Byla 2A-878/2013
Dėl skolos ir delspinigių priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo SIA „Aquabaltia Group Latvia“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2562-603/2012 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Accuratus“ ieškinį atsakovui SIA „Aquabaltia Group Latvia“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas BUAB „Accuratus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui SIA „Aquabaltia Group Latvia“, prašydamas priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 1 343 500 Lt skolą, 120 915 Lt delspinigių, 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 4 d. nutartimi UAB „Accuratus” iškėlė bankroto bylą. Patikrinus įmonės finansinės apskaitos dokumentus buvo nustatyta, jog atsakovas nėra visiškai atsiskaitęs su ieškovu už pateiktas prekes. Taip yra pažeidžiami bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesai, todėl vykdydamas ĮBĮ nustatytas pareigas, administratorius kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos ir delspinigių priteisimo. Nagrinėjamoje byloje tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė civiliniai sutartiniai teisiniai, kylantys iš 2007 m. sausio 1 d. sutarties Nr. 19/1 ir 2008 m. sausio 2 d. sutarties Nr. 01-2008. Ieškovas ir atsakovas 2007 m. sausio 1 d. sudarė pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 19/1, kuri galiojo nuo sutarties sudarymo iki 2007 m. gruodžio 31. Šalys, siekdamos pratęsti bendradarbiavimą, pasibaigus prieš tai minėtos terminuotos pirkimo - pardavimo sutarties galiojimui, 2008 m. sausio 2 d. sudarė sutartį Nr. 01-2008, kuri galiojo iki 2008 m. gruodžio 31 d. Minėtomis sutartimis šalys susitarė dėl abipusio bendradarbiavimo, numatydamos, jog ieškovas parduos, o atsakovas pirks prekes pagal iš anksto suderintus užsakymus. Konkretus prekių kiekis ir asortimentas būdavo nurodomas prekių užsakymuose bei jų pagrindu išrašytose sąskaitose-faktūrose. Ieškovas nuo 2007 m. sausio 1 d. pradėjo tiekti prekes atsakovui. Kurį laiką atsakovas tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir už pateiktas prekes atsiskaitė. Tačiau nuo 2008 m. sausio mėn. atsiskaitymai už pateiktas prekes sutriko. Iš viso atsakovas už pateiktas prekes per 2008-2009 metus liko skolingas ieškovui 1 343 500 Lt. Minėtų sutarčių 5.1 punkte šalys susitarė dėl apmokėjimo už prekes terminų, o 5.2 punkte - dėl netesybų dydžio. Atsakovas už pateiktas prekes sumokėti turėjo per 10 dienų nuo jų pristatymo. Tuo atveju jei šią prievolę atsakovas pažeistų, jis įsipareigojo mokėti ieškovui 0,5 procentų dydžio netesybas už kiekvieną praleistą dieną. Paskutinį mokėjimą atsakovas privalėjo atlikti 2009 m. kovo 10 d., tačiau to nepadarė. Kadangi visas sąskaitas atsakovas vėluoja apmokėti ilgiau nei 180 d., ieškovas delspinigių sumą skaičiuoja nuo visos skolos sumos už 180 pradelstų dienų (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.). Delspinigių dydis yra lygus 1 209 150 Lt (1 343 500 Lt x 0,5 procento x 180 d.). Ieškovas pripažino, jog nagrinėjamoje byloje delspinigių suma yra nepagrįstai didelė, todėl prašė priteisti mažesnę delspinigių sumą - 0,05 proc. arba 120 915 Lt.

5Atsakovas SIA „Aquabaltia Group Latvia“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad ieškovo ieškinys dėl skolos priteisimo yra visiškai nepagrįstas, nes SIA „Aquabaltia Group Latvia” yra tinkamai atsiskaičiusi už prekes ir jokio įsiskolinimo neturi. Priešingai, ne SIA „Aquabaltia Group Latvia“ yra kreditorius, o BUAB „Accuratus” yra skolininkas. Tai patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. B2-2410-578/2011, kuria SIA „Aquabaltia Group Latvia” buvo įtraukta į BUAB „Accuratus” trečios eilės kreditorių sąrašą su 140 662,55 Lt dydžio kreditoriniu reikalavimu. Tai, kad SIA „Aquabaltia Group Latvia” nėra skolininkas, įrodo ir UAB „Accuratus” debitorių sąrašas 2009 m. spalio 31 d., į kurį SIA „Aquabaltia Group Latvia” įtraukta nebuvo. Pažymėjo ir tai, kad atsakovas neturi duomenų dėl palūkanų apskaičiavimo, todėl atsakovas negali pasisakyti dėl palūkanų priteisimo.

6Ieškovas pateikė dubliką, kuriuo prašė atsakovo atsiliepime išdėstytus argumentus atmesti, ieškinį patenkinti visiškai. Pažymėjo, kad bankroto proceso metu yra draudžiamas vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymas, todėl galima situacija, kad vienas ar kitas trečiasis asmuo bankrutuojančios įmonės atžvilgiu bus ir kreditorius, ir skolininkas. Taip pat vertino kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad įsiskolinimas ieškovui neegzistavo, nes 2009 m. spalio 31 d. atsakovas nebuvo nurodytas debitorių sąraše. Atkreipė dėmesį į tai, kad šį debitorių sąrašą sudarė ir pasirašė A. J., kuris yra ir atsakovo šioje byloje vadovas. Bankroto administratorius ieškinį reiškė skolos dydį nustatęs pagal pirminius apskaitos dokumentus – sąskaitas faktūras, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog prašoma priteisti skola neegzistuoja.

7Tripliku atsakovas prašė ieškinį atmesti. Atsakovas papildomai į bylą pateikė iš ieškovo buhalterinės programos atspausdintą 2011 m. rugpjūčio 17 d. Aktą dėl skolų suderinimo tarp BUAB „Accuratus“ ir SIA „Aquabaltia Group Latvia”. Iš šio akto matyti, kad atsakovo skolos likutis ieškovui yra 00 EUR ir 00 USD. Šis aktas buvo atspausdintas vėliau nei ieškovas pateikė ieškinį teismui. Ieškovo sudaryta ir į bylą pateikta PVM sąskaitų-faktūrų suvestinė, kuria ieškovas grindžia reikalavimą dėl skolos priteisimo, kaip įrodymu byloje remtis negalima, nes tai yra vienašališkai ieškovo sudaryta suvestinė, į kurią ieškovas galėjo įrašyti bet kokius duomenis. Tai nėra ieškovo buhalterinis dokumentas. PVM sąskaitų-faktūrų suvestinėje nurodytus duomenis paneigia kiti byloje esantys įrodymai (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. B2- 2410-578/2011, UAB „Accuratus” debitorių sąrašas 2009 m. spalio 31 d., 2011 m. rugpjūčio 17 d. Aktas dėl skolų suderinimo tarp BUAB „Accuratus” ir SIA „Aquabaltia Group Latvia”), kurių patikimumu abejoti pagrindo nėra. Atsakovo įsitikinimu, palūkanos yra apskaičiuotos netinkamai. Kadangi palūkanos apskaičiuotos netinkamai, jos negali būti priteistos. Pagal sutartį apmokėjimo terminas skaičiuojamas nuo prekių gavimo dienos. Tai reiškia, kad skola laikoma pradelsta, jeigu už prekes nėra sumokama per sutartyje nustatytą terminą nuo prekių gavimo ir tik nuo tada galima skaičiuoti palūkanas. Tuo tarpu iš ieškinio matyti, kad joje nėra nurodyta prekių gavimo data ir ieškovas jokių įrodymų apie tai, kada atsakovas gavo prekes pagal konkrečią sąskaitą, kurią neva atsakovas pradelsė apmokėti, nepateikė. Iš byloje esančių įrodymų negalima nustatyti momento, nuo kurio turi būti skaičiuojamos palūkanos. Pareiga įrodyti, kad palūkanos paskaičiuotos teisingai, tenka ieškovui.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, t. y. priteisė ieškovo BUAB „Accuratus” naudai iš atsakovo SIA „Aquabaltia Group Latvia“ 1 343 500 Lt skolos, 120 915 Lt delspinigių, iš viso 1 464 415 Lt, taip pat 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 464 415 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. rugsėjo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovo SIA „Aquabaltia Group Latvia“ į valstybės biudžetą 18 644 Lt žyminio mokesčio ir 12 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

10Nustatė, kad ieškovas BUAB „Accuratus” su atsakovu SIA „Aquabaltia Group Latvia” sudarė 2007 m. sausio 1 d. sutartį Nr. 19/1 ir 2008 m. sausio 2 d. sutartį Nr. 01-2008. Pastarosios sutarties (toliau –Sutartis) 4.1. punktu šalys susitarė, jog kiekviena prekių siunta turi būti pristatyta su sąskaitos faktūros originalu (visos kainos turi būti nurodytos be PVM), važtaraščiu, atitikties pažyma ir pakuotės pažyma. Sutarties 5.1. punkte nustatyta, jog pirkėjas pardavėjui už prekes sumoka per 10 kalendorinių dienų po to, kai gavo prekes. Ieškovas nurodė, kad nuo 2008 m. sausio mėn. atsiskaitymai už pateiktas prekes sutriko.

11CK 6.333 str. 1 d. nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančius dokumentų reikalavimus. Pardavėjo sutartinės prievolės perduoti daiktą turinys - įsipareigojimas perduoti tinkamus daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jei sutartyje nurodymų nėra, - įprastus reikalavimus (CK 6.327 str. 1 d.). Į bylą pateiktos PVM sąskaitos-faktūros, tarptautiniai krovinių transportavimo važtaraščiai, teismo vertinimu, patvirtina, jog prekės buvo pristatytos atsakovui Sutarties 4.1. punkto nustatyta tvarka, atsakovas neginčijo prekių kokybės, kiekio ar kitų kriterijų, todėl teismas darė išvadą, jog ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai.

12CK 6.344 str. 1 d. nustatyta, jog pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje. Kadangi atsakovas nereiškė pretenzijų dėl daiktų kokybės, pristatymo ir pan., teismas darė išvadą, jog atsakovui atsirado pareiga sumokėti prekių kainą per Sutarties 5.1. punkte nurodytą terminą, t. y. 10 dienų. Nurodė, jog iš bankroto administratoriaus pateiktos buhalterinės programos SIA „Aquabaltia Group Latvia” pardavimų ir mokėjimų suvestinės matyti, kad atsakovas ieškovui pagal PVM sąskaitas-faktūras yra skolingas viso 1 343 500,51 Lt. Atsakovas teigia, jog SIA „Aquabaltia Group Latvia” yra tinkamai atsiskaičiusi už prekes ir jokio įsiskolinimo neturi. Įrodinėdamas šias aplinkybes, atsakovas pateikė Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 22 d. nutartį, iš kurios matyti, jog atsakovas SIA „Aquabaltia Group Latvia” yra įtrauktas į trečios eilės ieškovo BUAB „Accuratus” kreditorių sąrašą su 140 662,55 Lt finansiniu reikalavimu. Atsakovas nurodo, jog ne jis, o ieškovas yra atsakovo kreditorius. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, pažymėjo, jog teisiniuose santykiuose galima situacija, kai asmuo yra bankrutuojančios įmonės ir kreditorius, ir skolininkas. ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p. nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Minėto įstatymo 21 str. 2 d. 5 p. nustatyta, jog kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę bet kuriuo bankroto proceso metu atlikti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas, o įstatymo 35 str. 8 d. nustatyta, jog įmonės ir kreditoriaus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo atveju kreditoriaus reikalavimai mažinami įskaitytos sumos dydžiu kartu su priskaičiuotomis palūkanomis ir netesybomis. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas atsakovui išaiškino, jog vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymas galimas tik įstatymo nustatyta tvarka. Taigi vien ta aplinkybė, jog Vilniaus apygardos teismo nutartimi yra patvirtintas SIA „Aquabaltia Group Latvia” kreditorinis reikalavimas BUAB „Accuratus“ bankroto byloje, nepaneigia skolos egzistavimo. Atsakovas, įrodinėdamas, jog nėra skolingas ieškovui, pateikė UAB „Accuratus“ 2009 m. spalio 31 d. debitorių sąrašą bei 2011 m. rugpjūčio 17 d. skolų suderinimo aktą. Atsakovas teigia, jog po 2009 m. spalio 31 d. jokių prekių ir paslaugų iš ieškovo nepirko. Teismas, įvertinęs nurodytus dokumentus, juos vertino kritiškai. Pirma, ieškovo UAB „Accuratus“ vadovu iki bankroto bylos iškėlimo bylos buvo A. J.. Šis asmuo taip pat yra ir atsakovo SIA „Aquabaltia Group Latvia” vadovas. Taigi pateiktas debitorių sąrašas, teismo nuomone, negali būti vertinamas kaip neginčijamas įrodymas apie skolos nebuvimą. Antra, teismo manymu, į bylą pateiktas skolų suderinimo aktas apskritai byloje neturi įrodomosios vertės, nes yra nepasirašytas nei SIA „Aquabaltia Group Latvija“, nei BUAB „Accuratus“ įgaliotų asmenų. CK 6.38 str. 1 d. nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 str. 4 d. nustatyta, kad kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas, įrodinėdamas, jog nėra skolingas ieškovui, galėjo pateikti sąskaitų apmokėjimą patvirtinančius tiesioginius įrodymus (pvz. banko pavedimai), tačiau to nepadarė, todėl teismas sprendė, jog atsakovas neįrodė, jog nėra skolingas ieškovui (CPK 178 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms, remdamasis ieškovo į bylą pateiktomis PVM sąskaitomis-faktūromis ir jų suvestine, teismas sprendė, jog atsakovas neįvykdė savo sutartinės prievolės, todėl iš jo priteistina visa ieškovo nurodyta suma – 1 343 500 Lt.

13Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 0,05 procento dydžio delspinigių (viso: 120 915 Lt) nuo neapmokėtų PVM sąskaitų-faktūrų už kiekvieną apmokėti uždelstą dieną. Teismas atkreipė dėmesį į aplinkybę, jog šalys Pirkimo-pardavimo sutarties 5.2. punktu susitarė, jog mokėjimo vėlavimo atveju pirkėjas įsipareigoja sumokėti 0,5 proc. delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti dešimt kartų mažesnes netesybas nei numatyta sutartyje, todėl, teismo įsitikinimu, tokio dydžio delspinigiai atitinka šalių interesų pusiausvyrą bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Atsakovas nurodo, jog palūkanos apskaičiuotos netinkamai, o ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kada atsakovas gavo prekes pagal konkrečią sutartį, kurią neva atsakovas pradelsė apmokėti, nepateikė. Teismas su nurodytais argumentais nesutiko, nes byloje yra pateikti tarptautiniai krovinių transportavimo važtaraščiai, pagal sutarties 4.1. punktą pristatyti kartu su PVM sąskaitomis-faktūromis, ant kurių yra atžymos apie krovinio gavimą. Taigi teismas laikė, jog prekės yra įteiktos sutartyje nustatyta tvarka, todėl ieškovas pagrįstai skaičiuoja delspinigius nuo laiku neapmokėtų PVM sąskaitų-faktūrų. Ieškovas ieškinį pateikė 2010 m. rugsėjo 9 d., o paskutinė PVM sąskaita-faktūra su prekėmis atsakovui pristatyta 2009 m. sausio 7 d. Ieškovas delspinigius skaičiuoja ne daugiau nei už 180 dienų (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.), taigi teismas sprendė, jog netesybos apskaičiuotos teisingai, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 120 915 Lt delspinigių (CK 6.71 str.).

14Remiantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 3 d., 3 str. 4 d., bei Lietuvos banko oficialioje interneto svetainėje pateikiamais duomenimis, kad 2010 m. birželio 30 d. vieno mėnesio VILIBOR buvo 1,03 %, atsižvelgiant į tai, jog ieškovas prašo tik 8 % dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, iš atsakovo ieškovo naudai teismas priteisė 8 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 464 415 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. rugsėjo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).

15III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16Atsakovas SIA „Aquabaltia Group Latvia“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Taip pat prašo priimti naujus įrodymus ir išreikalauti ieškovo BUAB „Accuratus“ buhalterinius dokumentus. Apeliacinį skundą grindžia iš esmės tapačiais argumentais kaip ir atsiliepimą į ieškinį bei tripliką. Papildomai apeliantas nurodo šiuos argumentus:

  1. Pirmosios instancijos teismas byloje rėmėsi ieškovo į bylą pateiktą PVM sąskaitų- faktūrų suvestine. Teismas nurodė, kad ši suvestinė atspausdinta iš administratoriaus pateiktos buhalterinės programos SIA „Aquabaltia Group Latvia“ pardavimų ir mokėjimų suvestinės. Tokia teismo išvada yra visiškai nepagrįsta, nes ši suvestinė yra ieškovą atstovaujančio administratoriaus sudaryta iš įmonėje esančių dokumentų, o ne atspausdinta iš ieškovo buhalterinės programos. Ieškovą atstovaujantis administratorius į šią suvestinę galėjo įrašyti bet kokius duomenis. Prie suvestinės dokumentų, kurių pagrindu ši suvestinė sudaryta, nėra pridėta. Ieškovas į bylą ieškovo sąskaitos išrašų, kuriuose atsispindėtų visi atsakovo atlikti mokėjimai, nepateikė. Todėl ši suvestinė turi būti vertinama kritiškai. Teismas privalėjo patikrinti šioje suvestinėje nurodytų duomenų teisingumą. Tai nebuvo padaryta.
  2. Tam, kad paneigti ieškovo pateiktoje suvestinėje nurodytų duomenų teisingumą, atsakovo direktorius A. J. (kuris anksčiau buvo ieškovo direktoriumi), iš administratoriaus gavęs ieškovo buhalterinę programą, iš jos atspausdino ir į bylą pateikė 2011 m. rugpjūčio 17 d. Aktą dėl skolų suderinimo tarp ieškovo ir atsakovo. Dėl to, kad šis dokumentas yra atspausdintas iš ieškovo buhalterinės programos, byloje ginčo nėra. Todėl pagrindo abejoti šiame akte nurodytų duomenų teisingumu nėra. Nors šis aktas nėra šalių pasirašytas, jis yra atspausdintas iš ieškovo buhalterinės programos, o ieškovas šiame akte nurodytų duomenų teisingumo nepaneigė. Šiame akte yra nurodytos visos ieškovo atsakovui išrašytos sąskaitos nuo 2006 m. sausio 26 d. iki 2009 m. birželio 8 d., visi atsakovo atlikti mokėjimai ir skolos likutis akto atspausdinimo dienai. Iš šio akto matyti, kad atsakovo skolos likutis ieškovui yra 00 EUR ir 00 USD.

17Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ir nevertino 2011 m. rugpjūčio 17 d. Akto dėl skolų suderinimo. Jeigu teismui kilo abejonių dėl šio įrodymo leistinumo, jis turėjo atsisakyti priimti šį įrodymą arba pareikalauti, kad ieškovas pats atspausdintų ir pateiktų tokį aktą arba iš ieškovo buhalterinės programos atspausdintą ieškovo apyvartos su atsakovu žiniaraštį arba bet kokį kitokį buhalterinį dokumentą, kuriame būtų visi aukščiau nurodyti duomenys. Tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė.

18Todėl iš ieškovo turi būti išreikalautas iš ieškovo buhalterinės programos atspausdintas ieškovo apyvartos su atsakovu žiniaraštis arba bet koks kitas buhalterinis dokumentas, kuriame būtų nurodytos visos ieškovo atsakovui išrašytos sąskaitos nuo 2006 m. sausio 26 d. iki 2009 m. birželio 8 d., visi atsakovo atlikti mokėjimai JAV doleriais bei eurais ir skolos likutis žiniaraščio atspausdinimo dienai. Tokio įrodymo išreikalavimo būtinybė kilo vėliau - jau po to, kai buvo priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, nes iš jo turinio matyti, kad teismas atmetė kaip įrodymą ir visiškai nevertino 2011 m. rugpjūčio 17 d. Akto dėl skolų suderinimo. Teismas išnagrinėjo bylą remdamasis ieškovo atstovaujančio administratoriaus vienašališkai sudaryta suvestine, o ne iš ieškovo buhalterinės programos atspausdintais objektyviais įmonės apskaitos duomenimis. Todėl yra CPK 314 str. nustatytas pagrindas apeliacinės instancijos teismui iš ieškovo išreikalauti šį įrodymą tam, kad byloje būtų objektyvūs duomenys apie įsiskolinimą ir teismas galėtų priimti byloje teisingą sprendimą.

  1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė į bylą pateiktą atsakovo UAB „Accuratus“ debitorių sąrašą 2009 m. spalio 31 d. SIA „Aquabaltia Group Latvia“ į šį debitorių sąrašą įtrauktas nebuvo. Teismas nurodė, kad šį debitorių sąrašą sudarė A. J. ir dėl to šį įrodymą vertina kritiškai. Tačiau vien ši aplinkybė nesuteikia teismui teisės atmesti ir nevertinti šio įrodymo. Teismas turėjo pašalinti prieštaravimus dėl iš skirtingų įrodinėjimo priemonių gaunamos informacijos, o ne formaliai apsiriboti teiginiu, kad minėtas debitorių sąrašas dėl to, kad jis yra sudarytas A. J., vertinimas kritiškai ir vien tuo pagrindu šį įrodymą atmesti.
  2. Su apeliaciniu skundu pateikti nauji įrodymai, kurie paneigia ieškovo administratoriaus sudarytoje PVM sąskaitų-faktūrų suvestinėje nurodytų duomenų teisingumą ir įrodo, kad ieškovui atsakovas jokio įsiskolinimo neturi.

19Apeliantas pateikia atsakovo 2012 m. gegužės 2 d. Pažymas Nr. 1 ir Nr. 2, kuriose yra pateikta informacija apie visus atsakovo ieškovui 2006 - 2009 m. padarytus pavedimus už prekes JAV doleriais ir eurais. Taip pat pateikia atsakovo banko sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB Swedbankas, įrašus, kuriuose yra nurodyti visi atsakovo ieškovui 2006 - 2009 metais atlikti mokėjimai bankiniais pavedimais. Šie sąskaitos išrašai patvirtina minėtose pažymose nurodytų duomenų teisingumą taip pat 2011 m. rugpjūčio 17 d. Akte dėl skolų suderinimo nurodytų duomenų teisingumą. Taip pat pateikia 2008 m. gruodžio 31 d. tarp ieškovo ir atsakovų sudarytus keturis tarpusavio užskaitų aktus. Visi šie duomenys įrodo, kad ieškovo pateiktoje PVM sąskaitų-faktūrų suvestinėje, kuriame rėmėsi pirmosios instancijos teismas, yra nurodyti neteisingi duomenys.

20PVM sąskaitų-faktūrų suvestinėje nėra apskaityti mokėjimai, kuriuos atsakovas ieškovui atliko JAV doleriais nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gegužės 21 d. Šiuo laikotarpiu viso atsakovas ieškovui JAV doleriais sumokėjo 620 991,27 JAV dolerius. Tai patvirtina pateikiami įrodymai – 2012 m. gegužės 2 d. Pažyma Nr. 1 ir atsakovo banko sąskaitos išrašas, kuriame yra nurodyti visi atsakovo nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gegužės 21 d. atlikti mokėjimai JAV doleriais. Pagal 2008 m. gegužės 31 d. galiojusį vidutinį JAV dolerio ir lito santykį (1 JAV doleris = 2,2155 lito), tai sudarytų 1 375 806,1 Lt. Tai iš esmės atitinka ieškovo ieškinyje nurodytą skolos sumą (1 343 500 Lt).

21Be to, PVM sąskaitų-faktūrų suvestinėje nėra apskaityti 2008 m. gruodžio 31 d. tarp ieškovo ir atsakovo sudaryti keturi tarpusavio užskaitų aktai, kuriais buvo padaryti tarpusavio užskaitymai bendrai 83 971,23 eurų arba 289 935,86 Lt sumai.

22PVM sąskaitų-faktūrų suvestinė ydinga yra dar ir tuo, kad ieškovas sąskaitas išrašydavo JAV doleriais arba eurais, o atsakovas mokėjimus atlikdavo atitinkamai JAV doleriais arba eurais. Tuo tarpu ieškovo suvestinė yra sudaryta litais ir yra neaišku, kokiu kursu sumos iš JAV dolerių buvo verčiamos į litus. Bylai aktualiu laikotarpiu JAV dolerio kursas svyravo, o pasirinkus netinkamą JAV dolerio kursą gali susidaryti dideli neatitikimai tarp ieškovo PVM sąskaitų-faktūrų suvestinėje nurodytų duomenų ir ieškovo buhalterinėje programoje nurodytų duomenų, kur dėl kiekvienos sąskaitos apmokėjimo buvo taikomas jos apmokėjimo metu galiojantis lito ir JAV dolerio kursas.

23Ieškovas BUAB „Accuratus“ pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas atsiliepime iš esmės pakartoja pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytus argumentus. Taip pat mano, jog nėra pagrindo priimti apelianto pateiktus naujus įrodymus, nes naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribotas.

24IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25Apeliacinis skundas netenkintinas.

26Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

27Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai ( Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis P. Š. v. A. D. byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“ byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

28Apeliantas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad ieškovo pateikta atsiskaitymų tarp ieškovo ir atsakovo suvestinė neatitinka tikrovės, ką patvirtina kartu su apeliaciniu skundu pateikti išrašai iš atsakovo banko sąskaitos bei tarp ieškovo ir atsakovo sudaryti tarpusavio įskaitymo aktai. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė kaip įrodymą 2011 m. rugpjūčio 17 d. skolų tarp ieškovo ir atsakovo suderinimo aktą bei ieškovo debitorių sąrašą, kuriame atsakovas nėra nurodytas kaip ieškovo debitorius. Visos šios aplinkybės, atsakovo nuomone, lemia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad atsakovas yra skolingas ieškovui, ir skundžiamu sprendimu visiškai patenkino ieškinį.

29Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.).

30Kaip minėta, visų pirma, apeliantas teigia, kad ieškovo pateikta atsiskaitymų tarp ieškovo ir atsakovo suvestinė neatitinka tikrovės. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apelianto teiginiu. Atkreiptinas dėmesys, jog minėta suvestinė yra pagrįsta CMR važtaraščiais, kurie įrodo faktą, jog prekės buvo pristatytos atsakovui sutartyse nustatyta tvarka, ir PVM sąskaitomis faktūromis už šias prekes (1 t., 2 t., b. l. 1-133 3 t.). Be to, ieškovo pateiktos suvestinės teisingumą patvirtina ir paties apelianto pateikti išrašai iš atsakovo banko sąskaitos, kuriuose yra užfiksuoti mokėjimai ieškovui UAB „Accuratus“ (b. l. 13-89 4 t.). Pažymėtina, kad atsakovo banko sąskaitos išraše ir ieškovo pateiktoje suvestinėje sutampa tiek atsakovo ieškovui atliktų mokėjimų pavedimų datos, tiek pervedamų pinigų sumos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ieškovo pateikta suvestine ir pripažino, jog ši suvestinė patvirtina faktą, kad atsakovas yra skolingas ieškovui jo prašomas priteisti sumas.

31Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė SIA „Aquabaltia Group Latvia“ pažymas (b. l. 7-12 4 t.) bei tarpusavio įskaitymo aktus (b. l. 90-99 4 t.), sudarytus tarp ieškovo ir atsakovo, kurie neva pagrindžia atsakovo skolos ieškovui neegzistavimą. Šie įrodymai negali būti vertinami kaip neginčijamai pagrindžiantys atsakovo skolos ieškovui nebuvimą. Visų pirma, pažymos yra sudarytos ir pateiktos išskirtinai atsakovo, ant jų nėra jokios ieškovo žymos, jog jis patvirtina minėtų duomenų teisingumą, ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog su pažymose nurodytais duomenimis nesutinka, todėl išlieka tikimybė, jog pažymose esantys duomenys gali būti nevisiškai tikslūs ir teisingi. Antra, apelianto pateiktų tarpusavio įskaitymo aktų įrodomąja galia leidžia abejoti ta aplinkybė, jog visi aktai tiek iš UAB „Accuratus“ pusės, tiek iš SIA „Aquabaltia Group Latvia“ pusės yra pasirašyti to paties asmens, t. y. A. J.. Tas pats pasakytina ir apie debitorių sąrašą, kurį, apelianto nuomone, nepagrįstai kaip įrodymą atmetė pirmosios instancijos teismas. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ir 2011 m. rugpjūčio 17 d. skolų tarp ieškovo ir atsakovo suderinimo akto. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šis skolų suderinimo aktas byloje neturi įrodomosios vertės, nes yra nepasirašytas nei SIA „Aquabaltia Group Latvija“, nei BUAB „Accuratus“ įgaliotų asmenų. Pažymėtina, kad šie ginčytini įrodymai nėra pakankami paneigti įrodymų visumos pagrindu darytiną išvadą, kad ieškovas BUAB „Accuratus“ neginčytinais įrodymais pagrindė savo ieškinio reikalavimą ir aplinkybę, jog atsakovas nėra visiškai atsiskaitęs su ieškovu, kas lemia, kad BUAB „Accuratus“ ieškinys turėtų būti tenkinamas visiškai. Tai ir buvo padaryta skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu. Dėl šios priežasties nėra pagrindo naikinti teisėto bei pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

32Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

33Atsakovas apeliaciniu skundu prašė priimti naujus įrodymus ir išreikalauti iš ieškovo BUAB „Accuratus“ buhalterinius dokumentus. Iš apeliacinės instancijos nutarties turinio matyti, kad apelianto pateikti nauji įrodymai yra priimti ir vertinti priimant šią nutartį. Tuo tarpu apelianto prašymas išreikalauti iš ieškovo buhalterinius dokumentus yra netenkintinas, nes byloje yra pakankamai duomenų, kurie leistų susiformuoti vidiniam teismo įsitikinimui dėl bylos faktinių aplinkybių buvimo ar nebuvimo bei užtikrintų teisėto ir pagrįsto procesinio sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimą, o papildomų duomenų išreikalavimas iš ieškovo šiuo atveju būtų perteklinis ir nepagrįstai užvilkinantis bylos nagrinėjimą.

34Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

35Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas BUAB „Accuratus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui SIA... 5. Atsakovas SIA „Aquabaltia Group Latvia“ pateikė atsiliepimą, kuriame... 6. Ieškovas pateikė dubliką, kuriuo prašė atsakovo atsiliepime išdėstytus... 7. Tripliku atsakovas prašė ieškinį atmesti. Atsakovas papildomai į bylą... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino... 10. Nustatė, kad ieškovas BUAB „Accuratus” su atsakovu SIA „Aquabaltia... 11. CK 6.333 str. 1 d. nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui... 12. CK 6.344 str. 1 d. nustatyta, jog pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą... 13. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 0,05 procento dydžio delspinigių... 14. Remiantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo... 15. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 16. Atsakovas SIA „Aquabaltia Group Latvia“ pateikė apeliacinį skundą dėl... 17. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ir nevertino 2011 m.... 18. Todėl iš ieškovo turi būti išreikalautas iš ieškovo buhalterinės... 19. Apeliantas pateikia atsakovo 2012 m. gegužės 2 d. Pažymas Nr. 1 ir Nr. 2,... 20. PVM sąskaitų-faktūrų suvestinėje nėra apskaityti mokėjimai, kuriuos... 21. Be to, PVM sąskaitų-faktūrų suvestinėje nėra apskaityti 2008 m. gruodžio... 22. PVM sąskaitų-faktūrų suvestinė ydinga yra dar ir tuo, kad ieškovas... 23. Ieškovas BUAB „Accuratus“ pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį... 24. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 25. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 27. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir... 28. Apeliantas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu... 29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje... 30. Kaip minėta, visų pirma, apeliantas teigia, kad ieškovo pateikta... 31. Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė SIA „Aquabaltia Group Latvia“... 32. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi... 33. Atsakovas apeliaciniu skundu prašė priimti naujus įrodymus ir išreikalauti... 34. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1... 35. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti...