Byla 2-719/2007

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Nijolės Piškinaitės (pranešėja), Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Apdailos visuma“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą civilinėje byloje Nr. B2-384-280/2007 pagal ieškovo uždarosios akcinės bedrovės ,,Apdailos visuma“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Telegausa“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3Ieškovas UAB ,,Apdailos visuma“ kreipėsi į teismą su prašymu iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Telegausa“. Nurodė, jog tarp šalių 2006 m. gruodžio 19 d. yra pasirašytos dvi sutartys, pagal kurias atsakovas iki 2007 m. vasario 19 d. turėjo sumokėti 345 000 Lt. Ieškovas Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 6 straipsnio antrosios dalies pagrindu pranešė atsakovui apie ketinimą kreiptis į teismą, tačiau per nustatytą terminą atsakovas neatsiskaitė ir neketina atsiskaityti. Taip pat nurodė, kad atsakovas yra skolingas ir kitoms bendrovėms – UAB ,,Naujoji aguona“, UAB ,,Žalias fonas“, AB Sampo bankui.

4Atsakovas UAB ,,Telegausa“ nesutiko su reikalavimu iškelti bendrovei bankroto bylą ir teigė, kad bendrovės skolos, kurių mokėjimo terminai yra suėję, neviršija pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Bendrovė turi pakankamai turto ir gali atsiskaityti su kreditoriais.

5Panevėžio apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartimi atsisakė iškelti UAB ,,Telegausa“ bankroto bylą. Teismas nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 31 d. atsakovo balanse buvo apskaitytas turtas už 2 091 182 Lt, didžiausios (2 022 240 Lt) vertės atsakovo turtas yra butai, esantys Vilniaus g. 53B Nr. 2, Nr. 11, Nr. 14 ir Nr. 15, Panevėžyje, bei ten pat esantis žemės sklypas. Tuo tarpu pradelsti įsipareigojimai sudaro 723 649,77 Lt. Teismas pažymėjo, kad keturių butų, kurių vienas areštuotas, o kiti trys įkeisti bankui ir antrine hipoteka ieškovui ir dar dviem kreditoriams, vertė yra 793 933 Lt, šis turtas apskaitomas prie trumpalaikio turto. Apskaitomas ilgalaikis materialus turtas nurodytas 1 297 248 Lt, bet atsakovas paaiškino, kad tai nekilnojamas ir ilgalaikis turtas, nes kito ilgalaikio turto bendrovė neturi, be to, balanse apskaityta 776 234 Lt debitorinių skolų. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas sprendė, kad negalima daryti išvados, jog UAB „Telegausa“ yra nemoki (ĮBĮ 2 str.8 d.), nes teismo nustatyti pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės balanse apskaitomo turto, o atsakovas nėra pareiškęs, kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.

6Atskiruoju skundu ieškovas UAB ,,Apdailos visuma“ prašo šią teismo nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – iškelti atsakovui bankroto bylą arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundui pagrįsti apeliantas nurodo šiuos argumentus:

  1. Žemės sklypas, esantis Vilniaus g. 53 B, Panevėžyje, atsakovui nuosavybės teise nepriklauso, šią žemę atsakovas nuomojasi iš valstybės, todėl teismas nepagrįstai atsakovo turto vertę padidino 618 240 Lt. Be to, teismas turėjo vertinti ne rinkos, o priverstinio pardavimo atsakovo nekilnojamojo turto – butų, vertę, nes jie yra įkeisti, vieną iš butų pardavinėja antstolis. Tokiu būdu, minėtų butų vertė – 1 018 400 Lt.
  2. Atsakovas, turi kreditorinio reikalavimo teises į skolininkus, tačiau ši teisė yra abejotina, nes atsakovo ir jo skolininkų ginčai yra nagrinėjami teismuose, nėra duomenų, ar skolininkai yra pajėgūs atsiskaityti su atsakovu. Dėl šių aplinkybių reikalavimo teisės neturi būti vertinamos kaip į balansą įrašytas turtas. Pažymėtina, kad atsakovas nededa pastangų išsiieškoti skolas, kai jo paties turtas pardavinėjamas priverstine tvarka, todėl minėtos reikalavimo teisės yra tik formalios.
  3. Atsakovas pripažino 673 649,77 Lt pradelstų įsipareigojimų, teismas pradelstais laikė 723 649, 77 Lt, o su delspinigiais si suma išauga iki 755 598 Lt. Be to, atsakovas yra skolingas bankams 663 858,35 Lt bei 1273,67 Lt palūkanų, taigi skolų suma viršija pusę atsakovo turto vertės, todėl turi būti konstatuota jog atsakovas yra nemokus.

7Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB ,,Telegausa“ prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Taip pat prašo panaikinti atsakovo turtui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Prašymą atsakovas grindžia tokiais argumentais:

  1. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo interesus, pradelstų įsipareigojimų sumą padidino 50 000 Lt, nors dėl šios sumos tarp šalių vyko teisminiai ginčai. Reikalavimą prie pradelstų įsipareigojimų pridėti 31 949 Lt delspinigių ieškovas išreiškė tik atskirajame skunde. Tačiau net su šiomis sumomis, pradelsti atsakovo įsipareigojimai neviršija pusės atsakovo įmonės turto vertės. Be to, teismas iš pradelstų reikalavimų neatėmė 30 438, 33 Lt, kurią antstolis A. Bespalovas gavo UAB ,,Kvadratūra“ reikalavimui patenkinti.
  2. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad žemės nuomos teisė kaip turtas, neturi vertės, nes parduodant butą su teise naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi, padidėja buto pardavimo rinkos kaina.
  3. Butai atsakovo bendrovės balanse yra apskaitoma kaip trumpalaikis turtas, nes yra skirti parduoti. Jų vertė balanse yra apskaitoma kaip kaštų (pagaminimo vertės be PVM). Tuo tarpu jų rinkos vertė yra žymiai didesnė. Ieškovui sutikus parduoti įkeistus butus rinkoje, su juo būtų atsiskaityta.

8Atsakovas UAB ,,Telegausa“ apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad UAB ,,Apdailos visuma“ 2007 m. spalio 4 d. perleido UAB ,,DOMI grupė“ reikalavimo teisę į atsakovo 345 000 Lt dydžio skolą su visais su šia skola susijusiomis teisėmis ir įsipareigojimais. Taip pat pateikė įrodymus, jog atsakovas įgijo reikalavimo teises į ieškovo 127 381, 55 Lt skolas bei 2 790,8 Lt delspinigius bei 2007 m. spalio 25 d. kreipėsi į ieškovą su reikalavimu dėl priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymo, todėl pradelsto atsakovo įsipareigojimo ieškovui suma sumažėjo. Nurodė, kad UAB ,,Apdailos visuma“ nebeturi procesinio suinteresuotumo bankroto byla.

9Ieškovas UAB ,,Apdailos visuma“ apeliacinės instancijos teismui paaiškino, kad Panevėžio apygardos teismas 2007 m. spalio 24 d. nutartimi bendrovei iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB ,,Seturas“ (įgaliotas asmuo – Alvydas Čepukas). Nurodė, kad pagal 2007 m. spalio 4 d. reikalavimo perleidimo sutartį UAB ,,Apdailos visuma“ perleido reikalavimo teisę į 345 000 Lt UAB ,,Telegausa“ skolą UAB ,,DOMI grupė“

10UAB ,,DOMI grupė“ pateikė teismui prašymą pakeisti ieškovą šioje civilinėje byloje iš UAB ,,Apdailos visuma“ į UAB ,,DOMI grupė“, nurodė, kad UAB ,,Apdailos visuma“ nebeturi reikalavimo teisės į UAB ,,Telegausa“. Taip pat nurodė, jog atskirąjį skundą palaiko. Pažymėjo, jog atsakovo UAB ,,Telegausa“ pateiktos sutartys, pagal kurias UAB ,,Telegausa“ įsigijo UAB ,,Apdailos visuma“ kreditorinius reikalavimus, atskirojo skundo tenkinimui reikšmės neturi, nes po šių sutarčių sudarymo atsakovo skolos nesumažėjo, o reikalavimų įskaitymas nebegalimas.

11Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. lapkričio 29 d. nutartimi pakeitė ieškovą UAB ,,Apdailos visuma“ jo teisių perėmėju UAB ,,DOMI grupė“.

12Atskirasis skundas netenkintinas.

13Pagal ĮBĮ 9 straipsnio penktosios dalies 1 punkto nuostatas bankroto byla iškeliama, kai įmonė yra nemoki. Įmonės nemokumas – tokia įmonės būsena, kai ji neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas, ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Įmonės nemokumas gali būti nustatytas tik išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Spręsdamas klausimą apie įmonės pradelstų įsipareigojimų ir jos balansinio turto vertės santykį, teismas vadovaujasi tiek prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pridėtais dokumentais, tiek ĮBĮ 9 straipsnio antrojoje dalyje numatyta tvarka gautais finansiniais įmonės dokumentais ir duomenimis. Bankroto bylose teismas privalo aktyviai veikti ex officio (savo iniciatyva), nes pagal įstatymą jam suteiktos didesnės galimybės veikti nustatant bylos aplinkybes. Prireikus teismas gali įmonei skirti auditą, ekspertizę įmonės turto vertei patikslinti (ĮBĮ 9 str. 2 d., 10 str. 1, 10 d., CPK 159 str. 1 d., 179 str. 2 d.).

14Konstatuotina, kad bankroto procesą reglamentuojančios teisės normos iš esmės – viešosios teisės normos ir jų tikslas – pašalinti iš apyvartos nemokius rinkos dalyvius. Tačiau pradedant šį procesą, tai yra iškeliant bankroto bylą, yra labai svarbu, kaip jau minėta, nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį.

15Teismas nustato įmonės nemokumą, išanalizavęs ieškovo bei atsakovo pateiktus įrodymus ir kitus į bylą išreikalautus bei pateiktus dokumentus ir duomenis. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar įrodymai yra patikimi ir kt.

16Iš pateikto 2007 m. birželio 30 d. atsakovo balanso matyti, kad atsakovo turtas yra 2 091 182 Lt vertės (b. l. 39).

17Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė įrodymus, kad atsakovas nepagrįstai teigė, jog jam be Vilniaus g. 53 B, Panevėžyje, esančių butų Nr. 2, 11, 14 ir 15 priklauso ir ten pat esantis žemės sklypas. Prie atskirojo skundo pridėtas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registrų centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog 0,3456 ha sklypas, esantis Vilniaus g. 53 B, Panevėžyje, yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, pagal nuomos sutartį išnuomota UAB ,,Telegausa“ (b. l. 112-113). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šį turtą atsakovas nepagrįstai įvertino 618 240 Lt ir priskyrė jį prie įmonės nekilnojamojo ir ilgalaikio turto bei suteikė jam parduotino statusą (b. l. 58). Atėmus žemės sklypo vertės piniginę išraišką, atsakovo balanse apskaitytą turtą pinigine išraiška sudaro 1 472 942 Lt (2 091 182 - 618 240).

18Apeliantas teigia, kad teismas netyrė, kokie atsakovo kreditoriniai įsipareigojimai laikytini pradelstais. Atsakovo pripažįstami pradelsti įsipareigojimai sudaro 673 649,77 Lt (b. l. 58). Dar dėl 50 000 Lt pradelstų įsipareigojimų tarp tų pačių šalių vyksta teisminis ginčas (Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-327-278/2007). Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pradelsti atsakovo įsipareigojimai sudaro 723 649,77 Lt, tačiau teismas, atsakovo minėtos 50 000 Lt sumos skolos skirtumą priskyręs prie pradelstų, laikė, jog atsakovo turtas yra, kaip minėta, 2 091 182 Lt vertės ir šio ginčo įtakos bankroto bylos iškėlimui nagrinėjamu atveju nepasisakė ir nevertino. Pagal įmonių bankroto įstatymą kreditoriumi laikytinas asmuo, turintis teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus (ĮBĮ 3 str.), tačiau įstatymas nenustato reikalavimo, kad kreditorius savo reikalavimus pagrįstų įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Viešasis interesas reikalauja klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo spręsti operatyviai (ĮBĮ 9 str. 4 d., ĮBĮ 10 str. 8 d., ĮBĮ 10 str. 13 d.). Kiekvieno konkretaus kreditorinio ar debitorinio reikalavimo dydis gali būti ginčijamas, todėl jų tikslus nustatinėjimas leistų užvilkinti bankroto bylos iškėlimą bei pažeistų kitų kreditorių interesus. Todėl nežymūs duomenų netikslumai bankroto bylos iškėlimo metu, nekeičiantys mokumo ar nemokumo fakto, teisinės reikšmės bankroto bylos iškėlimui neturi. Reikšmę turėtų netikslumai, lemiantys bendrovės mokumo ar nemokumo fakto konstatavimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų išplėstinė teisėjų kolegija 2006 m. spalio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-564/2006, pabrėžė, jog ieškinių nagrinėjimas kitose bylose nėra kliūtis išspręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą, jeigu tai neatima galimybės teismui patikrinti Įmonių bankroto įstatyme nustatytus bankroto bylos iškėlimo pagrindus. Tačiau toje pačioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismas suformulavo taisyklę, kad teismas visais atvejais, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą ir įvertindamas įmonės nemokumą, turi atsižvelgti į tai, kokią įtaką įmonės nemokumo būsenai turi tokios įmonės, kurios reikalavimas yra ginčijamas, pareikšti ieškiniai. Nagrinėjamu atveju minėta 50 000 Lt suma gali turėti įtakos atsakovo nemokumo būsenos nustatymui, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nepriskirtina prie pradelstų atsakovo skolų (CPK 185 str.). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir dėl teismo posėdžio metu antstolio S. Ramanausko bei atsakovo atstovės advokatės R. Dulevičienės paminėtos 30 438,33 Lt sumos, kurią atsakovo kreditoriaus UAB ,,Kvadratūra“ naudai iš antstolio S. Ramanausko gavo antstolis A. Bespalovas, vykdantis išieškojimą UAB ,,Kvadratūra“ teisių perėmėjo UAB ,,Runika“ naudai (b. l. 106). Iš minėtų asmenų paaiškinimų matyti, kad 2006 m. gruodžio mėn. už 113 000 Lt buvo parduotas atsakovo nekilnojamasis turtas, esantis Savanorių g. 11, Panevėžyje. Kadangi antstolio S. Ramanausko išieškojimas buvo mažesnis negu 113 000 Lt, likusi suma buvo pervesta antstoliui A. Bespalovui. Tačiau tai, kad teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl šios sumos, nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtos ir pagrįstos teismo nutarties, priešingai – ši aplinkybė patvirtina, jog teismas pagrįstai neiškėlė atsakovui bankroto bylos (CPK 328 str.), nes, teisėjų kolegijos nuomone, šia suma mažintini atsakovo pradelsti įsipareigojimai. Todėl iš atsakovo pradelstų skolų sumos atėmus minėtas sumas, pradelsti atsakovo įsipareigojimai sudaro 643 211,44 Lt (723 649,77 – 50 000 - 30 438,33 = 643 211,44) ir neviršija pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės atėmus klaidingai balanse apskaityto žemės sklypo vertę (2 091 182 - 618 240 = 1 472 942 : 2 = 736 471).

19Be to, teisėjų kolegija atmetą apelianto argumentą, kad atsakovas neturi galimybės atgauti debitorinių skolų kaip nepagrįstą. Jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo debitorių negalėjimą atsiskaityti su atsakovu, apeliantas nepateikė (CPK 178 str.). Kartu pažymėtina, kad balanse apskaityta 776 234 Lt debitorinių skolų (b. l. 39), tačiau iš atsakovo paaiškinimų, susijusių su įmonės debitoriais matyti, kad bendra debitorinių skolų suma sudaro 1 887 716,92. Nors dėl dalies šių skolų nagrinėjami ginčai teismuose, dėl 463 321,09 Lt debitorių įsipareigojimų ginčo nėra. Taigi atsakovo galimybė išsireikalauti jam priklausančias sumas tik patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą dėl atsakovo mokumo (CPK 185 str.).

20Teisėjų kolegija daro išvadą, kad faktas, jog visas atsakovo įmonės turtas yra įkeistas, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovas nemokus. Be to, ieškovas, atskirajame skunde nurodydamas, jog priimant skundžiamą nutartį atsakovas bankams buvo skolingas 663 858,35 Lt bei 1 273,67 Lt palūkanų, neįvertino tos aplinkybės, kad atsakovas ir AB Sampo bankas, kuriam atsakovas skolingas 663 858,35 Lt, 2007 m. rugpjūčio 31 d. susitarė, jog galutinis kredito limito grąžinimo terminas pratęsiamas iki 2008 m. vasario 15 d. (b. l. 81). Dėl šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo skolos bankui nelaikė pradelsta.

21Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai prie pradelstų įsipareigojimų nepridėjo 31 949 Lt delspinigių, atsiradusių laiku neatsiskaičius pagal minėtas 2006 m. gruodžio 19 d. sutartis, sudarytas tarp atsakovo ir ieškovo bei UAB ,,Žalias fonas“, UAB ,,Naujoji alguona“. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teisme ieškovas neteigė, kad minėti delspinigiai turėtų būti vertinami kaip pradelsti atsakovo įsipareigojimai. Be to, minėtą delspinigių sumą apeliantas skaičiuoja nuo 2007 m. vasario 19 d. (skolos sumokėjimo termino) iki 2007 m. rugsėjo 19 d., t. y. dienos, kai kreipėsi į teismą su atskiruoju skundu. Darytina išvada, kad teismas, net ir vertindamas delspinigius kaip pradelstą skolą, priimdamas skundžiamą nutartį neturėjo pagrindo pasisakyti dėl tokio delspinigių sumos dydžio. Kita vertus, net ir pridėjus prie pradelstų įsipareigojimų ieškovo nurodytus delspinigius, pradelstos skolos neviršytų 736 471 Lt (643 211,44 + 31 949 = 675 160,44).

22Apeliantas atskirajame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti ne rinkos, o priverstinio pardavimo atsakovo nekilnojamojo turto vertę. Iš byloje esančių turto vertintojų išvadų matyti, kad butų, esančių Vilniaus g. 53B Nr. 2, Nr. 11, Nr. 14 ir Nr. 15, Panevėžyje, rinkos vertė – 1 404 000 Lt (b. l. 62, 65, 68, 71), tačiau skundžiamoje nutartyje teismas, priešingai nei teigia apeliantas, vertino atsakovo nekilnojamojo turto – butų, balansinę vertę, nurodydamas, jog balanse butų vertė – 793 933 Lt bei kad butai apskaityti prie trumpalaikio turto. Dėl šios aplinkybės teisėjų kolegija atmeta minėtą atskirojo skundo argumentą kaip nepagrįstą.

23Aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovo skolos neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės - atsakovas yra mokus (ĮBĮ 2 str. 8 d.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nėra pagrindo kelti bankroto bylą (ĮBĮ 9 str. 5 d.). Pažymėtina, kad ieškovas turi teisę ginti savo interesus kitais įstatymų nustatytais būdais ir, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO bei bylos duomenų, šią teisę įgyvendina pareiškęs ieškinį UAB ,,Telegausa“ Panevėžio apygardos teisme (civilinė byla Nr. 2-327-278/2007).

24Pažymėtina, jog ieškovas, pasikeitus aplinkybėms ir atsiradus ĮBĮ 9 straipsnio penktojoje dalyje nustatytiems pagrindams, turi teisę iš naujo kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui.

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

26Panevėžio apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija,... 3. Ieškovas UAB ,,Apdailos visuma“ kreipėsi į teismą su prašymu iškelti... 4. Atsakovas UAB ,,Telegausa“ nesutiko su reikalavimu iškelti bendrovei... 5. Panevėžio apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartimi atsisakė... 6. Atskiruoju skundu ieškovas UAB ,,Apdailos visuma“ prašo šią teismo... 7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB ,,Telegausa“ prašo jį... 8. Atsakovas UAB ,,Telegausa“ apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė... 9. Ieškovas UAB ,,Apdailos visuma“ apeliacinės instancijos teismui paaiškino,... 10. UAB ,,DOMI grupė“ pateikė teismui prašymą pakeisti ieškovą šioje... 11. Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. lapkričio 29 d. nutartimi pakeitė... 12. Atskirasis skundas netenkintinas.... 13. Pagal ĮBĮ 9 straipsnio penktosios dalies 1 punkto nuostatas bankroto byla... 14. Konstatuotina, kad bankroto procesą reglamentuojančios teisės normos iš... 15. Teismas nustato įmonės nemokumą, išanalizavęs ieškovo bei atsakovo... 16. Iš pateikto 2007 m. birželio 30 d. atsakovo balanso matyti, kad atsakovo... 17. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė įrodymus, kad atsakovas nepagrįstai... 18. Apeliantas teigia, kad teismas netyrė, kokie atsakovo kreditoriniai... 19. Be to, teisėjų kolegija atmetą apelianto argumentą, kad atsakovas neturi... 20. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad faktas, jog visas atsakovo įmonės... 21. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai prie pradelstų... 22. Apeliantas atskirajame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos... 23. Aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovo skolos... 24. Pažymėtina, jog ieškovas, pasikeitus aplinkybėms ir atsiradus ĮBĮ 9... 25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 26. Panevėžio apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti...