Byla 1A-17-485/2019

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Gitai Rimdžiūtei, Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajai I. D., jos gynėjui advokatui Mantui Šriupšai, nukentėjusiesiems N. S. ir V. S., jų atstovams advokatei Neringai Šalčiuvienei, advokatui Justui Jankauskui, civilinio atsakovo UAB „( - )“ atstovui advokatui Mantui Šriupšai,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. D., civilinio atsakovo UAB „( - )“ atstovo advokato Manto Šriupšos ir nukentėjusiųjų V. S., N. S., K. R. bei D. S., atstovaujamų įstatyminės atstovės N. S., apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo I. D. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį ir nubausta laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Taikytas BK 75 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Įpareigota I. D. tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

3Vadovaujantis BK 68 straipsniu, I. D. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus.

4Priteista iš civilinio atsakovo UAB „( - )“, civiliniams ieškovams:

5K. R., asmens kodas ( - ) atstovaujamai įstatyminės atstovės N. S., 17 500 Eur neturtinei žalai atlyginti;

6N. S., asmens kodas ( - ) ir V. S., asmens kodas ( - ) po 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti;

7D. S., asmens kodas ( - ) atstovaujamam įstatyminės atstovės N. S., 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

8Priteista iš I. D., asmens kodas ( - ) nukentėjusiesiems N. S. ir V. S. 2 026 Eur advokato paslaugoms apmokėti.

9Iki bausmės vykdymo pradžios I. D. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta nepakeista, pradėjus nuosprendį vykdyti ši kardomoji priemonė panaikintina.

10Teisėjų kolegija

Nustatė

111.

12I. D. pirmosios instancijos teismo nuteista pagal BK 281 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2017 m. liepos 18 d. apie 13.00 val., kelio ( - ) ( - ) km., važiuodama ( - ) kryptimi, vairuodama automobilį Ford Transit, valstybinis numeris ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkto reikalavimų nurodymą, kad „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai“; 126 punkto reikalavimų nurodymą, kad „vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus“ ir draudžiamojo kelio ženklo Nr. 329 punktą, nurodantį, ribotą greitį, kad draudžiama važiuoti greičiau, negu nurodyta kelio ženkle – 70 km/h; 127 punkto reikalavimų nurodymą, kad „vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“, nevykdydama šių reikalavimų, nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir atstumo, dėl ko nesuvaldžiusi vairuojamo automobilio, atsitrenkė į priekyje važiavusio ir užsidegus draudžiamam šviesoforo signalui sustojusio automobilio Opel Astra, valstybinis numeris ( - ) vairuojamo V. S. galinę dalį, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio Opel Astra, valstybinis numeris ( - ) keleivei nukentėjusiajai mažametei K. R. padaryti daugybiniai įspaustiniai kaukolės kairės pusės kaktikaulio, smilkinkaulio, momenkaulio, pakauškaulio bei kaukolės pamato ir kairės akiduobės sienelių lūžiai, galvos smegenų sumušimas su kraujosruvomis į smegenų audinį kairėje kaktinėje ir momeninėje skiltyse, kraujosruvos virš ir po kietuoju galvos smegenų bei po voratinkliniu galvos smegenų dangalais, kraujo išsiliejimu į kairį šoninį galvos smegenų skilvelį, ir tuo sunkiai sutrikdyta jos sveikata, o nukentėjusiajam V. S. padaryta muštinė žaizda pakaušio srityje bei dešinių peties ir čiurnos sričių sumušimai, tuo jo sveikata sutrikdyta nežymiai.

132.

14Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendyje konstatavo, kad kaltinimas I. D. pasitvirtino, nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal baudžiamąjį įstatymą ir įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma.

153.

16Apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendžio pateikė nuteistoji I. D., civilinio atsakovo UAB „( - )“ atstovas advokatas Mantas Šriupša bei nukentėjusieji V. S., N. S., K. R. bei D. S., atstovaujami įstatyminės atstovės N. S..

174.

18Apeliaciniame skunde nuteistoji I. D. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendžio dalį, kuria ji pripažinta kalta pagal BK 281 straipsnio 3 dalį ir jai paskirta laisvės atėmimo bausmė 6 mėnesiams bei šioje dalyje priimti naują procesinį sprendimą – vadovaujantis BK 40 straipsniu I. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, perduodant laiduotojos E. K. atsakomybei 1 metų terminui be užstato ir bylą nutraukti; pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendžio dalį, kuria I. D. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 metus, ir neskirti baudžiamojo poveikio priemonės arba jos terminą sutrumpinti iki 1 metų.

194.1.

20Apeliantė mano, kad ji galėjo būti teismo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau apie tai teismas nuosprendyje net nepasisakė. I. D. kaltinama neatsargaus nusikaltimo padarymu, E. K. pateikė prašymą dėl kaltininkės perdavimo jos atsakomybei pagal laidavimą, nusikaltimas padarytas pirmą kartą, kaltę pripažino bei gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, buvo nuvykusi į ligoninę aplankyti nukentėjusiosios ir atsiprašyti jos tėvų, savanoriškai atlygino dalį žalos. Dėl žalos visiško atlyginimo nurodė, jog nukentėjusiesiems draudimo bendrovė išmokėjo 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, ji sumokėjo 500 Eur, UAB „( - )“ sumokėjo 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, viso nukentėjusiesiems sumokėta 7 500 Eur, likusi civilinio ieškinio dalis yra priteista iš UAB „( - )“, todėl mano, jog yra pagrindas konstatuoti dėl žalos visiško atlyginimo, ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų, atitinka ne tik BK 40 straipsnio 1 dalies, bet ir 2 dalies nuostatas. Laiduotoja būtų apeliantės tėčio gyvenimo draugė E. K., kuri gyvena kartu su ja ir jai yra tarsi mama, kadangi mama yra mirusi. E. K. daro teigiamą įtaką, jos yra labai artimos, viena kita pasitiki. E. K. atitinka BK 40 straipsnio 3 dalies nuostatas kaip tinkama laiduotoja. Ankstesni apeliantės ir E. K. padaryti administraciniai nusižengimai (greičio viršijimas, vežta daugiau žmonių nei leidžiama, transporto priemonės vairavimas neįsijungus žibintų) nėra itin šiurkštūs, padaryti nusižengimai nesistemingi. Skunde pažymėjo, jog BK 40 straipsnis nenumato, jog kaltinamasis ar laiduotojas negali būti bausti administracine tvarka ir tai neužkerta kelio šio instituto taikymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-1073/2018).

214.2.

22Taip pat skunde apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo nei būtinumo skirti baudžiamojo poveikio priemonę, nei aplinkybės, kodėl nustatė būtent 2 metų jos taikymo terminą. Teismas privalėjo įvertinti, kad jos elgesys nelaikytinas sąmoningu ir šiurkščiu KET pažeidimu, eismo įvykis kilo dėl nusikalstamo nerūpestingumo, nesuvokiant rizikingo elgesio pobūdžio ir nenumatant galimų padarinių. I. D. yra jauno amžiaus, nusikaltimas padarytas neapsvaigus nuo alkoholio, kaltę pripažino ir labai gailisi, vairuotojo pažymėjimas jai būtinas atliekant darbines funkcijas, priimant užsakymus, vykdant juos, netekus teisės vairuoti, negalės atlikti darbinių funkcijų ir netektų darbo, tuo pačiu neturės galimybės sumokėti priteistų proceso išlaidų.

234.3.

24Skunde nurodė ir tai, kad net ir tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas konstatuos pagrindą dėl taikytos baudžiamojo poveikio priemonės, jos taikymo terminas mažintinas iki 1 metų, nes paskirti 2 metai yra neproporcingi ir neatitinkantys formuojamos teismų praktikos. Analogiško pobūdžio bylose buvo skirta baudžiamojo poveikio priemonė ne ilgesniam nei 1 metų terminui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-359-697/2017; Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-446-238/2017; Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamoje byloje Nr. 1A-411-654/2017).

255.

26Civilinio atsakovo UAB „( - )“ atstovas advokatas Mantas Šriupša prašė Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendį pakeisti ir priteistą iš civilinio atsakovo UAB „( - )“ K. R. 17 500 Eur neturtinės žalos dydį sumažinti iki 4 800 Eur.

275.1.

28Skunde nurodė, jog priteistas civilinio ieškinio dydis nukentėjusiajai K. R. yra akivaizdžiai per didelis ir neatitinka formuojamos teismų praktikos. Pirmosios instancijos teismas neturtinę žalą įvertino 25 000 Eur dydžio suma. Pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. ( - ) K. R. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o pagal naujausią Lietuvos aukščiausiojo teismo praktiką asmeniui, eismo įvykio metu patyrusiam sunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinei žalai atlyginti vidutiniškai priteisima nuo 4 000 Eur iki 8 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281-942/2017, 2K-242-511/2015, 2K-359-697/2017). Konstatuoti, jog šioje byloje patirti sužalojimai bei išgyvenimai yra didesni nei nurodytose baudžiamosiose bylose nagrinėtose kasacine tvarka, nėra pagrindo. Tokia suma, kokią įvertino apylinkės teismas net nėra priteisiama bylose, kuriose sunkų sveikatos sutrikdymą eismo įvykio metu sukėlė apsvaigęs nuo alkoholio asmuo. Toks neturtinės žalos dydis kaip nustatytas nukentėjusiajai K. R. (25 000 Eur) priteisiamas bylose, kai eismo įvykio metu žūva žmogus, toks teismo sprendimas prieštarauja ir formuojamai Kauno apygardos teismo praktikai (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-12-810/2018, 1A-102-498/2018). Mano, jog nukentėjusiajai turėtų būti nustatytas 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis ir atitinkamai priteistas 17 500 Eur neturtinės žalos dydis mažintinas iki 4 800 Eur.

296.

30Nukentėjusieji V. S., N. S. bei K. R. ir D. S., atstovaujami įstatyminės atstovės N. S., apeliaciniame skunde Kauno apygardos teismo prašė Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendį pakeisti: priteisti civilinei ieškovei K. R. iš civilinio atsakovo UAB „( - )“ 48 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; priteisti civiliniams ieškovams Neringai ir V. S. iš civilinio atsakovo UAB „( - )“ po 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo; priteisti civiliniam ieškovui D. S. iš civilinio atsakovo UAB „( - )“ 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo; Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendį pakeisti ir nuosprendžio 4 puslapyje pašalinti teiginį „bylos duomenys patvirtina, kad draudikas ADB „Gjensidige“ atlygino nukentėjusiems turtinę žalą, todėl nukentėjusieji nereikalauja priteisti turtinę žalą iš civilinių atsakovų“ kaip neatitinkantį bylos aplinkybių ir įrodymų; priteisti civilinių ieškovų naudai patirtas išlaidas teisinėms paslaugoms apeliacinės instancijos teisme iš kaltinamosios I. D..

316.1.

32Skunde nurodė, jog nuosprendyje visiškai nepagrįstai nurodyta, jog „bylos duomenys patvirtina, kad draudikas ADB „Gjensidige“ atlygino nukentėjusiems turtinę žalą, todėl nukentėjusieji nereikalauja priteisti turtinę žalą iš civilinių atsakovų“ (nuosprendžio 4 psl.). Tokios išvados nepatvirtina jokie bylos duomenys, draudikas šiam momentui nėra atlyginęs visos reikalaujamos turtinės žalos, o jeigu jis neatlygins pagal draudimo sutartį ar įstatymą, tai civiliniai ieškovai turi teisę kreiptis su reikalavimu dėl turtinės žalos atlyginimo į draudėją UAB „( - )“ arba kaltinamąją. Todėl skundžiamas šis nuosprendžio motyvas ir prašomas pašalinimui, jog įsiteisėjus nuosprendžiui jis negalėtų būti naudojamas civilinėje byloje kaip prejudicinis faktas. Pažymėjo ir tai, kad šie teiginiai yra pertekliniai ir nereikšmingi, nes byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl turtinės žalos atlyginimo.

336.2.

34Skunde nesutinka ir su teismo išvada, jog neturtinės žalos atlyginimas sumažintas iki 25 000 Eur, kadangi tai neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, teisės doktrinos ir teismo precedento, kurie suteikia pagrindą priteisti didesnį neturtinės žalos atlyginimą. Nagrinėjamu atveju buvo labai sunkiai pažeista fundamentaliausia ir vertingiausia asmeninė neturtinė vertybė – mažos mergaitės sveikata, todėl yra pagrindas priteisti 48 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš civilinio atsakovo UAB „( - )“. Teismas nuosprendyje rėmėsi kasacinėmis nutartimis Nr. 2K-61-696/2016, Nr. 2K-154-699/2016 ir Nr. 2K-25-489/2017, tačiau jų neanalizavo ir į jose esančias reikšmingas aplinkybes neatsižvelgė. Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-696/2016 už eismo įvykį, kai sunkiai nukentėjo mažametis asmuo, priteista beveik 39 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154-699/2016 buvo priteista 23 962 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Šioje byloje nukentėjusysis buvo suaugęs asmuo, o ne mažametis, nukentėjusysis neteko 60 proc. bendro pastovaus darbingumo, kai nukentėjusioji K. R. neteko bent 85 proc. darbingumo, nors jai darbingumo lygis nėra nustatytinas, tačiau palyginamas. Aktualios šios kasacinio teismo nutartys: 2008 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2008 konstatavus 60 proc. darbingumo netekimą priteista 200 000 Lt (57 924 Eur) neturtinės žalos atlyginimo; 2007 m. birželio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007 konstatavus 100 proc. darbingumo netekimą priteista 290 000 Lt (83 989,80 Eur) neturtinės žalos atlyginimo. Pasak skundo autoriaus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017 netikslinga ir ja nesivadovautina, nes įvertinus nukentėjusiojo kaltą elgesį, kai būdamas apsvaigęs nuo alkoholio į kitą važiuojamosios dalies pusę jis ėjo ne per perėją, ėjo neatidžiai, neįsitikinęs, kad eiti saugu, todėl buvo partrenktas, t. y. pats įtakojo jam kilusią žalą. Teismas neatsižvelgė į itin svarbią ir aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-402-421/2016, kurioje nustatyta, kad po sukelto eismo įvykio nukentėjusioji tapo nedarbinga, visiškai priklausoma nuo kitų asmenų, dėl patirtų sužalojimų negali vaikščioti, pablogėjo protinės veiklos galimybės, ji turi dalyvauti įvairiose reabilitacijos procedūrose, kad jos fizinė ir psichologinė būklė neblogėtų. Minėtoje byloje iš juridinio asmens buvo priteistas 57 424 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Be to, ši nutartis taip pat vertintina nepaisant to, kad buvo nagrinėta civilinėje byloje.

356.3.

36Taip pat skunde nurodė, jog civiliniai ieškovai ieškinį pareiškė tik civiliniam atsakovui UAB „( - )“, kuris yra kaltinamosios darbdavys. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad yra visi pagrindai darbdavio UAB „( - )“ netiesioginei civilinei atsakomybei kilti, o darbuotoja (kaltinamoji) civilinės atsakomybės subjektu negali būti (nuosprendžio 6 psl.). Todėl akivaizdu, kad nebuvo pagrindo mažinti reikalaujamos neturinės žalos dydį atsižvelgiant į kaltinamosios elgesį. Šiuo atveju aktualus ir teisiškai reikšmingas tik civilinio atsakovo elgesys. Civilinis atsakovas yra itin abejingas kilusioms pasekmėms ir neadekvačiai vertina savo atsakomybę. Jis sumokėjo tik 2 000 Eur, nors jis yra juridinis asmuo, jam keliami didesni atsargumo ir rūpestingumo standartai, kaip darbdaviui, jis nepakankamai vykdė kontrolę savo darbuotojos atžvilgiu, kuri padarė žalos trečiajam asmeniui eidama darbo pareigas. Atsiradusi netiesioginė darbdavio civilinė atsakomybė turi užtikrinti nukentėjusiojo ir žalą padariusio darbuotojų interesų pusiausvyrą bei atlikti prevencinę funkciją. Darbdaviui teko tokio elgesio rizika ir jis privalo atlyginti visą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra bylų, kai teismas atsižvelgia į tai, jog būtent darbdavio aplaidumas ir nerūpestingas galėjo lemti žalos atsiradimą (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-114/2011). Skundo autoriaus nuomone, tai tampa papildomu pagrindu tenkinti civilinio ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo pilna apimtimi. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atlyginimo turi būti vadovautasi ne tik teismine praktika, bet ir teisės doktrina. Nurodė teismo precedentą Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-162-814/2017 dėl mažamečio sveikatos sutrikdymo ir priteista visai šeimai 35 000 Eur suma neįskaitant 5 000 Eur draudimo išmokos.

376.4.

38Sumažindamas tėvams N. ir V. S. bei jų sūnui D. S. neturtinės žalos atlyginimą teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus bei pažeidė BPK normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą. Tvirtina, jog yra teisinis pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą su sužalotu asmeniu susijusiems artimiesiems, nes tokią praktiką pripažįsta kasacinis teismas (nutartys Nr. 2K-225-895/2016, 2K-61-696/2016). K. R. ir jos tėvus (biologinę mamą N. S. ir įtėvį V. S.) sieja ypatingai artimas ryšys. Dėl dukros sužalojimo tėvų patiriami išgyvenimai yra itin dideli. Tokie išgyvenimai, neigiamai veikia tiek fizinę, tiek psichinę tėvų sveikatą, ateityje toks emocinis krūvis gali sukelti rimtą depresiją. Tėvų patirtą neturtinę žalą nepaneigiamai rodo tai, kad jie su mažamete dukra buvo eismo įvykio metu, jie matė jos patirtus sužalojimus (įvykio metu buvo itin sunkiai sužalota vaiko galva, matyti įdubimai galvoje, kraujas). Įvykio vietoje N. S. šaukė ir patyrė didelį išgąstį, šoką. Dėl eismo įvykio N. S. taip pat sunkiai išgyveno tokį įvykį, patyrė didelį išgąstį, abu tėvai aiškiai patyrė didelį emocinį ir psichinį sukrėtimą. Po eismo įvykio tėvai nuolat buvo su K. R., kuri buvo komos būsenoje, negalėjo dirbti, turėjo nuolat būti kartu ir gyveno viltimi bei tikėjimu, kad dukra išgyvens bei atsigaus. Kadangi mažametė dukra gydyta nuo 2017 m. liepos 18 d. iki 2017 m. gruodžio 15 d., tai suprantama, jog per šį ilgą laikotarpį tėvams teko patirti itin didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją. Dėl eismo įvykio D. S. bijo būti vienas tamsoje, nuolat tretiesiems asmenims pasakoja apie eismo įvykį ir išgyvenimus ligoninėje. Vaikas dažnai suirzęs, jam dažnai būna isterijos. Dėl eismo įvykio jis turėjo 5 mėnesius gyventi su seneliais, be tėvų, dėl to buvo sumažėjęs tėvų dėmesys, N. S. teigimu, sūnus dėl to priekaištauja tėvams ir reiškia pasipiktinimą. Psichologo vertinimu eismo įvykis turėjo neigiamos įtakos D. S. psichinei sveikatai. Visa tai patvirtina, jog egzistuoja aiškus teisinis ir faktinis pagrindas dėl viso prašomo neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

397.

40Civiliniai ieškovai V. S., N. S. bei K. R. ir D. S., atstovaujami įstatyminės atstovės N. S., pateikė atsiliepimus į nuteistosios I. D. apeliacinį skundą ir į civilinio atsakovo UAB „( - )“ apeliacinį skundą bei prašė teismo juos atmesti.

418.

42Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji I. D. savo apeliacinį skundą palaikė, jos bei civilinio atsakovo UAB „( - )“ advokatas M. Šriupša palaikė abiejuose skunduose išdėstytus reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Nukentėjusieji N. S. ir V. S. prašė jų skundą tenkinti, nukentėjusiųjų atstovas advokatas J. Jankauskas taip pat palaikė nukentėjusiųjų apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, o nuteistosios I. D. apeliacinį skundą atmesti. Prokurorė D. Rutkauskaitė prašė nuteistosios I. D. apeliacinį skundą atmesti, su nukentėjusiųjų skundu pilnai sutiko.

439.

44Nuteistosios I. D. ir civilinio atsakovo UAB „( - )“ atstovo advokato M. Šriupšos apeliaciniai skundai atmetami, nukentėjusiųjų V. S., N. S., K. R. bei D. S., atstovaujamų įstatyminės atstovės N. S., apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4510.

46Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunde.

47Dėl I. D. apeliacinio skundo.

4811.

49Apeliaciniu skundu apeliantė prašė apeliacinės instancijos teismą už padarytą neatsargų nusikaltimą, sukėlusį nežymų ir sunkų nukentėjusiųjų V. S. ir K. R. sveikatos sutrikdymą panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir vadovaujantis BK 40 straipsniu atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, perduoti ją laiduotojos E. K. atsakomybei 1 metų terminui be užstato ir bylą nutraukti.

5012.

51BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

5212.1.

53Nagrinėjamu atveju padarytas nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 3 dalyje, priskirtinas neatsargių nusikaltimų kategorijai. Byloje yra pateiktas E. K. prašymas dėl sutikimo būti laiduotoja. BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas. Tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Šiuo atveju matyti, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo prašoma taikyti laidavimo institutą, tačiau motyvų dėl jo netaikymo teismas nuosprendyje nenurodė, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo skundo reikalavimu ir pasisakys.

5412.2.

55Pažymėtina, jog sprendžiant dėl laidavimo nuostatų taikymo teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Byloje nustatyta ir neginčijama, kad I. D. padarė neatsargų nusikaltimą, yra laiduotojos prašymas dėl I. D. perdavimo jos žinion, kuri galimai padarys teigiamą įtaką kaltininkei. Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Analizuojant byloje esančius duomenis dėl šios įstatymo sąlygos išpildymo matyti, kad E. K. teismui nurodė, jog jos santykis su I. D., kuri yra jos draugo dukra, yra itin glaudus. I. D. motina mirusi, todėl E. K. ne tik, kad su ja kalbasi kaip mama, bet ir kaip artimos draugės, todėl teigiamą įtaką ji įsitikinusi, jog galės padaryti. Byloje yra duomenys, kad E. K. bausta administracine tvarka dėl leistino greičio viršijimo.

5612.3.

57Be šių minėtų sąlygų būtina visuma sąlygų, numatytų BK 40 straipsnio 2 dalyje ir jas įvertinus nustatyta, kad nėra prieštaringų duomenų dėl I. D. duomenų, jog šis neatsargus nusikaltimas padarytas pirmą kartą, jį pilnai pripažino ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Analizuojant žalos pilno ar dalinio atlyginimo sąlygą, byloje matyti, jog I. D. sumokėjo 500 Eur, vėliau kilusi žala buvo atlyginama draudimo bendrovės (neturtinės žalos dalis) bei 2 000 Eur UAB „( - )“ ir esant šioms aplinkybėms, teismui iš jos konkrečiai nepriteisus jokios kitos papildomos sumos, apeliantė mano, kad šią sąlygą atitinka. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkė nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, vadinasi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013). Šiuo aspektu apygardos teismas atsižvelgė į atvejus, kuomet nuteistoji po šios neatsargios veikos administracinio įstatymo nuostatų nesilaikė ne vieną kartą, pažeidė jį ir padarė administracinius nusižengimus užtraukiančius administracinę atsakomybę, taip pat vertinti ir kaltininkę charakterizuojantys duomenys (pateikta charakteristika), padarytos veikos pobūdį apibūdinančios aplinkybės (neatsargus nusikaltimas, sukėlęs sunkius padarinius nukentėjusiajai), nuteistosios veiksmai ir kritiškumas jų atžvilgiu po įvykio (gailisi, atsiprašė) dėl ko teismas nebuvo įtikintas dėl galutinės šios sąlygos konstatavimo išvados, kadangi padaryti po tokio skaudaus įvykio kiti administraciniai nusižengimai, nors ir savo analogija ne tokie patys kaip šis nusikaltimas, nuteistosios abejotinas atsakingumas dalyvaujant pačiai eisme, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, teismui suponuoja išvadą, kad ji ignoruoja įstatymų reikalavimų laikymąsi, todėl pagrįsto pagrindo teisėjų kolegijai neabejotinai konstatuoti laidavimo instituto taikymo pagrįstumą nėra ne tik formaliuoju aspektu. Pažymėtina, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017) išaiškinta, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Esant aukščiau išdėstytoms teisėjų kolegijos aplinkybėms apeliacinio skundo argumentacija dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo atmestina ir skundas šioje dalyje netenkinamas.

5813.

59Apeliantė skunde prašė pakeisti nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 metams) jos netaikant arba paskirtą 2 metų terminą sutrumpinti iki 1 metų.

6013.1.

61Išreikšdama tokio pobūdžio reikalavimą apeliantė nurodė, jog teismas šią poveikio priemonę skyrė visiškai nemotyvavęs jos nei būtinumo, nei aplinkybių dėl 2 metų termino nustatymo. Iš pateikto skundo argumentų nustatyta, kad teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas grindžiamas darbinių funkcijų atlikimui, nes praradus darbą I. D. negalėtų atlyginti priteistų teismo proceso išlaidų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad I. D. nusikaltimas padarytas vairuojant jai transporto priemonę, todėl vadovaujantis suformuota teismine praktika pagrįstai sprendė, kad padarius BK 281 straipsnyje numatytą veiką turi būti teismo sprendžiamas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir kartu su bausme nepažeisti proporcingumo reikalavimo – tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju I. D. pagrįstai taikyta kartu su bausme ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, kadangi jos padarytas nusikaltimas padarytas naudojantis šia teise, kilę padariniai dėl nuteistosios neatsargaus ir neatidaus elgesio yra labai sunkūs mažametės nukentėjusiosios atžvilgiu, vaiko sveikatos būklė nėra tokia pati kokia buvo iki įvykio, abejonių yra ar ji ir bus atstatyta, tai akivaizdus faktas, kad kilusi grėsmė tik patvirtina šiurkštų KET reikalavimų nesilaikymą, taip pat teismas pagrįstai nustatė, kad kaltininkės neatidumas išlikęs ir po šio kraupaus įvykio, ji ir toliau pažeidinėja įstatymą (viršijo leistiną greitį, važiavo neįjungusi automobilio artimųjų šviesos žibintų, vežė daugiau keleivių nei numatyta). Tai pakankamos aplinkybės teisėjų kolegijai sutikti su apylinkės teismo spendimu taikyti specialios teisės draudimą. Aplinkybės dėl darbinių funkcijų neatlikimo ir galimo darbo netekimo kas bus neįmanoma atlyginti nuosprendžiu priteistą išlaidų sumą, teisėjų kolegijos vertinimu tik siekimas šių teisinių apribojimų išvengimo ir neeliminuoja šios priemonės prevencijos būtinumo.

6213.2.

63Skunde teigiama, kad teismas nustatė per griežtą terminą minėtos specialios teisės draudimui, tačiau teisėjų kolegija mano, kad šios priemonės terminas parinktas nenukrypus nuo termino dydžio skaičiavimo ir jo vidurkio, t. y. 2 metai. Toks sprendimas yra teisingas ir nepažeidžiantis teisingumo ir protingumo principų, kadangi nuteistosios teisinę padėtį lengvino aplinkybė dėl nusikaltimo pripažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, visiškai šiam klausimui spręsti įvertinti ir administracinių nusižengimų aspektai, kur nuteistosios atida ir dėmesys nebuvo itin atsakingas bei nesumenkinamas faktas dėl padaryto sunkias pasekmes sukėlusio neatsargaus nusikaltimo. Skunde nurodyta kasacinio teismo praktika, kuria remiantis apeliantė grindė šiuos skundo argumentus dėl teismų netaikyto uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones bei apygardų teismų baudžiamosios bylos, kur teismai taikė šią baudžiamojo poveikio priemonę, tačiau terminą nustatė trumpesnį nei 2 metai. Įvertinus BK 281 straipsnyje numatyto nusikaltimo pavojingumą, sukeliamų padarinių mastą bei atsižvelgiant į tai, kad uždraudus vairuoti transporto priemonę užkertamas kelias kaltininkei pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir toliau daryti nusikaltimus, teismas pagrįstai ir tinkamai išnaudojo BK 68 straipsnyje numatytos poveikio priemonės taikymo galimybes net ir esant suformuotai švelnesnio pobūdžio teisminei praktikai panašiose (BK 281 straipsnio 3 dalies) teisinėse situacijose, tačiau kiekvienu atveju vertinamos konkrečios bylos aplinkybės, reikšmingos individualizuojant bausmės skyrimo procesą kaltininkui. Šiuo atveju apylinkės teismas įstatymą taikė teisingai ir kilę tam tikri suvaržymai ar apribojimai, nurodyti įstatymuose, yra adekvatūs neteisėtų veiksmų kontekste.

6414.

65Apibendrinus visa kas ištirta ir patikrinta, teisėjų kolegija konstatuoja skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą šioje dalyje, susijusioje su nuteistosios apeliacinio skundo argumentacija.

66Dėl nukentėjusiųjų apeliacinio skundo.

6715.

68Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo motyvais ir išvadomis dėl neturtinės žalos dydžio nukentėjusiosios mažametės K. R., N. S., V. S. bei D. S. atžvilgiu.

6916.

70Pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos aplinkybes reikšmingas neturtinės žalos instituto taikymui pagrįsti tinkamai realizavo įstatyme numatytos normos nuostatas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalis) ir nurodydamas, jog pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017) už sunkų sveikatos sutrikdymą, kuomet padarytas neatsargus nusikaltimas, paprastai priteisiama iki 23 962 Eur. Priimant sprendimą dėl neturtinės žalos apylinkės teismas įvertino kokio pobūdžio ir sunkumo padaryti sužalojimai pagrinde mažametei nukentėjusiajai K. R., vertino ir tai, kad iki eismo įvykio mergaitė buvo sveika, o po eismo įvykio nukentėjusiosios sveikatos būklė itin pabloginta, jai taikyta kineziterapija reikalaujanti įvairių sričių specialistų pagalbos (sutrikusi mergaitės motorika, oralinė motorika, visiškai priklausoma nuo kito asmens, sutrikę judesiai, trumpalaikė ir ilgalaikė atmintis, itin ribotos fizinės ir intelektinės galimybės). Nukentėjusiosios gydymui ir reabilitacijai pateiktos rekomendacijos (užduotys, šalmas galvos apsaugai, neurochirurgo rekomendacijų tęsimas bei planinių rekomendacijų atlikimas). Apylinkės teismas nurodė, jog nukentėjusiajai K. R. 2018 m. sausio 8 d. nustatytas sunkus neįgalumas, specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis ir specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis. Nukentėjusioji K. R. iš esmės nevaikšto, nekalba, sunkiai orientuojasi aplinkoje, ji priklausoma nuo šeimos narių pagalbos, visiško pasveikimo galimybės neaiškios. Be šių aplinkybių teismas vertino ir žalą padariusio asmens (I. D.) kaltę, jos būseną, jog padaryta neatsargi veika ir išvadoje nusprendė, kad neturtinės žalos dydis bus teisingas bei protingas ir sąžiningas 25 000 Eur sumai.

7117.

72BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Šioje byloje buvo pareikštas nukentėjusiųjų civilinis ieškinys dėl neturtinės 54 500 Eur žalos atlyginimo, tačiau skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas nurodytą sumą sumažino iki 25 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį ir priteisdamas jo atlyginimą byloje nepakankamai įvertino aplinkybes, sietinas su eismo įvykio metu kilusiomis itin sunkiomis pasekmėmis. Apeliaciniu skundu nukentėjusieji prašo priteisti nukentėjusiajai mažametei 48 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, N. S., V. S. ir D. S. po 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

7318.

74Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, vadovaujamasi CK 6.250 straipsniu ir suformuota teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, tačiau teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013). Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiosios patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką tolimesniam jos gyvenimui, kokybei.

7518.1.

76Nagrinėjamu atveju eismo įvykio metu sunkiai buvo sužalota nukentėjusioji mažametė K. R., kuriai Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2825/2017 konstatuoti daugybiniai įspaustiniai kaukolės kairės pusės kaktikaulio, smilkinkaulio, momenkaulio, pakauškaulio bei kaukolės pamato ir kairės akiduobės sienelių lūžiai, galvos smegenų sumušimas su kraujosruvomis į smegenų audinį kairėje kaktinėje ir momeninėje srityse, kraujosruvos virš ir po kietuoju galvos smegenų bei po voratinklinių galvos smegenų dangalais, kraujo išsiliejimas į kairį šoninį galvos smegenų skilvelį. Sužalojimai išsivystė veikiant kairę galvos pusę kietu buku daiktu ir galėjo išsivystyti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, lengvajam automobiliui staiga greitėjant po smūgio į automobilio galinę dalį. Ginčo dėl sužalojimų pobūdžio, sunkumo nėra. Apygardos teismo vertinimu, akivaizdu, jog nukentėjusioji be patirto fizinio skausmo ir sunkaus kūno sužalojimo, kuomet jos sveikatos būklė išlikusi sunki ir duomenų, jog ji bus tokia pati kaip ir buvo iki eismo įvykio ar net prognozių šiuo aspektu nėra, patyrė ir dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus, nepatogumus, kadangi kilusios pasekmės išlikusios, gyvenimo kokybė itin suprastėjusi ir akivaizdaus progreso neįžvelgtina. Apylinkės teismas visiškai teisingai nurodė reikšmingas aplinkybes dėl neturtinės žalos nustatymo procese, tačiau sureikšmino teisminę praktiką dėl piniginės satisfakcijos už neturtinio pobūdžio išgyvenimus, nepatogumus, praradimus, sumenkinus kuo teisingesnę kompensacijos esmę.

7718.2.

78Apeliaciniame skunde dėl neturtinės žalos dydžio pakankamai argumentų, kuomet teismai neturi apsiriboti tik teismine praktika, kuria nustatytos atitinkamos ribos priteistinų sumų už neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Sutinkamai su skundo autoriaus pozicija bei Konstitucinio teismo išaiškinimais praktikoje teismas turi priimti tik teisingą sprendimą. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog neatsargiais kaltinamosios veiksmais buvo pažeista fundamentaliausia bei vertingiausia asmeninė neturtinė vertybė (mažametės sveikata), todėl visa tai piniginiu ekvivalentu neįvertintina, tačiau protinga ir teisinga kompensacija galima. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse. Pagrįstai skunde be minėtų teisminės praktikos aspektų tokio pobūdžio bylose, kur kyla itin sunkūs padariniai dėl neteisėtumo kuomet išnagrinėjamos baudžiamosios bylos, priimti galutiniai ir nekvestionuotini procesiniai sprendimai, aktualios ir civilinio pobūdžio bylos, kuomet žala reikalaujama civilinio proceso normų pagalba iš kaltosios šalies ir suformuota teisminė praktika šiame kontekste aktuali nagrinėtinai bylai atsižvelgiant dėl teisingos piniginės satisfakcijos, siekiant atstatyti teisingumą nukentėjusiosios ir kaltosios šalies interesų konflikte. Pažymėtina, kad šios bylos išnagrinėjime akivaizdus nukentėjusiosios didelės kančios patyrimas ir jos padarinių šalinimas, stengiantis nukentėjusiajai grąžinti gyvenimo kokybę į padėtį, kokia ji buvo iki eismo įvykio, dedama itin daug pastangų, sietinų su specialistų pagalba, jų teiktinomis rekomendacijomis, daromos nukentėjusiajai operacijos, patiriamos vėl naujos kančios ir artimųjų išgyvenimai dėl atliekamų veiksmų sėkmės, todėl teisėjų kolegija mano, kad aplinkės teismas nepakankamai tam teikė reikšmės ir patirtų neturtinių išgyvenimų esmę nepakankamai įvertino piniginiu ekvivalentu.

7918.3.

80Teisėjų kolegija, įvertinusi padarytų sužalojimų pobūdį, sunkumą, nukentėjusiosios K. R. patirtus ir patiriamus išgyvenimus, nuolatinį gydytojų rekomendacijų laikymąsi, reabilitacijas ir esmines aplinkybes, kas gyvenimo kokybę padarė itin apsunkintą tiek vaiko augimo periodu, vaikystės laiko praradimu, mergaitei reikalinga kito asmens priežiūra, globa, ji iš esmės nevaikšto, nekalba, sunkiai orientuojasi aplinkoje, gydytojai neteikia visiško pasveikimo galimybių, tikimybė dėl išliekamų reiškinių ir pan. Gana plačiai apeliaciniame skunde nurodytos kilusios pasekmės bei jų pagrindu nukentėjusiosios K. R. ne tik kančia, bet ir išgyvenimai, nepatogumai patvirtina, kad neturtinio pobūdžio žala yra akivaizdi ir tam, kad ji kuo teisingiau būtų kompensuota, teisėjų kolegijos vertinimu turi būti apeliacinis skundas šioje dalyje iš dalies tenkintas ir neturtinė žala K. R. atžvilgiu padidinta iki 45 000 Eur. Byloje esanti faktinė medžiaga, kuri pagrindžia civilinio ieškinio dalyką, teisėjų kolegijai nekelia abejonių, tačiau kaip jau minėta, tai vertinamasis procesas ir apylinkės teismas, nors ir vadovavosi neturtinės žalos įvertinimo kriterijais, tačiau nevisiškai tinkamai taikė materialiosios teisės normas (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), nes eismo įvykio metu kilę padariniai yra be galo sunkūs, labai stipriai pakeitę tiek pačios nukentėjusiosios gyvenimo kokybę, tiek jos artimųjų tikslus, siekius ir veiklą, apie kuriuos vargiai yra kalbama su perspektyva joms kisti į gerą. Nustatant neturtinės žalos dydį ir jį šiuo atveju padidinus teisėjų kolegija pažymi, kad nesant byloje duomenų dėl tokio šio teismo sprendimo pakeitimo, atsižvelgiant į teisminę praktiką, atsakingo už žalo asmens turtinė padėtis nėra lemiantis kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Padidinus neturtinės žalos dydį ir atsižvelgus aplinkybes, kad 5 000 Eur neturtinės žalos sumokėta draudimo kompanijos, 2 000 Eur sumokėta paties civilinio atsakovo UAB „( - )“ bei 500 Eur sumokėjo nuteistoji I. D., iš civilinio atsakovo UAB „( - )“ priteistina nukentėjusiajai K. R., atstovaujamai įstatyminės atstovės N. S., 37 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

8119.

82Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad teismas darydamas savo išvadas dėl priteistinų neturtinės žalos dydžių neteisingai rėmėsi kasacinio teismo praktika, jos neišanalizavęs, tačiau teisėjų kolegija su tuo pilnai nesutinka. Analizuojant ir tikrinant skundžiamą nuosprendį atsižvelgus į skunde išdėstytus argumentus darytina išvada, kad teismas pagrįstai nurodė, jog diduma suformuotos teisminės praktikos kur vidutiniškai tokio pobūdžio bylose priteisiama neturtinė žala teismų dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo neatsargiame nusikaltimo padaryme vyrauja nuo 10 000 Eur iki 23 962 Eur ir tokį motyvą pagrindė kasacinio teismo praktika baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017. Nukentėjusiųjų skunde apygardos teismui šios bylos analizuotos, kritikuota baudžiamoji byla Nr. 2K-61-696/2016, kurioje visumoje neturtinės žalos buvo priteista beveik 37 000 Eur. Kolegija nurodo, kad nukentėjusiųjų keturi, iš jų labiausiai nukentėjęs mažametis vaikas (buvęs komoje), kuriam teismas priteisė 18 459,22 Eur. Pažymėtina, kad šios kasacinio teismo bylos paminėtos dėl priteistinų sumų, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog konkrečiu atveju reikšminga yra nagrinėjama baudžiamoji byla ir jos aplinkybės bei jų vertinimo procesas, kur įstatymas numatęs teismo jurisdikcijai nustatyti neturtinės žalos būtį ir jos dydį, atsižvelgiant į CK 6.250 straipsnyje numatytus kriterijus bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

8320.

84Skunde nurodyta kritika dėl apylinkės teismo motyvų, kuomet mažinant prašytos neturtinės žalos dydį teismas vertino ne civilinio atsakovo UAB „( - )“ elgesį, o nurodydamas nuosprendžio 6 puslapį teigė, kad civilinės atsakomybės subjektu I. D. negali būti, todėl ir jos elgesys nereikšmingas. Teisėjų kolegija šiuos teiginius laiko nepagrįstais, kadangi pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šios normos analizė suponuoja teisėjų kolegijai išvadą, kad apylinkės teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos, procesinių vertinimo pažeidimų nepadarė, laikėsi įstatymo ir tyrė bei analizavo kriterijus, reikšmingus bylos objektyviam išnagrinėjimui.

8521.

86Nukentėjusieji N. S., V. S. ir D. S. skunde nurodė argumentus dėl ko jie nesutinka su apylinkės teismo sprendimu jiems priteisti tik dalį jų prašytos neturtinės žalos atlyginimo, t. y. ne po 1 500 Eur kiekvienam, o sumažintai N. S. ir V. S. po 1 000 Eur, nukentėjusiosios K. R. broliui D. S. 300 eur neturtinės žalos.

8721.1.

88Pirmosios instancijos teismas analizavo ir nurodė kaip buvo sužalota tiek pati N. S., tiek V. S., kad juos su K. R. sieja ypatingai artimas ryšys, dėl nukentėjusiosios sužalojimų jie patiria itin didelius išgyvenimus, juolab, kad jie kartu su nukentėjusiąja pateko į eismo įvykį ir viską patys matė (įvykio metu buvo itin sunkiai sužalota vaiko galva, matėsi įdubimai galvoje, kraujas), patyrė didelį šoką, išgąstį, emocinį ir psichinį sukrėtimą. Nukentėjusiųjų visas laikas praleistas prie dukros vykdant nuolatinę jos priežiūrą. Dėl tokių pasikeitimų, kurie nulemti šio eismo įvykio pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas priteisti neturtinę žalą K. R. motinai nukentėjusiajai N. S. ir jos vyrui V. S., tačiau teismas, atsižvelgęs į tai bei į teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus, formuojamą teismų praktiką, prašytą sumos dydį mažino ir priteisė po 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

8921.2.

90Teisėjų kolegija įvertinusi dar kartą šiuos teismo motyvus, analizuodama ir pateikto skundo argumentus šiuo aspektu, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nukentėjusiosios K. R. motina N. S. bei jos sutuoktinis, kurį sieja gana artimas ir kaip pati nukentėjusiosios motina tvirtina, ypatingas ryšys su jos dukra, patirti išgyvenimai ir atsidavimas slaugant be perstojo itin sunkiai sužalotą K. R., pakitus jų gyvenimui kardinaliai, dedant itin dideles pastangas dėl K. R. sveikatos būklės gerinimo, tik pagrindžia, kad šie nukentėjusieji patyrė neturtinę žalą pasireiškusią begaliniu išgąsčiu, nenusakomais išgyvenimais ne tik dėl savo patirtų sužalojimų fiziniu, dvasiniu aspektu, bet ypatingai dėl pačios K. R. būklės, su šeima dirbo psichologas, taip pat nukentėjusieji patyrė dvasinę kančią, kad jų mažametis sūnus, esant K. R. priežiūrai ir globai, negalėjo visą laiką būti šalia jų, jis turėjo būti su seneliais ir motinai bei tėvui tai buvo itin sunkus periodas, kas tik patvirtina, kad šiuo atveju patirta neturtinė žala turi būti priteista pilnai, t. y. po 1 500 Eur kiekvienam.

9121.3.

92Pirmosios instancijos teismas D. S., kuris Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. sausio 16 d. nutartimi pripažintas nukentėjusiuoju, priteisė 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą už tai, kad jis eismo įvykio metu patyrė galvos sumušimą, po eismo įvykio jis bijo būti vienas tamsoje, nuolat prisimena šį įvykį ir išgyvenimus ligoninėje, apie tai pasakoja, tapo irzlus, isteriškas. Nukentėjusysis 5 mėnesius gyveno su seneliais be tėvų, todėl jam trūko tėvų dėmesio, jis tą išreiškė tėvams, jiems priekaištavo. Apeliaciniame skunde išdėstytos iš esmės tos pačios aplinkybės dėl D. S. būklės, kuri apylinkės teismo nepakankamai įvertinta neturtinio pobūdžio potyrių aspektu. Abejonių dėl šio nukentėjusiojo statuso apeliacinės instancijos teismui nekilo. Dar kartą išanalizavus šiame punkte nurodytas aplinkybes dėl neturtinės žalos instituto pagrįstumo teisėjų kolegija mano, kad ir šiuo atveju, vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais, nukentėjusiajam D. S. priteistas 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas didinamas iki 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

9322.

94Nukentėjusieji V. S., N. S. bei K. R. ir D. S., atstovaujami įstatyminės atstovės N. S., apeliaciniu skundu siekia, jog būtų pašalintas iš skundžiamo nuosprendžio motyvų (4 puslapis) teiginys „Bylos duomenys patvirtina, kad draudikas ADB „Gjensidige“ atlygino nukentėjusiesiems turtinę žalą, todėl nukentėjusieji nereikalauja priteisti turtinę žalą iš civilinių atsakovų“. Apeliantai tvirtina, kad turtinės žalos klausimo šioje byloje nekėlė, draudimo kompanijai ADB „Gjensidige“ pateikė 2017 m. gruodžio 1 d. prašymą dėl 20 238,18 Eur turtinės žalos atlyginimo, tačiau turtinė žala neatlyginta. Tą patvirtina pridedami ADB „Gjensidige“ atsakymai ir 2018 m. vasario 27 d. pretenzija. Dėl to ieškovai ketina kreiptis į teismą ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo.

9522.1.

96Sutinkamai su nukentėjusiųjų skunde nurodytais argumentais, kad byloje nėra dokumentų, patvirtinančių, jog draudimo kompanija ADB „Gjensidige“ 2017 m. gruodžio 1 d. prašymą dėl 20 238,18 Eur turtinės žalos atlyginimo yra patenkinusi ir šią sumą išmokėjusi. Nesant kitų teismo šiuos teiginius patvirtinančių duomenų, jie laikytini nepagrįstais ir teisėjų kolegija teiginį „Bylos duomenys patvirtina, kad draudikas ADB „Gjensidige“ atlygino nukentėjusiesiems turtinę žalą, todėl nukentėjusieji nereikalauja priteisti turtinę žalą iš civilinių atsakovų“ šalina iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies kaip neatitinkantį bylos aplinkybių.

97Dėl civilinio atsakovo UAB „( - )“ atstovo apeliacinio skundo.

9823.

99UAB „( - )“ atstovas advokatas M. Šriupša skunde prašė teismo sumažinti apylinkės teismo nuosprendžiu priteistą nuketėjusiajai K. R. neturtinės žalos dydį iki 4 800 Eur. Aukščiau nurodytų teisėjų kolegijos motyvų pagrindu kur aptarta ir analizuota skundžiamojo nuosprendžio dalis, susijusi su neturtinės žalos institutu dėl nukentėjusiosios mažametės K. R. teisingu kompensavimu jos patirtų sužalojimų kontekste, išdėsčius savo išvadas ir konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino neturtinės žalos dydį, kuris apeliacinės instancijos teismo teisėjų motyvais ir išvada yra padidintas, UAB „( - )“ atstovo skundo reikalavimas nelaikytinas pagrįstu, todėl atmetamas.

100Dėl proceso išlaidų.

10124.

102Nukentėjusieji kartu su apeliaciniu skundu pateikė reikalavimą dėl proceso išlaidų priteisimo ir pridėjo 2018 m. balandžio 26 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. ( - ) bei išankstinę sąskaitą - faktūrą Nr. ( - ) (4 t., b. l. 42, 43) 605 Eur sumai už apeliacinio skundo parengimą baudžiamojoje byloje. 2018 m. birželio 26 d. N. S. ir V. S. atstovė advokatė Neringa Šalčiuvienė pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą dėl procesinių išlaidų patyrimo, kurias sudarė 1 339 Eur suma ir pateikė 2018 m. birželio 22 d. advokato orderį Nr. ( - ) dėl atstovavimo ( t. 4, b. l. 70 ), 2018 m. birželio 22 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. ( - ) 250 Eur sumai už atstovavimą, išankstinę sąskaitą – faktūrą Nr. ( - ) (4 t., b. l. 72) bei sutartį dėl teisinės pagalbos Nr. ( - ) (4 t., b. l. 73). Apeliacinės instancijos teisme 2018 m. lapkričio 28 d. gautas civilinių ieškovų atstovo advokato Justo Jankausko prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo prašant iš nuteistosios I. D. civilinių ieškovų naudai priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas 2 335,69 Eur proceso išlaidas ( t. 4, b. l. 141-142). Prie šio prašymo pateikė išankstinės sąskaitos – faktūros Nr. 20180425/001 kopiją, 2018 m. balandžio 26 d. pinigų priėmimo kvito Nr. ( - ) kopiją, išankstinio apmokėjimo sąskaitą Nr. JP 004452 1 000 Eur sumai, išankstinio apmokėjimo sąskaitą Nr. ( - ) 20,56 Eur sumai, išankstinio apmokėjimo sąskaitą Nr. ( - ) 1 710,13 Eur sumai, mokėjimo nurodymus ( t. 4, 143-149 ).

10324.1.

104Pagal BK 106 straipsnio 2 dalį pripažinus kaltinamąją kalta, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamosios išieškoti nukentėjusiųjų turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo atstovui, paslaugoms apmokėti. Pažymėtina, kad šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-267/2009, 2K–174/2014, 2K-303/2014). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nukentėjusiojo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Šioje byloje apeliaciniai skundai buvo paduoti pačios nuteistosios I. D., civilinio atsakovo UAB „( - )“ atstovo advokato Manto Šriupšos ir nukentėjusiųjų V. S., N. S., K. R. bei D. S., atstovaujamų įstatyminės atstovės N. S.. Apeliacinės instancijos teismas nuteistosios I. D. ir civilinio atsakovo UAB „( - )“ atstovo advokato Manto Šriupšos apeliacinius skundus atmetė, o nukentėjusiųjų tenkino iš dalies.

10524.2.

106Baudžiamoji byla išnagrinėta per 4 teismo posėdžius. Iš teismui pateiktų dokumentų, pagrindžiančių prašymus dėl proceso išlaidų patyrimo nustatyta, kad V. S. patyrė 605 Eur sumą ir 484 Eur sumą išlaidų už apeliacinio skundo bei atsiliepimų į I. D. apeliacinį skundą bei į UAB „( - )“ apeliacinį skundą parengimo. Šios išlaidos pagrįstos išankstinėmis sąskaitomis – faktūromis ( t. 4, 43, 57 ) bei pinigų mokėjimo kvitais ( t. 4, b. l. 42, 56 ). Advokatė Neringa Šalčiuvienė 2018 m. birželio 26 d. prašyme nurodė tas pačias išlaidas patirtas dėl apeliacinio skundo surašymo bei atsiliepimų į nuteistosios I. D. apeliacinį skundą bei į civilinio atsakovo UAB „( - )“ apeliacinį skundą parengimo bei tuo pačiu nurodė, jog V. S. patyrė 250 Eur išlaidų už tai, kad ji teikė teisines paslaugas – atstovavo baudžiamojoje byloje 2018 m. birželio 27 d. Byloje nustatyta, kad 2018 m. birželio 22 d. advokato orderio Nr. ( - ) pagrindu advokatė N. Šalčiuvienė turėjo teisę atstovauti N. S. ir V. S. šioje baudžiamojoje byloje. Taip pat nustatyta, kad 2018 m. birželio 27 d. teismas nepradėjo nagrinėti apeliacinių skundų, kadangi neatvyko civilinio atsakovo atstovas advokatas M. Šriupša ir posėdis buvo baigtas per 8 minutes. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai suponuoja išvadą, kad prašyta 250 Eur suma už atstovavimą yra ženkliai per didelė ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais ji mažintina iki 50 Eur. Nuo 2018 m. spalio 10 d. teismo posėdžio byloje nukentėjusiuosius pradėjo atstovauti advokatas Justas Jankauskas ( t. 4, b. l. 80,81,82,83 ). 2018 m. lapkričio 28 d. teismui pateiktas nukentėjusių advokato J. Jankausko prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo nurodant, kad jas sudaro 605 Eur už apeliacinio skundo parengimą, 1 000 Eur už teisinę konsultaciją ir susipažinimą su byla, už pasiruošimą ir klientų atstovavimą teisme 2018 m. spalio 10 d. ir 2018 m. lapkričio 7 d. teismo posėdžiuose, už prašymo taikyti laikiną procesinę prievartos priemonę parengimą ir pateikimą teismui, 20,56 Eur už paiešką VĮ Registrų centras bei 710,13 Eur už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo rengimą, baigiamosios kalbos parengimą, atstovavimą 2018 m. lapkričio 28 d. teismo posėdyje. Prašymas pagrįstas aukščiau jau paminėtomis išankstinėmis sąskaitomis – faktūromis, pinigų priėmimo kvitais. Iš baudžiamosios bylos teismo posėdžių protokolų matyti, kad advokatas J. Jankauskas dalyvavo posėdžiuose, atstovavo nukentėjusiųjų interesus, teikė prašymus, todėl šios pateiktos išlaidos laikytinos proceso išlaidomis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos apimtį, į pateiktą proceso išlaidų realumą, pagrįstumą, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, tai, kad nukentėjusiųjų apeliacinis skundas patenkintas iš dalies V. S. patirtos viso 1 139 Eur proceso išlaidos mažinamos iki 1 000 Eur proceso išlaidų, o N. S. patirtos 1 730,69 Eur proceso išlaidų mažinamos iki 1 500 Eur proceso išlaidų ir priteistinos iš nuteistosios I. D..

107Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu ir 336 straipsnio 3 dalimi,

Nutarė

108nuteistosios I. D. ir civilinio atsakovo UAB „( - )“ atstovo advokato Manto Šriupšos apeliacinius skundus atmesti.

109Nukentėjusiųjų V. S., N. S., K. R. bei D. S., atstovaujamų įstatyminės atstovės N. S., apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

110Pakeisti nuosprendžio dalį ir priteistą iš civilinio atsakovo UAB „( - )“, juridinio asmens kodas ( - ), buveinės adresas ( - ), civiliniams ieškovams:

111K. R., ( - ) gyv. ( - ) r., atstovaujamai įstatyminės atstovės N. S., 17 500 (septyniolika tūkstančių penki šimtai) eurų neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 37 500 (trisdešimt septynių tūkstančių penkių šimtų) eurų neturtinės žalos atlyginimo;

112N. S., asmens kodas ( - ) ir V. S., asmens kodas ( - ) gyv. ten pat, priteistą po 1 000 (vieną tūkstantį) eurų neturtinės žalos atlyginimo padidinti ir jiems priteisti po 1 500 (vieną tūstantį penkis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo;

113D. S., asmens kodas ( - ) gyv. ten pat, atstovaujamam įstatyminės atstovės N. S., priteistą 300 (trijų šimtų) eurų neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 1 500 (vieno tūstančio penkių šimtų) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

114Pašalinti iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies (4 puslapis) teiginį „Bylos duomenys patvirtina, kad draudikas ADB „Gjensidige“ atlygino nukentėjusiesiems turtinę žalą, todėl nukentėjusieji nereikalauja priteisti turtinę žalą iš civilinių atsakovų“ kaip neatitinkantį bylos aplinkybių.

115Priteisti iš nuteistosios I. D., asmens kodas ( - ) gyv. ( - ), nukentėjusiajam V. S. 1 000 (vieną tūstantį) eurų ir nukentėjusiajai N. S. 1 500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) eurų turėtų išlaidų advokatų paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

116Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

117Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, I. D. skirta baudžiamojo poveikio priemonė... 4. Priteista iš civilinio atsakovo UAB „( - )“, civiliniams ieškovams:... 5. K. R., asmens kodas ( - ) atstovaujamai įstatyminės atstovės N. S., 17 500... 6. N. S., asmens kodas ( - ) ir V. S., asmens kodas ( - ) po 1 000 Eur neturtinei... 7. D. S., asmens kodas ( - ) atstovaujamam įstatyminės atstovės N. S., 300 Eur... 8. Priteista iš I. D., asmens kodas ( - ) nukentėjusiesiems N. S. ir V. S. 2 026... 9. Iki bausmės vykdymo pradžios I. D. kardomoji priemonė – rašytinis... 10. Teisėjų kolegija... 11. 1.... 12. I. D. pirmosios instancijos teismo nuteista pagal BK 281 straipsnio 3 dalį už... 13. 2.... 14. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendyje... 15. 3.... 16. Apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m.... 17. 4.... 18. Apeliaciniame skunde nuteistoji I. D. prašė panaikinti Kauno apylinkės... 19. 4.1.... 20. Apeliantė mano, kad ji galėjo būti teismo atleista nuo baudžiamosios... 21. 4.2.... 22. Taip pat skunde apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai... 23. 4.3.... 24. Skunde nurodė ir tai, kad net ir tuo atveju, jei apeliacinės instancijos... 25. 5.... 26. Civilinio atsakovo UAB „( - )“ atstovas advokatas Mantas Šriupša prašė... 27. 5.1.... 28. Skunde nurodė, jog priteistas civilinio ieškinio dydis nukentėjusiajai K. R.... 29. 6.... 30. Nukentėjusieji V. S., N. S. bei K. R. ir D. S., atstovaujami įstatyminės... 31. 6.1.... 32. Skunde nurodė, jog nuosprendyje visiškai nepagrįstai nurodyta, jog „bylos... 33. 6.2.... 34. Skunde nesutinka ir su teismo išvada, jog neturtinės žalos atlyginimas... 35. 6.3.... 36. Taip pat skunde nurodė, jog civiliniai ieškovai ieškinį pareiškė tik... 37. 6.4.... 38. Sumažindamas tėvams N. ir V. S. bei jų sūnui D. S. neturtinės žalos... 39. 7.... 40. Civiliniai ieškovai V. S., N. S. bei K. R. ir D. S., atstovaujami... 41. 8.... 42. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji I. D. savo... 43. 9.... 44. Nuteistosios I. D. ir civilinio atsakovo UAB „( - )“ atstovo advokato M.... 45. 10.... 46. Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias... 47. Dėl I. D. apeliacinio skundo.... 48. 11.... 49. Apeliaciniu skundu apeliantė prašė apeliacinės instancijos teismą už... 50. 12.... 51. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį... 52. 12.1.... 53. Nagrinėjamu atveju padarytas nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 3... 54. 12.2.... 55. Pažymėtina, jog sprendžiant dėl laidavimo nuostatų taikymo teismas turi... 56. 12.3.... 57. Be šių minėtų sąlygų būtina visuma sąlygų, numatytų BK 40 straipsnio... 58. 13.... 59. Apeliantė skunde prašė pakeisti nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo... 60. 13.1.... 61. Išreikšdama tokio pobūdžio reikalavimą apeliantė nurodė, jog teismas... 62. 13.2.... 63. Skunde teigiama, kad teismas nustatė per griežtą terminą minėtos... 64. 14.... 65. Apibendrinus visa kas ištirta ir patikrinta, teisėjų kolegija konstatuoja... 66. Dėl nukentėjusiųjų apeliacinio skundo.... 67. 15.... 68. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo motyvais ir išvadomis dėl... 69. 16.... 70. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos aplinkybes reikšmingas... 71. 17.... 72. BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 73. 18.... 74. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, vadovaujamasi CK 6.250... 75. 18.1.... 76. Nagrinėjamu atveju eismo įvykio metu sunkiai buvo sužalota nukentėjusioji... 77. 18.2.... 78. Apeliaciniame skunde dėl neturtinės žalos dydžio pakankamai argumentų,... 79. 18.3.... 80. Teisėjų kolegija, įvertinusi padarytų sužalojimų pobūdį, sunkumą,... 81. 19.... 82. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad teismas darydamas savo išvadas... 83. 20.... 84. Skunde nurodyta kritika dėl apylinkės teismo motyvų, kuomet mažinant... 85. 21.... 86. Nukentėjusieji N. S., V. S. ir D. S. skunde nurodė argumentus dėl ko jie... 87. 21.1.... 88. Pirmosios instancijos teismas analizavo ir nurodė kaip buvo sužalota tiek... 89. 21.2.... 90. Teisėjų kolegija įvertinusi dar kartą šiuos teismo motyvus, analizuodama... 91. 21.3.... 92. Pirmosios instancijos teismas D. S., kuris Kauno apylinkės teismo Jonavos... 93. 22.... 94. Nukentėjusieji V. S., N. S. bei K. R. ir D. S., atstovaujami įstatyminės... 95. 22.1.... 96. Sutinkamai su nukentėjusiųjų skunde nurodytais argumentais, kad byloje nėra... 97. Dėl civilinio atsakovo UAB „( - )“ atstovo apeliacinio skundo.... 98. 23.... 99. UAB „( - )“ atstovas advokatas M. Šriupša skunde prašė teismo... 100. Dėl proceso išlaidų.... 101. 24.... 102. Nukentėjusieji kartu su apeliaciniu skundu pateikė reikalavimą dėl proceso... 103. 24.1.... 104. Pagal BK 106 straipsnio 2 dalį pripažinus kaltinamąją kalta, teismas,... 105. 24.2.... 106. Baudžiamoji byla išnagrinėta per 4 teismo posėdžius. Iš teismui pateiktų... 107. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 108. nuteistosios I. D. ir civilinio atsakovo UAB „( - )“ atstovo advokato Manto... 109. Nukentėjusiųjų V. S., N. S., K. R. bei D. S., atstovaujamų įstatyminės... 110. Pakeisti nuosprendžio dalį ir priteistą iš civilinio atsakovo UAB „( -... 111. K. R., ( - ) gyv. ( - ) r., atstovaujamai įstatyminės atstovės N. S., 17 500... 112. N. S., asmens kodas ( - ) ir V. S., asmens kodas ( - ) gyv. ten pat, priteistą... 113. D. S., asmens kodas ( - ) gyv. ten pat, atstovaujamam įstatyminės atstovės... 114. Pašalinti iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies (4 puslapis) teiginį... 115. Priteisti iš nuteistosios I. D., asmens kodas ( - ) gyv. ( - ),... 116. Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.... 117. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos....