Byla e2-880-513/2018
Dėl 408,06 Eur turtinės žalos, 20,66 Eur palūkanų, 6 procentų metinių procesinių palūkanų priteisimo. Klaipėdos apygardos teismo 2017-12-27 nutartimi civilinė byla atnaujinta ir pridėta prie BUAB „Sande“ bankroto bylos

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, sekretoriaujant Rasai Jenkutei, dalyvaujant skolininkės BUAB „Sande“ bankroto administratoriui Geraldui Useliui, suinteresuotam asmeniui R. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjos AB „Lietuvos draudimas“ prašymą patvirtinti 428,72 Eur kreditinį reikalavimą BUAB „Sande“ bankroto byloje,

Nustatė

2Klaipėdos apygardos teismas 2017-11-06 nutartimi UAB „Sande“ iškėlė bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi 2017-12-08 nutartimi paskirtas Geraldas Uselis.

32018-01-26 nutartimi Klaipėdos apygardos teismas patvirtino BUAB „Sande“ kreditorių sąrašą ir jų 128 278,59 Eur kreditinius reikalavimus.

4Teismui perduota 2017-11-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi sustabdyta civilinė byla pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei BUAB „Sande“ dėl 408,06 Eur turtinės žalos, 20,66 Eur palūkanų, 6 procentų metinių procesinių palūkanų priteisimo. Klaipėdos apygardos teismo 2017-12-27 nutartimi civilinė byla atnaujinta ir pridėta prie BUAB „Sande“ bankroto bylos.

5Pareiškėja AB „Lietuvos draudimas“ prašyme nurodo, jog 2016-10-03 ( - ), Klaipėdoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu R. B., vairuodamas transporto priemonę „Mazda MPV“, valst. Nr. ( - ), kliudė stovinčią transporto priemonę BMW 120, valst. Nr. ( - ), ir iš įvykio vietos pasišalino apie įvykį nepranešęs policijai. Nurodo, jog už automobilio BMW 210 remontą apskaičiavo ir išmokėjo 408,06 Eur draudimo išmoką. R. B. nubaustas už administracinį teisės nusižengimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, už pasišalinimą iš įvykio vietos nebuvo nubaustas, tačiau, pareiškėjos teigimu, administracinio teisės pažeidimo tyrimo metu buvo vertinami transporto priemonės valdytojo veiksmai tik administracinės teisės požiūriu ir neanalizuoti jo, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo, veiksmai civilinės teisės kontekste. Teigia, jog BUAB „Sande“ privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio – automobilio „Mazda MPV“ – padarytą žalą, nes AB „Lietuvos draudimas“ per eismo įvykį nukentėjusiam asmeniui išmokėjo draudimo išmoką. Argumentuoja, jog pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Draudimo įstatymas) 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Taisyklių 59 ir 59.4. punktuose numatyta, kad atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už žalos padarymą asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako, pasišalino iš įvykio vietos. Teigia, jog kaltę dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos pagal Draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą reikėtų aiškinti pagal LR CK 6.248 straipsnį, o ne taip, kaip ji suprantama ir aiškinama administracinėje teisėje. Nurodo, jog BUAB „Sande“ į raginimus geruoju atlyginti žalą nereagavo, žalos neatlygino, todėl reiškia kreditinį reikalavimą.

6BUAB „Sande“ bankroto administratorius Geraldas Uselis nesutinka su pareiškėjos AB „Lietuvos draudimas“ prašymu, mano, jog draudimas turėtų aiškintis su įmonei priklausiusį automobilį ne darbo metu vairavusiu vairuotoju. Pažymi, jog vairuotojas yra nustatytas, todėl neaišku, kodėl reikalavimas nukreipiamas ne į jį. Taip pat nurodo, jog pareiškėja neskundė administracinio teisės pažeidimo nutarimo, kuriuo vairuotojas nebuvo nubaustas už pasišalinimą iš įvykio vietos.

7Suinteresuotas asmuo R. B. nesutinka su AB „Lietuvos draudimas“ prašymu. Pripažįsta, kad vairavo įmonės automobilį nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, tačiau to, kad apgadino kitą automobilį, nepastebėjo ir nepajuto nei jis, nei kartu važiavusi jo žmona. Teigia, jog apie įvykį sužinojo tik po kelių dienų iš savo darbdavės – UAB „Sande“, sumokėjo paskirtą baudą, tačiau ant jo vairuoto automobilio „Mazda MPV“ jokių įbrėžimų nebuvo. Nemano, kad kam nors padarė žalą, todėl nemokėjo pareiškėjos reikalaujamos sumos. Pažymi, jog net pagal automobilių konstrukciją jo vairuota „Mazda“ daug žemesnė, ir BMW subraižymų žymės neatitinka faktinės aplinkybės, taigi jis kaltinamas tuo, ko nepadarė.

8Pareiškėjos prašymas patvirtinti kreditinį reikalavimą netenkintinas.

9Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016-10-11 priimtu nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje R. B. pripažintas kaltu padaręs ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, nes 2016-10-03 ( - ), Klaipėdoje, atbuline eiga vairuodamas BUAB „Sande“ priklausantį automobilį „Mazda MPV“, valst. Nr. ( - ), kliudė stovėjusią transporto priemonę BMW 120, valst. Nr. ( - ), ir ją apgadino.

10AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu apgadinto automobilio BMW savininkui sumokėjo 408,06 Eur draudimo išmoką, todėl reiškia reikalavimą BUAB „Sande“, kurios darbuotojas pažeidė Kelių eismo taisykles.

11Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog Draudimo įstatyme įtvirtintas reglamentavimas, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos Draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2011, 2015-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015). Teismas kiekvienu atveju privalo detaliai išnagrinėti bylos aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar šios išimtys gali būti taikomos. Pažymėtina, jog Draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nepasisakoma apie atsakingo už žalos padarymą asmens kaltę dėl pasišalinimo iš įvykio vietos ir jos formas.

12Civilinėje teisėje prievolė atlyginti žalą atsiranda ne tik esant tyčinei kaltės formai, bet ir neatsargumui (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis), todėl kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendžiant atsakomybės klausimą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, transporto priemonės valdytojo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą. Draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymui nėra būtina konstatuoti tyčinį vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos faktą, tačiau reikia nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, gali pasireikšti ir neatsargumu.

13Bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad R. B. administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime nurodytoje vietoje ir laiku vairuodamas darbdavei UAB „Sande“ priklausančią transporto priemonę nesuvokė susidariusios situacijos, t. y. kad atbuline eiga vairuodamas automobilį kliudė stovėjusią kitą transporto priemonę ir ją apgadino. Suinteresuoto asmens teigimu, to nesuvokė nei jis, nei kartu automobilyje buvusi jo žmona, o apie įvykusį įvykį sužinojo iš savo darbdavio tik po kelių dienų. Jo teiginius patvirtina V. B., mačiusio įvykį, paaiškinimai, iš kurių matyti, jog automobilio „Mazda“ vairuotojas, važiavęs atbuline eiga, kliudė stovėjusį automobilį, tačiau nesustojęs nuvažiavo. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog vairuotojas, kliudęs automobilį, nesustojęs nuvažiavo, liudija ne jo piktybiškumą, o tai, jog jis nesuvokė apie įvykį. Tokią išvadą patvirtina ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusio tyrėjo tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, jog tyčia dėl pasišalinimo iš įvykio vietos neįžvelgiama. Tuo tarpu pareiškėjos nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. e3K-3-650-686/2015 susiklostė kitokios faktinės aplinkybės, o būtent, jog vairuotojas po kontakto su kitu automobiliu išlipo ir ėjo apžiūrėti savo vairuojamą transporto priemonę, tai reiškia, suvokė, jog galbūt kliudė kitą automobilį, ir jo veiksmai buvo įvertinti kaip nepakankamai atidaus ir rūpestingo asmens, nedėjusio pastangų realiai įvertinti situaciją.

14Nagrinėjamu atveju vertinant atsakovo veiksmus po įvykio pagal rūpestingumo ir apdairumo kriterijus, akivaizdu, kad atsakovas nesuvokė, kad įvyko eismo įvykis, todėl nesustojo, nepranešė apie jį policijai ir draudimo įmonei ir nėra teisinio pagrindo taikyti Draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Vien faktinė aplinkybė, jog R. B. sumokėjo administracinio teisės pažeidimo byloje priimtu nutarimu paskirtą baudą ir nutarimo neginčijo, savaime nesuponuoja išvados, kad tuo metu, kai vairavo automobilį, suvokė kliudęs stovinčią kitą transporto priemonę, o tai, jog draudimo įmonė nukentėjusiam asmeniui sumokėjo draudimo išmoką, savaime nėra pagrindas reikšti regresinį reikalavimą.

15Remiantis išdėstytais motyvais šioje bankroto bylos stadijoje nėra pagrindo teigti, kad BUAB „Sandė“ turėjo prievolę AB „Lietuvos draudimas“, todėl pareiškėjos prašymas netenkintinas.

16Pareiškėja prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurios pagal pateiktus duomenis sudaro 70,08 Eur už ieškinio surašymą. Pareiškėjos prašymas nepatenkintas, todėl ji neturi teisės į išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

17Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

Nutarė

18pareiškėjos AB „Lietuvos draudimas“ prašymo patvirtinti 428,72 Eur kreditinį reikalavimą BUAB „Sande“ bankroto byloje netenkinti.

19Nutartį per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj,... 2. Klaipėdos apygardos teismas 2017-11-06 nutartimi UAB „Sande“ iškėlė... 3. 2018-01-26 nutartimi Klaipėdos apygardos teismas patvirtino BUAB „Sande“... 4. Teismui perduota 2017-11-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi... 5. Pareiškėja AB „Lietuvos draudimas“ prašyme nurodo, jog 2016-10-03 ( - ),... 6. BUAB „Sande“ bankroto administratorius Geraldas Uselis nesutinka su... 7. Suinteresuotas asmuo R. B. nesutinka su AB „Lietuvos draudimas“ prašymu.... 8. Pareiškėjos prašymas patvirtinti kreditinį reikalavimą netenkintinas. ... 9. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo... 10. AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu apgadinto automobilio... 11. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo... 12. Civilinėje teisėje prievolė atlyginti žalą atsiranda ne tik esant tyčinei... 13. Bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad R. B. administracinio teisės... 14. Nagrinėjamu atveju vertinant atsakovo veiksmus po įvykio pagal rūpestingumo... 15. Remiantis išdėstytais motyvais šioje bankroto bylos stadijoje nėra pagrindo... 16. Pareiškėja prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurios... 17. Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,... 18. pareiškėjos AB „Lietuvos draudimas“ prašymo patvirtinti 428,72 Eur... 19. Nutartį per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos...