Byla 2A-2120/2012
Dėl žalos atlyginimo atsakovui E. L. , tretieji asmenys R. L. , V. L. , T. L

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Danutės Milašienės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. sprendimo panaikinimo atnaujintoje civilinėje byloje Nr. 2-1133-125/2011 pagal ieškovės S. L. ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovui E. L. , tretieji asmenys R. L. , V. L. , T. L. .

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Byloje sprendžiamas klausimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju.

5Pareiškėjas (atsakovas) E. L. kreipėsi su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-1133-125/2011, bylą išnagrinėti iš naujo ir panaikinti 2011 m. liepos 15 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimą. Pareiškime nurodė, kad byla buvo išnagrinėta jam nepranešus, nors ieškovei buvo žinoma jo gyvenamoji vieta užsienyje. 2010 metų balandžio mėnesį jis išvyko į Jungtinę Karalystę, kur iki šiol dirba ir gyvena. Teismas išnagrinėjo bylą neinformavęs jo apie ieškinį, nesuteikdamas jam galimybės apginti savo interesus civilinėje byloje, vienašališkai už akių priėmė sprendimą. Teismas atėmė teisę į jo, kaip proceso šalies, gynybą, pažeisdamas CPK nuostatas. Apie priimtą teismo sprendimą jis sužinojo tik 2011 m. rugpjūčio 27 d. iš savo tėvų. Nei teismo sprendimo, nei procesinių dokumentų, susijusių su byla nebuvo gavęs. Jis CPK 368 str. nustatyto termino pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti nėra praleidęs. Tai, kad nebuvo nustatyta valstybinėse institucijose apie jo deklaruotą išvykimą, nesiėmus priemonių pranešti apie bylos aplinkybes bei sprendimus jo tėvams, kurių gyvenamąją vietą ieškovė žinojo, buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida. Klausimas dėl jo atsakomybės ir žalos atlyginimo dėl atsakovės sveikatos sutrikdymo buvo išnagrinėtas baudžiamojoje byloje, todėl darytina išvada, kad ieškovė į teismą kreipėsi dėl to paties dalyko, dėl kurio jau buvo priimtas teismo nuosprendis. Ieškovė pati atsisako dalyvauti profesinėje reabilitacijoje ir tolimesnių pajamų šaltiniu laiko piniginių reikalavimų tenkinimą. Jis neprieštarauja padėti ieškovei, tačiau ginčo dalyku galbūt būtų duodamų pinigų sumos. Jis siūlytų pasirašyti atsakovei taikos sutartį.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. spalio 19 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr.2-1133-125/2011. Nurodė, kad procesas atnaujinamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu. Teismas 2011 m. gruodžio 21 d. nutartimi (toliau – skundžiama nutartis) atmetė prašymą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. sprendimo panaikinimo.

7Teismas nurodė, kad nesutinka, su atsakovo išdėstytais argumentais dėl netinkamo informavimo apie teismo posėdį civilinėje byloje Nr.2-1133-125/2011. Procesiniai dokumentai atsakovui buvo išsiųsti paskutiniu žinomu jo gyvenamosios vietos adresu, kuri sutampa su jo tėvų gyvenamąja vieta. Nepavykus jų įteikti šiuo adresu, procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo spaudoje būdu, todėl CPK normos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimą, pažeistos nebuvo (CPK 122 str.,131 str.). Atsakovas nepagrįstai teigia, kad jo atsakomybės ir žalos atlyginimo dėl atsakovės sveikatos sutrikdymo klausimas buvo išnagrinėtas baudžiamojoje byloje, nes 2004 m. rugsėjo 24 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu iš atsakovo buvo priteista tik Valstybinei ligonių kasai, tuo tarpu S. L. civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje netgi nebuvo pareiškusi, todėl ji turėjo teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka. Bylos duomenys – apkaltinamasis nuosprendis, išrašai iš medicininių duomenų, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išvados bei aktas - patvirtina, kad dėl atsakovo kaltės, neteisėtų veiksmų bei esant priežastiniam ryšiui, t. y. sumušimui, ieškovei buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatytas žalos asmeniui, atsirandančios dėl sveikatos sužalojimo, turinys: jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Šiuos nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (CK 6.283 str. 2 d.). Ieškovės reikalavimas priteisti periodinę išmoką, siejamą su minimaliu darbo užmokesčiu, yra pagrįstas, todėl įvertinus tai, jog ieškovei yra nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, taip pat įvertinus tuo metu galiojantį minimalaus darbo užmokesčio dydį (800 Lt), iš atsakovo ieškovei pagrįstai priteista kas mėnesį po 400 Lt periodinių išmokų, mokamų nuo kreipimosi į teismą dienos iki 2012 m. birželio 25 d. Teismas, priteisdamas ieškovei 20 000 litų neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgė į analogiškų bylų teisminę praktiką, o atsakovo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodomos kitos aplinkybės nėra pagrindas mažinti priteistos neturtinės žalos dydį.

  1. Apeliacinio skundo argumentai

8Atsakovas E. L. (toliau- apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį ir priimti naują. Nurodo tokius argumentus.

  1. Klausimas dėl apelianto atsakomybės ir žalos atlyginimo yra išspręstas baudžiamojoje byloje, ieškovė kreipėsi į teismą dėl to paties dalyko, kuris išspręstas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-839-27/2007.
  2. Pati ieškovė išprovokavo incidentą, kurio metu ji buvo sužalota. Apeliantas pripažino savo kaltę, atliko jam paskirtą bausmę.
  3. Apeliantas pats prižiūrėjo ieškovę, ja rūpinosi, iš savo lėšų pirko medikamentus ir tokiu būdu atlygino jai padarytą žalą. Teismo teiginys, kad ieškovė būtų gavusi kokias nors pajamas jei nebūtų sužalota, niekuo nepagrįstas, tačiau apeliantas sutinka mokėti priteistas periodines išmokas iki 2012 m. birželio 25 d. Pažymi, kad pati ieškovė atsisako dalyvauti profesinėje veikloje, siekia materialinę naudą gauti tik iš apelianto.
  4. Teismas priteisė 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą neįvertinęs apelianto turėtų išlaidų ir rūpinimosi ieškove, turtinės padėties ir kitų CK 2.50 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų. Teismas neįvertino, kad apeliantas tik pradeda dirbti Jungtinėje Karalystėje, todėl nepagrįstai sprendė apie gaunamas didesnes pajamas ir nepagrįstai sureikšmino 5 200 Lt pervedimą tėvams. Tokia priteista žalos atlyginimo suma yra per didelė, apeliantas sutiktų sumokėti 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo sumą.

9Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados.

10CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

11Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).

12Nustatyta, kad 2003 m. gruodžio 26 d. apeliantas, būdamas neblaivus, sumušė ieškovę, jai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio jai nustatytas 50 proc. darbingumo lygis. Atsakovas dėl savo veiksmų Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-839-27/2007 buvo pripažintas kaltu. Civilinėje byloje Nr. 2-1133-125/2011 buvo sprendžiamas klausimas dėl žalos, priteistinos ieškovei iš apelianto, atlyginimo sužalojus sveikatą. Ieškovei 2011 m. liepos 15 d. sprendimu buvo priteistos 400 Lt periodinės išmokos iki 2012 m. birželio 25 d. – pajamos, kurias ieškovė būtų gavusi, jei jos sveikata dėl apelianto veiksmų nebūtų sužalota, taip pat 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

13Kaip minėta, Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. spalio 19 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr.2-1133-125/2011 CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, numatančiu, kad procesas atnaujinamas dėl pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog atnaujinus procesą, tiek bylą pakartotinai nagrinėjantis teismas, tiek aukštesnės instancijos teismas nebegali svarstyti buvo pagrindas ar ne procesui atnaujinti, nes šis klausimas jau išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006). Todėl šiuo aspektu teisėjų kolegija nepasisako.

14Apeliacinis skundas netenkintinas.

15Apeliacijos dalyku, kaip matyti iš apeliaciniame skunde nurodomų argumentų, iš esmės yra tai, ar ieškovei buvo pagrįstai buvo priteistos periodinės išmokos po 400 Lt iki 2012 m. birželio 25 d., atsižvelgiant į tai, kad minimalus darbo užmokestis yra 800 Lt ir iki minėtos datos ieškovei yra nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, taip pat ar pagrįstai priteista 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma. Todėl apeliacinės instancijos pasisako šiais aspektais. Pažymėtina, kad apeliantas savo skunde nurodo, kad žalos atlyginimo klausimas ieškovei buvo išspręstas baudžiamojoje byloje, tačiau toks aiškinimas ne tik nėra niekuo pagrįstas, bet priešingai - prieštarauja byloje esantiems duomenims, nes iš byloje esančio apkaltinamojo nuosprendžio nematyti ne tik to kad toks klausimas būtų buvęs spręstas, bet net ir to, jog turėjo būti spręstas, nes ieškovė civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškusi nebuvo.

16Dėl turtinės žalos asmeniui atlyginimo.

17Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų). CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Kaip minėta, ieškovei 2011 m. liepos 15 d. sprendimu buvo priteistos 400 Lt periodinės išmokos iki 2012 m. birželio 25 d. – pajamos, kurias ieškovė būtų gavusi, jei jos sveikata dėl apelianto veiksmų nebūtų sužalota.

18Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų: žalos fakto, kaltės, neteisėtų veiksmų, jų ir pasekmių priežastinio ryšio. Todėl šiais aspektais teisėjų kolegija išsamiau nepasisako.

19Apeliantas savo apeliaciniame skunde iš esmės įrodinėja, kad savo rūpinimusi ieškove, lėšomis už jos gydymąsi ligoninėje, jis turtinę žalą ieškovei yra atlyginęs. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais. Ieškovė ieškinį šioje dalyje yra pareiškusi dėl turtinės žalos atlyginimo ir ji yra priteista nuo ieškinio padavimo dienos periodinėmis išmokomis į priekį. Taigi, ieškovė apskritai ir nekėlė žalos atlyginimo reikalavimo už praeitą laiką. Tuo tarpu žalos atlyginimas už praeitą laikotarpį, jei sutikti su apeliantu, kad anksčiau jis teikė materialinę pagalbą ieškovei, nešalina žalos atlyginimo pareigos ateityje. Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažymos matyti, kad ieškovei II grupės invalidumas nustatytas 2004 m. balandžio 1 d. po liekamųjų reiškinių po galvos smegenų traumos, patirtos 2003 m. gruodžio 26 d., t.y. tos dienos, kurią ji buvo apelianto sumušta (t. 1 b.l. 49). Tos pačios tarnybos darbingumo lygio pažymoje nurodytas ir ieškovės darbingumo lygis – 50 proc. (t. 1 b.l. 9). Pažymos duomenys nenuginčyti jokiais įrodymais, tuo tarpu apelianto prielaida, kad tai gal tik fiktyvus darbingumo lygis, nėra paremiama kokiais nors įtikinamo pobūdžio argumentais. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pakankamai pagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, kad žalos atlyginimas neturėjo būti priteistas, nes ieškovė iki įvykio nedirbo ir pati nesiekia įsidarbinti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad periodinės išmokos priteistos apskaičiuojant jų dydį, įvertinus ieškovės nedidelę darbo patirtį ir faktą, kad iki įvykio ji nedirbo, nuo minimalios mėnesinės algos. Tai, kad ieškovė prieš įvykį, kurio metu buvo sužalota, nedirbo, esminės reikšmės neturi. Ieškovė buvo visiškai darbinga, taigi, galėjo dirbti ir gauti bent jau minimalų darbo užmokestį. Įrodymų, kad ieškovė apskritai ir neketino dirbti, nėra pateikta. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pajamas bent jau minimalaus darbo užmokesčio apimtyje ieškovė gauti turėjo realias galimybes. Tuo tarpu ieškovės įsidarbinimo ir pajamų gavimo faktai savaime taip pat nešalintų apelianto pareigos atlyginti žalą, susijusią su darbingumo netekimu, jei ta žala yra sąlygota apelianto veiksmų.

20Apskritai pažymėtina, kad pats apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog sutinka su periodinėmis išmokomis iki 2012 m. birželio 25 d., t.y. iki tos datos, kuri nurodyta Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažymoje. Taigi, jis pats, viena vertus, prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, kita vertus, sutinka mokėti periodines išmokas. Daryti išvadą, kad nustatytas periodinių išmokų dydis yra nepagrįstas, dėl jau minėtų motyvų teisėjų kolegija neturi pakankamo pagrindo.

21Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

22Neturtinės žalos dydis pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką įvertinamas pagal neturtinės žalos prigimtį ir objektą, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje. byloje Nr. 3K-3-393/2008; 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009). Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ir teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyvaus ir objektyvaus pobūdžio kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios bylos aplinkybes

23Apeliantas iš esmės savo pareigos mokėti neturtinės žalos atlyginimą taip pat nekvestionuoja, bet, jo nuomone, adekvati suma būtų 5 000 Lt. Argumentų, pagrindžiančių būtent tokią sumą, jis iš esmės nenurodo, jo apeliaciniame skunde ir neturtinės žalos atlyginimo aspektu faktiškai yra taip pat dėstomi jau minėti argumentai, susiję su jo turtine padėtimi ir rūpinimusi ieškove.

24Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad aplinkybės, susijusios su apelianto turtine padėtimi, parama tėvams nesudaro pagrindo nustatyti mažesnį ieškovei priteistinos neturtinės žalos dydį, nes šios aplinkybės nėra vienintelės reikšmingos neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra padariniai; jeigu jie susiję su asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų jam sukėlimu, kentėjimu fizinio skausmo žalojimo metu, taip pat jeigu jie saistomi nerimo dėl sveikatos ateityje, tai laikoma, kad tai yra esminiai neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai. Darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, sukeliant jam sužalojimų, priverčiant žmogų išgyventi dideles fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, sudaro prielaidas teismui nustatyti didesnį neturtinės žalos dydį. Jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamos vertybės, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kt. (CK 6.250 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006).

25Nagrinėjamu atveju ieškovei tyčiniais veiksmais buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas, sukėlęs sunkias tęstines pasekmes – ieškovė ilgam laikui neteko 50 proc. darbingumo, ir būtent šios aplinkybės turi didžiausią lyginamąjį svorį kitų vertintinų aplinkybių kontekste. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydis jos padarymo aplinkybių ir pasekmių kontekste nagrinėjamu atveju nėra per didelis, nes teisminėje praktikoje yra pavyzdžių, kai ir netyčinių veiksmų pasekmėje padaryta neturtinė žala asmeniui, kuriam padarytas apysunkis kūno sužalojimas, buvo įvertinta didesne suma (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-262/2007). Suprantama, kad kiekvienu atveju neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimas, net ir esant iš dalies panašioms jos padarymo aplinkybėms, pasekmėms, vis tiek turi būti vertinamas individualiai, nes identiškų visų aplinkybių buvimas mažai realus. Teisėjų kolegijos vertinimu, priteista neturtinės žalos atlyginimo suma CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų, į kuriuos turi būti atsižvelgiama nustatant žalos dydį, visumos bei protingumo ir sąžiningumo principų kontekste nėra per didelė. Pažymėtina, kad apeliantas neteisus, jog nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį nebuvo atsižvelgta į pačios ieškovės elgesį konflikte – priešingai nei teigia apeliantas, 2011 m. liepos 15 d. sprendime yra nurodyta, kad pati ieškovė kalta dėl susidariusios situacijos, nes teismo nuosprendžiu nustatyta, jog ji išprovokavo apelianto smurtinius veiksmus. Apelianto argumentas, kad ieškovė nesistengia įsidarbinti bei užsidirbti savo pragyvenimui, teisėjų kolegijos nuomone, neturtinės žalos dydžio klausimo sprendime neturi tiesioginės reikšmės, nes net konstatavus tokios aplinkybės buvimą, ji neįtakoja neturtinės žalos dėl apelianto veiksmų atsiradimo fakto ir jos dydžio.

26Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą, bei vadovavosi teismine praktika, dėl ko apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti skundžiamą nutartį bei 2011 m. liepos 15 d. sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

27Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

28Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

29Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones – Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. sprendimo vykdymo sustabdymą, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartimi.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Byloje sprendžiamas klausimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo... 5. Pareiškėjas (atsakovas) E. L. kreipėsi su prašymu atnaujinti procesą... 6. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. spalio 19 d. nutartimi atnaujino procesą... 7. Teismas nurodė, kad nesutinka, su atsakovo išdėstytais argumentais dėl... 8. Atsakovas E. L. (toliau- apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos... 9. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
    10. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 11. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329... 12. Nustatyta, kad 2003 m. gruodžio 26 d. apeliantas, būdamas neblaivus, sumušė... 13. Kaip minėta, Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. spalio 19 d. nutartimi... 14. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 15. Apeliacijos dalyku, kaip matyti iš apeliaciniame skunde nurodomų argumentų,... 16. Dėl turtinės žalos asmeniui atlyginimo. ... 17. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos... 18. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl bendrųjų civilinės atsakomybės... 19. Apeliantas savo apeliaciniame skunde iš esmės įrodinėja, kad savo... 20. Apskritai pažymėtina, kad pats apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog... 21. Dėl neturtinės žalos atlyginimo.... 22. Neturtinės žalos dydis pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą... 23. Apeliantas iš esmės savo pareigos mokėti neturtinės žalos atlyginimą taip... 24. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė,... 25. Nagrinėjamu atveju ieškovei tyčiniais veiksmais buvo padarytas sunkus kūno... 26. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas... 27. Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 28. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti... 29. Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones – Klaipėdos apygardos teismo 2011...