Byla 2S-378-368/2011

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Egidijaus Mockevičiaus, kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Reginos Agotos Gutauskienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus E. Č. atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) E. Č. pareiškimą dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka iš įkeisto turto.

3Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

5I. Ginčo esmė

6Pareiškėjas (kreditorius) E. Č. pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinės skolos išieškojimo iš įkeisto turto kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyrių, nurodydamas, kad per nustatytą terminą skolininkės J. Ž. įsiskolinimas padengtas ar sumažintas nebuvo. Todėl kreditorius prašė išieškoti ne ginčo tvarka iš įkeisto turto 22 200,00 Lt negrąžintą paskolą, 1 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, iš viso 742 470,00 Lt skolą.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 31 d. nutartimi prašymą tenkino. Nutarė priverstinai parduoti iš varžytynių J. Ž. kreditoriui E. Č. įkeistą nekilnojamąjį turtą: 88,07 kv. m ploto butą su 54,81 kv. m ploto rūsiu, unikalus ( - ), esantį ( - ); priverstinai išieškoti 22 200,00 Lt negrąžintą paskolą ir 2011,32 Lt netesybas, iš viso 24 211,32 Lt skolą, 6,00 Lt žyminį mokestį ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos (24 211,32 Lt) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2011-03-07) dienos iki visiško šios skolos išieškojimo. Nurodė, kad kreditorius prašė išieškoti iš skolininkės 720 270,00 Lt dydžio netesybas (delspinigius) už devynerius metus, tai daugiau negu 32 kartus viršija skolos sumą. Teismo vertinimu, tokio dydžio netesybos yra neprotingai ir nesąžiningai didelės, todėl sprendė, kad jos turi būti mažinamos. Pažymėjo, kad skolininkė buvo pasirengusi skolą grąžinti, tačiau to nepadarė dėl to, kad kreditorius E. Č. buvo kalinamas. Atkreipė dėmesį į tai, kad pats kreditorius E. Č. 2010-07-29 laiške skolininkei, nurodė, jog netesybų skolininkė jam nemoka tik nuo 2009 m. gruodžio mėnesio. Teismo vertinimu, kreditorius nenurodė, kad dėl to, jog skolininkė praleido prievolės įvykdymo terminą, jis patyrė nuostolių, skolininkė pripažįsta skolą ir nevengia jos atlyginti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad kreditoriaus prašomų išieškoti netesybų dydis mažintinas iki 0,02 procentų už kiekvieną uždelstą dieną, ir iš skolininkės įkeisto turto, pardavus jį varžytynėse, netesybos (delspinigiai) išieškotinos už 15 mėnesių ir 3 dienas (iš viso už 453 dienas), skaičiuojant nuo 2009-12-01 iki 2011-03-04, t. y. 2011,32 Lt.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10Atskiruoju skundu apeliantas (kreditorius) E. Č. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad skolininkė buvo pasirengusi skolą grąžinti, tačiau to nepadarė dėl to, kad kreditorius E. Č. buvo kalinamas. Pažymima, kad teismo motyvai, jog skolininkė netesybų kreditoriui nemoka tik nuo 2009 m. gruodžio mėnesio, yra nepagrįstas, be to, skolininkė nepateikė teismui tai patvirtinančių įrodymų. Teigiama, kad dėl skolininkės vengimo įvykdyti prievolę, kreditorius turi didelius įsiskolinimus. Apeliantas nesutinka su skundžiama nutartimi nustatytu delspinigių dydžiu. Apelianto manymu, teismas pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką.

11Atsiliepimu į apelianto atskirąjį skundą skolininkė J. Ž. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad skolininkė yra pasiruošusi atsiskaityti su kreditoriumi. Pažymima, kad delspinigių suma yra aiškiai per didelė. Teigiama, kad 2001-2002 m. skolininkė kreditoriui sumokėjo 8140 Lt delspinigius.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

13teisiniai argumentai ir išvados

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

15Teisėjų kolegija atmeta apelianto skundo teiginius dėl netesybų nemokėjimo laikotarpio ir pažymi, kad pats apeliantas savo skunde pažymi, jog skolininkė grąžino kreditoriui kelis šimtus litų siekiančias netesybas (155 b. l.). Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad pats kreditorius savo 2010-07-29 laiške nurodė, kad skolininkė nemoka jam netesybų nuo 2009 m. gruodžio mėnesio (31–32 b. l.).

16Teisėjų kolegija nepasisako dėl kreditoriaus skundo teiginių apie jo turėtus nuostolius dėl to, kad skolininkė laiku negrąžino kredito, kadangi nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui apeliantas nepateikė savo teiginius patvirtinančių įrodymų.

17Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės ir apelianto teiginiai dėl skolininkės galimybių grąžinti skolą, kadangi pats apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė skolininkės atstovo pasiūlymą dėl skolos grąžinimo (156 b. l.).

18Priešingai, nei savo skunde teigia apeliantas, kad teismo priteistas delspinigių dydis neproporcingai mažas, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos tik CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais. Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Tokią teisėjų kolegijos poziciją patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kadangi pagal ją teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.).

19Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto skundo teiginiais dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos pažeidimo, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi. Teisės taikymo taisyklių taikymas, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų teisės normos taikymą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant bylas, savo faktinėmis aplinkybėmis panašias į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2011). Šių kasacinio teismo išaiškinimų kontekste pažymėtina, kad Hipotekos teisinių santykių dalyviai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnis). Nurodyti principai lemia ir tai, kad teisė patenkinti reikalavimus hipotekos instituto normų nustatyta tvarka turi būti garantuota sąžiningiems kreditoriams, kurių reikalavimai yra teisėti. Hipotekos instituto specifika, pasireiškianti formaliųjų procedūrų dominavimu, negali būti naudojama neteisėtumui ir neteisingumui civiliniuose santykiuose įtvirtinti. Atsižvelgusi į prieš tai nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Hipotekos bylą nagrinėjantis teisėjas privalo vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, turi pareigą ir teisę veikti ex officio.

20Kiti atskirojo skundo teiginiai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties.

21Apeliacinės instancijos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

22Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 5. I. Ginčo esmė... 6. Pareiškėjas (kreditorius) E. Č. pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinės... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 31 d. nutartimi prašymą... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 10. Atskiruoju skundu apeliantas (kreditorius) E. Č. prašo panaikinti Šiaulių... 11. Atsiliepimu į apelianto atskirąjį skundą skolininkė J. Ž. prašo... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 13. teisiniai argumentai ir išvados... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 15. Teisėjų kolegija atmeta apelianto skundo teiginius dėl netesybų nemokėjimo... 16. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kreditoriaus skundo teiginių apie jo... 17. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės... 18. Priešingai, nei savo skunde teigia apeliantas, kad teismo priteistas... 19. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto skundo teiginiais dėl Lietuvos... 20. Kiti atskirojo skundo teiginiai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudaro... 21. Apeliacinės instancijos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 22. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartį palikti...