yra tinkamas subjektas ĮBĮ 5 straipsnio prasme, turintis teisę inicijuoti bankroto bylos iškėlimą.
  3. Remdamasis byloje esančiais ir viešai prieinamais duomenimis teismas nustatė, kad atsakovė nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė valdytų nuosavybės teise kokį nors kitą materialųjį turtą, turėtų lėšų banko sąskaitoje ar kasoje.
  4. VSDFV duomenimis atsakovė neturi apdraustų asmenų, skola VSDF biudžetui 2017 m. balandžio 28 d. sudarė 10 416,45 Eur. Įvertinęs tai, kad atsakovė nevykdo veiklos bei negali atsiskaityti su ieškovu ilgą laiką ir nėra duomenų, jog galės atsiskaityti artimiausiu metu, teismas sprendė, kad atsakovė atitinka ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatytas sąlygas.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atsakovė TŪB „B. M. R. „Enterprises“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį panaikinti ir bankroto bylą nutraukti.
  2. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškovas nuslėpė, kad dar iki pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, Vilniaus apygardos administraciniame teisme vyko ginčas dėl atsakovės prievolės teisėtumo ir pagrįstumo. Toks piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, kai nuo teismo nuslepiama faktinė ginčo situacija, patvirtina ieškovo siekį pakenkti įmonei.
    2. Tikroji bendrijos narė D. G. 2017 m. balandžio 10 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti jos skundą dėl 2017 m. vasario 20 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo. Atsakovės vertinimu, kol vyksta ginčas dėl įmokų priskaičiavimo teisėtumo ir teisingumo, negalimas bylos dėl bankroto bendrijai iškėlimo nagrinėjimas.
    3. Aplinkybė, kad atsakovė neturi jokio turto, neįrodo, kad atsakovė yra nemoki, nes nėra jokių atsakovės įsipareigojimų, kurie viršytų jos turtą.
    4. Ieškovas nepasinaudojo savo teise prašyti iškelti bylą atsakovei ĮBĮ 4 straipsnio 5 punkte numatytu pagrindu, nors ir pateikė teismui antstolės D. P. išieškojimo negalimumo aktus.
  3. Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas iš esmės pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatytomis aplinkybėmis bei pareiškime dėl bankroto bylos bendrijai iškėlimo išdėstytais argumentais.
  4. 2017 m. rugpjūčio 23 d. trečiasis asmuo D. G. pateikė apeliacinės instancijos teismui pareiškimą (atsiliepimą) dėl ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-1291-381/2017, kuriame prašė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Taip pat apeliacinės instancijos teismui ji pateikė papildomus dokumentus – 2017 m. birželio 26 d. Pažymą apie įsipareigojimų valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui įvykdymą Nr. KA_PZ1-16009, 2017 m. liepos 14 d. raštą Dėl informacijos pateikimo Nr. (8.1) 3-73664 bei 2017 m. liepos 19 d. raštą Dėl informacijos pateikimo Nr. (8.1) 3-75040, kuriuos VSDFV Vilniaus skyrius pateikė atsakovei.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
  2. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria įmonei iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  3. Lietuvos apeliacinis teismas, patikrinęs teismų informacinės sistemos Liteko civilinės bylos Nr. e2-1291-381/2017 kortelę, nustatė, kad civilinės bylos kortelėje klaidingai nurodyta nagrinėjamos bylos esmė - „dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo“. Civilinėje byloje Nr. e2-1291-381/2017 yra nagrinėjamas atsakovės TŪB „B. M. R. „Enterprises“ atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria teismas patenkino ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo TŪB „B. M. R. „Enterprises“. Atsižvelgdamas į tai, jog trečiojo asmens apeliacinės instancijos teismui pateikti dokumentai aktualūs sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, bei į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, teismas atsakovės naujus įrodymus priima ir vertina juos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tačiau, atsižvelgdamas į tai, jog šioje civilinėje byloje nėra sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo klausimas, 2017 m. rugpjūčio 23 d. trečiojo asmens D. G. pateiktą pareiškimą (atsiliepimą) dėl ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-1291-381/2017, teismas grąžina jį pateikusiam trečiajam asmeniui, nesant nurodytuoju klausimu apeliacijos objekto (CPK 301 straipsnio 1 dalis).
  4. ĮBĮ 3 straipsnio 1 dalis kreditorių apibūdina kaip fizinį ar juridinį asmenį, turintį teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus. ĮBĮ 5 straipsnio 5 dalis įpareigoja kreditorių, pateikusį pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, pridėti prie pareiškimo tokio reikalavimo pagrįstumą įrodančius dokumentus, t. y. įrodyti savo reikalavimo į skolininką teisę. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nei ĮBĮ nuostatose, nei teismų praktikoje nėra suformuluota taisyklė, kad tik kreditorius, kurio reikalavimo teisė pripažinta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, galėtų kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-719/2007). Priešingas vertinimas apsunkintų bankroto bylos inicijavimą ir sudarytų sąlygas skolininkams išvengti bankroto bylos iškėlimo, kadangi vien kreditoriaus reikalavimo ginčijimas užkirstų kelią svarstyti skolininko mokumo ir bankroto bylos iškėlimo klausimą. Bankroto bylos kėlimo stadijoje kreditoriaus reikalavimo teisė ir dydis nenustatinėjami, šie klausimai sprendžiami iškėlus skolininkui bankroto bylą ir sprendžiant dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo ir dydžio (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-186/2005). Todėl teismų praktikoje laikoma, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialūs kreditoriai gali inicijuoti įmonei restruktūrizavimo arba bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-906/2009). Jei kreditorius pateikia pakankamų jo reikalavimo pagrįstumo įrodymų, iš kurių teismas gali susidaryti nuomonę, jog yra labiau tikėtina, kad kreditorius reikalavimo teisę į skolininką turi, tokio kreditoriaus pareiškimas dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo turi būti nagrinėjamas iš esmės. Vien ieškinių dėl kreditoriaus teisės į skolininką pagrįstumo kitose bylose nagrinėjimas taip pat nėra kliūtis išspręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą, jei tai neatima galimybės teismui patikrinti įstatyme numatytus bankroto bylos iškėlimo pagrindus. Tokiais atvejais teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą ir įvertindamas įmonės (ne) mokumą, turi atsižvelgti į tai, kokią reikšmę įmonės mokumui turi nagrinėjami ieškiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-564/2006).
  5. Nagrinėjamu atveju atsakovė teigia, jog kol tarp šalių vyksta ginčas dėl įmokų priskaičiavimo teisėtumo, bankroto bylos bendrijai iškėlimo klausimo nagrinėjimas negalimas. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Vilniaus apygardos administraciniame teisme (administracinė byla Nr. I-255-821/2017) buvo nagrinėjamas pareiškėjų D. G., A. Š. ir A. Š. skundas dėl VSDFV sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Nurodytoje administracinėje byloje be kita ko pareiškėjai skundė VSD įmokų apskaičiavimo TŪB „B. M. R. Enterprises“ pagrįstumą. 2017 m. vasario 20 d. sprendimu teismas pareiškėjų skundą atmetė. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatė, kad trečiasis asmuo D. G. minėtą 2017 m. vasario 20 d. sprendimą apskundė, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 29 d. nutartimi apeliantės D. G. apeliacinį skundą priimti atsisakė ir grąžino jį apeliantei, nes pastaroji praleido įstatyme numatytą apeliacinio skundo padavimo terminą. 2017 m. gegužės 10 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat netenkino D. G. skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. nutarties panaikinimo ir nutartį paliko galioti (administracinė byla Nr. AS-454-525/2017). Atsižvelgdamas į pirmosios instancijos teismo bei aukščiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog ieškovas turi įrodymais pagrįstą reikalavimą TŪB „B. M. R. Enterprises“ atžvilgiu.
  6. Byloje esančiais duomenimis apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog atsakovei TŪB „B. M. R. Enterprises“ 2017 m. birželio 8 d. atgaline data deklaravus Valstybinėje mokesčių inspekcijoje laikiną veiklos nevykdymo laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius atliko duomenų tikrinimą Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybinių socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre ir perskaičiavo atsakovės įsiskolinimą VSDF biudžetui. Remiantis teismui pateiktais bei viešai prieinamais duomenimis, apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog šiuo metu atsakovės įsiskolinimas ieškovui sudaro 2 751,19 Eur (2 100, 89 Eur VSD įmokų, 500,46 Eur PSD įmokų ir 120,54 Eur delspinigių).
  7. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovui perskaičiavus atsakovės įsiskolinimą VSDF biudžetui bei nustačius, kad įsiskolinimo dydis sudaro ne 10 416,45 Eur, kaip skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, o 2 751,19 Eur, nepaneigia atsakovės įsiskolinimo ieškovui fakto. Pažymėtina, kad Juridinių asmenų registro duomenimis TŪB „B. M. R. Enterprises“ įmonių registre įregistruota 2008 m. rugsėjo 23 d. ir nuo įsteigimo dienos ieškovui privalomų įmokų nemokėjo, t. y. 2 751,19 Eur įsiskolinimas ieškovui susidarė laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 23 d. iki 2012 m. sausio 1 d. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė nekilnojamojo turto, jos vardu registruotų transporto priemonių neturi, ieškovo vykdytas skolos išieškojimas priverstine tvarka buvo neveiksmingas, antstolė D. P. 2012 m. balandžio 24 d. grąžino VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimus su išieškojimo negalimumo aktais. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė atitinka ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatytus pagrindus bankroto bylai iškelti.
  8. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog ĮBĮ 4 straipsnyje numatytos sąlygos, iš kurių esant bent vienai įstatymo 5 straipsnyje išvardyti asmenys gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Šios sąlygos (ĮBĮ 4 straipsnio 1-3, 5 punktai) yra pagrindas kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Tuo tarpu bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra nustatytas bent vienas iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytų pagrindų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas apeliantės argumentus, jog ieškovas nepasinaudojo savo teise prašyti iškelti atsakovei bankroto bylą ĮBĮ 4 straipsnio 5 punkte numatytu pagrindu, atmeta kaip nepagrįstus. Be to, aplinkybė, jog ieškovas, pateikdamas pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, nesirėmė ĮBĮ 4 straipsnio 5 punkte numatyta sąlyga, nėra ir pagrindas nutraukti bankroto bylą.
  9. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, iš esmės tinkamai taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.
  10. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų skunde ir atsiliepime į jį išdėstytų argumentų, kaip neturinčių esminės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui.

3Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsniu, 115 straipsnio 6 dalimi

Nutarė

4Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

5Grąžinti D. G. (a. k. ( - ) 2017 m. rugpjūčio 23 d. pareiškimą (atsiliepimą) dėl ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Proceso dalyviai
Ryšiai