Byla e2-399-370/2018
Dėl BUAB „Pagrindinis ėjimas“ bankroto pripažinimo tyčiniu (suinteresuotas asmuo V. R.)

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens V. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-157-613/2017, kuria BUAB „Pagrindinis ėjimas“ bankrotas pripažintas tyčiniu pagal BUAB „Pagrindinis ėjimas“, atstovaujamos bankroto administratorės S. G., pareiškimą dėl BUAB „Pagrindinis ėjimas“ bankroto pripažinimo tyčiniu (suinteresuotas asmuo V. R.),

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Pareiškėja BUAB „Pagrindinis ėjimas“ bankroto administratorė teismo prašė įvertinti, ar pagal pareiškime pateiktas aplinkybes nėra pagrindo pripažinti BUAB „Pagrindinis ėjimas“ bankrotą tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 1, 2, 4 punktuose įtvirtintų tyčinio bankroto požymių pagrindais.
  2. Bankroto administratorės teigimu, bendrovės vadovas tikėtinai pažeidė CK 2.87 straipsnyje nustatytas pareigas (ĮBĮ 20 str. 1 d. 1 p.), įmonės vardu sudarė nuostolingus ar ekonomiškai nenaudingus įmonei sandorius, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kitokio finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar buvo priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai (ĮBĮ 20 str. 2 d. 2 p.), o įmonės veiklą organizavo taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto (ĮBĮ 20 str. 2 d. 4 p.).
  3. Šių tyčinio bankroto požymių egzistavimo tikimybę patvirtina žemiau nurodyti UAB „Pagrindinis ėjimas“ sudaryti sandoriai ir nustatytos aplinkybės:
    1. UAB „Pagrindinis ėjimas“ su Dextron Universal Ltd. 2012-02-02 pasirašė stalčių gamybos sistemos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 11, o 2012-07-20 UAB „Naitonas“ ir UAB „Pagrindinis ėjimas“ pasirašė reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuria UAB „Naitonas“ perdavė UAB „Pagrindinis ėjimas“ 411 159,41 Eur reikalavimo teisę į Dextron Universal Ltd. Iškėlus UAB „Pagrindinis ėjimas“ bankroto bylą Dextron Universal Ltd. yra skolinga 411 159,41 Eur sumą, kuri, bankroto administratorei išsiuntus pretenziją, nebuvo sumokėta. Dextron Universal Limited sandorio sudarymo metu buvo UAB „Naitonas“ 100 proc. akcininkė.
    2. UAB „Pagrindinis ėjimas“ ir UAB „Vidmanto baldai“ per laikotarpį nuo 2014-01-15 iki 2014-04-02 atliko tarpusavio skolų įskaitymų iš viso už 310 805,48 Eur (1 073 149,17 Lt) sumą, iš jų – 186 897,36 Eur (645 319,21 Lt) dydžio sumos įskaitymai atlikti pažeidžiant kitų kreditorių interesus, nes tuo metu UAB „Pagrindinis ėjimas“ turėjo galiojančių reikalavimų kitiems kreditoriams, kartu ir 131 921,61 Eur sumą pagal vykdomuosius raštus (CK 1.81 str., CK 6.9301 str.). Taigi, ginčo įskaitymais UAB „Vidmanto baldai“ suteikta pirmenybė kitų kreditorių atžvilgiu ir, atitinkamai, sumažinta kitų kreditorių galimybė patenkinti savo reikalavimus. Be to, 2014-01-15, 2014-03-31 ir 2014-04-02 įskaitymai yra atlikti po turto arešto akto įregistravimo turto areštų registre (2013-03-26).
    3. UAB „Pagrindinis ėjimas“ ir UAB „Lotoja“ per laikotarpį nuo 2014-01-31 iki 2014-03-31 atliko tarpusavio skolų įskaitymų iš viso už 367 022,42 Eur dydžio (1 267 255 Lt) sumą, iš jų – 250 003,25 Eur (863 211,22 Lt) dydžio sumos įskaitymai atlikti pažeidžiant kitų kreditorių interesus, nes tuo metu UAB „Pagrindinis ėjimas“ turėjo galiojančių reikalavimų kitiems kreditoriams, kartu ir 131 921,61 Eur dydžio sumą pagal vykdomuosius raštus (CK 1.81 str., CK 6.9301 str.). Taigi, ginčo įskaitymais UAB „Lotoja“ suteikta pirmenybė kitų kreditorių atžvilgiu ir, atitinkamai, sumažinta kitų kreditorių galimybė patenkinti savo reikalavimus. Be to, 2014-01-15, 2014-03-31 ir 2014-04-02 įskaitymai yra atlikti po turto arešto akto įregistravimo turto areštų registre (2013-03-26).
    4. Po turto arešto akto įregistravimo (2013-03-26) UAB „Pagrindinis ėjimas“ sumokėjo UAB „Danės baldai“ (2015-03-18 išregistruota, likvidavus dėl bankroto) kreditoriams. Bankroto administratorė pažymėjo, kad kreipėsi į teismą su reikalavimais pripažinti negaliojančiais UAB „Pagrindinis ėjimas“ atliktus mokėjimus UAB „Danės baldai“ kreditoriams (UAB „Airgona“, UAB „Hranipex“, UAB „Ciklonas“, UAB „Edgaro“, UAB „Furesta“, G. G. komercinė firma, UAB „Instreita“; UAB „Kretingos vandenys“).
  4. Suinteresuotas asmuo su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad bendrovei vadovavo sąžiningai, tyčia nesudarė jokių įmonei nenaudingų sandorių, veikė įmanomai geriausiu būdu pagal susiklosčiusią ekonominę situaciją. Sutartis su Dextron Universal Ltd. sudaryta esant gerai įmonės finansinei padėčiai, siekiant plėsti verslą. Suinteresuoto asmens teigimu, įmonės bankrotą lėmė susiklosčiusi ekonominė situacija bei ginčai su AB SEB banku. Pažymėjo, kad įmonės reikalavimo teisė į Dextron Universal Ltd. yra išlikusi, o bankroto administratorė nėra inicijavusi teisminio ginčo, siekiant išsiieškoti šią skolą. Paaiškino, kad bankroto administratorės nurodomi įskaitymai su UAB „Vidmanto baldai“ ir UAB „Lotoja“ atlikti bendrovei esant mokiai, be to, sandoriais su šiomis įmonėmis buvo siekiama naudos bendrovei. Bet kokiu atveju, vien atsiskaitymo tvarkos pažeidimo fakto nepakanka konstatuoti buvus vadovo neteisėtiems bei tyčiniams veiksmams. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, kad turto areštu buvo suvaržytas tik įmonės nekilnojamasis turtas, todėl mokėjimai UAB „Danės baldai“ kreditoriams nepažeidė taikytų apribojimų.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi UAB „Pagrindinis ėjimas“ bankrotą pripažino tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 punktuose įtvirtintų tyčinio bankroto požymių bei ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintos prezumpcijos pagrindais.
  2. Teismas įmonės bankrotą pripažino tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio pagrindu, nustatęs, kad bendrovė 2013 m. laikotarpį atsiskaitymus su kreditoriais vykdė pažeisdama CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymo eiliškumą. Teismo vertinimu, šią aplinkybę patvirtina ne tik bankroto administratorės pateikta lentelė, bet ir įsiteisėję teismų sprendimai bylose, kuriose bankroto administratorė ginčijo mokėjimus, kuriais UAB „Pagrindinis ėjimas“ sumokėjo už UAB „Danės baldai“ jos kreditoriams: UAB „Airgona“ (2016-05-26 sprendimu už akių administratoriaus ieškinys patenkintas); UAB „Hranipex“ (Klaipėdos apygardos teismo 2017-01-26 nutartimi ieškinys tenkintas iš dalies); UAB „Ciklonas“ (Klaipėdos apygardos teismo 2017-02-03 nutartimi ieškinys patenkintas iš dalies); UAB „Edgaro“ (Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-06-01 sprendimu už akių ieškinys patenkintas visiškai); UAB „Instreita“ ( Klaipėdos apygardos teismo 2017-01-27 sprendimu ieškinys patenkintas); UAB „Kretingos vandenys“ (Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-07-14 nutartimi byla nutraukta patvirtinus taikos sutartį). Teismas taip pat nustatė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi patvirtinta BUAB ,,Pagrindinis ėjimas“ ir UAB ,,Vidmanto baldai“ 2017 m. liepos 11 d. sudaryta taikos sutartis, o Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartimi panaikintas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimas ir patvirtinta BUAB „Pagrindinis ėjimas“ ir UAB „Lotoja“ 2017 m. gegužės 30 d. sudaryta taikos sutartis.
  3. Teismas pažymėjo, kad įmonės bankrotas pripažintinas tyčiniu ir pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto prezumpciją, konstatavęs, kad suinteresuotas asmuo nepateikė ją paneigiančių duomenų.
  4. Teismas, atsižvelgęs į Dextron Universal Ltd. reikalavimo atsiradimo aplinkybes, skolos negrąžinimo faktą ir nesant kitų duomenų apie sandorio (reikalavimo teisės perleidimo sutarties), kurio pagrindu atsirado reikalavimas į minėtą įmonę, ekonominio naudingumo ir tikslingumo, konstatavo, kad 2012-07-20 UAB „Naitonas“ ir UAB „Pagrindinis ėjimas“ pasirašyta reikalavimo teisės perleidimo sutartis buvo akivaizdžiai nenaudinga UAB „Pagrindinis ėjimas“.
  1. Atskirojo skundo argumentai
  1. Suinteresuotas asmuo V. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą dėl BUAB „Pagrindinis ėjimas“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti.
  2. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismas neatsižvelgė į visas bylai reikšmingas aplinkybes, klaidingai įvertino įrodymus, faktines aplinkybes, nesivadovavo protingumo principu, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
    2. Teismo konstatuoti mokėjimo eiliškumo pažeidimai nebuvo įmonės bankroto priežastimi. Tai patvirtina aplinkybė, jog bankroto administratorės ieškiniai dėl mokėjimų pripažinimo negaliojančiais buvo reiškiami 399 008,33 Eur sumai, tačiau patenkinti tik 57 314,38 Eur reikštų reikalavimų.
    3. Teismo išvardytiems kreditoriams mokėta ne siekiant apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, bet tęsti jos veiklą, nes nuo jų priklausė įmonės tolesnės veiklos vykdymo galimybės. Atsiskaitymas su kreditoriais, siekiant tęsti veiklą, neatitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio, apeliantui nežinojus, kad dėl to kiti kreditoriai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo.
    4. Klaipėdos apygardos teisme 2014 m. balandžio mėnesį buvo nagrinėjamas bendrovės pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo (c. b. Nr. B2-1103-777/2014). Būtent sandoriais su UAB „Vidmanto baldai“ ir UAB „Lotoja“ (ši įmonė buvo pagrindinė tiekėja ir bene pagrindinė produkcijos pirkėja, įmones siejo ilgalaikiai santykiai) buvo siekiama naudos bendrovei, t. y. siekiama, kad šios įmonės nenutrauktų bendradarbiavimo ir įmonė toliau galėtų generuoti pajamas bei atsiskaityti su kreditoriais.
    5. Kitiems kreditoriams buvo mokama už UAB „Danės baldai“. Nesumokėjus einamųjų mokėjimų (už vandenį, būtinas žaliavas gamybai, einamąsias išlaidas) būtų buvusi sutrikdyta UAB „Pagrindinis ėjimas“ veikla.
    6. Teismas nepagrįstai vadovavosi ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinta tyčinio bankroto prezumpcija. Nors formalūs mokėjimo eiliškumo pažeidimai ir buvo padaryti, tačiau šių sandorių sudarymo metu įmonė buvo moki.
    7. Bankroto administratorė c. b. Nr. e2-1005-206/2016, kurioje pareiškėja reikalavo priteisti iš atsakovo (įmonės vadovo) atlyginimą žalos, atsiradusios dėl to, kad laiku nebuvo kreiptasi dėl bankroto bylos iškėlimo, nurodė, kad apeliantas turėjo privalomai kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo 2015-01-01, kai pareiškimas teisme buvo priimtas dar 2014-04-07.
    8. Nesutiktina, kad 2012-07-20 UAB „Naitonas“ ir UAB „Pagrindinis ėjimas“ pasirašyta reikalavimo teisės perleidimo sutartis, kuria UAB „Naitonas“ atlygintinai UAB „Pagrindinis ėjimas“ perleido reikalavimo teisę į Dextron Universal Ltd., sudaro pagrindą įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą pagrindą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Dextron Universal Ltd. ir UAB „Pagrindinis ėjimas“ siejo civiliniai teisiniai santykiai, t. y. 2012-02-02 sudaryta sutartis dėl stalčių gamybos linijos įsigijimo, kurios bendra vertė – 747 220 Eur. Įgyvendinus šį projektą, bendrovės veikla būtų išsiplėtusi – produkciją ketino pirkti tokios bendrovės, kaip Vilniaus baldai, AB, Freda, AB. Sandorio žlugimą lėmė verslo nesėkmė, o ne netinkamas pareigų atlikimas.
    9. Pažymėtina, kad pareiškėja neatliko jokių piniginių mokėjimų nei UAB „Naitonas“, nei Dextron Universal Ltd. Pareiškėja ir UAB „Naitonas“ atliko tarpusavio įsiskolinimų, susidariusių už parduotas nelikvidžias pareiškėjos prekes, įskaitymus. Tuo metu tai buvo vienas iš sėkmingiausių sandorių, nes pardavus nelikvidžias prekes, atsirado galimybė įsigyti naujus gamybinius įrenginius.
    10. 2012 m. su Dextron Universal Ltd. sudarytas sandoris nelėmė įmonės nemokumo. Tai patvirtina aplinkybė, kad 2012-12-31, t. y., po sandorio sudarymo, bendrovė turėjo turto už 3 078 981 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos (įskaitant ir pradelstas), siekė 571 130 Eur (c. b. Nr. B2-1103-777/2014 duomenys).
    11. Priešingai, nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, apeliantas dėjo visas pastangas įmonės veiklai išsaugoti, o bankroto priežastimi buvo ne minėtų sandorių sudarymas, o AB SEB banko vienašališkas lizingo sutarčių nutraukimas.
    12. Nors apeliantas neneigia formalaus mokėjimų eiliškumo pažeidimo, tačiau nesutinka, kad šie veiksmai suponuoja tyčinį įmonės bankrotą, t. y. apelianto sąmoningą, tikslingą siekį įmonę privesti prie bankroto.

4Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  3. Iš bylos duomenų nustatyta, kad įmonės bankroto administratorė, vykdydama kreditorių susirinkimo valią, kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, kuriuo teismo prašė įvertinti pareiškime nurodytų duomenų atitikimą ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 punktuose įtvirtintiems tyčinio bankroto požymiams.
  4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje sprendė, kad įmonės vadovas (apeliantas) tinkamai nevykdė įmonės vadovui nustatytų pareigų, įmonės vardu su UAB „Naitonas“ sudarė nuostolingą sandorį, perimdamas reikalavimo teisę į Dextron Universal Ltd., taip pat, atsiskaitydamas už kito juridinio asmens UAB „Danės baldai“ įsipareigojimus jos kreditoriams bei atlikdamas įskaitymus su UAB „Vidmanto baldai“ ir UAB „Lotoja“, pažeidė atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas įmonės bankrotą pripažino tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 4 punktuose reglamentuotus požymius ir to paties straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto prezumpciją.
  5. ĮBĮ 2 straipsnio 12 punkte nurodyta, kad tyčinis įmonės bankrotas – tai įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse detalizuoti kriterijai (požymiai ir prezumpcijos), pagal kuriuos sprendžiama, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu.
  6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Be to, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, todėl esminiu tyčinio bankroto elementu laikytinas įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais. Taigi, turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšys tarp sąmoningo tolesnio įmonės padėties bloginimo įmonei jau esant nemokia (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Nesant (nenustačius) priežastinio ryšio, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-690/2017).
  7. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą, įmonės bankrotas pripažintinas tyčiniu, nustačius, kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.
  8. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. spalio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017, pateikė išaiškinimą dėl CK 6.9301 straipsnio, reglamentuojančio atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, taikymo. Šioje nutartyje, kurioje buvo nagrinėjamas UAB „Lintera“ kasacinis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Pagrindinis ėjimas“ ieškinį atsakovei UAB „Lintera“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, nurodyta, kad siekiant atliktą mokėjimą pripažinti prieštaraujančiu imperatyviai CK 6.9301 straipsnio normai, turi būti nustatyta jame nurodytų sąlygų visuma: pirma, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti (šiuo atveju turi būti įvertintos skolininko turimos lėšos grynaisiais ir negrynaisiais pinigais ginčijamo atsiskaitymo momentu); antra, turi būti nustatyta, kad mokėjimas atliktas pažeidžiant CK 6.9301 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami minėtoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Kasacinis teismas, konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste nurodė, kad ginčijant 2013 m. spalio 7, 23 ir 28 dienomis atliktus mokėjimus turėjo būti įvertintas ieškovės turimų lėšų kiekis bei jai pareikštų reikalavimų apimtis šių mokėjimų atlikimo metu, o 2012-12-31 ar 2013-12-31 sudarytų balansų duomenys, kasacinio teismo vertinimu, yra pernelyg nutolę nuo ginčo mokėjimo datų ir gali netinkamai ar nevisiškai atspindėti ieškovės finansinę situaciją aptartų ginčijamų mokėjimų metu.
  9. Iš bankroto administratorės pirmosios instancijos teismui nurodytų aplinkybių nustatyta, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio tikėtinas egzistavimas pirmiausia buvo grindžiamas UAB „Pagrindinis ėjimas“ ir UAB „Vidmanto baldai“ laikotarpiu nuo 2014-01-15 iki 2014-04-02 atliktais 310 805,48 Eur tarpusavio įsiskolinimų įskaitymais, nurodant, kad 186 897,36 Eur vertės įskaitymai buvo atlikti pažeidžiant kitų kreditorių interesus, bei 2014-01-15, 2014-31-31, 2014-04-02 dienomis, kuomet buvo atlikti įskaitymai, turint galiojančių reikalavimų kitiems kreditoriams, kartu ir 131 921,61 Eur dydžio reikalavimų pagal vykdomuosius raštus. Analogiškos aplinkybės nurodytos ir dėl įskaitymų, atliktų 2014-01-31, 2014-02-28, 2014-03-31 su UAB „Lotoja“.
  10. Iš teismų informacinės sistemos (LITEKO) matyti, kad Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Vidmanto baldai“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Pagrindinis ėjimas“ ieškinį atsakovei UAB „Vidmanto baldai“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei atsakovės UAB „Vidmanto baldai“ priešieškinį BUAB „Pagrindinis ėjimas“ dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia, 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-990-178/2017, panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimą ir patvirtino BUAB „Pagrindinis ėjimas“ ir atsakovės UAB „Vidmanto baldai“ 2017-07-11 sudarytą taikos sutartį. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. birželio 2 d. nutartimi, išnagrinėjęs BUAB „Pagrindinis ėjimas“ ir UAB „Lotoja“ prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo civilinėje byloje pagal BUAB „Pagrindinis ėjimas“ ieškinį UAB „Lotoja“ dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo, prašymą tenkino – panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimą ir patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį.
  11. Taip pat bankroto administratorė pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis apie tai, kad UAB „Pagrindinis ėjimas“ atliko mokėjimus UAB „Danės baldai“ kreditoriams, taip pat, kad ji, atstovaudama bankrutuojančiai įmonei, kreipėsi į teismą su ieškiniais dėl atliktų mokėjimų UAB „Airgona“, UAB „Hranipex“, UAB „Ciklonas“, UAB „Egdaro“, UAB „Furesta“, G. G. komercinei firmai, UAB „Instreita“, UAB „Kretingos vandenys“, UAB „Lintera“ pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
  12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje sprendė įmonės bankrotą esant tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą požymį, remdamasis įsiteisėjusiais teismų sprendimais bylose, kuriose pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento UAB „Pagrindinis ėjimas“ atlikti mokėjimai už UAB „Danės baldai“ jos kreditoriams UAB „Airgona“, UAB „Hranipex“, UAB „Edgaro“, UAB „Instreita“, taip pat procesiniais sprendimais, kuriais su UAB „Kretingos vandenys“, UAB „Vidmanto baldai“ ir UAB „Lotoja“ patvirtintos taikos sutartys. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šie duomenys, taip pat bankroto administratorės pateikta mokėjimų lentelė, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad UAB „Pagrindinis ėjimas“ pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą (CK 6.9301 str.), o tai suponuoja pagrindą įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą.
  13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada padaryta neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, reikalingų konstatuoti įmonės bankrotą buvus tyčinį šiuo ĮBĮ įtvirtintu tyčinio bankroto požymio pagrindu.
  14. Nors įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose, kuriuos nurodė pirmosios instancijos teismas, dalis atliktų mokėjimų minėtoms įmonėms pripažinti negaliojančiais, kaip prieštaraujantys CK 6.9301 straipsnio normai, tačiau vien konstatuotas imperatyvios normos pažeidimas nėra pakankamas pagrindas spręsti egzistuojant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintam tyčinio bankroto požymiui. Kaip minėta, visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu, todėl kiekvienu atveju reikalinga nustatyti sąmoningus įmonės valdymo organų veiksmus, siekiant įmonę privesti prie bankroto ir (ar) pabloginti jau nemokia tapusios įmonės būseną. Iš aukščiau nurodytos kasacinio teismo CK 6.9301 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktikos, darytina išvada, kad sprendžiant dėl atliktų mokėjimų pripažinimo negaliojančiais, kaip prieštaraujančių minėtai normai, tyčinis (sąmoningas) įmonės valdymo organų veiksmų atlikimas nėra šios normos taikymo sąlyga. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai ir (ar) taikos sutarčių sudarymo su UAB „Vidmanto baldai“ ir UAB „Lotoja“ faktas savaime lemia įmonės bankrotą buvus tyčinį pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.
  15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar įmonės bankrotas laikytinas tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą, turėjo tirti ir vertinti šių sandorių sudarymo aplinkybes ir įmonės vadovo siekį tokiais mokėjimais ir (ar) įskaitymais sąmoningai įmonę privesti prie bankroto ar pabloginti jau nemokia tapusios įmonės būseną, juolab kad apeliantas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek atskirajame skunde nurodė, kad atliktais įskaitymais su įmonėmis UAB „Vidmanto baldai“ ir UAB „Lotoja“ buvo siekiama naudos įmonei, t. y. išvengti bendradarbiavimo nutraukimo ir pajamų generavimo tam, kad būtų galima atsiskaityti su visais kreditoriais, taip pat, kad atliekant šiuos įskaitymus įmonė buvo moki ir tai neturėjo įtakos įmonės mokumui. Šios aplinkybės skundžiamoje nutartyje liko neaptartos ir neįvertintos.
  16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju taip pat netinkamai taikė ir aiškino ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto prezumpciją.
  17. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punktą tyčinis įmonės bankrotas preziumuojamas, kai atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.
  18. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkto turinio, yra išaiškinęs, kad šiame punkte nustatyta bankroto pripažinimo tyčiniu prezumpcija įpareigoja teismą konstatuoti ne tik įstatymo nustatyto reikalavimo dėl privalomo bankroto bylos inicijavimo pažeidimą, bet ir atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą bei tai, kad daugiau kaip 3 mėnesius iš eilės įmonės darbuotojui (darbuotojams) nebuvo mokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios įmokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017). Taigi, ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinta tyčinio bankroto prezumpcija taikyta esant visoms šios normos dispozicijoje nurodytoms sąlygoms.
  19. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad teismas šią prezumpciją taikė nenustatęs, jog įmonės vadovas pažeidė ĮBĮ įtvirtintą pareigą inicijuoti įmonės bankrotą, taip pat, kad darbuotojams daugiau kaip 3 mėnesius iš eilės nebuvo mokamas atlyginimas ar kitos išmokos. Tokių duomenų pirmosios instancijos teismui nepateikė ir bankroto administratorė kartu su pareiškimu. Tai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamai duomenų taikyti ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto prezumpciją, todėl nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė apeliantui.
  20. Kita vertus, iš teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatyta, kad įmonės bankroto byloje buvo patvirtinti ir pirmosios eilės kreditoriai, o Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1005-206/2016, patvirtinta ieškovės UAB „Pagrindinis ėjimas“, atstovaujamos bankroto administratorės, ir atsakovo V. R. 2016-08-12 sudaryta taikos sutartis byloje dėl žalos atlyginimo, kuria atsakovas V. R. atsisakė 9 215,41 Eur dydžio savo pirmosios eilės finansinio reikalavimo, patvirtinto Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartimi įmonės bankroto byloje. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šie duomenys, patvirtinantys skolų darbuotojams susidarymo faktą, gali būti reikšmingi sprendžiant dėl ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintos tyčinio bankroto prezumpcijos taikymo, tačiau, nesant duomenų apie jų susidarymo laikotarpį, taip pat apie pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą pažeidimą, nėra pakankamos preziumuoti įmonės bankrotą buvus tyčinį pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
  21. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas įmonės bankrotą pripažino tyčiniu ir pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį, konstatuodamas, kad 2012-07-20 UAB „Naitonas“ ir UAB „Pagrindinis ėjimas“ pasirašyta reikalavimo teisės perleidimo sutartis į UAB Dextron Universal Ltd., buvo akivaizdžiai nenaudinga UAB „Pagrindinis ėjimas“, nes bankroto administratorei 2015-07-31 išsiuntus pretenziją šiai debitorei, pastaroji iki nustatyto termino (2015-07-31) 411 159,41 Eur sumos nesumokėjo.
  22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių pozicijas, į bylą pateiktus įrodymus ir teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas įmonės bankrotą buvus tyčinį pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą, neatskleidė visų įrodymų turinio, nepašalino duomenų prieštaringumo, t. y. tinkamai neatskleidė minėto sandorio, kurį vertino kaip įmonei ekonomiškai nenaudingą, sudarymo aplinkybių, taip pat nenustatė visų reikalingų sąlygų tyčiniam bankrotui, pagal šį požymį, konstatuoti.
  23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju turėjo būti atsižvelgta į konkretaus sandorio įtaką bendrovės turtinei padėčiai, jo sudarymo metu buvusią situaciją bendrovėje, sandorio šalių ryšius, jo ekonominį pagrįstumą ir pan., nes tai reikšminga sprendžiant dėl bendrovės vadovo pareigos veikti išimtinai bendrovės interesais įvykdymo. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai tyčinį bankrotą lėmė konkreti įmonės vadovo veikla, būtina kruopščiai įvertinti įmonės vadovo veiksmus, tikslus, įmonės bankroto priežastis. Tai yra svarbu tam, kad teismų praktikoje nebūtų pasiektas priešingas siekiamam rezultatas, t. y. siekiant apsaugoti įmonių kreditorių teises ir interesus, nebūtų slopinama bendrovių vadovų protinga rizika, kuri yra būtina verslui plėtoti. Svarbu įvertinti atsakingo už įmonės veiklą subjekto veiksmus, t. y. kiek jis buvo lojalus bendrovės interesams, rūpestingas, kiek jo sprendimai buvo sąžiningi ir kvalifikuoti, ar buvo pasitelkiama kvalifikuotų specialistų pagalba ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-648/2013; 2014-05-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014).
  24. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2012-02-02 UAB „Pagrindinis ėjimas“ (pirkėja) ir Dextron Universal Ltd. (pardavėja) sudarė stalčių gamybos sistemos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 11, kuria pardavėja įsipareigojo šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka perduoti ir sumontuoti stalčių gamybos liniją su profilio laminavimo staklėmis, keturpusio obliavimo staklėmis, skersinio pjovimo staklėmis, daugiašalėmis gręžimo staklėmis pagal technologinius reikalavimus pirkėjai, o pirkėja įsipareigojo priimti prekes ir už jas sumokėti pardavėjai (sutarties 1.1 p.). Pagal sutarties 2.1 punktą pardavėjas įsipareigojo pristatyti prekes per 6 mėnesius nuo sumokėjimo, sutarties vertė – 747 220 Eur su paruošimo, sumontavimo ir paleidimo kaštais (sutarties 3 p.). Pagal sutarties 5.1 punktą pirkėjas įsipareigojo sumokėti už prekes tokia tvarka: iš anksto 70 proc. šios sutarties vertės tam, kad pardavėjas galėtų pradėti gamybos procesą; 20 proc. šios sutarties vertės prieš prekių pristatymo dieną; 10 proc. – prekių perdavimo dokumento dieną.
  25. UAB „Naitonas“ ir UAB „Pagrindinis ėjimas“ 2012-07-20 sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuria pradinė kreditorė (UAB „Naitonas“) naujajai kreditorei UAB „Pagrindinis ėjimas“ perleido 1 419 651,2 Lt (411 159,41 Eur) skolos reikalavimo teisę į Dextron Universal Ltd. (sutarties 1 p.). Perleidžiamos reikalavimo teisės kaina nurodyta 1 420 000 Lt (411 260,43 Eur) suma. Susidariusį įsiskolinimą naujoji kreditorė įsipareigojo sumokėti pradinei kreditorei iki 2013-05-31, sulygstant, kad tuo atveju, jei kuri nors iš šios sutarties šalių yra skolinga viena kitai, šalys įskaito savo finansinius reikalavimus priešpriešinių įskaitymų būdu (sutarties 2 p.).
  26. 2012-07-20 UAB „Pagrindinis ėjimas“ Dextron Universal Ltd. išsiuntė pranešimą apie kreditoriaus pasikeitimą, kuriame nurodė, kad 1 419 651,2 Lt (411 159,41 Eur) suma laikytina UAB „Pagrindinis ėjimas“ išankstiniu apmokėjimu pagal 2012-02-02 sutartį Nr. 11.
  27. Teismo posėdžio metu buvęs įmonės vadovas paaiškino, kad sutartis su Dextron Universal Ltd. buvo sudaryta siekiant plėsti asortimentą, o reikalavimo teisių perleidimo sutartis – dėl grynųjų lėšų trūkumo, nurodant, kad tuo metu įmonė turėjo didelį kiekį prekių.
  28. Palyginus perimtos reikalavimo teisės į Dextron Universal Ltd. dydį su pagal 2012-02-02 turėto sumokėti avanso dydžiu matyti, kad ši suma yra netgi mažesnė, nei pagal 2012-02-02 sutartį turėjo sumokėti bankrutuojanti įmonė Dextron Universal Ltd. (747 220 Eur x 0,7 = 523 054 Eur, kai perimtas reikalavimas į įmonę sudarė 411 159,41 Eur). Be to, iš šių duomenų spręstina, kad pati savaime reikalavimo teisės perleidimo sutartis nepakeitė įmonės turto ir įsipareigojimų santykio, nes nėra pateikta duomenų, kad įmonė pagal 2012-02-02 sutartį (grynaisiais) būtų sumokėjusi 70 proc. sutarties kainos Dextron Universal Ltd., t. y. atsiradusi kreditorė UAB „Naitonas“ padidino įmonės įsipareigojimų mastą, tačiau atitinkamai nebuvo sumažintas įmonės turimas turtas dėl sudarytos 2012-02-02 sutarties su Dextron Universal Ltd. Atsižvelgiant į tai, spręsti, kad 2012-07-20 reikalavimo teisių perleidimo sutartis įmonei buvo akivaizdžiai nenaudinga dėl to, kad įmonei 2015-07-31 išsiuntus pretenziją nepavyko atgauti 411 159,41 Eur dydžio skolos, nepakanka duomenų.
  29. Be to, kaip jau minėta šioje nutartyje, įmonės tyčinis bankrotas pripažįstamas tuo atveju, jei nustatomas priežastinis ryšys tarp įmonės blogo valdymo (šiuo atveju – įrodinėto ir konstatuoto nenaudingo įmonei sandorio sudarymo) ir įmonės atsiradusio nemokumo arba nustačius, kad sąmoningu veikimu (neveikimu) buvo bloginama jau nemokios įmonės būsena.
  30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas įmonės bankrotą buvus tyčinį dėl reikalavimo teisės perleidimo sandorio nenaudingumo, nenustatė, kiek šis sandoris turėjo įtakos įmonės finansinės padėties pasikeitimui ir (ar) jos bloginimui, taip pat, kad 2012-02-02 sutartimi, o vėliau – pasirašyta reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, buvo siekiama priešingų įmonei tikslų. Teismo nustatyta aplinkybė, kad BUAB „Pagrindinis ėjimas“ vadovas V. R. pripažino apie prastėjančią įmonės finansinę padėtį 2013–2014 metais, ar 2015-03-31 nutarties, kuria įmonei iškelta bankroto byla, nustatytų faktų nurodymas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pakankami spręsti apie egzistavusį įmonės nemokumą 2012 metais (reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo metu) ar šiuo sandoriu sukeltą įmonės nemokumą, taigi, kartu nepakankami ir priežastiniam ryšiui konstatuoti.
  31. Kita vertus, iš teismo posėdžio garso įrašo ir teismų informacinės sistemos (LITEKO) bei viešųjų registrų duomenų nustatyta, kad bankroto administratorė į bylą buvo pateikusi Dextron Universal Ltd. 2014-12-19 raštą UAB „Pagrindinis ėjimas“, kuriame nurodyta, kad pinigai (411 160 Eur) suma UAB „Pagrindinis ėjimas“ bus grąžinama dalimis 2015 m. gegužės – 2015 gruodžio mėnesiais. Taip pat teismui nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Pagrindinis ėjimas“ ieškinį atsakovei Dextron Universal Limited dėl 411 159,41 Eur skolos ir 5 proc. dydžio palūkanų priteisimo, 2017 m. birželio 20 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė nustatęs, kad atsakovei, kurios buveinės vieta – Naujoji Zelandija, procesiniai dokumentai įteikti nebuvo, o pati įmonė, pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos departamento pateiktus dokumentus, gautus iš Naujosios Zelandijos įmonių biuro, buvo išbraukta iš registro 2012-08-17, t. y. pusės metų bėgyje nuo UAB „Pagrindinis ėjimas“ sutarties su šia įmone sudarymo ir reikalavimo teisės į ją perėmimo bei beveik dveji metai iki šios įmonės rašto UAB „Pagrindinis ėjimas“ dėl skolos išdėstymo pateikimo. Dėl šių aplinkybių, kurios gali būti reikšmingos sprendžiant įmonės bankrotą buvus tyčinį, skundžiamoje nutartyje apskritai nepasisakyta, nors teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).
  32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui neatskleidus (neaptarus) šių faktų, tikėtinai nebuvo tinkamai ištirtos ir įvertinos visos reikšmingos sandorio su UAB „Naitonas“ sudarymo aplinkybės, juolab kad iš atskirojo skundo argumentų, taip pat teismo posėdžio metu bankroto administratorės išdėstytos pozicijos, spręstina, kad UAB „Naitonas“ ir UAB „Pagrindinis ėjimas“ siejo sutartiniai teisiniai santykiai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš naujo tiriant ir vertinant šių sandorių sudarymo aplinkybes, pirmosios instancijos teismas turėtų atkreipti dėmesį ir į bankroto administratorės nurodytas sąsajas tarp UAB „Naitonas“ ir Dextron Universal Ltd. (patikrinus duomenis Juridinių asmenų registre, nustatyta, kad Dextron Universal Limited laikotarpiu nuo 2012-02-27 iki 2014-11-28 buvo įregistruota UAB „Naitonas“ akcininke prašymų registruoti Juridinių asmenų registre dėl vadovo ir vienintelio akcininko įregistravimo, registre gautų 2012-02-22 ir 2014-11-25, pagrindais).
  33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek iš bankroto administratorės teikto pareiškimo (jame nurodytų aplinkybių), tiek iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio nėra aišku, kokiu pagrindu buvo prašoma įvertinti, taip pat kokių duomenų (nustatytų faktų) pagrindu įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį (įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu), juolab kad nagrinėjamu atveju pareiškime dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, nurodyta, kad visi dokumentai bankroto administratorei buvo perduoti, o apskaita vesta tvarkingai. Minėtų pareigų pažeidimo nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šio tyčinio bankroto požymio taikymas nagrinėjamu atveju nėra tinkamai pagrįstas. Tuo atveju, jei jis siejamas su kitais įmonės valdymo organų veiksmais (neveikimu) – nuostolingų sandorių sudarymu, mokėjimų eiliškumo pažeidimu, dėl aukščiau išdėstytų motyvų (pirmosios instancijos teismo neištirtų visų reikšmingų aplinkybių), įmonės tyčinio bankroto konstatavimas remiantis minėtu požymiu, šioje stadijoje taip pat nėra galimas.
  34. Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nėra absoliuti. Apeliacinės instancijos teismas privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o bylą gali grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais, įstatyme (CPK 327 str.) nustatytais atvejais. Vienas tokių atvejų – jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3L-3-82/2005; 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).
  35. Atsižvelgiant į šioje nutartyje nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia esant pagrindui konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas BUAB „Pagrindinis ėjimas“ bankrotą tyčiniu, neatskleidė bylos esmės, o tirtinų aplinkybių apimtis, įrodinėjimo proceso ypatumai (CPK 314 str.) suponuoja būtinybę procesą šioje byloje kartoti iš naujo. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria BUAB „Pagrindinis ėjimas“ bankrotas pripažintas tyčiniu, naikintina ir šis klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).

5Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais,

Nutarė

6Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl BUAB „Pagrindinis ėjimas“ bankroto pripažinimo tyčiniu grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai