Byla 2A-2067-264/2014
Dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, pranešėjos Aušros Baubienės, teisėjos Jolitos Cirulienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-914-191/2014 pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui M. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo,

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5Ieškovė patikslintame ieškinyje prašė: nutraukti šalių santuoką įregistruotą 2004 metų liepos 29 dieną Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. 1331), dėl atsakovo M. S. kaltės; palikti ieškovei santuokos metu turėtą pavardę Smalskienė;

6nustatyti nepilnamečio vaiko K. S., gimusio ( - ), gyvenamąją vietą su motina L. S.; priteisti iš atsakovo M. S. nepilnamečio K. S. išlaikymui 736 kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki K. S. pilnametystės, išmokas sumokant per 10 kalendorinių dienų pasibaigus mėnesiui, už kurį mokamas išlaikymas, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigus pervedant į L. S. banko sąskaitą, esančią banke AB „Swedbank“, paskiriant ieškovę L. S. šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;

7priteisti iš atsakovo M. S. 3350 Lt išlaikymo nepilnamečiam vaikui K. S. įsiskolinimą, pinigus pervedant į L. S. banko sąskaitą, esančią banke AB „Svvedbank“, paskiriant ieškovę L. S. šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;

8priteisti iš atsakovo M. S. ½ dalį išlaidų nepilnamečio vaiko Karolio baldams, kompiuteriui ir telefonui 2045,61 Lt, pinigus pervedant į L. S. banko sąskaitą, esančią banke AB „Swedbank“;

9nustatyti neribotą atsakovo M. S. bendravimo su nepilnamečiu vaiku K. S. ir dalyvavimo jo auklėjime tvarką;

10padalinti santuokoje įgytą turtą: atsakovui M. S. priteisti jo vardu registruotas transporto priemones - VW PASSAT, valst. numeris ( - ) 6000 Lt rinkos vertės, SKIF M2, valst. numeris ( - ), 1000 Lt rinkos vertės, valtį su pakabinamu varikliu, 1000 Lt rinkos vertės; viso turto už 8000 Lt. Ieškovei L. S. priteisti jos vardu registruotą transporto priemonę VW PASSAT, valst. numeris ( - ) 6000 Lt rinkos vertės, viso turto už 6000 Lt; iš atsakovo priteisti ieškovei kompensaciją 1000 Lt už jai tenkančią mažesnę santuokinio turto dalį; padalinti santuokoje įgytą skolinį įsipareigojimą bei visas skolininko teises ir pareigas pagal 2013-12-13 tarp UAB „General Finansing“ ir L. S. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ) sandoris Nr. 1, pagal kurią ieškovei suteiktas vartojimo kreditas 1038,70Lt sumai, 2014-03-01 likusi neišmokėta kredito suma 506,67 Lt, priteisti asmeniškai ieškovei L. S.;

11priteisti iš atsakovo M. S. ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12Atsakovas M. S. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė jį tenkinti iš dalies. Nurodė, kad su ieškiniu sutinka tik dalyse dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, dėl pavardžių po santuokos nutraukimo nustatymo.

13Išvadą teikiančios institucijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė nurodė, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, dėl išlaikymo dydžio konkrečios sumos palieka spręsti teismui.

14II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė šalių santuoką, 2004 metų liepos 29d. įregistruotą Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, (akto įrašo Nr. ( - )), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo sutuoktiniams paliko pavardes: L. S. - ( - ), M. S. – ( - ); nustatė nepilnamečio vaiko K. S. gyvenamąją vietą su motina L. S.; priteisė iš atsakovo nepilnamečio K. S. išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2013-11-19) iki sūnaus pilnametystės, išmokas sumokant per 10 kalendorinių dienų pasibaigus mėnesiui, už kurį mokamas išlaikymas, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigus pervedant į L. S. banko sąskaitą, esančią banke AB „Swedbank“, paskiriant ieškovę L. S. šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; Įsiteisėjus teismo sprendimui panaikino 2013-11-19d. nutartimi priteistą laikinąjį išlaikymą iš atsakovo M. S. po 300 Lt nepilnamečiui K. S.; nustatė neribotą atsakovo M. S. bendravimą su nepilnamečiu vaiku K. S. ir dalyvavimą jo auklėjime; padalino santuokoje įgytą turtą: atsakovui priteisė jo vardu registruotas transporto priemones - VW PASSAT, valst. numeris ( - ) 6000 Lt rinkos vertės, SKIF M2, valst. numeris ( - ), 1000 Lt rinkos vertės, valtį su pakabinamu varikliu, 1000 Lt rinkos vertės; viso turto už 8000 Lt, ieškovei priteisė jos vardu registruotą transporto priemonę VW PASSAT, valst. numeris ( - ) 6000 Lt rinkos vertės, viso turto už 6000 Lt; iš atsakovo priteisė ieškovei kompensaciją 1000 Lt už jai tenkančią mažesnę santuokinio turto dalį; kitą dalį patikslinto ieškinio atmetė. Atitinkamai paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas ir priteisė teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų išsiuntimu, valstybei.

16Teismas ieškovės nurodytas aplinkybės dėl atsakovo neištikimybės pripažintino nepakankamomis daryti išvadai, kad dėl santuokos iširimo kaltas tik atsakovas. Teismo vertinimu, santuokos iširimą lėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas, bendro gyvenimo taisyklių pažeidimas: sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, trūko pagarbos vienas kitam, ką patvirtina ir teisminio nagrinėjimo metu reiškiami vienas kitam kaltinimai dėl santuokinių pareigų nevykdymo, dėl to sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, tolerantiškumo stoka, tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos trūkumas vienas kitam ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo nebegalimas. Šios aplinkybės sudarė teismui pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai.

17Teismas, nesant ginčo tarp šalių nepilnamečio K. S. gyvenamąją vietą nustatė su motina.

18Teismas nustatė, kad ieškovė sūnaus išlaikymui per mėnesį negali skirti sumos, kurią tvirtina skirianti (1471,46 Lt), o ieškovės nurodomi vaiko poreikiai nėra objektyviai įvertinti, per dideli ir neatitinkantys tėvų turtinės padėties. Teismas, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais bei atsižvelgdamas išimtinai į nepilnamečio vaiko poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį, sprendė, kad išlaikymo suma po 400 Lt per mėnesį iš atsakovo nepilnamečio sūnaus K. S. naudai yra pakankama užtikrinti būtinus nepilnamečio sūnaus poreikius, o didesnės išlaikymo sumos poreikių byloje nepatvirtina pateikti įrodymai, didesnė išlaikymo suma nepilnamečio sūnaus naudai nėra objektyviai būtina.

19Dėl ½ dalies išlaidų vaiko poreikius užtikrinančių buities reikmenų priteisimo teismas nurodė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas gyvena nuomojamuose būstuose, planšetinis kompiuteris ar išmanusis telefonas taip pat nėra esminio būtinumo vaiko vystymuisi daiktai, daugiau negu 1000 Lt vertės mobilus telefonas laikytinas tam tikra prabangos preke, todėl atsižvelgiant į tai, jog dalis paminėtų daiktų buvo nupirkta atsakovui nežinant, ieškovė į atsakovą su prašymu prisidėti prie paminėtų daiktų pirkimo nesikreipė. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 2045,61 Lt, kadangi ieškovės nurodytų daiktų įsigijimas nėra susijęs su nepilnamečio vaiko būtinųjų poreikių tenkinimu, jų įsigijimas nebuvo aptartas ir su atsakovu.

20Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo, teismas nurodė, kad atsakovas visą laiką sūnui teikė materialinį išlaikymą, tiek iki kreipimosi į teismą dienos, tiek po kreipimosi į teismą. Atsakovo teikiamas išlaikymas ieškovę tenkino, ji jokių pretenzijų atsakovui nereiškė net 5 metus nuo faktinio santuokos iširimo. Todėl sprendė, kad išlaikymo įsiskolinimas nesusidarė.

21Kadangi atsakovas su ieškovės prašomu turto padalinimo būdu sutiko, neprieštaravo, todėl teismas ieškinį šioje dalyje tenkino. Teismo posėdžio metu ieškovė pateikė teismui duomenis apie tai, jog kreditas yra grąžintas ir šio reikalavimo atsisakė, todėl teismas šį ieškovės reikalavimo atsisakymą priėmė.

22III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

23Ieškovė apeliaciniame skunde (II tomas b. l. 71 – 85) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo sprendimą dalyse dėl santuokos iširimo priežasčių, dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio, dėl išlaikymo įsiskolinimo ir išlaidų baldams, kompiuteriui bei telefonui ir šiose dalyse priimti naują sprendimą – pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės; priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 736 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki K. S. pilnametystės, išmokas sumokant per 10 kalendorinių dienų pasibaigus mėnesiui, už kurį mokamas išlaikymas, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigus pervedant į ieškovės sąskaitą esančią AB Swedbank, paskiriant ieškovę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo 3350 Lt išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimą, pinigus pervedant į ieškovės banko sąskaitą esančią AB Swedbank, paskiriant ieškovę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo ½ dalį išlaidų nepilnamečio vaiko baldams, kompiuteriui ir telefonui, kas sudaro 2045,61 Lt, pinigus pervedant į ieškovės banko sąskaitą esančią AB Swedbank. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas bei priimti naujus įrodymus – 2012 m. liepos 2 d. išrašą iš medicininių dokumentų, 2014 m. liepos 2 d. pažymą apie įkainius. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:

241.pirmosios instancijos teismas, nustatydamas abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, priteisdamas nepakankamo dydžio išlaikymą nepilnamečiui vaikui, atmesdamas reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir reikalavimą dėl išlaidų nepilnamečio K. S. buities reikmenų ir technikos priteisimo, sprendimą priėmė netinkamai ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus bei neobjektyviai ir nevisapusiškai išnagrinėjęs šalių įrodinėtas aplinkybes, dėl ko bylą ginčijamoje dalyje išsprendė neteisingai. Teismo sprendimas yra nemotyvuotas, pagrįstas aplinkybėmis, kurios nebuvo ištirtos teismo posėdyje. Teismas nebuvo aktyvus, nesiaiškino santuokos iširimo priežasčių, visiškai neanalizavo ir neatskleidė nepilnamečio vaiko poreikių, ko pasekoje neteisingai ir nepagrįstai sprendė dėl vaikui reikalingo išlaikymo dydžio, išlaikymo įsiskolinimo bei išlaidų vaiko buities reikmenų ir technikos priteisimo.

252. Apeliantė nesutinka su teismo argumentais dėl santuokos iširimo priežasčių, mano, kad teismas netinkamai įvertino byloje ištirtus įrodymus dėl atsakovo neištikimybės bei jo kaltės dėl santuokos išrimo, įrodymus vertino selektyviai, nevertino įrodymų visumos, nustatė abipusę kaltę, nesant byloje apeliantės kaltę rodančių duomenų. Teismas neteisingai įvertino liudytojų A. Ž. ir R. Ž. parodymus, o liudytojų R. D. ir E. G. parodymų nevertino. Teismas tendencingai atsakovo naudai ir paviršutiniškai vertino apeliantės procesinius dokumentus (ieškinį ir patikslintą ieškinį), nes įžvelgė juose skirtingas nurodytas santuokos iširimo priežastis, kurios minėtuose dokumentuose nurodytos tapačiai. Būtent atsakovas teikė byloje teikė prieštaringus paaiškinimus dėl gyvenimo su kita moterim. Teismas neišnagrinėjo bylos medžiagos, nebuvo aktyvus, atsakovo paaiškinimus priėmė visa apimtimi atsakovo naudai, besąlygiškai palaikė atsakovo pusę. Teismas be jokio faktinio pagrindo sprendė, kad ir apeliantė yra kalta dėl šalių santuokos faktinio iširimo. Tokia teismo išvada nepagrįsta bylos medžiaga.

263. Apeliantė nesutinka su teismo priteistu išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžiu, mano, jog teismas neištyrė ir sprendime neatskleidė objektyvių vaiko poreikių ir tėvų turinės padėties, o esančius duomenis vertino pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles. Apeliantė nurodo, kad sūnui reikalingas ortodontinis gydymas, todėl pateikia šiai dienai aktualius duomenis, susijusius su vaiko poreikiais ir prašo juos priimti ir vertinti kartu su kitais byloje esančiais vaiko poreikius patvirtinančiais įrodymais. Be to, teismas nepagrįstai nustatė, kad vaikas neturi jokių specialiųjų poreikių, kadangi dėl stuburo skoliozės sūnui medikų buvo rekomenduotas baseinas. Teismas neteisingai nustatė atsakovo turtinę padėtį, nepagrįstai vadovavosi jo pateikta buto nuomos sutartimi, kadangi ji kelia pagrįstų abejonių dėl jos patikimumo. Be to, ši sutartis baigiasi 2014 m. rugsėjo 29 d., o išlaikymas priteistas iki sūnaus pilnametystės. Teismo posėdžio dieną priimdamas į bylą naują rašytinį įrodymą ir neleisdamas tinkamai pasirengti pagrįstus atsikirtimus į tokį įrodymą, teismas pažeidė rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), suvaržė apeliantės procesinę teisę teikti pagrįstus objektyviais duomenimis paaiškinimus dėl rašytinio įrodymo. Teismas nevertino, kad atsakovas nuosavybės teise įsigijo valtį su varikliu, kad jos kaina dvigubai viršija atsakovo gaunamą mėnesinį užmokestį. Teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantė pagal savo turtinę padėtį nepajėgi sūnaus išlaikymui skirti sumą, kurią nurodo vaiko poreikių lentelėje. Byloje nėra kitų įrodymų, liudijančių apie 2007-2013 metais turėtas šalių pajamas, todėl teismas nepagrįstai darė išvadas palankias atsakovui ir prieštaraujančias bylos medžiagai.

274.Teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantės vaikui nupirkti daiktai nėra susiję su vaiko būtinaisiais poreikiais. Teismas nevertindamas tai, kad atsakovas įsigijo brangią valtį, eksploatuoja automobilį, atostogauja užsienyje, važiuoja žvejoti, pažeidė įrodinėjimo taisykles ir nepagrįstai sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis neleidžia sūnui nupirkti tokių daiktų.

285. Teismas nepagrįstai sprendė, kad aplinkybė, kad atsakovas visą laiką sūnaus naudai teikė išlaikymą, tiek iki kreipimosi į teismą, tiek po kreipimosi į teismą, rodo, kad išlaikymo įsiskolinimas nesusidarė. Apeliantės teigimu, teismas privalėjo vertinti suteikto išlaikymo dydį ir nepilnamečio vaiko poreikius. Apeliantė pateikė duomenis kad per 12 mėnesių sūnaus išlaikymui buvo suteiktas nepakankamas (208,33 Lt/mėn.) išlaikymas. Kokia civilinės bylos medžiaga rodo, kad suteiktas išlaikymas atitiko vaiko poreikius, teismas neatskleidė. Teismas neatsižvelgė į išvadą duodančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės nuomonę vaiko išlaikymo įsiskolinimo klausimu, kuri nurodė kad atsakovo suteiktas išlaikymas negalėjo užtikrinti vaiko poreikių, buvo nepakankamas. Sprendime nėra atskleista, pagal kokius byloje esančius duomenis teismas darė išvadą, kad apeliantė jokių pretenzijų nereiškė atsakovui net 5 metus nuo faktinio santuokos iširimo, toks išlaikymo dydis ieškovę tenkino bemaž 5 metus. Nurodyta teismo išvada yra klaidinga, neatitinkanti byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

29Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą ( II tomas b. l. 92 – 100 ) prašo palikti galioti 2014 m. birželio 4 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą, o apeliantės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

301. Apeliantė klaidina teismą ir nurodo neteisingas faktines aplinkybes siekdama sudaryti įspūdį, jog pirminis ieškinys šioje civilinėje byloje buvo tikslinamas dėl to, jog paaiškėjo aplinkybė, kad atsakovas įgijęs turto (guminę valtį su pakabinamu varikliu). Tačiau apeliantė ieškinį patikslino dėl to, jog sudarė atstovavimo sutartį su advokate. Apeliantė ne tik pradėjo reikalauti iš atsakovo 736 Lt išlaikymo sumos nepilnamečio sūnaus naudai, tačiau taip pat sumanė atsakovą apkaltinti dėl santuokos iširimo. Taigi apeliantė akivaizdžiai meluoja teismui, ir nurodo faktinei situacijai prieštaringas faktines aplinkybes, tokiu būdu elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja procesu, todėl jau vien dėl to jos teisės negali būti ginamos teismo.

312. Visiškai nepagrįsti apeliacinio skundo autorės argumentai, kad byloje liudytojais apklausti A. Ž. ir R. Ž. parodė, jog jiems yra žinoma dukters santuokos iširimo priežastis - atsakovo neištikimybė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog vien liudytojų, apeliantės tėvų, parodymų atsakovo kaltei dėl santuokos iširimo patvirtinti neužtenka. Teismas teisingai įvertino liudytojų A. Ž. ir R. Ž. parodymus kitų civilinės bylos įrodymų kontekste. Atsikertant į apeliacinio skundo argumentus dėl R. D. ir E. G. duotų paaiškinimų pažymėtina, jog nei viena liudytoja nepaliudijo konkretaus fakto ar aplinkybės, kurie leistų teismui spręsti atsakovą buvus neištikimu. Todėl apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Apeliaciniame skunde išdėstytą apeliantės versiją dėl neištikimybės paneigia ir tai, jog pirminiame ieškinyje apeliantė buvo nurodžiusi visiškai skirtingas santuokos nutraukimo priežastis. Ir tik kaip šalutinę priežastį dėl santuokos iširimo pirminiame ieškinyje apeliantė nurodo atsakovo tariamą neištikimybę. Atsakovas neneigia ir pripažįsta, jog kurį laiką gyveno kartu su R. Z., tačiau su ja pradėjo bendrauti jau po to, kuomet santuoka su apeliante faktiškai iširo 2009 metais, ir kuomet nebuvo jokių galimybių šią santuoką atkurti, todėl tai nėra santuokos iširimo priežastis. Atsakovo manymu santuoka iširo tik dėl apeliantės kaltės bei jos ūmaus būdo. Taip pat santuokos iširimą įtakojo apeliantės motinos R. Ž. kišimasis į asmeninius santykius ir šeimą. Apylinkės teismas teisingai išsiaiškino visas aplinkybes, kurias byloje siekė įrodyti apeliantė, teisingai įvertino liudytojų parodymus, ir šioje dalyje priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kadangi santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o ne dėl tariamos atsakovo neištikimybės, kurią apeliantė su savo atstove siekė įrodyti procese, siekdamos iš atsakovo prisiteisti dar ir nesuprantamas nepilnamečio vaiko išlaikymo sumas.

323. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad į bylą pateikė vaiko poreikių lentelę, kur detaliai nurodė individualius K. S. poreikius; nepagrįstai nurodo, kad apeliantė pateikė duomenis, jog K. S. turi specialių poreikių, susijusių su stuburo skolioze ir dantų korekcijos gydymu. Iš su pirminiu ieškiniu pateiktos poreikių lentelės matyti, kad vaikas jokių specialių poreikių neturi ir yra sveikas, kaip išlaidų suma vieną kartą metuose nurodoma ortodontinė plokštelė, kurios kaina 500 Lt. Susidaro įspūdis, kad apeliantė medicinos gydytojų pažymų ir, beje, naujai prašomų prijungti prie bylos pažymų pagalba siekia sūnų padaryti neįgalų ar jį prilyginti specialių poreikių turinčių asmenų ratui, nors pati puikia žino ir suvokia, kad stuburo ar dantų iškrypimas nėra ir niekuomet nebuvo vaiko specialieji poreikiai. Todėl akivaizdu, jog pažymos yra teikiamos siekiant iš atsakovo prisiteisti didesnę išlaikymo sumą, kas taip pat yra akivaizdus piktnaudžiavimas procesu ir veikimas prieš nepilnamečio vaiko interesus, nurodant, jog jis turi specialių poreikių. Apeliantė prašo papildyti civilinės bylos medžiagą ir prijungti išrašą iš medicininių dokumentų bei pažymą apie įkainius, tačiau iš šių medicininių dokumentų nematyti, kad K. S. būtų įdėti briketai, ar kad už briketų įdėjimą apeliantė būtų sumokėjusi pažymoje nurodytas sumas. Be to, briketų nešiojimas, jeigu jie sūnui ir būtų reikalingi, tęsiasi ne daugiau negu 2,5 metų, todėl atsakovas sutinku padengti ½ dalį briketų dėjimo išlaidų pagal pateiktus kvitus, ir mano, jog briketų įdėjimas nesuteikia teismui pagrindo didinti išlaikymo sumos nuo 400 Lt per mėnesį iki 736 Lt per mėnesį, todėl skundo argumentai nepagrįsti. Be to, atsižvelgiant į tai, jog išrašas iš medicininių dokumentų bei pažyma apie įkainius galėjo būti pateiktos ir pirmosios instancijos proceso metu, prašo šių naujai teikiamų dokumentų nepriimti, kadangi pirmosios instancijos teismas sprendė apie reikalingą išlaikymo dydį neturėdamas šių duomenų, be to, galimas briketų dėjimas nepilnamečiam sūnui nesuteikia jokio pagrindo didinti priteistą teismo išlaikymo dydį. Apeliantė taip pat nepateikė teismui poreikių lentelėje nurodytus vaiko poreikius patvirtinančių įrodymų, kadangi pateikė tik kvitus iš parduotuvių. Apeliantės nurodytos nepilnamečio Karolio išlaikymui būtinos išlaidos 1471,46 Lt yra visiškai nepagrįstos ir jokiais objektyviais duomenimis nepatvirtintos, kadangi ieškovė nurodo didesnes išlaidas sūnaus būtiniems poreikiams, negu ji gauna per mėnesį pajamų. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl nepilnamečio vaiko poreikių tinkamai įvertino tiek atsakovo, tiek apeliantės turtinę būklę bei priteisė vaiko poreikius ir tėvo turtinę būklę atitinkančią išlaikymo sumą.

334. Visiškai nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl vaiko poreikius užtikrinančių buities reikmenų priteisimo. Planšetinis kompiuteris ir išmanusis telefonas yra prabangos prekės ir nėra būtini vaiko vystymuisi bei lavinimui, tokių daiktų sūnui nupirkti neleidžia atsakovo turtinė padėtis, jei apeliantės turtinė padėtis leidžia, atsakovas neprieštarauja dėl šių daiktų pirkimo, tačiau nesutinka padengti pusės jų vertės. Dėl lovos ir durų spintos pažymi, jog šie baldai taip pat nėra skirti išimtinai vien vaiko vystymuisi bei lavinimui, baldų kainos yra neadekvačios ir ženkliai padidintos, baldais naudojasi ne vien sūnus, todėl tokį reikalavimą atsakovas vertina tik kaip siekimą pagerinti apeliantės gyvenimo sąlygas. Nei vieno iš paminėtų pirkinių apeliantė su atsakovu nederino ir nesitarė, neprašė prisidėti įsigyjant vienus ar kitus daiktus, todėl atsakovas neturi pareigos atlyginti pusės daiktų vertės, kurie yra skirti apeliantės, jos motinos ir tik po to nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimui.

345. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl išlaikymo įsiskolinimo. Pirminiame ieškinyje apeliantė teigė, kad buvome sutarę, kad sūnaus K. S. išlaikymui atsakovas kas mėnesį skirs po 400 Lt, tačiau išlaikymą neva mokėjo nereguliariai dėl ko susidarė 2 300 Lt išlaikymo įsiskolinimas. Apeliantė ne tik kad siekia iš atsakovo nepagrįstai pasipelnyti ir prisiteisti kuo didesnes išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo sumas, tačiau taip pat patvirtina, jog ji pateikia teismui prieštaringus argumentus ir siekia suklaidinti teismą dėl ko elgiasi nesąžiningai ir neprotingai. Atsakovas nurodo, kad prie sūnaus išlaikymo geranoriškai visuomet prisidėjo ne tik pinigais, tačiau ir įvairiais daiktais, drabužiais, maistu, kišenpinigiais ir t.t., o apeliantė niekuomet neprašė didesnės išlaikymo sumos sūnui. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas geranoriškai ir laisva valia rūpinosi savo sūnumi, ko, beje, neginčija ir apeliantė, išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovo negali būti priteistas.

356. Apeliaciniame skunde apeliantė pastoviai mini guminę valtį su pakabinamu varikliu, kurios vertė yra 1 000 Lt (dėl vertės ginčas nekilo). Valtis yra mažesnės vertės negu apeliantės įsigytas telefonas „Samsung“, už kurį ji reikalauja pusės sumos tvirtindama neva telefonas yra sūnui, tačiau atsakovas dėl to neteigia, jog apeliantė gyvena prabangų gyvenimą.

367. Atsikertant į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su nuomos sutartimi, atsakovas pažymi, jog jeigu apeliantei kyla abejonių dėl šio dokumento tikrumo, ji turi visas galimybes kreiptis į teisėsaugos institucijas.

37IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

38Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

39Apeliacinio skundo esmė – pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į teismų praktiką.

40Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014).

41Dėl santuokos nutraukimo pagrindo

42Apeliantė nesutinka su teismo sprendime padaryta išvada, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodo, kad byloje pateikti įrodymai pagrindžia, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis buvo neištikimas, nelojalus sutuoktinei.

43Atsakovas nesutinka su apeliantės argumentais, nurodydamas, jog apeliantė nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių jo neištikimybę, nelojalumą, kad santuoka faktiškai iširo dėl ieškovės kaltės.

44Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nurodytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

45Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Teismų praktikoje nurodyta, kad, siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai atsakovo sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama, tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais sutuoktiniui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Tokia prezumpcija yra nuginčijama, kai kitas sutuoktinis ją paneigia, įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių, arba nurodęs faktų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo.

46CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad preziumuojama, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

47Teismas gali patikėti tik tokiais aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet gali atmesti kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus dėl jų nenuoseklumo – kaip prieštaraujančius vėlesniems aiškinimams ar veiksmams. Vadovaudamasis išdėstytomis taisyklėmis teismas turėtų vertinti ginčo šalių paaiškinimų įrodomąją vertę ir juos įvertinti visapusiškai kartu su kitais bylos įrodymais (CPK 185 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 3 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013). Apeliantė nurodo, kad ieškovas buvo neištikimas, tačiau šiam faktui patvirtinti nepateikė įrodymų (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog šalių santuoka faktiškai iširo 2009 m. rugsėjo mėn. (tą pripažįsta abi šalys), todėl įrodomąją reikšmę turi tik tie įrodymai, kurie pagrindžia aplinkybes (faktus) įvykusius iki 2009 m. rugsėjo mėn. Apeliantės nurodomi įrodymai, neva patvirtinantys atsakovo neištikimybę, yra vėlesnio laiko (2011-2013 m. fotonuotraukos iš socialinio tinklapio www.facebook.com), dėl ko jie negali pagrįsti atsakovo neištikimybės fakto iki santuokos iširimo. Be to, negalima sutikti su apeliante, jog jos nurodomi įrodymai: liudytojų R. Ž., A. Ž., R. D. paaiškinimai patvirtina atsakovo neištikimybės faktą, nes remiantis jais to konstatuoti negalima. Teisėjų kolegija neturi pagrindo šių liudytojų parodymus vertinti kitaip, nei juos vertino pirmos instancijos teismas. Apeliantės nurodyta liudytoja E. G. teismo posėdyje nebuvo apklausta, notaro patvirtintoje jos apklausoje pateikta informacija apie atsakovo neištikimybę neišsami, nepagrįsta objektyviai egzistavusiais faktais, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai liudytojų parodymus laikė nepakankamais įrodymais. Nors apeliantė patikslintame ieškinyje santuokos iširimo priežastimi nurodė atsakovo neištikimybę, tačiau pradiniame ieškinyje išdėstė ir kitas santuokos iširimo priežastis – skirtingą požiūrį į šeimą, bendrų interesų nebuvimą, charakterių nesuderinamumą ir pan., kas faktiškai ir lėmė santuokos iširimą. Nei ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje ieškovė nenurodė nuo kada atsakovas pradėjo artimai bendrauti su kita moterimi, nuo kada su ja faktiškai kartu apsigyveno, ieškovės nurodytos liudytojos R. D., E. G. konkrečių aplinkybių nežinojo. Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti fakto (neištikimybės), kuriam esant gali būti preziumuojama sutuoktinio kaltė (CK 3.60 str. 3 d.). Taip pat apeliantė nurodo, kad ieškovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas (buvo jai nelojalus), tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti taip pat nepateikė įrodymų (CPK 178 str.). Šiuo atveju pažymėtina, kad norint pripažinti atsakovą kaltu dėl santuokos iširimo, turi būti nustatytas esminis jo kaip sutuoktinio pareigų pažeidimas (CK 3.60 str. 2 d.). Iš šalių procesinių dokumentų turinio matyti, kad šalys kaltina viena kitą santuokos iširimu, tačiau nurodytos priežastys nelaikytinos sutuoktinių pareigų pažeidimu iš esmės. Iš bylos aplinkybių matyti, kad po faktinio santuokos iširimo nei vienas iš sutuoktinių nesiekė atkurti santuokinių ryšių, išsaugoti santuoką.

48Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės nurodomos aplinkybės, kurios neva pagrindžia atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, ne tik kad neįrodytos, bet ir nėra esminės, kurios galėtų pagrįsti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo (dėl skirtingo požiūrio į šeimą, buitinio pobūdžio nesutarimai, pasitaikantys kiekvienoje šeimoje), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra visiškai pagrįstas.

49Dėl priteisto išlaikymo vaikui dydžio

50Apeliantės nuomone, iš atsakovo priteistas 400 Lt/ mėn. dydžio išlaikymas vaikui neatitinka vaiko poreikių.

51Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.

52Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).

53Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013).

54Pažymėtina, kad nustatant šių išlaidų dydį, svarbu, kad vaikas gautų tai, ką gavo šalims gyvenant santuokoje, t. y. jo gyvenimo kokybė (kiek liečia finansinę pusę) nepablogėtų, tuo pačiu santuokos iširimas neturi būti pagrindas asmeniui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nepagrįstai reikalauti daugiau išlaidų vaikui, negu iki to buvo skiriama.

55Pirmosios instancijos teismas nors nedetalizavo vaiko poreikių, tačiau atsižvelgė ir įvertino abiejų tėvų turtinę padėtį, ieškovės ieškinyje pateiktus paskaičiavimus (1 t. b. l. 19-20). Iš byloje esančių duomenų apie abiejų tėvų turtinę padėtį, gaunamas pajamas, matyti, kad ieškovės gaunamas darbo užmokestis apie 800 Lt/mėn., atsakovo – apie 1000 Lt/mėn, šalys nekilnojamojo turto neturi, abu turi po automobilį, ieškovė su sūnumi gyvena nuomojamame 2 kamb. bute, atsakovas taip pat nuomojasi būstą, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo turtinę padėtį kaip geresnę nei ieškovės. Apeliantės abejonės dėl atsakovo pateiktos buto nuomos sutarties tikrumo, jos termino pasibaigimo, nepaneigia aplinkybės, kad atsakovas neturi nuosavo būsto ir dėl to jo turtinė padėtis netampa daug geresne nei ieškovės. Nors apeliantė teigia, kad byloje nėra duomenų apie 2007-2013 metais turėtas šalių pajamas, tačiau nenurodo jų įrodomosios reikšmės. Teigdama, kad sūnaus būtiniems poreikiams išleidžianti 1238 Lt/mėn., apeliantė papildomų įrodymų apie jos faktines išlaidas apskaičiuotas vaiko poreikių lentelėje su apeliaciniu skundu nepateikė.

56Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai nustatė, kad vaikas neturi jokių specialiųjų poreikių, nors medicinės pažymos patvirtina, kad dėl stuburo skoliozės sūnui medikų buvo rekomenduotas baseinas bei reikalingas dantų korekcijos gydymas. Tačiau medicininėse pažymose nėra konstatuota, kad vaikui yra reikalingas pastovus gydymas ar skiriami vaistai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog vaikas turi specialių poreikių. Su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė naujus įrodymus - 2014 07 02 išrašą iš medicininių dokumentų dėl ortodintinio gydymo reikalingumo ir pažymą apie ortodonto paslaugų įkainius (2 t. b. l. 86-87) ir nurodo naujas aplinkybes, kad vaikui dėl netaisyklingo sąkandžio reikalingi breketai, tam reikalingos papildomos išlaidos. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nesudaro pagrindo didinti išlaikymo sumos nuo 400 Lt iki 736 Lt per mėnesį, kadangi tokios išlaidos nėra nuolatinio pobūdžio ir nesusiję su kasdieniniais vaiko poreikiais. Dėl tokių išlaidų kompensavimo ieškinyje nebuvo pareikštas reikalavimas, todėl apeliaciniame skunde negalima kelti naujų reikalavimų (CPK 312 str.). Tai neužkerta kelio kilus ginčui dėl vienkartinio pobūdžio išlaidų kompensavimo pareikšti ieškinį bendra tvarka.

57Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės vaiko poreikių lentelėje nurodytas išlaidų dydis bei argumentai dėl jų būtinumo, nepaneigia pirmos instancijos teismo motyvų, kad atsižvelgiant į vaiko amžių, sveikatą, yra neproporcingas tėvų turtinei padėčiai ir nepagrįstas objektyviais įrodymais (CPK 178 str.).

58Pirmos instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo 400 Lt/mėn. išlaikymą, nenurodė, kad nesivadovavo tėvų lygybės principu (CK 3. 156 str.) ir kad apeliantės išlaikymo dalis yra didesnė nei atsakovo. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, abiejų tėvų skiriama vaiko išlaikymo suma - 800 Lt/mėn. patenkintų būtinus vaiko poreikius.

59Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog 400 Lt dydžio išlaikymas neatitinka vaiko interesų ar pažeidžia CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą bei CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą tėvų turtinės padėties proporcingumo principą, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti šios skundžiamos sprendimo dalies apeliacinio skundo argumentų pagrindu.

60Pažymėtina, kad prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio ir paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta ne tik vaiko poreikiai, bet gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams iš esmės, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.).

61Dėl išlaikymo įsiskolinimo ir išlaidų baldams, kompiuteriui bei telefonui

62Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl 3350 Lt išlaikymo įsiskolinimo už 12 mėn. ( nuo 2012 m. lapkričio iki 2013 m. lapkričio mėn.) priteisimo, nes atsakovas teikė nepakankamo dydžio išlaikymą.

63Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. T. v. R. T. , bylos Nr. 3K-3-21/2007; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B. , bylos Nr. 3K-3-189/2009, 2013 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

64Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą šalims, padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas teikė pakankamo dydžio išlaikymą tiek iki kreipimosi į teismą, tiek po kreipimosi į teismą.

65Teisėjų kolegija apeliantės argumentus laiko iš dalies pagrįstais, nes pirmos instancijos teismas šių aplinkybių neištyrė ir neįvertino.

66Apeliantė, prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą, procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2012 m. lapkričio mėn. 1 d. - 2013 m. spalio 26 d. laikotarpiu atsakovas į jos banko sąskaitą pervedė iš viso 2500 Lt vaiko išlaikymui (208,33 Lt/mėn.), teigia, kad šių lėšų nepakako būtiniems vaiko poreikiams, tai siejo su didėjančiais vaiko poreikiais dėl jo amžiaus bei išaugusiomis kainomis. Atsakovas turėjo pareigą įrodinėti, iki kada teikė išlaikymą vaikui.

67Taigi, byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje (1 t. b. l. 3-13, 151-162) nurodė, kad atsakovas savanoriškai išlaikymui skyrė nepakankamai lėšų, atsakovas atsiliepime į ieškinį bei patikslintą ieškinį nurodė, kad vaikui išlaikyti pakanka 300 Lt/mėn., kad prie sūnaus išlaikymo prisidėjo ne tik pinigais bet ir daiktais, drabužiais, maistu, kišenpinigiais ir pan. (2 t. b. l. 6-13). Nustatyta, kad nuo 2009 m. rugsėjo mėn. šalys kartu negyveno, ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad nuo 2013 m. nepakako atsakovo teikiamo išlaikymo, todėl atsakovas turėjo pateikti įrodymus, kad nuo šio laiko skyrė pakankamo dydžio išlaikymą savo vaikui.

68Teisėjų kolegija, išklausiusi pirmos instancijos teismo posėdžių garso įrašus, nustatė, kad ieškovė pripažino aplinkybę, kad iki 2013 m. sausio 1 d. atsakovo teikiamas išlaikymas ją tenkino, tačiau nuo 2013 m. sausio 1 d. išaugus MMA bei vaiko poreikiams, atsakovo pervestų lėšų nepakako būtiniems vaiko poreikiams, kad sūnų padėjo išlaikyti jos tėvai, atsakovas per šį laikotarpį vaikui nėra nupirkęs jokių daiktų, jo bendravimas su vaiku tapo retesnis, daugiausia telefonu, atsakovas teisme šių aplinkybių nepaneigė.

69Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, jog išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008, 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Teisėjų kolegija konstatavo, kad vaiko poreikiams reikalinga suma per mėnesį yra 800 Lt. Į bylą buvo pateikti duomenys apie šalių gautas pajamas per 2012 m. lapkričio - 2014 m. vasario mėn., banko sąskaitų išrašų duomenys apie atsakovo pervestas lėšas skirtas vaiko išlaikymui 2010-2013 m. ieškovei (1 t. b. l. 22, 44, 184-185, 190). Apeliacinės instancijos teismas papildomai patikrino SODROS duomenis apie šalių gautas pajamas už 2014 metus. Konstatuotina, kad šalių turtinė padėtis nepakitusi, o vaikui atsakovo teikiamas išlaikymas buvo kintančio dydžio ir ne kiekvieną mėnesį. Pažymėtina, kad su vienu iš tėvų bendraujantys vaikai su juo būna ne nuolatos, be to, jau būna aprūpinti drabužiais ar daiktais, skirtais kasdieniam gyvenimui ir būtiniems poreikiams tenkinti, todėl tokio tėvo išlaidos vaikams išlaikyti negali būti įvertinamos vien proporcingai laikui, kurį vaikas praleidžia su tuo iš tėvų. Nors priteisiant išlaikymą iš skyrium gyvenančio tėvo, turi būti atsižvelgta į laiką, kurį vaikas praleidžia su juo, tačiau priteisiama išlaikymo suma skirta iš dalies kompensuoti vaiko poreikius neskirstant jų pagal laiką, kurį vaikas praleido su vienu ar kitu iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014).

70Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes konstatuojama, kad atsakovo nuo 2013 m. sausio mėn. vaikui mokama 208 Lt suma buvo nepakankama patenkinti būtiniausius vaiko poreikius, todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo nepripažino, kad atsakovas netinkamai vykdė pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, nes teikė per mažą išlaikymą. Už 10 mėn. laikotarpį atsakovo dalis vaiko išlaikyme iki ieškinio padavimo (t. y. 2013 11 01) turėjo būti 4000 Lt, jis sumokėjo tik 2080 Lt, todėl jo išlaikymo įsiskolinimas sudaro 1920 Lt ir ši suma priteisiama iš atsakovo, pakeičiant skundžiamą teismo sprendimą išlaikymo įsiskolinimo dalyje, ieškovės ieškinį šioje dalyje tenkinant iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

71Apeliantė skundžia sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl 3350 Lt (½ dalies) išlaidų kompensavimo už nupirktus daiktus, teigdama, kad lova, spinta, kompiuteris ir mob. telefonas yra būtini vaikui.

72Teisėjų kolegija pritaria pirmos instancijos teismo motyvams, kad planšetinis kompiuteris ar išmanusis telefonas atsižvelgiant į vaiko amžių (12 m.) nėra esminio būtinumo vaiko vystymuisi daiktai, daugiau negu 1000 Lt vertės mobilus telefonas laikytinas tam tikra prabangos preke, todėl atsakovas neprivalo šių išlaidų kompensuoti.

73Tačiau teisėjų kolegija laiko pagrįstais apeliantės argumentus dėl ½ dalies išlaidų už vaikui nupirktus baldus priteisimo. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2013 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. ji nupirko lovą, spintą, paaiškino, kad šie baldai skirti vaikui ir pastatyti jos nuomojamo buto vaikui skirtame kambaryje (1 t. b. l. 170-171, 178-179). Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė tik tai, kad šiais daiktais gali naudotis ne tik vaikas, bet ir kiti bute gyvenantys asmenys. Iš bylos aplinkybių matyti, kad iki 2009 m. rugsėjo mėnesio šalys kartu gyveno tame pačiame nuomojamame bute adresu ( - ), kuriame ir toliau liko gyventi atsakovė su sūnumi bei nuo 2010 m. rudens apsigyveno ir atsakovės motina R. Ž.. Atsakovas teigdamas, kad baldai skirti ne tik vaikui, bet ir kitiems asmenims, nenurodė, kad vaikas turi kitą lovą, spintą drabužiams ar kitą vietą skirtą vaiko poilsiui, jo daiktams susidėti. Iš šalių paaiškinimų (išklausius garso įrašą) pirmos instancijos 2014 m. gegužės 15 d. teismo posėdyje, matyti, kad atsakovas bute nuo 2010 m. nesilanko, todėl visų aplinkybių su šių baldų panaudojimu gali ir nežinoti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad šie baldai nebūtini vaikui ir neskirti jo poreikiams. Atsakovas teigdamas, kad baldai nupirkti per didele kaina, priešingų įrodymų nepateikė (CPK 185 str.).

74Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes konstatuojama, kad ieškovės reikalavimas dėl ½ dalies išlaidų už daiktus priteisimo pagrįstas ir tenkintinas iš dalies. Iš atsakovo priteisiama 985 Lt ieškovei, pakeičiant skundžiamą teismo sprendimą išlaikymo įsiskolinimo dalyje, ieškovės ieškinį šioje dalyje tenkinant iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

75Kiti apeliacinio skundo teiginiai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudaro pagrindo naikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą.

76Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

77CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

78Teisėjų kolegijai nusprendus iš dalies patenkinti apeliacinį skundą (50 proc.), atitinkamai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos tarp šalių bei valstybei (CPK 93 str. 2 d., 3 d.). Apeliantė apeliacine tvarka teikė 4 savarankiškus reikalavimus: dėl kaltės, išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo ir ½ dalies išlaidų už daiktus priteisimo. Už apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 162 Lt žyminį mokestį (2 t. b. l. 88). Apeliantės (ieškovės) apeliacinio skundo netekintas 1 neturtinis reikalavimas (dėl kaltės), todėl iš atsakovo nepriteistina ieškovei 144 Lt žyminio mokesčio dalis (sumokėta 162 Lt, CPK 80 str. 1 d. 5 p.), patenkinta 2905 Lt (841, 35 Eur) turtinių reikalavimų suma, nuo kurios mokėtinas 87 Lt žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Pagal CPK 83 str. 2 p. apeliantė už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei. Į tai atsižvelgiant, iš atsakovo ieškovei priteistina jos sumokėta 18 Lt žyminio mokesčio dalis (CPK 93 str.), o valstybės naudai priteistinas 69 Lt dydžio žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo atsakovė atleista (CPK 96 str. 1 d.). Apeliantė už advokatės pagalbą rengiant apeliacinį skundą turėjo 1500 Lt išlaidas (2 t. b. l. 88-89).

79Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (25 proc.), apeliantei (ieškovei) iš atsakovo priteistinos 375 Lt turėtos advokatės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str., 98 str. 1 d.).

80Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

81apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

82Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. sprendimą pakeisti.

83Sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo bei ½ dalies išlaidų už daiktus, atmestas, panaikinti ir ieškinį šioje dalyje tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovo M. S. (a.k. ( - ) išlaikymo įsiskolinimą sūnui K. S., gim. ( - ), 1920 Lt (556 Eur) paskiriant šių išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja vaiko motiną L. S. (a.k. ( - )

84Iš M. S. priteisti 985 Lt (285, 27 Eur) išlaidas už nepilnamečio vaiko ( - ) baldus L. S., pinigus pervedant į L. S. banko sąskaitą, esančią banke AB „Swedbank“;

85Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

86Priteisti iš M. S. 393 Lt (113,82 Eur) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme L. S. ir 69 Lt (19,98 Eur) žyminį mokestį valstybei, nuo kurio mokėjimo apeliantė atleista, šią sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

87Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.Ginčo esmė... 5. Ieškovė patikslintame ieškinyje prašė: nutraukti šalių santuoką... 6. nustatyti nepilnamečio vaiko K. S., gimusio ( - ), gyvenamąją vietą su... 7. priteisti iš atsakovo M. S. 3350 Lt išlaikymo nepilnamečiam vaikui K. S.... 8. priteisti iš atsakovo M. S. ½ dalį išlaidų nepilnamečio vaiko Karolio... 9. nustatyti neribotą atsakovo M. S. bendravimo su nepilnamečiu vaiku K. S. ir... 10. padalinti santuokoje įgytą turtą: atsakovui M. S. priteisti jo vardu... 11. priteisti iš atsakovo M. S. ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.... 12. Atsakovas M. S. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė jį tenkinti iš... 13. Išvadą teikiančios institucijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė... 14. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 15. Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 16. Teismas ieškovės nurodytas aplinkybės dėl atsakovo neištikimybės... 17. Teismas, nesant ginčo tarp šalių nepilnamečio K. S. gyvenamąją vietą... 18. Teismas nustatė, kad ieškovė sūnaus išlaikymui per mėnesį negali skirti... 19. Dėl ½ dalies išlaidų vaiko poreikius užtikrinančių buities reikmenų... 20. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo,... 21. Kadangi atsakovas su ieškovės prašomu turto padalinimo būdu sutiko,... 22. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 23. Ieškovė apeliaciniame skunde (II tomas b. l. 71 – 85) prašo panaikinti... 24. 1.pirmosios instancijos teismas, nustatydamas abiejų sutuoktinių kaltę dėl... 25. 2. Apeliantė nesutinka su teismo argumentais dėl santuokos iširimo... 26. 3. Apeliantė nesutinka su teismo priteistu išlaikymo nepilnamečiui vaikui... 27. 4.Teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantės vaikui nupirkti daiktai nėra... 28. 5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad aplinkybė, kad atsakovas visą laiką... 29. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą ( II tomas b. l. 92 – 100 )... 30. 1. Apeliantė klaidina teismą ir nurodo neteisingas faktines aplinkybes... 31. 2. Visiškai nepagrįsti apeliacinio skundo autorės argumentai, kad byloje... 32. 3. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad į bylą pateikė vaiko poreikių... 33. 4. Visiškai nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl vaiko poreikius... 34. 5. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl išlaikymo... 35. 6. Apeliaciniame skunde apeliantė pastoviai mini guminę valtį su pakabinamu... 36. 7. Atsikertant į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su nuomos... 37. IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados... 38. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 39. Apeliacinio skundo esmė – pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino... 40. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai,... 41. Dėl santuokos nutraukimo pagrindo... 42. Apeliantė nesutinka su teismo sprendime padaryta išvada, jog santuoka iširo... 43. Atsakovas nesutinka su apeliantės argumentais, nurodydamas, jog apeliantė... 44. Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis... 45. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60... 46. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad preziumuojama, jog santuoka iširo... 47. Teismas gali patikėti tik tokiais aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais... 48. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės nurodomos aplinkybės, kurios... 49. Dėl priteisto išlaikymo vaikui dydžio... 50. Apeliantės nuomone, iš atsakovo priteistas 400 Lt/ mėn. dydžio išlaikymas... 51. Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai... 52. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK... 53. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu... 54. Pažymėtina, kad nustatant šių išlaidų dydį, svarbu, kad vaikas gautų... 55. Pirmosios instancijos teismas nors nedetalizavo vaiko poreikių, tačiau... 56. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai nustatė, kad vaikas neturi jokių... 57. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės vaiko poreikių lentelėje nurodytas... 58. Pirmos instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo 400 Lt/mėn. išlaikymą,... 59. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog... 60. Pažymėtina, kad prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra... 61. Dėl išlaikymo įsiskolinimo ir išlaidų baldams, kompiuteriui bei telefonui... 62. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl... 63. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir... 64. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau... 65. Teisėjų kolegija apeliantės argumentus laiko iš dalies pagrįstais, nes... 66. Apeliantė, prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą, procesiniuose... 67. Taigi, byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl... 68. Teisėjų kolegija, išklausiusi pirmos instancijos teismo posėdžių garso... 69. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, jog išlaikymo... 70. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes konstatuojama, kad atsakovo nuo 2013 m.... 71. Apeliantė skundžia sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas... 72. Teisėjų kolegija pritaria pirmos instancijos teismo motyvams, kad... 73. Tačiau teisėjų kolegija laiko pagrįstais apeliantės argumentus dėl ½... 74. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes konstatuojama, kad ieškovės... 75. Kiti apeliacinio skundo teiginiai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudaro... 76. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 77. CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 78. Teisėjų kolegijai nusprendus iš dalies patenkinti apeliacinį skundą (50... 79. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (25 proc.), apeliantei (ieškovei)... 80. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 81. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 82. Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. sprendimą pakeisti.... 83. Sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo... 84. Iš M. S. priteisti 985 Lt (285, 27 Eur) išlaidas už nepilnamečio vaiko ( -... 85. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 86. Priteisti iš M. S. 393 Lt (113,82 Eur) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės... 87. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....