Byla 2A-439-262/2012
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Gerasičkinienės ir Alvydo Poškaus kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. G. ieškinį atsakovui R. G. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovė T. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. G., kuriuo prašė priteisti ieškovei iš atsakovo 794,42 Lt turtinės žalos, 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji 2007-08-10 lankėsi pas savo motiną A. F., kuri gyvena ( - ). Tame pačiame name gyvena atsakovas R. G., kuris su ieškovės motina yra namo ir kiemo (žemės sklypo) bendraturtis. Ieškovei būnant pas motiną, į namo ( - ) kiemą atvyko Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento specialistai, kurie nustatė, kad atsakovas statybos darbus vykdo savavališkai, surašė statinio statybos sustabdymo aktą bei paaiškino, kad jei R. G. toliau vykdys statybos darbus, namo bendraturčiai turi apie tai pranešti policijai. T. G. išgirdo, kad į kiemą atvažiavo traktorius vykdyti su nelegaliomis statybomis susijusius darbus, todėl išėjo į kiemą perspėti darbininkų, kad jie nevykdytų jokių darbų. Ieškovė teigia, kad ji ir su ja buvę giminaičiai stovėjo A. F. priklausančio buto tarpduryje, kai atsakovas priėjo prie ieškovės ir pastūmęs ją į krūtinę liepė užsidaryti motinos bute. Pastumta ieškovė susvyravo ir atsirėmė į durų staktą, kad nepargriūtų, o atsakovas tuo metu privėrė duris ir nukirto ieškovei dešinės rankos trečiojo piršto nago falangą. Dėl atsakovo kaltais veiksmais padaryto kūno sužalojimo Vilniaus miesto VPK 2 PK 2007-08-10 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris Vilniaus miesto apylinkės prokuroro 2008-04-30 nutarimu nutrauktas LR BPK 417 str. pagrindu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinimo teisė BPK 408 str. 1 d. pagrindu priklauso nukentėjusiajai. Nors ikiteisminis tyrimas atsakovo R. G. atžvilgiu nutrauktas, tačiau ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai įrodymų dėl atsakovo nusikalstamos veikos, kuria padaryta žala ieškovei. Ieškovė nurodo, kad dėl šio incidento ji patyrė dvi chirurgines operacijas, po kurių kentė didelius skausmus, ilgą laiką nedirbo, dėl ko neteko dalies pajamų, kurias būtų gavusi dirbdama. Ieškovė, nesiekdama kerštauti atsakovui, neturėdama tikslo įvardinti atsakovą nusikaltėliu, nesikreipė į teismą privataus kaltinimo tvarka, tačiau mano, kad atsakovas, vadovaujantis CK 6.283 str. privalo atlyginti ieškovei jos patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Ieškovė teigia, kad dėl atsakovo veiksmais padarytų sužalojimų ji patyrė 794,42 Lt dydžio turtinius nuostolius, susijusius su gydymu ir darbo pajamų dalies netekimu. Sužeistos rankos gydymui ieškovė išleido 337,78 Lt. Dėl to, kad ieškovė laikinai dėl ligos nedirbo, ji negavo 456,64 Lt su darbu susijusių pajamų. Taip pat ieškovė patyrė stiprių emocinių pergyvenimų bei dideles fizines kančias, t.y. patyrė 50.000,00 Lt neturtinę žalą. Ieškovė teigia, kad ji atsakovo buvo pažeminta aplinkinių akivaizdoje, atsakovo kaltais veiksmais ieškovei padarytas nepataisomas rankos sužalojimas, kuris ieškovei sukelia nepatogumų, nes pirštas su amputuota galūne yra nejautrus, ranka nebefunkcionuoja kaip iki sužalojimo. Dėl negražios rankos ieškovė ėmė kompleksuoti, ji slepia sužalotą ranką nuo aplinkinių, nepilnai funkcionuojantis pirštas neleidžia ieškovei tinkamai užsiimti laisvalaikio pomėgiais - mezgimu, nėrimu, tinkamu maisto ruošimu. Dėl sužalojimo ieškovė iki šiol jaučia skausmą, sužalotas pirštas jautriai reaguoja į oro temperatūros pokyčius ir šių sužalojimo pasekmių ieškovei nepavyks visiškai atsikratyti ateityje.

5Atsakovas R. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad įrodymų, patvirtinančių ieškinyje išdėstytas aplinkybes dėl ieškovės klaidingai įsivaizduojamų bei tariamų nelegalių statybų, teismui nepateikta. Ieškovė žalos atlyginimą kildina iš baudžiamąja tvarka nagrinėtos nusikalstamos veikos tyrimo proceso, tačiau tokie ieškovės veiksmai yra nepagrįsti ir neteisėti pirmiausia dėl to, jog LR BPK 109 str. įtvirtinta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį, o teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Iš privataus kaltinimo byloje Nr. PK-57-655/2009 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009-09-18 nutartyje konstatavo, kad pareiškime nenurodomos nusikalstamos veikos esminės aplinkybės, duomenys patvirtinantys skunde išdėstytas aplinkybes, be to iš T. G. skundo turinio neaiški nusikalstamos veikos, dėl kurios prašoma nubausti asmenį sudėties objektyvioji nusikaltimo sudėties pusė, taip pat nenurodoma dėl kokių kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykių - asmeninių ar chuliganiškų paskatų, įvyko kažkoks incidentas ir kt. Taigi, priešingai negu įsivaizduoja ieškovė, įstatymų nustatyta tvarka joks įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis nei atliekant ikiteisminį tyrimą, nei nagrinėjant baudžiamąją bylą privataus kaltinimo tvarka iki šiol nėra atsakovo atžvilgiu priimtas, todėl ieškovės ieškinys yra nepagrįstas. Nors ieškovė ieškinyje nurodo, kad patyrė dvi chirurgines operacijas, tačiau nepateikė, kokius nors tokias faktines aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Priešingai kaip matyti iš prie ieškinio pridėtų nedarbingumo pažymėjimo serija D Nr. 3522624, kuris kaip jau įprasta taip pat nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka užbaigtas, ieškovei T. G. 2007-08-10 gydytojai nustatė galutinę diagnozę pagal TLK-10 kodą - S68.1 tai yra trauminė kito, vieno piršto dalinė amputacija. Po gerokai daugiau nei metų, kaip matyti iš 2008-09-11 VŠĮ „Centro poliklinika" gydytojos D. J. išrašo iš medicininių dokumentų ši gydytoja konstatuoja, kad 2008-09-11, tai yra nuo 2007-08-10 praėjus vieneriems metams, vienam mėnesiui ir vienai dienai, T. G. jaučia skausmą nenurodomo piršto falangoje ir nenurodant kada VŠĮ „Greitosios pagalbos universitetinė ligoninė" ji operuota du kartus. Tokie išrašai iš medicininių dokumentų nėra susiję su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, nes juose nėra nurodoma, kas buvo to T. G. skausmo priežastimi, be to per tokį ilgą laiko tarpą buvo galima daugelį kartų susižaloti bet kurią kūno vietą ir pergyventi tiek pat chirurginių operacijų. Atsakovas nurodo, kad po 2007-09-25 vykusio objektyvaus T. G. ištyrimo kompetentingos gydytojų komisijos bei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Vilniaus 6-ojo teritorinio skyriaus vedėjo R. S. išvados pagrindu buvo nustatyta T. G. darbingumo lygis 100 %, o po to praėjus dviems mėnesiams Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus I-asis teritorinis skyrius 2007-11-29 rašte Nr.R-5252, teigia, kad atlikus nedarbingumo lygio vertinimą nustatyta 90 % darbingumo lygis. Visos šios aplinkybės turėtų būti vertintinos dar atsižvelgiant į tai, kad nei vienas gydytojo receptas, kuris pagrįstų medikamentų įsigijimo pagrindą ir priežastį dėl ieškovės tariamo gydymosi teismui nepateiktas, o vaistai „Rowatinex" skirti smėlio pašalinimo iš inkstų skatinimui ir negali niekaip būti susiję su piršto gydymu. Atsakovas taip pat teigia, kad praėjus metams (2008-09- 11) gydytojos išrašu iš medicininių dokumentų ieškovė bando grįsti savo ieškinį nepagrįstai ir dėl to, kad išraše nurodomą datą gydytoja ieškovei T. G. diagnozuoja visai kitą traumą pagal TLK-10 kodą - T92.6 tai yra jau nebe piršto, o rankos traiškytinio sužalojimo ir amputacijos padariniai. Todėl toks aptartas išrašas iš medicininių dokumentų nėra susijęs su ieškinyje nurodytomis ieškovės aplinkybėmis ir turi būti teismo atmestas kaip nepagrįstas, nes nenurodytos rankos traiškytinis sužalojimas ir amputacija nėra ir negali būti sutapatinama su piršto trauma. Taip pat atsakovas nurodo, kad turtiniai nuostoliai ieškinyje nurodyti ir apskaičiuoti nepagrįstai, o dėl neturtinės žalos realumo ir dydžio visiškai net nenagrinėtini, kadangi atsakovas jokio T. G. sveikatos sutrikdymo neįvykdė, prie jos nebuvo prisilietęs. Tokie ieškinys yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo R. G. ieškovės T. G. naudai 773,62 Lt turtinės žalos ir 10.000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ją stovinčią prieangyje atsakovui pastūmus į vidų ir uždarius lauko duris patyrė dešinės rankos trečiojo piršto nago falangos traumą. Teismas konstatavo, jog ieškovė įrodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ji patyrė žalą, susijusią priežastiniu ryšiu su neteisėtais atsakovo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo veiksmais (LR CK 6.249 str. ir LR CK 6.247 str.). Ieškovės negautos pajamos yra realios ir jų realumą patvirtina byloje surinkti įrodymai, tačiau teismas iš dalies nesutiko su ieškovės apskaičiuotu negautų 456,64 Lt pajamų dydžiu, kurį sumažino iki 435,84 Lt. Taip pat ieškovė patyrė 337,78 Lt turtinių nuostolių, susijusių su sužalotos rankos piršto gydymu. Teismas teigė, kad ieškovė šią sumą įrodė byloje esančiais pateiktais įrodymais. Taip pat teismas konstatavo, jog dėl atsakovo kaltų veiksmų ieškovė patyrė ir neturtinę žalą, kurią įvertino 10.000,00 Lt suma. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, įvertino tai, kad atsakovo veiksmuose nebuvo tyčios, nes atsakovas uždarydamas ieškovės prieangio duris neturėjo tikslo ją sužaloti, tačiau savo kaltės nepripažino ir nukentėjusiosios neatsiprašė. Be to, sužalojimas nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą ir nesukėlė jos sveikatai ilgalaikių ir sunkių pasekmių bei žymaus nedarbingumo netekimo laipsnio. Taip pat teismas įvertino ir padarytos turtinės žalos mastą, kuris savo apimtimi nėra didelis.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Atsakovas R. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-02-24 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas pažeidė CPK 265 str. įtvirtintą pareigą įvertinant įrodymus konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, o taip pat pirmos instancijos teismas, netinkamai pritaikydamas CK 6.263 str. 1 ir 2 d., 6.246 str., 6.247 bei 6.248 str., pažeidė ir CPK 330 str., o tai tiesiogiai nulėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą. Teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovės ieškinio teiginiais bei jos parodymais teismo proceso metu, taip pat teismas nepagrįstai neįvertinto tai, kad pasitvirtino ne ieškovės ieškinio, o atsakovo atsiliepimo pozicija bei tai, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendime nepripažino ieškovės paaiškinimų tikrovės neatitinkančiais ir siekimu tokiu būdu suvesti sąskaitas su kaimynu R. G.. Teismas neteisėtai legalizuoja ieškovės tendencingus, nepagrįstus ir neteisėtus siekius, neturint jokių teisėtų įrodymų pirmiausia dėl to, kad specialisto D. K. įvykio vietos apžiūros metu paimtas, o vėliau Vilniaus m. VPK 2 PK tyrėjo M. Y. visuose procesiniuose dokumentuose „aprašytas", objektas tikrai yra biologinės kilmės, kad šis objektas yra T. G. kūno dalis, o juo labiau, kad ši dalis anksčiau su T. G. dešinės plaštakos trečiojo piršto nago falanga sudarė vieną visumą. Taigi teismas padarė akivaizdžią prielaidą, kad ieškovė T. G. buvo sužalota atsakovo R. G., kuri yra aiškiai neteisėta. Apeliantas nurodo, kad teismas, vertindamas tik liudytojų B. V., R. O., E. O. parodymus, pažeidė LR CPK 185 str. nuostatą visapusiškai ir objektyviai įvertinti visus civilinės bylos įrodymus, tame tarpe visų teisme apklaustų liudytojų paaiškinimus. Pabrėžtina, kad teismas privalėjo ne daryti prielaidas ar spėjimus sprendime, o esant šioje civilinėje byloje tokiems duomenims, kad po 2007 09 25 vykusio objektyvaus T. G. ištyrimo kompetentingos gydytojų komisijos bei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Vilniaus 6-ojo teritorinio skyriaus vedėjo R. S. išvados buvo nustatyta T. G. darbingumo lygis 100 %, o po to praėjus 2 mėn. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus I-asis teritorinis skyrius savo 2007 11 29 rašte Nr.R-5252 teigia, kad atlikus nedarbingumo lygio vertinimą nustatyta 90 % darbingumo lygis. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes akivaizdu tik tai, kad neatmestina, jog ieškovė po 2007-09-25 jos tyrimo patyrė kažkokią eilinę traumą, arba duomenys minėtose pažymose neatitinka tikrovės. Teismas visiškai nepagrįstai neįvertino fakto, kad nei vienas gydžiusio gydytojo receptas, kuris pagrįstų medikamentų įsigijimo pagrindą ir priežastį dėl ieškovės T. G. tariamo gydymosi teismui nebuvo pateiktas, nes įsigyti bet kurioje vaistinėje, bet kurių medikamentų kvitų turi galimybę kiekvienas asmuo. Nors ieškovė siekė, kad būtų priteisti jos tariamai patirti turtiniai nuostoliai dėl neaišku kada ir kokiomis aplinkybėmis patirtų sužalojimų, teisme ji teigė, kad jie yra susiję su gydymu bei darbo pajamų dalies netekimu, tačiau teismas nevertino tai, kad ieškovei pateikiant tokius dokumentus kaip ant popieriaus lapo surašyti aritmetiniai veiksmai bei jų rezultatai, atsakovas net objektyviai neturėjo galimybės pateikti atsikirtimų, nekalbant jau apie galimybes teismui įvertinti, ar nurodoma turtinė žala nekildinama iš prielaidų. Taip pat apeliantas teigia, kad teismo nurodomi motyvai dėl neturtinės žalos realumo ir dydžio visiškai nepagrįsti, nes R. G. jokio T. G. sveikatos sutrikdymo neįvykdė, prie ieškovės niekada gyvenime net nėra prisilietęs ir nors galiojančio LR CPK 185 str. teismą tiesiog įpareigoja įvertinti ne pavienius, o visus civilinėje byloje esančius įrodymus ir visapusiškai bei objektyviai, o ne tendencingai juos išnagrinėti, vadovaujantis įstatymais, teismas to nepadarė, o tiek turtinę žalą tiek ir 10000 Lt neturtinės žalos dydį ieškovei nepagrįstai ir neteisėtai priteisė.

10Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

12Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

13Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2 d., 3 d.). Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu peržengti pateikto apeliacinio skundo ribas dėl poreikio ginti viešąjį interesą, todėl bylą kolegija nagrinėja apeliacinio skundo ribose, jų neperžengdama.

14Pagal LR CPK 176 str. 1 d. įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t.y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (LR CPK 185 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

15Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino civilinėje byloje bei baudžiamojoje byloje Nr. 13-1-2124-07 esančius rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus bei padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas R. G. 2007 m. rugpjūčio 10 d. konflikto metu padarė ieškovei T. G. dėl dešinės rankos trečiojo piršto nago falangos nukirtimo turtinę ir neturtinę žalą. Pažymėtina, nors baudžiamojoje byloje Nr. 13-1-2124-07 ikiteisminis tyrimas nutrauktas, tačiau 2008 m. balandžio 30 d. nutarime konstatuota, kad yra surinka pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo R. G. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 139 str. 1 d., t.y. nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas todėl, kad pagal LR BPK 407 str. tokios kategorijos bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, o kaltinimo teisė priklauso nukentėjusiajai (LR BPK 408 str. 1 d.), t.y. ieškovei T. G.. Ieškovės atstovas kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą privataus kaltinimo tvarka dėl baudžiamosios bylos iškėlimo atsakovui, tačiau teismas pareiškimą atsisakė priimti, nes jis paduotas ir pasirašytas ne ieškovės, o jos atstovo. Pakartotinai ieškovė pareiškimo privataus kaltinimo tvarka nepateikė, nes kaip teigia ieškovė, nenorėjo užtraukti atsakovui teistumo.

16Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK 178 str.). Civilinė atsakomybė atsiranda tik esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms: 1) žalai (nuostoliams); 2) neteisėtiems veiksmams; 3) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; 4) už žalą atsakingo asmens kaltei. Bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė civilinės atsakomybės kilusiuose ginčuose yra tokia, kad neteisėtus veiksmus ir žalos padarymo faktus bei priežastinį ryšį privalo įrodyti ieškovė.

17Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje asmeniui padarytos žalos skirstymas į materialinę ir moralinę lemia atitinkamos rūšies žalos atlyginimo ypatumus. Vienas iš jų susijęs su žalos dydžio nustatymu (įvertinimu). Jeigu atlyginant materialinę žalą visais atvejais įmanoma vadovautis visiško (adekvataus) nuostolių atlyginimo principu, kai padarytos žalos dydis gali būti išreiškiamas aiškiu piniginiu ekvivalentu, tai moralinė (neturtinė) žala yra dvasiniai išgyvenimai, kuriuos tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti pinigais, nes asmens patirtos dvasinės skriaudos dažnai niekas, t.y. jokia materiali kompensacija, negali atstoti. Materiali kompensacija už moralinę žalą taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, tačiau jo taikymui visais atvejais būdingi ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos turinio ir dėl to pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

18Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, t.y. ieškovei padaryta žala (sveikatos sutrikdymas) atsakovo neteisėtais veiksmais, taip pat tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (ieškovės įstūmimu į vidų ir uždarius duris, dėl ko ieškovė patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą) yra priežastinis ryšys bei tai, kad dėl šios žalos atsiradimo yra kaltas atsakovas. Taigi, konstatuotina, kad ieškovė turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

19LR CK 6.283 str. 1 d. numatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Kaip minėta aukščiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

20Ieškovė teigia, kad turtinė žala jai padaryta dėl negautų pajamų ir vaistų pirkimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė 435,84 Lt turtinę žalą kaip negautų pajamų dydį, kuris pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su šia pirmosios instancijos teismo priteista suma (b.l. 26-27, 97-99). Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 337,78 Lt turtinės žalos, susijusios su sužaloto piršto gydymu, nes ši suma yra pagrįsta byloje esančiais rašytiniais įrodymais, Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės ligos istorija, VšĮ Centro poliklinikos sveikatos istorija.

21Pagal LR CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti į reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju, sąrašu. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2009). Pažymėtina, kad teismas turi nustatyti tokį protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, kad atsakovas būtų kuo labiau suinteresuotas kiek įmanoma operatyviau atlyginti neturtinę žalą. Tai reiškia, kad, nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galės sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir bus suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gaus jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus yra sužalojimo padariniai ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis Nr. 3K-3-394/2006; 2007 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2007; 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008).

22Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovei padaryta 10.000,00 Lt neturtinė žala, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šia suma nesutinka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į suformuotą teismų praktiką, bei į tai, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė kaip neatsargumas, sužalojimas nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, nesukėlė jai ilgalaikių ir sunkių pasekmių bei žymaus darbingumo netekimo, taip pat turtinės žalos mastas nėra didelis, todėl priteista neturtinė žala laikytina per didelė ir mažintina iki 5000,00 Lt sumos.

23Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 24 d. sprendimas dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo keistinas, priteisiant iš atsakovo R. G. 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo ieškovės T. G. naudai, kita sprendimo dalis paliktina nepakeista.

24Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, keistinos ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, t.y. iš atsakovo R. G. priteistina į valstybės biudžetą 173,00 Lt mokėtino žyminio mokesčio (LR CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.). Kita sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paliktina nepakeista.

25Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., teisėjų kolegija

Nutarė

26Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 24 d. sprendimą pakeisti.

27Priteisti iš atsakovo R. G. ieškovės T. G. naudai 773,62 Lt turtinės žalos ir 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

28Priteisti iš atsakovo R. G. į valstybės biudžetą 173,00 Lt žyminio mokesčio.

29Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovė T. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. G., kuriuo... 5. Atsakovas R. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Atsakovas R. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto 2... 10. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 11. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 12. Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo... 13. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė... 14. Pagal LR CPK 176 str. 1 d. įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas,... 15. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas... 16. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys... 17. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad Konstitucijos 30... 18. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra visos civilinės... 19. LR CK 6.283 str. 1 d. numatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip... 20. Ieškovė teigia, kad turtinė žala jai padaryta dėl negautų pajamų ir... 21. Pagal LR CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos... 22. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovei padaryta 10.000,00 Lt... 23. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, Vilniaus miesto 2 apylinkės... 24. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, keistinos ir priteistos... 25. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3... 26. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 24 d. sprendimą pakeisti.... 27. Priteisti iš atsakovo R. G. ieškovės T. G. naudai 773,62 Lt turtinės žalos... 28. Priteisti iš atsakovo R. G. į valstybės biudžetą 173,00 Lt žyminio... 29. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą....