Byla 2K-281-942/2017
Dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalies, susijusios su 70,54 Eur turtinės ir 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimu nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. K

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Vytauto Masioko ir Aurelijaus Gutausko (pranešėjas), sekretoriaujant Gražinai Pavlenko, dalyvaujant prokurorui Arūnui Vereniui, nuteistojo T. Š. gynėjui Vytautui Kupcikevičiui,

2viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau – ir Draudikų biuras) atstovo direktoriaus A. K. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalies, susijusios su 70,54 Eur turtinės ir 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimu nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. K..

3Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu T. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalį 40 MGL (1506 Eur) dydžio bauda. Iš civilinio atsakovo Draudikų biuro nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. K. priteista 70,54 Eur turtinei ir 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

4Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 1 d. nutartis, kuria civilinio atsakovo Draudikų biuro atstovo apeliacinis skundas atmestas.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro ir nuteistojo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

61. T. Š. nuteistas už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 1 d., apie 00.03 val., Panevėžyje, J. Basanavičiaus gatvėje, prie pastato Nr. 3 esančioje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, vairuodamas automobilį „BMW 535i“ (valst. Nr. ( - ) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 30, 129 punktų reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

71.1. T. Š., važiuodamas Panevėžyje, J. Basanavičiaus gatvės antra eismo juosta, 57 km/h greičiu, viršijo gyvenvietėje leistiną maksimalų 50 km/h važiavimo greitį ir, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir privalėdamas sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą pėsčiųjų perėjoje išėjusį pėsčiąjį, nesustojo bei nepraleido pėsčiojo. Be to, esant tamsiam paros metui, jis nesiėmė papildomų atsargumo priemonių, kad įsitikintų, ar pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiojo, kurį turi praleisti. Dėl to T. Š. partrenkė jam iš dešinės pusės per pėsčiųjų perėją ar iš karto už jos einantį pėsčiąjį V. K.. Dėl eismo įvykio metu V. K. padarytų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta jo sveikata.

82. Kasaciniu skundu civilinio atsakovo Draudikų biuro atstovas direktorius A. K. prašo pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir civilinio ieškovo pareikštą civilinį ieškinį Draudikų biurui atmesti.

92.1. Kasatoriaus nuomone, teismai šioje baudžiamojoje byloje Draudikų biurą civiliniu atsakovu pripažino pažeisdami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 111 straipsnio nuostatas. Anot kasatoriaus, teisė kreiptis į teismą, kaip konstitucinė asmens teisių ir laisvių garantija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, suprantama kaip kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-415/2016). Tuo tarpu šiuo atveju, pasak kasatoriaus, Draudikų biuras neturėjo objektyvios galimybės pažeisti eismo įvykio metu nukentėjusio asmens teisių, kurias būtų galima ginti teisme, kadangi nukentėjusysis į Draudikų biurą nesikreipė Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) nustatyta tvarka.

102.2. Kasatorius pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad Draudikų biuro negalima tapatinti su draudiku, kuris sutartimi įsipareigoja atlyginti draudėjo (šiuo atveju, esant draudimo sutarčiai, – kaltinamojo) padarytą žalą (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 13, 18 dalys, IV skirsnis). Būtent Draudikų biuro statuso specifika, anot kasatoriaus, ir lemia, kad jo ir kaltinamojo nesieja teisinis ryšys, t. y. Draudikų biuro pareiga atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą nepriklauso nuo kaltininko valios. Draudikų biuras yra savarankiškas teisinių santykių subjektas, kurio veiklos ribos yra nustatytos TPVCAPDĮ. Kasatoriaus teigimu, šiame įstatyme yra įtvirtinti atvejai ir sąlygos, kurias tinkamai įvykdę eismo įvykio metu nukentėję asmenys turi diskreciją gauti draudimo išmoką iš Draudikų biuro, o ne reikalauti žalos atlyginimo iš ją padariusių asmenų (TPVCAPDĮ 12–19 straipsniai). Taigi, kasatoriaus tvirtinimu, Draudikų biuras negali būti besąlygiškai laikomas materialiai atsakingu už kaltinamojo padarytą žalą asmeniui BPK 111 straipsnio prasme.

112.3. Kasatoriaus teigimu, tam, kad Draudikų biuras turėtų teisinį pagrindą pradėti žalos administravimą ir spręsti jos atlyginimo klausimus, būtina aiški, TPVCAPDĮ nustatyta tvarka ir terminais išreikšta, žalą patyrusio asmens valia. Anot kasatoriaus, įstatymų leidėjas numatė, kad tokios valios vienintelė tinkama išraiška yra pretenzijos Draudikų biurui pareiškimas (TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnio 1 dalis). Pasak kasatoriaus, tokios praktikos laikomasi ir kasacinės instancijos teismo praktikoje (žr. kasacines nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-144/2013,

123K-7-43-706/2016 ir kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-188/2009). Tuo tarpu šioje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas dėl 2015 m. rugpjūčio 1 d. eismo įvykio metu patirtos žalos, kaip to reikalauja TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 4 dalies nuostatos, į Draudikų biurą ar jo atstovą su pretenzija nesikreipė, todėl, kasatoriaus nuomone, Draudikų biuras neturėjo ir iki šiol neturi pareigos ne tik mokėti draudimo išmoką, bet ir pradėti žalos administravimo procedūras. Taigi, kasatoriaus tvirtinimu, 2015 m. rugpjūčio 1 d. eismo įvykio metu nukentėjusio civilinio ieškovo subjektinė teisė į draudimo išmokos gavimą iš Draudikų biuro iki šiol nėra pažeista, todėl nebuvo ir nėra teisinio pagrindo ją apginti.

132.4. Kasatorius, išdėstęs kasacinės instancijos teismo praktiką civilinėse bylose dėl pretenzijos teisinės reikšmės, taip pat pažymi, kad TPVCAPDĮ įtvirtintas pretenzijos institutas vienodai taikytinas ir draudikams, ir Draudikų biurui (TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 4 dalis), t. y. jos teisinė reikšmė negali skirtis priklausomai nuo subjektų, kuriems ji turi būti pareikšta. Kartu kasatorius skunde atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinės instancijos teismo praktika dėl TPVCAPDĮ įtvirtintos pretenzijos teisinės reikšmės skiriasi priklausomai nuo to, kokios rūšies bylos – baudžiamosios ar civilinės – buvo nagrinėjamos (žr. kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-166-139/2016 ir kasacines nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-144/2013, 3K-7-43-706/2016, 3K-3-547-969/2016).

142.5. Be to, kasatoriaus teigimu, teismai, priimdami skundžiamus sprendimus, neįvertino to, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas ieškiniu prašė žalą priteisti ir iš Draudikų biuro, ir iš nuteistojo T. Š.. Anot kasatoriaus, pagal TPVCAPDĮ pretenzija dėl padarytos žalos negali būti teikiama Draudikų biurui, jei nukentėjęs trečiasis asmuo yra kreipęsis į teismą, kad per eismo įvykį padarytą žalą atlygintų kaltininkas. Pretenzija Draudikų biurui, pasak kasatoriaus, tokiu atveju gali būti teikiama tik atsisakius eismo įvykio kaltininkui pareikšto civilinio ieškinio, jeigu šį atsisakymą teismas priėmė ir bylą nutraukė (TPVCAPDĮ 13 straipsnio 3 dalis). Taigi, kasatoriaus tvirtinimu, net ir tuo atveju, jeigu nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo ieškinio pareiškimas Draudikų biurui šioje byloje būtų įvertintas kaip tinkamas pretenzijos Draudikų biurui pateikimas TPVCAPDĮ prasme, civilinio ieškinio vis tiek nebuvo galima tenkinti.

153. Civilinio atsakovo Draudikų biuro atstovo direktoriaus A. K. kasacinis skundas atmestinas.

16Dėl BPK 109, 111 straipsnių ir TPVCAPDĮ nuostatų taikymo

174. Kasaciniame skunde ginčijamas Draudikų biuro pripažinimas civiliniu atsakovu baudžiamojoje byloje, tvirtinant, kad Draudikų biuras negali būti besąlygiškai laikomas materialiai atsakingu už kaltinamojo padarytą žalą nukentėjusiam asmeniui BPK 111 straipsnio prasme, be to, žalos atlyginimas teisme negalimas nepareiškus tiesioginės pretenzijos Draudikų biurui.

185. Su tokiais kasatoriaus argumentais nėra teisinio pagrindo sutikti, jie prieštarauja BPK ir TPVCAPDĮ nuostatoms bei suformuotai kasacinei praktikai tapataus pobūdžio bylose šiuo klausimu, o kasaciniame skunde nėra pateikta naujų, teisės taikymą galinčių keisti, teisinių argumentų.

196. BPK 109 straipsnis, be kita ko, numato, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 111 straipsnyje nurodoma, kad, be kita ko, civiliniu atsakovu gali būti įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurios pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Asmuo įtraukiamas į bylą kaip civilinis atsakovas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu, teisėjo ar teismo nutartimi.

207. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, kad eismo įvykio, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, kaltininkas vairavo civiline atsakomybe neapdraustą automobilį, dėl to byloje ginčo nėra. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjęs asmuo V. K. pateikė civilinį ieškinį, kuriame kaip civilinius atsakovus nurodė avarijos kaltininką T. Š. ir Draudikų biurą. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos vyresniosios tyrėjos 2016 m. vasario 4 d. nutarimu Draudikų biuras įtrauktas į bylą civiliniu atsakovu. Nustatyta BPK 62–64 straipsnių tvarka šis nutarimas apskųstas nebuvo. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo gauti Draudikų biuro raštai, kuriuose išdėstyta pozicija dėl jo įtraukimo į bylą civiliniu atsakovu ir prašoma bylą nagrinėti nedalyvaujant jo atstovui; kurie pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo pridėti prie bylos. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, T. Š. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, nagrinėdamas civilinį ieškinį teismas sprendė, kad Draudikų biuro įtraukimas civiliniu atsakovu atitinka BPK ir TPVCAPDĮ nuostatas, yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas tokį sprendimą patvirtino, nurodė, kad TPVCAPDĮ 13 straipsnio 3 dalies nuostatos negali būti taikomos, nes nukentėjusysis šioje byloje civilinio ieškinio niekam kitam, išskyrus nusikaltimą padariusį asmenį ir Draudikų biurą, pareiškęs nebuvo.

218. Kasacinėje praktikoje sprendžiant analogišką teisės taikymo problemą tapačiomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-404/2011, 2K-166-139/2016) išaiškinta, kad pagal TPVCAPDĮ nuostatas nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pareikšti vienam arba keliems iš išvardytų subjektų. Pagal TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 dalį nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (toliau – kaltininkas), tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę (toliau – atsakingas draudikas), atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Draudikų biurui ar Draudikų biuro atstovui. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta nukentėjusio asmens teisė kreiptis dėl žalos atlyginimo į bet kurį joje nurodytą subjektą. Eiliškumo, iš ko pirmiausia nukentėjęs asmuo gali reikalauti žalos atlyginimo, šioje normoje nenustatyta. Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatos „nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (toliau – kaltininkas)“ sąvoka „pretenzija“ aiškintina kaip nukentėjusio asmens teisė pasirinkti TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 dalyje nurodytą subjektą, kuris turi atlyginti žalą. Sąvoka „pretenzija“ teisine turinio prasme gali reikšti: kreditoriaus, pirkėjo, užsakovo, kliento ir kito asmens kreipimąsi sumokėti skolą, atlyginti žalą, pašalinti prekės ar darbų trūkumus ir kt. pareiškimą (pvz., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.162, 2,185, 6.321, 6.424 ir kt. straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 749 straipsnis); privalomą pretenzijų pareiškimą prieš kreipiantis į teismą (pvz., CK 6.821 straipsnis). TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 dalyje nenurodyta, kad pretenzijos pareiškimas dėl žalos atlyginimo yra kaip privalomas pretenzijos pareiškimas prieš kreipiantis į teismą. TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 dalyje sąvokos „pretenzija“ vartojimas negali būti aiškinamas kaip nukentėjusio asmens pareigos nustatymas dėl žalos atlyginimo kreiptis į draudiką. Ši sąvoka taip pat negali būti aiškinama ir kaip nustatyta privaloma išankstinė ginčo sprendimo ne teisme procedūra. Taigi, TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 dalyje nukentėjusiam asmeniui nustatyta teisė reikšti pretenziją dėl padarytos žalos pasirinktinai vienam iš joje nurodytų subjektų aiškintina ir kaip nukentėjusio asmens teisė teisme reikšti ieškinį eismo įvykio kaltininkui dėl žalos atlyginimo. Pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 punktą Draudikų biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims ir tais atvejais, kai kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę ir dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Tai reiškia, jog Draudikų biuras tokiu atveju yra BPK 111 straipsnyje numatyta įstaiga, atsakanti už nusikalstama veika kaltinamo asmens padarytą žalą. Ta aplinkybė, kad nukentėjusieji dėl žalos atlyginimo TPVCAPDĮ 17, 18, 19 straipsnių nustatyta tvarka ir terminu tiesiogiai nesikreipia į Draudikų biurą, o baudžiamajame procese pareiškia civilinį ieškinį, nepanaikina Draudikų biuro pareigos atlyginti žalą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-404/2011, 2K-503-511/2015 ir kt.). Atsižvelgiant į tokius išaiškinimus, įvertinus nustatytas nagrinėjamos bylos aplinkybes, darytina išvada, kad Draudikų biuro pripažinimas civiliniu atsakovu ir sprendimas iš jo priteisti žalos atlyginimą atitinka BPK 109, 111 straipsnių ir TPVCAPDĮ 13, 17 straipsnių nuostatas.

229. Be to, nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į praktikos išaiškinimus, kad Draudikų biuras yra savotiškas garantas, nes jis moka draudimo išmokas tais atvejais, kai, pavyzdžiui, kaltininkas vairuoja neapdraustą transporto priemonę, pabėga iš eismo įvykio vietos ir nenustatomas, bei kitais TPVCAPDĮ nustatytais atvejais. Tokiu teisiniu reguliavimu ginami ne transporto priemonės valdytojo, bet nukentėjusiojo interesai, kartu suteikiant teisę išmokėjusiam išmoką draudikui ar draudikų biurui atgręžtiniu reikalavimu susigrąžinti išmokėtas sumas iš atsakingo už žalą asmens, arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį (TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimą apsaugos sistema, pagal kurią, atsiradus transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, žalos atlyginimo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo atsirado naudojant apdraustą ar, pažeidžiant transporto priemonės savininkui įstatymo nustatytą pareigą privalomai drausti, neapdraustą transporto priemonę (pvz., kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-198/2009, 3K-3-255/2010).

2310. Kasatoriaus nurodomoje kasacinėje nutartyje Nr. 2K-188/2009 iš tiesų buvo sprendžiamas Draudikų biuro atsakomybės klausimas panašiomis aplinkybėmis, tačiau, priešingai negu nagrinėjamos bylos atveju, cituojamoje byloje nuo pat pradžių Draudikų biuras nebuvo įtrauktas kaip civilinis atsakovas byloje, ir tai nulėmė sprendimą, kad teismas negali įpareigoti Draudikų biuro mokėti išmoką nesant išreikštos žalą patyrusio asmens valios, t. y. nėra pareikštos pretenzijos. Šios bylos situacija nėra analogiška nagrinėjamai bylai, kurioje Draudikų biuro įtraukimo į bylą kaip civilinio atsakovo klausimas ikiteisminio tyrimo metu buvo sprendžiamas laikantis BPK nuostatų (ikiteisminio tyrimo metu pareikštas civilinis ieškinys kaip vienu iš atsakovų nurodant ir Draudikų biurą; nutarimu Draudikų biuras įtrauktas byloje civiliniu atsakovu apie tai jį informuojant), o pirmosios instancijos teisme Draudikų biurui buvo užtikrintos galimybės naudotis BPK 110 straipsnio 2 dalyje nustatytomis civilinio atsakovo procesinėmis teisėmis (išsiųsti pranešimai apie teismo posėdžius; gauti Draudikų biuro prašymai pridėti prie bylos; spręstos galimybės bylą nagrinėti Draudikų biuro atstovui atsisakius dalyvauti teisiamajame posėdyje). Atsižvelgiant į nevienodas bylų aplinkybes, kurios turi reikšmės įstatymo skirtingam taikymui, kasacinėje nutartyje Nr. 2K-188/2009 suformuotas precedentas nagrinėjamu atveju netaikytinas.

2411. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su skundo teiginiu, kad kasacinė praktika tuo pačiu klausimu dėl TPVCAPDĮ įtvirtintos pretenzijos teisinės reikšmės baudžiamosiose bylose ir civilinėse bylose skiriasi. Priešingai, negu tvirtina kasatorius, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad skunde nurodomos civilinės nutartys priimtos bylose, kuriose buvo sprendžiami kitokio pobūdžio teisiniai santykiai (pvz.: kasacinės nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016 ginčo objektu buvo klausimas dėl teisinių pasekmių praleidus terminą pretenzijai atsakingam draudikui pareikšti, sprendžiant dėl teisinių santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo draudikų įvykus draudžiamajam įvykiui; byloje ginčo dėl Draudikų biuro atsakomybės įvykus draudžiamajam įvykiui nebuvo; kasacinėje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-547-969/2016 buvo sprendžiami ne su eismo įvykiu susiję teisiniai santykiai, o rangos civiliniai teisiniai santykiai, šioje nutartyje TPVCAPDĮ nuostatos aiškinamos tik tiek, kiek buvo svarbūs įstatymo išaiškinimai, susiję su kasacinio teismo suformuluota taisykle dėl ieškinio senaties termino pradžios momento nustatymo, išaiškinimų, kurie tiesiogiai sietųsi su Draudikų biuro teisine atsakomybe įvykus eismo įvykiui, kurio metu atsakingas asmuo nebuvo apdraudęs automobilio privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nebuvo pateikta; kasacinėje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2013 spręsti klausimai dėl socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios netekto darbingumo pensiją eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui, atgręžtinio reikalavimo teisės į žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės draudiką įgyvendinimo sąlygų). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kasacinio skundo argumentas dėl nevienodos, prieštaringos kasacinės praktikos tuo pačiu klausimu skirtingo proceso (baudžiamasis ir civilinis) bylose yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

25Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

26Civilinio atsakovo Draudikų biuro atstovo direktoriaus A. K. kasacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu T.... 4. Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro ir nuteistojo gynėjo, prašiusių... 6. 1. T. Š. nuteistas už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 1 d., apie 00.03 val.,... 7. 1.1. T. Š., važiuodamas Panevėžyje, J. Basanavičiaus gatvės antra eismo... 8. 2. Kasaciniu skundu civilinio atsakovo Draudikų biuro atstovas direktorius A.... 9. 2.1. Kasatoriaus nuomone, teismai šioje baudžiamojoje byloje Draudikų biurą... 10. 2.2. Kasatorius pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad Draudikų biuro... 11. 2.3. Kasatoriaus teigimu, tam, kad Draudikų biuras turėtų teisinį pagrindą... 12. 3K-7-43-706/2016 ir kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-188/2009).... 13. 2.4. Kasatorius, išdėstęs kasacinės instancijos teismo praktiką... 14. 2.5. Be to, kasatoriaus teigimu, teismai, priimdami skundžiamus sprendimus,... 15. 3. Civilinio atsakovo Draudikų biuro atstovo direktoriaus A. K. kasacinis... 16. Dėl BPK 109, 111 straipsnių ir TPVCAPDĮ nuostatų taikymo... 17. 4. Kasaciniame skunde ginčijamas Draudikų biuro pripažinimas civiliniu... 18. 5. Su tokiais kasatoriaus argumentais nėra teisinio pagrindo sutikti, jie... 19. 6. BPK 109 straipsnis, be kita ko, numato, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos... 20. 7. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, kad eismo įvykio, kurio metu... 21. 8. Kasacinėje praktikoje sprendžiant analogišką teisės taikymo problemą... 22. 9. Be to, nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į praktikos... 23. 10. Kasatoriaus nurodomoje kasacinėje nutartyje Nr. 2K-188/2009 iš tiesų... 24. 11. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su skundo... 25. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 26. Civilinio atsakovo Draudikų biuro atstovo direktoriaus A. K. kasacinį skundą...