Byla 2A-1968-345/2014
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Balto“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Balto“ ieškinį atsakovui UAB „Doka Lietuva“ dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 5768,94 Lt skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pradinis kreditorius UAB „Folio verso“ ir ieškovas UAB „Logotipas“ (naujas įmonės pavadinimas – UAB „Balto“) 2009-10-26 sudarė Kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartį Nr. NIA/LOGO/09, pagal kurią atsakovo UAB „Doka Lietuva“ skola buvo perduota naujajam kreditoriui UAB „Logotipas“ (dabar – UAB „Balto“), t. y. ieškovui. Ieškovas informavo atsakovą dėl pradinio kreditoriaus pasikeitimo, kuriame nurodė, kad atsakovo skola pagal PVM sąskaitą-faktūrą NIA Nr. 0007381 – 5768,94 Lt – perėjo naujajam kreditoriui. Atsakovas į šį pranešimą atsakymo nepateikė, nurodytos skolos nesumokėjo. Ieškovas 2012-10-22 išsiuntė atsakovui pretenziją dėl skolos pridėdamas 2009-06-19 PVM sąskaitą-faktūrą NIA Nr. 0007381, pagal kurią reikalaujama sumokėti 5768,94 Lt. Atsakydamas į šią pretenziją, atsakovas 2012-10-25 rašte nurodė, kad neturi jokių duomenų, patvirtinančių 2009-06-19 sąskaitoje-faktūroje NIA Nr. 0007381 nurodytų paslaugų užsakymą, prašė atsiųsti dokumentus, pagrindžiančius paslaugų užsakymo faktą, susitarimą dėl kainos ir kt.

6Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime teigiama, kad atsakovas neturi prievolės sumokėti ieškovui 2009-06-19 PVM sąskaitoje-faktūroje NIA Nr. 0007381 nurodytą sumą, nes nei su ieškovu, nei su pradiniu kreditoriumi atsakovas nebuvo sudaręs sutarties, kurios pagrindu atsirastų tokia prievolė – atsakovas neužsakinėjo reklamos paslaugų, už kurias reikalaujama sumokėti.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 25 d. sprendimu atmetė ieškovo UAB „Balto“ ieškinį, nurodė, kad bylos šalių ginčas kilo dėl atsakovo pareigos sumokėti už reklamos paslaugas, kurios, ieškovo teigimu, buvo suteiktos atsakovui pradinio kreditoriaus UAB „Folio verso“, laikraščio „Statybų žinios“ 2009 m. birželio mėn. Nr. 6 (35) išspausdinus žurnalistės G. D. straipsnį „Verslo pradžiai reikia ne tik gero plano“. Teismas pripažino teisiškai pagrįstais atsakovo argumentus, kad cesijos sandoris tiesiogiai susijęs su pagrindiniu sandoriu, iš kurio ir kildinamas reikalavimas. Pradinis kreditorius gali perleisti tik tokią reikalavimo teisę, kurią jis turi ir kuri yra galiojanti. Kilus naujojo kreditoriaus ir skolininko ginčui dėl skolos sumokėjimo, neišvengiamai nagrinėtina, ar pradinis kreditorius turėjo galiojančią reikalavimo teisę, kurią perleido cesijos sutartimi. Pažymėjo tai, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi įtakos skolininko gynybai nuo pareikšto reikalavimo – skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo teisės perleidimą (CK 6.107 straipsnio 1 dalis).

9Teismas nurodė, kad ieškovas reiškiantis atsakovui piniginį reikalavimą, grindžiamą suteiktomis reklamos paslaugomis, nepateikė teismui įrodymų, kad šalys (UAB „Folio verso“ ir UAB „Doka Lietuva“) apsikeitė oferta ir akceptu, susitardamos dėl reklamos išspausdinimo laikraščio „Statybų žinios“ 2009 m. birželio mėn. Nr. 6 (35). Ieškinio reikalavimą ieškovas grindžia UAB „Folio verso“ išrašyta 2009-06-19 PVM sąskaita-faktūra NIA Nr. 0007381 dėl 5768,94 Lt sumos bei UAB „Folio verso“ ir UAB „Balto Doka“ atsiskaitymų suderinimo aktu (2009-06-01 – 2009-10-31). Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų, iš kurių teismas galėtų daryti išvadą, kad pradinis kreditorius UAB „Folio verso“, išrašęs sąskaitą 2009-06-19, pateikė ją atsakovui apmokėti, o ieškovo nurodytas aktas nėra tinkamas rašytinis įrodymas reikalavimo galiojimui ir apimčiai patvirtinti.

10Teismas išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad ieškovo pateiktų įrodymų nepakanka UAB „Folio verso“ ir UAB „Doka Lietuva“ susitarimo dėl laikraščio „Statybų žinios“ Nr. 6 (35) išspausdinto straipsnio kaip reklaminio ir ieškovo nurodytos kainos už reklamos paslaugas faktams konstatuoti (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Balto“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Balto“ ieškinį tenkinti pilnai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13l. Teismas darydamas išvadas dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo padarė esminių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų ir nepagristai nevertino reikalavimo perleidimo sutarties galiojimo reikšmės. Ieškovė siuntė atsakovei 2009-11-04 pranešimą-reikalavimą, kuriame informavo apie reikalavimo sutarties sudarymą ir skolos perleidimą, t.y. informavo tinkamai ir suprantamai. Tačiau atsakovė neįvykdė pareigos į pranešimą sureaguoti. Teismui pateikti dokumentai tai patvirtina, tačiau teismas nepagrįstai neatsižvelgė į nurodytas faktines aplinkybes patvirtinančius įrodymus, dėl to pažeidė įrodymų vertinimo taisykles;

142. Byloje nepagristai atmetami ir nevertinami ieškovės įrodymai, o atsakovės įrodymai pripažįstami ir įvertinami, akivaizdu, kad teismas buvo šališkas, subjektyvus ir visas bylos aplinkybes aiškino atsakovės naudai. Tai pažeidžia teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principus. Teismas nevisapusiškai ištyrė byloje esančių įrodymų sąsajumą, patikimumą, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 metų gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 "Dėl Civilinio proceso kodekso normų (CPK 178, 185 straipsnis), reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje" 13, 14 dalimi, tikimybių pusiausvyros, teisėtų lūkesčių, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais ir neteisingai kvalifikavo teisinių šalių santykius bei priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą;

153. Faktinė aplinkybė, jog iki reikalavimo perleidimo ieškovei, pagrindinis sandoris dėl reklamos paslaugų buvo pradinio kreditoriaus įvykdytas ir neįvykdytas iš atsakovės pusės, patvirtina dėl ko susidarė atsakovės įsiskolinimas. Pagrindinio sandorio atlygintinumo vertinimas yra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes nuo to priklauso, ar ieškovė turi teisę į reikalaujamą įsi skolinimo atlyginimą, pagal reikalavimo teisių perleidimo sandorį, tačiau pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes vertino vadovaudamasis tik atsakovo argumentais grįstomis prielaidomis. Teismas darydamas išvadą, kad reikalavimo teisių perleidimo sandoris, kuriuo remiasi ieškovė negali sukelti tų teisinių padarinių, kurių siekia ieškovė, užkirto kelią ieškovei gauti, cesijos pagrindu įgytą, teisėtą reikalavimo teisę į skolos priteisimą iš atsakovės. Ginčo išsprendimas privalo atitikti ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintą teisingumo principą, kuris reiškia, kad Teismas, spręsdamas ginčą, privalo siekti protingos skirtingų interesų pusiausvyros ir atsižvelgiant į abiejų šalių interesus, o ne tik į atsakovo.

16Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Doka Lietuva“ prašo ieškovo skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepime pateikiami tokie esminiai atsikirtimai:

171.Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad vien reikalavimo perleidimo sutarties galiojimas nesuteikia besąlyginio pagrindo tenkinti ieškinį, nes skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą (CK 6.107 str. 1 d. Taigi, priešingai apeliacinio skundo teiginiui, nei ta aplinkybė, kad Atsakovas nepareiškė prieštaravimų gavęs pranešimą apie skolos perleidimą, grįstą 200-11-04, nei tai, kad reikalavimo perleidimo sutartis nėra ginčijama ir nuginčyta, neturi esminės teisinės reikšmės ginčo išsprendimui.

182. Teismas pagrįstai konstatavo, jog reikalavimo perleidimo sutarties dalyku gali būti tik galiojantis reikalavimas bei visapusiškai, nešališkai įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad Ieškovė neįrodė, jog tarp pradinio kreditoriaus UAB „Folio verso“ ir Atsakovės UAB „Doka Lietuva“ sutartinių santykių pagrindu buvo kilusi piniginė prievolė, dėl ko negalima laikyti, jog 2009-10-26 Kreditorinių reikalavimų perleidimo sutartimi Nr. NIA/LOGO/09 Ieškovei buvo perleistas realiai egzistuojantis ir galiojantis reikalavimas. Bandydama paneigti šią Teismo išvadą, Apeliantė pagrindinį dėmesį apeliaciniame skunde skiria 2009-06-19 sąskaitos-faktūros Nr. NIA N.0007381 įrodomajai reikšmei. Tačiau priešingai apeliacinio skundo argumentui, sąskaita faktūra, nesant kitų patikimų ir pakankamų įrodymų, pagrindžiančių sutartinių santykių tarp UAB „Folio verso“ ir UAB „Doka Lietuva“ faktą, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti sutartinės prievolės buvimą.

193. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčo straipsnis nepažymėtas kaip užsakomasis, t.y. kaip reklama, jis yra parašytas UAB „Doka Lietuva“ penkerių metų veiklos proga, pasakojamojo interviu su bendrovės vadovu forma, o laikraščio pirmame puslapyje yra tik anonsuojamas interviu su bendrovės vadovu. Taigi, nenustačius, kad ginčo straipsnis yra reklaminio pobūdžio, objektyviai negalima daryti išvados, kad UAB „Folio verso“ suteikė reklamos paslaugas.

204. Apeliaciniame skunde deklaratyviai teigiama, jog Teismas įrodymus vertino šališkai atsižvelgdamas tik į Atsakovės argumentus, t. y. visas bylos aplinkybes aiškino išimtinai Atsakovės naudai. Su tokiais apeliantės teiginiais nesutiktina, kadangi Teismas įvertino visus Ieškovės argumentus, tarp jų ir samprotavimus, galinčius turėti reikšmės bylai išspręsti. Todėl tokie faktinėmis aplinkybėmis neparemti teiginiai vertintini kaip nesąžiningi, o tai, kad Teismas faktines bylos aplinkybes vertino ne taip, kaip jas supranta ar norėjo Ieškovė, nereiškia įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo.

21IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

22Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK329 straipsnis).

23Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalyką nustato pačios ginčo šalys. Tai grindžiama rungimosi ir dispozityvumo civiliniame procese principų taikymu (CPK 12, 13 straipsniai). Bylos šalių ginčas kilo dėl atsakovo pareigos sumokėti už reklamos paslaugas, kurios, ieškovo teigimu, buvo suteiktos atsakovui pradinio kreditoriaus UAB „Folio verso“, laikraščio „Statybų žinios“ 2009 m. birželio mėn. Nr. 6 (35) išspausdinus straipsnį „Verslo pradžiai reikia ne tik gero plano“. Ieškovas savo teisę reikalauti iš atsakovo 5768,94 Lt skolos kildino iš su UAB „Folio verso“ sudarytos 2009-10-26 kreditorinių reikalavimų perleidimo sutarties bei reikalavimą grindė UAB „Folio verso“ išrašyta 2009-06-19 PVM sąskaita-faktūra NIA Nr. 0007381 dėl 5768,94 Lt sumos.

24Vadovaujantis LR CK nuostatomis kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (LR CK 1.112 straipsnio 1 dalis), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (LR CK 1.112 straipsnio 2 dalis). Reikalavimo perleidimas (cesija) (LR CK 6.101 straipsnis) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Šis esminis cesijos požymis atskleidžiamas reikalavimo perleidimo instituto normose: LR CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės, LR CK 6.107 straipsnio 1 dalyje - kad skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą; pagal LR CK 6.101 straipsnio 2 dalį reikalavimo įgijėjui (naujajam kreditoriui) pereina ne tik pagrindinė prievolė, bet ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos bei kitos papildomos teisės. Dėl nagrinėjamai bylai aktualiu reikalavimo perleidimo įtakos prievolės šalių teisėms klausimu, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal cesijos sutartį pradiniam kreditoriui perdavus savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalis, o vietoje jo prievolėje atsiranda naujasis kreditorius. Naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų. Naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog tarp pradinio kreditoriaus UAB „Folio verso“ ir atsakovės UAB „Doka Lietuva“ sutartinių santykių pagrindu buvo kilusi piniginė prievolė, dėl ko negalima laikyti, jog 2009-10-26 Kreditorinių reikalavimų perleidimo sutartimi Nr. NIA/LOGO/09 ieškovei buvo perleistas realiai egzistuojantis ir galiojantis reikalavimas. Reikalavimas turi būti apibrėžtas ne absoliučiai, o pakankamai, t. y. jo atsiradimo momentu mažiausiai turi būti aiškūs jo turinys, dydis ir skolininkas.

25Nagrinėjamoje byloje šalys būdami verslininkais ir privalėdami būti rūpestingais, protingais sudarydami ir vykdydami susitarimus dėl reklamos paslaugų užsakymo, nesilaikė įstatymų nustatytų reikalavimų aiškiai nustatyti savo teises ir pareigas, todėl pirmosios instancijos teismas aiškinosi tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinius dokumentus (PVM sąskaita faktūra ir atsiskaitymų suderinimo aktas), kurie neatsispindi cedento ir skolininko sutartinių santykių. Akivaizdu, kad bylos šalims esant geruose santykiuose, buvo sudaromi barteriniai susitarimai. Sutarčių aiškinimo principai (t. y. aiškinti sutartį sąžiningai ir nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus) lemia būtinybę atsižvelgti į sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes (CK 1.193 straipsnio 2 dalis), taip pat analizuoti šalių elgesį tiek derantis dėl sutarties sudarymo, tiek po jos sudarymo (CK6.193 straipsnio 5 dalis), nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus. Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl sutarties šalių tikrosios valios, aiškinamasi, kokia buvo jų valia būtent sutarties sudarymo metu.

26Pagal civiliniame procese esančias įrodymų vertinimo taisykles sandorio buvimo faktą turi įrodyti ieškovas visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (LR CPK 12 str.). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (LR CPK 177 str. 1 d.). Tais atvejais, kai procesinių ar kitų įstatymų normų, nustatančių specialias tam tikros faktinės aplinkybės įrodinėjimo priemones, nėra, ta aplinkybė gali būti nustatoma bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą. Nagrinėjamoje byloje apeliantė bandydama paneigti pirmosios instancijos teismo sprendimą, pagrindinį dėmesį apeliaciniame skunde skiria 2009-06-19 sąskaitos-faktūros Nr. NIA N.0007381 įrodomajai reikšmei. Teisėjų kolegija nurodo, kad PVM sąskaita faktūra yra reglamentuojama LR pridėtinės vertės mokesčio įstatyme. Atkreiptinas dėmesys, kad šis teisės aktas yra viešosios mokesčių teisės aktas, kuris turi specialią paskirtį – jis nustato apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), taip pat apmokestinamųjų asmenų, mokesčio mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu (LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 1 str. 1 d.). PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM mokesčio apskaitos tikslais. LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymas nereglamentuoja civilinių pirkimo–pardavimo santykių aspektų ir nenustato nei formos reikalavimų prikimo–pardavimo sutarčiai, nei įrodinėjimo priemonių sutarties sudarymo faktui nustatyti kilus ginčui dėl sutarties vykdymo. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie piniginės prievolės buvimą ar nebuvimą, pirmiausia ir vertino atlygintinės paslaugos sutarties sudarymo tvarką reglamentuojančius teisės aktus, tarp šalių susiklosčiusią praktiką ir šalių veiksmus analogiškoje situacijoje užsakant ir spausdinant panašaus pobūdžio straipsnius iki ir po ginčo straipsnio išspausdinimo 2009 m. birželio mėn. laikraštyje "Statybos žinios" Nr. 6(35) ir padarė pagrįstą išvadą, kad šios aplinkybės nepatvirtina tarp UAB „Folio verso“ ir UAB „Doka Lietuva“ buvus reklamos paslaugų teikimo teisinių santykių ryšium su paminėto straipsnio ir kitos informacijos išspausdinimu laikraštyje. Esant šioms aplinkybėms vienintelis ieškovės pateiktas įrodymas dėl išrašytos PVM sąskaitos faktūros, nesant kitų patikimų ir pakankamų įrodymų, nepatvirtina šalių siejusių tarpusavio santykių. Nenustačius šalių siekusių tarpusavio santykių atsakovei nekyla pareiga mokėti ieškovės nurodytą sumą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį.

27Nagrinėjamoje byloje ieškinio dalykas suformuluotas kaip prašymas priteisti iš atsakovo nesumokėtą pinigų sumą, kuri ieškovei sumokėtina pagal Kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartį, atsakovui tinkamai neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų už suteiktas reklamos paslaugas. Ieškovė tokios pat teisinės pozicijos laikėsi tiek pareikšdama ieškinį, tiek ir apeliaciniame skunde. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp šalių iškilusį ginčą, analizavo ieškovės įrodinėjamų sutartinių santykių aplinkybes, atsakovo nurodytas faktines aplinkybes, jas patvirtinančius įrodymus, jų pagrindu konstatavo nustatytus faktus ir priimtame sprendime išdėstė jų teisinį vertinimą bei kvalifikavo šalių ginčo santykius pagal teisės normas, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog teismas, nevisapusiškai ištyrė byloje esančių įrodymų sąsają ir patikimumą, neteisingai kvalifikavo teisinių šalių santykius, priėmė nepakankamai motyvuotą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas, apie piniginės prievolės buvimą ar nebuvimą, pirmiausia ir vertino atlygintinės paslaugos sutarties sudarymo tvarką reglamentuojančius teisės aktus, tarp šalių susiklosčiusią praktiką ir šalių veiksmus analogiškoje situacijoje užsakant ir spausdinant panašaus pobūdžio straipsnius iki ir po ginčo straipsnio išspausdinimo 2009 m. birželio mėn. laikraštyje „Statybos žinios“ Nr. 6(35) ir padarė pagrįstą išvadą, kad šios aplinkybės nepatvirtina tarp UAB „Folio verso“ ir UAB „Doka Lietuva“ buvus reklamos paslaugų teikimo teisinių santykių ryšium su paminėto straipsnio ir kitos informacijos išspausdinimu laikraštyje. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, padaryta įvertinus byloje šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, neišeinant už ginčo ribų, tinkamai nustačius įrodinėjimo dalyką ir tinkamai paskirsčius įrodinėjimo pareigą, nes teismo nurodomos faktinės ir teisinės aplinkybės yra susijusios su ieškinio pagrindu ir dalyku. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismas ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui.

28Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas apeliaciniame skunde iš esmės kelia klausimą tik dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo ir pažymi, jog kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi ieškovas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar to, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos.

29Atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų apeliacine tvarka pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą šioje byloje nėra, ir apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą.

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

31Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Balto“... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo... 6. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 25 d. sprendimu atmetė... 9. Teismas nurodė, kad ieškovas reiškiantis atsakovui piniginį reikalavimą,... 10. Teismas išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą,... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 12. Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Balto“ prašo panaikinti Vilniaus miesto... 13. l. Teismas darydamas išvadas dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo padarė... 14. 2. Byloje nepagristai atmetami ir nevertinami ieškovės įrodymai, o... 15. 3. Faktinė aplinkybė, jog iki reikalavimo perleidimo ieškovei, pagrindinis... 16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Doka Lietuva“ prašo... 17. 1.Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad vien reikalavimo perleidimo... 18. 2. Teismas pagrįstai konstatavo, jog reikalavimo perleidimo sutarties dalyku... 19. 3. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčo straipsnis nepažymėtas kaip... 20. 4. Apeliaciniame skunde deklaratyviai teigiama, jog Teismas įrodymus vertino... 21. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 23. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalyką nustato pačios ginčo... 24. Vadovaujantis LR CK nuostatomis kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip... 25. Nagrinėjamoje byloje šalys būdami verslininkais ir privalėdami būti... 26. Pagal civiliniame procese esančias įrodymų vertinimo taisykles sandorio... 27. Nagrinėjamoje byloje ieškinio dalykas suformuluotas kaip prašymas priteisti... 28. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas apeliaciniame skunde iš esmės... 29. Atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 31. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimą palikti...